Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 52.3; 114.9.6.2; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos primininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos
Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SNS“ kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo AB–F „VITI“ ieškinį atsakovui UAB „SNS“ dėl skolos priteisimo,
neteisėto sutarties nutraukimo bei atsakovo UAB „SNS“ priešieškinį dėl dalies
atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bylos ginčo esmė – kokią darbų kainą (fiskuotą
ar nustatomą pagal kriterijus) šalys nustatė statybos rangos sutartyje, kokia
ieškovo atliktų krosnių restauravimo darbų kaina, kaip turi būti vertinama
eksperto išvada, taip pat keliamas priteistinų netesybų mažinimo klausimas.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo
365 892,80 Lt skolos už atliktus darbus, 66 591,98 delspinigių, 12 513,53
Lt palūkanų už atsakovo praleistą terminą sumokėti už darbus, 276 153,48 Lt
baudą už neteisėtai nutrauktą rangos sutartį. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) pripažinti
negaliojančiomis atliktų darbų aktų dalis, kuriose iš viso išvardyta
įvairių statybos darbų už 1 050 860 Lt (be PVM); 2) taikyti
restituciją ir grąžinti atsakovui l 096 619 Lt.
Byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. rugsėjo
3 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo
atlikti atsakovui (užsakovui) priklausančio statinio (duomenys neskelbtini)
rekonstrukciją. Šalys 2005 m. lapkričio 22 d. sudarė kontrolinių matavimų aktą,
kuriame nustatė, kokius darbus atliko ieškovas nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki
2005 m. gruodžio mėn. Nurodyto akto pagrindu ieškovas pateikė
pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2005 m. gruodžio mėn. Šioje
pažymoje nurodytas neigiamas faktiškai atliktų darbų ir aktuose nurodytų darbų
balansas: – 104 516 Lt. Atsakovas 2005 m. gruodžio 30 d. raštu informavo
ieškovą apie rangos sutarties nutraukimą. Šalys iš esmės nesutaria dėl keturių
krosnių atlikto restauravimo kainos. Šiai kainai ir visų kontrolinių
matavimų akte išvardytų darbų kainai nustatyti apeliacinės instancijos teismas
paskyrė teismo ekspertizę. 2009 m. birželio 15
d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad rangos sutartyje sutarta dėl
konkrečios (tvirtos fiksuotos) kainos, restauruotų krosnių restauravimo kaina
yra 509 678,13 Lt (su PVM), visų kontrolinių matavimų akte nurodytų darbų
kaina – 2 225 640,15 Lt (su PVM).
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį
iš dalies patenkino: 1) pripažino iš dalies negaliojančiomis atliktų darbų
aktų, surašytų nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn., dalis,
kuriose iš viso išvardyta įvairių statybos darbų (į juos neįtraukti
krosnių restauravimo darbai) už 1 050 860 Lt (be PVM), ir pripažino, kad nurodyti
darbai atlikti už 289 417 Lt (su PVM); 2) atmetė priešieškinio dalį dėl
restitucijos taikymo; 3) priteisė atsakovui iš ieškovo 672 Lt žyminio
mokesčio; 4) priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovo po 18 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad iš Darbų kiekio žiniaraščio 52
eilutės matyti, kad ieškovas nurodė, jog vieno V sudėtingumo kategorijos koklio
restauravimo specialiu skiediniu kaina – 2500,87 Lt, o 326 koklių – 815 282,37
Lt. Tačiau iš atsakovo pateiktos krosnių–židinių atstatymo, konservavimo–restauravimo
sutarties, sudarytos tiesiogiai su UAB „Ugniavietė“, matyti, kad atsakovas su
UAB „Ugniavietė“ susitarė dėl 331 426 Lt visų krosnių–židinių
atstatymo, konservavimo–restauravimo darbų kainos, taigi 2,5 karto
mažesnės negu nurodė ieškovas. Ieškovas restauravo tris V sudėtingumo
kategorijos koklius. Dėl kitokio sudėtingumo kategorijų koklių šalys nesitarė.
Ieškovo argumentas, kad susitarta dėl sąlyginio krosnių–židinių restauravimo
darbų įkainio, nepagrįstas, nes už kiekvieną statybos ar restauravimo darbą
paprastai nustatomi konkretūs įkainiai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos
aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai
(CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas
vienašališkai nustatė koklių restauravimo įkainius, todėl nepagrįstai iš
atsakovo reikalavo 320 254 Lt už krosnių restauravimo darbus. Teismas taip pat
atmetė ieškovo reikalavimą sumokėti 17 042,74 Lt už tvorą aikštelei aptverti,
nes rangos sutartyje ir Darbų kiekio žiniaraštyje nenumatyta atlikti tokių
darbų. Atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas
atmetė ir papildomus reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Be
to, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo, nes pripažino,
kad ieškovas neįrodė, jog rangos sutartis nutraukta neteisėtai. Pasisakydamas
dėl priešieškinio teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog tie darbai,
kuriuos atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti neatliktais, yra neatlikti,
nes tik faktiškai padarytus darbus šalys konstatavo 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių
apmatavimų akte. Tačiau teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimai dėl atliktų
darbų aktų dalių pripažinimo negaliojančiais turi būti patenkinti, nes negali
būti įteisinti faktiškai neatlikti darbai. Byloje padaryta išvada, kad 2005 m.
lapkričio 22 d. kontrolinių apmatavimų akte dėl piniginės darbų išraiškos
įvertinti ne tik faktiškai neatlikti, bet ir atlikti darbai, tačiau nenumatyti
rangos sutartyje. Dėl to teismas sprendė, kad restitucija negali būti taikoma
tik neatliktiems darbams (kai dalį neatliktų darbų padengė atlikti, bet
nesutarti darbai).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 29
d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, atmetė atsakovo
apeliacinį skundą ir iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
lapkričio 9 d. sprendimą: 1) panaikino sprendimo dalį, kuria netenkintas
ieškinys, jį patenkino iš dalies; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo 153 826,48
Lt skolos, 27 996,33 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų; 3) priteisė
ieškovui iš atsakovo 4164,33 žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos
teisme; 4) priteisė atsakovui iš ieškovo 7483,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto
pirmosios instancijos teisme; 5) paliko nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį;
6) priteisė ieškovui iš atsakovo 5544,42 Lt žyminio mokesčio, sumokėto
apeliacinės instancijos teisme, ir 4462,50 Lt, sumokėtų už ekspertizę; 7) priteisė
atsakovui iš ieškovo 3000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos
teisme. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo
sprendimo išvadomis ir argumentais dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies ir
restitucijos netaikymo, taip pat ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo
netenkinimo argumentacija. Pasisakydamas dėl ieškinio, teismas nurodė, kad
ieškovas atliko papildomus 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių matavimų akte
nenurodytus darbus. Tai, kad šie darbai atlikti, patvirtina byloje pateikti
2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktai. Šių darbų vertė – 306 785,62 Lt. Nurodytus
aktus pasirašė atsakovo atstovas, todėl teismas sprendė, kad darbai atlikti ir už
juos turi būti apmokėta. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš
atsakovo išlaidas, ieškovo patirtas lempoms, halogenams, šviestuvams ir kitoms
prekėms, nes jos susijusios su tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis
atliekant darbus pagal rangos sutartį bei turi būti įskaitomos į darbų kainą.
Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui už atliktus darbus turėjo sumokėti 2
532 425,77 Lt (2 225 640,15 Lt + 306 785,62 Lt). Šalys sutaria, kad ieškovui
sumokėta 2 395 642,03 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 136 783,74 Lt
(2 532 425,77 Lt – 2 395 642,03 Lt). Teismas padarė išvadą, kad
atsakovas turi ieškovui sumokėti už tvoros pastatymą, nes atsakovas 2006 m.
balandžio 6 d. rašte Nr. 26 ieškovui pripažino 17 042,74 Lt skolą už
teritorijos aptvėrimą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9784,56 Lt už
stebėjimo kamerų pastatymą, nes atsakovas nesutiko su tokių darbų atlikimu. Remdamasis
rangos sutarties 11 straipsnio 1 punkto nuostata, kad uždelsęs
atsiskaityti užsakovas moka 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną
nuo neapmokėtos sumos, bet delspinigių bendra suma negali viršyti 10 proc.
visos kainos, taip pat kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo
yra 6 mėn., teismas apskaičiavo priteistiną delspinigių sumą 27 996,33 Lt (153
826,48 Lt x 0,1 proc. x 182 d.)
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29
d. nutarties dalį, kuria iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2007
m. lapkričio 9 d. sprendimas ir iš dalies patenkintas ieškinys: priteista
ieškovui iš atsakovo 153 826,48 Lt skolos, 27 996,33 Lt delspinigių, 6 proc.
procesinių palūkanų; 2) pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl
bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš ieškovo priteistą žyminio mokesčio dalį
padidinti nuo 7483,50 Lt iki 14 967 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Dėl materialiosios teisės normų. Teismas neteisingai nustatė
krosnių restauravimo kainą, turėjo taikyti bendrąsias rangos sutartį
reglamentuojančias nuostatas dėl rangos darbų kainos nustatymo, nes statybos
rangą reglamentuojančiose normose nenustatyti statybos darbų kainos nustatymo
ypatumai, t. y. CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnį. Teismas nevertino
šalių valios dėl rangos sutartyje įtvirtintos rangos darbų kainos nustatymo
tvarkos.
2.
Kasatorius nurodo, kad šalys susitarė dėl konkrečių darbų, nustatytų
ieškovo žiniaraštyje, atlikimo ir kainos. Dėl papildomų darbų šalys susitardavo
atskirai. Krosnių restauravimo kaina buvo nenustatyta, o paaiškėjus, kad yra
tik trys penktos sudėtingumo kategorijos kokliai, krosnių restauravimo kaina
turi būti 113 030,57 Lt.
3.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas krosnių koklių
restauravimo kainą, turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis,
nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir detalizuotomis kasacinio teismo
praktikoje, bet to nepadarė, nepagrįstai rėmėsi tik ekspertizės aktu, kuriame
ginčijama kaina nustatyta taip pat nepritaikius sutarčių aiškinimo taisyklių.
Kasatorius nurodo, kad krosnių restauravimo kaina turėjo būti nustatyta
vadovaujantis protingumo kriterijumi.
4.
Dėl proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes rėmėsi tik eksperto išvadomis
dėl krosnių restauravimo kainos nustatymo, bet eksperto nustatytos kainos
nevertino, nenurodė įstatymo nuostatų ir rangos sutarties sąlygų, susijusių su
krosnių restauravimo kainos nustatymu.
5.
Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nes jame krosnių
restauravimo kaina nustatyta remiantis statybos rangą reglamentuojančiomis CK
normomis ir kasacinio teismo praktika, bet ekspertas negali pasisakyti teisės
klausimais. Akte išsakytais klausimais nesinaudota specialios srities žiniomis.
Taip pat aktas nevertintas su kitais bylos įrodymais.
6.
Ekspertizės akte nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006
m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB
„Lelija“, byla Nr. 3K-3-543/2006, nes jos ir nagrinėjamos bylos faktinės
aplinkybės skiriasi.
7.
Ekspertas krosnių restauravimo kainą nustatė ne proporcingai atliktų
darbų kiekiui, bet ją padidino, atsižvelgęs į faktiškai koklių restauravimo
darbus atlikusio subrangovo darbų kainą. Tokia kaina, kasatoriaus vertinimu,
nustatyta nepagrįstai, nes tik trys iš 1533 koklių buvo penktos sudėtingumo
kategorijos. Be to, ieškinyje reikalauta 457 392,78 Lt kaina už krosnių
restauraciją, bet ekspertas nustatė 509 678,13 Lt kainą, t. y. didesnę. Dėl to
teismas viršijo ieškinio ribas.
8.
Dėl netesybų. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai nustatė
priteistinas netesybas, nes jas apskaičiavo taip pat ir nuo skolos už tvoros
sumontavimą, bet šie papildomi darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje, šalys
dėl jų papildomai susitarė, o netesybos nustatytos tik už tų darbų kainą, kurie
išvardyti rangos sutartyje (žiniaraštyje). Be to, teismas nepasisakė dėl
netesybų mažinimo, nes jos yra aiškiai per didelės, sudaro beveik 1/3 dalį
priteistos skolos.
9.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl atmetė kasatoriaus
argumentus, susijusius su tvora, t. y. kad tvora jau buvo kasatoriui įsigyjant
pastatą, kad ji nebuvo ieškovo nuosavybė, kad kasatorius klaidingai pripažino,
jog sumokės už tvorą.
10.
Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kokiu pagrindu kasatoriui
atsirado pareiga sumokėti už darbus, nurodytus šalių nepasirašytuose 2005 m. gruodžio
mėn. atliktų darbų aktuose. Pagal šiuo aktus ieškovas neišrašė
sąskaitų–faktūrų, nepareiškė reikalavimo dėl darbų pripažinimo ir skolos už
juos priteisimo.
11.
Dėl žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
priteisė kasatoriui iš ieškovo tik pusę žyminio mokesčio už priešieškinį, nes
neteisingai įvertino priešieškinio reikalavimų pobūdį. Kasatorius reikalavo
pripažinti iš dalies negaliojančius darbų atlikimo aktus ir taikyti
restituciją. Teismai patenkino reikalavimą dėl darbų atlikimo aktų pripažinimo
negaliojančiais, bet atsisakė taikyti restituciją. Kasatorius nurodo, kad
restitucija yra nesavarankiškas reikalavimas. Be to, jos taikymo klausimą
teismai sprendžia ex officio. Dėl to reikalavimo dėl restitucijos
nepatenkinimas nėra pagrindas mažinti už priešieškinio padavimo priteistiną
žyminį mokestį.
12.
Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai paskirstė visas bylinėjimosi
išlaidas, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio
reikalavimų dalis.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį
palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad rangos sutartyje šalys nenustatė darbų kainos, todėl ji
turėtų būti apskaičiuota pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį ir 6.198 straipsnį.
Atsiliepime nurodoma, kad šalys, priešingai, susitarė dėl kainos sutartyje,
todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi.
2. Kasatorius
skunde nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, teigdamas, kad
ieškovo restauruotose krosnyse buvo tik trys penktos kategorijos sudėtingumo
kokliai. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad kasatorius kelis kartus priėmė ir
apmokėjo daugiau šios kategorijos koklių restauravimo darbų. Atsiliepime
nurodoma, kad aplinkybė, jog kasatorius, manydamas, kad yra tik trys penktos
kategorijos sudėtingumo kokliai, priėmė daugiau restauravimo darbų pagal šios
kategorijos darbų įkainį, patvirtina šalių poziciją, jog nurodytas įkainis
taikomas ne tik penktos kategorijos sudėtingumo koklių restauravimui, bet ir
kitiems darbams.
3. Pasisakydamas
dėl materialiosios teisės normų pažeidimų, kasatorius ginčija ekspertizės akto
išvadas, bet nepateikia argumentų, kokią įtaką tai turi vienodam teisės
aiškinimui ir taikymui.
4. Atsiliepime
nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad teismas neteisingai taikė sutarčių
aiškinimo taisykles. Priešingai, ieškovas nurodo, kad kasaciniame skunde
neteisingai aiškinamos bylos aplinkybės, t. y. kad šalys rangos sutartyje
nesusitarė dėl krosnių koklių restauravimo kainos ir privalėjo tai aptarti
atskirame papildomame susitarime. Ieškovas mano, kad tokio papildomos
susitarimo nebuvimas patvirtina, jog šalys kaip tik susitarė dėl koklių
restauravimo kainos rangos sutartyje.
5. Dėl
netesybų. Ieškovas prieštarauja kasatoriaus argumentams dėl netesybų,
nurodo, kad tokie kasacinio skundo argumentai pažeidžia sutarties šalių laisvės
principą. Be to, priteistos netesybos sudaro ne 1/3 dalį priteistos skolos, bet
18 proc.
6. Dėl
ekspertizės akto neatitikties įstatymo reikalavimams atsiliepime nurodoma, kad
taip nėra, nes ekspertės išvados pagrįstos specialių žinių reikalaujančiais
atliktais tyrimais ir skaičiavimų rezultatais, bet ne teisės normomis ir teismų
praktika. Teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis ekspertizės akte grindžiamas
tik tyrimo krypčių pasirinkimas.
7. Atsiliepime
taip pat nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos
teismas priteisė ieškovui daugiau, negu ieškinyje reikalauta. Ieškovas
pažymėjo, kad ekspertizės akte apskaičiuota ne tik krosnių, bet ir bendra visų
atliktų darbų kaina.
8. Kasaciniame
skunde nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus pripažinimas, jog už tvorą jis
sumokės, nesukelia teisinių padarinių.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
statybos rangos darbų kainos nustatymo
CK 6.681
straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria
rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo
užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti
rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti
sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės
bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų,
reglamentuojami statybos rangos sutarties.
Rangos
darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi,
atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties
reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Towage and Marine Assistance“ v. AB „Klaipėdos
hidrotechnika“, byla Nr. 3K-3-572/2003).
Darbų kaina –
tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y.
rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje
nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos
nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys –
dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti
kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos
sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta
tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje
byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, byla Nr. 3K-3-543/2006).
Toks teisinis
reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos
nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims
suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip
užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir
kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo
prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kainos keitimas galimas tais atvejais,
kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai ši nenurodyta, o
tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių
vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokias išimtys nustatytos
bendrosiose rangos normose, konkrečiai – CK 6.653 straipsnio 6 dalyje bei
specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684
straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.
Kasacinio
teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo
aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir
vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų
darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui
atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę
ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo
atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir
kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis
atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų
darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198
straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties
(atliktų darbų ) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos
savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų
nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, byla Nr. 3K-3-54/2009). CK 6.198
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos
sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o
jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią
teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo
vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius
pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis.
Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta
kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti
vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties
šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę,
sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti
už tam tikrą įvykdymą. CK 6.198 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta
galimybė koreguoti sutarties kainą, kai sutarties šalis, turinti teisę viena
nustatyti sutarties kainą, elgėsi nesąžiningai ir šia teise piktnaudžiaudama
nustatė aiškiai protingumo kriterijų neatitinkančią kainą. Pagal šią teisės
normą viena iš jos taikymo sąlygų yra sutarties šalies turėjimas teisės savo
nuožiūra nustatyti sutarties kainą ir šios teisės įgyvendinimas. Kai šios
sąlygos nėra, aptariamoji teisės norma netaikytina.
Byloje
nustatyta, kad ieškovas restauravo keturias krosnis iš sutartų penkiolikos
krosnių. Taip pat teismai nustatė, kad šalių rangos sutartyje nustatyta
konkreti (tvirtai) fiksuota) kaina, nes 2004 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutarties
2 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog sutarties kaina yra nustatyta šalių
susitarimu, remiantis rangovo pateiktu pasiūlymu ir darbų kiekių žiniaraščiu.
Taip pat rangos sutarties 2 punkte nustatyta, kad bendra sutarties kaina su PVM
yra 22 980 174 Lt, papildomiems darbams atlikti užsakovas papildomai suformuoja
rezervą, kuris bus ne didesnis kaip 10 proc. sutarties kainos. Taip pat ginčo
šalių rangos sutartyje nustatytos kainos mažinimo ir didinimo galimybės,
priklausančios nuo darbų apimties, kokybės, panaudotų statybinių medžiagų
kokybės pokyčio statybos proceso metu. Tačiau bendra rangos sutartyje nustatyta
kaina negalėjo būti nei mažinama, nei didinama, atsižvelgiant į tai, kaip atskirus
rangos darbus (krosnių restauravimo darbus) įvertino rangovas (ieškovas). Rangos
sutarties objekto sudėtinė dalis taip pat buvo krosnių restauravimo darbų
atlikimas, nors rangos darbų kiekių žiniaraštyje prie restauravimo darbų
nurodyti tik V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo darbai (žiniaraščio
41, 52 eilutės). Tai matyti iš bylos aplinkybių (kartu su 2004 m. liepos
28 d. rangovo pasiūlymo raštu sudaryti rangos sutartį pateikto darbų kiekių
žiniaraščio, kuriame nustatyti restauruotinų krosnių koklių kiekiai ir darbų kaina,
šalių elgesio – ieškovas atliko dalies statybos objekte esančių krosnių
restauravimo darbus, perdavė juos kasatoriui, šis juos priėmė). Statybos rangos
sutartys yra specifinės, nes jų vykdymas dažniausiai trunka ilgą laiko tarpą.
Dėl to statybos proceso metu atliekami tarpiniai mokėjimai už iki mokėjimo
atliktus rangos darbus net ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje
nustatyta konkreti kaina. Tam, kad būtų galima nustatyti tarpinių mokėjimų
dydį, turi būti nustatyta atliktų rangos darbų vertė. Ji nustatoma sudarant
atliktų darbų sąmatas arba darbų kiekių žiniaraščius. Be to, šie dokumentai
gali atlikti ir kitą funkciją – jie pateikiami užsakovui kartu su rangovo pasiūlymu
ir yra šio sudėtinė dalis. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas pateikė kasatoriui
pasiūlymą ir kartu su juo darbų kiekių žiniaraštį. Jame nustatyta bendra visų
statybos objekte esančių krosnių restauravimo darbų kaina – 1 652 374,20 Lt be
PVM, kuri apskaičiuota už visų koklių, kaip V (aukščiausios) kategorijos
sudėtingumo koklių, restauravimą. 2009 m. birželio 15 d. teismo
ekspertizės akte pateikti trys ieškovo restauruotų (keturių) krosnių (koklių) restauravimo
darbų vertės nustatymo metodai. Pirmas, darbų vertės nustatymas proporcingai
restauruotų krosnių skaičiui. Antras, darbų vertės nustatymas proporcingai
restauruotų koklių skaičiui. Trečias, darbų vertė nustatoma proporcingai
restauruotų koklių sudėtingumui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
nesivadovavo pirmuoju ir antruoju metodais atliktų darbų vertei nustatyti, nes
skaičiuojant darbų kainą pagal juos būtų neatsižvelgta į skirtingose krosnyse
esančių koklių skaičių ir sudėtingumą. Ekspertizės akte nurodyta, kad, apskaičiuojant
atliktų darbų krosnių restauravimo darbų vertę trečiuoju metodu, atsižvelgta į
koklių skaičių ir sudėtingumą. Byloje yra pateikti krosnių restauravimo darbus
faktiškai atlikusios (iš pradžių kaip subrangovo, vėliau tiesiogiai su
kasatoriumi sudarytos sutartis pagrindu) UAB „Ugniavietė“ atliktų darbų
aktas–suvestinė ir konkrečių krosnių restauravimo sąmatos, kuriose nurodyta,
kad faktinė bendra keturių krosnių restauravimo kaina yra 119 806,11 Lt, o visų
objekte esančių krosnių kaina – 458 258,18 Lt. Šios kainos nustatytos
proporcingai restauruotų koklių skaičiui ir sudėtingumo kategorijai (T. 1, b.
l. 130; T. 2, b. l. 170–174). Ekspertizės akte restauruotų keturių krosnių
kaina trečiuoju metodu nustatyta 431 930,62 Lt (be PVM) (509 678,13 Lt – su
PVM), skaičiuojant nuo 1 652 374,20 Lt bendro visų objekte esančių krosnių
restauravimo kainos, apskaičiuotos pagal V kategorijos sudėtingumo koklių
restauravimo įkainį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia tesimo ekspertizės
akte nustatyta kaina (atliktų darbų vertė) yra neadekvati atliktų restauravimo
darbų mastui, pobūdžiui ir sudėtingumui, neatitinka teisingo, sąžiningo ir
racionalaus atlygio už atitinkamus atliktus darbus kriterijaus, nes, nors ir
ekspertizės akte teigiama, jog buvo atsižvelgta į atliktų darbų sudėtingumą, iš
tikrųjų krosnių restauravimo darbų kaina apskaičiuota visiems faktiškai
atliktiems darbams taikant V kategorijos sudėtingumo kokliams nustatytą įkainį.
Ekspertizės akte keturių krosnių restauravimo darbų kaina nustatyta ne proporcingai
atliktų darbų sudėtingumui (t. y. ne pagal tai, kiek ir kokio sudėtingumo
koklių buvo restauruota), bet padidinant kainą, atsižvelgiant į faktiškai
koklių restauravimo darbus atlikusio subrangovo darbų kainos proporciją su visų
subrangovo restauruotų krosnių kaina. Kodėl teismo ekspertas taikė visiems
atliktiems koklių restauravimo darbams įkainį kaip sudėtingiausios kategorijos
kokliams, nors šios kategorijos koklių restauruota tik 3 iš 421 koklių, o visi
kiti restauruoti kokliai yra žemesnės kategorijos, teismo ekspertizės akte
nepagrįsta. Pabrėžtina, kad ginčo šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje ir
pagal jos nuostatas šios sutarties sudėtine dalimi laikomame darbų kiekių
žiniaraštyje nustatyta tik V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo darbų
kaina. Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimus dėl kitokio sudėtingumo
koklių restauravimo darbų kainos ar įkainių, todėl visų keturių restauruotų
krosnių restauravimo darbų kaina byloje turėjo būti nustatyta pagal CK 6.198
straipsnyje įtvirtintus kriterijus (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Byloje taip
pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad šalys raštu, žodžiu ar
veiksmais būtų sulygusios V kategorijos sudėtingumo koklių restauravimo
darbų kainą taikyti visų koklių restauravimui. Esant ginčui dėl jau atliktų
darbų kainos, rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos
(CK 6.691 straipsnio 1 dalis) vykdymo išraiška yra įprastos kainos
nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijų atitinkančios
kainos nustatymas. Byloje nenustatyta, kad tokia užmokesčio už skirtingo
sudėtingumo koklių restauravimo kaina, apskaičiuota pagal sudėtingiausios
kategorijos koklių įkainį, atitinka rangos sutarties sudarymo metu toje vietoje
verslo srityje įprastą imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis
kainą, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijų kainą
(CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Priešingai negu ekspertizės akte, subrangovo UAB
„Ugniavietė“ sąmatose nurodyti koklių restauravimo darbai ir jų kaina,
proporcingi koklių sudėtingumui. Dėl to, ieškovas nepagrįstai plečiamai aiškina
statybų rangos sutarties sąlygas dėl V kategorijos sudėtingumo koklių
restauravimo įkainio, siūlydamas šį įkainį taikyti visiems krosnių restauravimo
darbams, ignoruojant koklių restauravimo sudėtingumo skirtumus. Ginčo darbų
kaina turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į restauruotų koklių sudėtingumo
kategorijas ir vadovaujantis CK 6.198 straipsnyje nustatytais įprastos verslo
praktikos bei protingumo kriterijais, bet tai nereiškia, kad ji turėtų būti
lygi subrangovui faktiškai sumokėtam užmokesčiui už restauravimo darbus. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės akte nustatyta 431
930,62 Lt be PVM (509 678,13 Lt su PVM) ieškovo restauruotų krosnių
restauravimo kaina, nes ji daugiau kaip keturis kartus (389 872,02 Lt) viršija
faktiškai subrangovo atliktų krosnių restauravimo darbų vertę, o tai neatitinka
teisingo, sąžiningo ir protingo atlygio už atliktus darbus kriterijų. Taip pat,
atsižvelgdamas į nurodytą krosnių restauravimo kainą, Lietuvos apeliacinis
teismas neteisingai sprendė, kad kontrolinių matavimų akte išvardytų darbų
kaina yra 2 225 640,15 Lt (su PVM) (1 567 235,67 – 113 030,57 + 431 930,62 = 1
886 135,72 (Lt) x 18 proc. (PVM). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y.
kad ieškovas papildomai atliko 306 785,62 Lt vertės darbų, kuriuos
pripažino kasatorius, pasirašydamas 2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus,
taip pat kad kasatorius yra sumokėjęs ieškovui 2 395 642,03 Lt, apeliacinės
instancijos teismo išvada, jog kasatorius ieškovui skolingas 136 783,74 Lt (2
532 425,77 – 2 395 642,03), laikytina nepagrįsta.
Konstatavus,
kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CK 6.653 straipsnio 1 dalimi,
6.198 straipsnio nuostatomis, neteisingai nustatė ieškovo restauruotų krosnių
restauravimo darbų kainą, iš byloje nustatytų aplinkybių nėra galimybės
nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančią kainą, tai
turi tiesioginės įtakos visų ieškovo atliktų statybos rangos darbų vertei
nustatyti, taip pat ir delspinigiams apskaičiuoti, todėl apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikintina tiek, kiek ja patenkinta ieškinio
reikalavimų.
Dėl teismo
ekspertizės akto reikšmės
Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas ar
nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka
įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti
grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo
priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK
185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad
galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų
leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų
įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai
įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos
aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr.
3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo
laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl
įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia
įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties
kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas
įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus
abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą
įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179
straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E.
R., byla Nr. 3K-3-206/2010).
Dėl
ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra
suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys,
gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip
įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio
ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti
tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš
tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba
atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių
dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti
atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad
ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys
duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra
patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr.
3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Teisėjų
kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama
kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant
į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas taip pat privalo patikrinti,
ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės
akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte
esančiomis išvadomis. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. K. T., byla
Nr. 3K-3-236/2008).
Nagrinėjamoje
byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos kainos, sutiko
su teismo ekspertizės akto išvadomis, bet nenurodė jokių tokio sutikimo motyvų,
neįvertino šio ekspertizės akto visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Ekspertizės
akte nurodyta, kad keturių krosnių restauravimo kaina 431 930,62 Lt be PVM (509
678,13 Lt su PVM) nustatyta proporcingai restauruotose krosnyse esančių koklių
skaičiui ir sudėtingumui. Tačiau iš teismo eksperto pateikto skaičiavimo
matyti, kad nurodyta restauravimo darbų kaina apskaičiuota bendrą koklių kainą,
darbų kiekių žiniaraštyje nustatytą tik V kategorijos sudėtingumo kokliams
restauruoti (1 652 374,20 Lt), padauginant iš procentinės išraiškos (26,14
proc.), apskaičiuotos pagal faktiškai darbus atlikusio subrangovo UAB
„Ugniavietė“ (su kuriuo vėliau atsakovas tiesiogiai sudarė sutartį dėl krosnių
restauravimo) pateiktus darbų ir jų kainos sąmatinius duomenis (keturių krosnių
restauravimo darbai – 119 806,11 Lt, visų krosnių bendra restauravimo kaina –
458 258,18 Lt (119 806,11 / 458 258,18 = 0,2614 x 100 proc. = 26,14 proc.;
eksperto apskaičiuota keturių krosnių restauravimo kaina – 1 652 374,20 (Lt) x
0,2614 = 431 930,62 (Lt) x 18 proc. (PVM) = 509 678,13 Lt). Iš pateikto
apskaičiavimo matyti, kad toks kainos apskaičiavimas ekspertizės akte atliktas neatsižvelgus
į tai, kad buvo restauruoti skirtingo sudėtingumo kokliai, ir jiems visiems
taikytas vienodas įkainis – V kategorijos sudėtingumo kokliams darbų kiekių
žiniaraštyje nustatytas įkainis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės
akte nustatytos keturių krosnių restauravimo kainos (509 678,13 Lt) ir
krosnis restauravusios UAB „Ugniavietė“ atliktų darbų akte–suvestinėje bei
krosnių restauravimo sąmatose nurodytos kainos (119 806,11 Lt) skirtumas yra 389
872,02 Lt. Tai kelia pagrįstų abejonių teismo ekspertizės akte apskaičiuotos
ginčo krosnių restauravimo kainos protingumu ir atitiktimi įprastai verslo
praktikai (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas teismo ekspertizės aktą vertino izoliuotai nuo
kitų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į jų prieštaringumą. Taip pat Lietuvos
apeliacinis teismas, nustatydamas krosnių restauravimo darbų kainą,
neatsižvelgė į Kultūros ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-683
patvirtintą Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 4.01.09:2007 „Keraminių koklių
tvarkomųjų paveldosaugos darbų medžiagų, mechanizmų ir darbo sąnaudų
normatyvai“ (Žin., 2007, Nr. 126-5138), kuriame nustatyti kultūros paveldo
keraminių koklių tvarkybos darbų sąnaudų normatyvai. Nurodyto reglamento 2
punkte nustatyta, keraminių koklių tvarkomųjų paveldosaugos darbų sąnaudų
normatyvai yra naudojami nustatant tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą,
sudarant šių darbų sąmatas. Taigi, nagrinėjamoje byloje, nustatant ginčo
krosnių koklių restauravimo kainą turėjo būti vadovaujamasi nurodytu
reglamentu, bet nei teismo ekspertizės akte, nei apeliacinės instancijos teismo
nutartyje į šį poįstatyminį norminį teisės aktą neatsižvelgta. Teisėjų
kolegijos vertinimu, iš skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties
turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo pirmiau
nurodytų dokumentų, nevertino faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų
įrodymų viseto. Skundžiamoje nutartyje perrašytos teismo ekspertizėje
išdėstytos išvados nėra pakankamos ir reikiamai pagrįstos. Dėl to pripažintinas
pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė CPK 185, 218 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
Dėl kitų
kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra išvestiniai
iš pirmiau šioje nutartyje aptartų ir nesudaro šios bylos kasacinio nagrinėjimo
dalyko.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis
teismas apskųstoje nutartyje pažeidė CK 6.653, 6.198 straipsnius, CPK 185, 218
straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktus, neteisingai nustatė ginčo
krosnių koklių restauravimo kainą ir dėl to kasatoriaus skolą ieškovui, todėl
apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą grąžintina iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 360
straipsnyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių pagrindą grąžinti bylą iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Sigita Rudėnaitė
|