Civilinė byla Nr. e2A-586-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.3; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „FCA US LLC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFISA“ dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) įmonė „FCA US LLC“ ieškinyje prašė: 1) pripažinti, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytos prekės – žaisliukai su saldainiais, 11 376 vienetai (toliau – ir vnt.), kurių gavėja yra atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PROFISA“, taip pat atsakovės platinamos prekės, nurodytos ieškinio Priede Nr. 16, pagamintos pažeidžiant ieškovės intelektinės nuosavybės teises į Bendrijos vaizdinį prekių ženklą „JEEP“, registracijos numeris (toliau – ir reg. Nr.) 003749421, Bendrijos vaizdinį prekių ženklą, reg. Nr. 000525048, Bendrijos žodinį prekių ženklą „Jeep“, reg. Nr. 012123907, Bendrijos dizainą, reg. Nr.: 000537592-0001– 0003, Nr. 004542512-0001–0006; 2) konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytas prekes – 11 376 vienetų žaisliukų su saldainiais, kurių gavėja yra atsakovė, taip pat įpareigoti atsakovę savo lėšomis sunaikinti jos turimas ir platinamas prekes, nurodytas ieškinio Priede Nr. 16; 3) įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą ieškovės intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiomis prekėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės platinamomis prekėmis, nurodytomis Priede Nr. 16, įskaitant bet kokį siūlymą ir kitokį nurodytų prekių naudojimą, taip pat uždrausti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, ateityje visų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių teritorijose; 4) įpareigoti atsakovę pateikti visą informaciją, susijusią su ieškovės intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių importavimu į ES teritoriją bei tokių prekių platinimu, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodant į ES teritoriją importuotų prekių kiekį, atsakovės parduotų, taip pat eksportuotų prekių kiekį, jos gautas pajamas realizavus nurodytas prekes; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra automobilių gamintoja ir jai priklauso ES registruoti prekių ženklai bei dizainai. Taip pat ieškovė yra pateikusi ES prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones, jeigu įtariama, kad deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui ar reeksportui prekės yra pagamintos pažeidžiant JAV įmonės „FCA US LLC“ intelektinės nuosavybės teises. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai 2019 m. sausio 31 d. sulaikė prekių gavėjos ir deklarantės UAB „PROFIOSA“ prekes – 11 376 vnt. žaisliukų su saldainiais, pažymėtų ieškovei priklausiančiais prekių ženklais. Atsakovei buvo pateiktas 2019 m. sausio 31 d. pranešimas apie prekių sulaikymą. UAB „PROFIOSA“ 2019 m. vasario 1 d. nesutiko dėl sulaikytų prekių sunaikinimo.
2. Atsakovė UAB „PROFIOSA“ atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad atsakovės prekės pažeidžia JAV įmonės „FCA US LLC“ teises į registruotus žodinį ir vaizdinius ženklus bei dizainus, nes grafiškai vaizdas su žodžiu sutapti negali bei ant sulaikytų prekių pakuočių yra bendrinis žodis „Jeep“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytos prekės – žaisliukai su saldainiais, 11 376 vnt., kurių gavėja yra atsakovė UAB „PROFISA“, taip pat atsakovės platinamos prekės, nurodytos ieškinio Priede Nr. 16, pagamintos pažeidžiant ieškovės intelektinės nuosavybės teises į Bendrijos vaizdinį prekių ženklą „JEEP“, reg. Nr. 003749421, Bendrijos vaizdinį prekių ženklą, reg. Nr. 000525048, Bendrijos žodinį prekių ženklą „Jeep“, reg. Nr. 012123907, Bendrijos dizainus, reg. numeriai: 000537592-0001–0003, 004542512-0001–0006; 2) konfiskavo ir nustatė atsakovės lėšomis sunaikinti pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytas prekes – žaisliukus su saldainiais, 11 376 vnt., kurių gavėja yra atsakovė, taip pat įpareigojo atsakovę savo lėšomis sunaikinti jos turimas ir platinamas prekes, nurodytas ieškinio Priede Nr. 16; 3) įpareigojo atsakovę nutraukti prekybą ieškovės intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiomis prekėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės platinamomis prekėmis, nurodytomis ieškinio Priede Nr. 16, įskaitant bet kokį siūlymą ir kitokį nurodytų prekių naudojimą, taip pat uždraudė atsakovei atlikti šiuos veiksmus, ateityje visų ES valstybių narių teritorijose; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
4. Teismas konstatavo, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos prekės yra su žymeniu „JEEP“ bei supakuotos į vaizdiniu žymeniu pažymėtą pakuotę, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus ES prekių ženklus. Prekių ženklų savininkės sutikimo naudoti šiuos žymenis negauta. Todėl yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 14 straipsnyje numatyta teise.
5. Teismas nesutiko su atsakove, kad žodis „JEEP“ yra bendrinis ir atsakovės prekės nepažeidžia ieškovės teisių į žodinį ženklą „JEEP“, nes grafiškai vaizdas su žodžiu sutapti niekaip negali. Pirma, ant atsakovei priklausančių ir sulaikytų prekių yra naudojamas žodinis žymuo „JEEP“, kuris yra tapatus ieškovės žodiniam prekių ženklui. Antra, ieškovei priklauso ne nacionalinis, o ES žodinis prekės ženklas „JEEP“, dėl to visiškai akivaizdu, jog anglų kalbos žodžio „Jeep“ lietuviškas vertimas „džipas“ šiuo atveju nėra aktualus. Be to, ant sulaikytų prekių naudojamas žodis „Jeep“, o ne lietuviškas vertimas. Trečia, ES Intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) atlikdama prekės ženklo registraciją visada atlieka prekės ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams ekspertizę ir neregistruoja prekių ženklų, kurie neturi skiriamojo požymio.
6. Teismas vertino, kad priešingai nei nurodė atsakovė, nors ieškovei priklausančių vaizdinių prekių ženklų ir atsakovės prekių grotelių vaizdai nėra tapatūs, tačiau turi akivaizdžių panašumų, kurie neabejotinai gali suklaidinti vartotojus. Taigi, turi būti vertinamas ne tik prekių grotelės, o bendras prekių vaizdas. Teismas, palyginęs atsakovės prekes ir ieškovės vaizdinius prekių ženklus, vertino, jog nekyla jokių abejonių, kad pagal bendrą prekių sukuriamą įspūdį ieškovės prekių žymėjimas klaidina dėl prekių šaltinio. Vartotojas, susidūręs su žodiniu žymeniu „JEEP“ pažymėtomis prekėmis, kurių išorinis bendras vaizdas yra panašus į ieškovei priklausančius žymenis, neišvengiamai gali suklysti dėl tikrojo prekių šaltinio. Be to, atsakovės žalio modelio prekės grotelės yra visiškai identiškos ieškovės prekių ženklui, reg. Nr. 00525048. Teismas pažymėjo, jog ieškovei priklauso ne tik prekių ženklai, tačiau ir Bendrijos dizainas. Palyginęs atsakovės prekes su ieškovės registruotais dizainais, vertino, kad dėl bendro vaizdo, ypač priekinių žibintų, metalinio bamperio, ratų, palieka bendrą įspūdį dėl prekių panašumo, dėl ko atsakovės prekės pažeidžia ieškovės išimtines teises į dizainą pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (toliau – ir DĮ) 36 straipsnį.
7. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, kurie yra tapatūs arba klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus ES prekių ženklus, kadangi ieškovės prekių ženklai ir atsakovės prekes ženklinantys žymenys, kurie matyti iš pateiktų fotonuotraukų, yra akivaizdžiai tapatūs ar vizualiai klaidinančiai panašūs į ieškovei priklausančius žodinius bei vaizdinius prekių ženklus. Be to, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus pažymėtos tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekės, kurioms yra įregistruoti ieškovės prekių ženklai – 12, 28 klasės prekėms – automobiliai, žaislai ir kt. Ieškovės kaip prekių ženklų savininkės sutikimas naudoti žymenis negautas. Dėl to yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus.
8. 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 608/2013), 25 straipsnyje nustatyta, jog sunaikinimui skirtų prekių negalima išleisti į laisvą apyvartą. Taigi, nepriklausomai nuo to kokiu būdu atsakovė disponuoja sulaikytomis prekėmis, teismui nustačius, kad jos buvo pagamintos pažeidžiant ieškovės intelektinės nuosavybės teises, tokios prekės turi būti sunaikinamos, o sunaikinimui skirtų prekių negalint išleisti į laisvą apyvartą, ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekės pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės ES prekių ženklus, kurie yra registruoti tapačioms prekėms ir turi apsaugą Lietuvoje ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenę susiklaidinti dėl šios prekės komercinės kilmės, ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei ateityje prekiauti JAV įmonės „FCA US LLC“ intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiomis prekėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės platinamomis prekėmis, nurodytomis ieškinio Priede Nr. 16, irgi tenkino. Toks ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas yra numatytas jau PŽĮ 70 straipsnyje.
10. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 737 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 263 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „PROFISA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo skirtingų intelektinės nuosavybės objektų: prekių ženklų ir dizaino atribojimo. Ieškovė įrodinėja, kad visos sulaikytos ginčo prekės pagamintos pažeidžiant jos intelektinės nuosavybės teises: prekių ženklus ir dizainus. Todėl teismas turėjo nustatyti: i) ar atsakovės prekės (jų išvaizda ar žymėjimai) yra tapatūs arba pagal esminius požymius neatskiriamos nuo ieškovės registruotų prekių ženklų ir ii) ar atsakovės prekės yra ieškovės dizainų kopijos.
11.2. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 pagrindas muitinei taikyti muitinės priežiūros priemones ir sulaikyti prekes yra įtarimas dėl kito žymens (galbūt pažeidžiančio prekių ženklo savininko teises) tapatumo arba dėl to, jog tokio žymens pagal esminius jo požymius (platesnė sąvoka) negalima atskirti nuo įregistruoto prekių ženklo, tokios pat rūšies prekėms, ir kuris dėl to gali pažeisti atitinkamo prekių ženklo savininko teises. Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad suklastotomis prekėmis, kurioms muitinė yra įgalinta taikyti muitinės priežiūros priemones, yra prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamas prekių ženklas valstybėje narėje, kurioje jos aptiktos, objektas ir kurios yra be leidimo pažymėtos žymeniu, tapačiu tos pačios rūšies prekėms teisėtai įregistruotam prekių ženklui, arba ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo. Dizainams taikytino Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 6 dalis, skirtingai nei minėta registruotiems prekių ženklams taikoma 2 straipsnio 5 dalies a punkto teisės norma, naudoja griežtesnę „piratinių prekių sąvoką“ ir labai konkretų kriterijų įtariamų prekių pripažinimui esant piratinėmis, todėl pažeidžiančiomis dizaino savininko teises. Įtariamos teisių į dizainą pažeidimu prekės turi būti kopijos, pagamintos be teisių savininko sutikimo. Dizainų „kopijos“ sąvoka savo turiniu prilygsta prekių ženklų / žymenų „tapatumo“ sąvokai. Iš skundžiamo sprendimo 13 punkto ypač akivaizdžiai pastebimas ydingas lyginimas skirtingų objektų (ieškovės prekių ženklų bei dizainų su atsakovės prekių dizainu).
11.3. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi įtarimais dėl galimo prekių suklastojimo, savo kompetencijos ribose atliko prevencinę funkciją (Reglamento (ES) Nr. 608/2013 1 straipsnio 1, 7 dalys ir kt.). Teisme turėjo būti vertinamas pagal prekių ženklų teisėje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl atitinkamų prekių ženklų teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo.
11.4. Ieškovė iškėlė klausimą dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės (pagal 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233 sulaikytų atsakovės prekių pagal esminius požymius negalima atskirti nuo ieškovės registruotų prekių ženklų, kurių reg. numeriai: 003749421, 000525048 ir 012123907 ir atsakovės žymuo gali klaidinti visuomenę), tačiau jokiais įrodymais to neįrodinėjo ir net nemėgino įrodinėti. Ieškovės atliktas subjektyvus tyrimas, kuriame teigiama, jog prekės yra padirbtos yra nepakankamas bei neleistinas įrodymas. Ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog būtent vidutinis apdairus vartotojas gali neatskirti pagal esminius požymius atsakovės prekių žymens nuo ieškovės prekių ženklų (įrodyti egzistuojant visuomenės suklaidinimo galimybę). Sprendžiant klausimą, ar atsakovo žymuo gali suklaidinti visuomenę, būtina vadovautis kriterijais, leidžiančiais daryti objektyvią išvadą apie galimo visuomenės klaidinimo faktą. Nustatant tokius kriterijus, turi būti vadovaujamasi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinėje teisminėje praktikoje bei teisės doktrinoje suformuluotais principais. Šiuo aspektu svarbus yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas SABEL BV v Puma AG, Rudolf Dassler Sport ECR 1997, p. I-6191 byloje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šioje byloje ne tik išaiškino sąvoką „visuomenės klaidinimas“, bet ir suformulavo įrodymų pakankamumo kriterijus įrodinėjant šią aplinkybę, t. y. visuomenės klaidinimo tikimybės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tam tikrą etaloną, kuriuo teismas pripažįsta vidutinio vartotojo nuomonę. Vadinasi, tokiose bylose išvadai, kad prekės ženklas gali suklaidinti visuomenę, padaryti nepakanka ieškovo subjektyvios nuostatos. Jeigu vertinti, kad ieškovė neprivalėjo įrodyti faktiškai įvykusio visuomenės suklaidinimo, tačiau privalėjo įrodyti leistinais ir priimtinais įrodymais vidutinio informuoto vartotojo požiūrį, tikimybę, kad vartotojas pagal išorinius esminius požymius neatskiria atsakovės prekių žymenų nuo ieškovės prekių ženklų.
11.5. Skundžiamo sprendimo 11 punkte remiamasi būtent neleistinu įrodymu – ieškovės subjektyvia nuomone (atliktu tyrimu). Jeigu teismas vertino, jog atsakovės prekės (jų vaizdas ir (arba) dizainas) atkartoja bendrijos vaizdinių prekių ženklų reg. Nr. 525048 ir Nr. 3749421 dalyku esantį grotelių vaizdą, tai atsiliepime į ieškinį pateikti lyginamieji objektai įrodo priešingai – nei vieno iš šešių žaislinių automobilių modelių (atsakovės prekių) priekinės grotelės nėra pagal esminius požymius neatskiriamos nuo ieškovės dviejų prekių ženklų, nėra klaidinančiai panašios. Taip pat skundžiamo sprendimo 11 punkte nurodytas teiginys: „<...> o taip pat JAV įmonei „FCA US LLC“ nuosavybės teise priklausančiu žodiniu prekių ženklu reg. Nr. 12123907, gaminio forma ir dizainas atkartoti taip, kad galėtų suklaidinti galutinį vartotoją<...>“ yra absoliučiai neįmanomą dalyką teigiantis, nes žodinio prekių ženklo iš principo neįmanoma lyginti su prekių (automobilių modelių) dizainu, prekės išorine forma / vaizdu.
11.6. Sprendžiant dėl registruotų prekių ženklų ir prekių žymenų klaidinančio panašumo, galinčio pažeisti intelektinės nuosavybės teises, žodiniai ir / arba žodiniai–vaizdiniai prekių ženklai turi būti analizuojami juos lyginant su konkuruojančiais prekių žymenimis, o įtariant prekes pažeidžiant teises į registruotą dizainą palyginamoji prekių išorinė forma (dizainas) gali būti pripažintas teises pažeidžiančiu tik tuo atveju, jeigu prekių dizainas („piratinės prekės“) yra registruoto dizaino kopija. Palyginus ieškovės registruotus dizainus ir atsakovės prekių dizainus, matyti, kad nė vienas iš atsakovės prekių dizainų nėra ieškovės registruotų dizainų kopija. Reliatyvus funkcinis panašumas, lyginant tikro džipo dizainą su žaislinio džipo automobilio dizainu, yra neišvengiamas. Būtent sąlyginis funkcinis panašumas dizaino teisėje nelaikomas teisę pažeidžiančiu panašumu, kadangi daugybės prekių dizainą daugiau ar mažiau sąlygoja prekių funkcinė paskirtis.
11.7. UAB „PROFISA“ nepažeidė ieškovės teisių į silpną aprašomąjį žodinį prekių ženklą, kuris yra tapęs bendriniu (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skundžiamo sprendimo 26 punkte padaryta neteisinga prekių ženklų teisės požiūriu išvada, kad: „ieškovei priklauso ne nacionalinis, o ES žodinis prekės ženklas „JEEP“, dėl to visiškai akivaizdu, jog lietuviškas vertimas „džipas“ iš anglų kalbos „Jeep“ šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus“. Žodis „džipas“ yra tiek lietuvių kalboje, tiek daugelio Europos šalių kitų kalbų jau seniai tapęs bendriniu. Pagal prekių ženklų teisę bendrinis prekės pavadinimas negali pretenduoti į išimtines teises. Lietuvoje (ir daugelyje kitų Europos šalių) žodis „jeep / džipas“ (pavyzdžiui slovėniškai „džip“, vengriškai „dzsip“, kroatiškai „džip“) yra tapęs bendriniu dar iki Lietuva ir kitos valstybės tapo ES narėmis. Taigi, negalimas atgalinis Europos teisės taikymas ir jokia save gerbianti jurisdikcija neprivalo suteikti silpno Bendrijos žodinio ženklo savininkui daugiau teisių, negu jis galėtų pagrįstai tikėtis konkrečioje jurisdikcijoje neleistinai retroaktyviai netaikant joje vėliau laike pradėtų taikyti Europos teisės normų.
11.8. Pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovės pateiktų įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas tyrimo ir nepagrįstai priteisė ieškovei 4 000 Eur išlaidų. Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo pasisakyta UAB „PROFISA“ 2019 m. spalio 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (6–8 punktai).
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė JAV įmonė „FCA US LLC“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Reglamento (ES) Nr. 608/2013 nuostatų aiškinimu ir taikymu, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė sau palankiu būdu aiškina Reglamento (ES) Nr. 608/2013 sąvokas.
12.2. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad jos prekės (žaisliukai) pagal Nicos klasifikaciją priskiriamos 28 ir 30 klasės prekėms, t. y. prekėms, kurioms žymėti yra registruoti ieškovės prekių ženklai reg. numeriai: 012123907, 003749421, 000525048 (toliau – ir ginčo prekių ženklai). Atsakovė neginčija aplinkybės, jog prekes (žaisliukus su saldainiais) eksportuoja ir platina Lietuvoje. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises: 1) Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. vasario 5 d. pranešime Nr. 9VM00050 nurodė, kad žaisliukai su saldainiais laikytini pagamintais pažeidžiant ieškovės intelektinės nuosavybės teises, todėl 2019 m. sausio 31 d. sulaikyti prekių sulaikymo protokolo Nr. 9VMB100233 pagrindu; 2) „Carpinvest group SRL“ 2019 m. vasario 13 d. techninėje išvada. Prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo Bendrijos prekių ženklui ar panašumo į jį ir dėl Bendrijos prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė bus suklaidinta; tikimybė suklaidinti apima galimybę susieti (angl. likelihood of association) žymenį su prekių ženklu.
12.3. Palyginus ieškovės prekių ženklus ir atsakovės platinamas prekes, akivaizdu, kad UAB „PROFISA“ platinamos prekės (jų pakuotė) yra pažymėtos žymenimis, kurie yra tapatūs ir klaidinančiai panašūs į JAV įmonės „FCA US LLC“ prekių ženklus. Pirma, tiek ant sulaikytų prekių pakuočių, tiek platinant prekes yra naudojamas žodinis žymuo „JEEP“ (ne „džipas“). Vadinasi, atsakovė naudoja žodinį žymenį, kuris yra tapatus ieškovės žodiniam prekių ženklui. Žymuo naudojamas tapačioms 28 klasės prekėms žymėti. Tokiais atvejais visuomenės suklaidinimo tikimybė yra neišvengiama ir preziumuojama, taigi, jos įrodinėti nereikia. Antra, atsakovė, lygindama ieškovei priklausančius vaizdinius prekių ženklus su atsakovės prekėmis, lygina ieškovės prekių ženklus su atsakovės prekių grotelių vaizdais. Remdamasi tokiu palyginimu atsakovė teigia, kad klaidinančio panašumo nėra. Tačiau, atsižvelgiant į teismų praktikoje nustatytas taisykles, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus; vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Todėl vertinant atsakovės prekių klaidinantį panašumą su ieškovės prekių ženklais turi būti lyginamos ne atsakovės prekių grotelės, o bendras ieškovės prekių ir pakuotės vaizdas su ieškovės ženklais. Palyginus atsakovės prekes pagal jų vaizdus, pateiktus ieškinio prieduose, su ieškovės vaizdiniais prekių ženklais, akivaizdu, kad pagal bendrą prekių sukuriamą įspūdį ieškovės prekių žymėjimas akivaizdžiai klaidina dėl prekių šaltinio – vartotojas, susidūręs su prekėmis, kurios žymėtos žodiniu žymeniu „JEEP“ ir kurių išorinis bendras vaizdas yra panašus į ieškovei priklausančius žymenis, neišvengiamai suklys dėl tikrojo prekių šaltinio ir galvos, kad tai su Ieškovu susijusios prekės.
12.4. Ieškovei priklauso ne tik prekių ženklai, bet ir Bendrijos dizainas, kurio vaizdas pateiktas registracijos dokumentuose. Remiantis 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 straipsniu registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams. Taigi, be savininko leidimo draudžiama kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino. Palyginus atsakovės prekes su ieškovės registruotais dizainais, akivaizdu, kad informuotam vartotojui paliekamas bendras dizaino įspūdis nebus skirtingas, todėl vartotojas manys, kad atsakovės prekės yra pagamintos ieškovės arba su jos leidimu.
12.5. Atsakovė įrodinėja, kad žodis „džipas“ daugelyje kalbų yra rūšinis pavadinimas, skirtas nedideliems sunkvežimiams su keturiais varomais ratais apibūdinti. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė pateikia ištraukas iš įvairių žodynų, taip pat Google paieškos rezultatus bei tinklalapio www.autoplius.lt paieškos rezultatus. Be to, remiasi Lietuvių kalbos komisijos atsakymu į klausimą, ar vartotinas žodis „džipas“. Ieškovė pažymi, kad jai priklauso ES (ne nacionalinis) žodinis prekių ženklas „JEEP“, kurio paraiškos padavimo data 2013 m. rugsėjo 19 d. Tai reiškia, kad ES prekių ženklų tarnyba patikrino, ar prekės ženklas turi skiriamąjį požymį, įskaitant, ar žodis „JEEP“ nėra bendrinis ir prekių ženklą įregistravo.
12.6. Atsakovės pateikti argumentai, susiję su žodžiu „džipas“, kuris yra žodžio „JEEP“ sulietuvintas variantas, nėra susiję ieškovės prekių ženklais ir atsakovės naudojamu žymeniu, todėl neturi teisinės reikšmės. Ieškovė ne tik aktyviai naudoja jai priklausančius prekių ženklus prekėms žymėti, bet ir aktyviai gina savo kaip prekių ženklų savininko teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
14. Ieškovė JAV įmonė „FCA US LLC“ yra automobilių gamintoja ir jai priklauso: i) žodinis prekių ženklas „JEEP“, reg. Nr. 012123907, registruotas 21, 25, 28 prekių ir paslaugų klasėms pagal Nicos kvalifikaciją; ii) ES vaizdinis prekių ženklas „Jeep“, reg. Nr. 003749421; 12, 28, 35, 41 prekių ir paslaugų klasėms pagal Nicos kvalifikaciją:
iii) vaizdinis prekių ženklas, reg. Nr. 00525048, registruotas 12 prekių ir paslaugų klasėms:
iiii) Bendrijos dizainai, reg. numeriai: 000537592-0001, 000537592-0002, 000537592-0003 ir 004542512-0001, 004542512-0002, 004542512-0003, 004542512-0004, 004542512-0005, 004542512-0006:
15. Ieškovei priklausančios prekės ir paslaugos priskiriamos Nicos klasifikacijos 12, 21, 25, 28, 35, 41, klasėms, kurios atitinka šiuos aprašymus: 12 klasė: transporto priemonės; sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės; 21 klasė: namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir talpyklos; virtuvės indai ir stalo reikmenys, išskyrus peilius, šakutes ir šaukštus; šukos ir kempinės; šepečiai, išskyrus teptukus; šepečių medžiagos; valymo reikmenys; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas, išskyrus statybinį; stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai; 25 klasė: drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai; 28 klasė: žaidimai ir žaislai; vaizdo žaidimų aparatai; gimnastikos ir sporto reikmenys; Kalėdų eglučių papuošalai; 35 klasė: reklama; verslo vadyba, organizavimas ir tvarkyba; įstaigų veikla bei 41 klasė: švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.
16. Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. sausio 31 d. sulaikė gavėjos ir deklarantės UAB „PROFISA“ šias prekes (toliau – ir ginčo prekės):
17. Ginčo prekes atsakovė turi (2020 m. gruodžio 14 d. pateikti daiktiniai įrodymai) ir platina interneto puslapyje www.profisa.lt.
18. JAV įmonė „FCA US LLC“ patvirtino Vilniaus teritorinei muitinei apie savo teisių pažeidimą ir nurodė, jog atlikusi tyrimą nustatė, kad prekės padirbtos: tiksliai atkartotos konfiskuotų žaislinių automobilių priekinės grotelės (bendrijos vaizdinis prekių ženklas, reg. Nr. 525048 ir Nr. 3749421) ir dizainas, kurie yra apsaugoti, reg. Nr. 004542512-0001/0007 ir reg. Nr. 000537592-0001/00, taip pat nuosavybės teise priklausantis žodinis prekių ženklas Nr. 12123907, gaminio forma ir dizainas atkartoti taip, kad galėtų suklaidinti galutinį vartotoją.
19. Vilniaus teritorinė muitinė išsiuntė atsakovei 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 11 d. pranešimus apie prekių sulaikymą pagal 2019 m. sausio 31 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 9VMB100233. Atsakovė UAB „PROFISA“ 2019 m. vasario 1 d. nesutiko su sulaikytų prekių sunaikinimu.
Dėl ginčo prekių, pažymėtų ieškovei priklausiančias prekių ženklais ir pagamintų, panaudojant ieškovei priklausančius dizainus
20. Byloje nustatyta, kad JAV įmonė „FCA US LLC“, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 608/2013 5 straipsniu kompetentingam muitinės padaliniui yra pateikusi prašymą dėl muitinės priežiūros priemonių taikymo ieškovei priklausantiems prekių ženklams ir dizainams. Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. sausio 31 d. protokolu informavo atsakovę apie sulaikytus 11 376 vnt. žaislinių automobilių-džipų su saldainiais (ginčo prekes) kaip pagamintus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
21. Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžtos suklastotos prekes: a) prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamas prekių ženklas valstybėje narėje, kurioje jos aptiktos, objektas ir kurios yra be leidimo pažymėtos žymeniu, tapačiu tos pačios rūšies prekėms teisėtai įregistruotam prekių ženklui, arba ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo; b) prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiama geografinė nuoroda, objektas valstybėje narėje, kurioje jos aptiktos, ir kurios yra pažymėtos ar apibūdintos tos geografinės nuorodos atžvilgiu saugomu pavadinimu ar terminu; c) pakuotės, etiketės, lipdukai, brošiūros, naudojimo instrukcijos, garantijos dokumentai ar kiti panašūs dalykai, net jei jie pateikiami atskirai, kurie yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamas prekių ženklas arba geografinė nuoroda, objektas, kuriuose pateikiamas ženklas, pavadinimas arba terminas, kuris yra tapatus teisėtai įregistruotam prekių ženklui arba saugomai geografinei nuorodai, arba kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo arba geografinės nuorodos, ir kuris gali būti naudojamas tos pačios rūšies prekėms, kurių prekių ženklas arba geografinė nuoroda yra įregistruoti.
22. Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 6 dalyje pateikta piratinių prekių sąvoka. Piratinės prekės yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamos autorių ar gretutinės teisės arba dizainas, objektas valstybėje narėje, kurioje aptiktos prekės, kurios yra prekių kopijos, pagamintos be autorių ar gretutinių teisių turėtojo arba dizaino savininko arba to teisių turėtojo (savininko) gamybos šalyje įgalioto asmens sutikimo, arba kuriose yra tokių kopijų.
23. Ieškovė nurodo, kad be jos leidimo ginčo prekės (žaisliniai automobiliai, jų pakuotės) yra pažymėtos JAV įmonei „FCA US LLC“ priklausiančias prekių ženklais (žodiniu („JEEP“), reg. Nr. 012123907 ir vaizdiniais (grotelių), reg. numeriai: 003749421, 000525048, kurių pagal jų esminius požymius negalima atskirti nuo ieškovei priklausančių žodinio ir vaizdinių prekių ženklų. Taip pat ginčo prekės pagamintos be ieškovės (Bendrijos dizainų savininkės) sutikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo (nėra) suteikusi leidimų (davusi sutikimų): 1) ginčo prekių gamintojui: i) žaislinių automobilių (jų pakuočių) gamyboje naudoti ieškovei priklausiančius Bendrijos dizainus ir ii) gaminti žaislinius automobilius (jų pakuotes), pažymėtus ieškovei priklausiančiais žodiniu („JEEP“) ir vaizdiniu (grotelėmis) prekių ženklais; 2) atsakovei naudoti (importuoti, platinti ir pan.) ginčo prekes, pažymėtas JAV įmonei „FCA US LLC“ priklausančiais prekių ženklais ir pagamintas panaudojus ieškovei priklausiančius Bendrijos dizainus. Todėl vertinama, jog atsakovės importuotos ir muitinės sulaikytos ginčo prekės atitinka suklastotų prekių apibrėžimą pagal Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 5 dalies a punktą ir piratinių prekių sąvoką pagal Reglamento (ES) Nr. 608/2013 2 straipsnio 6 dalį.
24. Ieškovė JAV įmonė „FCA US LLC“ yra Europos Bendrijos prekių ženklų savininkė, todėl jos teisių, susijusių su ES prekių ženklu, gynybai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2017/1001 dėl ES prekių ženklo (Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 129 straipsnio 1 dalis). Visiems su prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis Reglamentas, teismas taiko nacionalinę teisę (Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 129 straipsnio 2 dalis).
25. Reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 straipsnyje numatyta, kad registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.
26. PŽĮ įstatymo 70 straipsnyje ir DĮ 47 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio teisės į prekių ženklą / dizainą pažeistos, turi teisę reikalauti pripažinti jų teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o įstatyme nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
27. Šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo ginčo prekių gamintojui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Ieškovė pateikė reikalavimus atsakovei kaip ginčo prekių gavėjai, valdytojai ir platintojai dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
28. Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jų sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ir paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę. Taip pat Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 9 straipsnio 3 dalyje yra numatyta ES prekių ženklo savininko teisė uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotes, siūlyti jas, išleisti į rinką, tuo tikslu sandėliuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti žymenį komercinėje veikloje ir kt.
29. Byloje nustatyta, kad ginčo prekės (žaisliniai automobiliai su saldainiais) yra supakuotos. Ant vienos pakuotės yra žymuo „Assorted Jeep“ ir pavaizduotas žaislinis automobilis-visureigis. Ant kitos pakuotės yra žymuo „JEEP 2 in1“ bei pavaizduoti du žaisliniai automobiliai-visureigiai. Nors ant žaislinių automobilių nėra žymenų „JEEP“, „Jeep“, tačiau toks (ant pakuočių) ženklų naudojimas teismų praktikoje laikomas neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-407/2019; 2020 m. liepos 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-492-585/2020). Šiuo atveju žymuo „JEEP“ panaudotas ženklinti būtent žaislinių automobilių pakuotes, t. y. ginčo prekių, kurioms žymėti yra registruoti ieškovės žodinis prekių ženklas.
30. Reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa gali pagrįsti, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, tačiau šios apklausos duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste. Vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas, o dėl suklaidinimo galimybės teismas gali nuspręsti ir remdamasis vien analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybes, kad ginčo prekės yra pažymėtos jai priklausiančiais prekių ženklais bei pagamintos panaudojus JAV įmonei „FCA US LLC“ priklausančius dizainus, dėl to yra visuomenės suklaidinimo tikimybė, įrodinėja Italijos įmonės „Carpinvest Group S. R. L.“ parengtu 2019 m. vasario 13 d. Techniniu vertinimu (toliau – ir Techninis vertinimas).
32. Techniniame vertinime nurodyta, kad sulaikytų žaislinių automobilių priekinėse grotelėse yra tiksliai atkartoti ieškovei priklausiantys vaizdiniai prekių ženklai, reg. numeriai: 525048; 3749421 ir dizainai, reg. numeriai: 004542512-0001 / 0007 ir 000537592-0001 / 00 bei žodinis prekių ženklas, reg. Nr. 12123907, taip pat prekių forma ir dizainas atkartoti taip, kad galėtų suklaidinti galutinį vartotoją. Nurodytą Techninį vertinimą dėl ginčo prekių autentiškumo (tikrumo, originalumo) atliko bei pasirašė Italijos įmonės „Carpinvest Group S. R. L.“ konsultantai E. C. T. (E. C. T.) ir D. L. (D. L.), kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje ir turi visą reikiamą techninę kompetenciją, susijusią prekių ženklais ir dizainu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Techniniame vertinime nurodytais duomenimis. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Techniniame vertinime specialių žinių turinčių asmenų pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).
33. JAV įmonė „FCA US LLC“ nėra įregistravusi prekės ženklo „džipas“, tačiau ginčo prekės pažymėtos ES žymeniu „JEEP“. Žodinis („JEEP“) ir vaizdinis (grotelių) prekių ženklai, registruoti 12 (transporto priemonių) ir 28 prekių (žaislų) klasei pagal Nicos kvalifikaciją. Aplinkybė, kad anglų kalbos žodis „jeep“ ir lietuvių šnekamosios kalbos žodis „džipas“ galimai tam tikriems vartotojams suprantamas panašiai (kaip visureigis, džipas) ir yra susidaromas būtent tokio automobilio (visureigio, džipo) dizaino bendras įspūdis, nereiškia, kad ieškovei priklausiančiais žodiniu prekių ženklu „JEEP“ gali būti žymimi visi žaisliniai automobiliai-visureigiai ir (arba) jie gaminami panaudojant ieškovės vardu registruotus prekės ženklus ir dizainus
34. Prekių ženklas gali tapti bendriniu tik dėl nepakankamo prekės ženklo savininko aktyvumo įgyvendinant ir ginant teises į prekių ženklą (žr. ESTT sprendimą byloje C-409/12 Backaldrin Österreich The Kornspitz Company). Šiuo atveju ieškovė ne tik aktyviai naudoja savo gamyboje jai priklausančius prekių ženklus ir dizainus, bet ir gina savo intelektinės nuosavybės teises. Šias aplinkybes įrodo JAV įmonės „FCA US LLC“ pateiktas prašymas dėl muitinės priežiūros priemonių taikymo ieškovei priklausantiems prekių ženklams ir dizainams bei šioje byloje pareikštas ieškinys ginčo prekių importuotojai UAB „PROFISA“.
35. Pagal išplėtotą nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktiką, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru šių ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Ženklų palyginimas apima bendrą jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, visapusiškame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panašūs pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panašumo laipsnį, būtina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panašumo lygį, bet ir kiekvieno iš šių kriterijų reikšmę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategoriją, pateikimo rinkoje būdą ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iš skirtingų žymenų panašumo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).
36. Šiuo atveju bendrasis vizualinis ir fonetinis įspūdžiai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo prekių žymuo „JEEP“ ir ieškovei priklausantis žodinis prekių ženklas ,,JEEP“, reg. Nr. 012123907, registruotas 28 prekių klasei (žaislai) pagal Nicos kvalifikaciją, yra tapatūs. Žymuo ,,JEEP“ yra dominuojantis, o kiti elementai („Assorted“ ir „2 in 1“) neturi skiriamojo požymio, yra aprašomojo (informacinio) pobūdžio: „Assorted“ reiškia skirtingų saldainių rūšis, o „2 in 1“ – pakuotėje esančių žaislinių automobilių kiekį (2 vnt. vienoje pakuotėje). Skirtingi ginčo prekių žymenų „JEEP“ šriftas ir spalvos nėra esminiai, nes vartotojas mato žymenį „JEEP“. Ginčo prekių žymuo „JEEP“ ir ieškovei priklausantis žodinis prekių ženklas „JEEP“ susideda iš analogiško (dviejų) skiemenų skaičiaus. Labai tikėtina, kad vidutinis vartotojas, perskaitęs ginčo prekių žymenį „JEEP“ ir vizualiai matydamas ant pakuotės pavaizduotą ir (arba) patį žaisliuką-visureigį (džipą), klaidinamas.
37. Taip pat byloje nustatyta, kad ginčo prekės yra pavaizduotos ant pakuočių ir pagamintos (sukonstruotos) taip, kad jų bendras vaizdas panašus į ieškovei priklausančius dizainus, reg. numeriai: 000537592-000–0003 ir 004542512-0001–0006, kurių sudedamoji dalis yra ieškovei priklausantys vaizdiniai prekių ženklai, reg. numeriai: 00525048, 003749421 (grotelės). Žalios-geltonos spalvos žaislinio automobilio-džipo priekinės grotelės yra panašios į ieškovei priklausiantį prekės ženklą reg. Nr. 000525048, o metalinis bamperis, pavaizduotas ant pakuočių ir sukonstruotas žaisliniuose automobiliuose, yra panašus į ieškovei priklausiančius visus dizainus. Labai tikėtina, jog vartotojas, neturėdamas galimybės lyginti ginčo prekių grotelių ir ieškovei priklausiančių vaizdinių prekių ženklų (grotelių), išvadą darytų pagal jo atmintyje išlikusį bendrą visureigio įspūdį ir manytų, kad žaisliniai automobiliai-visureigiai su saldainiais gaminami, importuojami bei platinami tokių („Jeep“) automobilių gamintojos (ieškovės), o ne atsakovės.
38. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta darytina išvada, kad dėl žymens „JEEP“ naudojimo ir paliekamo bendro vizualaus žaisliukų (jų pakuočių) įspūdžio, kuris nėra skirtingas, ginčo prekės pažeidžia ieškovės išimtines intelektinės nuosavybės teises.
39. Dėl kitų ieškovės reikalavimų, kurių atsakovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl priteistų 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 000 Eur (263 Eur žyminio mokesčio + 3 737 Eur advokato pagalbos išlaidų). Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovės UAB „PROFISA“ 2019 m. spalio 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. 43037) nurodytų argumentų, kad mokėtojo „Studio Legale Jacobacci Asso“ atlikti mokėjimai Advokatų kontorai GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai nesusiję su nagrinėjama byla.
42. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad „Studio Legale Jacobacci Asso“ atliko mokėjimus Advokatų kontorai GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai ne pagal PVM sąskaitas faktūras, numeriai: MAS 3001720 ir MAS 3001726, o pagal kitas sąskaitas, numeriai: JACO-48070 ir JACO-47699. Atsiliepime į apeliacinį skundą nėra argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
43. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymu (reg. Nr. 40752) pateikė šiuos, kaip bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius, dokumentus: 1) Advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai išrašytą „Studio Legale Jacobacci & Associati“ 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAS 3001720 dėl 2 000 Eur sumos, kurią sudaro 1 737 Eur teisinių paslaugų ir 263 Eur žyminio mokesčio bei AB SEB bankas 2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymą dėl 2 000 Eur, kuriame nurodyti mokėtojas: „Studio Legale Jacobacci Asso“, gavėjas: Advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai, mokėjimo paskirtis: Payment Fee Note JACO-47699; 2) Advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai išrašytą „Studio Legale Jacobacci & Associati“ 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAS 3001726 dėl 2 000 Eur , kurioje nurodyta, kad ieškovės „FCA US LLC“ atstovavimas civilinėje byloje prieš UAB „PRFISA“ ir AB SEB bankas 2019 m liepos 16 d. mokėjimo nurodymą dėl 2 000 Eur, kuriame nurodyti mokėtojas: „Studio Legale Jacobacci Asso“, gavėjas: Advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai, mokėjimo paskirtis: Payment fee note 48199 – 02/07/2019).
44. Teismas žyminį mokestį paskirsto ex officio. Nustatyta, kad ieškovės JAV įmonės „FCA US LLC“ ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. kovo 27 d. (priimtas 2019 m. balandžio 1 d.). Kartu su ieškiniu pateiktas 2019 m. kovo 14 d. įgaliojimas, kuriuo advokatai Jonas Masiokas, Jūratė Liauksminaitė ir advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai įgalioti atstovauti ieškovei JAV įmonei „FCA US LLC“ visų instancijų Lietuvos teismuose civilinėje byloje prieš UAB „PROFISA“ (ieškinio Priedas Nr. 18) ir pateiktas AB SEB bankas 2019 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 20111, iš kurio nustatyta, jog mokėtojos GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatų kontoros už „FCA US LLC“ sumokėjo 263 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (ieškinio Priedas Nr. 17). Taigi ieškovės įgaliotas atstovas advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai yra sumokėjusi 263 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, todėl nurodyta suma pagrįstai priteista ieškovei iš atsakovės.
45. Nustatyta, kad į nagrinėjamą bylą nepateiktos PVM sąskaitos faktūros, numeriai: JACO-48070 ir JACO-47699. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad mokėtoja „Studio Legale Jacobacci Asso“ apmokėjo advokatų kontorai GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai išrašytas 2019 m. birželio 20 d. Nr. MAS 3001720 ir 2019 m. liepos 16 d. Nr. MAS 3001726 PVM sąskaitas faktūras. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė paaiškinimų: i) kokios yra sąsajos tarp jos ir užsienio advokatų kontoros „Studio Legale Jacobacci & Associati“ bei išrašytų PVM sąskaitas faktūrų, numeriai: MAS 3001720 ir MAS 3001726 ir apmokėtų sąskaitų faktūrų, numeriai: JACO-48070 ir JACO-47699l; ii) kodėl 2019 m. birželio 20 d. Nr. MAS 3001720 sąskaita faktūra apmokėta anksčiau (2019 m. gegužės 2 d.), o 2019 m. liepos 16 d. sąskaita faktūra Nr. MAS 3001726 apmokėta nurodant ne jos duomenis, bet kitos sąskaitos numerį ir datą: 48199 – 02/07/2019. Taip pat byloje nėra GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatų kontoros vyr. finansininkės patvirtinimo, kad klientas (ieškovė) su advokatų kontora yra visiškai atsiskaitęs. Galiausiai ieškovė nėra detalizavusi kokius procesinius dokumentus surašė, kokiuose teismo posėdžiuose atstovavo ir kiek laiko bei kokia tokių jos suteiktų paslaugų vertė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad 3 737 Eur advokato pagalbos išlaidų suma negali būti priteisiama.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Vilniaus apygardos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovės 263 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovės – tenkinti, tačiau pastaroji iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, palikti nepakeistą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „FCA US LLC“, atstovaujamai advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“, juridinio asmens kodas 224144630, 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė