Baudžiamoji byla Nr. N1-636-1007/2022

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37869-2021-1

  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 

  1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.14.1.2.2;

  2.3.6.4.5.1

    (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Agnei Ačienei, 

dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,

kaltinamiesiems A. J., D. J., D. N., E. Ž.

kaltinamojo E. Ž. gynėjui advokatui Modestui Švažui, 

kaltinamojo E. Ž. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. K.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2020 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį sumažinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sumažinta su 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta bausme subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2022 m. birželio 30 d. bausmę atlikęs (teistumas neišnykęs),

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

nepilnametis E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. J., D. J., D. N., E. Ž. veikdami kartu pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 28 d. 19.00 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 15.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro langą į namo vidų įstūmę paremtą ir viela pritvirtintą medinę plokštę, įsibrovė į Ž. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė Ž. J. priklausantį kampinį šlifuoklį „Wagner“, 50 eurų vertės, elektrinį oblių, 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Milwoke“, 200 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją, 50 eurų vertės, grandininį pjūklą „Makita“, 150 eurų vertės, atskilimo kūjį „Hitachi“, 1000 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės, tokiais savo veiksmais Ž. J. padarė bendrą 1599 eurų turtinę žalą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog susitiko su D. ir D. (duomenys neskelbtini) miesto centre. Jie gėrė alkoholį ir tada atėjo E.. Datos, metų laiko negali nurodyti, nes nepamena, galėjo būti kaltinime nurodytą datą. Ne viską prisimena, nes praėjo daug laiko ir dėl to, kad vartojo alkoholį. Vaikščiojo po miestą, ėjo į turgų, gėrė. E. Ž. atėjo į turgų. Su D. susitiko gal 15 val. ir pradėjo vartoti alkoholį. E. atėjo į turgų ir visi kartu vartojo alkoholį. Su D. ir D. susipažino vaikystėje, su E. susipažino per draugus. Visi yra draugai ir dažnai susitikdavo ir leisdavo laisvalaikį. Bevaikštant pradėjo lyti, tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve prie to namo. Galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jie slėpėsi nuo lietaus ir įėjo į namo vidų. Aplinkybes prisimena sunkiai. Supranta kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta. Neprisimena, kaip buvo pavogti daiktai. Ikiteisminio tyrimo metu policijoje buvo apklaustas. Tų parodymų neprisimena. Pareigūnui nurodė daugiau aplinkybių, nes nebuvo praėjęs toks ilgas laiko tarpas. Pareigūnui nurodė teisingas aplinkybes. Protokolą perskaitė, pasirašė. D. telefonu jam pasakė, kad kažkas kreipėsi į policiją ir atidavė daiktus. Nežino, kiek buvo parėję laiko nuo įvykio. Nepamena, kokie daiktai buvo grąžinti, bet juos grąžino D.. Su savimi jokių daiktų neturėjo. Po įvykio mažai bendrauja, dabar daugiau bendrauja su D..

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu teismas perskaitė 2021 m. gruodžio 16 d. kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Kaltinamasis nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos pasakyti negali, neprisimena, bet sutinka, kad galėjo būti ta diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, žino, kad buvo ketvirtadienis. Tą dieną apie pietus jis susitiko su D. N. ir jo broliu D. J.. Su jais susitiko (duomenys neskelbtini) centre, paskui visi ėjo į parduotuvę, kur pirko alų, paskui ėjo pas jį. Pas jį gėrė alų. Paskui visi trys nuėjo į turgų, esantį (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su E. Ž.. Kiek buvo laiko, kai susitiko su E., pasakyti negali, bet jau buvo į vakaro pusę. Susitikę iki 19.00 val. turguje vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra visi gėrė alų. Paskui apie 19.30 val. su D. dar nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus ėjo į sodą prie senelių namų ir ten gėrė alų. Po 22.00 val., kai baigė gerti turėtą alų, nusprendė nueiti pas pažįstamą ir iš jo nusipirkti alkoholio, nes parduotuvės nebedirbo. Įsigijus alkoholio, tai yra alaus, jis pasakė, kad galima nueiti prie negyvenamojo namo, nes lauke buvo pradėję lyti ir norėjo pasislėpti nuo lietaus. Paaiškino, kad jis pasiūlė tą vieną, nes ji buvo arčiausia, be to, netoli to namo gyvena jo pažįstami, ir pro tą namą yra ne kartą ėjęs ir žinojo, kad jis yra negyvenamas. Jie nuėjo prie namo ir po stogeliu planavo toliau gerti alų. Lauke tuo metu lijo ir tas stogelis nelabai gelbėjo nuo lietaus. Tada D. su D. ėjo apžiūrėti namo. Jis su E. liko sėdėti po stogeliu. Netrukus D. ir D. grįžo ir pasakė, kad įlindo į namą ir pasiūlė eiti į namo vidų, kad būtų šilčiau. Kai jie su E. atėjo prie lango, matė, kad medinė plokštė jau yra nuvirtusi. Kas nuvertė tą medinę plokštę nuo lango, jis nežino, tuo metu jis buvo kitoje namo pusėje. Paaiškino, kad jie lipdami į namo vidų, nieko vogti negalvojo, tik norėjo išgerti turėtą alų. Jie nežinojo, jog name yra kokie nors daiktai. Name pabuvo gal apie 20 minučių, o gal ir daugiau, tiksliai pasakyti negali. Būnant name, kažkas, ar D., ar D. pasakė, kad name yra įrankių. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, tik gėrė alų. Paskui nusprendėme eiti lauk iš namo. Kam kilo mintis paimti ten buvusius įrankius, jis nežino, neprisimena. Kiek prisimena, E. išlipo pirmas per langą. Jis liko stovėti ant medinės plokštės. Tuomet D. ir D. pradėjo kalbėtis, tai yra vienas sakė, kad reikia imti įrankius, o kitas sakė, kad neimti. Kuris sakė, kad reikia imti įrankius, tai yra ar D., ar D., tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Jam stovint ant plokštės, ar D., ar D., tiksliai pasakyti negali, nes buvo tamsu, padavė kažkokius įrankius, kuriuos jis per langą padavė lauke stovinčiam E., kitus įrankius tiesiog išmetė per langą. Kokie tai buvo įrankiai, pasakyti negali, bet sutinka, kad galėjo būti tie daiktai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena. Dabar jau negali pasakyti, ar įvairūs įrankiai buvo sudėti toje pačioje patalpoje, kur ir gėrė alų, ar ne. Jis į kitus kambarius nėjo. Paaiškino, kad jis prisimena kaip per langą padavė kažkokius įrankius, bet ar pats ėmė kokius įrankius iš namo, pasakyti negali dėl girtumo. Kas ir kokius įrankius paėmė, jis negali pasakyti, neprisimena dėl girtumo. Paskui išlipus per langą iš namo, prisimena, kad kažkokį įrankį nešė, bet kokį negali įvardinti. Tiksliai kokius įrankius tą vakarą jis paėmė nežino, nes niekas nežiūrėjo kas ką ima. Tuomet įrankius nunešė nuo to namo apie 300 metrų į laukus. Laukuose D. ir D. pradėjo pyktis, bet dėl ko jie pykosi, pasakyti negali. Jis būdamas laukose nuo išgerto alaus kiekio pradėjo miegoti. Kas vyko laukuose prie griovio pasakyti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio šių aplinkybių visai neprisimena. Paskui prisimena, kad visi jau ėjo namo, D. jį lydėjo iki namų. Kitos dienos rytą prisiminė, kad lygtais iš negyvenamojo namo kažką nešė, bet kokius tiksliai daiktus išnešė, pasakyti negali. Kitos dienos rytą jis nebendravo nei su D., nei D., nei E.. Po savaitės D. paskambino ir pasakė, kad policija ieško asmenų, kurie išnešė įrankius iš negyvenamo namo. Paskui D. jam pasakė, kad iš namo paimtus įrankius nunešė į policijos nuovadą Kuršėnuose. Paaiškino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir tikrai dėl girtumo neprisimena kokius įrankius išnešė iš negyvenamo namo, bet mano, kad galėjo būti tie įrankiai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Nurodė, jog dėl pateikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

2.2. Perskaičius parodymus, kaltinamasis A. J. nurodė, jog perskaityti parodymai platesni ir teismas gali jais remtis. Daugiau neturi ką papildyti. Civilinį ieškinį pripažįsta. Sutinka jį atlyginti, bet savanoriškai susitarti nepavyko, nes nesusitarė dėl termino. Jis sutiko atlyginti 225 eurus, bet galėtų atlyginti tik gavęs atlyginimą, birželio 14 ar 15 dieną. Anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų. Savo elgesį vertina blogai. Jo veiksmus įtakojo alkoholis, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nevedęs, gyvena su drauge, dirba (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina blogai, yra linkęs susitaikyti su nukentėjusiuoju. Tą dieną jis išgėrė daugiau negu 6 butelius alaus. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Įrankius paliko išėjus iš (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje važiuojant link (duomenys neskelbtini), duobėje ar griovyje. Nežino kas sugalvojo įrankius parduoti. Jam nėra žinomos aplinkybės apie pardavimą. Name, į kurį įsibrovė, išgėrė gal „bambalį“ alaus, nepamena kiek. Atsakydamas į prokuroro klausimą, patikslino, kad jeigu telefono ir suktuko galvučių rinkinio nebuvo kai nešė namo ir į policiją, reiškia nebuvo.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog jo pirminiai policijai duoti parodymai nesikeičia. Jis buvo vienas namuose, susirašė su broliu ir susitiko prie (duomenys neskelbtini) IKI parduotuvės. Tada nuėjo į turgų ir pradėjo gerti. Alkoholio buvo labai daug. Kai baigėsi alkoholis, nuėjo į parduotuvę nelegaliai jo nusipirkti ir stovėjo prie to namo. Aplinkybių labai smulkiai nepamena, bet žino, kad įlindo į namą ir pamatė palapinę. Pagalvojo, kad kažkas yra ir iššoko. Išgėręs gali pridaryti daug dalykų dėl kurių gailisi. Alkoholį su kaltinamaisiais vartojo nuo 18 val. iki 2 val. nakties. Pradžioje gėrė turguje, tada prie senelių namų ir prie nukentėjusiojo namo. Tiksliai nepamena kaip atsirado prie namo. Pamena viską tik, kai buvo prie duobės ir supratę ką padarė pradėjo pyktis. Jie svarstė ką daryti toliau, ar nešti daiktus atgal, ar atsikratyti. Jis savo rankomis visus daiktus sunešė ir sumetė į tą duobę. Kartu buvo visi kaltinamieji. Nežino kokiu atstumu duobė yra nuo to namo, gal iki kilometro. Nepamena kaip nuo namo ėjo iki duobės. Nežino kas ką nešė. Jis nieko nenešė, tik viską paslėpė. Nežino kur su tais daiktais jie ėjo. Tada su broliu pradėjo pyktis. Name buvo palikę alkoholį, todėl kažkas antrą kartą grįžo į namą jo pasiimti. Pykosi su broliu dėl to, kur padėti tuos daiktus. Sprendė, ar nešti atgal į namą ar palikti lauke. Brolis siūlė viską sulaužyti, o jis norėjo nešti atgal į namą. Negali pasakyti kaip ir kas daiktus ėmė, nes jis nestebėjo ir buvo tamsu. Name jis buvo vieną kartą, kartu buvo visi kaltinamieji. Į namą pateko per langą. Jis bandė lipti pirmas, bet nepavyko, nes buvo per girtas. Nežino kas tada įlipo pirmas. Lipo į namą, kad pasislėpti nuo lietaus. Suprato, kad tai ne jų namas. Jis prie to namo buvo pirmą kartą, žinojo, kad tai negyvenamas namas, nes taip visiems pasakė A.. Suprato, kad įsibrovė ne į savo nuosavybę. Viduje pamatė palapinę ir išsigando, kad kažkas yra ir išbėgo lauk. Draugai pasakė, kad nieko nėra, bet neatsimena, ar įlipo atgal. Viduje matėsi tiesiog neįrengtas namas. Įrankius paėmė iš namo. Nepamena ar name įrankius matė. Geriau atsimena palapinę, nes jos išsigando. Name praleido apie 10 minučių. Sutinka, kad įrankiai pagrobti iš namo, bet nepamena kaip ir kas juos išnešė. Jį paveikė alkoholis. Jie ne namo viduje pykosi, o tik prie duobės. Tik tai padarius, suprato ką padarė. Suprato, kad padarė nusikalstamą veiką. Nepamena ką veikė kiti draugai. Slėpė viską, kas nurodyta kaltinime, tik ne telefoną ir ne galvučių rinkinį. Telefono ir galvučių rinkinio savo akimis nematė. Kai blaivus nuėjo prie duobės, ten buvo visi išvardinti daiktai, tik ne telefonas ir galvučių rinkinys. Kur jie dingo nežino. Asmeniškai jis neėmė nei telefono, nei suktuko galvučių rinkinio. Slėpdami daiktus matė ką slepia, bet atidžiai neapžiūrinėjo. Nepripažįsta, kad su kitais daiktais pagrobė telefoną ir galvučių rinkinį. Kaltę pripažįsta iš dalies. Tų daiktų jis nei matė, nei turėjo. Aiškiai suvokė, kad pagrobė daiktus ir suprato ką slėpė, bet telefono ir galvučių rinkinio neslėpė. Nukentėjusysis galbūt nori pasipelnyti arba galbūt iš tikrųjų tie daiktai dingo. Išsiblaivę kelias dienas nieko nedarė. Tada su broliu nuėjo prie duobės ir paėmė kelis daiktus, norėjo jų atsikratyti. Apie tai kalbėjo ir su E., kad reikia atsikratyti tų daiktų. Su A. J. nekalbėjo, nes jis buvo (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl keletą dienų nieko nedarė. Duobėje paliko pjūklą ir dar kažką. Vėliau, prasidėjus tyrimui, E. ir D. pareigūnams parodė duobę ir likusius daiktus. Nežino kokius daiktus jie paėmė. Tiksliai atsimena aplinkybes dėl telefono ir suktuko galvučių rinkinio, nes jų nebuvo iš paimtų daiktų. Daiktus perdavė D. ir E., jis nedalyvavo. Pareigūnai įvykio aplinkybes išsiaiškino per anoniminius žmones. Viskas buvo perduota policijai, jam tą pasakė pažįstamas žmogus. Vienus daiktus grąžino brolis, kitus nepažįstamas žmogus. D. su E. atnešė likusius daiktus, kurie buvo pasilikę duobėje, o pirmus daiktus, kuriuos jie paėmė, padavė žmogui ir jis nuvežė į policiją. Tam žmogui daiktų neperdavė, jis pats pasiėmė. Po kelių dienų su broliu nuėję prie duobės paėmė kažką už 1000 eurų ir kvadratinę dėžę. Paėmė bet ką, kas buvo ant viršaus. Tuos daiktus parsinešė namo. Nešė nakties metu. Paėmė atskilimo kūjį ir pakrovėją, nežino ar nešė suktuką, pjūklą paliko duobėje, oblių galėjo paimti, tiksliai nežino. Atskilimo kūjį tikrai paėmė. Planavo tais daiktais atsikratyti. Jis pradėjo klausinėti žmonių kur tuos daiktus reikia dėti, gal kam nors jų reikia. Ieškojo kas galėtų juos nusipirkti. Siūlė savo pažįstamiems. Tą darė tik jis, brolis nedarė. Negali nurodyti kam siūlė. Tada pas jį į namus atvažiavo žmogus ir pasiėmė daiktus. Smulkmenų ką kalbėjo neišduos. Žmogus pasiėmė daiktus, jam jokio atlygio nedavė. Jis suprato, kad yra išaiškintas. Brolis ir kiti nežinojo, kad daiktus pasiėmė kitas žmogus. Kai daiktus pasiėmė tas žmogus, maždaug po savaitės nuo vagystės su juo susisiekė policija. Į policiją nuvyko brolis. Jis nevažiavo, nes nenorėjo. Tada brolis kartu su E. grąžino paskutinius daiktus iš duobės. Iš daiktų jokios naudos negavo. Į namą kažkuris grįžo ir paėmė alkoholį. Grįžo tik dėl alkoholio, o jis liko prie duobės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Tai, ką atsiminė, tą ir sakė. Nežino kada teisingas aplinkybes nurodė. Parodymai skiriasi, nes nesakė, kad grįžo pasiimti alkoholio, nesakė, kad žmogus paėmė daiktus. Tada kaltę pripažino iš dalies, nes nepripažino, kad įvykdė vagystę. Šiandien pozicija pasikeitė, nes pergalvojo ir suprato, kad nusikaltimą padarė.

3.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu teismas perskaitė 2021 m. gruodžio 3 d. kaltinamojo D. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Kaltinamasis nurodė, kad su jam pateiktu įtarimu nesutinka ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes jis jokių daiktų, tai yra įrankių, iš namo neėmė. Kas kokius daiktus iš namo paėmė, jis nežino, nes jis name pabuvo gal 30 sekundžių ir iš jo išlipo. 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos pasakyti negali, neprisimena, bet galėjo būti diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. Tą dieną dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, jis pasiskambino savo broliui D. ir klausė kur jis yra. Brolis nurodė, kad su draugu A. J. eina į turgų, kuris yra (duomenys neskelbtini). Tada ir jis nuėjo į turgų ir kartu su broliu D. ir A. gėrė alų. Netrukus prie jų atėjo ir E. Ž.. Jie visi keturi gėrė alų, nuo išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi apsvaigęs ir kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena. Paaiškino, kad jis dėl alkoholio neprisimena kaip jie atėjo prie to namo. Jis prie to namo buvo pirmą kartą, anksčiau nėra buvęs. Kodėl jie ėjo prie to namo, jis nežino. Paskui prisimena, kad atėjus prie namo, jį pirmą norėjo pakelti, kad jis įliptų į namą, bet jis neįlipo. Tada kažkas iš kartu buvusių asmenų pasakė, kad jis pasitrauktų ir kažkas pirmas įlipo į namo vidų per langą. Kas pirmas įlipo į namą jis nežino, buvo tamsu, todėl nepamatė. Ar langas, per kurį įlipo, buvo užremtas kokia medine plokšte, jis nežino, neprisimena. Į namo vidų jis įlipo paskutinis. Tada namo viduje užsidegė šviesa. Jis pasižiūrėjo į vieną kambarį, kuriame pamatė pastatytą palapinę, tada išsigandęs nubėgo prie to paties lango, per kurį įlipo, ir išlipo į lauką. Nors girdėjo kaip sakė, kad nieko name nėra, tačiau jis atgal į namo vidų nebelipo. Jis palipo betoniniais laiptais ir laukė kol kiti išlips pro langą. Netrukus kažkuris, ar D., ar A., ar E., dabar jau neprisimena kuris, jam padavė keturkampę dėžę, kurią prašė padėti ant žemės. Jis padėjo tą daiktą ant žemės. Paskui jam dar norėjo paduoti kažkokius daiktus, bet jis daugiau jokių daiktų nebeėmė. Paskui, kai visi išlipo pro langą, jam E. liepė paimti iš namo paimtus daiktus ir padėti juos nešti, tačiau jis pasakė, kad nieko neims ir neneš. Jie atėjo prie kažkokio griovio. Tada jis suprato, ką jie padarė ir jis pradėjo sakyti, kad reikia tuos daiktus nunešti atgal į tą namą arba jais atsikratyti. Tada jis tuos daiktus sumetė į šalia jų buvusią duobę ir jie visi išsiskirstė. Paaiškino, kad jis nežino kokie daiktai buvo paimti iš namo, nes, kaip minėjo, jis buvo lauke prie namo. Paskui, kai A., D. ir E. nešė tuo daiktus, jis jokių daiktų nenešė. Aš tik tuos daiktus sumetė į griovį, nes suprato ką padarė ir išsigando, jog bus apkaltintas vagyste. Dėl tokio jų poelgio jis susipyko su broliu D.. Paskui po kelių dienų su D. tuos daiktus parsinešė. Iš pradžių daiktų neplanavo parduoti, o jo brolis tuos daiktus norėjo pasilikti sau, bet paskui jis kalbėjo su vienu žmogumi dėl daiktų pardavimo, bet sakė, kad viską galutinai derintų su D.. Paaiškino, kad kai daiktus metė į griovį, jis matė, kad tai yra kampinis šlifuoklis, elektrinis oblius, suktukas, akumuliatoriaus pakrovėjas, grandininis pjūklas, atskilimo kūjis, tačiau tikrai nematė telefono ir elektrinio suktuko galvučių rinkinio. Ar kas iš kartu buvusių asmenų paėmė telefoną ir elektrinio suktuko galvučių rinkinį, jis nežino. Kaip ir minėjo, jis jokių daiktų iš namo neėmė ir jokių daiktų niekur nenešė, tik supratęs ką padarė ir išsigandęs, juos sumetė į griovį. Dėl pateikto pranešimo apie įtarimą jis neprisipažįsta, nes jokios vagystės neįvykdė, jis iš namo jokių daiktų neėmė ir jų nenešė. Prieš įeinant į namą apie daiktų vagystę nekalbėjo, jie tik ieškojo kur būtų galima išgerti alaus, kad nereikėtų būti lauke. Kaip minėjo, įvykio metu tikrai buvo neblaivus ir sunkiai prisimena įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 194–197).

3.2. Perskaičius parodymus kaltinamasis D. J. nurodė, jog neturi jų kuo papildyti. Parodymai truputį skiriasi. Daiktų jis lyg ir nenešė. Jo iniciatyva daiktai buvo sumesti į griovį. A. miegojo, iš išgąsčio, kad šalia važiuoja kitos mašinos, norėjo greičiau paslėpti daiktus, kad niekas nepamatytų. Juos jam padavinėjo E.. Suprato, kad padarė nusikalstamą veiką, bet nežino kodėl savanoriškai nesikreipė į policiją. Parodymai teisingi šiandieniniai. Buvo neblaivus, veiksmus įtakojo alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir žalą sutinka atlyginti. Savų pajamų neturi, gyvena ir tiek. Jeigu reikės pajamų – turės. Oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Turi pasiūlymą įsidarbinti. Anksčiau yra teistas už chuliganizmą ir bendrininkavimą už narkotinių medžiagų laikymą. Su nukentėjusiuoju nebandė susitaikyti. Savo elgesį vertina neadekvačiai. Šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, pareikštas įtarimas dėl vagystės. Tos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Į namą nuėjo naktį, buvo po 12 val. nakties ir jau galėjo būti spalio 28 diena. Gerti pradėjo 27 dieną. Į namą nuėjo 28 dienos naktį po 12 val. Negali pasakyti kiek laiko prabuvo, gal 10 minučių. Tą pačią naktį ir paslėpė daiktus. Nepamena kaip grįžo namo. Tai natūrali duobė, ten auga medžiai, yra šlaitas. Daiktus paslėpė ir uždengė medžių lapais. E. tikriausiai nešė daiktus. Matė, kad kažką nešė, bet nematė ką. Visi kažką nešė.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. N. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog neturi daug ko pasakoti, norėtų, kad teismas vadovautųsi jo anksčiau duotais parodymais. Jis tiesiog nenori prisiminti tų įvykių. Tai galima vertinti, kad atsisako duoti parodymus. Praėjusio posėdžio metu kitų kaltinamųjų parodymų nelabai klausėsi. Atsisako duoti parodymus ir prašo pagarsinti jo apklausą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė teisingas aplinkybes, bet dabar jų neatsimena. Pareigūnui duodamas parodymus aplinkybes nelabai prisiminė, nes vis gėrė. Parodymų neskaitė, bet juos pasirašė. Apklausoje buvo blaivus.

4.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu teismas perskaitė 2021 m. gruodžio 3 d. kaltinamojo D. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Kaltinamasis nurodė, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos pasakyti negali, neprisimena, bet sutinka, kad galėjo būti ta diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, žino, kad buvo ketvirtadienis. Tą dieną nuo ryto susitiko su A. J.. Su juo kartu buvo ir jo brolis D. J.. Tie tryse buvo pas A., gėrė alų. Paskui visi trys nuėjo į turgų, esantį (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su E. Ž.. Kiek buvo laiko, kai susitiko su E., pasakyti negali, bet galėjo būti apie 18.00 val. Susitikę iki 21.30 val. jie turguje vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra visi keturi gėrė alų. Apie 22.00 val., kai baigė gerti turėtą alų, nusprendė nueiti pas pažįstamą ir iš jo nusipirkti alkoholio, nes jau buvo po 22.00 val. ir parduotuvės nebedirbo. Įsigiję alkoholio, jie visi keturi stovėjo gatvėje ir jis pasakė, kad einam link (duomenys neskelbtini) centro, tačiau A. pasakė, kad eitume prie negyvenamojo namo. Paaiškino, kad anksčiau prieš 2-3 metus tas namas buvo negyvenamas ir apleistas, gal tik prieš metus buvo užkalti langai. Kaip ir minėjo, jie nuėjo prie namo ir po stogeliu planavo toliau gerti alų. Lauke tuo metu lijo ir tas stogelis nelabai gelbėjo nuo lietaus. Tada jis ėjo apžiūrėti namo, kad būtų galima įlipti į vidų ir ten gerti alų. Kitoje namo pusėje pamatė, kad yra tarpas tarp lango ir medinės plokštės, kuria buvo užkaltas langas. Tada jis pasikvietė brolį D., A. ir E.. Kažkas iš buvusių asmenų jį pakėlė ir jis pastūmė tą plokštę. Plokštė nuvirto ir jie visi sulipo į namo vidų. Paaiškino, kad lipdami į namo vidų nieko vogti negalvojo, jie tik norėjo išgerti turėtą alų. Name pabuvo apie pusvalandį ir išeinant sugalvojo paimti kai kuriuos ten buvusius darbo įrankius. Paaiškino, kad įvairūs įrankiai buvo sudėti toje pačioje patalpoje, kur ir gėrė alų. Į kitus kambarius jie nėjo. Jo brolis D. išlipo per langą ir jie jam padavinėjo įvairius įrankius. Paaiškino, kad tiksliai pasakyti kas ir kokius įrankius paėmė jis negali, nes jie tuos paimtus įrankius perduodavo vienas kitam. Imdami įrankius jie nežiūrėjo kas kokius įrankius ima. Kaip minėjo, jo brolis D. tik priiminėjo jam duodamus įrankius. Kokius įrankius paėmė jis, tiksliai nežino, nes, kaip ir minėjo, nežiūrėjo ką ima. Paskui visi išlipo per langą ir planavo palikti juos prie to paties namo, bet jiems stovint užsidegė kaimyninio namo šviesa nuo judesio ir juos apšvietė. Tada vėl paėmė tuos įrankius ir nešė toliau, tačiau ir prie kito namo užsidegė šviesa nuo judesio. Tuomet vėl paėmė įrankius ir nunešė nuo to namo apie 300 metrų į laukus ir sumetė juos į griovį. Sumetę įrankius į griovį, jie visi keturi nuėjo namo. Kitos dienos rytą prisiminė, kad lygtais iš namo kažką nešė, bet kokius tiksliai daiktus išnešė, pasakyti negali, nes nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi stipriai apsvaigęs. Paskui, po kokių trijų dienų, su broliu D. sugalvojo nueiti ir pažiūrėti ką jie išnešė iš to namo. Nuėję su broliu pamatė, kad griovyje yra kampinis šlifuoklis, elektrinis oblius, suktukas, akumuliatoriaus pakrovėjas, grandininis pjūklas, atskilimo kūjis. Tuos daiktus per kelis kartus su broliu parsinešė į rūsį. Paaiškino, kad paimtų įrankių parduoti neplanavo, jis galvojo gal jam kur pravers, nes dirba prie statybų, tačiau jo brolis D. norėjo juos kam nors atiduoti, kad jų nesusektų. Kas iš gyvenamojo namo paėmė mobilaus ryšio telefoną ir elektrinio suktuko galvučių rinkinį, jis nežino, jis tų daiktų tikrai neėmė. Ar galėjo juos paimti kas nors iš kartu su juo buvusių asmenų, jis nežino. Paaiškino, kad įvykio metu visi buvo neblaivūs ir jis gali neprisiminti kai kurių įvykio aplinkybių. Po kelių dienų jam parašė policijos pareigūnė S. J., kad jis atneštų pavogtus įrankius. Kitą dieną jis kartu su E. atnešė pavogtus įrankius, kuriuos parsinešė su broliu iš griovio. Nurodė, jog dėl pateikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 134–137).

4.2. Perskaičius parodymus kaltinamasis D. N. nurodė, jog nieko papildyti nenori. Specialiame priede pasirašė, nors protokolo ir neskaitė. Pagarsintos aplinkybės teisingos, teismas gali jomis remtis. Gal ir buvo ginčas su broliu, nes su juo dažnai pykstasi. Jie pykosi prie griovio, o ne name. Daiktus jis norėjo tiesiog nuskandinti. Name gėrė apie pusvalandį, išgėrė apie 4 „bambalius“ alaus. Gėrė toje patalpoje kur buvo sudėti įrankiai. Neprisimena kam kilo mintis imti įrankius. Juos nešė visi, tik negali įvardinti kas ką nešė. Daiktų duobėje jis neslėpė. Jis norėjo juos suspardyti, o brolis sugalvojo juos paslėpti. Grąžinti daiktų negrįžo. Apie grąžinamus daiktus aplinkybių nežino. Anksčiau nėra teistas, kitų bylų jo atžvilgiu nėra pradėta. Yra baustas administracine tvarka, daugiausia dėl alkoholio vartojimo. Vykdo individualią veiklą, pajamų nenori nurodyti. Pajamas yra deklaravęs. Nekilnojamo turto neturi. Jo banko sąskaitoje šiuo metu pinigų nėra. Priklauso nuo to, ką dirba, ir gauna 1000-1200 eurų. Už padarytus darbus jam pinigus perveda bendradarbis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes 800 eurų suma yra per didelė. Telefono ir suktuko galvučių nevogė. Turtinę žalą sutinka atlyginti. Savo elgesį vertina labai blogai. Išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos vagystei, blaivus nebūtų taip elgęsis. Daiktus su broliu namo parsinešė per du kartus. Duobėje liko elektrinis pjūklas, akumuliatorius mašinai krauti. Jo brolis yra D. J.. Namo parnešė šlifuoklį, oblių, suktuką. Pakrovėjas ir grandininis pjūklas liko duobėje. Atskilimo kūjį parnešė namo. Daiktus sudėjo daugiabučio namo rūsio laiptinėje, raktus nuo to rūsio turėjo visi namo kaimynai. Kitus daiktus, likusius duobėje, pareigūnei atidavė kartu su E.. Daiktai buvo sudėti vienoje vietoje.

5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Ž. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog buvo vakaras, jam parašė „išlįsti“ į lauką. Valandos nežino. Susitiko turguje ir ten gėrė alų, ten prabuvo ilgą laiką. Pasibaigus alui išėjo iš turgaus ir nuėjo pas pažįstamą pasiimti dar alkoholio. Tada pasiūlė nueiti iki raudono apleisto namo. Niekas nežinojo, kad tame name kažkas vyksta. Lijo lietus, buvo šalta, o prie namo buvo pastogė. Truputį pabuvo, bet buvo mažai vietos ir sugalvojo eiti į vidų. D. su D. nuėjo apsižiūrėti, o jis su A. liko. Tada jie pasikvietė juos ir jie įlipo į vidų. Viduje dar atsigėrė alaus ir kuris sugalvojo nešti įrankius, nežino. Pradėjo nešti ir vienas kitam į lauką perdavinėti įrankius. Lauke pradėjo eiti ir nuo kaimynų namų pradėjo užsideginėti šviesos. Už 300 metrų priėjo griovį ir ten sudėjo įrankius. Jis D. padavinėjo įrankius, kad nereiktų vaikščioti. D. su A. sėdėjo, A. buvo ir užmigęs. Viską suslėpė ir išsiskirstė į namus. Įvykis buvo 27 dieną, atrodo spalį. Tuo metu jam buvo 15 metų. Namo adreso nežino, gali būti (duomenys neskelbtini). Įlipę į namą, jame buvo apie 20 min. ir gėrė alų. Išgėrė 2-3 „bambalius“. Sugalvojo pasiimti įrankius, todėl ir išėjo iš namo. Jis matė įrankius name. Jie buvo tame pačiame aukšte, kur jie ir gėrė, niekur nevaikščiojo. Matė tuos įrankius, kurie įvardinti kaltinime. Nežino, kas sugalvojo pasiimti įrankius, bet suprato, kad dalyvauja vagystėje. Kiti draugai tą irgi suprato. Daiktus išnešė rankomis. Kas kur stovėjo nežino, bet daiktus perdavinėjo vienas kitam. Įrankius nešė visi, jis irgi nešė. Jis nešė didelę dėžę ir suktuką. Iš pradžių įrankius norėjo palikti ir neimti, bet vis tiek paėmė. Negali pasakyti kam kilo mintis išsinešti daiktus. Ėjo prie griovio, nes jis buvo arčiausiai. Griovys yra 300 metrų atstumu nuo namo. Dedant daiktus į duobę, neplanavo ką su jais darys. Negali pasakyti kiek tą vakarą išgėrė. Pradėjo gerti, kai atėjo į turgų. Jautėsi girtas, blaivus nebūtų taip elgęsis. A. yra jo draugas, pažįsta jį 3 metus. D. irgi draugas, dažnai bendrauja. Su A. susipažino per draugus, su D. ir D. nepamena kaip susipažino. Visi yra draugai ir kartais būna kartu. Alkoholį vartojo būdamas nepilnamečiu ir nakties metu. Mama nežinojo kur jis yra ir ką veikia. Su mama sutaria. Šiuo metu neoficialiai dirba ir mokosi. Savų lėšų, banko sąskaitos neturi, jį išlaiko mama. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su patėviu, 2 broliais ir sesute. Butas priklauso mamai. Mama dabar nedirba. Supranta, kad mama yra civilinė atsakovė ir pasekmes pajus ir kiti. Butas yra nuomojamas, ne mamos. Telefono ir suktuko galvučių rinkinio neėmė. Jis įsitikinęs, kad tų daiktų jis neėmė. Jis jų negalėjo pagrobti. Labai blogai vertina savo elgesį. Administracine tvarka baustas. Atrodo baigė (duomenys neskelbtini) klases, tiksliai nežino, nes neina į mokyklą, o dirba. Buvo mokykloje svarstymų dėl pamokų nelankymo, buvo taikytos kažkokios priemonės, savivaldybėje buvo svarstomas jo elgesys. Toliau ruošiasi gyventi, mokytis, keistis, dirbti. Su kaltinamaisiais bendrauja. Nesutinka dėl neturtinės žalos, ji per didelė. Su turtine žala sutinka ir ją sumokės. Žalą planuoja atlyginti užsidirbęs. Prie duobės buvo konfliktas tarp D. ir D.. Jį girdėjo, bet nepamena. Name konflikto nebuvo. Įrankius paliko duobėje ir išsiskirstė. Alkoholis pasiliko name, bet kažkas grįžo į namą ir įlipęs per langą, jį paėmė. Nepamena kas apie alkoholį prisiminė ir kas jį paėmė. Po įvykio grįžo namo, laiko negali nurodyti, bet naktį. Po įvykio nebendravo su kaltinamaisiais ir nerūpėjo kas nutiks su tais daiktais. Visi įrankiai atsirado per Ž. (nukentėjusiojo) draugą. Jo draugas padėjo surasti daiktus. Tą informaciją sužinojo, nes buvo su juo susitikęs. Apie tai, kad policija žino apie šį įvykį, jam pasakė Ž. draugas, nes jis buvo pas jį atvažiavęs. Pasakė, kad žino, kad jie pagrobė daiktus. Policija su juo susisiekė pirmadienio rytą ir liepė atvykti jo mamai. Pareigūnė pasikvietė jį į policiją ir liepė parnešti likusius daiktus. Tada susirašė su D. ir, nuėję prie duobės, paėmė akumuliatorių ir pjūklą. Policijoje paaiškino, kurie daiktai yra dingę. Kitus daiktus policija jau turėjo. Paaiškino, kad daiktus atnešė nukentėjusiojo draugas. Prie duobės nuėjo su D.. Tuo metu pripažino, kad pagrobė daiktus, nežino kodėl nevažiavo kartu su policija. Prie duobės buvo grįžęs ir daiktus perdavė policijai. Duobėje daugiau jokių daiktų nepaliko. Alų gėrė patalpoje, kurioje nebuvo nei tapetų, nieko. Patalpoje šviesa įsijungė nuo judesio. Įrankiai buvo sudėti ant žemės toje pačioje patalpoje. Viduje buvo pastatyta tuščia palapinė. Įrankių joje nebuvo. Grįžo pasiimti alaus, bet nepamena kokiomis aplinkybėmis. Už pavogtus daiktus kiti kaltinamieji jam jokio atlygio nesiūlė. Mama sureagavo blogai. Jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Name kalbos apie rastus daiktus nebuvo, viskas buvo „ant akių“. Dedant daiktus į duobę, juos padavinėdamas D., telefono nematė. Jis nešė didelę dėžę su įrankiu, tikrai ne suktuko galvučių rinkinį. Su nukentėjusiuoju neteko bendrauti, jo neatsiprašė. Dabar atsiprašo, pasielgė taip, nes buvo neblaivus.

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. J. nurodė, jog jam priklauso namas (duomenys neskelbtini). Jis buvo apvogtas, tiksliai datos pasakyti negali Pasigedo įrankių, jie buvo sudėti skirtinguose namo aukštuose. Per laiką buvo pasigesta ir daugiau įrankių, nes ne viską pastebėjo iš karto. Matosi, kad buvo eita taip, kad atrodo kažkas žinojo kur jie yra sudėti. Jis išsikvietė policiją ir jie ištyrė įvykį. Pareigūnė paskambino ir nurodė, kad įrankiai atsirado. Pats taip pat ieškojo tų įrankių ir klausinėjo, gal kas parduoda jo įrankius. Apvogtas namas yra (duomenys neskelbtini), jis priklauso jam ir jo žmonai. Namą įsigijo prieš 2 metus. Iki įvykio namas jam priklausė apie metus. Namas yra registruotas kaip gyvenamasis namas, jo baigtumas pakankamas. Namą įsigijo su išdaužytais stiklais. Jį tvarkė, keitė stiklus, atliko elektros instaliacijos montavimo darbus, pirmo aukšto grindų demontavimą. Kas susiję su namo išore, antrame aukšte buvo keisti langai. Įvykio metu namas buvo sandarus, langai buvo užsukti skarda, pro langą įeiti nebuvo įmanoma. Durys buvo užremtos drožlių plokšte. Ant namo buvo pakabinta kamera. Namas yra su rūsiu, 2 aukštai ir mansarda. Pirmo ir antro aukšto langai buvo užsukti refliuota skarda. Į namą pro langą patekti nėra įmanomą. Jis pats įeidavo atsirakinęs duris. Cokolinis aukštas yra su grotomis ir stiklais. Grotas sudėjo jis. Iki įvykio name lankėsi pastarąsias dvi dienas ir dirbo darbus. Buvo vienas. Name laikė kai kuriuos įrankius, tuos kuriuos ir pasisavino. Buvo įrankiams laikyti stelažas. Name liko nepagrobti baldai ir laukio pavėsinės tinklas. Vagystę pastebėjo, kai buvo išversta plokštė, per kurią į namą nešdavo statybines medžiagas. Taip pat nuspardyta, išpurvinta siena. Į namą atvyko tą pačią dieną, kai kreipėsi į policiją. Į namą atvyko sekančią dieną, kai buvo pavogti įrankiai. Atvyko įdienojus. Langas, pro kurį buvo įsibrauta, yra maždaug 1,80 m aukštyje. Langą iš vidaus buvo uždengęs medine plokšte. Ji buvo sena ir sunki. Kiti langai uždengti skarda. Tik tas langas, pro kurį įsibrovė, buvo uždengtas su medžio plokšte. Pagal nuotraukas aišku, kad ten turėjo labai pasistengti, kad atidarytų langą, matėsi daug pėdsakų. Aplink jo namą apšvietimo nebuvo, tik apšviesta gatvė. Kieme yra ūkinis pastatas, pavėsinės nėra. Yra 8 m3 balkonas, jis yra 1 metro aukštyje ir po juo galima palįsti. Atvykęs į įvykio vietą planavo atsirakinti duris, bet pamatė, kad ta vieta, pro kurią neša įrankius, yra purvina, nuversta plokštė ir atidarytas langas. Įėjęs į vidų pasigedo ant lentynos padėto telefono, kitame kambaryje pasigedo kampinio šlifuoklio ir akumuliatorinio suktuko, cokoliniame aukšte buvo paslėpęs atskilimo kūjį. Jis buvo po armavimo tinkleliu. Pasigedo ir šio įrankio. Visi įrankiai buvo skirtingose vietose, tik suktukas ir šlifuoklis buvo vienoje vietoje. Atskilimo kūjį slėpė, nes jis labai brangus ir jam netilpo į mašiną. Namo viduje nuo judesio iš karto užsidega šviesa ir ji nebuvo sugadinta. Elektrinio suktuko galvučių rinkinys turėjo būti prie akumuliatorinio Milwoke suktuko, kuris buvo pagrobtas. Jį padėjo ant dviejų pakuočių putplasčio, toje patalpoje, pro kur buvo įeita ir paėjus tiesiai. Iš tos patalpos dar buvo pavogtas kampinis šlifuoklis. Telefonas buvo prie durų, pro kurias įeinama. Tai buvo jo atsarginis telefonas su sim kortele, bet juo naudojosi dėl signalizacijos pajungimo. Yra įsitikinęs, kad telefonas buvo toje vietoje ir jis buvo pavogtas. Taip pat yra įsitikinęs, kad buvo pagrobtas ir suktuko galvučių rinkinys. Jis yra magnetinis ir gali tvirtintis prie pačio suktuko po baterija. Kol nešė, tas rinkinys galėjo ir nukristi. Jis reiškia pretenzijas dėl dingusių daiktų, kaltinamųjų neapkalba norėdamas pasipinigauti. Pasipinigauti reiktų didesnės vertės daiktais, o ne tokiais. Gali būti, kad ne nuo pat pradžių rašydamas pareiškimą nurodė, jog yra dingęs telefonas. Jis nežiūrėjo į smulkmenas ir stengėsi pirma surasti vertingiausius įrankius. Per savaitę patikslino pavogtų daiktų sąrašą ir nurodė telefoną ir suktuko galvučių rinkinį. Daiktai jam grąžinti per policijos pareigūnę. Atvyko į nuovadą ir juos atsiėmė praėjus maždaug savaitei po pareiškimo parašymo. Yra pareiškęs civilinį ieškinį. Prašo iš visų kaltinamųjų priteisti 800 moralinę žalą ir 99 eurus turtinę žalą. Jeigu jie nesutinka, tada gali pateikti ir čekius už kurą, už sugadintą išlyginamąjį lotą ir ta suma didės. Moralinė žala atsirado todėl, nes buvo įsibrauta į asmenines patalpas, jis negalėjo dirbti. Pasitaręs su žmona ir atsižvelgęs į asmenų asmenybes nusprendė, kad tai būtų logiška suma jiems pasimokyti. Turtinė žala dėl negrąžintų daiktų. Suktuko galvučių rinkinys kainavo 30 eurų, o telefoną pirko naują už 250 eurų, apskaičiavo nusidėvėjimą ir realią rinkos kainą. Susitarti dėl civilinio ieškinio nepavyko. Jo atsiprašė E. ir dar buvo parašytos kelios žinutės. Atsiprašymas atrodo nenuoširdus. Pareigūnė nurodė, kad įrankius grąžino konfidencialus asmuo ir daugiau nieko neaiškino. Jis taip pat žinojo iš kokių penkių draugų, kad pas juos yra jo įrankiai. Šie jo draugai nepanoro dalyvauti procese ir pageidavo, kad jų neįvardintų. Nėra buvę panašių atvejų, kad įsibrautų į jo namus. Tik senieji savininkai sakė, kad būdavo jaunimo. Buvo išdaužtas langas ir dėl to įdėjo plokštę. Įvykio metu kamera buvo, bet buvo pasibaigęs interneto ryšys. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė šių aplinkybių galėjo neužrašyti, nes pamatė, kad buvo pasibaigęs internetas ir jokių duomenų neįsirašė. Kamera turėjo filmuoti tą langą kur buvo uždėta plokštė, jie būtent pro tą kamerą ir ėjo. Kalbėjo apie suktuko galvučių rinkinį, tai jį sudarė prailginimas ir keletas galvučių. Jis buvo Milwaukee firmos. Iš karto po įvykio dingusio telefono nepastebėjo, nes tada buvo šokas ir galėjo daug ko nepastebėti. Telefoną statybų aikštelėje naudojo kaip modemą apsaugų kameroms. Tą telefoną bandė pajungti, buvo bandęs pajungi ir kitą telefoną. Yra įsitikinęs, kad ten paliko telefoną. Buvo nusidėvėjimo žymių, pažeistas korpusas. Teisingai nurodyta, kad ekranas buvo suskilęs. Nurodė, jog teismas gali remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais mano parodymais. Buvo apklaustas 2 ar 3 kartus, visus protokolus perskaitė. Iš dalies pamena įvykį, kai policijoje jam grąžino daiktus. Gali būti, kad jam grąžino daiktus, kurių nebuvo nurodęs.

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė R. K. nurodė, jog apie E, įvykį sužinojo, kai paskambino pareigūnė ir išsikvietė atvykti. Pareigūnė informavo apie įvykį, kad sūnus dalyvavo vagystėje. Ten dalyvavimo tas žmogus ir buvo visi daiktai, tik trūko kelių daiktų. E. aiškino, kad padės surasti ir grąžins visus įrankius. Tik tuo momentu sužinojo, kad jo sūnus padarė tokią klaidą. Nurodė, jog jai paskambino pareigūnė. Nepamena kaip ji išsiaiškino, kad nusikaltimą padarė jos sūnus. Daugiau žiūrėjo kaip atgauti daiktus. Iki kelionės į policiją sūnus tylėjo, o paskui pasakė, kad tada, kai vėlai grįžo namo, prisidirbo ir padarė vagystę. Po policijos man papasakojo tą, ką ir šiandien pasakojo teisme, kad išėjo į lauką, gėrimą slėpė, paskui pasakė, kad truputį gėrė. Pasakė, kad buvo prie turgaus ir kad kažkas pasiūlė eiti į negyvenamą namą, dar nuėjo nusipirkti atsigerti. Norėjo išeiti, bet pamatė daiktus. Pas pareigūnę buvo visi įrankiai, bet tik trūko 2 daiktų. Vėliau būnant pas pareigūnę susitarė su ten buvusiu žmogumi (galvojo, kad pačiu šeimininku) susitikti ir eiti ieškoti trūkstamų daiktų. Kitų sūnaus draugų nepažįsta, gal tik kartą matė. Turi problemų dėl sūnaus elgesio, mokyklos lankomumo, parleidžia pamokas, paskui susitinka su draugais. Kitas ikiteisminis tyrimas buvo dėl automobilio, bet viską išsiaiškino ir viskas pasibaigė. Mokykloje vyko gerovės komisijos posėdis, pagrinde dėl mokyklos lankomumo ir jos neklausymo. Už sūnaus nepriežiūrą nėra bausta, ji stengiasi gauti papildomą pagalbą. E. Ž. tėvas kartu negyvena, vaiko auklėjime nedalyvauja, alimentų nemoka. Yra bausta dėl konflikto šeimoje. Administracine tvarka bausta ir dėl E. Ž. elgesio. Sunku pasakyti ko reikia, kad pasikeistų sūnaus elgesys. Šiuo momentu elgesys keičiasi, nes bent jau nebenaktinėja ir laiku grįžta namo. Daug su juo kalbasi. Gerovės komisijoje jam buvo paskirtas įpareigojimas grįžti laiku namo. Dėl civilinio ieškinio nurodė, jog geriausia būtų išdalinti jį ant visų kaltinamųjų. Sutinka, kad kažkokia žala padaryta, bet mano, kad prašoma suma yra per didelė. Nekilojamo turto neturi. Pajamos žemos, šiuo metu nedirba, augina vaiką. Santaupų banko sąskaitoje turiu. Sūnus savų pajamų neturi, ji jį išlaiko. Ji kalbėjo su nukentėjusiuoju ir jam aiškino, kad jai 200 eurų suma yra per didelė dėl jos pajamų.

8. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. J., D. J., D. N., E. Ž. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau duodami parodymus teisme nurodė, jog negrobė mobilaus ryšio telefono „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinio, 29 eurų vertės, kas vertintina, jog kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies. Tačiau jų kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

8.1. 2021 m. spalio 29 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole Ž. J. pareiškė, jog 2021 m. spalio 29 d., apie 15.00 val., atėjo į jam priklausantį tvarkomą namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad išversta medinė plokštė, kuria buvo uždėjęs langą, kuriame nebuvo stiklo, tik medinis rėmas. Medinė plokštę taip pat buvo užrėmęs durimis iš vidaus. Užėjęs į namo vidų pastabėjo, kad nebėra name buvusių statybos įrankių. Padaryta žala 1450 eurų. Namo teritorija nefilmuojama, įtariamųjų neturi. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš, pareikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 8–14). 

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu (2021 m. spalio 29 d.) nukentėjusysis Ž. J. nurodė, jog 2021 m. spalio 29 d., apie 15.00 val. atėjo į jam priklausantį tvarkomą namą, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs prie namo pastebėjo, kad yra išversta medinė plokštė, kuria buvo uždėjęs langą, kuriame nebuvo stiklo. Medinę plokštę taip pat buvo užrėmęs durimis iš vidaus. Užėjęs į namo vidų pastebėjo, kad nebėra name buvusių statybos įrankių. Įrankiai buvo sudėti skirtingose namo vietose. Pavogti įrankiai: kampinis šlifuoklis DTV, juodos spalvos, kurį vertina 50 eurų, akumuliatorinis suktukas Milwoke, juodos-raudonos spalvos, kurį vertina 200 eurų, akumuliatoriaus pakrovėjas 50 eurų, grandininis pjūklas Makita, juodos-mėlynos spalvos, kurį vertina 150 eurų, atskilimo kūjis Hitachi, žalios-juodos spalvos, kurį vertina 1000 eurų. Bendrai padaryta žala 1450 eurų. Namo teritorija neaptverta, nefilmuojama. Įtariamųjų neturi. Paskutinį kartą įrankiai name buvo 2021-10-28 19.00 val. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš, pareikš kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 8–14).

8.3. Papildomos apklausos metu (2021 m. lapkričio 4 d.) nukentėjusysis Ž. J. nurodė, jog be jau išvardintų apklausos metu daiktų, t. y. kampinio šlifuoklio DTV, juodos spalvos, kurį vertina 50 eurų, akumuliatorinio suktuko Milwoke, juodos-raudonos spalvos, kurį vertina 200 eurų, akumuliatoriaus pakrovėjo 50 eurų, grandininio pjūklo Makita, juodos-mėlynos spalvos, kurį vertina 150 eurų, atskilimo kūjo Hitachi, žalios-juodos spalvos, kurį vertina 1000 eurų, pasigedo ir Samsung S7 Ege tamsiai mėlynos spalvos - juodo, tiksliai neprisimena, kurio ekranas bei nugarėlė buvo skilę, kurį vertina 70 Eur suma. Taigi, dėl vagystės jam padaryta 1520 Eur turtinė žala. Be to, nori pasakyti, kad paskutinį kartą tvarkomame name (duomenys neskelbtini) buvo spalio 28 d., visi įrankiai buvo vietoje. Iš namo išėjo apie 19 val., o sekančią dieną apie 15 val. atėjęs vėl į namą pastebėjo, kad yra išversta medinė plokštė, kurią buvo uždėjęs ant lango, kuriame nebuvo stiklo. Medinę plokštę taip pat buvo užrėmęs durimis iš vidaus. Paskutiniu metu name darbavosi vienas, jokių kitų asmenų jame nebuvo, todėl rasti pirštų pėdsakai tikrai bus to asmens, kuris buvo patekęs į namo vidų. Prieš kurį laiką name lankėsi giminaitis E. J., bet tai buvo seniai, be to, su juo po vakarykščio pokalbio su tyrėja, pasikalbėjo ir jis apie vagystę nieko nežino, nemano, kad jis būtų galėjęs padaryti kažką panašaus. Be to, patenkant į namą buvo sugadinta (deformuota) 3 metrų ilgio tinkavimo liniuotė, kuri buvo padėta namo viduje ant laiptų, matomai per neapdairumą lipdami ar lipdamas užlipo. Namo viduje buvo daugiau vertingų daiktų, tačiau asmuo susirinko tik tikrus įrankius, iš atskirų komplektų, o ne ėmė visą lagaminą su įrankiais jame. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino, nieko neįtaria. Daugiau papildymų šiai dienai neturi, dėl civilinio ieškinio kaip ir minėjo prieš tai apklausos metu, apsispręs po to, kai bus nustatytas vagystę padaręs asmuo ar asmenys (1 t., b. l. 36–38).

8.4. Papildomos apklausos metu (2021 m. lapkričio 11 d.) nukentėjusysis Ž. J. nurodė, kad šiandien sulaukė tyrėjos skambučio, kad gali atvykti atsiimti daiktų – įrankių, kurie buvo pavogti iš jo tvarkomo namo (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu tyrėja jo paklausė, ar tiksliai pamena įrankių pavadinimus, kurie buvo pavogti ir ar tikrai teisingai viską įvardino tiek pirminės apklausos, tiek vėlesnės apklausos metu. Gali pasakyti, kad nurodė, kad pamena, bet gali klysti, nes kai kurie įrankiai buvo analogiškais pavadinimais, t. y. galėjo supainioti tiesiog, o ne specialiai. Taigi, atvykęs į policijos įstaigą, kabinete pas tyrėją pamatė sudėtus įrankius ir juos iškart atpažino kaip savo, t. y. visi jie buvo pavogti iš jo namo, todėl dabar gali įvardinti, kad buvo pavogtas akumuliatorinis pakrovėjas (raudonas), kurį vertina 50 Eur, grandininis pjūklas Makita, jo vertė 150 Eur, kampinis šlifuoklis Wagner, o pirmoje ir antroje apklausoje nurodė, kad DVT, jo vertė kaip ir sakė 50 Eur, pavadinimą suklydo, nes elektrinis oblius buvo DVT, jo išvis nebuvo įvardinęs tarp pavogtų daiktų, jo vertė 50 Eur, taip pat akumuliatorinis suktukas Milwoke, kurio vertė 200 Eur bei atskilimo kūjis Hitachi 1000 Eur vertės lagamine juodos spalvos. Visus šiuos įrankius jis iškart atpažino, kai tik atėjo pas tyrėją ir pamatė, juos atpažįsta iš bendrų požymių, kai kuriuos jų nurodė iškart, t. y. pavadinimus, spalvas, taip pat iš nusidėvėjimo ir pan. Be to, buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S7 Edge, kurio vertė 70 Eur, jo, kaip nurodė tyrėja, nerado, todėl realiai šiai dienai jam padaryta žala yra 70 Eur, telefono dokumentus atveš rytoj, ten bus IMEI numeris. Taip pat nėra elektrinio suktuko „štoko“ (galvučių rinkinio), jo vertė 29 Eur. Visi kiti įrankiai, kurie buvo pavogti yra surasti ir tyrėja teigė, kad juos grąžins, nes jam jie reikalingi namo tolimesniam tvarkymui, kadangi be šių įrankių negali tęsti pradėtų darbų. Įsipareigoja įrankius saugoti, neparduoti iki atskiro sprendimo ar nurodymo. Daugiau papildymų šiai dienai neturi, dėl civilinio ieškinio kaip ir minėjo prieš tai apklausos metu, apsispręs tyrimo eigoje (1 t., b. l. 40–42).

8.5. Papildomos apklausos metu (2022 m. sausio 17 d.) nukentėjusysis Ž. J. nurodė, jog pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos visiškai tvirtina. Papildomai paaiškina, kad jam buvo grąžinta dalis daiktų – įrankių, kurie buvo pavogti iš jam priklausančio gyvenamojo namo. Jam buvo grąžinti daiktai – įrankiai: kampinis šlifuoklis „Wagner“, elektrinis oblius, akumuliatorinis suktukas „Milwoke“, akumuliatoriaus pakrovėjas, grandininis pjūklas „Makita“, atskilimo kūjis „Hitachi“. Dėl šių grąžintų daiktų – įrankių pretenzijų neturi. Jam liko negrąžintas mobilaus ryšio telefonas Samsung S7 Edge, 70 eurų vertės, ir elektrinio suktuko „štoko“ (galvučių rinkinys), jo vertė 29 eurai, dėl šių daiktų jis reikš civilinį ieškinį šioje byloje. Jis vagystės metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes patyrė šoką dėl įvykdytos vagystės, pavogtų įrankių, taip pat sugaišo laiko ieškodamas pavogtų įrankių. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos reikš, jį pateiks pirmojo teismo posėdžio metu, susipažinęs su baudžiamąja byla (1 t., b. l. 46–48).

8.6. 2021 m. spalio 29 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas su foto lentele patvirtina, jog įvykio vieta yra remontuojamas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota atliktos apžiūros eiga: apžiūrimas mūrinis dviejų aukštų namas su mansarda ir rūsiu, teritorija aplink namą neaptverta (žr. nuotr. Nr. 1). Iš kiemo pusės esančioje sienoje, 193 cm atstumu nuo žemės, yra baltos spalvos medinis langas (63x129 cm) be stiklo paketo. Siena ties langu nuo žemės yra ištepliota išdžiūvusiu purvu. Į minėtą sieną atremtas medinis lovos rėmas (70x180 cm). Taip pat dešiniau yra rudos spalvos medinės durys (žr. nuotr. Nr. 2-5). Durys atrakintos, apgadinimai esantys ant jų tyrimui reikšmės neturi. Skersai ant durų yra metalo juosta, kuria durys užrakinamos (žr. nuotr. Nr. 6, Nr. 7). Pro įėjimo duris patenkama į namo laiptinę (žr. nuotr. Nr. 8). Laiptinės dešinėje yra dvi metalinės lentynos, kuriose yra įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 9). Laiptinės kairėje yra laiptai vedantys į rūsį ir kiti – vedantys į pirmą aukštą (žr. nuotr. Nr. 10, Nr. 11). Ant laiptų, vedančių į rūsį, yra padėtas plastmasinis 5 l butelis, dėžė su įvairiomis statybinėmis medžiagomis, laiptų apačioje betoninis blokas. Namo pirmame aukšte tiesiai ir dešinėje pusėje visur ant grindų netvarkingai išmėtyti įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 12-15). Pirmo aukšto kairėje yra trys kambariai (žr. nuotr. Nr. 16). Pirmajame kambaryje ant žemės netvarkingai išmėtyti įvairūs statybos įrankiai bei medžiagos (žr. nuotr. Nr. 17-19). Taip pat, pirmajame kambaryje 84 cm atstumu nuo kairiosios įėjimo į kambarį durų pusės ir 98 cm atstumu nuo dešiniosios įėjimo į kambarį durų pusės, ant grindų yra juodos spalvos lagaminas su raudonos spalvos užrašu „Milwaukee“ (žr. nuotr. Nr. 20). Antrajame kambaryje yra pastatyta lauko palapinė, trijų dalių langas esantis kambaryje apdėliotas šviesios spalvos plokštelėmis (žr. nuotr. Nr. 21). Trečiojo kambario įėjimas dalinai užremtas medinėmis šviesios spalvos durimis su stakta, už durų skersai kambario - šviesios spalvos suspaustų pjuvenų plokštė, viduryje kambario rudos spalvos nežinomos paskirties aparatas (žr. nuotr. Nr. 22). Trečiajame kambaryje yra minėtas langas, esantis šalia įėjimo į namą durų (žr. nuotr. 23). Ant baltos spalvos lango rėmo, naudojant daktiloskopinius juodos spalvos miltelius, išryškinti du rankų pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 24). Rankų pėdsakai nukopijuoti ant skaidrių plokštelių Nr. 1 (40 cm aukštyje nuo apatinio lango rėmo), Nr. 2 (62 cm aukštyje nuo apatinio lango rėmo). Plokštelės supakuotos į voką. Vokas užplombuotas plomba POLICIJA Nr. S4516. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau daiktų, pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra (1 t., b. l. 17–19).

8.7. Iš 2021 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. N. ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė akumuliatorinį pakrovėją raudonos spalvos „ABSAAR“ ir grandininį pjūklą „MAKITA“ mėlynos spalvos bei nurodė, kad minėtus daiktus buvo pavogęs su draugais iš namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakrovėją buvo paskolinęs draugui, kurio nenori įvardinti, jį atsiėmė, o grandininis pjūklas buvo paslėptas duobėje netoli (duomenys neskelbtini)  gatvės iš kur pasiėmė vakar (1 t., b. l. 66–67).

8.8. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. N. ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė kampinį šlifuoklį „Wagner“, akumuliatorinį suktuką „Milwoke“, atskilimo kūjį „Hitachi“ juodam lagamine, elektrinį oblių DVT (1 t., b. l. 69–70).

8.9. Savanoriško daiktų pateikimo protokolais D. N. pateikti daiktai – įrankiai: akumuliatorinis pakrovėjas, grandininis pjūklas, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktukas, atskilimo kūjis, elektrinis oblius, apžiūrėti 2021 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolu (su foto lentele), kuriame nurodoma, jog akumuliatorinis pakrovėjas yra raudonos spalvos ABS AAR made n Germany. Prie akumuliatoriaus pakrovėjo nugarėlės yra du laidai su galuose esančiais gnybtais: raudonos ir juodos spalvos. Grandininis pjūklas „Makita“ yra mėlynos spalvos. Ant pjūklo korpuso yra informacinis lipdukas ant kurio yra Nr. A. P. yra su plastikine apsauga, kurią nuėmus nėra grandinės ant šyvo. Kampinis šlifuoklis „Wagner“ yra tamsiai mėlynos spalvos su diskiniu šlifavimo disku. Ant šlifuoklio korpuso yra informacinis lipdukas Nr. LTZ6893L. Akumuliatorinis suktukas „Milwokee“ yra juodos - raudonos spalvos. Akumuliatorinio suktuko apačioje po rankena yra pritvirtina akumuliatorinė baterija Milwokee Red lithium- ion. Atskilimo kūjis (kombinuotas parfuratorius) „Hitachi“ yra juodos spalvos lagamine. Atidarę lagaminą matome juodos-pilkos-žalios spalvos elektrinį parfuratorių „Hitachi DH45MR“, taip pat dėžėje matome du metalinius kaltus. Elektrinis oblius DVT yra žalios - juodos spalvos. Ant korpuso yra informacinis lipdukas su Nr. HB-650 (1 t., b. l. 72–74 ). 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam Ž. J. (1 t., b. l. 87–91).

8.10. 2022 vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus mobilaus ryšio telefono Samsung S7 Edge, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, jog telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2022-02-03 naudotas nebuvo, tai yra į jį nebuvo dėtos SIM kortelės (1 t., b. l. 98–99).

8.11. 2021 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2898853-21 nurodyta, jog rankų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateiktose daktiloskopinėse plokštelėse, paimtose 2021-10-29 įvykio vietos apžiūros metu, po vagystės iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 105–108). 2022-02-26 nutarimu dvi daktiloskopinės plokštelės su rankos pėdsakais nelaikytos daiktiniais įrodymais ir sunaikintos (1 t., b. l. 109–110).

9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013). Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai.

10. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatyta, jog A. J., D. J., D. N., E. Ž. veikdami kartu pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 28 d. 19.00 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 15.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro langą į namo vidų įstūmę paremtą ir viela pritvirtintą medinę plokštę, įsibrovė į Ž. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė Ž. J. priklausantį kampinį šlifuoklį „Wagner“, 50 eurų vertės, elektrinį oblių, 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Milwoke“, 200 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją, 50 eurų vertės, grandininį pjūklą „Makita“, 150 eurų vertės, atskilimo kūjį „Hitachi“, 1000 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės, tokiais savo veiksmais Ž. J. padarė bendrą 1599 eurų turtinę žalą. Šiuos veiksmus kaltinamieji padarė veikdami tyčia.

11. Kaltinamieji A. J., D. J., D. N., E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažįsta, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami parodymus kaltinamieji neigė pagrobę dalį nukentėjusiojo daiktų: mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Nors kaltinamieji nurodė, jog darydami nusikalstamą veiką buvo neblaivūs, dėl ko daugelio įvykio aplinkybių neprisimena, negalėjo aiškiai nurodyti, kokius daiktus iš namo pagrobė (išnešė) patys ar kiti, tačiau tvirtino, jog šių daiktų po įvykio neradus tarp duobėje paslėptų kitų pagrobtų daiktų, jie ir negalėjo būti pagrobti. Ši kaltinamųjų pozicija vertinama kaip gynybinė versija, siekiant išvengti gręsiančios griežtesnės atsakomybės, kurią paneigia kiti byloje esantys duomenys.

12. Pirmiausia pažymėtina, jog nukentėjusiojo Ž. J. parodymai nuo pat pradžių viso proceso metu buvo logiški, nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, šios išvados nepaneigia faktas, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ne iš karto nurodė visus iš jo pagrobtus daiktus. Pažymėtina, jog nukentėjusysis aplinkybes, kad iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, ir elektrinio suktuko galvučių rinkinys, 29 eurų vertės, nurodė papildomų apklausų metu dar 2021 m. lapkričio 4 d. ir lapkričio 11 d. Elektrinio suktuko galvučių rinkinio pasigedo jam grąžinus daiktus, kas sutampa su jo teisme nurodytomis aplinkybėmis, jog Elektrinio suktuko galvučių rinkinys turėjo būti pritvirtintas prie akumuliatorinio Milwoke suktuko, kuris buvo pagrobtas. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog iš jo, be kita ko, nusikalstamos veikos metu buvo pagrobtas ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, ir elektrinio suktuko galvučių rinkinys, 29 eurų vertės, teismas neturi pagrindo. Byloje nukentėjusiojo suinteresuotumas nenustatytas, jis parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų pažinojęs kaltinamuosius iš anksčiau ir būtų turėjęs pagrindą jus apkalbėti ar iš jų pasipelnyti. Be to, kitus nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai, bei faktas, jog patys kaltinamieji savanoriško daiktų pateikimo protokolais ikiteisminio tyrimo pareigūnei grąžino daiktus, kuriuos dar pareiškime nukentėjusysis nurodė kaip iš jo pagrobtus.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų A. J., D. J., D. N., E. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. 

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

14.1. Pažymėtina, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 str.).

15. A. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, padarytus jam būnant nepilnamečiu, po ko, sulaukus pilnametystės, baustas du kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, teisme taip pat tvirtino savo kaltę pripažįstąs visiškai, tačiau kaltinamasis duodamas parodymus teisme, teismo vertinimu, dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes nurodydamas, jog daugelio aplinkybių neprisimena, neigė pagrobęs dalį kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų – mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Teisiamojo posėdžio metu tikslinant kaltinamojo A. J. poziciją dėl kaltės, į prokuroro klausimą atsakė, jog „jeigu telefono ir suktuko galvučių rinkinio nebuvo kai nešė namo ir į policiją, reiškia nebuvo“. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

16. D. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto jauno amžiaus, tačiau teistas jau du kartus – 2020 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurią padarė būdamas nepilnamečiu; 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, sumažinta su 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta bausme subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo metu, laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę atliko 2022 m. birželio 30 d. Ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, teisme taip pat tvirtino savo kaltę pripažįstąs visiškai, tačiau kaltinamasis duodamas parodymus teisme, teismo vertinimu, dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes neigė pagrobęs dalį kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų – mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). D. J. nelaikytinas recidyvistu, kadangi anksčiau jis teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnamečiu (BK 284 str.), ir už baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 str. 2 d.).

17. D. N. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugumą paskirtų baudų sumokėjęs, vykdantis individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, teisme taip pat tvirtino savo kaltę pripažįstąs visiškai, tačiau kaltinamasis duodamas parodymus teisme, teismo vertinimu, dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes nurodydamas, jog daugelio aplinkybių neprisimena, neigė pagrobęs dalį kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų – mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

18. E. Ž. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalto būdamas nepilnamečiu, neteistas, ne kartą padaręs administracinius nusižengimus, tačiau administracinėn atsakomybėn nepatrauktas dėl amžiaus, informacija perduota Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, moksleivis, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas patenkinamai. 2022 m. vasario 8 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdamas informaciją apie kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodė, jog kaltinamasis E. Ž. gyvena su motina R. K., jos sugyventiniu D. K., bei du broliais. Jo tėvas D. Ž. gyvena atskirai, nuo vaiko auklėjimo nusišalinęs. Kaltinamasis 2018 metais tirtas (duomenys neskelbtini) Švietimo pagalbos tarnyboje, nustatyti (duomenys neskelbtini) ugdymosi poreikiai, kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini), neįgalumas nenustatytas. R. K. šeima nuo 2018-03-26 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Gauti 8 pranešimai apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus E. Ž. atžvilgiu. Atvejo vadybos procesas R. K. šeimai taikomas nuo 2018-10-19. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, teisme taip pat tvirtino savo kaltę pripažįstąs visiškai, tačiau kaltinamasis duodamas parodymus teisme, teismo vertinimu, dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes neigė pagrobęs dalį kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų – mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

19. Pažymėtina, jog visi kaltinamieji baigiamosiose kalbose nurodė, jog gailisi, sutinka atlyginti civilinį ieškinį, kaltinamasis E. Ž. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau, teismo vertinimu, šis kaltinamųjų gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, nesavanoriškas ir nenuoširdus, dėl ko byloje kaltinamiesiems negali būti nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. teisme gauti kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiojo Ž. J. pranešimai, jog A. J. 2022 m. liepos 7 d. nukentėjusiajam atlygino dalį žalos – 200 Eur neturtinės ir 25 Eur turtinės žalos. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatos, kadangi, kaip anksčiau konstatuota, kaltinamasis A. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką pripažino iš dalies, taip pat teismui nepateikė susitaikymo protokolo su nukentėjusiuoju.

20. Minėta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje byloje A. J., D. N., E. Ž. teisiami pirmą kartą, D. J. teisiamas trečią kartą, tačiau pirmąjį nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, antru kartu nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau išdėstytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, kaltinamiesiems parinktina švelnesnė nei prašo prokuroras bausmė, nesusijusi su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu.

21. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, o taip pat ir BK 91 straipsnyje, bus įgyvendinta už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamiesiems A. J., D. N., D. J. ir nepilnamečiui E. Ž. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmes – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str.). Kaltinamiesiems skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jų elgesiui.

22. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kaltinamiesiems paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

23. Baudžiamojoje byloje Ž. J. pareiškė civilinį ieškinį 99 Eur turtinei ir 800 neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. 19.00 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 15.00 val., įsibrovus į jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti jam priklausantys daiktai: kampinis šlifuoklis „Wagner“, 50 eurų vertės, elektrinis oblius, 50 eurų vertės, akumuliatorinis suktukas „Milwoke“, 200 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėjas, 50 eurų vertės, grandininis pjūklas „Makita“, 150 eurų vertės, atskilimo kūjis „Hitachi“, 1000 eurų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinis, 29 eurų vertės. Jam liko negrąžinti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinis, 29 eurų vertės, todėl jam padaryta 99 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų. Taip pat įvykio metu patyrė neturtinę žalą, nes be įrankių negalėjo toliau atlikti remonto darbų savo namuose, išgyveno ir jautėsi nesaugiai, nes buvo įsibrauta į jo asmenines patalpas, vagystė sukėlė jam stresą. Neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamųjų prašo priteisti 800 Eur.

23.1. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. BPK 109 straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

23.2. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. J., D. J., D. N., E. Ž. veikdami kartu pagrobė Ž. J. priklausantį kampinį šlifuoklį „Wagner“, 50 eurų vertės, elektrinį oblių, 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Milwoke“, 200 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją, 50 eurų vertės, grandininį pjūklą „Makita“, 150 eurų vertės, atskilimo kūjį „Hitachi“, 1000 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinį, 29 eurų vertės. Dalis daiktų – mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“, 70 eurų vertės, elektrinio suktuko galvučių rinkinys, 29 eurų vertės, nukentėjusiajam negrąžintas. Byloje ginčo dėl negrąžintų daiktų vertės nekyla, teismas ja taip pat neabejoja, todėl nukentėjusiojo Ž. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalimi, solidariai priteistina 74 Eur, kadangi kaltinamasis A. J. dalį žalos – 25 Eur, atlygino.

23.3. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl įsilaužimo į jo namus ir daiktų vagystės patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, buvo priverstas kuriam tai laikotarpiui nutraukti namo remonto darbus, tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamųjų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

23.4. Tačiau pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

23.5. Teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl įsilaužimo į jo namus ir daiktų vagystės neabejotinai patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, nes dėl pagrobtų įrankių buvo priverstas kurį tai laikotarpį nutraukti namo remonto darbus, tačiau didžioji pagrobtų daiktų dalis jam neužilgo buvo grąžinti, buvo įsibrauta į remontuojamą namą, kuriame nukentėjusysis negyveno, fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes jo sveikatai. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, matyti, jog visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, A. J. ir D. N. dirbantys ir turtintis pajamų, D. J. nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, tik nepilnametis E. Ž. yra moksleivis, turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, neturintis, jo galimybės įsidarbinti yra ribotos, subsidiariai už jį atsakingos jo motinos civilinės atsakovės R. K. turtinė padėtis nėra gera. Taigi, siekiant užtikrinti teisingą kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, jog šiuo atveju 400 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo Ž. J. neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi kaltinamasis A. J. dalį neturtinės žalos – 200 Eur, atlygino, todėl iš kaltinamųjų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalimi, solidariai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23.6. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais; 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Pažymėtina, kad jau pats nepilnamečio nusikalstama veika padarytos žalos faktas numato, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės tik tokiu atveju, jei įrodo, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą. Tokių aplinkybių, šalinančių civilinės atsakovės R. K. atsakomybę, šioje byloje nenustatyta, todėl nepilnamečiui kaltinamajam E. Ž. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, 74 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti subsidiariai priteistini iš jo motinos civilinės atsakovės R. K., nustatant, kad ši pareiga jai pasibaigia, kai sūnus sulauks pilnametystės, arba kai jis prieš pilnametystę įgys turtą arba uždarbį, kurio pakaks žalai atlyginti.

24. Atlyginus dalį civilinio ieškinio bei atsižvelgus į teismo šiuo nuosprendžiu priteistinos neturtinės žalos dydį, civilinės atsakovės R. K. turtinę ir šeiminę padėtį, kaltinamiesiems ir civilinei atsakovei taikyti laikini nuosavybės teisės apribojimai naikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

25. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – savanoriško daiktų pateikimo protokolais D. N. pateikti daiktai – įrankiai: akumuliatorinis pakrovėjas, grandininis pjūklas, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktukas, atskilimo kūjis, elektrinis oblius, 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam Ž. J., paliktini jo neribotai nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, visos bausmės atlikimo metu jį įpareigoti būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), bendrauti su D. J. ir E. Ž..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, visos bausmės atlikimo metu jį įpareigoti būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), bendrauti su A. J. ir E. Ž..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, visos bausmės atlikimo metu jį įpareigoti būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), bendrauti su A. J. ir E. Ž..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, visos bausmės atlikimo metu jį įpareigoti būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), bendrauti su A. J., D. J., D. N..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jie negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti juos nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. J., D. J., D. N., E. Ž. panaikinti pradėjus vykdyti bausmes pagal šį nuosprendį.

Ž. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamųjų A. J., D. J., D. N., E. Ž. solidariai priteisti 74,00 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kaltinamajam E. Ž. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti 74,00 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iš jo įstatyminės atstovės – civilinės atsakovės R. K., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos vaikas – kaltinamasis E. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendžio paskelbimo dieną (2022 m. rugpjūčio 16 d.) panaikinti:

– laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, uždraudžiant valdyti ir disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šią sąskaitą pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį;

– laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, uždraudžiant valdyti ir disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šias sąskaitas pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį;

– laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, uždraudžiant valdyti ir disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šias sąskaitas pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį;

– laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinės atsakovės R. K. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius, uždraudžiant valdyti ir disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šias sąskaitas pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– savanoriško daiktų pateikimo protokolais D. N. pateiktus daiktus – įrankius: akumuliatorinį pakrovėją, grandininį pjūklą, kampinį šlifuoklį, akumuliatorinį suktuką, atskilimo kūjį, elektrinį oblių, 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajam Ž. J., palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                 Daiva Domeikienė