Civilinė byla Nr. e2-12306-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07247-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Adminsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. N., prašydama priteisti iš atsakovės 485,10 Eur skolą, 40,40 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovei R. N. teismo procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1715 pagrindu ieškovė buvo paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratore. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovė suteikė atsakovei, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkei ir šio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkei, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: Nr. 1353201608, Nr. 1353201702, Nr. 1353201703, Nr. 1353201704, Nr. 1353201705, Nr. 1353201706, Nr. 1353201701, Nr. 1353201708, Nr. 1353201709, Nr. 1353201710, Nr. 1353201711, Nr. 1353201712, Nr. 1353201801, Nr. 1353201802, Nr. 1353201803, Nr. 1353201610, Nr. 1353201707, Nr. 1353201612, Nr. 1353201611, Nr. 1353201609, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 485,10 Eur skolos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė mokesčių už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidarė 485,10 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina ieškovės teismui pateikta paskaičiavimų už suteiktas paslaugas lentelė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 485,10 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas – 40,40 Eur – už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 40,40 Eur palūkanos, paskaičiuotos už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (525,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 290,40 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį, iš viso – 305,40 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ ( j. a. k. 125958499) iš atsakovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 485,10 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 10 ct) skolą, 40,40 Eur (keturiasdešimt eurų 40 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (525,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,40 Eur (tris šimtus penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė