Civilinė byla Nr. e2-1005-302/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00462-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4166-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2012 m. rugpjūčio 23 d. Tiekimo ir statybos rangos (subrangos) sutarties Nr. 8195-120823/3 8.2 punkte numatytą sąlygą pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą ir turi teisę reikalauti skolos už atliktus statybos rangos darbus sumokėjimo; 2) priteisti iš atsakovės 194 783,94 Eur už atliktus darbus; 3) priteisti iš atsakovės 5 944 Eur patirtų išlaidų draudimo bendrovės laidavimo raštui gauti; 4) priteisti iš atsakovės 8,05 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „LitCon“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką, jo banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis pareikšto ieškinio apimtyje. Nurodė, kad 200 727,94 Eur suma atsakovei turėtų būti laikoma didele suma, kadangi didžiausią dalį visoje atsakovės turto masėje sudaro trumpalaikis turtas, kuris beveik dešimt kartų viršija ilgalaikio turto vertę, o atsakovės turimi žemės sklypai yra įkeisti Nordea Bank Finland Plc naudai, kas suponuoja išvadą, kad iš minėto turto išieškojimas būtų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones tenkino, neviršijant 200 727,94 Eur sumos, areštavo atsakovės UAB „LitCon“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, buvo nutarta areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, be to, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis (atsakovės balansą, Nekilnojamojo turto registro išrašus) apie atsakovės turtinę padėtį, teismas darė išvadą, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė. Nustatęs šias sąlygas, pirmos instancijos teismas sprendė, jog yra visos sąlygos atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „LitCon“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Ginčo situacijoje neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra netenkinama viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atsakovės vykdomos veiklos finansiniai rodikliai ir kiti objektyvūs faktiniai duomenys apie jos turtinę padėtį patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir kad apskritai atsakovės finansinė padėtis yra tokia gera ir stabili, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė nesunkiai galėtų sumokėti 200 727,94 Eur. 2016 m. vasario 25 d. balanso, sudaryto 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniam laikotarpiui, duomenys patvirtina, jog atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė yra 1 759 269 Eur, t.y. beveik devynis kartus viršija ieškinio sumą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 21 nekilnojamojo turto vienetas (patalpas, žemės sklypus, žemės sklypus su statiniais), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 675 225 Eur. Kadangi daugeliu atveju vertė buvo nustatyta 2009-2010 metais, todėl šiai dienai ji neabejotinai būtų ženkliai didesnė. Vien atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kaip investicinio turto, vertė 2016 m. vasario 25 d. duomenimis, yra net 955 640 Eur. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto yra apsunkinta hipoteka, tačiau ši teismo išvada yra beprasmė, kadangi nėra analizuojama, kokia atskirai yra įkeisto ir neįkeisto atsakovės nekilnojamojo turto vertė. Be to, vien tai, kad nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, atsakovės įsitikinimu, nereiškia, jog šis turtas yra bevertis. Iš 2016 m. vasario 25 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės turimų transporto priemonių bendra vertė yra 316 820 Eur. Atsakovei priklausančio trumpalaikio turto vertė yra 13 819 045 Eur, t.y. beveik šešiasdešimt devynis kartus viršija ieškinio sumą. Taigi iš viso atsakovės turimo turto vertė yra 15 578 314 Eur. 2016 m. vasario 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad 2015 metais atsakovė gavo 32 370 447 Eur pardavimo pajamų ir 268 387 Eur grynojo pelno. 2014 metais šie duomenys taip pat buvo panašūs. Atsakovės per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis yra 6 442 558 Eur, tačiau tik 1,5 mln. Eur šių skolų yra pradelsta. Tiek bendrojo, tiek kritinio likvidumo koeficientų reikšmės yra geros. Taip pat normalus yra ir įmonės bendrasis mokumo koeficientas bei įsiskolinimo koeficientas. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų VMI ar Sodrai. Atsakovė yra įsteigta 1995 metais, veiklą vykdo jau daugiau nei 20 metų ir per visą šį laikotarpį nėra turėjusi finansinių sunkumų, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad finansiniai sunkumai įmonę galėtų užklupti artimiausiu metu. Šią dieną atsakovė vykdo 12 skirtingų projektų tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, iš šių projektų yra numatyta gauti net apie 43,5 mln. pajamų. Atsakovė dalyvavo „Verslo žinių“ projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui „Gazelė“ ir buvo pripažinta viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
2. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi būti vertinami aktualūs duomenys, todėl ieškovės su prašymu taikytini laikinąsias apsaugos priemones pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo vadovautis.
Ieškovė UAB „Versina“ su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės teigimu, atsakovė neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti, o atsakovės nurodomi teiginiai, susiję su turtu, pripažintini neatitinkančiais tikrovės. Nors atsakovė ir nurodo, jos ilgalaikio turto vertė yra 1 759 269 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje balanso eilutėje nurodyto turto vertė nuo 2013 metų vis mažėja, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė po truputį mažina ilgalaikio turto masę sudarantį turtą ir veiklos apimtis. Be to, ir atsakovės gaunamų pajamų suma vis mažėja. Atsakovės nurodomas investicinis turtas – žemės sklypai, taip pat nėra laisvas turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, kadangi jis yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc naudai. Atsakovė nurodo, kad jai priklausančio trumpalaikio turto vertė yra 13 819 045 Eur, tačiau pagrįstai galima abejoti šio turto patikimumu, kadangi šį turtą sudaro kitas trumpalaikis turtas ir per vienerius metus gautinos sumos, kurios gali būti ginčijamos arba lengvai perleidžiamos tretiesiems asmenims. Kiekvienais metais atsakovė gauto pelno neskirsto savo akcininkams, o lėšas nukreipia į įmonės veiklai būtinas apyvartines lėšas, kas tik patvirtina, kad atsakovė nuolat jaučia apyvartinių lėšų stygių. Atkreiptinas dėmesys ir į pačios atsakovės pateiktuose 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose/balanse per metus gautinų sumų ir per metus mokėtinų sumų santykį. Iš preliminaraus 2015 m. balanso matyti, kad per vienerius metus atsakovė turės sumokėti 6 442 558 Eur, tačiau per tuos pačius vienerius metus gautinos sumos sudaro tik 3 732 276 Eur. Darant prielaidą, kad atsakovė vykdys savo skolinius įsipareigojimus, galima spręsti, kad atsakovei jiems įvykdyti trūks beveik 3 mln. Eur, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė bus priversta papildomai naudoti savo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės įsitikinimu pirmos instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia patikima, kad nekiltų abejonių dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus apie faktinę įmonės padėtį, kurie, pasak atsakovės, paneigia ieškovės teiginius apie jai, jog jai ieškinio suma yra didelė.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šių įrodymų apie savo finansinę padėtį pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, o taip pat į tai, jog ieškovei šie dokumentai žinomi, nes buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu ir dėl jų atsakovė pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, jie prijungti prie bylos.
Be to, atsakovė 2016-05-26 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie savo finansinę padėtį, kuriuos taip pat prašo prijungti prie bylos. Įvertinus tai, kad šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir su atskiruoju skundu, o jų prijungimas prie bylos juos pateikus likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio dienos užvilkintų bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie nauji rašytiniai įrodymai bet kuriuo atveju neturėtų esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, juos atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Kaip matyti bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakys tik dėl antrosios sąlygos - grėsmės, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Tiek ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju grėsmę, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindžia didele ieškinio suma, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti ne tik ieškinio sumą, bet konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su galimu atsakovo nesąžiningumu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl pagrindas areštuoti atsakovo turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar pan. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.), jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vadinasi, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal atsakovės su atskiruoju skundu pateikus finansinius duomenis už 2015 metus nebūtų pagrįsta teigti, kad ieškinio suma atsakovei galėtų būti vertinama kaip didelė. 2016 m. vasario 25 d. balanso, sudaryto 2015 m. sausio 1 d. ir 2015 gruodžio 31 d. ataskaitiniam laikotarpiui, duomenimis atsakovei priklausančio turto vertė yra 15 578 314 Eur (ilgalaikio turto vertė yra 1 759 269 Eur, iš kurios materialus turtas sudaro 1 326 529 Eur, t.y. beveik devynis kartus viršija atsakovei pareikšto ieškinio sumą, trumpalaikis turtas sudaro 13 819 045 Eur, iš jo 3 132 573 Eur yra pinigai ir pinigų ekvivalentai). Tuo tarpu per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 6 442 558 Eur, iš kurių pradelstos skolos sudaro tik apie 1,5 mln. Eur. Atsakovės pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei priklauso nemažai nekilnojamojo turto, nors dalis nekilnojamojo turto ir yra apsunkinta hipoteka, tačiau tai per se šiuo atveju nesuteikia pagrindo išvadai apie ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. 2016 m. vasario 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovė tiek 2015 metais, tiek 2014 metais dirbo pelningai. Minėtų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė yra pelningai veikianti bendrovė, todėl, atsižvelgiant į jos turimą turtą, ieškinio suma neturėtų būti vertinama kaip didelė.
Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, tačiau šis ieškovės prašymas nenagrinėtinas, nes visos šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Versina“ prašymą taikyti atsakovei UAB „LitCon“ laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Teisėja Romualda Janovičienė