Administracinė byla Nr. eP-34-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04237-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arijus“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2052-261/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Transfina“ ir AAS „BTA Baltic I. C." filialas Lietuvoje) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arijus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. S-150(7-120/2019); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1A-187; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-463. Pareiškėjas skunde nurodė, kad: 

1.1.                      Pareiškėjas ir krovinio siuntėjas GM INTER TOBACCO FZE, pašto dėžutė 18269, J. A. laisvoji zona, Dubajus, J. A. Emyratai (toliau – ir Siuntėjas) sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. 2015 m. rugsėjo 28 d. Siuntėjas užsakė krovinio ekspedijavimo paslaugą, užsakyme nurodydamas krovinio paskirties vietą – Rezekne (LV000723), Latvija.

1.2.                      Pareiškėjas 2015 m. spalio 2 d. pateikdamas garantiją užpildė muitinės tranzito lydinčiuosius dokumentus (toliau – ir TLD) Nr. 15LTLU900014B88C89, nurodydamas, jog konteineris Nr. MRKU5295891 (tabako žaliava, prekės kodas – 2401) į paskirties įstaigą Rezeknėje bus gabenamas pasitelkto faktinio krovinio vežėjo UAB „Transfina” krovininiu automobiliu. Krovinys buvo pristatytas bei priimtas 2015 m. spalio 4 d. paskirties vietoje. Krovinio pristatymą patvirtina Tarptautinio krovinių vežimo keliais krovinio vežimo važtaraštis (toliau – ir CMR) Nr. TF0000653. Pareiškėjas 2015 m. spalio mėnesį papildomai atliko dar dvi tranzito procedūras: 2015 m. spalio 22 d. pateikė garantiją kartu su TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 24 d., ir 2015 m. spalio 28 d. – Nr. 15LTLU900014C22EB2, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 28 d. Pristačius krovinius į paskirties vietą, pareiškėjas muitinės tarpininko buvo informuotas žodžiu, jog tranzito procedūrų užbaigimas bus vykdomas Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų. Krovinių pristatymą į paskirties vietą taip pat įrodo išrašas iš Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NCTS).

1.3.                      Klaipėdos

1.4.                      Klaipėdos

1.5.                      Skundžiamu sprendimu nebuvo tirtos faktinės skolos muitinei atsiradimo aplinkybės, o buvo remiamasi vien nepatikimais duomenimis apie neužbaigtą tranzito procedūrą. Muitinė ir Komisija netyrė įrodymų, patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą: pareiškėjas pateikė TLD nurodytų sąskaitų ir pakavimo lapų kopijas, faktinis krovinio vežėjas UAB „Transfina“ pateikė informaciją, kad prekes nugabeno nurodytu adresu į paskirties vietą. Taip pat pateiktos CMR važtaraščių ir TLD kopijos su Latvijos muitinės spaudu.

1.6.                      Muitinė rėmėsi tuo, kad nėra duomenų apie pristatymą į paskirties vietą, nėra žinoma prekių buvimo vieta ir yra duomenų apie spaudo klastojimą, tačiau neatlikus išsamaus tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas tiksliai vyko su kroviniu, skolininku įvardytas pareiškėjas. Skundžiamuose sprendimuose nenurodoma jokių teisės aktų, pagal kuriuos Latvijos Respublikos muitinė turėjo teisę ar kompetenciją konstatuoti muitinės spaudo klastojimo faktą. Nėra duomenų apie kitų Latvijos Respublikos institucijų priimtus sprendimus dėl spaudo klastojimo. Latvijos Respublikos muitinė nėra pradėjusi jokių procedūrų ne tik dėl muitinės spaudo klastojimo fakto nustatymo, bet ir dėl tranzito procedūros pažeidimo fakto išsamaus ištyrimo ir atsakingų už tai asmenų išaiškinimo. Prieigą prie NCTS turi vien muitinės pareigūnai ir būtent jie nustatė, jog prekių gabenimas yra būsenoje „Gabenimas užbaigtas“. Tam, jog NCTS būtų nurodyta būsena „Gabenimas užbaigtas“, prekes turėjo patikrinti muitinės pareigūnai.

1.7.                      Pareiškėjas iš gavėjo ir (ar) krovinio savininko nėra gavęs jokių pretenzijų dėl krovinio nepristatymo į paskirties vietą. Taigi prekės pagal susitarimą buvo pristatytos į gavėjo nurodytą vietą Latvijos Respublikoje, o aplinkybė, jog prekių galutinė pristatymo vieta turėjo būti Kazachstano Respublika, išeina už šio ginčo ribų. Latvijos Respublikos muitinės pateikiama informacija neatitinka objektyvių duomenų, užfiksuotų NCTS sistemoje, kur nurodoma apie visų ginčo krovinių gabenimo pabaigą ir priėmimą paskirties įstaigoje Rezekne, Latvijoje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte nurodyta, kad NCTS sistemoje įrašus apie procedūros užbaigimą gali atlikti tik paskirties įstaigos muitinės pareigūnai ir tik po to, kai įsitikina, kad kroviniai (deklaruotos prekės) pristatyti į paskirties įstaigą. UAB „Arijus“ įsipareigojo organizuoti prekių pervežimą tik į paskirties vietą Rezeknėje ir teritorinei muitinei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas negali turėti įtakos vežėjų ir, tuo labiau, muitinės pareigūnų veiksmams. Latvijos Respublikos muitinė (kaip 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 1(LM18)-745 nurodo Klaipėdos TM) 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1-2/10545 patvirtino apie prekių išvežimą geležinkeliais. Tai reiškia, kad Latvijos muitinė pripažino, kad prekės paskirties vietoje buvo gautos.

1.8.                      Tyrimas dėl prekių neišvežimo buvo atliktas neteisingai, nes remtasi iš Kazachstano gautais duomenimis apie prekių atgabenimą konteineriuose Nr. MRKU5295891 ir Nr. UETU5028759, Nr. MSKU0825007. Po prekių pristatymo į paskirties vietą prekės iš šių konteinerių buvo iškrautos, o nurodytus konteinerius UAB „Transfina“ grąžino į Klaipėdos uostą. Tai rodo, kad jeigu prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, tai ne minėtuose konteineriuose. Bet kokiu atveju prekių nepristatymo į Kazachstaną aplinkybė nėra svarbi, nes tai jau nebuvo pareiškėjo pareiga, be to, ši aplinkybė nepatvirtina aplinkybės, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą Latvijoje.

1.9.                      Nagrinėjamu atveju taip turėjo būti įvertintos ir Europos Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmuo atleidžiamas nuo muitų, jeigu asmens veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu iki termino, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, išvykimo valstybės narės muitinė negauna pranešimo apie atvykimo patvirtinimą arba jeigu per šešias dienas nuo pranešimo apie atvykimo patvirtinimą gavimo negauna pranešimo apie tikrinimo rezultatus, ši muitinė svarsto galimybę pradėti tyrimo procedūrą. Nesant duomenų apie tai, kad paskirties įstaiga pradėjo tyrimo veiksmus per nustatytą terminą, reikėtų laikyti, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Įgyvendinimo reglamento 450 c straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei procedūra nebuvo užbaigta, išvykimo valstybės narės muitinė per devynis mėnesius nuo termino, kada prekės turėjo būti pateiktos paskirties įstaigai, turi pranešti garantui apie neužbaigtą procedūrą. Kadangi nebuvo pranešta garantui, reikėtų laikyti, kad tranzito procedūra buvo užbaigta.

1.10.                      Klaipėdos

1.11.                      Bendrijos

1.12.                      Klaipėdos

2.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog:

2.1.                      Latvijos

2.2.                      P. B. muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. P. E. Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus bylose Nr. C-66/99, C-371/99, C-337/01, C-300/03, C-230/06 skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį atsiranda ir tuomet, kai prekių siuntos, kuriai įforminta Bendroji tranzito procedūra, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai. Latvijos Respublikos muitinė patvirtino neturinti jokių duomenų apie minėtų TLD ir deklaruotų prekių pateikimą paskirties įstaigai. Pareiškėjo pateikti TLD su Latvijos muitinės spaudais „Nr.014“ buvo atmesti, kaip nepatvirtinantys tranzito procedūros užbaigimo fakto, kadangi Latvijos muitinė, disponuojanti informacija apie turimus ir naudojamus spaudus, informavo, kad Zilupes MKP (LV000723) spaudas „Nr. 014“ yra suklastotas. Remiantis Įgyvendinimo reglamento 363 straipsnio 3 dalimi, pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas apie procedūros užbaigimą. Muitinio tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta tik esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabentos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai. Pareiškėjas nepateikė muitinei tinkamų dokumentų, kaip to reikalaujama Įgyvendinimo reglamento 365 ir 366 straipsniuose

2.3.                      Pareiškėjas skunde iškreipia ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimus, nurodydamas, kad teritorinės muitinės aiškinimas siejant tranzito procedūros užbaigimą ne tik su prekių pristatymu į paskirties vietą, bet ir su išvežimu iš paskirties vietos, yra nepagrįstai išplėstas. Pareiškėjo atsakomybė yra konstatuota dėl tranzito procedūros nuostatų nesilaikymo – dėl prekių, deklaruotų minėtai procedūrai, nepateikimo paskirties įstaigai ir apie jokį minėtų prekių išvežimą iš paskirties muitinės įstaigos nėra kalbama.

2.4.                      Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad jis negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, dėl kurių prekės nebuvo pristatytos ar laikomos nepristatytomis tik dėl netinkamo dokumentų įforminimo ir pan. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Būtent jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (ESTT sprendimas byloje Nr. C-230/06). Teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-453/2013). Taigi šiuo atveju užtenka fakto, kad nėra įrodymų apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą.

2.5.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokestinę prievolę lemiantys, kad ir ginčijami, veiksmai atsirado Latvijoje, todėl skolos administravimo procedūrų vykdymą turėtų vykdyti Latvijos muitinė. Jei pažeidimo arba nusižengimo vietos nustatyti neįmanoma, pagal Įgyvendinimo reglamento 378 ir 379 straipsnius kompetenciją išieškoti muitus turi ta valstybė narė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą ir jų buvimo vieta nėra žinoma, daroma išvada, jog tiksli nusižengimo vieta nenustatyta, todėl kompetenciją išieškoti skolą turi ta valstybė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga.

2.6.                      Pareiškėjo skola muitinei buvo įregistruota 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. l(LM18)-327, t. y. nepraleidus trejų metų senaties termino. Klaipėdos TM neprivalėjo teikti trijų atskirų pranešimų, kadangi skola muitinei apskaičiuota vienu sprendimu, todėl ir pranešimas buvo teikiamas vienas.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Klaipėdos

5.       Klaipėdos

6.       Klaipėdos

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic I. C.“ filialas Lietuvoje („InterRisk Viena I. G.“ AAS Lietuvos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis draudimo liudijimu – bendrąja garantija Nr. D75 B1 0000108 yra nustatyta, kad draudimo liudijimo galiojimo metu nei pareiškėjas, nei atsakovas jokios pretenzijos draudimo bendrovei neteikė, todėl bendrovės įsipareigojimai yra pasibaigę, įvykis nėra draudiminis.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 3 punkto dalį dėl 4 976,00 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį dėl 259,00 Eur muito delspinigių; 2) panaikino Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 1A-187, MGK 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. S-150(7-120/2019) dalis, kuriomis paliktos galioti šiuo sprendimu panaikintos Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 dalys. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 421,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9.       Teismas

10.       Pasisakydamas dėl prekių pristatymo paskirties muitinės įstaigai teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Iš byloje pateiktų CMR važtaraščių ir TLD nėra aišku, kokiu adresu krovinys buvo nuvežtas: CMR važtaraščių 3 langeliuose nurodyta krovinio iškrovimo vieta – Rezekne, Latvija, t. y. netiksli krovinių iškrovimo vieta, 24 langelyje „Krovinys gautas“ nėra pasirašytas gavėjo (CMR 0000653, 0000644), ant kai kurių CMR važtaraščių kopijų matyti datos ir neidentifikuotų asmenų parašai (CMR 0000640). UAB „Transfina“, gabenusi krovinį, atsakydama į Klaipėdos TM užklausimą, 2016 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime labai abstrakčiai nurodė, kad pristatė krovinį ekspeditoriaus nurodytu adresu, tačiau konkretaus adreso nenurodė (Komisijos bylos 66, 67 lapai). Teismas pažymėjo, kad prekių gavėjas nėra identifikuotas, o teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė taip pat negalėjo nurodyti, kas buvo prekių gavėjas, t . y. kam jos buvo pristatytos.

11.       Teismas

12.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad apie procedūros užbaigimą buvo pažymėta NCTS sistemoje ir tai padarė Latvijos muitinės įgalioti asmenys, teismas apžvelgė Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 1–3 dalių nuostatas ir pažymėjo, kad šiuo atveju tranzito procedūra pažymėta kaip baigta dėl to, kad, kaip nurodoma paskirties muitinės įstaigai atstovaujančios Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos Nacionalinės muitinės valdybos 2016 m. birželio 29 d. rašte Nr. 27.20.1-2/10545, muitinės deklaracijos buvo išrašytos elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės) paskirties muitinės įstaigai pateikiant informaciją, kad prekės iš Europos Sąjungos muitų teritorijos buvo eksportuotos geležinkeliu. Visgi tame pačiame rašte nurodyta, kad atlikus papildomus patikrinimus padaryta išvada, kad prekės, kurioms buvo įformintos aukščiau nurodytos tranzito procedūros, nebuvo gabenamos su geležinkelio važtaraščiais. Taigi mutinio tranzito procedūros eigoje atžymos NCTS sistemoje atsirado ne pareiškėjo iniciatyva ir ne dėl tiesiogiai su juo susijusios aplinkybės apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą, o buvo remtasi aplinkybe, kad prekės išvyko iš Europos Sąjungos muitų teritorijos (kaip pirmine aplinkybe, kurios pagal Įgyvendinimo reglamento 366 straipsnio 2 dalį pakanka, kad tranzito procedūra būtų laikoma baigta), tačiau vėliau paaiškėjo, kad taip neįvyko. Taigi neliko ir pagrindo atžymai apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą Rezeknėje. Pareiškėjas ir neįrodinėjo, kad prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritorijos. Taigi liko nepaneigta Latvijos muitinės 2016 m. birželio 29 d. rašte pateikta informacija, kad nėra duomenų, jog prekės buvo eksportuotos iš ES muitų teritorijos ir nėra duomenų apie jų buvimo vietą. Muitinė atliko tyrimą ir nagrinėdama galimą prekių atvežimą galutiniam gavėjui Kazachstane, t. y. buvo pakankamai aktyvi tirdama galimą prekių išvežimą iš ES muitų teritorijos. Pareiškėjas, teigdamas, kad tyrimas nebuvo atliktas tinkamai, nenurodė kokių nors konkrečių duomenų, kuriuos muitinė turėjo surinkti, bei nepateikė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad prekės buvo išgabentos iš ES muitų teritorijos, t. y. nepagrindė, kad tyrimas buvo neobjektyvus. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad muitinė neatliko Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 1 dalyje ir 450 c straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, tiesiogiai nei įrodo, nei paneigia, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą.

13.       Teismas

14.       Teismas

15.       Teismas

16.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo skolininkui įteikimo termino, teismas nurodė, kad skola muitinei atsirado tuo metu, kai paskirties įstaiga suvedė į NCTS sistemą neteisingus duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, nes būtent tuo metu įvyko prekių paėmimas iš muitinės priežiūros, atimant galimybę jas patikrinti, kaip tai numatyta Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalyje. Taigi, skolų atsiradimo datos pagal atskiras TLD yra: TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 – 2015 m. spalio 4 d., TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 – 2015 m. spalio 24 d., TLD Nr. 15LTLU900014G22EB2 – 2015 m. spalio 30 d. Atsižvelgęs į ESTT 2006 m. vasario 23 d. sprendimą byloje C-201/04, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju senaties terminui taikytina Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis, nes skola muitinei atsirado dar galiojant Bendrijos muitinės kodeksui. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnį, kuris numato skundo pateikimą ir nagrinėjimą ne tik teismui, bet ir ikiteisminio nagrinėjimo institucijai, ir 221 straipsnį, nustatantį, kad skundo pateikimas sustabdo termino eigą nuo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme, termino sustabdymas siejamas su skundo pateikimu ir nagrinėjimu. Teismas darė išvadą, kad pranešimo dėl skolos terminas buvo sustabdytas tol, kol Muitinės departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundus. Pranešimo apie skolą pateikimo terminas eina toliau, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra. Taigi, Muitinės departamentui priėmus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo nurodyta teritorinei muitinei iš naujo atlikti tyrimą, termino eiga tęsėsi toliau nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė kitą sprendimą; taip pat termino eiga tęsėsi nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (Muitinės departamentas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu panaikino Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir vėl įpareigojo atlikti tyrimą iš naujo).

17.       Teismas

18.       Teismas

19.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atleidimu nuo skolos muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį, teismas nurodė, jog Komisija laikėsi pozicijos, kad prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsniu, pateikimas nėra susijęs su muito įregistravimu, jo apskaičiavimo teisingumu ir pagrįstumu, nes tai yra skirtingos muitinės procedūros. Muito grąžinimo arba atsisakymo išieškoti procedūrai taikytinos teisės akto, galiojančio atitinkamo prašymo padavimo metu, nuostatos, todėl pareiškėjas minėtą teisę gali įgyvendinti vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 120 ir 121 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui nepateikė iš esmės jokių nesutikimo su tokiu aiškinimu argumentų. Sąjungos muitinės kodekso 120 ir 121 straipsniuose numatyta muito atsisakymo išieškoti arba grąžinimo procedūra. Dėl to laikytina, kad pirma turi būti aišku, ar yra mokėtinas muitas.

20.       Teismas

21.       Teismas

III.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 

23.       Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: UAB „Transfina“ 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. eI3-1015-596/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-1015-596/2020, UAB „Transfina“ 2019 m. rugsėjo 16 d. skundo administracinėje byloje Nr. eI3-1015-596/2020 priedus – paskyras, iš kurių, pareiškėjo teigimu, matyti prekių pristatymo adresas, draudimo liudijimą (polisą) – bendrąją garantiją Nr. D75 B1 0000108. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kodėl šis įrodymas teikiamas tik dabar.

24.       Pareiškėjas apeliacinį skundą, be skunde išdėstytų aplinkybių, grindė šiais argumentais:

24.1.                      Pareiškėjas į bylą pateikė CMR važtaraščius, kuriuose yra nurodyta prekių iškrovimo vieta – Rezekne, Latvia. TLD paskirties įstaiga nurodyta LV00723 – Zilupe. Faktinio krovinio vežėjo UAB „Transfina“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte aiškiai nurodyta, jog prekės buvo nugabentos į Rezeknės miestą, pareiškėjo nurodytu adresu į paskirties vietą. Antstolio J. P. 2018 m. gegužės 9 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11 aiškiai konstatuotos tos pačios aplinkybės. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas teismo posėdyje prašė apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus, tačiau teismas šį prašymą atmetė kaip perteklinį įrodinėjant prekių pristatymo aplinkybes. Iš teismo sprendimo matyti, kad byloje visgi nepakanka įrodymų išvadai, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Taigi teismas užkirto galimybę pareiškėjui pagrįsti šias aplinkybes. Teismui atmetus prašymą sujungti administracines bylas, pareiškėjas posėdžio metu vadovavosi ir UAB „Transfina“ paaiškinimais, nurodytais jo patikslintame skunde administracinėje byloje Nr. eI3-1015-596/2020. Iš paminėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog prekės buvo pristatytos į Latvijos Respubliką, buvo pristatytos į konkrečią paskirties vietą ir pateiktos Latvijos Respublikos muitinės pareigūnams.

24.2.                      Pareiškėjui nėra žinoma, kas NTKS sistemoje pakeitė paskirties įstaigą, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog prekės buvo pateiktos būtent Latvijos Respublikos muitinės patikrinimui. Pateikimas muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punktą yra apibrėžiamas kaip pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybė atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. Klaipėdos TM ir Muitinės departamento sprendimuose nėra pagrįsta išvada, kad šalia to paties geležinkelio kelių tinklo esantys prekių sandėliai, adresu Rigas iela 16, Rezekne, Latvija, nepatenka i Rezekne 2MKP (LV000742) priežiūros teritoriją ir kad šiuo adresu negalėjo būti pristatomos prekės. Šiuo atveju aplinkybė dėl prekių pristatymo vietos net nebuvo aiškintasi. Pareiškėjas prekių po jų pristatymo nepaliko be priežiūros, o jas paliko muitinės priežiūrai, kuri patikrino atvežtą krovinį. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neinformavo Latvijos Respublikos muitinės apie prekių pristatymo vietą, kai pati muitinė nurodo, jog jai buvo žinoma gabenamų prekių pristatymo vieta.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, sprendime nurodydamas, jog pareiškėjas turėjo įrodyti ne tik tai, kad jis prekes pristatė į paskirties vietą ir tokiu būdu tinkamai buvo užbaigta tranzito procedūra, bet dar ir tai, jog prekės buvo išgabentos iš ES muitų teritorijos. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas buvo įsipareigojęs prekes pristatyti tik iki paskirties vietos, esančios Latvijos Respublikoje, o ne galutiniam gavėjui ir prekės, jas atgabenus į paskirties vietą ir iškrovus, buvo prižiūrimos muitinės, nes buvo paliktos jos kontroliuojamoje teritorijoje.

24.4.                      Nėra ginčo dėl to, jog prieigą prie NCTS turi vien muitinės pareigūnai ir būtent jie turėjo pareigą patikrinti pristatytą krovinį, užpildyti reikiamus dokumentus ir tik įsitikinus krovinio pristatymu bei tranzito procedūros užbaigimu, pažymėti sistemoje, jog „Gabenimas užbaigtas“. Todėl nėra pagrindo abejoti šių pareigūnų veiksmais ir tranzito procedūros tinkamu užbaigimu. Kaip teigia UAB „Transfina“, muitinės pareigūnai patys atvyko į prekių pristatymo vietą.

24.5.                      Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie Latvijos Respublikos institucijų priimtus sprendimus dėl Latvijos Respublikos muitinės spaudo klastojimo. Dėl minėto įvykio joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.

24.6.                      Muitinei pradėjus tyrimą, iš pradžių Latvijos Respublikos muitinė išvis neigė pareiškėjo vykdytą prekių įvežimą į Latvijos Respubliką, o vėliau šią aplinkybę nors ir pripažino, bet nurodė, jog prekės esą nebuvo pateiktos tai paskirties įstaigai, kuriai reikėjo, kad nėra duomenų apie prekių išvežimą geležinkeliais iš Latvijos Respublikos už ES ribų, kad ant tranzito dokumentų yra visai ne jai priklausantis, t. y. suklastotas, spaudas. Muitinė sprendimą įregistruoti pareiškėjui mokestinę nepriemoką priėmė remdamasi tik informacinio pobūdžio Latvijos Respublikos muitinės paaiškinimais, kuriuose faktinės aplinkybės kaskart vis skyrėsi, o ne konkrečiais įrodymais. Nebuvo atliktas išsamus tyrimas dėl to, kas tiksliai vyko su kroviniu jį pristačius į Latvijos Respubliką.

24.7.                      Jei pristačius krovinį į paskirties vietą Latvijos Respublikos muitinės pareigūnai neįformino krovinio pristatymo atitinkama tvarka, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, arba krovinio pristatymas nebuvo įformintas dėl kitų, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, ar dėl paskirties vietos muitinės antspaudo galimo klastojimo (galimai padarytos nusikalstamos veikos), tai pareiškėjas, kaip procedūros vykdytojas, pagal galiojančius teisės aktus nėra atsakingas. Pareiškėjas teisės aktais nėra įpareigotas ir negali kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų šiems vykdant savo pareigas ar vykdant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad visais atvejais skolą muitinei turi padengti tranzito procedūros vykdytojas, pažeidžia visų tranzito procedūros vykdytojų teises, kadangi leidžia nenustatytos tapatybės asmenims daryti nusikalstamas veikas ir būti už tai nebaudžiamiems. Akivaizdu, jog kai pati muitinė, kaip šiuo atveju – Latvijos Respublikos muitinė, nesiima jokių aktyvių veiksmų aiškinantis visas galimo tranzito procedūros neužbaigimo aplinkybes, galbūt padarytas nusikalstamas veikas jos kontroliuojamoje teritorijoje, tai tokios veikos nebūna ištirtos ir tranzito procedūros vykdytojas negali išsiieškoti patirtų nuostolių iš už žalos atsiradimą kaltų asmenų.

24.8.                      Teismas

24.9.                      Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sujungti nagrinėjamą bylą su tame pačiame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-1015-596/2020 pagal pareiškėjo UAB „Transfina” skundą dėl Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 1A-189 ir Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 UAB „Transfina” atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas sujungti nurodytas administracines bylas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi į administracinę bylą Nr. eI3-1015-596/2020 buvo pateikta nemažai nagrinėjamam ginčui reikšmingų įrodymų. Pareiškėjui buvo užkirsta galimybė tinkamai pasinaudoti rungimosi principu.

24.10.                      Vien tai, kad Latvijos Respublikos muitinė abejoja prekių paskirties vietos įstaigos spaudų tikrumu, be jokio faktinio ir juridinio fakto neprisiima atsakomybės už atsiradusios skolos muitinei įregistravimą, nesuteikia teisės muitinei konstatuoti įrodymų apie prekių pristatymo į paskirties įstaigą negavimą, procedūros neužbaigimą ir tuo pačiu neteisėtą užbaigimą, juo labiau sieti tai su pareiškėjo ir UAB „Transfina“ atsakomybe pristatyti prekes į paskirties vietą per nustatytą terminą bei taikyti sankcijas. Teismas tik atkartojo valstybės institucijų sprendimų motyvus ir rėmėsi išimtinai Latvijos Respublikos muitinės informacinio pobūdžio raštais, laikė juos neginčytinais, nors jie akivaizdžiai prieštaravo byloje esančių įrodymų visetui. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nepagrįstai išplėtė pareiškėjo atsakomybės ribas.

25.       Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas, ir palikti galioti skundžiamus Komisijos, Muitinės departamento ir Klaipėdos TM sprendimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismas

25.2.                      Skundžiamame teismo sprendime išdėstyti teiginiai dėl to, kad panaikinus vietos mokesčių administratoriaus sprendimą bei pavedus jam atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra, yra neteisingi. Pareiškėjas, remiantis Muitinės departamento sprendimais, nebuvo įgijęs jokių teisėtų lūkesčių dėl galimo jo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, mokestinės atsakomybės panaikinimo. Be to, šiame mokestiniame ginče pareiškėjui niekada nebuvo įregistruota didesnė mokestinė nepriemoka nei ta, apie kurią pareiškėjui buvo pranešta Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. l(LM18)-327.

25.3.                      Teismas

26.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Teismas

26.2.                      Muitinė tik 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu apskaičiavo pareiškėjui mokestinę nepriemoką ir apie ją pranešė, nes iki tol jos visi priimti sprendimai buvo panaikinti. Tačiau akivaizdu, jog nuo tariamos skolos muitinei atsiradimo (paskutinė skola atsirado 2015 m. spalio 30 d.) jau buvo praėję treji metai, dėl ko skola nebegalėjo būti įregistruota.

26.3.                      Neaišku, kodėl muitinė spręsdama dėl UAB „Transfina“, kuri tuo pačiu skundžiamu aktu pripažinta solidaria skolininke, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 103 bei 104 straipsniais nusprendė nepranešti apie 15 042 Eur dydžio importo muito mokestinę nepriemoką ir šios sumos neįtraukti į apskaitą, o pareiškėjui įregistravo 15 042 Eur importo muito mokestinę nepriemoką bei apskaičiavo 1 504 Eur baudą.

26.4.                      Terminą pateikti pranešimą apie skolą muitinė praleido ne tik dėl 2015 m. spalio 4 d. skolos, bet ir dėl 2015 m. spalio 24 d. bei 2015 m. spalio 30 d. skolų.

26.5.                      Tokio senaties termino skaičiavimo, kurį pateikia atsakovas apeliaciniame skunde, nenumato jokie teisės aktai ir atsakovas nepagrindžia, kuo remdamasis jis tokius skaičiavimus atliko. Muitinės departamentas pateiktais skaičiavimais nepagrįstai išplečia senaties termino sustabdymo laikotarpį.

26.6.                      Aplinkybė, jog muitinė ilgiau kaip 3 metus nesugebėjo tinkamai apskaičiuoti skolos ir apie ją pranešti pareiškėjui, yra susijusi vien su pačios muitinės veiksmais, tinkamai ir laiku neatliekant savo funkcijų. Remiantis Muitinės departamento sprendimais, kuriais buvo panaikinti ankstesni teritorinės muitinės sprendimai, pareiškėjas įgijo teisėtus lūkesčius dėl galimo jo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, mokestinės atsakomybės panaikinimo.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį tenkinti, nurodydamas, kad pritaria šiame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transfina“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas tenkintinas naikinant skundžiamus sprendimus visa apimtimi. UAB „Transfima“ nurodė, kad ji nėra atsakinga už tranzito procedūros vykdymą - šias procedūras vykdė ir jas kontroliavo išimtinai pareiškėjas, kuris buvo atsakingas už krovinio tinkamą pervežimo organizavimą iki nurodytos vietos. Pareiškėjas per savo pasitelktą muitinės tarpininką ir savo vadybininką bei kitus tarpininkus organizavo ir vykdė tranzito procedūrą, todėl turi turėti visus duomenis apie procedūros eigą. Mokestinę prievolę lemiantys, kad ir ginčijami, veiksmai atsirado Latvijoje, todėl skolos administravimo procedūrų vykdymą turėtų vykdyti ne Lietuvos, o Latvijos muitinė. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad prekės buvo pristatytos į Latvijos Respubliką, todėl akivaizdu, kad dėl muitinės priežiūros klausimas iškilo Latvijoje. Pats Muitinės departamentas savo sprendime nurodo, kad skola muitinei susidarė ir prekių paėmimas iš muitinės priežiūros buvo įvykdytas Latvijos muitininkams suvedus tariamai neteisingus duomenis į NCTS sistemą, kad būtent Latvijoje įvedant duomenis į NCTS sistemą įvyko prekių paėmimas iš priežiūros ir tokiu būdu susidarė skola muitinei. Muitinė nepateikė jokių įrodymų, jog Latvijos muitinės pareigūnai, atlikę įrašus muitinės duomenų sistemoje NTKS apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, būtų pažeidę teisės aktų nustatytus reikalavimus. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti įrašų muitinės duomenų sistemoje apie minėtos tranzito procedūros uždarymą teisingumu.

30.       UAB „Transfina“ kartu su atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus – Latvijos respublikos nacionalinės muitinės valdybos Tranzito ir eksporto kontrolės skyriaus Tranzito kontrolės poskyrio vadovo el. laišką.

31.       Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovo 11 386, 09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki kol iš Latvijos Respublikos bus gauti neginčijami įrodymai apie Latvijos Respublikoje galimai padarytus tranzito procedūrų pažeidimus ir/ar nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „Arijus“ vykdyta tranzito procedūra, dėl kurios atsirado mokestinė prievolė. Pareiškėjo įsitikinimu, nesant byloje šių įrodymų, bylos nagrinėjimas yra negalimas, nes būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Klaipėdos TM neatliko jos kompetencijai priskirtų funkcijų ir pareiškėjo vardu įregistravo mokestinę nepriemoką remdamasi vien prielaidomis ir nepatikrintais, tikėtina, melagingais, Latvijos Respublikos muitinės informacinio pobūdžio raštais. Kol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra patikrinti ir įvertinti teismo, tol tokie duomenys negali būti laikomi pakankamu pagrindu daryti neginčijamas išvadas, jog muitinės tranzito procedūros buvo užbaigtos neteisėtai. 

IV.

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Arijus“ ir atsakovo Muitinės departamento apeliacinius skundus tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl senaties termino taikymo pranešimui apie skolą muitinei ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

34.       Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, pažymėjo, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundo dalį dėl pareiškėjo skolos muitinei ir mokestinės prievolės tinkamai ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą savo išvadomis. Ši teismo sprendimo dalis buvo motyvuota, argumentai aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nebuvo pagrindo. 

35.       Dėl teisės taikymo ginčo santykiams teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei ir už mokestinę prievolę, kilusią iš tranzito procedūros vykdytojo veiklos, kadangi byloje buvo įrodyta ir dėl to nebuvo ginčo, kad pareiškėjas šiame ginče yra prekių tranzito procedūros vykdytojas ir privalėjo vykdyti nustatytas tranzito vykdymo nuostatas.

36.       Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktą tranzito procedūros vykdytojas atsako už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą. Jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; pagal to paties kodekso 96 straipsnio 2 dalį tranzito vykdytojas yra atsakingas už prekių pristatymą paskirties įstaigai.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įrodyta, kad tranzito procedūra muitinės poste Rezeknes 2 MKP buvo užbaigta be muitinės kontrolės, nes paskirties įstaigai buvo pateikta informacija, kad prekės bus eksportuotos iš ES teritorijos geležinkelio transportu, tačiau Latvijos Respublikos muitinė patikrinimo metu nustatė, kad prekės iš ES teritorijos geležinkeliu nebuvo išgabentos ir jų buvimo vieta nėra žinoma. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėjo pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai. Tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir patikrinimo metu tokių įrodymų nebuvo gauta.

38.       Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad minėtas kodeksas aiškiai nurodo, kad procedūros vykdytojas visada atsako už procedūros įvykdymą; 2 dalis numato atvejus, kai už procedūros vykdymą atsako vežėjas arba gavėjas, bet net ir tuo atveju procedūros vykdytojas nuo atsakomybės neatleidžiamas. Kadangi tranzito procedūros vykdytojas nagrinėjamu atveju buvo pareiškėjas, todėl jis privalėjo įvertinti visus faktorius bei riziką, ar galės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties įstaigai. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ir ESTT, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavę, jog muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48–51; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-521/2009 ir kt.)

39.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, taip pat pabrėžė, jog pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinių klausimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-453/2013).

40.       Remdamasis aptartomis nuostatomis ir įvertinęs pareiškėjo iškelto ginčo situaciją, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skola muitinei ir mokestinė prievolė, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 3 dalimi, pripažinta ir įtraukta į apskaitą pagrįstai, kadangi pareiškėjas, būdamas atsakingu už tranzito procedūrą, nesilaikė privalomų prekių įforminimo muitinės procedūrų. Procedūros vykdytojo pareigos tinkamai užbaigti prekių muitinės procedūrą bei vykdyti mokestinę prievolę nešalina galimi kitų asmenų neteisėti veiksmai. Šių argumentų pagrindu teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą stabdyti šią bylą remiantis su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais. 

41.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas, kiek tai susiję su skolos muitinei bei su tuo susijusios mokestinės prievolės apskaičiavimu, atmetamas ir teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

42.       Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pranešimo apie skolą muitinei terminu, teismas analizavo Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio dalies nuostatas, taip pat pažymėjo, kad aptariamas senaties termino stabdymo Bendrijos muitinės kodekso nuostatas keitusio 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2700/2000 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2700/2000) dvyliktoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad aptariama taisyklė nustatyta siekiant užtikrinti, kad „Bendrijos finansiniai interesai ir apmokestinamo asmens teisės turėtų būti apsaugoti nuo [užsitęsusių teisinių procedūrų]“. Būtent tikslo apsaugoti Bendrijos interesus nuo nepagrįstai užsitęsusių teisinių procedūrų kontekste akivaizdu, jog BMK 221 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 243 straipsnį visa apimtimi, t. y. ir į pastarojo straipsnio 2 dalyje numatytą skundo nagrinėjimą muitinės įstaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesustabdžius aptariamo senaties termino skundo nagrinėjimo muitinės įstaigoje atveju, kiltų rizika Sąjungos finansiniams interesams, kai šio skundo nagrinėjimas šioje muitinės įstaigoje užsitęstų ir tai sudarytų pagrindą taikyti senaties terminą. Be to, aptariamos rizikos Sąjungos interesams aspektu nėra jokio pagrindo skirtingai vertinti muitinės skolininko skundo nagrinėjimo BMK 243 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytose institucijose.

43.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad minėtos teisės akto nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija dėl senaties termino sustabdymo pradžios momento jį sieja su skundo padavimu, taip pat suabejojo aktualios normos lietuvių kalba versija (vertimu). Teismas darė išvadą, jog pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį termino eiga stabdoma, kol vyksta skundo nagrinėjimo procedūra.

44.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skolos atsiradimo data nustatyta teisingai (dėl to ginčo nėra) – kai paskirties įstaiga suvedė į NCTS sistemą neteisingus duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros (2015 m. spalio 4 d., 2015 m. spalio 24 d. ir 2015 m. spalio 30 d.). Byloje buvo nustatyta, kad pagal pareiškėjo skundus mokestinis ginčas buvo kelis kartus nagrinėtas Muitinės departamente, MGK ir teisme. Tačiau byloje nebuvo pakankamų duomenų, patvirtinančių skundų pateikimo ginčą nagrinėjusioms institucijoms datas, nors tai, teismo vertinimu, buvo esminė privalomai įrodinėtina aplinkybė šiame ginče. 

45.       Šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas buvo tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl senaties termino pranešimui apie skolą muitinei panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl bylos išlaidų atlyginimo nenagrinės, kadangi bylos nagrinėjimas šia teismo nutartimi nėra užbaigiamas.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais dėl senaties termino taikymo panešimui apie skolą muitinei, iš dalies tenkino ir atsakovo apeliacinį skundą.

V.

47.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Arijus“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2052-261/2021 dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalies. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.       Pareiškėjas prašymą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

49.       Pareiškėjas, pakartodamas faktines kilusio ginčo aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog vienintelis objektyvus prekių pristatymo į paskirties įstaigą ir pateikimo muitinei įrodymas yra Latvijos muitinės spaudai „Nr. 014“ ant CMR ir TLD, tačiau 2016 m. birželio 29 d. Latvijos muitinės rašte nurodyta, kad Latvijos muitinė nenaudoja muitinės antspaudo, kuriame nurodyta „Nr. 014“, ir dėl to laikytina, kad spaudas yra akivaizdžiai suklastotas.

50.       Pareiškėjas naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe įvardija 2022 m. sausio 3 d. iš Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos gautą 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą (toliau – ir 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas), iš kurio paaiškėjo, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 275 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. jog Zilupės muitinės kontrolės posto antspaudas Nr. 014 ant tranzito deklaracijų ir kelių transporto važtaraščių buvo uždėtas neteisėtai, dėl ko buvo konstatuotas netinkamas tranzito procedūros užbaigimas. Todėl, priešingai nei nustatė bylą nagrinėję teismai, tranzito procedūros tinkamą neužbaigimą lėmė ne pareiškėjo, o nusikalstamą veiką padariusių asmenų veiksmai ir dėl šių asmenų veiksmų valstybės biudžetui buvo padaryta žala (nebuvo sumokėti reikiami mokesčiai).

51.       Minėta naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nebuvo žinoma pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kadangi, kaip jau minėta, ji paaiškėjo tik 2022 m. sausio 3 d. Tačiau pareiškėjas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios kėlė abejones, kad Latvijos Respublikos muitinėje galėjo būti padaryta nusikalstama veika – dokumentų klastojimas, dėl kurio ir nebuvo tinkamai atlikta tranzito procedūra. Pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, veiksmus. Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka prašė stabdyti bylą iki kol bus priimtas sprendimas dėl galbūt Latvijos Respublikos muitinėje padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjas nuo pat pradžių kėlė abejones dėl Latvijos Respublikos muitinės galimo suinteresuotumo dėl galbūt slepiamų jos pareigūnų nusikalstamų veikų, nepranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką, esant akivaizdžių jos požymių.

52.       J. L. Respublikoje būtų buvęs laiku pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Latvijos Respublikos muitinės spaudo klastojimo (kadangi Latvijos Respublikos muitinė šią aplinkybę teigė nustačiusi netgi pati ir apie tai 2016 m. birželio 29 d. raštu informavusi Klaipėdos TM), būtų atsakomybėn patraukti atsakingi už tai asmenys, atlyginta padaryta žala muitinei. Tačiau tai padaryta nebuvo, jokių veiksmų nesiėmė ir Klaipėdos TM tirdama pažeidimo aplinkybes. Vien tai, kad Latvijos Respublikos muitinė abejojo prekių paskirties vietos įstaigos spaudų tikrumu, be jokio faktinio ir juridinio fakto neprisiėmė atsakomybės už atsiradusios skolos muitinei įregistravimą, Klaipėdos TM ir Muitinės departamentui nesuteikė pagrindo konstatuoti įrodymų apie prekių pristatymo į paskirties įstaigą nebuvimą, procedūros tinkamą neatlikimą ir tai sieti su pareiškėjo atsakomybe.

53.       Pareiškėjas nesutinka su teismų išvada, kad kitų asmenų nusikalstami veiksmai mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas nors ir prijungė prie bylos pareiškėjo pateiktus duomenis apie Latvijos Respublikoje vykstantį ikiteisminį tyrimą, bet dėl jų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad tranzito procedūros vykdytojas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjas, todėl jis privalėjo deramai įvertinti visus faktorius bei riziką, ar galės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties įstaigai (žr. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties 44 p.).

54.       Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nebuvo visiškai jokių įrodymų, jog pareiškėjas nesilaikė privalomų prekių įforminimo muitinės procedūrų. Tokia išvada buvo padaryta tik remiantis prielaidomis ir jau minėtu 2016 m. birželio 29 d. Latvijos muitinės raštu dėl jos spaudo galimo suklastojimo. Kaip paaiškėjo iš Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo, Latvijos Respublikos muitinės spaudas iš tikrųjų buvo suklastotas, jis buvo suklastotas jau krovinį nugabenus į Latvijos Respubliką. Taigi, buvo galbūt su pačių Latvijos muitinės pareigūnų pagalba pagamintas ir panaudotas netikras Latvijos Respublikos muitinės spaudas (Zilupes CCP „Nr. 014”), kurio ji teigia išvis neturinti, taip pat galbūt buvo suklastoti krovinių CMR ir krovinių tranzito deklaracijos, ant jų uždėjus netikrą spaudą, piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, neatliekamos tarnybos pareigos, galbūt vyko krovinių pagrobimas iš Latvijos muitinės priežiūros zonos ir kt.

55.       Pareiškėjo teigimu, įvykdyti tranzito procedūrą pareiškėjui sukliudė nežinomi tretieji asmenys, dėl to jis 2015 metais negalėjo imtis jokių veiksmų, jog sustabdytų neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus. Teismų procesinių sprendimų motyvai yra paremti vien prielaidomis ir nepatvirtintais duomenimis. Paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms apie nustatytą konkrečią padarytą nusikalstamą veiką, akivaizdu, jog tai galėtų lemti visiškai kitokio teismo sprendimo priėmimą, kadangi naujos paaiškėjusios aplinkybės iš esmės keičia faktinę ginčo situaciją ir atitinkamai jos teisinį vertinimą.

56.       Pareiškėjas nurodo, kad paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms, nebūtų galima kaip precedentu remtis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta teismų praktika (ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-521/2009 ir kt.).

57.       Paminėtose bylose buvo suformuota praktika, jog mokesčių mokėtojo pareigos tinkamai įvykdyti jam mokesčių įstatymų nustatytas mokestines prievoles nepaneigia neteisėti kitų asmenų veiksmai, kai yra pagrindas pastarųjų civilinei (deliktinei) atsakomybei už padarytą žalą kilti. Tačiau šiuo atveju Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnyba 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu konstatavo, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. jog Zilupės muitinės kontrolės posto antspaudas Nr. 014 ant tranzito deklaracijų ir kelių transporto važtaraščių buvo uždėtas neteisėtai. Ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tik dėl senaties termino patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn suėjimo.

58.       Atsakovas šiuo atveju prisidėjo prie situacijos/sudarė situaciją, dėl kurios neįmanoma nusikalstamą veiką padariusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir iš jų prisiteisti žalą, t.y. atsakovas kartu su Klaipėdos TM laiku neinicijavo ikiteisminio tyrimo Latvijoje Respublikoje atlikimo; sprendimus priėmė aklai vadovaudamiesi Latvijos muitinės pateiktais raštais ir informacija apie tranzito procedūros tinkamą neatlikimą dėl esą pareiškėjo kaltės, nors, kaip dabar paaiškėjo, kalti buvo nusikalstamą veiką padarę asmenys. Taigi dėl suėjusio senaties termino, negalima baudžiamojon atsakomybėn patraukti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, dėl ko yra neįmanomas žalos atlyginimas, apie kurį kaip galimybę nurodo teismų cituojama praktika.

59.       Akivaizdu, jog esant susidariusiai situacijai, pareiškėjas neturi jokių galimybių prisiteisti žalos iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Latvijos Respublikos muitinė nustatė dokumentų klastojimo, o ne sukčiavimo atvejį (dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika valdymo tvarkai), todėl pareiškėjas teigia, kad jis nebūtų galėjęs civilinio proceso tvarka pareikšti reikalavimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims dėl žalos atlyginimo. Dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir teismams iš naujo įvertinti naujų paaiškėjusių aplinkybių galimą įtaką pareiškėjo atsakomybei.

60.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jo netenkinti.

61.       Muitinės departamentas pažymi, jog minėta pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Byloje skundžiamuose Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimuose yra nurodoma, jog Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų uždėtas spaudas yra suklastotas. Minėtą faktą pripažino ir šį ginčą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendime. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra nurodoma ir pareiškėjo pateikiamame Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitinės policijos valdybos 2021 m. gruodžio 8 d. rašte, kuriuo pripažintas spaudo klastojimo faktas bei atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą dėl galbūt padarytos nuskalstamos veikos suėjus senaties terminui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

62.       Pareiškėjas UAB „Arijus“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi užbaigtoje administracinės bylos Nr. eA-2052-261/2021 dalyje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą.

63.       Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

64.       Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

65.       Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

66.       Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr. 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją, (pareiškimo Nr.5623/09, 12460/09) ir kt.). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

67.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

68.       Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

69.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

70.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas parašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

71.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-44/2012). Pažymėtina, jog tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

72.       Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-89/2010).

73.       Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo iš Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos 2022 m. sausio 3 d. gautą 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą, iš kurio paaiškėjo, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 275 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. jog Zilupės muitinės kontrolės posto antspaudas Nr. 014 ant tranzito deklaracijų ir kelių transporto važtaraščių buvo uždėtas neteisėtai.

74.       Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2052-261/2021 turinio matyti, kad aplinkybė, jog Latvijos muitinė nenaudoja muitinės antspaudo, kuriame nurodyta „Nr. 014“ ir dėl to vertinta, kad spaudas yra akivaizdžiai suklastotas, buvo žinoma administracinę bylą nagrinėjant ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi ji nelaikytina naujai paaiškėjusia nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalyku byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės buvo tai, ar pareiškėjas kaip vykdytojas užbaigė muitinio tranzito procedūrą patiekiant tranzitu gabentas prekes paskirties įstaigai. Sprendžiant, ar pagrįstai pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, aplinkybė, kad Latvijos muitinė nenaudoja antspaudo Nr. 014, kuris buvo uždėtas ant CMR važtaraščių ir tranzito lydimųjų dokumentų, t. y. minėtas spaudas suklastotas, buvo įvertinta. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė įrodymus, kurie neegzistavo (nebuvo sudaryti) bylą nagrinėjant teisme, tačiau tai savaime nelemia, kad jie patvirtinta apie bylą nagrinėjant egzistavusių aplinkybių paaiškėjimą.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė ir pateiktas įrodymas neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, kuriems esant yra nustatoma, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šią aplinkybę, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia išvada darytina išanalizavus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir įvertinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę visų bylos aplinkybių kontekste. Dėl to netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

76.       Konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė, jog procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad jam įvykdyti tranzito procedūrą sukliudė nežinomi tretieji asmenys, apie kurių padarytą nusikalstamą veiką pareiškėjas sužinojo tik iš Latvijos institucijos gavęs 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą, taip pat argumentai, kuriais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų pozicija atsižvelgti į aktualią teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti proceso ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, o iš esmės siekia administracinės bylos pakartotinio peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymo, kad Latvijos muitinės spaudas Nr. 014, kuris uždėtas ant CMR ir muitinio tranzito lydimųjų dokumentų, buvo suklastotas, įvertinimu ir priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei.

77.       Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Kaip nurodyta pirmiau, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą ir pasibylinėti.

78.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2052-261/2021 dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalies.

79.        Netenkintus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, konstatuotina, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2052-261/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2052-261/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Transfina“ ir AAS „BTA Baltic I. C." filialas Lietuvoje) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius