Civilinė byla Nr. e2-1101-450/2025

           Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01317-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.3 

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, kurioje netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės BESK bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 atmetė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laivo sandėlis“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) BESK (toliau – ir bendrovė) bankroto byloje. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui peržiūrėjus ją apeliacine tvarka ir palikus nutartį nepakeistą.

2.       Pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ kreipėsi į teismą, prašydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir įtraukti ją į BUAB BESK kreditorių sąrašą su 245 553,25 Eur finansiniu reikalavimu (dėl 146 050 Eur skolos, 22 827 Eur nuostolių atlyginimo ir 76 676,25 Eur delspinigių).

3.       Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas vadovavosi 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Laivo sandėlis“, BUAB BESK ir „SA Binaxis Consulting“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties D punktu (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuriame nurodyta, jog pardavėja UAB „Laivo sandėlis“ patvirtino, kad perleidėja BUAB BESK iki šios dienos sumokėjo iš viso 1 450 000 Eur pagal 2021 m. spalio 7 d. UAB „Laivo sandėlis“ su BUAB BESK sudarytą laivo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis).

4.       Po teismo nutarties priėmimo naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškimo nagrinėjimo teisme metu, kadangi UAB „Laivo sandėlis“ buvo pripažinta nukentėjusiąja šalimi ikiteisminiame tyrime dėl žalos (t. y. negauto apmokėjimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su BUAB BESK, ir nuostolių), padarytos galimai įvykdžius nusikalstamą veiką, susijusią su Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Laivo sandėlis“ negavo 146 050 Eur skolos iš BUAB BESK. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę, nagrinėjant pareiškėjos finansinį reikalavimą, nes paneigia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje padarytą išvadą apie bendrovės atsiskaitymą su pareiškėja. Šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais buvę Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu BUAB BESK ir UAB „Laivo sandėlis“ vadovai. Nors šių asmenų liudijimai apie tai, dėl kokių priežasčių Reikalavimo perleidimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta apmokėta suma už laivą, iš esmės skiriasi, tačiau sutampa faktas, kad 146 050 Eur nebuvo sumokėti pareiškėjai.

5.       Ikiteisminį tyrimą atliekanti įstaiga, pripažindama pareiškėją nukentėjusiąja ir civiline ieškove, konstatavo, kad UAB „Laivo sandėlis“ yra patyrusi žalą, t. y. neatgavo 146 050 Eur skolos iš BUAB BESK bei patyrė nuostolius, siekdama šią skolą išieškoti. Faktas, kad nurodyta suma nebuvo sumokėta UAB „Laivo sandėlis“, yra nustatytas. Ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas dėl pripažinimo civiliniu ieškovu priimtas tik 2025 m. liepos 24 d., t. y. po teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties. Pareiškėja tapusi civiline ieškove ikiteisminiame tyrime įgijo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga – buvusio UAB „Laivo sandėlis“ vadovo apklausos protokolu, pareiškėjos gautu tik 2025 m. rugsėjo 2 d., bei buvusio BUAB BESK vadovo, pasirašiusio BUAB BESK vardu pirkimo–pardavimo bei Reikalavimo perleidimo sutartis, apklausos protokolu. Pirmosios instancijos teismas turėdamas šiuos įrodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagą, paneigiančią, kad BUAB BESK atliko 146 050 Eur mokėjimą), nebūtų priėjęs nutartyje nurodytų išvadų, kad pareiškėja nenuginčijo Reikalavimo perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašytos pardavėjos UAB „Laivo sandėlis“ patvirtinimo, jog perleidėja BUAB BESK iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM); aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per UAB „Verified Payments“ nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas; todėl nėra pagrindo UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimui patvirtinti. Nauji įrodymai patvirtina, kad iki 2022 m. liepos 22 d. už laivą pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo sumokėta 1 303 950 Eur, o 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį vietoje 1 303 950 Eur buvo nurodyta 1 450 000 Eur dėl galimai nusikalstamų ar apgaulės veiksmų. Todėl „Binaxis Consulting SA“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjus 700 000 Eur į UAB „Laivo sandėlis“ sąskaitą, iš viso suma, kurią gavo pareiškėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą laivą yra 2 003 950 Eur, o likusi neapmokėta BUAB BESK skola yra 146 050 Eur.

6.       Pasak pareiškėjos, tapačios pozicijos dėl proceso atnaujinimo laikėsi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2698-565/2025 priimtoje 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, spręsdamas UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą (UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išskirtas į dvi civilines bylas). Teismas nutraukė minėtą civilinę bylą dėl UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo dalies ir nutarties 28 punkte nurodė, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 

                                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pagal pareiškėjos UAB „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje ir iš pareiškėjos bendrovei priteisė 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas, susipažinęs su pareiškėjos papildomai pateiktais dokumentais, įvertino, kad jie neatitinka reikalavimų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, kuri turėtų svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai. Teismas priėjo prie tokios išvados, įvertinęs tai, kad 2025 m. liepos 11 d. nutartyje buvo konstatuota, jog nei UAB „Laivo sandėlis“, nei BUAB BESK nenuginčijo 2022 m. rugsėjo 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašyto pardavėjos UAB „Laivo sandėlis“ patvirtinimo, kad perleidėja BUAB BESK iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be PVM), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM); aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per UAB „Verified Payments“ nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas.

9.       Pasak teismo, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės savo procesiniuose sprendimuose nurodė, kad nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms dėl 1 450 000 Eur sumokėjimo už laivą, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti patenkintas. Atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog civilinės bylos Nr. eB2-2389-432/2025 nagrinėjimo metu teismų žinioje buvo bylų, kuriose buvo ginčijamos ir nuginčytos minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo už laivą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokių bylų nėra ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu. Todėl tebegaliojant visoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog liudytojų apklausos protokoluose ikiteisminiame turime užfiksuoti parodymai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos teisę į finansinio reikalavimo patvirtinimą, kad šie protokolai turi teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai.

10.       Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties matyti, kad pareiškėja buvo nurodžiusi aplinkybes apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pareiškėja nuo pat finansinio reikalavimo pateikimo teismui tvirtino, kad negavo iš atsakovės visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos. Todėl, teismo įvertinimu, negalima išvada, kad pateiktuose liudytojų protokoluose nurodyti buvusių pareiškėjos ir bendrovės vadovų parodymai patvirtina esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai.

11.       Tai, kad pareiškėja ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove, pasak teismo, taip pat nepatvirtina jos nurodytos aplinkybės apie 146 050 Eur nesumokėjimą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, nes šiuo metu neaiški ikiteisminio tyrimo baigtis. Teismui nustatant faktines aplinkybes konkrečioje byloje, ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno nutarimas pripažinti tam tikrą subjektą nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo procese paprastai neturi tokios teisinės galios, kaip pvz., įsiteisėjęs teismo sprendimas / nuosprendis, kuriuose konstatuojama, jog tam tikras subjektas, pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, patyrė žalą (nuostolius), kurie turi būti atlyginti. Todėl teismas laikė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog nutarimas pripažinti ją civiline ieškove savaime patvirtina faktinių duomenų apie lėšų sumokėjimą pareiškėjai pagal pirkimo–pardavimo sutartį skirtumą nuo anksčiau turėtų. Juolab kad Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už laivą nėra nuginčytos. Dėl to teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad turėtų keistis priimta ir įsiteisėjusia 2025 m. liepos 11 d. nutartimi konstatuotų faktų bei proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusios teismo nutarties išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

12.       Tai, kad Vilniaus apygardos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 nurodė, jog naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, nereiškia, jog pareiškėjos paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti patenkintas. Teismas priėjo šios išvados, nustatęs, kad neįgyvendintos konstatuotos galimybės sąlygos – prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytos esminės naujos aplinkybės.

13.       Teismas, apibendrindamas išvadas, konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja iš esmės pateikia nesutikimą dėl byloje jau įvertintų aplinkybių, bet nenurodo esminių paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurių Vilniaus apygardos teismas nebūtų išnagrinėjęs ir jas įvertinęs 2025 m. liepos 11 d. nutartimi bei kurios suponuotų pagrindą abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl to pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstą.

                                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas priėjo neteisingos išvados, kad pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės išnagrinėtos bylos baigčiai. Priešingai, pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad abi ginčo šalys BUAB BESK ir UAB „Laivo sandėlis“ patvirtino, jog Reikalavimo perleidimo sutarties D punktas yra sudarytas dėl klaidos arba galimo sukčiavimo (tai turi nustatyti vykstantis ikiteisminis tyrimas), neatitinka tikrosios šalių valios ir faktinių aplinkybių, nes BUAB BESK pareiškėjai sumokėta suma pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra 1303 950 Eur.

14.2.                      Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių civilinėse bylose, nes prioritetą suteikė Reikalavimo perleidimo sutarties D punktui, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų visumos.

15.       BUAB BESK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.                      Aplinkybės dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo buvo žinomos civilinės bylos Nr. eB2-2389-432/2025 nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodytoje civilinėje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad bendrovė nėra visiškai atsiskaičiusi pagal pirkimo–pardavimo sutartį, be kita ko, akcentuojant ir tai, jog Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta informacija apie bendrovės sumokėtas lėšas nėra teisinga. Ši pareiškėjos pozicija (aplinkybės) civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 buvo įvertinta tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, konstatuojant, jog bendrovės tinkamą prievolės įvykdymą patvirtina byloje esanti Reikalavimo perleidimo sutartis, kuri nėra ir nebuvo (nu)ginčyta.

15.2.                      Pareiškėjos pateikti dokumentai – su pareiškėja ir (arba) bendrove susijusių asmenų (buvusių vadovų) ikiteisminiame tyrime pateikti parodymai. Vien tai, kad šie parodymai pateikti ikiteisminiame tyrime, kurio dalykas nesutampa su civilinės bylos Nr. eB2-2389-432/2025 nagrinėjimo dalyku, neleidžia jų vertinti kaip esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Šie įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo ir betarpiškumo reikalavimų. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 turėjo teisę (galimybę) rinkti visus jos poziciją patvirtinančius įrodymus (teikti prašymą apklausti liudytojus), tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

15.3.                      Vien ikiteisminiame tyrime pareiškėjai suteiktas nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) teisinis statusas nei paneigia, nei patvirtina kokias nors civilinės bylos Nr. eB2-2389-432/2025 išnagrinėjimui reikšmingas, o juo labiau naujai paaiškėjusias, aplinkybes.

15.4.                      Nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms dėl 1 450 000 Eur sumokėjimo, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-786-467/2025 įvertino įrodymų visumą ir padarė išvadą, jog pareiškėja, pasirašydama Reikalavimo perleidimo sutartį, priėmė iš bendrovės prievolės įvykdymą, todėl neturi reikalavimo teisių į ją.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Byloje nustatyta, kad UAB „Laivo sandėlis“ ir BUAB BESK 2021 m. spalio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GG-LS-20211007, kuria UAB „Laivo sandėlis“ įsipareigojo parduoti BUAB BESK laivą už 2 601 500 Eur kainą. BUAB BESK sumokėjo UAB „Laivo sandėlis“ 1 303 950 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „Laivo sandėlis“, BUAB BESK ir ,,Binaxis Consalting SA“ sudarė 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu 2022 m. spalio 27 d. ,,Binaxis Consalting SA“ sumokėjo UAB „Laivo sandėlis“ 700 000 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

18.       UAB „Laivo sandėlis“ ir UAB „Bankroto administravimas“ sudarė 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį, kurios pagrindu UAB „Bankroto administravimas“ perėmė visas reikalavimo teises į solidariąsias skolininkes BUAB BESK ir ,,Binaxis Consalting SA“ dėl 147 500 Eur nesumokėtos laivo kainos dalies, delspinigių ir nuostolių atlyginimo.

19.       UAB „Bankroto administravimas“ kreipėsi į BUAB BESK nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą atsakovė bankroto byloje, kurį sudarė 147 500 Eur nesumokėtos kainos už laivą dalis, 28 644,50 Eur netesybos (delspinigiai) ir 43 294,80 Eur žala, kurią sudaro UAB „Laivo sandėlis“ patirtos išlaidos advokatams, siekiant atgauti nesumokėtą laivo kainos dalį.

20.       UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ 2025 m. balandžio 24 d. sudarė papildomą susitarimą prie cesijos sutarties, pagal kurį UAB „Bankroto administravimas“ perleido UAB „Laivo sandėlis“ 146 050 Eur skolą į skolininkes BUAB BESK ir ,,Binaxis Consalting SA“, 22 827 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į šį susitarimą, pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ prašė pakeisti kreditorę UAB „Bankroto administravimas“ į kreditorę UAB „Laivo sandėlis“ dėl 197 521,50 Eur finansinio reikalavimo dalies BUAB BESK bankroto byloje.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2698-565/2025 nutraukė civilinės bylos dalį pagal UAB „Laivo sandėlis“ prašymą patvirtinti 245 553,25 Eur finansinį reikalavimą BUAB BESK bankroto byloje, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes UAB „Laivo sandėlis“ pateikė prašymą patvirtinti 168 887 Eur finansinį reikalavimą BUAB BESK bankroto byloje, kurį Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-467/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

22.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ 2025 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jos 168 877 Eur (146 050 Eur skola ir 22 827 Eur nuostoliai) reikalavimą BUAB BESK bankroto byloje, kurį iš esmės grindė pirkimo–pardavimo ir Reikalavimo perleidimo sutartimis.

23.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025 pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje atmetė. Teismas nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties D punkte nurodyta, jog pardavėja (pareiškėja) patvirtina, kad perleidėja (BUAB BESK) iki šios dienos sumokėjo iš viso 1 450 000 Eur. Iš viso pagal laivo pirkimo–pardavimo sutartį mokėtina laivo kaina buvo 2 150 000 Eur (be PVM). Reikalavimo perleidimo sutartimi patvirtinta, kad sumokėtoji kainos dalis – 1 450 000 Eur. Likusi suma pagal pirkimo–pardavimo sutartį – 700 000 Eur (Reikalavimo perleidimo sutarties E punktas). Šią kainos dalį įsipareigojo sumokėti perėmėja „Binaxis consulting SA“ (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas). Teismas nurodė, kad iš minėtų Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų matyti, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Laivo sandėlis“ patvirtino visos laivo kainos, numatytos pirkimo–pardavimo sutartyje, gavimą, išskyrus 700 000 Eur (be PVM), kurią sumokėti turi prievolę ne BUAB BESK, o „Binaxis consulting SA“. Teismas konstatavo, kad nei UAB „Laivo sandėlis“, nei BUAB BESK nenuginčijo Reikalavimo perleidimo sutarties D ir E punktuose įrašyto pardavėjos UAB „Laivo sandėlis“ patvirtinimo, kad perleidėja BUAB BESK iki sutarties sudarymo dienos sumokėjo 1 450 000 Eur (be PVM), o likusi suma – 700 000 Eur (be PVM). Aplinkybė, kad šios sumos nebuvo sumokėtos per UAB „Verified Payments“ nėra reikšminga, nes lėšos galėjo būti sumokėtos kitais būdais ar per kitas atsiskaitymo įstaigas. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patvirtinti UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

24.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-467/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pagal galiojančią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį BUAB BESK nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. neskolinga UAB „Laivo sandėlis“ 146 050 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį (2 150 000 Eur (Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktas) – 1 450 000 Eur (Reikalavimo perleidimo sutarties D punktas) – 700 000 Eur (Reikalavimo perleidimo sutarties E, 2 punktai).

25.       Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2389-432/2025, kurioje buvo priimta 2025 m. liepos 11 d. nutartis atmesti jos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje. Pareiškėja prašymą grindė ikiteisminiame tyrime paaiškėjusiomis naujomis esminėmis aplinkybėmis, kad BUAB BESK jai nesumokėjo visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 1 450 000 Eur kainos už laivą, tai, anot pareiškėjos, patvirtina, nutarimas ikiteisminiame tyrime ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove bei Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu BUAB BESK ir UAB „Laivo sandėlis“ buvusių vadovų liudytojų apklausos ikiteisminiame tyrime protokolai.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nes nusprendė, kad pareiškėjos pateikti ikiteisminio tyrimo dokumentai neatitinka reikalavimų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Teismo įvertinimu, pareiškėjos pateiktuose liudytojų protokoluose nurodyti buvusių pareiškėjos ir bendrovės vadovų paaiškinimai nepatvirtina jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nei teismui, nei pareiškėjai nagrinėjant šią bylą. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėja buvo pripažinta civiline ieškove ikiteisminiame tyrime nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės apie 146 050 Eur nesumokėjimą, nes šiuo metu nėra aiški ikiteisminio tyrimo baigtis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad civilinę bylą Nr. eB2-2389-432/2025 išnagrinėję teismai nurodė, jog, nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms dėl 1 450 000 Eur sumokėjimo už laivą, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti patenkintas.

27.       Pareiškėja su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog jos pateikti ikiteisminio tyrimo dokumentai neatitinka reikalavimų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, be to, teismas prioritetą suteikė Reikalavimo perleidimo sutarties D punktui ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų visumos, dėl to nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių civilinėse bylose.

28.       Taigi, apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje, atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą.

Dėl proceso neatnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu

29.       CPK 365

30.       Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 28 punktas).

31.       CPK 366

32.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

33.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 30, 31 punktai).

34.       Apeliantė kaip naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes nurodo ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos ir bendrovės Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvusių vadovų duotus parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu priimtą nutarimą pripažinti ją civiline ieškove, tai, anot pareiškėjos, pagrindžia, kad BUAB BESK jai iš tikrųjų nesumokėjo visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 1 450 000 Eur kainos už laivą.

35.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad apeliantė neįrodė jos prašyme atnaujinti procesą įvardytų aplinkybių naujumo ir jų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantė, siekdama jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB BESK bankroto byloje bei įrodinėdama, kad BUAB BESK jai nesumokėjo visos kainos už laivą, be kita ko, rėmėsi ir aplinkybe dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo. Dar daugiau, pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – ikiteisminiame tyrime priimtų procesinių sprendimų kopijas, tačiau teismas atsisakė jas priimti, nurodydamas, kad atskirajame skunde yra pateikti išsamūs paaiškinimai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Vadinasi, bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė ir galimo bendrovės sukčiavimo, nesumokant pareiškėjai visos kainos už laivą, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, aplinkybių vertinimas. Akivaizdu, kad apeliantės prašyme atnaujinti procesą įvardytos aplinkybės buvo įvertintos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, konstatuojant, jog BUAB BESK tinkamą prievolės įvykdymą patvirtina Reikalavimo perleidimo sutartis, kuri yra nenuginčyta.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pareiškėja Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2698-565/2025 2025 m. rugsėjo 5 d. taip pat pateikė jos buvusio vadovo apklausos ikiteisminiame tyrime protokolą bei nurodė, jog ji pati ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiline ieškove. Minėtoje byloje pareiškėja laikėsi pozicijos, kad tai yra esminiai įrodymai, kurie patvirtina jos finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teismas apeliantės teikiamus įrodymus priėmė, tai tik įrodo, kad apeliantės šioje byloje nurodomos kaip naujos ir esminės aplinkybės jau buvo įvertintos tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2698-565/2025, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-959-881/2025.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos pozicijai, kad nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms, nėra pagrindo išvadai, jog liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos teisę į jos finansinio reikalavimo patvirtinimą, jog šie protokolai turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai. Minėta, kad pareiškėja nuo pat jos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo Vilniaus apygardos teismui tvirtino, jog ji iš bendrovės negavo visos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos kainos, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose nurodė, kad nesant nuginčytoms Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms dėl 1 450 000 Eur sumokėjo už laivą, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti patenkintas.

38.       Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantės pateiktuose ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų protokoluose nurodyti buvusių pareiškėjos ir bendrovės vadovų paaiškinimai nepatvirtina esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai.

39.       Pagrįsti ir tokie skundžiamos nutarties argumentai, kad pareiškėjos pripažinimas ikiteisminiame tyrime civiline ieškove nei paneigia, nei patvirtina kokias nors prašomos atnaujinti civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas ar juo labiau naujai paaiškėjusias aplinkybes. Priešingai nei yra įsitikusi apeliantė, ikiteisminiame tyrime jai suteiktas civilinės ieškovės statusas niekaip nepatvirtina jos įrodinėjamo fakto dėl dalies laivo kainos jai nesumokėjimo, o patvirtina tik faktą, kad ikiteisminiame tyrime, kurio baigtis šiuo metu nėra aiški, ji yra pareiškusi reikalavimą dėl žalos (civilinį ieškinį), jai galimai padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Būtent tokios pozicijos dėl apeliantės teikiamų įrodymų laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje 2025 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-959-881/2025, kurios 40 punkte nurodė, kad apeliantės pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai, faktai; tais atvejais, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminiame procese turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį; civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje sietinas su ikiteisminiame tyrime nustatinėjamais civilinio atsakovo veiksmais, dėl kurių jam galėjo būti pareikštas įtarimas.

40.       Taigi, apeliantės pateikti įrodymai ir juose užfiksuotos aplinkybės neatitinka nei joms keliamo naujumo, nei esmingumo reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neegzistuoja.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

42.       Suinteresuotas asmuo BUAB BESK pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pridėjo jas pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą.

43.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

45.       Suinteresuotas asmuo bylinėjimosi išlaidų patyrė 2025 metų IV ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2025 metų II ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 387 Eur. Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 954,80 Eur (2 387 x 0,4 = 954,80). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiuose įtvirtintus kriterijus, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki 954,80 Eur. Suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiama 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei BESK, juridinio asmens kodas 304501410, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“, juridinio asmens kodas 302128539, 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė