Civilinė byla Nr. 2A-2777-643/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14979-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.3; 1.3.5.3.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ dėl darbo ginčo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. R. L. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-2621 darbo byloje Nr. APS-131-3889 ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 824 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484 buvo priimtas dirbti pas atsakovę mėsininku, faktinė jo darbo vieta buvo įmonės valdomose patalpose, parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi darbdavė įsipareigojo mokėti jam kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį. Darbo sutartyje nustatyta, kad jam bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, 36 val. per savaitę, konkretizuojant pamainos trukmę darbo grafike.
3. Teigė, kad darbdavė tinkamai nevykdė viršvalandinio darbo apskaitos bei apmokėjimo, žiniaraštyje tinkamai nenurodė jo faktiškai dirbto laiko bei atitinkamai neapmokėjo jam už faktiškai dirbtą laiką, darbdavė nevykdė savo pareigos tinkamai pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus, juos pildė formaliai, neatsižvelgdama į faktinę padėtį. Pabrėžė, kad visais atvejais viršvalandinį darbą ne pagal savo grafiką bei išeiginėmis dienomis jis dirbo pagal darbdavės nurodymą bei jai žinant, tą patvirtina higienos kontrolės lapai (higienos kontrolės lapuose pasirašydavo darbuotojai kai ateidavo į darbą) bei liudytojų parodymai.
4. Nurodė, kad faktiškai jo viršvalandinį darbą sudarė: 1) 2019 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo 7 dienas, iš jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dieną – 11 valandų, tai sudaro 59 valandas, darbdavė faktiškai nenurodė dirbto laiko apskaitos dokumentuose, nurodė tik 49 valandas, taigi, už 10 valandų darbo liko nesumokėta 112 Eur; 2) 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo 19 dienų, iš jų 4 dienas dirbo savo poilsio dienomis, dirbo pamainomis po 10 valandų už V. K. (V. K.), kuris nedirbo dėl ligos 2019 m. spalio mėnesio 12–15 dienomis, darbo grafikas liko be darbdavės pakeitimų, taigi, jam nesumokėta 488 Eur už viršvalandinį darbą poilsio dienomis 40 valandų; 3) 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafiką 16 dienų ir 1 dieną dirbo papildomai ne pagal darbo grafiką, faktiškai buvo sumokėta už 14 dienų, taigi, darbdavė neapmokėjo jam už 2 dienas už 20 darbo valandų – 112 Eur bei už 1 viršvalandinio darbo dieną 10 valandų – 112 Eur; 4) 2019 m. gruodžio mėnesį jis dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., taigi, jam nesumokėta už 14 val. – 132,60 Eur, todėl, jo skaičiavimais, už viršvalandinį darbą atsakovė jam yra neapmokėjusi 957,60 Eur.
5. Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į darbdavę dėl viršvalandžių apmokėjimo, tačiau teigiamų sprendimų nesulaukė, nors vadovė žadėjo sumokėti. Paaiškino, kad naujo grafiko dėl 2019 m. spalio mėnesio sudaryta nebuvo, jokio dokumento jis nepasirašinėjo, darbo grafikas jam buvo sudaromas iš anksto prieš mėnesį. Teigė, kad jo kolega V. K. (V. K.), su kuriuo jis dirbo pamainomis, buvo netikėtai sunkiai sužalotas, jokių planų vykti į darbą pradžioje mėnesio vietoj kolegos neturėjo, todėl nebuvo pagrindo keisti darbo grafiką. Šis kolega 2019 m. spalio 12 d. neplanuotai neteko darbingumo dėl sužalojimo peiliu bei fiziškai negalėjo atvykti į darbą, todėl jis turėjo dirbti vietoje jo ir už tai jam darbdavė turėjo atitinkamai sumokėti. Pabrėžė, kad įmonės higienos lapai buvo įforminami kiekvieną dieną, kiekvienas darbuotojas juose pasirašė, jų paskirtis – įrodyti sanitarinių reikalavimų vykdymą parduotuvėje. Pasibaigus mėnesiui higienos lapai išmetami, jie patvirtina, kad darbuotojai laikėsi sanitarinių normų įmonėje, taip pat darbuotojų atvykimą į darbą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas sukonkretino savo reikalavimą – nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti jam 956,60 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis su netesybomis bei paaiškino, kad byloje kelia reikalavimą dėl netinkamo atsiskaitymo su juo už 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn.
7. Teigė kad jo tiesioginė vadovė buvo parduotuvės vadovė J. S., mėsos cecho vadovo nebuvo. Paaiškino, kad: 1) 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. pradėjęs dirbti darbo grafiko neturėjo, vadovė J. S. žodžiu nurodė jam rugsėjo mėn. dirbti kasdien, jis sekmadienį (2019 m. rugsėjo 29 d.) buvo paprašęs poilsio dienos ir tą dieną nedirbo, rugsėjo mėn. 6 dienas dirbo po 8 valandas, o vieną dieną (2019 m. rugsėjo 30 d.) dirbo 11 val., taigi, dirbo 59 val., o ne 49 val., kaip kad nurodė atsakovė, rugsėjo mėn. darbo grafikas jam buvo duotas pasirašyti tik spalio mėn., už 10 val. darbo rugsėjo mėn. jam neapmokėta, taigi, nesumokėta 56 Eur, taip pat 56 Eur už šį mėnesį prašo netesybų; 2) 2019 m. spalio mėn. dirbo 1–3, 8–19, 24–27 d. dirbo po 10 val., 12–15 d. dirbo savo poilsio dienomis už V. K. (V. K.) vadovės J. S. prašymu, jam nesumokėta už 10 val. darbo spalio 12 d., o spalio 13, 14, 15 d. pažymėtos 8 val., nors jis dirbo po 10 val., taigi, už spalio mėn. iš viso jam nesumokėta už 16 val.; 3) 2019 m. lapkričio mėn. dirbo nuo 1 d. ir dirbo po 4 dienas, tada 4 buvo poilsio dienos, dirbo po 10 val., nepažymėta, kad jis dirbo lapkričio 2 ir 4 d., tos dienos buvo grafike, bet pateiktas vadovės suklastotas grafikas, todėl už šias dienas neišmokėta jam 112 Eur ir mėnesio pabaigoje vieną dieną savo poilsio dieną 10 val. dirbo papildomai, tą dieną dirbo kartu su V. K. (V. K.), nes buvo atliekamas auditas, reikėjo sverti visą produkciją, jam buvo nurodyta dirbti, todėl už tą dieną neišmokėta 112 Eur; 4) 2019 m. gruodžio mėn. 5 dienas (3, 4, 5, 6, 11 d.) dirbo apytiksliai po 10 val. (kartais daugiau, kartais mažiau), o ne po 8 val., kaip kad nurodė atsakovė, todėl 10 val. dirbo viršvalandžius, juos dirbo vadovės J. S. žodiniu nurodymu, buvo prieškalėdinis laikotarpis, buvo daug darbo; ieškinyje neteisingai nurodyta, nes pietų pertraukas jis turėjo.
8. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Dėl ieškovo 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovas dirbo darbo grafike, su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai, nurodytomis dienomis ir laiku. Ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, buvo pažymėtas ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Darbo grafike nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23–28 d. ir 30 d. ieškovas dirbo nuo 06.00 val. iki 14.00 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas minėtomis dienomis dirbo po 7 val. per dieną, taip pat suteikiant 1 poilsio valandą. Įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikta informacija būtų neteisinga, t. y. kad 2019 m. rugsėjo mėn. žiniaraštyje būtų nenurodytos ar nurodytos ne visos ieškovo dirbtos valandos.
10. Dėl ieškovo 2019 m. spalio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovo darbo laiko apskaitos dokumentai patvirtina, jog ieškovas 2019 m. spalio mėnesį dirbo 18 dienų (o ne 19 dienų, kaip teigia ieškovas), už darbą minėtomis dienomis jam buvo tinkamai apmokėta. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, jog 2019 m. spalio 13–15 d. jis dirbo ne pagal darbo grafiką (per poilsio dienas), nes ieškovo 2019 m. spalio mėnesio darbo grafike, kurį jis buvo pasirašęs, nurodyta, jog 2019 m. spalio 13–15 d. yra darbo dienos, todėl ieškovo reikalavimas už darbą šiomis dienomis papildomai sumokėti kaip už darbą per poilsį yra nepagrįstas.
11. Nors 2019 m. spalio mėnesį ieškovui darbo grafikas ir buvo pakeistas, apie darbo grafiko pakeitimą ieškovas buvo įspėtas laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, su darbo grafiko pakeitimu ieškovas sutiko, todėl darbo grafikas buvo pakoreguotas, o ieškovas pasirašytinai supažindintas su pakeistu darbo grafiku. Taigi, ieškovas atvyko į darbą pagal atnaujintą spalio mėnesio darbo grafiką ir pagal atnaujintą darbo grafiką ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
12. Dėl ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina faktą, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį dirbo 15 dienų (t. y. 14 dienų pagal darbo grafiką ir 1 dieną per poilsio dieną). Ieškovas, teigdamas, kad lapkričio mėnesį jis dirbo 17 dienų, remiasi nepasirašytu darbo grafiku ir higienos kontrolės lapu, tačiau šie ieškovo pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrįstais ir tikrovę atitinkančiais dokumentais. Visų pirma, ieškovo pateiktas darbo grafikas nepatvirtintas darbuotojų parašais ir įmonės antspaudu, tai yra pavienis (atskiras) lapas, kurio kilmė ir šaltinis yra neaiškūs ir pats ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavo minėtą lapą. Priešingai, įmonės pateiktas ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas yra teisingas, būtent šį grafiką ieškovas patvirtino savo parašu. Pabrėžė, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį 1 dieną dirbo per poilsį ir už darbą poilsio dieną ieškovui buvo sumokėta, tai patvirtina ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesio atsiskaitymo lapelis, kuris, išmokėjus darbo užmokestį, ieškovui buvo įteiktas.
13. Dėl ieškovo 2019 m. gruodžio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., tuo tarpu Darbo ginčų komisijai ieškovas nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį dirbo 15 dienų, už jas paskaičiuota 10 val. mažiau faktiškai išdirbto laiko. Taigi, skirtingų aplinkybių nurodymas patvirtina, kad ieškovas neatsimena savo konkretaus dirbto laiko, o teigdamas, kad jam neva sumokėta ne už visą darbo laiką, nurodo bet kokią nepagrįstą informaciją, kuri iškreipia faktinius duomenis, remdamasis vien tik atsiminimais, kurie, akivaizdu, keičiasi. Ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikti duomenys (kurie sutampa su darbo grafike pateikta informacija) patvirtina, jog ieškovas 2019 m. gruodžio mėn. dirbo 15 dienų – 5 dienas po 8 valandas, 10 dienų po 10 valandų, įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši informacija būtų neteisinga. Be to, 2019 m. gruodžio mėnesį, kaip ir visą kitą jo dirbtą laiką įmonėje, ieškovui buvo suteikta pietų pertrauka bei kitos specialios pertraukos po 10 minučių.
14. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 6 d. įvykusio teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog pietų pertraukos jam buvo suteikiamos, taigi, ieškovo reikalavimai dėl tariamai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą, dirbtą 2019 m. gruodžio mėn. priteisimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini (net neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbo, dirbto per pietų pertraukas, neįrodinėjo ir absoliučiai jokiais įrodymais).
15. Teigė, kad nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė higienos kontrolės lapus (spalio ir rugsėjo mėnesio), tačiau tokių higienos kontrolės lapų įmonė neturi, taip pat jie nebuvo pateikti Darbo ginčo komisijai, todėl įmonė negali patvirtinti jų autentiškumo, jie negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas byloje. Be to, higienos kontrolės lapus, kuriuos ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, ir tuos, kuriuos ieškovas pateikė Darbo ginčų komisijai, ir kurių parduotuvėje nebuvo, ieškovas neteisėtai pasisavino, o tokių neteisėtai gautų dokumentų tikrumas kelia abejonių, nes informacija šiuose dokumentuose (po neteisėto pasisavinimo) galėjo būti suklastota. Tikėtina, kad ieškovo pateiktuose higienos kontrolės lapuose galėjo likti tuščių eilučių, kuriose ieškovas galėjo įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašant savo vardą, pavardę ir/arba paprašant kitų asmenų įrašyti kitų darbuotojų duomenis, todėl tokie abejonių dėl tikrumo keliantys ieškovo pateikti dokumentai negali būti laikomi įrodymais byloje.
16. Pažymėjo, kad darbuotojų įrašai higienos kontrolės lapuose nėra kontroliuojami parduotuvės administracijos, patys higienos kontrolės lapai nėra prižiūrimi, todėl nėra pagrindo jais remtis byloje. Nurodė, kad ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas tiek darbo grafikuose, kurie yra su ieškovo parašais, tiek ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija būtų neteisinga, t. y. kad žiniaraščiuose būtų nenurodytos ar nurodytos ne visos ieškovo dirbtos valandos, priešingai, ieškovo pateikti duomenys ir informacija kelia abejonių dėl jų tikrumo.
17. Atkreipė dėmesį į tai, kad visose įmonės valdomose parduotuvėse yra nustatytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimas, viršvalandinių darbų laikas už atskirus apskaitinio laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojamas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra išskiriamas (žymimas bendras faktiškai dirbtas laikas), o viršytos nustatytą darbo laiką valandos skaičiuojamos ir apmokamos tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kartu pastebėjo ir tai, kad darbuotojas V. K. (V. K.) 2019 m. spalio mėn. nedarbingumo pasiėmęs nebuvo. Nurodė, kad už tinkamą darbo laiko apskaitą parduotuvėje ir atsiskaitymą su darbuotojais ginčo laikotarpiu buvo atsakinga parduotuvės vadovė J. S., jokių duomenų apie tai, kad pastarasis asmuo būtų netinkamai vykdęs aptariamas (su darbo laiku/atsiskaitymu susijusias) pareigas įmonė neturi.
18. Papildomai paaiškino, kad higienos kontrolės lapai skirti vidinei kontrolei, jie apskaitomi nebuvo, niekas nekontroliavo daromų įrašų juose, ieškovas galėjo juos pildyti kaip nori. Iš jų matyti, kad 2019 m. lapkričio 3 d. ieškovas yra prirašęs savo pavardę į tą pačią eilutę šalia kito darbuotojo pavardės, nors tokios pildymo praktikos nebuvo, be to, pagal pvz. darbo grafiką spalio mėn. ieškovas 1–2 d., 20 d. dirbo, už tai su juo atsiskaityta, o higienos kontrolės lapuose nėra įrašų, kad jis tą dieną būtų pasirašęs, todėl jais vadovautis negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nusprendė ieškovo R. L. ieškinį atmesti, teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-2621 darbo byloje Nr. APS-131-3889 laikyti netekusiu galios, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ (į. k. 110193723) iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 787,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Teismas sprendime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti mėsininku parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarta dėl suminės darbo laiko apskaitos, įmonėje nustatytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimas. Ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas nuo 2020 m. gegužės 7 d.
21. Ieškovas teigia 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. dirbęs ilgesnį laiką, nei kad yra užfiksavusi atsakovė, – ieškovas nurodo darbdavės nurodymu dirbęs tiek viršvalandžius, tiek savo poilsio dienomis, tačiau darbdavė už tai su juo nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi jam 956,60 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis su netesybomis.
22. Byloje ieškovas savo dirbtą laiką, be kita ko, įrodinėja jo paties į bylą pateiktų higienos kontrolės lapų originalais, kuriuos jis išsinešė iš darbdavės. Teismas, įvertinęs liudytojų J. K., J. S., V. M. parodymus apie tai, kad higienos kontrolės lapus darbuotojai pasirašinėja patys be jokios administracijos kontrolės, ieškovo pateikti higienos kontrolės lapai buvo netgi laikomi pačiame mėsos skyriuje, kuriame ieškovas dirbo, higienos kontrolės lapai skirti vidinei kontrolei, jie apskaitomi nebuvo, jų turinio teisingumu visiškai pasitikėti negalima. Be to, teismas nurodė, kas iš jų matyti, jog 2019 m. lapkričio 3 d. ieškovas yra prirašęs savo pavardę į tą pačią eilutę šalia kito darbuotojo pavardės, nors tokios pildymo praktikos nebuvo. Be to, pagal pvz. darbo grafiką spalio mėn. ieškovas spalio 1–2 d., 20 d. dirbo, už tai su juo atsiskaityta, o higienos kontrolės lapuose nėra įrašų, kad jis tomis dienomis būtų pasirašęs, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas galėjo higienos kontrolės lapus pildyti taip, kaip nori, jais vadovautis kaip įrodymais byloje negalima.
23. Teismas, vertindamas ieškovo darbo laiką 2019 m. rugsėjo mėnesį, nurodo, kad ieškovas dirbti pas atsakovę pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Be to, pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo mėn. darbo grafike, darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs, taigi žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos. Savo parašu jis pats patvirtino jam pateiktą darbo grafiką, vadinasi, sutiko su jame nuodyta informacija, jokių prierašų jis neatliko. Nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23–28 d. ir 30 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 14.00 val. po 7 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas minėtomis dienomis dirbo po 7 val., įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. rugsėjo mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų nei pažymėtosios.
24. Pasisakydamas dėl darbo laiko 2019 m. spalio mėnesį, teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, nurodė, kad 2019 m. spalio mėn. darbo grafikas darbuotojui buvo pakeistas, su juo darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs, vadinasi, žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos (kartu pastebėtina ir tai, kad 2019 m. spalio mėn. darbo grafiko duomenų teisingumą darbuotojas savo parašu patvirtino lapkričio mėn., vadinasi, sutiko su jame nurodyta informacija, jokių prierašų jis neatliko). Aplinkybė, kad spalio 12 d. V. K. (V. K.) nebuvo darbe neįrodo, kad ieškovas už jį tą dieną dirbo, kadangi, kaip nurodė liudytojos J. S., V. M., esant poreikiui mėsininkus pavaduodavo iš kitų parduotuvių pakviesti mėsininkai, be to, pasak liudytojos J. S., pardavėjos iš kito skyriaus kartais prašydavo pavadavimo arba pati papildomai dirbdavo esant poreikiui, o spalio 13–15 d. nebuvo pažymėtos kaip darbuotojo poilsio dienos. 2019 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta tokia pati informacija kaip ir darbo grafike, įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. spalio mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų (dienų) nei pažymėtosios. Ieškovo į bylą pateiktas kitokio turinio darbo grafikas yra nepasirašytas, todėl teismas juo nesivadovavo.
25. Vertindamas ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesį dirbtą darbo laiką, teismas sprendime nurodė, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį dirbo 2019 m. lapkričio 1 d. 1 dieną per poilsio dieną, už ką su juo tinkamai atsiskaityta. 2019 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas dirbo po 10 val. lapkričio 1, 3, 8–10, 12, 17–20, 25–28 d., kas atitinka 2019 m. lapkričio mėn. darbo grafiką, kurį 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovas patvirtino savo parašu. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismas nenustatė, o ieškovo pateikto kitokio turinio darbo grafiko nevertino, kadangi jis nėra pasirašytas.
26. Vertindamas ieškovo argumentus dėl 2019 m. gruodžio mėnesio, teismas nurodė, kad ieškovas pateikė tris skirtingas pozicijas dėl darbo šį mėnesį, todėl darbuotojo nuolatinis pozicijos keitimas įvertintas kaip nepatikimas. 2019 m. gruodžio mėn. darbo grafikas su darbuotojo buvo suderintas, pasirašytas, taigi ieškovas žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos.
