Civilinė byla Nr. e2A-222-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00259-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain Projektai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ dėl skolos ir delspinigių bei nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Novecorum“ dėl nuostolių atlyginimo ir depozito grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novecorum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ergolain projektai“ 19 522,21 Eur skolą, 507,58 Eur delspinigius, 51 941,81 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. NVC-ERG/20150901 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo ieškovei priklausančias 784,64 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), ir 16 automobilių stovėjimo vietų, esančių ant šių Patalpų stogo. 2018 m. gruodžio 27 d. Susitarimu Nr. 2 šalys pakeitė kai kurias Nuomos sutarties sąlygas, įskaitant nuomos kainą, aptarė Nuomos sutarties termino pratęsimo ir pasibaigimo pasekmes, Nuomos sutarties nutraukimą ir kt. Nuomos sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, Nuomos sutarties 2.2 punktu įsipareigojo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, o Nuomos sutarties 2.7 punktu įsipareigojo tokius mokėjimus atlikti iki einamojo mėnesio 25 d. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė liko skolinga ieškovei 19 522,21 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių, 507,58 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo paskutinio mokėjimo 2022  m.  vasario  2  d. iki 2022 m. vasario 28 d., kurie priteistini remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 2.1, 2.2, 2.10 punktais.

3.       Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.500 straipsniu ir Sutarties 5.1, 5.5 punktais, reikalavo atlyginti nuostolius dėl pablogėjusios patalpų būklės. Nurodė, kad ieškovė perdavė atsakovei Patalpas ir parkavimo vietas nuomos termino pradžioje geros būklės, tačiau grąžinant patalpas antstoliai fiksavo faktines aplinkybes, kad Patalpose matomi sienų, durų, staktų, turėklų, lubų pažeidimai, suskaldyta praustuvė, neveikia pisuaras. Patalpų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 26 576,68 Eur. 2021 m. atsakovė informavo ieškovę, kad nuo patalpų lubų į vidų laša vanduo ir paprašė išspręsti šią problemą. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarė sutartį su rangovu UAB „Tinkasas“ dėl patalpų stogo remonto darbų atlikimo. Atsakovė buvo informuota apie tai ir paprašyta atlaisvinti Patalpų stogą, kad būtų galima pradėti stogo remonto darbus, tačiau sutartu laiku atvykus rangovams patalpų stogas nebuvo atlaisvintas, motyvuojant tuo, kad atsakovei nesuteikta pakaitinė parkavimo vieta. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovė buvo priversta nutraukti rangos sutartį ir sumokėti baudą, kuri rangovo UAB „Tinkasas“ buvo užskaityta kaip sumokėtas 30 000 Eur avansas. Kadangi ieškovė 30 000 Eur nuostolius patyrė (t. y. neatgavo rangovui sumokėto avanso) dėl atsakovės kaltės pažeidus CK 6.492 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą sudaryti sąlygas nuomotojui atlikti patalpų kapitalinį remontą, ši suma priteistina iš atsakovės.

4.       Pagal Nuomos sutarties 2.8 punktą ieškovė iš depozito sumos turi teisę išskaičiuoti savo reikalavimų atsakovei sumas, jeigu atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal šią Nuomos sutartį. Todėl ieškovė 2022 m. vasario 7 d. raštu informavo atsakovę, kad įskaitė 10 000 Eur depozitą atsakovės prievolei atlyginti nuostolius dėl Patalpų trūkumų. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, ieškovės prievolė grąžinti atsakovei depozitą baigėsi, o atsakovės prievolė atlyginti ieškovės nuostolius už Patalpų būklės pabloginimą sumažėjo iki 16 576,68 Eur. Nors atsakovė teigia, kad neva dėl vandens pratekėjimo per patalpų stogą patyrė 17 090,01 Eur nuostolius ir todėl juos ir ieškovės jai grąžintiną 10 000 Eur depozitą įskaito su savo prievole mokėti nuomos mokestį ir komunalines paslaugas ieškovei, tačiau toks įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovės prisiimtų nuomos sutartimi įsipareigojimų nevykdymo ir nebendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) patyrė 5 365,13 Eur antstolių ir teisinių paslaugų išlaidas, kurios savo prigimtimi yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovės veiksmų, todėl priteistini iš atsakovės.

5.       Atsakovė UAB „Ergolain projektai“ pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš ieškovės 9 780,97 Eur nuostolių atlyginimą ir 10 000 Eur depozitą, iš viso 19 780,97 Eur. Papildomai prašė, jeigu būtų visiškai ar iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, atlikti priešpriešinių teismo priteistų sumų įskaitymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės dėl patalpų stogo defektų patirtus 11 688,57 Eur nuostolius. Atsakovės 11 688,57 Eur žala yra grindžiama atsakovei priklausančių baldų sugadinimu, prakiurus patalpų stogui ir užliejus atsakovės baldus. Ieškovės civilinė atsakomybė kyla CK 6.485 straipsnio 4 dalies, CK 6.492 straipsnio 1 dalies ir Nuomos sutarties 5.2 punkto pagrindu. 2020 m. lapkričio 27 d. ir ne kartą po to atsakovė ieškovę informavo apie tik atsiradusius Patalpų stogo defektus, tačiau ieškovė nesiėmė jokių Patalpų stogo remonto darbų ar priemonių, kad būtų sumažinta žala atsakovės turtui, o tik kelis kartus pranešė apie tai, kad esą laukia ekspertinės išvados dėl stogo būklės. 10 mėnesių nesiėmusi jokių veiksmų, kad būtų pašalinti Patalpų stogo defektai, dėl kurių pro stogo dangą nuolat skverbėsi vanduo, ar bent jau būtų užkirstas kelias atsirasti žalai atsakovės turtui, jau besibaigiant nuomos sutarties terminui ieškovė pareikalavo, kad atsakovė atlaisvintų patalpas.

7.       Dėl užliejimo vandeniu buvo sugadinta Talk Talk vienvietė būdelė, kurios vertė yra 2 561,34 Eur, nestandartinis, vienetinis su specialiai įdiegtais sensoriais medžio masyvo dviejų darbo vietų, reguliuojamo aukščio stalas su akustine pertvara ir integruotu Table Air sisteminiu rezervavimo moduliu, kurio vertė yra 8 260,65 Eur, STAND UP2 stalas, kurio vertė yra 697,18 Eur, kiliminė danga (100 kv. m) ir kėdės, kurių valymas kainavo 169,40 Eur. Atsakovės patirtų nuostolių suma buvo apskaičiuota pagal sugadintų baldų savikainą, kadangi sugadinti baldai buvo ekspoziciniai, skirti atsakovės prezentacijoms, todėl faktiškai nebuvo jų nusidėvėjimo, be to baldų kainos nuo jų įsigijimo dienos faktiškai išaugo.

8.       Remiantis Nuomos sutarties 2.8 punktu, pasibaigus Nuomos sutarčiai ieškovė privalėjo grąžinti 10 000 Eur depozitą atsakovei, nebent ieškovė būtų turėjusi galiojančių reikalavimų ir turėtų teisę įskaityti depozitą. Ieškovė neteisėtai įskaitė atsakovės sumokėtą 10 000 Eur depozitą, kadangi atsakovė Patalpų nepablogino. Dėl nekokybiško Patalpų stogo ir besisunkiančio vandens atsakovė negalėjo naudotis 55,8 kv. m Patalpų plotu, todėl nuomos mokestis mažintinas 5 401,44 Eur. Atsakovė nereiškia ieškovei reikalavimo priteisti 5 401,44 Eur, kadangi prašo šia suma sumažinti ieškovės prašomą priteisti nuomos mokesčio sumą, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į nuomos mokesčio priteisimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu: 1) ieškovės UAB „Novecorum“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Novecorum“ iš atsakovės UAB „Ergolain projektai“ 10 946,14 Eur skolą, 284,60 Eur delspinigius, 2 177,26 Eur bylinėjimosi išlaidas 2) atsakovės UAB „Ergolain projektai“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė atsakovei UAB „Ergolain projektai“ iš ieškovės UAB „Novecorum“ 10 000 Eur depozitą, 169,40 Eur atsakovės išlaidas dėl kėdžių ir kiliminės dangos valymo ir 8 720,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą mokėjimų lentelę laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei išrašytos iš viso 61 479,83 Eur sąskaitos faktūros. Neapmokėta suma – 19 522,21 Eur už tris sąskaitas faktūras (2021  m.  lapkričio 30 d. Nr. NVC2021-38 1 252,49 Eur už komunalines paslaugas, 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-39 10  946,14 Eur už nuomą, 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-40 7 325,57 Eur už komunalines paslaugas).

11.       Pasisakydamas dėl skolos pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-38 (1 252,49 Eur) už komunalines paslaugas ir 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-40 (7 325,57 Eur) už komunalines paslaugas, teismas pažymėjo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti įmokos, priėmė atsakovės mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi atsakovei atliekant mokėjimus, ieškovė žinojo jų paskirtį ir neprieštaravo atsakovės nurodytam mokėjimų eiliškumui. Atsakovei nurodžius mokėjimo paskirtį, o ieškovei nepareiškus prieštaravimų dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo įmokas skirstyti kitaip nei atsakovė nurodė mokėjimo paskirtyje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021  m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-38 (1  252,49 Eur) už komunalines paslaugas ir 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-40 (7 325,57 Eur) už komunalines paslaugas yra apmokėtos. 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-38 buvo apmokėta 2022 m. sausio 5 d., o 2021  m.  gruodžio  31  d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-40 buvo apmokėta 2022  m.  vasario  2  d. Mokėjimo pavedimuose nurodyta apmokėjimo paskirtis, įvardintas konkretus sąskaitos faktūros numeris. Teismas įvertino, kad skolos už komunalinius patarnavimus pagal ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras nėra, kadangi sąskaitas atsakovė apmokėjo.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitos faktūros Nr. NVC2021-39 (10 946,14 Eur) apmokėjimą, ir bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dalis nuomos mokesčio yra nesumokėta. 2021 m. spalio 19 d. pranešimu atsakovė siekė įskaityti savo patirtus nuostolius ir, jos teigimu, permokėtą bei sumažintą nuomos mokestį į ieškovei mokėtinas sumas, tačiau ieškovei nesutikus dėl įskaitymo, nuomos mokestis pagal 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-39 už nuomą liko nesumokėtas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvykdė vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, t. y. mokėti nuomos mokestį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 10  946,14  Eur nuomos mokestį pagal 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-39.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė negalėjusi naudotis dalimi išnuomotų patalpų, dėl to atsakovės reikalavimą sumažinti nuomos mokestį 5 401,44 Eur suma atmetė.

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti 222,98 Eur delspinigius pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-38 1 252,49 Eur už komunalines paslaugas ir 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-40 7  325,57  Eur už komunalines paslaugas, kadangi nustatė, jog abi šios sąskaitos faktūros buvo apmokėtos iki 2022 m. vasario 2 d., t. y. nepažeidžiant prievolės įvykdymo termino, mokėjimo paskirtyje nurodant konkrečią sąskaitą faktūrą, kuri apmokama.

15.       Ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius (284,60 Eur) dėl laiku neapmokėtos 2021  m.  gruodžio 15 d. sąskaitos faktūros Nr. NVC2021-39 10 946,14 Eur už nuomą, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 25 d., teismas tenkino, kadangi konstatavo atsakovės sutartinę pareigą sumokėti nuomos mokestį pagal minėtą sąskaitą faktūrą, o atsakovė pripažino, kad skolos už nuomą pagal šią sąskaitą yra nesumokėjusi. Teismas įvertino, kad atsakovės argumentai, jog ji buvo įsitikinusi, kad 2021 m. spalio 19 d. atliktas įskaitymas galioja ir prievolei apmokėti sąskaitas, nesudaro pagrindo reikalavimo netenkinti, kadangi byloje nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad ieškovė, remiantis Nuomos sutarties sąlygomis, pasinaudojo galimybe daryti išskaitas iš depozito, atsakovei pradelsus sumokėti nuomos mokestį.

16.       Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, jog atsakovė investavo į jai perduotas išnuomotas patalpas taip iš esmės pagerindama jų būklę, suremontuodama taip, kad jas galima būtų naudoti pagal paskirtį. Įrodymų, kad ieškovė remontavo nuomojamas patalpas nepateikta. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad 2015 metais perduotos nuomai patalpos buvo reikalingos ne einamojo remonto, o buvo tokios būklės, kad buvo reikalingi kapitalinio remonto darbai: griovimo darbai, vėdinimo, automatikos ir vandentiekio sistemų permontavimas, o po to ir apdailos darbai.

17.       Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad nuomos kaina buvo padidinta 2018 metais ieškovės reikalavimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad kainos padidinimas būtų siejamas su investicijomis į patalpas, t. y. kad investuota suma padengė pritaikytą nuomos mokesčio nuolaidą. Teismo manymu, jeigu verslo subjektai būtų taręsi dėl investavimo į nuomojamas patalpas lėšų (jų dydžio) ir priklausomai nuo investicijų apimties būtų tariamasi dėl nuomos mokesčio dydžio bei Nuomos sutarties pakeitimų, kai nuomininko investuota į patalpų remontą suma padengia nuomos mokesčio skirtumą nuo tuo metu buvusio rinkoje, toks susitarimas su detaliais skaičiavimais turėtų būti rašytinis. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, 2018 metais ieškovei pareikalavus didinti nuomos kainą, vienintelis nurodytas argumentas buvo – rinkos kaina, o ne aplinkybės, susijusios su ankstesniais susitarimais dėl nuomos mokesčio dydžio. Svarbu ir tai, kad nuomos mokesčio nemokėjimas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. negalėtų būti siejamas su visa atsakovės investicijų į nuomojamas patalpas suma, kadangi jos iš esmės skiriasi savo dydžiu.

18.       Teismas nurodė, kad tiek UAB „Tinkasas“ surašytame grąžinamų patalpų ir daiktų defektiniame akte, tiek antstolio I. G. 2021 m. gruodžio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuota patalpų būklė dėl paviršių neesminių pažeidimų (įtrūkimų, apibraižymų, kilimo dėmių, grindų lako pažeidimo) vertintina kaip natūralus nusidėvėjimas, išskyrus suskaldytą praustuvę, kuri galėjo būti suskaldyta dėl neatsargumo ar kitų aplinkybių ir toks trūkumas, padarytas dėl mechaninių pažeidimų nepriskirtinas prie natūralaus susidėvėjimo CK 6.499 ir 6.500 straipsnių prasme. Lubose užfiksuoti įtrūkimai negalėtų būti siejami su nuomininko veiksmais, lėmusiais patalpų būklę. Dalis užfiksuotų patalpų būklės trūkumų, kurie matomi iš 2021 m. lapkričio 9 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, t. y. kiliminės dangos dėmės, lubų pažeidimai galėjo atsirasti ne dėl nuomininko kaltės, o dėl stogo konstrukcijos trūkumų, dėl kurių vanduo lašėjo į patalpas po 2021 m. gegužės 3 d. – 2021 m. gegužės 10 d. patalpų užliejimo.

19.       Teismo nuomone, atsakovei investavus į išnuomotas patalpas ne mažiau nei 120 000 Eur ir esant tokiam susitarimui, kad nuomos mokestis nebus mokamas tik už 4 pirmus nuomos mėnesius, per kuriuos atsakovė realiai negalėjo naudotis patalpomis dėl jose vykusių remonto darbų, ir nesant sutartinių įsipareigojimų dėl grąžinamų patalpų būklės pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad patalpos bus grąžintos tokios būklės, kokios jos buvo, ką tik atlikus remontą 2016 metais. Ieškovė, juridinis asmuo, gaunanti pajamas iš nuomos, turinti verslo praktikos šioje srityje ir tokio pobūdžio nuomos sutarčių sudaryme, laikytina žinančia ir galinčia iš anksto numatyti išnuomojamo daikto natūralų pablogėjimą ir negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, kadangi tokia teisė į nuostolių atlyginimą nebuvo numatyta Nuomos sutartyje. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti UAB „Tinkasas“ 2021 m. sausio 31 d. sąmatoje nurodytą remonto kainą – 26 576,68 Eur.

20.       Įvertinęs tai, kad Nuomos sutarties 2.8 punkte šalys, sutardamos dėl depozito įmokėjimo ir jo panaudojimo tikslo, nesusitarė dėl nuostolių, padarytų nuomojamam turtui, atlyginimo iš depozito sumos, ir dėl to nuomotojas negalėjo pagrįstai tikėtis daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo iš atsakovės sumokėto avanso, teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės įskaityti atsakovės sumokėtą depozitą į 26 576,68 Eur nuostolių sumą. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos sudaro išnuomotoms patalpoms padaryta 26 576,68 Eur žala (16 579,68 Eur prašoma priteisti žala ir 10 000 Eur įskaitytas depozitas) atmetė.

21.       Pasisakydamas dėl ieškovės sutartinės pareigos sumokėti 30 000 Eur baudą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. statybos rangos sutartį, teismas įvertino, kad svarbu tai, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. statybos rangos sutarties dėl pastato (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų nuostatos tokio įsipareigojimo nenumatė. Pagal minėtos sutarties 9.3 punktą užsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ne dėl rangovo kaltės, privalo sumokėti rangovui 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti rangovo patirtus nuostolius. Rangovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ne dėl užsakovo kaltės, privalo sumokėti užsakovui 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius (9.4 punktas). Taigi, baudos sumokėjimą rangos sutarties šalys siejo su sutarties nutraukimu, esant vienos iš sutarties šalių kaltei sutartyje numatytais atvejais. Tuo atveju, jei ieškovė būtų nutraukusi sutartį su UAB „Tinkasas“, UAB „Tinkasas“ turėtų sutartinį pagrindą reikalauti baudos sumokėjimo. Byloje nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus 2021 m. rugsėjo 27 d. pretenzija būtent UAB „Tinkasas“ nutraukė 2021   m.  rugsėjo  16 d. statybos rangos sutartį. UAB „Tinkasas“ 2021 m. rugsėjo 24 d. pretenzija reikalavo atlaisvinti parkavimo vietas tam, kad rangos sutartis būtų vykdoma, 2021 m. rugsėjo 27 d. pretenzija UAB „Tinkasas“ nutraukė UAB „Tinkasas“ su ieškove pasirašytą rangos sutartį bei pareikalavo sumokėti 75 719,13 Eur. UAB „Tinkasas“ 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. pretenzijomis pakartotinai reikalavo, kad ieškovė sumokėtų 75 719,13 Eur baudą dėl sutarties nevykdymo.

22.       Teismas įvertino, kad ieškovė tuo atveju, kai sutartį nutraukė UAB „Tinkasas“, neturėjo sutartinių įsipareigojimų mokėti baudą. Ieškovės vykdant sutartinius įsipareigojimus sumokėtas 30 000 Eur avansas turėjo kitą paskirtį, nesusijusią su netesybų mokėjimu, nutraukus rangos sutartį. Rangos sutartyje baudos dydis buvo nustatytas 30 proc. nuo sutarties sumos, atsakovė apie ieškovės ir UAB „Tinkasas“ susitarimus dėl baudos nebuvo informuota, į teisminį procesą dėl taikos sutarties tarp ieškovės ir UAB „Tinkasas“ tvirtinimo taip pat nebuvo įtraukta. Ieškovė, prieš taikos sutarties patvirtinimą teisme, užskaitydama 30 000 Eur jos sumokėtą avansą kaip baudą UAB „Tinkasas“ pagal sutartį, veikė savo rizika bei sutarties nuostatų savo supratimu ir interpretavimu, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovės sumokėtą 30 000 Eur sumą pripažinti nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-38757-534/2021 buvo patvirtinta ieškovės ir UAB „Tinkasas“ taikos sutartis, pagal kurią ieškovės sumokėtas 30 000 Eur avansas buvo užskaitytas kaip rangovo nuostoliai, tačiau 30  000 Eur ieškovės sumokėta suma negali būti vertinama kaip atsakovės prievolė atlyginti žalą pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. statybos rangos sutarties nuostatas, kadangi taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 30 000 Eur baudą, teismas atmetė.

23.       Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo ieškovei grąžinti 10 000 Eur depozitą, pasibaigus Nuomos sutarčiai, teismas nurodė, kad pripažinus, jog Nuomos sutarties 2.8 punkte šalys, susitardamos dėl depozito įmokėjimo ir jo panaudojimo tikslo, nesusitarė dėl nuostolių, padarytų nuomojamam turtui, atlyginimo iš depozito sumos, todėl ieškovė neturėjo teisės įskaityti depozitą į 26 576,68 Eur nuostolius. Pasibaigus Nuomos sutarčiai, ieškovės sumokėtas 10 000 Eur depozitas turi būti grąžintas atsakovei, vadovaujantis Nuomos sutarties 2.8 punkto nuostatomis.

24.       Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 9 780,97 Eur nuostolius teismas nurodė, kad aplinkybes, jog pastato stogas buvo su trūkumais, dėl to į patalpas skverbėsi vanduo, ir apie tai buvo informuota ieškovė, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. 2021 m. birželio 21 d. UAB „Eicosolution“ vertinimo akte nurodyta, kad stogo defektai yra statybinis brokas, t. y. buvo ir Nuomos sutarties pasirašymo metu. Tai, kad apie pastato trūkumus ieškovė žinojo patvirtina 2021 m. gegužės 26 d. atsakymas, kuriuo ieškovė informavo, kad stogo problemos bus šalinamos po eksperto išvados, kurios bus gautos birželio pabaigoje. Be to, pagal įstatyminį reglamentavimą nuomotojas atsako ir tais atvejais, kai nuomos sutarties sudarymo metu net ir nežinojo apie daikto trūkumus. Ieškovė žinojo apie perduoto daikto trūkumus (stogo konstrukcijų trūkumų), šių trūkumų nešalinimo, nors tai buvo ieškovės pareiga, t. y. dėl ieškovės kaltės galėjo atsirasti žala atsakovei.

25.       Vertindamas įrodymus, patvirtinančius žalą, teismas pripažino svarbiomis aplinkybėmis tai, kad vandens užliejimas, dėl kurio buvo sugadinti ir nurašyti daiktai, įvyko po 2021  m.  gegužės  3 d. – 2021 m. gegužės 10 d. patalpų užliejimo, o turtas nurašytas tik 2021  m. spalio 21 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo užliejimo, jau nagrinėjant bylą dėl skolos už nuomą priteisimo. Teismo nuomone, vien tai, kad baldai buvo aplieti (sudrėko), negalėtų lemti jų tokios būklės, kad jie taptų netinkami naudoti. Duomenų, kad baldų pažeidimai dėl ant jų užbėgusio vandens, atsirado vėliau (po kelių mėnesių), byloje nėra. Be to, jeigu ekspoziciniai baldai buvo pastatyti būtent toje vietoje, kurioje buvo drėgmės šaltinis, atsakovė, kaip rūpestinga turto savininkė, turėjo imtis priemonių savo turtą apsaugoti, perkelti į kitą saugią vietą. Kadangi baldai buvo ekspoziciniai, jie buvo matomi kiekvieną dieną, rodomi potencialiems pirkėjams, todėl atsakovė jų būklę galėjo matyti kasdien ir imtis priemonių juos išsaugoti. Be to, į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl sugadintų ekspozicinių baldų atsakovė būtų turėjusi kokių nors savo tiesioginės veiklos trukdžių, negalėdama parodyti savo produkcijos reprezentatyvia išvaizda. Vien į bylą pateiktos nuotraukos su uždengtais baldais nepakankamos pripažinti baldų sugadinimo dėl vandens faktą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė žalos sugadinus baldus dėl vandens užliejimo.

26.       Teismas įvertino, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos patvirtina tiek atsakovės patirtas išlaidas dėl kėdžių ir kiliminės dangos valymo, tiek patį faktą, kad dėl lietaus vandens patekimo į patalpas baldus ir kiliminę dangą reikėjo valyti. 2021 m. liepos 29 d. sąskaita faktūra išrašyta atsakovei patvirtina, jog atsakovė patyrė 35 Eur išlaidas dėl vienos kėdės valymo, 2021 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra patvirtina, jog atsakovė patyrė 30 Eur išlaidas dėl vienos kėdės valymo. Atsakovė pateikė 2021 m. gegužės 21 d. sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, jog ieškovė patyrė 36,30 Eur išlaidas dėl patalpų valymo po užliejimo (darbai atlikti 2021 m. gegužės 14 d.).

27.       Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovės reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už kiliminės dangos valymą yra prieštaringas, kadangi atsakovė nurodė patyrusi 169,40 Eur išlaidų dėl kiliminės dangos (100 kv. m) ir kėdžių valymo, tačiau neaišku, kodėl valyta 100 kv. m kiliminės dangos, nors buvo užlieta (atsakovės teigimu) 54,9 kv. m plotas. Teismas įvertino, kad nors būtų užlietas ir dar mažesnis kiliminės dangos plotas, reikėtų valyti visą toje patalpoje esančią kiliminę dangą vien dėl to, kad po valymo nebūtų skirtingos valytų ir nevalytų plotų spalvos (tai labai tikėtina). Laikyti, kad atsakovė, išvalydama 100 kv. m kilimo, patyrė nepagrįstai dideles kilimo valymo išlaidas, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nėra pagrindo.

28.       Teismas įvertino, kad jei patalpos būtų neužlietos, nebūtų atsiradusios vandens dėmės ant baldų ir kiliminės dangos, atsakovė nebūtų patyrusi išlaidų dėl jų valymo, tai patvirtina priežastinio ryšio tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų buvimą. Kadangi ieškovė, žinodama apie perduoto daikto trūkumus (stogo konstrukcijų trūkumus), šių trūkumų nešalinimo, dėl ieškovės kaltės buvo padaryta žala atsakovei, atsakovei iš ieškovės priteisė 169,40 Eur atsakovės patirtas išlaidas dėl kėdžių ir kiliminės dangos valymo. Priešieškinio reikalavimą priteisti nurašytų baldų kainą teismas atmetė, nustatęs, kad atsakovė neįrodė žalos fakto.

29.       Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 15,60 procentų ieškovės reikalavimų), teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 177,26 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 481 Eur +1 407 Eur + 11 068,85 Eur x 15,60 procentų = 2 177,26 Eur). Atsižvelgęs į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 51,41 procentas atsakovės priešieškinio reikalavimų), teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 8 720,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (16 962,66 Eur x 51,41 procentų = 8 720,50 Eur).

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

30.       Atsakovė UAB „Ergolain projektai“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesta atsakovės priešieškinio dalis dėl 9 519,97 Eur dydžio nuostolių atlyginimo bei netenkintas atsakovės prašymas nuomos mokestį sumažinti 5 401,44 Eur suma; 2) priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 9 519,97 Eur nuostolių atlyginimą; sumažinti nuomos mokestį 5 401,44 Eur suma; 3) perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) tuo atveju, jeigu atsakovės apeliacinis skundas nebūtų tenkintas – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė naudojosi visomis Patalpomis ir dėl to nuomos mokestis 5 401,44 Eur suma neturėtų būti mažinamas. Atsakovė niekuomet neneigė, kad didžiąja dalimi Patalpų ploto (729,74 kv. m iš 784,64 kv. m) atsakovė naudojosi ir galėjo naudotis nepriklausomai nuo Patalpų stogo defektų. Tačiau Patalpų dalis (54,9 kv. m) dėl stogo defektų buvo netinkama naudoti pagal paskirtį (užliejimai sudarė tiesiogines kliūtis naudoti šį Patalpų plotą), t. y. ieškovė neužtikrino Nuomos sutartimi prisiimtos pareigos, kad Patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį visą Nuomos sutarties galiojimo terminą (CK 6.483 straipsnis). Dėl tokio ieškovės pareigų pažeidimo taikytinas nuomos mokesčio sumažinimas pagal CK  6.485  straipsnio 2 dalies 1 punktą, proporcingai tai daliai patalpų, kuriomis nuomininkas negalėjo naudotis.

30.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad stogas buvo su defektais. Patalpų užliejimo faktas byloje niekada nebuvo ginčijamas. Todėl tai, kad dalis Patalpų buvo pažeistos dėl Patalpų stogo defektų ir nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį, tiesiogiai paneigia teismo išvadą, kad atsakovė naudojosi visomis Patalpomis.

30.3.                      Aplinkybė, kad dėl nekokybiško Patalpų stogo ir besisunkiančio vandens atsakovė negalėjo naudotis 54,9 kv. m, kurie buvo tiesiogiai paveikti ir reguliariai veikiami vandens niekaip nepaveikė atsakovės galimybės naudotis likusia Patalpų dalimi bei tęsti savo ūkinę – komercinę veiklą. Vien tai, kad ginčo laikotarpiu Patalpose dirbo atsakovės darbuotojai, o atsakovė pagrįstai atsisakė atlaisvinti visas Patalpas, kad būtų atlikti stogo dalies remonto darbai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė naudojosi visu Patalpų plotu. Didžioji Patalpų dalis (729,74 kv. m arba 93 proc.) buvo nepažeista pro Patalpų stogą besisunkiančio vandens, todėl atsakovės atsisakymas atlaisvinti visas Patalpas, kad būtų atliktas stogo remontas tik dėl 7 proc. pažeisto Patalpų ploto, buvo pagrįstas. Tačiau vien toks atsisakymas ir tolesnis naudojimasis 93 proc. Patalpų plotu nereiškia, kad ieškovė užtikrino visų išnuomotų Patalpų tinkamumą naudotis Nuomos sutarties galiojimo metu.

30.4.                      Kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Patalpų nuomos termino galiojimo metu) atsakovė negalėjo naudotis 54,9 kv. m Patalpų plotu, atsakovė neturėjo pareigos mokėti nuomos mokestį už šį plotą (iš viso 5 401,44 Eur nuomos mokesčio). Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gegužės – spalio laikotarpiu atsakovė apmokėjo už visas nuomojamas patalpas (tiek nuomos mokestį, tiek už komunalines paslaugas), tai savaime reiškia, kad atsakovė naudosi visomis Patalpomis, ir atitinkamai nėra pagrindo mažinti nuomos mokestį. 2021  m.  spalio  19 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021  m.  gruodžio 31 d. nuomos mokestis turės būti sumažintas 5 401,44 Eur. Taigi, atsakovė išreiškė valią nemokėti už tą Patalpų dalį, kuria negalėjo naudotis. Teismui pripažinus, kad 54,9 kv. m Patalpų ploto buvo netinkami naudotis pagal paskirtį bei, kad šiuo plotu realiai nebuvo galimybės naudotis dėl Patalpų stogo defektais sukeltų padarinių, atsakovės vertinimu, iš ieškovei priteistos 10 946,14 Eur sumos už neapmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-39 turėtų būti išskaitoma 5  401,44  Eur, kurie padengtų 2021 m. gegužės – gruodžio mėn. permokas už pažeistą Patalpų plotą.

30.5.                      Atsakovė, pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sugadinus baldus (9  659,97 Eur), privalėjo įrodyti: 1) kad baldai buvo sugadinti; 2) kad baldai buvo sugadinti dėl per stogą tekėjusio vandens. Atsakovė abi šias aplinkybes įrodė. Ieškovė neginčijo stogo defekto fakto. Atsakovė įrodė patirtą žalą, kurią sudaro sugadintų baldų vertė. Šią žalą įrodo 2021  m.  rugsėjo 1 d. nurašymo komisijos surašytas ilgalaikio turto nurašymo aktas. Ieškovė šio akto ir jo turinio neginčijo, taigi nėra pagrindo šiuo įrodymu nesivadovauti.

30.6.                      Atsakovės vertinimu, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas iš esmės turėjo atsižvelgti ir į nepatenkintą ieškovės ieškinio dalį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas skundžiamu sprendimu turėjo būti išspręstas tokia tvarka: 1) atsakovės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų suma (16 062,66 Eur) dalintina į dvi lygias dalis – gynybinei pozicijai į ieškovės ieškinį skirtina suma (8 031,33 Eur) ir atsakovės puolamajai pozicijai (priešieškinio procesui) skirtina suma (8 031,33 Eur); 2) atmetus ieškovės ieškinį 84,40 proc. dalimi, atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuotina tokia tvarka: 8  031,33 Eur x 84,40 proc. = 6 778,44 Eur priteistina atsakovei už ieškinio dalies atmetimą; 3) tenkinus atsakovės priešieškinį 51,41 proc. dalimi, atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuotina tokia tvarka: 8 031,33 Eur x 51,41 proc. = 4  128,91 Eur priteistina atsakovei už priešieškinio dalies tenkinimą. Atsakovės vertinimu, skundžiamu sprendimu atsakovei turėjo būti atlygintos 10 907,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Vis dėlto, kadangi šiuo apeliaciniu skundu atsakovė reikalauja ir sumažinti ieškinio reikalavimus 5 401,44 Eur bei priteisti jai iš ieškovės žalos atlyginimą, galutinė bylinėjimosi išlaidų suma už teisines paslaugas, suteiktas pirmosios instancijos teisme, turėtų būti perskaičiuojama iš esmės Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus naują sprendimą.

31.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

31.1.                      Sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovė iki pat 2021 m. spalio mėn. yra atsiskaičiusi už nuomą bei komunalines paslaugas visa apimtimi, taip patvirtindama, kad naudojosi Patalpomis. Ekspertui atlikus pastato stogo ekspertizę, nustatyta, kad atitinkamas stogo statybos brokas buvo nuo pat pastato pastatymo momento 2007  m.  Tačiau toks tik 2021 m. paaiškėjęs stogo statybos defektas neužkirto kelio naudotis Patalpomis visa apimtimi. Todėl atsakovė turi įrodyti ne stogo defektų egzistavimą, tačiau tai, jog faktiškai negalėjo naudotis nurodoma Patalpų dalimi. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokius atsakovės teiginius. Atsakovė tik praėjus daugiau nei 5  mėnesiams užsiminė, kad neva negali naudotis Patalpomis. Atsakovė yra visiškai įvykdžiusi prievolę mokėti nuomos mokestį už 2021 m. gegužės – spalio mėn. ir taip pripažinusi, jog naudojosi Patalpomis.

31.2.                      Atsakovė, neleisdama ieškovei atlikti stogo remonto 2021 m. rugsėjį, pati prisiėmė tokio veiksmo pasekmes. Atsakovė sąmoningai neleido ieškovei atlikti stogo remonto, suprasdama tokio veiksmo pasekmes, t. y. kad užkerta kelią vandens pratekėjimui pašalinti, dėl kurio teigia negalinti naudoti patalpų. Todėl net jeigu atsakovė ir būtų pateikusi patikimus įrodymus negalėjusi naudotis konkrečia patalpų dalimi nuo 2021 m. gegužės 3 d., nėra jokio pagrindo mažinti nuomos mokestį nuo 2021 m. rugsėjo 21 d., kai atsakovė nepagrįstai atsisakė atlaisvinti stogą ir sudaryti sąlygas remontui, kuris būtų išsprendęs stogo problemą.

31.3.                      Byloje esantys įrodymai paneigia teiginius, kad atsakovė negalėjo naudotis Patalpų dalimi. Antstolio protokolas parengtas ir faktinė situacija patalpose užfiksuota jau po to, kai atsakovė nepagrįstai užkirto kelią stogo remontui ir dėl to prisiėmė atsakomybę už visus dėl to atsirandančius nuostolius. Be to, nuotraukose matyti, kad atsakovės Patalpų dalis, kuriomis teigia nesinaudojusi, kuo puikiausiai naudojo, jose laikė turtą.

31.4.                      Sprendimu pagrįstai atmestas atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius už neva sugadintus baldus. Byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad baldai buvo sugadinti dėl patalpų apliejimo, tačiau to nepadarė. Ne ieškovei tenka pareiga įrodinėti, kad atsakovės baldai buvo sugadinti ir sugadinimo priežastį, kaip mano atsakovė, tačiau taip teigiančiai atsakovei. Tai, kad prireikė 5 mėnesių žalai nustatyti ir jie buvo nurašyti tik atsakovei jau ruošiantis išsikelti iš Patalpų, paneigia atsakovės teiginius apie nepataisomą žalą. Nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kurie objektyviai būtų patvirtinę baldų būklę ir (ar) sugadinimo faktą. Net ir atsakovės pateiktuose nurašymo aktuose nėra nurodyta baldų būklė.

31.5.                      Teismas atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atmetė ne dėl neaiškios baldų vertės, o neįrodžius baldų sugadinimo fakto. Atsakovė teigia, jog neva baldai buvo ekspoziciniai, nebuvo naudojami. Tačiau pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad dėl užliejimo neteko galimybės naudotis 8 darbo vietomis, t. y. pati atsakovė nurodė, jog užlietose vietose buvo įrengusi darbo vietas, naudojamas atsakovės darbuotojų.

31.6.                      Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas priteisti nuostolius, ir priteisti jai papildomai 9 519,97 Eur. Teismas sprendimu atsakovei jau priteisė 169,40 Eur žalos atlyginimą, tačiau atsakovė prašo priteisti dar 9 519,97 Eur, kas reikštų, jog atsakovės visas reikalavimas būtų 9 689,37 Eur, t. y. 29,40 Eur daugiau nei atsakovė nurodė patyrusi žalos. 

31.7.                      Atsakovė tinkamai neapdraudė patalpų ir jose buvusio turto nuo tokių rizikų, t. y. tinkamai neįvykdė Nuomos sutartyje numatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, net jei sprendimu būtų buvę konstatuota, kad atsakovė patyrė kažkokią žalą, tokios žalos nebūtų pagrindo iš ieškovės priteisti arba ji turėtų būti mažinama CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsakovė turi prisiimti Nuomos sutarties tinkamo neįvykdymo pasekmes.

31.8.                      Sprendimu paskirstant bylinėjimosi išlaidas buvo atsižvelgta į atmestą ieškovės ieškinio dalį. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde pasirinktu bylinėjimosi išlaidų skaičiavimu. Net ir vadovaujantis tokia logika, kokia vadovaujasi atsakovė, bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti kitokia, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 15,93  proc., o ne 15,6 proc., kaip skaičiuoja atsakovė. Jei būtų vadovaujamasi atsakovės nurodoma logika išlaidoms skaičiuoti, atitinkamai ir ieškovei turi būti priteista didesnė išlaidų suma. Ieškovė iš viso patyrė 13 956,85 Eur išlaidas (todėl padalinus, taip kaip dalina atsakovė, tektų po 6 978,43 Eur ieškovo pozicijos atstovavimui ir gynybai nuo priešieškinio), todėl: ieškinio reikalavimus patenkinus 15,93 proc., 6 978,43 Eur x 0,1593 = 1 111,66 Eur; atmetus 48,59 proc. priešieškinio reikalavimų, 6 978,43 Eur x 0,4859 = 3 90,82 Eur. Taigi, vadovaujantis atsakovės logika, ieškovei turėjo būti priteistos 4 502,48 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nutartų perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal atsakovės nurodomą skaičiavimą, ieškovė prašo tuo pačiu principu perskirstyti ir ieškovės naudai priteistas išlaidas.

32.       Ieškovė UAB „Novecorum“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės 8  576,07 Eur reikalavimas dėl skolos už nuomą ir komunalinių paslaugų išlaidas, 222,98 Eur reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, 16 576,68 Eur reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, 30 000 Eur reikalavimas dėl nuostolių patirtų ieškovei sumokėjus baudą atlyginimo, 5  134,09  Eur reikalavimas dėl antstolio ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, bei kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 169,40 Eur išlaidas už kėdžių ir dangos valymą bei reikalavimas dėl 10 000 Eur depozito priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, o atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti ieškovės naudai patirtų išlaidų dalį proporcingai tenkintiems (atmestiems) ieškinių reikalavimams; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

32.1.                      Sprendimu nepagrįstai atmesta ieškinio reikalavimo dalis priteisti 8 576,07 Eur skolą už nuomą ir komunalines paslaugas ir 222,98 Eur delspinigius. Teismas pripažino, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, tačiau nepagrįstai vis tiek neįvertino, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti ir iš atsakovės gautais mokėjimais dengti 2 432,20 Eur delspinigius, o tai reiškia, kad atsakovės skola ieškovei didėja iki 19 522,21 Eur.

32.2.                      Sprendimu nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl 16 576,68 Eur žalos Patalpoms atlyginimo. Sprendime tik formaliai įvertintas Nuomos sutarties tekstas, nesiaiškinant tikrųjų šalių ketinimų. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog Patalpos buvo suremontuotos ieškovės sąskaita. Sprendime netinkamai įvertinti įrodymai dėl Patalpoms padarytų pažeidimų. Teismas konstatavo, kad Patalpų praustuvė sudaužyta, tačiau dėl neaiškių priežasčių žalos už šios praustuvės pakeitimą ieškovei nepriteisė.

32.3.                      Sprendimu nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų baudos forma, priteisimo. Tai, kad nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis, neturi prejudicinės galios, nereiškia, kad nėra atsakovės atsakomybės, tačiau teismas sprendime visiškai nevertino civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų ir dėl to visiškai nepasisakė. 

32.4.                      Sprendime visiškai nevertinta ir nepasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti teisinių paslaugų išlaidas, patirtas iki teisminio proceso pradžios, tačiau toks reikalavimas atmestas be jokių motyvų. Nepagrįstai atmesta ir reikalavimo dalis dėl antstolio išlaidų.

32.5.                      Sprendimu nepagrįstai priteistos išlaidos atsakovei už kėdžių ir grindų valymą, kadangi Patalpų ir baldų valdymas yra atsakovės kaip nuomininkės pareiga. Be to, teismo argumentas, kad atsakovė turėjo valyti 100 kv. m, o ne tik užlietą 54,9 kv. m plotą, kad nesiskirtų kilimo spalva, reiškia, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita išsivalydama visas grindis. Jei neužlieta danga buvo tokia purvina, kad išvalius sušlapusią dalį, būtų matęsis skirtumas, vadinasi atsakovė bet kuriuo atveju turėjo tokią dangą valyti savo sąskaita. 

32.6.                      Sprendimu nepagrįstai atsakovei priteistas 10 000 Eur depozitas, kurį ieškovė jau yra įskaičiusi į nuostolių už Patalpų būklės pabloginimą atlyginimą.

32.7.                      Sprendime teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai konstatuodamas, kad ieškovės reikalavimai patenkinti tik 15,6 proc., nors pats teismas patenkino 15,93 proc. ieškinio reikalavimų.

33.       Atsakovė UAB „Ergolain projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

33.1.                      Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuodamas, kad atsakovės atlikti mokėjimai buvo su aiškiai nurodyta paskirtimi ir šios paskirties buvo privalu laikytis.

33.2.                      Ieškovė neturi teisės reikalauti tariamų nuostolių dėl Patalpų pabloginimo, kadangi atsakovė Patalpų nepablogino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sudariusi Nuomos sutartį, 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė priėmė labai prastos (reikalaujančios kapitalinio remonto) būklės Patalpas, kurias savo lėšomis suremontavo. Priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovės atliktas remontas nebuvo skirtas tam, kad Patalpos būtų pritaikytos atsakovės veiklai. Remontas buvo skirtas apskritai Patalpas sutvarkyti ir padaryti jas tinkamomis naudotis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Patalpos 2021  m.  gruodžio  31 d. ieškovei buvo grąžintos žymiai geresnės būklės negu 2015  m. rugsėjo 1 d. perdavimo atsakovei metu. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos šios aplinkybės bei teismo posėdžio metu patvirtino Patalpų pagerinimo faktą, laikytina, kad atsakovė iš esmės pagerino Patalpų būklę, lyginant su atsakovei perduota Patalpų būkle. 

33.3.                      Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad: 1) Patalpų remontas buvo atliktas už ieškovės lėšas; 2) Patalpų būklė Nuomos sutarties sudarymo dieną turi būti vertinama nuo inventorizacijos akto sudarymo dienos. Ieškovės pateiktas inventorizacijos aktas tik patvirtina, kad: 1) atsakovė atliko remontą; 2) šalys viena kitai neturėjo pretenzijų dėl Patalpų būklės. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie kokį nors šalių susitarimą dėl tariamos nuomos mokesčio nuolaidos taikymo. Byloje taip pat nėra jokio įrodymo, kokiai sumai esą buvo suteikta nuolaida ir kokį terminą ji tariamai turėjo būti taikoma. 2018 m. rugsėjo 15 d. el. laišku pačios ieškovės vadovas nurodė, kad niekuomet jokių nuolaidų dėl atsakovės atlikto Patalpų remonto nebuvo suteikęs. Tai yra tik pačios atsakovės asmeninės investicijos ir išlaidos.

33.4.                      Kadangi ieškovė neįrodė būtinų atsakovės atsakomybės sąlygų, t. y., neįrodė, kad: 1)  atsakovė pablogino Patalpas; 2) atsakovė yra atsakinga už nustatytus Patalpų defektus, ieškovės galimų nuostolių dėl Patalpų pabloginimo klausimas nebėra aktualus ir teisiškai reikšmingas. Ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti UAB „Tinkasas“ defektiniame akte nurodytą sumą yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs (kadangi Patalpos buvo perduotos kitam nuomininkui tokios būklės, kokios buvo grąžintos atsakovės). Taigi, ieškovė yra nesąžininga ir faktiškai siekia praturtėti atsakovės sąskaita.

33.5.                      Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Tinkasas“ sudaryta sutartis nesukuria jokių pareigų atsakovei. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė Nuomos sutarties nuostatų, o ieškovė nenurodė ir neįrodė kokias Nuomos sutarties ar teisės aktų nuostatas esą pažeidė atsakovė. Todėl jokia civilinė atsakomybė atsakovei nekyla, ir jokie reikalavimai atlyginti ieškovės nuostolius (įskaitant tretiesiems asmenims sumokėtas baudas) negali būti reiškiami.

33.6.                      Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove bei nesilaikė CK 6.492 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų, dėl to bet kokie nuostoliai, jei tokie buvo patirti dėl rangos sutarties su UAB „Tinkasas“ nutraukimo, turi būti laikomi pačios ieškovės prisiimta nepagrįsta rizika.

33.7.                      Patalpų stogo remonto darbai nebuvo neatidėliotini. Nors iš esmės stogo remontas turėjo būti atliktas skubiai, pati ieškovė vilkino šį remontą, ir tik besibaigiant Nuomos sutarties galiojimui siekė atlikti remonto darbus, nors tuo metu toks skubus stogo remontas nebuvo būtinas. Tai patvirtina pačios ieškovės veiksmai, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalinti Patalpų stogo defektai, o pasibaigus Nuomos sutarčiai (2022 m. spalio 21 dienai – praėjus beveik dvejiems metams) nebuvo pradėjusi Patalpų stogo remonto darbų.

33.8.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Tinkasas“, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei 30 000 Eur ieškovės sumokėtą baudą.

33.9.                      Ieškovė laisva valia ikiteisminėje ginčo stadijoje pasinaudojo profesionalių advokatų bei antstolių paslaugomis, todėl remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi šios išlaidos nėra priskirtinos ieškovės nuostoliams, todėl nėra atlygintinos. Dėl tokių išlaidų šalys nesitarė, jos nebuvo būtinos, todėl atsakovei nekyla pareiga jas atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovė UAB „Novecorum“ su atsakove „Ergolain projektai“ sudarė Nuomos sutartį Nr. NVC-ERG/20150901, kuria ieškovė laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išnuomojo atsakovei 784,64 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 16 automobilių stovėjimo vietų, esančių ant šių Patalpų stogo, o atsakovė įsipareigojo pagal grafiką, pateiktą sutarties priede, mokėti nuomos mokestį (Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 2.5 punktai), iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos mokėti mokesčius už komunalines (Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 2.2, 2.7 punktai). Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 000 Eur depozitą. Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 7 punktu šalys susitarė dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio nuo uždelstos sumokėti sumos už dieną.

35.       Nuomos sutarties priedo Nr. 3 – 2015 m. rugsėjo 1 d. priėmimo–perdavimo akto – 2.1 punkte aprašyta išnuomotų patalpų būklė, nurodant, kad yra trūkęs išorinis stiklas, išeinantis į Geležinio Vilko gatvę. 2.2 punkte nurodyta, kad atsakovė susipažino su pastato būkle ir akto pasirašymo dieną neturi pretenzijų dėl pastato būklės.

36.       2015 m. gruodžio 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė pratęsti Nuomos sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad pastato nuomos kaina laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. už 1 kv. m – 8 Eur plius PVM, vienos parkavimo vietos nuomos kaina laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021  m. gruodžio 31 d. – 75 Eur plius PVM.

37.       2018 m. gruodžio 27 d. Susitarimu Nr. 2 ieškovė ir atsakovė pakeitė Nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos kainos, nuomos sutarties termino pratęsimo ir pasibaigimo pasekmių, nuomos sutarties nutraukimo.

38.       2020 m. lapkričio 27 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad jau savaitę nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo laša vanduo, ofise sugadinta grindų danga, negalima pilnavertiškai naudotis darbo vietomis, nuo drėgmės genda grindų danga, baldai; atsakovė laukia pasiūlymų iš ieškovės kaip būtų galima kompensuoti nuo 2020 m. lapkričio 19 d. kasdien patiriamą žalą.

39.       2021 m. sausio 26 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. sausio 25 d. nuomojamose patalpose nuo stogo laša vanduo, ofise sugadinta grindų danga, baldai, negalima pilnavertiškai naudotis dviem darbo vietomis; atsakovė nesulaukė iš ieškovės pasiūlymų dėl žalos kompensavimo; bendra patirta turtinė žala sudaro 1 125 Eur ir PVM.

40.       2021 m. gegužės 12 d. pretenzijoje atsakovė nurodė ieškovei, kad nuo 2021 m. gegužės 3 d. nuo stogo laša vanduo; ofise sugadinta grindų danga, baldai, šviestuvai; atsakovė negali naudotis sukurtomis trimis darbo vietomis, susitikimų erdve, biuras atrodo nereprezentatyviai; dėl nurodytų priežasčių patalpos tapo netinkamos naudoti pagal paskirtį; pareikalavo, kad ieškovė pašalintų nurodytus trūkumus.

41.       2021 m. gegužės 26 d. raštu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė imtųsi visų būtinų priemonių stogo prabėgimo padariniams likviduoti, pvz., uždengti vietas, kuriose vanduo gali pažeisti grindis, baldus, pastato konstrukcijas, išvalyti pribėgusį vandenį ir kt.; esamos stogo būklės, vandens pratekėjimo priežasčių ir problemos sprendimo būdų nustatymui jau yra pasitelktas statybos darbų ekspertas. Nurodė, kad gavusi eksperto išvadą, ieškovė nedelsdama imsis problemos šalinimo veiksmų; pareikalavo, kad atsakovė pateiktų draudimo sutartis, kuriomis apdraustas pastatas (nuomojamos patalpos) ir nuomininko įrengti objektai, daiktai, kad nuomotojas galėtų su tokiomis sutartimis susipažinti.

42.       2021 m. gegužės 28 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad stogo problema vis dar tęsiasi, biure baldai, grindys vis dar uždengti plėvele; pareikalavo, kad ieškovė pašalintų nurodytus trūkumus.

43.       2021 m. birželio 14 d. pretenzija atsakovė kreipėsi į ieškovę, kurioje nurodė, kad 2021  m.  birželio 14 d. iš stogo visą dieną laša vanduo tiesiai ant akustinės būdelės, grindų dangos ir kt.

44.       2021 m. birželio 28 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei, kad ieškovė tikisi užbaigtą eksperto išvadą gauti artimiausiu metu ir tuomet nedelsiant imtis vandens pratekėjimo šalinimo veiksmų; paprašė atsakovę informuoti, ar draudikui buvo laiku pranešta apie atsiradusias žalą darančias aplinkybes, kokius nurodymus draudikas davė užregistravus įvykį, ar šie nurodymai vykdomi bei kaip vyksta draudžiamojo įvykio tyrimas.

45.       2021 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad nesutinka su jos 2021  m.  lapkričio  16 d. pretenzija; pažymėjo kad atsakovė nepradelsė vykdyti jokių mokėjimų ir nėra skolinga ieškovei; pareikalavo pateikti 2021 m. lapkričio mėn. antstolio sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo užfiksuota patalpų būklė, kopiją su priedais.

46.       2021 m. gruodžio 8 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad nesutinka su jos 2021  m.  lapkričio 30 d. pretenzija; pareikalavo pateikti 2021 m. lapkričio mėn. antstolio sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo užfiksuota patalpų būklė, kopiją su priedais.

47.       2021 m. gruodžio 30 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. neatsisakė įleisti ieškovės ir jos atstovų į patalpas; atsakovė tik nesutiko, kad patalpų apžiūros metu dalyvautų antstolis.

48.       Ieškovė išrašė atsakovei pagal Nuomos sutartį: 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-31 dėl 10 946,14 Eur sumos už nuomą, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. rugsėjo 25 d.; 2021  m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-32 dėl 2 189,56 Eur sumos už komunalines paslaugas, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. spalio 15 d.; 2021 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-33, dėl 10 946,14 Eur sumos už nuomą, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. spalio 26 d.; 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-32 dėl 3 056,80 Eur sumos už komunalines paslaugas, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. lapkričio 15 d.; 2021 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-35 dėl 10 946,14 Eur sumos už nuomą, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. lapkričio 25 d.; 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-38 dėl 5 125,34 Eur sumos už komunalines paslaugas, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 25 d.; 2021  m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-39 dėl 10 946,14 Eur sumos už nuomą, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 25 d.; 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-340 dėl 7 323,57 Eur sumos už komunalines paslaugas, kurios apmokėjimo terminas 2022  m.  sausio 25 d.

49.       Atsakovė atliko šiuos mokėjimus ieškovei: 2021 m. lapkričio 5 d. pervedė 6 946,14 Eur (mokėjimo paskirtis NVC31), 2021 m. lapkričio 24 d. pervedė 10 000 Eur (mokėjimo paskirtis NVC31, NVC32, NVC33), 2021 m. lapkričio 25 d. pervedė 3 056,80 Eur (mokėjimo paskirtis NVC34), 2021 m. gruodžio 8 d. pervedė 991,83 Eur (mokėjimo paskirtis NVC33), 2021  m.  gruodžio 22 d. pervedė 5 125,34 Eur (mokėjimo paskirtis NVC38), 2022  m.  sausio  5  d. pervedė 10 946,14 Eur (mokėjimo paskirtis NVC33, NVC35), 2022  m.  sausio 5 d. pervedė 7  323,57 Eur (mokėjimo paskirtis NVC40).

50.       2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė su UAB „Tinkasas“ sudarė Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV, kuria UAB „Tinkasas“ įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuojamo stogo remonto darbus, o ieškovė už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti UAB  „Tinkasas“ 249 534,67 Eur (sumokant 30 000 Eur avansą iki 2021 m. rugsėjo 20 d.). Sutarties 9.3 punktu sutarties šalys susitarė, kad ieškovė vienašališkai nutraukusi sutartį ne dėl UAB „Tinkasas“ kaltės, privalo sumokėti užsakovei 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti rangovės patirtus nuostolius. Pagal sutarties 9.4 punktą, UAB „Tinkasas“, vienašališkai nutraukusi sutartį ne dėl ieškovės kaltės, privalo sumokėti užsakovei 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti užsakovės patirtus nuostolius.

51.       2021 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė Grąžinamų patalpų inventorizacijos aktą, kuriame nurodė, kad patalpų ir turto būklė aptarta antstolių protokoluose; pastabos, jeigu tokių būtų, bus pareiškiamos raštu, gavus antstolių protokolus.

52.       Antstolis I. G. 2021 m. gruodžio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-21-2913 nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 10 val. 00 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Ergolain projektai“, atstovaujama A. L., perdavė UAB „Novecorum“, atstovaujamai J. T., patalpas, raktus; apžiūrėtose patalpose matomi sienų, durų, staktų, turėklų, lubų pažeidimai, suskaldyta praustuvė, neveikia pisuaras.

53.       2022 m. sausio 20 d. UAB „Tinkasas“ surašė Grąžinamų patalpų ir daiktų defektinį aktą, kurį pasirašė ieškovės ir UAB „Tinkasas“ atstovai. Akte nurodyti išnuomotų patalpų defektai: sienų paviršių defektai (įtrūkimai, apibraižymai, išmušimai, plytelių glazūros pažeidimai ir pan.), medinių ir faneruotų durų paviršių pažeidimai (nubraižymai, nudaužimai, spynos sugadintos), turėklų pažeidimai, kiliminė danga turi dėmių, parketas turi pažeidimų (lakas pažeistas, turi plyšių ir pan.), lubos turi pažeidimų, įtrūkimų, yra neveikiančių šviestuvų, sudaužytas keramikinis praustuvas, neveikia pisuaras, plytelių glazūrą pažeista. UAB „Tinkasas“ 2021  m.  sausio 31 d. sąmatoje nurodyta, kad nurodytų pažeidimų remonto kaina – 26 576,68 Eur.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

54.       Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 8  576,07  Eur skolos už nuomą ir komunalines paslaugas bei 222,98 Eur delspinigių priteisimo. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti ir iš atsakovės gautais mokėjimais dengti atitinkamas atsakovės skolas savo nuožiūra.

55.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės atlikti mokėjimai buvo su aiškiai nurodyta paskirtimi, ir šios paskirties buvo privalu laikytis.

56.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-38 dėl 1 252,49 Eur sumos už komunalines paslaugas. 2021  m.  gruodžio  31 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. NVC2021-40 dėl 7 325,57 Eur sumos už komunalines paslaugas. 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-38 atsakovės buvo apmokėta 2022 m. sausio 5 d., mokėjimo paskirtyje nurodant apmokamos sąskaitos faktūros numerį (NVC38). 2021  m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. NVC2021-40 atsakovės buvo apmokėta 2022 m. vasario 2 d., mokėjimo paskirtyje nurodant apmokamos sąskaitos faktūros numerį (NVC40).

57.       CK 6.54 straipsnyje reglamentuota įmokų paskirstymo tvarka, kuri taikoma tokiu atveju, jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

58.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio nuostatas, yra pasisakęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

59.       Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

60.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus 2022 m. sausio 5 d. ir 2022  m. vasario 2 d., nurodė šių mokėjimų paskirtį, pagal kurią mokėjimai skiriami 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitai faktūrai Nr. NVC2021-38 ir 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitai faktūrai Nr. NVC2021-40 apmokėti.

61.       Duomenų, kad aptartų mokėjimų gavimo metu ar per protingą laiko tarpą nuo jų gavimo ieškovė būtų pareiškusi nesutikimą su atsakovės nurodytu mokėjimų paskirstymu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, jog ieškovė tokiam atsakovės nurodytam mokėjimų paskirstymui pritarė. Ieškovei su tokiu mokėjimų paskirstymu sutikus, ieškovės argumentai, jog ji galėjo savo nuožiūra paskirstyti iš atsakovės 2022  m.  sausio  5 d. ir 2022 m. vasario 2 d. gautus mokėjimus ir laikyti, kad sąskaitos faktūros Nr. NVC2021-38 ir Nr. NVC2021-40 yra neapmokėtos, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodytas faktines bylos aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai.

62.       Ieškovės teigimu, skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl 16  576,68 Eur žalos Patalpoms atlyginimo, kadangi netinkamai įvertinti įrodymai dėl Patalpoms padarytų pažeidimų; nustačius, kad buvo sudaužyta praustuvė, žala už šios praustuvės pakeitimą ieškovei nepagrįstai nepriteista.

63.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 16 576,78 Eur žalos atlyginimą, įvertino, jog nurodyta suma ieškovės įvertintas Patalpų pablogėjimas laikytinas natūraliu Patalpų nusidėvėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

64.       Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

65.       Kadangi šalis siejo sutartiniai Patalpų nuomos teisiniai santykiai, nustatant ar atsakovė laikėsi įsipareigojimų, susijusių su Patalpų būklės išlaikymu, aktualios Nuomos sutarties nuostatos bei įstatymuose įtvirtintas nuomos teisinių santykių reglamentavimas.

66.       Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. Sutarties Priede Nr. 1 atsakovei perduodamų Patalpų būklė aprašyta itin lakoniškai, nurodant tik tai, kad Patalpose yra trūkęs išorinis stiklas, išeinantis į Geležinio Vilko gatvę; atsakovė susipažino su Patalpų būkle ir neturi pretenzijų dėl Patalpų būklės (Sutarties Priedo Nr. 1 2.1 – 2.2 punktai). Prie Nuomos sutarties nepridėta jokių Patalpų vidaus nuotraukų, iš kurių būtų galima matyti bendrą Patalpų ir (ar) atskirų Patalpų elementų būklę. Nei Sutartyje, nei jos prieduose nenurodytas ir atsakovės įsipareigojimas pasibaigus Nuomos sutarčiai patalpas grąžinti konkrečiai apibūdintos būklės. Nuomos sutartimi susitarta tik dėl to, kad atsakovė įsipareigoja rūpestingai naudoti Pastatą, tinkamai jį prižiūrėti ir neleisti jam pablogėti (5.1 punktas). 

67.       CK 6.499 straipsnio, reglamentuojančio įstatymines nuomininko pareigas, 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

68.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). 

69.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

70.       Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

71.       Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

72.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovė nuomos laikotarpiu padarė Patalpoms 16 576,78 Eur žalą, turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti.

73.       Nuomos sutartyje šalims nedetalizavus atsakovei perduotų Patalpų būklės, ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti Patalpų būklę jų perdavimo atsakovei metu (2015 m. rugsėjo 1 d.). Kaip minėta, Patalpų būklė nurodytu momentu nebuvo detalizuota nei Sutartyje, nei Sutarties prieduose, dėl to ieškovė tokias aplinkybes turėjo įrodinėti kitais byloje esančiais įrodymais.

74.       Ieškovė, siekdama pagrįsti aplinkybes, kad atsakovė pablogino jai perduotų Patalpų būklę, rėmėsi: 1) antstolio I. G. 2021 m. gruodžio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-21-2913, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 10 val. 00 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Ergolain projektai“, atstovaujama A. L., perdavė UAB „Novecorum“, atstovaujamai J. T., patalpas, raktus; apžiūrėtose patalpose matomi sienų, durų, staktų, turėklų, lubų pažeidimai, suskaldyta praustuvė, neveikia pisuaras; 2) 2022 m. sausio 20 d. UAB „Tinkasas“ Grąžinamų patalpų ir daiktų defektiniu aktu, kuriame nurodyti Patalpų defektai: sienų paviršių defektai (įtrūkimai, apibraižymai, išmušimai, plytelių glazūros pažeidimai ir pan.), medinių ir faneruotų durų paviršių pažeidimai (nubraižymai, nudaužymai, spynos sugadintos), turėklų pažeidimai, kiliminė danga turi dėmių, parketas turi pažeidimų (lakas pažeistas, turi plyšių ir pan.), lubos turi pažeidimų, įtrūkimų, yra neveikiančių šviestuvų, sudaužytas keramikinis praustuvas, neveikia pisuaras, plytelių glazūra pažeista. UAB „Tinkasas“ 2021 m. sausio 31 d. sąmatoje nurodyta, kad nurodytų pažeidimų remonto kaina – 26 576,68 Eur; 3) Patalpų nuotraukomis, padarytomis po Patalų grąžinimo ieškovei.

75.       Visų pirma, iš aptartų dokumentų nėra galimybės nustatyti Patalpų būklės jų perdavimo atsakovei metu (2015 m. rugsėjo 1 d.), kadangi juose aptariama (matoma) patalpų būklė, užfiksuota praėjus daugiau nei 6 metams po Patalpų perdavimo momento (t. y. 2021  m.  sausio  31 d., 2021 m. gruodžio 31 d.). Taigi aptarti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad juose nurodytų trūkumų nebuvo Patalpų perdavimo atsakovei momentu (2015  m. rugsėjo 1 d.).

76.       Antra, iš minėtuose dokumentuose nurodytų Patalpų trūkumų pobūdžio (išskyrus trūkumą – sudaužytą keramikinį praustuvą), negalima daryti išvados, jog šie trūkumai yra atsakovės netinkamo naudojimosi Patalpomis, o ne natūralaus nusidėvėjimo rezultatas. Priešingai, atsižvelgiant į aptartų trūkumų pobūdį ir mastą (Patalpų atskirų elementų paviršių smulkūs įtrūkimai, įbrėžimai, kiti nežymūs pažeidimai), vertintina, kad tokie Patalpų trūkumai atitinka trūkumų, atsiradusių dėl natūralaus Patalpų nusidėvėjimo, pobūdį. Ieškovė neįrodė, kad dėl aptartų smulkių Patalpų elementų trūkumų Patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį ar kad tokie trūkumai sukelia reikšmingų naudojimosi Patalpomis apribojimų ir (ar) nepatogumų, iš esmės sumažina Patalpų vertę ir jų paklausą tarp potencialių nuomininkų, kitaip esmingai pažeidžia ieškovės, kaip Patalpų nuomotojos, interesus (CPK 178 straipsnis).

77.       Atsižvelgiant į tai, kad Patalpose esančios įrangos (keramikinio praustuvo) sudaužymas, dėl savo pobūdžio negali būti priskirtinas Patalpų nežymiam trūkumui, atsiradusiam dėl natūralaus nusidėvėjimo, pripažintina, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šio trūkumo pobūdį, tačiau nepagrįstai šio trūkumų šalinimo išlaidų nepriteisė iš atsakovės ieškovei. Kadangi atsakovė neginčijo aplinkybių, kad UAB „Tinkasas“ 2021 m. sausio 31 d. sąmatoje nurodyta aptarto defekto (sąmatos 48 punkto eilutės „wc pirmas aukštas: praustuvo demontavimas; naujo praustuvo montavimas) šalinimo kaštai sudaro 347,50 Eur, ši suma, kaip atsakovės padaryta žala, priteistina iš atsakovės ieškovei (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

78.       Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, jog atsakovė, pažeisdama Nuomos sutartyje ar įstatyme įtvirtintas pareigas, grąžino ieškovei Patalpas blogesnės būklės (išskyrus trūkumą – sudaužytą keramikinį praustuvą), nei jos buvo galima pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į natūralų Patalpų nusidėvėjimą.

79.       Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei turėjo priteisti ir 30 000  Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo UAB „Tinkasas“ nuostoliams kompensuoti, kuriuos UAB „Tinkasas“ nurodė patyręs dėl to, kad negalėjo vykdyti Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV. Pasak ieškovės, kadangi UAB „Tinkasas“ negalėjo vykdyti Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV dėl to, kad atsakovė nesutiko atlaisvinti Patalpų, atsakovė yra atsakinga už 30 000 Eur žalos atsiradimą ir turi pareigą šią sumą kompensuoti ieškovei. Atsižvelgiant į aptartus ieškovės argumentus, darytina išvada, kad ieškovė dėl aptartų aplinkybių prašo atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

80.       Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.

81.       Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

82.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo civiliniame procese taisyklę, šalis turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą atsakovės veiksmuose (neveikime).

83.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė su UAB „Tinkasas“ sudarė Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV, kuria UAB „Tinkasas“ įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021  m.  rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuojamo stogo remonto darbus, o ieškovė už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti UAB „Tinkasas“ 249 534,67 Eur (sumokant 30 000 Eur avansą iki 2021 m. rugsėjo 20 d.). Sutarties 9.3 punktu sutarties šalys susitarė, kad ieškovė vienašališkai nutraukusi sutartį ne dėl UAB „Tinkasas“ kaltės, privalo sumokėti užsakovei 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti užsakovės patirtus nuostolius. Pagal sutarties 9.4 punktą, UAB  „Tinkasas“, vienašališkai nutraukusi sutartį ne dėl ieškovės kaltės, privalo sumokėti užsakovei 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius.

84.       2021 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog planuoja vykdyti statybos darbus ir paprašė atsakovę nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d. nesinaudoti patalpomis; atsakovė nurodė pagal Nuomos sutartį turinti teisę nepertraukiamai naudotis patalpomis; ieškovė nepagrindė būtinybės atsakovei nesinaudoti patalpomis statybos darbų atlikimo laikotarpiu; prašė statybos darbus atlikti nepažeidžiant atsakovės teisės naudotis patalpomis visu nuomos laikotarpiu; pareikalavo ieškovės laikotarpiu, kuriuo atsakovė negalės naudotis parkavimo vietomis, užtikrinti atsakovei 16 parkavimo vietų, esančių ne toliau kaip 100 m nuo patalpų arba raštu įsipareigoti kompensuoti parkavimo išlaidas.

85.       2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovė paprašė atsakovės ne vėliau nei iki 2021 m. rugsėjo 23 d. 12 val. 00 min. informuoti, ar ji atlaisvins parkavimo vietas ir patalpas nurodytu laikotarpiu, ar pastato stogo remonto darbai turėtų būti nevykdomi ir rangos darbų sutartis nutraukta. Negavus iki nurodyto termino atsakovės atsakymo ir jai parkavimo vietų iki šio termino neatlaisvinus, toks atsakovės neveikimas reikš ieškovės sprendimą, jog stogo remonto darbai nebus vykdomi.

86.       2021 m. rugsėjo 23 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad neatlaisvins stogo bei patalpų, kol ieškovė neužtikrins atsakovei galimybės atitinkamu laikotarpiu naudotis 16 automobilių stovėjimo vietų bei lygiavertėmis patalpomis, atlyginant kraustymosi išlaidas.

87.       2021 m. rugsėjo 24 d. pretenzija UAB „Tinkasas“ kreipėsi į ieškovę, reikalaudama atlaisvinti pastato (duomenys neskelbtini), stogą, kad UAB „Tinkasas“ galėtų atlikti Rangos sutartyje Nr. 2021/09/13VV nurodytus darbus. Nurodė, kad jei stogas nebus atlaisvintas Rangos sutartis Nr. 2021/09/13VV bus nutraukta dėl ieškovės kaltės.

88.       2021 m. rugsėjo 27 d. pretenzija UAB „Tinkasas“ nurodė ieškovei, kad UAB „Tinkasas“ ir ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), eksploatuojamo stogo remonto darbų; iki 2021  m.  rugsėjo  27  d. ieškovė neatlaisvino stogo, dėl to UAB „Tinkasas“ negali atlikti darbų pagal Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV; dėl ieškovės kaltės UAB „Tinkasas“ negalint atlikti darbų, UAB „Tinkasas“ nutraukia su ieškove sudarytą Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV ir reikalauja ieškovės sumokėti 30 proc. baudą nuo bendros sutarties sumos – 75 719,13 Eur.

89.       2021 m. rugsėjo 27 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovei nebendradarbiaujant ir laikinai neatlaisvinus Pastato stogo (parkavimo aikštelės), ieškovės pasitelktas rangovas negalėjo pradėti sutartų darbų numatytais terminais ir inicijavo rangos darbų sutarties su ieškove nutraukimą; dėl to Pastato stogo remonto darbai nebus vykdomi.

90.       Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-38757-534/2021 patvirtinta tarp ieškovės ir UAB „Tinkasas“ sudaryta taikos sutartis, kuria taikos sutarties šalys susitarė, kad ieškovės pagal Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV UAB „Tinkasas“ sumokėta 30 000 Eur avanso suma lieka UAB „Tinkasas“ kaip nuostolių, atsiradusių dėl Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV nutraukimo, atlyginimas.

91.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) neatlaisvinant Patalpų, lėmė 30 000 Eur žalos ieškovei atsiradimą.

92.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Nuomos sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi nesinaudoti Patalpomis pagal ieškovės pareikalavimą. Tokia pareiga atsakovei nekilo ir įstatymo pagrindu. Priešingai, ieškovei, kaip Patalpų nuomotojai, įstatymo pagrindu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu galiojo pareiga garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Taigi nei Nuomos sutarties, nei įstatymo pagrindu, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad jai gali tekti atlaisvinti Patalpas ir jomis nesinaudoti, vien ieškovei to pareikalavus. Atitinkamai, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė be adekvataus kompensavimo atlaisvins Patalpas ir parkavimo vietas tam, kad ieškovė galėtų atlikti pastato stogo remontą. Nenustatyta ir tai, kad ieškovė laikotarpiui, kai turėjo būti vykdomi Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV darbai, pasiūlė persikelti atsakovei į lygiavertes patalpas, kurios atitiktų Nuomos sutartimi atsakovės tenkinamus poreikius.

93.       Byloje aktualu ir tai, kad ieškovė nuo pat Nuomos sutarties sudarymo momento (2015  m.  rugsėjo 1 d.) iki 2021 metų rugsėjo mėnesio nesiėmė veiksmų siekdama atlikti Pastato stogo remonto darbus. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nuolat reikalavo remontuoti stogą, o ieškovei pasirengus tai daryti, nesudarė sąlygų atlikti remonto darbus, pažymėtina, kad apie stogo nesandarumą atsakovė ieškovę buvo informavusi dar 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau atsakovė stogo remonto darbus ketino atlikti tik 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, kai iki Nuomos sutarties termino pabaigos tebuvo likę keletas mėnesių. Tokioje situacijoje stogo remontas atsakovei, kaip nuomininkei, nebebuvo aktualus, ypač įvertinant tai, kad besibaigiant Nuomos sutarties galiojimui, ji nuomotojos buvo raginama neatlygintinai visą mėnesį nesinaudoti nuomos objektu. Ieškovė nepagrindė, dėl kokios priežasties ji nusprendė stogo remontą atlikti ne pasibaigus Nuomos sutarčiai ir nuomininkui atlaisvinus patalpas, o tada, kai iki Nuomos sutarties termino pabaigos buvo likę trys mėnesiai, iš kurių vienas turėjo būti skirtas stogo remonto darbams atlikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad būtent 2021 metų pabaigoje iškilo neatidėliotina būtinybė tokius darbus atlikti ir atsakovė privalėjo sudaryti rangos sutartį dėl tokių darbų skubaus atlikimo. Nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė per protingą laiko tarpą iš anksto įspėjo atsakovę apie planuojamus stogo remonto darbus ir jų įtaką atsakovės galimybėms naudotis Patalpomis.

94.       Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir civilinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015).

95.       Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė, kaip patalpų nuomotoja, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, tinkamai ir laiku jos neinformavo apie planuojamus atlikti stogo remonto darbus, jų įtaką atsakovės galimybėms naudotis Patalpomis, remonto darbų laikotarpiu nepasiūlė atsakovei lygiaverčių patalpų, dėl to negali remtis atsakovės nebendradarbiavimu Patalpų remonto organizavimo procese (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

96.       Pažymėtina ir tai, kad Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV šalimis buvo tik ieškovė ir UAB  „Tinkasas“. Atsakovė minėtos sutarties šalimi nebuvo, dėl ko atitinkamai nebuvo prisiėmusi teisių, pareigų ar atsakomybės dėl Rangos sutartyje Nr. 2021/09/13VV nurodytų pareigų nevykdymo.

97.       Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo laisva valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik sutarties šalis ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

98.       Nėra duomenų ir apie tai, kad iki Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV sudarymo ieškovė būtų bendradarbiavusi su ieškove ir derinusi su ja Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV sąlygas, informavusi atsakovę ir gavusi sutikimą, kad atsakovė veiks tokiu būdu, jog Rangos sutartis Nr. 2021/09/13VV būtų įvykdyta joje nurodytu terminu. Tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo teigti, kad Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV sudarymo metu ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d. nesinaudos Patalpomis ir atsakovė atitinkamai turėjo pareigą atlaisvinti Patalpas pagal ieškovės pareikalavimą.

99.       Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad esant aptartoms faktinėms aplinkybėms, atsakovė neturėjo pareigos nurodytu laikotarpiu atlaisvinti Patalpų. Nustačius, kad ieškovė tokios pareigos neturėjo, nėra pagrindo aptartą ieškovės neveikimą neatlaisvinant Patalpų laikyti neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti kitų būtinųjų atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų, kadangi bent vienos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja tokios atsakomybės taikymą. Neegzistuojant nurodytai deliktinės civilinės atsakomybės prievolei šios prievolės pagrindu ieškovės keliami ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti.

100.       Be to, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad UAB „Tinkasas“ realiai patyrė 30 000 Eur nuostolius dėl Rangos sutarties Nr. 2021/09/13VV nevykdymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, prieš taikos sutarties patvirtinimą teisme, užskaitydama 30 000 Eur jos sumokėtą avansą kaip baudą UAB „Tinkasas“ pagal Rangos sutartį Nr. 2021/09/13VV, nesiaiškindama, ar UAB „Tinkasas“ realiai tokio dydžio nuostolius patyrė, veikė savo rizika, dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovės sumokėtą 30 000 Eur sumą pripažinti nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

101.       Ieškovė taip pat nurodo, kad sprendime nebuvo įvertinta ir nebuvo pasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti teisinių paslaugų išlaidas, nepagrįstai atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl antstolio išlaidų. Su šiais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

102.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės į bylą pateiktos Advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai RESPONSE išrašytos sąskaitos faktūros: 2021 m. liepos 30 d. Nr. AA1102 (693,33 Eur) 2021 m. spalio 31 d. Nr. AA1332 (1 513,71 Eur), 2021  m.  gruodžio  31  d. Nr. AA1436 (1 677,06 Eur) yra nedetalios, jose nenurodyta, už kokio pobūdžio teisines paslaugas jos išrašytos. Kartu su jomis nepateikta ir tokių teisinių paslaugų detalizacija ar kitas dokumentas, kuris patvirtintų kokias konkrečiai teisines paslaugas minėta Advokatų profesinė bendrija suteikė ieškovei ir kaip jos susiję su tarp šalių kilusiu ginču. Tokių dokumentų ieškovei nepateikus, pripažintina, kad ieškovė neįrodė šių išlaidų ryšio su nagrinėjamu ginču (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, šios išlaidos nepripažintinos ieškovės nuostoliais. Nors pirmosios instancijos teismas dėl minėtų išlaidų (ne)priteisimo sprendime tiesiogiai nepasisakė, tačiau nustačius, kad tokios išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais, šios aplinkybės negalima laikyti skundžiamo sprendimo trūkumu, dėl kurio buvo neteisinga išspręsta dalis byloje kilusio ginčo (dėl ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų priteisimo kaip nuostolių).

103.        Skirtingai nei nurodė ieškovė, pirmosios instancijos teismas neatmetė ieškovės reikalavimo dalies dėl išlaidų, susijusių su antstolių atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 90 punkto, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas 1 481,03 Eur išlaidas už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą, vertino kaip bylinėjimosi išlaidas ir jas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams paskirstė tarp šalių. Aptartų išlaidų vertinimas kaip bylinėjimosi išlaidų, atitiko CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu.

104.       Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei išlaidas už kėdžių ir grindų valymą, kadangi Patalpų ir baldų valdymas yra atsakovės kaip nuomininkės pareiga; atsakovės teiginiai, kad ji turėjo valyti 100 kv. m, o ne tik užlietą 54,9 kv. m plotą, kad nesiskirtų kilimo spalva, reiškia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita išsivalydama visas grindis. Su nurodytais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.

105.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė egzistavus priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų (neveikimo) neužtikrinant pastato stogo sandarumo ir ant stogo patekusio vandens gadinančio poveikio kiliminei dangai ir baldams. Šių aplinkybių egzistavimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto jų teisinio vertinimo ieškovė neginčija. Byloje nustačius, jog egzistavo priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos kėdėms bei kiliminei dangai, nėra pagrindo išvadai, kad už žalos padarinių pašalinimą yra atsakinga atsakovė. Priešingai, nustačius visas būtinąsias ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, jai kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą atsakovei (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). 

106.       Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) per stogą ant kiliminės dangos patekęs vanduo paveikė kiliminę dangą taip, kad pasikeitė aplieto kiliminės dangos ploto spalva. Dėl to ginčo byloje nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią kiliminės dangos būklę, buvo būtina išvalyti visą kiliminę dangą, vien dėl to, kad po valymo nebūtų skirtingos valytų ir nevalytų ploto dalių spalvos. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad visos kiliminės dangos išvalymas priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais (neveikimu).

107.       Pasak ieškovės, skundžiamu sprendimu atsakovei nepagrįstai priteistas 10 000 Eur depozitas, kurį ieškovė jau yra įskaičiusi į nuostolių už Patalpų būklės pabloginimą atlyginimą. Nėra pagrindo sutikti ir su šiuo ieškovės teiginiu.

108.       Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

109.       Įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

110.       Nuomos sutarties 2.8 punktu šalys susitarė, kad per 5 dienas po Sutarties pasirašymo dienos atsakovė įsipareigoja pervesti ieškovei depozitą, kuris yra laikomas atsakovės įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone. Iš depozito sumos ieškovė turi teisę išskaičiuoti savo reikalavimų sumas, jeigu atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį. Jeigu depozitas sumažėja daugiau nei 5 procentais, atsakovė įsipareigoja nedelsdama primokėti trūkstamą depozito sumą. Gautą depozito sumą ieškovė grąžina atsakovei per 10 darbo dienų po šios sutarties pasibaigimo ir pastato atlaisvinimo dienos, išskyrus atvejus, kai atsakovė panaudoja depozitą savo reikalavimams nuomininkui pagal šią sutartį įskaityti. Ieškovė neprivalo laikyti depozito atskirai nuo savo turto. Palūkanos nuo depozito neskaičiuojamos.

111.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties 2.8 punkte nurodytas atsakovės sumokėto depozito tikslas – užtikrinti atsakovės įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą, į tai, kad Nuomos sutartyje nėra aiškiai ir tiksliai įvardijamo kito depozito panaudojimo tikslo (pvz., ieškovės patirtiems nuostoliams kompensuoti), darytina išvada, kad aptarta Nuomos sutarties sąlyga šalys depozito panaudojimą siejo su nuomos ir kitų mokesčių tinkamu mokėjimu, o ne su nuostolių atlyginimu.

112.       Kadangi ieškovė iš atsakovės pagal Nuomos sutarties 2.8 punktą gautą depozitą panaudojo savo reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo įskaityti, nors dėl tokio pobūdžio įskaitymo galimybės šalys nebuvo susitarę, pripažintina, kad toks įskaitymas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, taigi neatitiko įskaitymo teisėtumo sąlygų. Nustačius, kad ieškovės atliktas 10 000 Eur depozito įskaitymas neatitiko jam keliamų teisėtumo sąlygų, skundžiamu sprendimu depozitas pagrįstai priteistas iš ieškovės atsakovei, nes pasibaigė Nuomos sutartis, t. y. įvyko depozito grąžinimo sąlyga.

113.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, išskyrus jo dalį dėl nuostolių už praustuvo sugadinimą (347,50 Eur) priteisimo ieškovei iš atsakovės, šią apeliacinio skundo dalį patenkinant.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

114.       Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė naudojosi visomis Patalpomis ir dėl to nuomos mokestis 5 401,44 Eur suma neturėtų būti sumažintas. Pasak atsakovės, Patalpų dalis (54,9 kv. m), kuri buvo tiesiogiai veikiama stogo defektų, buvo netinkama naudoti pagal paskirtį (užliejimai sudarė tiesiogines kliūtis naudoti šį Patalpų plotą), t. y. ieškovė neužtikrino Nuomos sutartimi prisiimtos pareigos, kad Patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį visą Nuomos sutarties galiojimo terminą. Su šiuo atsakovės argumentu nėra pagrindo sutikti.

115.       CK 6.483 straipsnio, reglamentuojančio nuomotojo pareigas, 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.

116.       Remiantis CK 6.485 straipsnio 1 dalimi, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę  išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui.

117.       CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomininko teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį (jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita), kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako: 1) iš esmės pablogėja sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba 2) iš esmės pablogėja daikto būklė.

118.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuomininko pareiga yra laiku mokėti nuomos mokestį. Taigi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Siekiant įvertinti reikalavimo mažinti nuomos mokestį pagrįstumą, be kita ko, būtina atsižvelgti į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Šalis, prašanti sumažinti nuomos mokestį, ir CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu nuomos mokestį sumažinus, negali atsidurti akivaizdžiai geresnėje padėtyje nei kita šalis, t. y. nuomotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022).

119.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės apie 54,9 kv. m ploto Patalpų dalies naudojimo apribojimus neatitinka CK 6.485 dalies 1 dalyje ar CK 6.487 straipsnio 1 dalyje aptartos situacijos, suteikiančios teisę atsakovei mokėti ieškovei mažesnį nuomos mokestį nei buvo susitarta Nuomos sutartimi. Pažymėtina, kad Patalpų dalis, kuria atsakovė nurodė negalinti naudotis pagal paskirtį (54,9 kv. m) sudarė itin nedidelę dalį viso atsakovės išsinuomoto Patalpų ploto, t. y. 7 proc., dėl to nėra pagrindo išvadai, kad tokios sąlyginai nedidelės Patalpų ploto dalies naudojimosi apribojimai esmingai kliudė atsakovei naudotis Patalpomis pagal paskirtį.

120.       Be to, atsakovė turėjo tokią procesinę pareigą, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad 54,9 kv. m Patalpų ploto dalimi ji negalėjo naudotis nuolatos, o ne atskirais trumpalaikiais momentais (byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovė per visą Nuomos laikotarpį apie vandens pratekėjimą nuo stogo ieškovę informavo 2020 m. lapkričio 27 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. birželio 14 d. raštais, taigi 54,9 kv. m Patalpų ploto dalimi negalėjo naudotis ne nuolatos, o tik atskirais momentais) ir tai sutrukdė atsakovei Patalpose vykdyti įprastą veiklą, sukėlė kitų reikšmingų nepatogumų atsakovei, dėl kurių atsakovė buvo priversta Patalpose imtis esmingų veiklos pertvarkų, jos poreikiai, kuriuos buvo siekiama užtikrinti Nuomos sutartimi, iš esmės nebuvo patenkinti. 

121.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl epizodinių 54,9 kv. m ploto Patalpų dalies apliejimų vandeniu 784,64 kv. m bendro ploto Patalpos iš esmės tapo nefunkcionalios, visu Nuomos laikotarpiu (ar reikšmingą šio laikotarpio dalį) neatitiko atsakovės lūkesčių, kuriuos ji turėjo Nuomos sutarties sudarymo metu. Aplinkybes, kad Patalpos atitiko atsakovės lūkesčius ir jomis buvo galima naudotis pagal paskirtį patvirtina ir tai, kad atsakovė nesiekė nutraukti Nuomos sutarties prieš terminą, tačiau jomis naudojosi per visą Nuomos sutarties terminą.

122.       Nenustačius būtinųjų CK 6.485 dalies 1 dalies ar CK 6.487 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nebuvo įgijusi teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta nuomos mokesčio sumažinimo teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuomos mokesčio sumažinimas nebūtų atitikęs ir bendrųjų teisės principų (sąžiningumo, teisingumo, protingumo) reikalavimų, pažeidęs šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

123.       Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 9 659,97 Eur nuostolių priteisimo, kadangi atsakovė įrodė, jog baldai buvo sugadinti ir tai, kad baldų sugadinimo priežastis – per stogą tekėjęs vanduo. Šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

124.       Atsakovė, siekdama pagrįsti aukščiau nurodytų nuostolių dydį, į bylą pateikė savo pačios parengtus 2021 m. spalio 21 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktus Nr. 20211021-01, Nr. 20211021-02, Nr. 20211021-03, Nr. 20211021-04, pagal kuriuos atsakovė nurašė turtą: Talk Talk vienvietę būdelę, kurios vertė 2 116,81 Eur (be PVM), medžio masyvo dviejų darbo vietų, reguliuojamo aukščio stalą su akustine pertvara ir integruotu Table Air sisteminiu rezervavimo moduliu, kurio vertė 6 826,98 Eur (be PVM), STAND UP stalą, kurio vertė 576,18 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad turto nurašymo aktuose nedetalizuota baldų būklė, dėl kurių baldus būtų tikslinga nurašyti.

125.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės į bylą pateikti turto nurašymo aktai nėra pakankami konstatuoti, jog baldų sugadinimai dėl pratekėjusio vandens buvo tokio laipsnio ir pobūdžio, kad juos buvo būtina nurašyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad baldai buvo aplieti (sudrėko), savaime negalėtų lemti jų tokios būklės, kad jie taptų netinkamais naudoti. Vien į bylą pateiktos nuotraukos su uždengtais baldais nepakankamos pripažinti baldų sugadinimo dėl vandens faktą. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad atsakovė neįrodė baldų sugadinimo dėl vandens užliejimo fakto (CPK 178 straipsnis).

126.       Dėl nurodytų motyvų atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

127.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, skundžiamas sprendimas pakeičiamas šalių materialiuosius reikalavimus patenkinant tokiu būdu: priteisiant ieškovei iš atsakovės 10 946,14 Eur skolą, 284,60 Eur delspinigius, 347,50 Eur nuostolių atlyginimą bei priteisiant atsakovei iš ieškovės 10  000 Eur depozito sumą, 169,40 Eur atsakovės patirtas išlaidas dėl kėdžių ir kiliminės dangos išvalymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

128.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

129.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškinį, ieškovė patyrė iš viso 8 351,18 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 885,85 Eur (už ieškinį), 2 178 Eur (už dubliką), 399,30 Eur (už atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo), 1 481,03 Eur (už antstolių atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą), 1 407 Eur (žyminio mokesčio už ieškinį). Atsakovė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį patyrė 8 481,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką).

130.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindamas ieškovės ieškinį 11 578,24 Eur apimtyje (priteisiant ieškovei iš atsakovės 10 946,14 Eur skolą, 284,60 Eur delspinigius, 347,50 Eur nuostolių atlyginimą), taigi patenkindamas 16,09 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi dėl ieškinio nagrinėjimo teisme ieškovė patyrė 8 351,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovės ieškovei už ieškinio nagrinėjimą teisme priteistinos 1 343,70 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei už ieškinio nagrinėjimą teisme priteistinos 7 116,68 Eur bylinėjimosi išlaidos.

131.       Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant atsakovės priešieškinį, ieškovė patyrė iš viso 2 988,70  Eur bylinėjimosi išlaidas (1 210 Eur (už atsiliepimą priešieškinį), 1 778,70 Eur (už tripliką į atsakovės dubliką). Atsakovė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant priešieškinį patyrė 8 969,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (8 481,33 Eur (už priešieškinį ir dubliką), 488 Eur (žyminio mokesčio už priešieškinį). Apeliacinės instancijos teismas nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio, kuriuo atsakovės priešieškinis tenkintas 10 169,40 Eur apimtimi (priteisiant atsakovei iš ieškovės 10 000 Eur depozito sumą ir 169,40  Eur nuostolius), taigi patenkinant 51,41 proc. priešieškinio reikalavimų. Kadangi dėl priešieškinio nagrinėjimo teisme ieškovė patyrė 2 988,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems priešieškinio reikalavimams, iš atsakovės ieškovei už priešieškinio nagrinėjimą teisme priteistinos 1 425,21 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei už priešieškinio nagrinėjimą teisme priteistinos 4 470,78 Eur bylinėjimosi išlaidos.

132.       Atsižvelgiant į tai, dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš atsakovės ieškovei priteistinos iš viso 2 768,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 343,70 Eur už ieškinio nagrinėjimą + 1 425,21 Eur už priešieškinio nagrinėjimą), o iš ieškovės atsakovei priteistinos iš viso 11 587,46 Eur bylinėjimosi išlaidos (7 116,68 Eur už ieškinio nagrinėjimą + 4 470,78 Eur už priešieškinio nagrinėjimą), atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos iš viso 8 818,55 Eur (11 587,46 Eur – 2 768,91 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

133.       Apeliacinės instancijos teismui perskirsčius pirmosios instancijos paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo analizuoti šalių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo ir tinkamumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

134.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

135.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.9 punktas), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 punktas). 

136.       Apskaičiavus maksimalius aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydžius pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 4 451,25 Eur (1 780,5 Eur x 2,5), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 314,65 Eur (1 780,5 Eur x 1,3).

137.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl jos pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 101 Eur bylinėjimosi išlaidas bei dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo patyrė 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė dėl ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 695,27 Eur bylinėjimosi išlaidas bei dėl atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme patyrė 3 183,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.

138.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, jos mažintinos nuo 2 695,27 Eur iki 2 314,65 Eur.

139.       Kadangi dėl ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo ieškovė patyrė 3 101 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškovės apeliacinio skundo reikalavimams (patenkinti 0,57 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteistinos 17,68 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei už ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimą priteistinos 2 301,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.

140.       Kadangi dėl atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimo ji patyrė 3 183,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau jos apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš atsakovės ieškovei už atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimą priteistinos 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

141.       Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos iš viso 1 255,28 Eur (2 301,46 Eur – 17,68 Eur – 1 028,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Novecorum“, juridinio asmens kodas 302792173, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“, juridinio asmens kodas 126125058, 10 946,14 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 14 ct) skolą, 284,60 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 60 ct) delspinigius, 347,50  Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 50 ct) nuostolių atlyginimą.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“, juridinio asmens kodas 126125058, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“, juridinio asmens kodas 302792173, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) depozitą, 169,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus, 40 ct) atsakovės patirtas išlaidas dėl kėdžių ir kiliminės dangos valymo, 8 818,55 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika eurų, 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“, juridinio asmens kodas 126125058, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“, juridinio asmens kodas 302792173, 1 255,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 28 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė    

        Neringa Švedienė