27. Teismas konstatavo, kad ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas tiek darbo grafikuose, kurie yra su ieškovo parašais, tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad darbo grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija būtų neteisinga.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Ieškovas R. L. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus meisto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų. Liudytojos V. M. parodymuose tvirtinama, kad mėsininkai kai trūksta darbuotojų kartais dirba ilgiau, kad girdėjo iš ieškovo nusiskundimus dėl gauto mažesnio atlyginimo, taip pat žinojo iš parduotuvės vadovės dėl V. K. ligos. Duomenų apie V. K. ligą darbo apskaitos dokumentuose užfiksuota nebuvo, tai kelia abejonių dėl šių dokumentų patikimumo. Teismas darbdavio naudai vertino liudytojų V. M. bei pamainos viršininkės R. I. tvirtinimus dėl atvejų, kai darbuotojas savo iniciatyva bei savo noru gali likti darbe ilgiau arba pamiršęs apie grafiko pakeitimus atvykti į darbą savo poilsio dieną be jokio atlyginimo už tokį darbą, teismas šį teiginį įvertino neobjektyviai, kadangi abejotina, ar darbuotojas savo noru atvyktų dirbti be atlyginimo savo laisvą dieną. Apelianto teigimu, liudytojai faktiškai patvirtino viršvalandinių darbų atvejus už juos neatsiskaitant.
30. Teigia, kad teismas nevykdė V. K. apklausos, savo iniciatyva nerinko įrodymų dėl V. K. ligos iš darbdavio. Ši informacija turėjo padėti įvertinti faktines bylos aplinkybės ir patvirtinti ieškovo faktinį darbo laiką 2019 m. spalio mėnesį.
31. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė tik darbdavio teiginiais ir jo pateiktais įrodymais, nesiėmė veiksmingų priemonių dėl visų įrodymų prijungimo prie bylos, nesikreipė dėl būtinų dokumentų išreikalavimo, nesilaikė teismo aktyvumo pareigos darbo ginčų nagrinėjime.
32. Ieškovas pateikė teismui įmonės darbuotojų kiekvieną dieną vedamus dokumentus - įmonės higienos lapus, kurie iš esmės nėra apskaitos dokumentai, tačiau faktiškai patvirtina kiekvieno darbuotojo atvykimą į darbą būtent pagal administracijos nurodymą. Nei vieno pateikto įrodymo tikrumas nėra nuginčytas, todėl šių dokumentų nevertinti nebuvo pagrindo.
33. Apeliantas atkreipia dėmesį į savo darbą 2019 m. spalio mėnesį. Ieškovas teigė, kad dirbo 4 dienas spalio 12-15 dienomis po 10 val. už V. K.. Pateikė teismui dokumentą iš policijos dėl V. K. sužalojimo peiliu. Pagal ieškovo turimą informaciją V. K. spalio 10-12 dienomis buvo gydomas Santariškių ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje, po to gydėsi namuose, parduotuvės apskaitos dokumentuose šis faktas nenurodytas. Teismas V. K. atvykimo į darbą fakto netikrino, aplinkybės dėl jo pavadavimo faktiškai liko neišnagrinėtos. Teisme nebuvo vertinamos aplinkybės, ar V. K. galėjo dirbti savo darbą po tokio rimto sužalojimo ir kas turėjo atlikti jo pareigas. Teismas pasisakė, kad ieškovas spalio mėnesį 2019 m dirbo pagal pakeistą grafiką. Fakto, kad ieškovas dirbo be pertraukos 8-11 d., 12-15 d. (t. y per savo išeigines) teismas neanalizavo, nebuvo analizuota, dėl kokių priežasčių darbas buvo organizuotas būtent tokiu būdu, kaip sumokėta už tokį darbą. Teismas privalėjo visapusiškai įvertini, kas dirbo už V. K..
34. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teisme priteistomis iš jo bylinėjimosi išlaidomis (1 787,33 Eur), tokia suma yra neproporcinga, turėtų būti sumažinta, kadangi šiuo atveju tai prilygsta darbuotojo nubaudimui.
35. Atsakovė UAB „PALINK“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Atsakovė nurodė, kad skirtingai nei teigia apeliantas, nė viena iš byloje apklaustų liudytojų neapskaitytų viršvalandžių ir/arba viršvalandinių darbų, už kuriuos bendrovėje būtų neatsiskaityta, fakto nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog savanoriškas darbuotojo pasilikimas darbe ilgiau be darbdavio nurodymo dirbti po darbo valandų neturi būti apmokamas (kaip viršvalandžiai), kadangi viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo. Šiuo atveju jokie įrodymai nepatvirtina viršvalandinio darbo.
37. Nurodo, kad aktyvus teismo vaidmuo darbo ginčuose negali atleisti darbuotojo nuo įrodinėjimo pareigos, todėl apeliantas neteisus savo įrodinėjimo naštą siekdamas perkelti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas net kelis kartus kvietė V. K. į teismą liudytoju, pats asmuo nurodė, kad apie ginčo laikotarpį nieko neatsimena. Aplinkybes, apie kurias turėjo pasisakyti V. K., nurodė kitos liudytojos.
38. Apelianto akcentuojami dokumentai - higienos kontrolės lapai - dėl susiklosčiusios praktikos, pagal kurią šių dokumentų pasirašymas atsakovės administracijos nebuvo kontroliuojamas, o aptariami lapai, netgi, laikyti mėsos skyriuje, skirtingai nei interpretuoja darbuotojas, patikimais įrodymais negali būti pripažįstami. Teismas išsamiai ištyrė tiek ieškovo, tiek atsakovės teiktus įrodymus.
39. Teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumo laipsniui, teisinių klausimų pobūdžiui, teisinių paslaugų kokybei, atitinka teiktų teisinių paslaugų mąstą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
41. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo
42. Apeliantas R. L. pateikė teismui naujus įrodymus – VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dėl R. L. 2020 m. balandžio 17 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Taip pat pateikė papildomus paaiškinimus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įvertinus pateiktų papildomų paaiškinimų turinį, matyti, kad jie susiję su higienos kontrolės lapais, V. K. apklausa, aktyviu teismo vaidmeniu darbo ginčuose bei papildomais argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Įvertinus tai, kad jokios naujos aplinkybės ar argumentai nėra iškeliami, papildomų paaiškinimų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sukonkretina apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas juos prijungti.
43. Pasisakant dėl naujo įrodymo prijungimo, pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui ne tik yra ribojamas CPK 314 straipsniu, tačiau taip pat ir tuo pagrindu, kad įrodymai turi būti susiję su ginčo dalyku. Kaip pats apeliantas nurodo, šis įrodymas patvirtina apie galimą atsakovo darbuotojų panaudotą fizinį smurtą prieš jį, tačiau nėra susijęs su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir ginčo dalyku (nesumokėtu darbo užmokesčiu už viršvalandžius). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo prijungti naujo įrodymo.
Dėl ginčo esmės
44. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti mėsininku parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarta dėl suminės darbo laiko apskaitos (t. I, b. l. 5–7), įmonėje nustatytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimas (t. I, b. l. 174–175).
45. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iš byloje esančių įrodymų nustatytų aplinkybių, kokiu grafiku, kiek valandų ieškovas faktiškai dirbo 2019 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Kaip išsamiai ir visapusiškai įvertino pirmosios instancijos teismas, 2019 m. rugsėjo darbo grafikas buvo išduotas ir ieškovo pasirašytas spalio mėnesį (taigi, ieškovas parašu patvirtino, kad su jame nurodytomis jau atidirbtomis dienomis ir valandomis nesutikimų neturi, jokių pastabų, korekcijų ar taisymų nenurodė) (t. 1., b. l. 120). Iš esmės analogiškos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos tiek dėl lapkričio, tiek dėl gruodžio mėnesių, tokios išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, atitinka tiek ieškovo parašu patvirtintus skaičiavimus, tiek atsakovės poziciją (t., 1, b. l. 38-39, 122-123).
46. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-576/2013;). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-139/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs šiuos, apelianto nurodomus, įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
47. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nevertino įmonės pateiktų higienos lapų, kurie faktiškai patvirtina kiekvieno darbuotojo atvykimą į darbą būtent pagal administracijos nurodymą, nei vieno pateikto įrodymo tikrumas nėra nuginčytas. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma nurodo argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, be to, kaip minėta, teismas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai sprendime pasisakė, kodėl vertina darbdavio pateiktus įrodymus (kaip minėta, jie oficialūs, patvirtinti darbuotojo parašu be pakeitimų), tuo tarpu, taip pat motyvuotai pasisakė, kodėl, atsižvelgdamas į teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, nevertina darbuotojo pateiktų higienos lapų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie lapai pildomi darbuotojų nuožiūra, be atsakovės administracijos žinios, be šios parašo (t. 1., b. l. 15), be to, ieškovas jame įrašęs savo pavardę du kartus, kai kuriomis datomis savo pavardės įrašęs nebuvo, nors pagal darbo grafikus tomis dienomis ieškovas faktiškai dirbo. Liudytoja V. M. nurodė, kad darbuotojai šiuos lapus pasirašo be administracijos žinios. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis įrodymas pagrįstai įvertintas kaip turintis mažesnę įrodomąją galią, nei oficialūs darbdavio pateikti, ieškovo pasirašyti darbo grafikai. Priešingai, nei teigia apeliantas, šis įrodymas buvo teismo įvertintas ir motyvuotai atmestas, tą paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė. Toks teismo vertinimas negali būti reiškiantis, kad nepagrįstai neįvertintas darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, pateiktas įrodymas, kadangi toks vertinimas motyvuotas, atsižvelgiant į bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 straipsnis).
48. Šioje vietoje deklaratyviais taip pat laikytini apelianto teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus, neatsižvelgė į darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykio šalies, interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo aktyvumo principas nagrinėjant darbo ginčus negali paneigti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikiančio teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teigimu, apeliantas nesukonkretino, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus (CPK 178 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos atsakovei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad atsakovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nedavė ieškovui nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko atsakovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
49. Kasacinio teismo praktikoje, detalizuojant darbuotojo statusą įrodinėjimo procese, nurodoma, kad teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo (tiksliau – aktyvesnis už tą vaidmenį, kuris tenka nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles), o toks vaidmuo pasireiškia, be kitų, tuo aspektu, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
50. Apeliantas nurodo, kad teismo pasyvumą patvirtina, kad nebuvo išreikalauti įrodymai apie V. K. turėtą nedarbingumą, teismas nesiėmė veiksmingų priemonių dėl visų įrodymų prijungimo prie bylos, nesikreipė dėl būtinų dokumentų išreikalavimo, neišnaudojo savo visų įgalinimų dėl liudytojo V. K. pristatymo į teismo posėdį. Apelianto teigimu, šie įrodymai turėjo padėti įrodyti apie ieškovo faktinį darbo laiką 2019 m. spalio mėnesį.
51. Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad būtina surinkti papildomų įrodymų, o būtent: 1) apklausti ieškovo tiesioginius vadovus; 2) nustatyti, ar V. K. 2019 m. spalio 12 – 15 d. dirbo ir ar ieškovas jo nepavadavo; 3) tinkamai apklausti koleges E. M. ir A. K.; 4) įvertinti, ar nėra tikslinga apklausti kitus darbuotojus, kurie taip pat pasirašinėjo higienos lape (Vilniaus apygardos teismo nutarties 18-20 punktai).
52. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria byla grąžinta nagrinėti pakartotinai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nutarta pasiūlyti ieškovui ir atsakovei pateikti papildomus įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, atsakovės atstovus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutarties išvadas dėl ieškovo viršvalandinio darbo, darbo laiko apskaitos. 2021 m. vasario 25 d. teisme gautas ieškovo prašymas išreikalauti pažymą apie tai, kad V. K. gydosi Santaros ligoninėje, krūtinės chirurgijos skyriuje nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 12 d., išreikalauti iš atsakovės šio asmens darbo grafikus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., prašė iškviesti liudytojus V. K., E. M., A. K., J. K., J. S., R. I., E. Č., L. J., prašė išreikalauti 2020 m. kovo 29 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, apklausti Ekskomisarų biuro darbuotoją J. J., prašė išreikalauti iš atsakovės sąskaitas faktūras Nr. SKR-0088072 ir SKR-0088158, Z. įmonės, kuri teikia kiaulieną, atstovus. 2021 m. vasario 26 d. raštu teismas prašymą persiuntė atsakovei nuomonei dėl prašymo pateikti. Pateikdama nuomonę atsakovė nurodė, kad prašomi išreikalauti dokumentai yra pertekliniai, kai kurie nesusiję su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis, tą patį nurodo ir dėl prašomų iškviesti liudytojų, pažymi, kad E. M. ir A. K. buvo apklaustos bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Savo ruožtu atsakovė pateikė V. K. 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesių darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žurnalų kopijas. 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje teismas nutarė kviesti bei apklausti liudytojus V. K., J. S., taip pat nutarė netenkinti ieškovo prašymo išreikalauti liudytojo V. K. asmens sveikatos duomenų. Šaukimas liudytojui V. K. buvo įteiktas (t. 2., b. l. 54). Iš 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad ieškovas prašė išreikalauti originalius darbo grafikus už 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius, teismas nutarė dabar šio prašymo netenkinti, pirma išklausyti V. K. parodymus. Teismas šiame posėdyje taip pat nutarė kviesti liudyto V. K. ir J. S., įpareigojo užtikrinti atsakovę liudytojos J. K. dalyvavimą. V. K. pakartotinis teismo šaukimas buvo išsiųstas (t., 2., b. l. 70), taip pat iškviesta liudytoja J. S.. V. K. pakartotinis šaukimas taip pat buvo įteiktas (t., 2., b. l. 80). 2021 m. birželio 8 d. posėdyje apklausti liudytojai J. K. ir J. S.. To paties teismo posėdžio metu ieškovas palaikė prašymą apklausti V. K. šiam neatvykus, dar prašė apklausti R. I. ir V. M., teismas šiuos prašymus tenkino, išsiuntė liudytojams šaukimus, V. K. šaukimas buvo įteiktas. Tiek R. I., tiek V. M. buvo apklaustos 2021 m. liepos 29 d. teismo posėdyje. Šio posėdžio metu ieškovui palaikius poziciją dėl V. K. priverstinio atvesdinimo arba baudos paskyrimo, nurodžius, kad pokalbio su ieškovu metu V. K. nurodė, kad nieko neatsimena, teismas protokoline nutartimi nutarė papildomai liudytojo V. K. nebekviesti.
53. Įvertinus šiuos pirmosios instancijos teismo veiksmus pagrindo daryti išvadą, kad jis nebuvo aktyvus nagrinėjant šį darbo ginčą, nėra pagrindo, kadangi įgyvendinti iš esmės visi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartyje nurodyti įpareigojimai dėl papildomų įrodymų teikimo/rinkimo. Pažymėtina, kad teismas nėra įpareigojamas tenkinti kiekvieną darbuotojo prašymą dėl naujų įrodymų, teismui suteikta teisė vertinti, kuriuos naujus įrodymus ar liudytojus tikslingas išreikalauti ar apklausti, kurie įrodymai ar liudytojų parodymai reikšmingi ir būtini bylai išnagrinėti. Kaip detaliai nurodyta, pirmosios instancijos teismas sistemingai ir pakartotinai bandė kviesti liudytoją V. K., o tik sprendžiant dėl priverstinio atvesdinimo arba baudos skyrimo, ieškovui pačiam nurodžius, kad telefonu V. K. ieškovui nurodė, kad jokių aplinkybių, susijusių su ginču, neprisimena, teismas konstatavo, kad šio liudytojo apklausti būtinybės nėra, reikšmingoms aplinkybėms nustatyti buvo apklaustos atsakovės padalinio vadovė J. S., mėsos skyriaus cecho vadovė V. M. ir pamainos viršininkė R. I.. Susipažinus su šių liudytojų parodymais matyti, kad nei viena iš jų nenurodė aplinkybių dėl ieškovo viršvalandinio darbo, vien aplinkybės, kad tokių atvejų galimai pasitaikydavo, neįrodo, kad šiuo atveju ieškovas dirbo viršvalandžius, už kuriuos jam nebuvo sumokėta (kaip jau minėta, darbo grafikus su nurodytomis dirbtomis valandomis ir dienomis ieškovas visais atvejais pasirašydavo, parašu patvirtindamas juose nurodytų duomenų tikrumą). Apeliantas subjektyviai vertina tiek V. M., tiek R. I. parodymus. V. M., apklausiama liudytoja, nurodė, kad nebūna tokių atvejų, jog darbuotojai dirba, bet jų darbas neatsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kitų darbuotojų tokių situacijų nežino, tiksliai neprisimena, ar buvo tokia situacija, kuomet darbuotojai skųstųsi, jog jie dirba, tačiau jiems dirbtų valandų nepažymi. Priešingai, nei teigia apeliantas, ši liudytoja kalbėjo abstrakčiai, tačiau parodymuose nenurodė, kad būtent ieškovas būtų skundęsis dėl neapmokėjimo už dirbtą laiką. Liudytoja R. I. taip pat aplinkybių dėl ieškovo viršvalandinio darbo nenurodė, negirdėjo atvejų, kuomet darbuotojai faktiškai dirbdavo, bet grafikuose faktiškai pažymėta nebuvo. Jokių nusiskundimų negirdėdavo. Įvertinus šių liudytojų parodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai ir pagrįstai, o vien aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu šių įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo juos įvertinti priešingai
54. Apelianto teigimu, jis dirbo 4 dienas 2019 m. spalio 12-15 dienomis po 10 val. už V. K., kadangi šis buvo sužalotas. Apeliaciniame skunde iš esmės nepritariama dėl ieškovo darbo 2019 m. spalio 12 d., kadangi iš ieškovo darbo grafiko matyti, kad 2019 m. spalio 13-18 dienomis ieškovas dirbo, ir už šias dirbtas dienas darbo grafike pasirašė. Iš atsakovės pateikto V. K. nedarbingumo pažymėjimo suvestinės (t. 1, b. l. 167) matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. šiam asmeniui nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, iš šio asmens darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. šis asmuo dirbo, todėl apelianto teiginiai dėl to, kad apeliantas už V. K. dirbo 2019 m. spalio 12 d. yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, net jei pirmosios instancijos teisme būtų buvę išreikalauti V. K. sveikatos duomenys, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu šiam asmeniui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tokia aplinkybė negalėtų patvirtinti, kad būtent ieškovas dirbo už V. K. 2019 m. spalio 12 d.
55. Apeliantas taip pat teigia, kad iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, prilygsta ieškovo, kaip silpnesnės ginčo pusės, nubaudimui. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), ir negali reikšti kokio nors vienos iš šalių nubaudimo, priešingai, remiantis šiuo principu, kompensuojamos bylą laimėjusios šalies procesinės išlaidos. Kreipimasis į teismą visuomet susijęs su tam tikros finansinės rizikos (pralaimėjimo atveju) galimybe, kuri turi būti įvertinta. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, pagrįstos įrodymais. Byla buvo nagrinėjama Darbo ginčų komisijoje, teisme nagrinėjama antrą kartą, nuolat buvo teikiami papildomi įrodymai, paaiškinimai, todėl teigti, kad bylos pobūdis nesudėtingas, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo mažinti realiai patirtų ir proporcingų bylinėjimosi išlaidų.
56. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir visapusiškai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės byloje pateiktus įrodymus, buvo aktyvus tiek, kiek yra įpareigojamas darbo ginčų kategorijos bylų, laikėsi teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo paskirstymo taisyklių, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
57. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovė (CPK 98 straipsnis), kuri pateikė prašymą priteisti 606,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos bylinėjimosi išlaidos realiai patirtos, pagrįstos įrodymais (2021 m. rugsėjo 30 d. ataskaita, 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. spalio 11 d. sąskaitos išrašas), laikytinos proporcingomis, todėl prašymas tenkintinas ir iš ieškovo R. L. atsakovės UAB „PALINK“ naudai priteistina 606,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovo apelianto R. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ (į. k. 110193723) iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 606,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė