Civilinė byla Nr. e2A-638-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02031-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.2; 2.6.29.2; 3.3.1.14.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovėms antstolei Nijolei Jutkienei ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M. V., uždaroji akcinė bendrovė „Verslavita“, ieškovės D. P. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“, antstolei Nijolei Jutkienei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos registravimo pripažinimo negaliojančiu ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M. V., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ priešieškinį ieškovams J. P. ir D. P. dėl iškeldinimo, tretieji asmenys – antstolė Nijolė Jutkienė, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V. ir M. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. P. (toliau – ieškovas) pareikštu atsakovėms antstolei Nijolei Jutkienei (toliau – ir antstolė) ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolės N. Jutkienės 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0092/12/00784 (toliau – ir Turto perdavimo išieškotojui aktas), kuriuo atsakovei (išieškotojai) „Swedbank“, AB antstolė perdavė ieškovui ir bendraturčiams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-kumetyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-dvarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinerinius) – lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dujotiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Turtas).

2.       Ieškovas nurodė, kad antstolė N. Jutkienė vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 vykdo priverstinį išieškojimą iš ieškovo „Swedbank“, AB naudai. 2012 m. liepos 25 d. antstolė surašė turto arešto aktą, iš viso areštuoto turto vertė nurodyta – 5 400 000 Lt (1 557 262,70 Eur). Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta areštuoto turto verte, kreipėsi su skundu dėl antstolio procesinių veiksmų, prašydamas skirti parduodamo turto vertės nustatymo ekspertizę. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Antstolė N. Jutkienė 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir nurodė, kad turto kaina yra 5 400 000 Lt (1 557 262,70 Eur), o pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse – 4 320 000 Lt (1 245 810,16 Eur). Antstolė N. Jutkienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, skyrė „Swedbank“, AB Turto vertinimą ir pavedė jį atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslavita“, kuri Turtą įvertino 860 000 Eur suma. Varžytynėse Turto nepardavus, Antstolė N. Jutkienė Turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė Turtą, „Swedbank”, AB varžytynėse neparduota Turto verte (688 000 Eur, 80 procentų Turto vertės).

3.       Ieškovas teigė, kad vertintojų nustatyta Turto pardavimo vertė neatspindi realios Turto vertės, yra net dvigubai mažesnė lyginant su 2014 m. gruodžio 12 d. nustatyta pradine Turto pardavimo kaina. Antstolė N. Jutkienė perdavė Turtą išieškotojui už nepagrįstai žemą kainą. Todėl ieškovas prašė pripažinti antstolės N. Jutkienės Turto perdavimo aktą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes Turtas perleistas už daug mažesnę kainą, nei jis iš tikrųjų vertas.

4.       Ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) pareikštu atsakovėms antstolei N. Jutkienei, „Swedbank“, AB ir valstybės įmonei (toliau –VĮ) Registrų centrui ieškiniu prašė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atlikto Turto hipotekos „Swedbank”, AB (kredito davėjo pagal 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutartį (toliau – ir Kredito sutartis)) naudai registravimą pripažinti negaliojančiu; panaikinti antstolės N. Jutkienės Turto perdavimo išieškotojui aktą.

5.       Nurodė, kad Turtas „Swedbank“, AB įkeistas ir Turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas neteisėtai, nes Turtas įkeistas ieškovei neišreiškus valios įkeisti Turtą „Swedbank“, AB bei pažeidus CK 4.171 straipsnio nuostatas. Turtas tuo metu, kai jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui, ieškovei, tretiesiems asmenims K. V. ir M. V., pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį, kurią pasirašė ieškovas, buvo įkeistas AB Šiaulių bankui.

6.       Ieškovas su „Swedbank“, AB sudarė Kredito sutartį, kuria ieškovui suteiktas 4 235 000 Lt (1 226 540,77 Eur) kreditas padengti ieškovo įsiskolinimą AB Šiaulių bankui. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pirmos kredito dalies pagal sutartį išmokėjimo dienos „Swedbank“, AB bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad yra padengtas AB Šiaulių bankui nurodytas ieškovo įsiskolinimas pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį bei išregistruota Turto hipoteka AB Šiaulių banko naudai. Turto hipoteka AB Šiaulių banko naudai išregistruota 2007 m. birželio 5 d., o ieškovas iki 2007 m. birželio 4 d. įsipareigojo „Swedbank“, AB sudaryti prievolių įvykdymo pagal Kredito sutartį užtikrinimo (Turto įkeitimo) sutartis, tačiau ieškovė nei pati pasirašė Turto įkeitimo „Swedbank“, AB sutartį, nei įgaliojo trečiąjį asmenį pasirašyti Turto įkeitimo sutartį.

7.        „Swedbank“, AB, tardamasi su ieškovu dėl prievolių pagal Kredito sutartį užtikrinimo Turtu, kuris tuo metu priklausė ne tik ieškovui, bet ir kitiems bendraturčiams, negalėjo tikėtis, kad sutarčiai dėl prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo užtikrinimo sudaryti, nereikalingas bendraturčių, įskaitant ieškovę, sutikimas, nes: pagal ieškovo ir „Swedbank“, AB sudarytą Kredito sutartį „Swedbank“, AB sutiko suteikti skirtingos sumos dydžio kreditą nei ieškovui buvo suteikęs AB Šiaulių bankas; iš Kredito sutarties 2.8.3 papunkčio ir iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad šalys susitarė, jog „Swedbank“, AB lėšos bus pervestos ne į AB Šiaulių banko sąskaitą, o į ieškovo sąskaitą; pagal CK 4.171 straipsnį daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu, tačiau ieškovė neišreiškė sutikimo įkeisti Turtą „Swedbank“, AB.

8.       VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo registruoti Turto hipoteką „Swedbank“, AB naudai, todėl jos registravimas Hipotekos registre 2007 m. gegužės 31 d. pripažintinas negaliojančiu dėl ieškovės valios įkeisti Turtą nebuvimo. Dėl to, kad Turtas įkeistas neteisėtai, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš Turto „Swedbank“, AB naudai negalėjo būti pradėta ir atlikta teisėtai, todėl visi vykdomojoje byloje priimti antstolės sprendimai naikintini.

9.       Atsakovė „Swedbank“, AB su ieškiniais nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš Turto, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovų ieškinius atmesti.

10.       Nurodė, kad „Swedbank“, AB 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu pareikalavo ieškovus atlaisvinti ir išsikelti iš Turto, tačiau ieškovai šio prašymo neįvykdė. „Swedbank“, AB 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu ieškovams ir kitiems asmenims pranešė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. atvyks perimti Turto ir paprašė jį atlaisvinti bei geranoriškai perduoti. „Swedbank“, AB, būdama Turto savininke, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savo, kaip Turto savininkės, teisės pažeidimus, todėl ieškovai su visu savo turtu turi būti iškeldinti iš „Swedbank“, AB priklausančio Turto. 

11.       Teigė, kad antstolė N. Jutkienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, paskyrė naują „Swedbank“, AB įkeisto Turto vertinimą ir pavedė jį atlikti UAB „Verslavita“, kurį atlikus, Turtas įvertintas 860 000 Eur suma. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. antstolei pateikė skundą dėl tariamai per mažos Turto kainos ekspertizės metu nustatymo ir paprašė leisti jam pačiam užsakyti pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymą. Antstolė N. Jutkienė tenkino šį prašymą ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę Turto ekspertizę bei įpareigojo ieškovą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Ieškovas užstato ekspertizės išlaidoms apmokėti nesumokėjo ir prašymo pratęsti terminą užstato sumokėjimui nepateikė, todėl antstolė 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę bei 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskelbė Turto varžytynes.

12.       Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-69-675/2016, iškeltą pagal ieškovo skundą dėl antstolės N. Jutkienės veiksmų pripažinimo neteisėtais, 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi neskyrė pakartotinės Turto ekspertizės ir ieškovo skundo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1507-560/2016 Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, kad ieškovas vykdymo proceso metu nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl Turto rinkos kainos 2015 m. liepos 17 d. duomenimis, kuri nustatyta antstolės paskirtos ekspertizės metu, ir kad nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę Turto ekspertizę. Kadangi už nustatytą pradinę Turto kainą varžytynėse niekas Turto nenupirko, jis teisėtai ir pagrįstai perduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn. Prejudiciniai faktai patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Ieškovas nėra pateikęs motyvuotų prieštaravimų dėl UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės metu nustatytos Turto vertės. Turto pradinė pardavimo kaina varžytynėse nustatyta nepažeidžiant jos nustatymo procedūros. Kadangi net už ieškovo ginčijamą pradinę Turto kainą varžytynėse niekas jo nenupirko, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės metu nustatyta Turto kaina buvo neprotingai maža ar pažeidė išieškotojo ir  / ar skolininko interesus.

13.       „Swedbank“, AB ir ieškovas pasirašė Kredito sutartį, kuria ieškovui suteiktas kreditas. Ieškovė raštu patvirtino, kad susipažino su visomis Kredito sutarties sąlygomis, su jomis sutinka ir Kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu Turtu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovams, M. V. ir K. V.. Sudarant hipotekos sandorį, kurio įregistravimą ginčija ieškovė, jai atstovavo ieškovas, veikiantis 2006 m. lapkričio 16 d. įgaliojimo pagrindu, o K. V. ir M. V. atstovavo T. P. (ieškovų sūnus), veikiantis 2007 m. gegužės 18 d. įgaliojimo pagrindu. Taigi, ieškovė ginčo hipotekos lakštą sudarė per atstovą, o atstovavimo santykiai įforminti griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo ir ieškovės ieškinius atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino – nusprendė iškeldinti ieškovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš nekilnojamojo Turto, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė „Swedbank“, AB ir ieškovas pasirašė Kredito sutartį, kuria ieškovui suteiktas kreditas. Ieškovė raštu patvirtino, kad susipažino su visomis Kredito sutarties sąlygomis, kad su jomis sutinka ir kad Kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams.

16.       Ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistu Turtu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovams, M. V. ir K. V.. Sudarant hipotekos sandorį, ieškovei atstovavo ieškovas, veikiantis 2006 m. lapkričio 16 d. įgaliojimo pagrindu, o K. V. ir M. V. – T. P., veikiantis 2007 m. gegužės 18 d. įgaliojimo pagrindu.

17.       Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. 2552/2011 areštuoti „Swedbank“, AB įkeisti daiktai, o ieškovai M. V. ir K. V. įspėti, kad, negrąžinus skolos per mėnesį laiko, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1884-275/2011 atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

18.       Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. 2552V/2011 nutarė išieškoti iš ieškovo 916 576,46 Eur skolą, sutartines palūkanas, procesines palūkanas ir žyminį mokestį bei priverstinai parduoti iš varžytynių Turtą. Vilniaus apygardos teismas               2012 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1085-611/2012 atmetė ieškovų atskiruosius skundus ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7477-466/2013 atmetė ieškovo ieškinį dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Byloje dalyvavo ieškovė, K. V. ir M. V.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1213-881/2014 atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20.       Antstolė N. Jutkienė vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 vykdo priverstinį išieškojimą iš ieškovo „Swedbank“, AB naudai. Antstolė 2012 m. liepos 25 d. surašė Turto arešto aktą, viso areštuoto Turto vertę nurodydama 5 400 000 Lt (1 557 262,70 Eur). Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta areštuoto Turto verte, kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas skirti parduodamo Turto vertės nustatymo ekspertizę. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

21.       Antstolė N. Jutkienė 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir nurodė, kad Turto kaina yra 5 400 000 Lt (1 557 262,70 Eur), pradinė Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse – 4 320 000 Lt (1 245 810,16 Eur). Antstolė                        N. Jutkienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, skyrė „Swedbank“, AB Turto vertinimą ir pavedė jį atlikti UAB „Verslavita“, kuri Turtą įvertino 860 000 Eur suma. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. antstolei N. Jutkienei pateikė skundą dėl per mažos Turto kainos ekspertizės metu nustatymo ir prašė leisti jam pačiam užsakyti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymą. Antstolė N. Jutkienė skundą tenkino ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu skyrė pakartotinę Turto ekspertizę bei įpareigojo ieškovą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Ieškovas užstato ekspertizės išlaidoms apmokėti nesumokėjo ir prašymo pratęsti terminą užstato sumokėjimui nepateikė, todėl antstolė N. Jutkienė 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskelbė Turto varžytynes.

22.       2015 m. spalio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pasiūlė „Swedbank“, AB paimti Turtą už pirmosiose varžytynėse nurodytą parduodamo Turto kainą – 688 000 Eur. „Swedbank“, AB pranešė antstolei, kad sutinka perimti Turtą, o ieškovo atstovas apskundė antstolės patvarkymą. Ukmergės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-69-675/2016, iškeltoje pagal ieškovo skundą dėl antstolės N. Jutkienės veiksmų pripažinimo neteisėtais, 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi neskyrė pakartotinės Turto ekspertizės ir ieškovo skundo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1507-560/2016 Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolė N. Jutkienė Turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė „Swedbank“, AB Turtą.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiomis Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis konstatuota, jog ieškovas vykdymo proceso metu nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl Turto rinkos kainos 2015 m. liepos 17 d. duomenimis, kuri nustatyta antstolės N. Jutkienės paskirtos ekspertizės metu ir kad nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę Turto ekspertizę, teismas sprendė, kad šioje byloje nurodytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia.

24.       Nepaisant to, ieškovų prašymu, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus šalių pozicijose, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje skyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikus, 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės akte konstatuota, kad Turto rinkos vertė 2015 m. liepos 19 d. buvo 1 680 000 Eur. Taigi, nagrinėjamoje byloje dėl Turto rinkos vertė aktualiu laikotarpiu yra dvi skirtingos ekspertų išvados – teismo 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės akto išvada, ir antstolės N. Jutkienės, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, skirto vertinimo UAB „Verslavita“ išvada, kurioje konstatuota, kad Turto vertė tai pačiai datai yra 860 000 Eur.

25.       Teismas, įvertinęs UAB „Verslavita“ ir teismo eksperto Kastyčio Kumpino atliktų vertinimų išvadas, nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės išvada dėl jos atlikimui netinkamai parinktų tyrimo objektų – parinkti ne tos pačios paskirties objektai, didžiausią kainą, atliekant vertinimą, lėmė objektas, kuris yra žemės sklypas, pramogų centras, motelis, tuo tarpu Turtas iš esmės yra kaimo turizmo sodyba, nes ieškovai statėsi kaip ūkininkai; be to, abejonių kėlė ir eksperto parinkti faktiniai duomenys, nes lyginamųjų objektų lokalizacijos vieta ženkliai skiriasi (pvz., Turtas yra Širvintų sav., lyginamieji objektai – Marijampolės sav., Šilutės sav., Raseinių sav. ir t.t.); lyginamųjų sandorių sudarymo datos taip pat skiriasi – nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2015 m. liepos mėnesių. Nepaisant nurodyto ekspertizės akto trūkumų, atmetus didžiausią kainą, atliekant šį vertinimą, lėmusio objekto vertę, Turto vertė 2015 m. liepos 19 d. būtų artima UAB „Verslavita“ nustatytai Turto rinkos vertei. Netinkamai parinkus lyginamuosius objektus, gauta nepagrįsta ir tyrimo išvada, kuri teismo vertinta kritiškai.

26.       Iš UAB „Verslavita“ Turto vertinimo akto bei liudytoju apklausto UAB „Verslavita“ vertintojo O. I. paaiškinimų teismas nustatė, kad vertinimui parinkti penki objektai, kurie labai panašūs geografine padėtimi, nes vertinant reikšminga yra objekto paskirtis, privažiavimo keliai, vietovės vaizdingumas ir kt. Atliekant vertinimą buvo remiamasi ir realiai įvykusiais sandoriais, ir esančiais pasiūloje, iš pasirinktų objektų atmetant didžiausią ir mažiausią sandorio vertę. Be to, buvo vertinamas tik Turtas kaip visuma, nurodytas antstolio akte, o ne verslas, vėliau išskaičiuojant atskirų objektų vertę. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvados, kad UAB „Verslavita“ atliktas Turto vertinimas yra objektyvesnis, patikimesnis, o UAB „Verslavita“ nustatyta Turto rinkos vertė aktualiu laikotarpiu buvo teisinga ir pagrįsta.

27.       Teismas sprendė, kad Turto pradinė pardavimo kaina varžytynėse nustatyta nepažeidžiant nei jos nustatymo procedūros, nei įstatymų bei kitų teisės normų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimo procesą. Antstolė N. Jutkienė, nepažeisdama teisės normų, kas konstatuota prejudiciniais faktais, nustatė pradinę Turto kainą varžytynėse, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Tačiau šiuo atveju netgi už ieškovo ginčijamą pradinę Turto kainą varžytynėse niekas jo nenupirko, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės metu nustatyta Turto kaina buvo neprotingai maža ar pažeidė išieškotojo ir / ar skolininko interesus

28.       Teismas sprendė, kad antstolė N. Jutkienė, perduodama Turtą ginčijama kaina, neturėjo pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos Turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, dėl ko reikėtų skirti pakartotinę ekspertizę, nes Turto įvertinimo pagrįstumą du kartus patikrino ir patvirtino įsiteisėję dviejų instancijų teismų sprendimai. Turto nepardavus varžytynėse, antstolė N. Jutkienė Turto perdavimo išieškotojui aktu Turtą pagrįstai perdavė „Swedbank“, AB remdamasi UAB „Verslavita“ nustatyta jo rinkos kaina. Pripažinti šį aktą negaliojančiu ieškovų nurodytais motyvais teismas nenustatė pagrindo, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

29.       Pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio teismas iš hipotekos lakšto nustatė, kad ieškovė ne tik raštu sutiko, kad jos sutuoktinis ieškovas gautų kreditą iš „Swedbank“, AB, bet ir buvo išdavusi įgaliojimą savo sutuoktiniui, kurio pagrindu notaras patvirtino hipotekos lakštą, t. y. 2007 m. gegužės 22 d. notarė N. Gansiniauskienė patvirtinto hipotekos lakštą, kurio pagrindu 2007 m. gegužės 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja E. Z. įregistravo hipoteką Turtui ir suteikė identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, hipotekos įregistravimo pagrindas yra 2007 m. gegužės 22 d. notarės N. Gansiniauskienės patvirtintas hipotekos lakštas, kuris nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas, todėl ieškovės ieškinys dėl hipotekos registracijos panaikinimo nepagrįstas. Duomenų, kad notarė arba hipotekos teisėja būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, į bylą nėra pateikta. Kaip matyti iš ginčo hipotekos sandorio, įforminto hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ieškovė ginčo sandorį sudarė per atstovą – ieškovą, o atstovavimo santykiai patvirtinti notariniu įgaliojimu, 2006 m. lapkričio 16 d. patvirtintu Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarės R. J.. Neginčijamas įrašas hipotekos lakšte, kurį patvirtino notarė, ir prie jo pateikti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą savo sutuoktiniui ieškovui, o įkeičiamų daiktų bendraturčiai K. V. ir M. V. – įgaliojimą T. P. (ieškovų sūnus), todėl visą atsakomybę už tinkamo notarinio veiksmo atlikimą prisiėmė notarė N. Gansiniauskienė, nes hipotekos teisėja įregistravo hipoteką Turtui notariškai patvirtinto oficialaus dokumento pagrindu, kurio ieškovė neginčijo, kaip neginčijo ir jos išduoto įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas, veikdamas kaip savo sutuoktinės atstovas, pasirašė už ją hipotekos lakšte.

30.       Ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti hipotekos registraciją, kol nenuginčytas nei jos ieškovui išduotas įgaliojimas, nei hipotekos lakštas, negali būti tenkinamas. „Swedbank“, AB kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovas skundė hipotekos teisėjo nutartis dėl Turto arešto ir dėl išieškojimo iš Turto, tačiau visi jo skundai atmesti. Šiuose teismo procesuose dalyvavo ir ieškovė, o taip pat ir Turto bendraturčiai K. V. bei M. V., todėl abejoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra pagrindo.

31.       Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad ieškiniai nagrinėjamoje byloje atmesti, todėl nėra pagrindo netenkinti „Swedbank“, AB priešieškinio reikalavimo, nes jos, kaip savininkės, teisės nėra nuginčytos. Iš Turto perdavimo išieškotojui akto, kurį patvirtina ir Nekilnojamojo registro duomenys, teismas nustatė, kad Turto savininke, nenuginčijus minimo akto šioje byloje, yra „Swedbank“, AB, kuri, remdamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti. „Swedbank“, AB turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savo, kaip turto savininkės, teisės pažeidimus, todėl ieškovai su visu savo turtu iškeldintini iš „Swedbank“, AB priklausančio Turto, kadangi bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai Turto realiai „Swedbank“, AB nėra perdavę ir atlaisvinę.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

2.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius tenkinti, „Swedbank“, AB priešieškinį atmesti, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, o sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja prejudiciniai faktai. Lyginant minėtas bylas ir šią bylą, visose bylose buvo sprendžiami tik ieškovo teisių ir pareigų klausimai, o šios bylos nagrinėjimo dalykas ir proceso dalyviai buvo nauji asmenys, kurie Ukmergės rajono apylinkės teismo byloje nedalyvavo, t. y. kiti Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyto Turto savininkai – K. V., M. V., ieškovė, taip pat kiti proceso dalyviai. Tai, kad minėtose bylose nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo pakartotinei Turto ekspertizei skirti, šioje byloje nėra aktualu, nes šioje byloje buvo pateikti tokios ekspertizės būtinumą pagrindžiantys argumentai bei įrodymai.

32.2.                      Kredito sutartis, 2007 m. gegužės 31 d. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), rodo, kad Turtas imant paskolą įkainotas 7 404 306 Lt (2 144 435,20 Eur), bei įkeistas AB „Swedbank“, buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, jų draudimo suma 2007 m., gegužės 19 d. sudarė 4 545 200 Lt (1 576 1040,15 Eur).

32.3.                      2007 m. gegužės 22 d. hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) šalys nenurodė, kad yra įkeičiami ir žemės sklypo priklausiniai, t. y. hipotekos objektu buvo nurodytas tik žemės sklypas ir išvardintas nekilnojamasis turtas bei inžinieriniai įrenginiai, tuo metu, kaip buvo nurodyta minėtame hipotekos lakšte, įkeisti AB Šiaulių bankui hipotekos lakštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šalys hipotekos sutartyje apsibrėžė hipotekos objektą, t. y. šalys susitarė tik dėl žemės įkeitimo, atskirai neaptardamos esamo ar būsimo statinio, pastatyto įkeistame žemės sklype, įkeitimo klausimo.

32.4.                      UAB „Verslavita“ pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad buvo įkainoti tik Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre objektai, esantys kaimo turizmo sodyboje, ir kurių kaina galėtų būti apie 860 000 Eur, tačiau jie nebuvo apžiūrėti. Tik šis Turtas įkeistas „Swedbank“, AB ir tik šį Turtą iš varžytynių pardavinėjo antstolė N. Jutkienė, tik tokį Turtą, neparduotą varžytynėse, sutiko perimti „Swedbank“, AB. Kartu su Turto perdavimo išieškotojui akte nurodytu Turtu „Swedbank“, AB įgijo ir kitą turtą, nes pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, tačiau Swedbank“, AB nepagrįstai be teisėto pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita.

32.5.                      Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir turto perdavimo metu kaimo turizmo sodybos žemės sklype, be akte nurodyto konkretaus turto, buvo ir kitas neįkainotas, neregistruotas, nei į 2007 m. gegužės 22 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) neįtrauktas, nei į Kredito sutartyje minėtus hipotekos lakštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neįtrauktas ieškovo apskaitomas turtas, kuris įkeistas atskiru, kartu hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu, tačiau nei į 2007 m. gegužės 22 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) neįtrauktu, nei kartu su Kredito sutartyje minėtais hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neminėtu hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini): universali lauko aikštyno danga su lauko teniso, tinklinio, futbolo ir krepšinio linijomis; universalus lauko teniso / tinklinio komplektas; stacionarios krepšio konstrukcijos; mini futbolo vartai; transportuojami žiūrovų suoliukai; skiriamasis aikštyno tinklas; teniso aikštelės aptvaro komplektas, asfalto danga; ūkinis pastatas; elektros pastotė; tvora su vartais; ūkinis statinys su malkine; lauko pastogė; stulpinis apšvietimas; aptverta automobilių stovėjimo aikštelė; vaiko žaidimo aikštelė; vidinio kiemo betoninių trinkelių danga ir visi 6,7 ha žemės ūkio paskirties sklypo inžinerijos ir infrastruktūros statiniai, ką patvirtinta ne tik UAB „Verslavita“ pateikto ekspertizės akto duomenys, prie akto pridėtos fotonuotraukos, bet ir 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio R. V. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai; atliktų darbų apmokėjimo pažyma; PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai. Teismas, vertindamas Turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumą, privalėjo įvertinti ir tai, kad šiuo aktu „Swedbank“, AB įgijo ne tik akte nurodytą Turtą, bet ir visą turtą, kuris buvo žemės sklype, kuris net nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas.

32.6.                      Tiek UAB „Verslavita“ pateiktas ekspertizės aktas, tiek 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės aktas surašytas eksperto K. Kumpino, neatitinka reikalavimų, nes vertinamas Turtas – Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyti statiniai ir inžinieriniai įrenginiai – buvo vertinami nelyginant jų su analogišku arba panašiu turtu. Abiem atvejais kaip palyginamieji objektai paimti ne analogiški ar panašūs statiniai, įrenginiai, bet poilsio paskirties pastatų kompleksai, nekilnojamasis turtas, t. y. parduotos sodybos su visais juose buvusiais objektais, kuriuose nėra duomenų apie atskirų inžinierinių įrenginių, vidaus įrenginius, jų vertę, bet nurodoma, jog yra skirtingi, atskiri inžinieriniai įrenginiai. Ieškovas vykdo kompleksinę veiklą apimančią apgyvendinimo, poilsio paslaugų teikimą, todėl turėjo būti įvertintas ir Turte ieškovų vykdomas verslas. Turte esantys kiti objektai neįtraukti į Nekilnojamojo turto registrą, statyti naudojant ieškovo lėšas, po sutarties su „Swedbank“, AB sudarymo, todėl jie nebuvo įkeisti.

32.7.                      Antstolei vykdant išieškojimą AB „Swedbank“ naudai iš hipotekos turto, kartu su įkeista žeme perleidus kitą joje esantį turtą, pažeistos ieškovo ir kitų turto bendrasavininkų teisės, nes toks turtas turėjo būti parduodamas ne pirmąja eile, t. y. šiuo atveju teisę į Turto dalį turėjo ir kiti kreditoriai.

32.8.                      Turto sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo Hipotekos registre data ir laikas: 2007 m. gegužės 31 d. Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė: 2007 m. gegužės 5 d. Kredito sutartis. Šio hipotekos lakšto 9 punkte nurodyta, kad įkeičiami daiktai yra įkeisti AB Šiaulių bankui hipotekos lakštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad „Swedbank“, AB įkeičiamas turtas jau buvo įkeistas AB Šiaulių bankas, matyti ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašų. Turtas tuo metu, kai jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovams, K. V. ir M. V., pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį, kurią pasirašė ieškovas, buvo įkeistas AB Šiaulių bankui. Pagal šios sutarties sąlygas antrinė hipoteka be AB Šiaulių banko sutikimo buvo negalima. Turto hipoteka AB Šiaulių banko naudai išregistruota 2007 m. birželio 5 d., o hipoteka AB Swedbank naudai įregistruota 2007 m. gegužės 5 d., nesant AB Šiaulių banko sutikimo dėl antrinės hipotekos. Tokiu būdu hipotekos sutarčių šalys įtvirtino imperatyvų draudimą įkeisti jau įkeistą turtą nesant kreditoriaus sutikimo.

32.9.                      Sandoris, kuris sudarytas pažeidžiant tokį šalių sutartimi nustatytą draudimą ir kitų kreditorių interesus kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei yra niekinis ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ex officio (lietuviškai – pagal pareigas) turėjo pripažinti Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tai, kad „Swedbank“, AB žinojo apie tokį draudimą, bet jį ignoruojant sudaryta ir įregistruota antrinė hipoteka, matyti iš 2007 m. gegužės 5 d. su „Swedbank“, AB sudarytos Kredito sutarties 2.3.3 ir 2.8.4 papunkčių. Šiose sąlygose šalys aiškiai nurodė, kad būtina gauti AB Šiaulių banko sutikimą antrinei hipotekai, tačiau tai nebuvo padaryta dėl ko ieškovas už sutarties sąlygų pažeidimą sumokėjo AB Šiaulių bankui 30 000 Lt (8 651,46 Eur) baudą.

32.10.                      Ieškovė nei pati pasirašė Turto įkeitimo „Swedbank“, AB sutartį, nei įgaliojo ieškovą pasirašyti Turto įkeitimo sutartį. Ji net nedalyvavo sudarant Kredito sutartį, ką patvirtina pas ieškovus esantis šios sutarties antrasis egzempliorius, kuriame nėra ieškovės parašo, nors sutartyje nurodyta, kad šalys pasirašė šios sutarties abu egzempliorius. Ieškovė neišreiškė savo valios dėl konkretaus Turto įkeitimo po to, kai jos valia buvo įgyvendinta sudarius sutartį su AB Šiaulių banku, kaip ir valios sudaryti antrinės hipotekos sutartį, ko nėra nurodyta ir ieškovui išduotame įgaliojime.

32.11.                      Panaikinus Turto perdavimo išieškotojui aktą, taikytina restitucija, Turtas turėtų būti grąžintas jo savininkams, tame tarpe ir ieškovams, o „Swedbank“, AB, neturėdama nuosavybės teisių į šį turtą, netenka teisės reikalauti pašalinti savo, kaip turto savininkės, teisės pažeidimus.

2.                      Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra speciali teisės norma ir reglamentuoja išimtinai turto pardavimo iš varžytynių akto ir turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu. Kadangi ginčo objektas yra Turto perdavimo išieškotojui aktas, o ne Turto pardavimo iš varžytynių aktas ar Turto pardavimo be varžytynių aktas, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinio netenkinti ne tik teismo sprendime nurodytais, bet ir šiuo pagrindu.

33.2.                      Įsiteisėjusiomis Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis konstatuota, kad ieškovas vykdymo proceso metu nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl Turto rinkos kainos 2015 m. liepos 17 d. duomenimis, kuri nustatyta antstolės N. Jutkienės paskirtos ekspertizės metu ir kad nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę Turto ekspertizę, šioje byloje nurodytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia – jos laikomos prejudiciniais faktais. Kadangi už CPK tvarka nustatyta nustatytą pradinę Turto kainą varžytynėse niekas Turto nenupirko, jis teisėtai ir pagristai perduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn.

33.3.                      Netgi už ieškovo ginčijamą pradinę Turto kainą varžytynėse niekas jo nenupirko, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės metu nustatyta Turto kaina neprotingai maža ar pažeidė išieškotojo ir / ar skolininko interesus.

33.4.                      Ieškovės reikalavimai dėl Turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo apeliacinės instancijos teisme turi būti netenkinti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių turi būti netenkinti ir ieškovo reikalavimai. Ieškovo sutuoktinė ieškovė raštu patvirtino, kad susipažino su visomis Kredito sutarties sąlygomis, tuo sutikdama ir patvirtindama, kad Kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams.

33.5.                      Ieškovės reikalavimas panaikinti hipotekos registraciją kol nenuginčytas nei jos ieškovui išduotas įgaliojimas, nei hipotekos lakštas negali būti patenkintas. „Swedbank“, AB suteikus kreditą ieškovui ir kredito lėšomis padengus jo kreditą AB Šiaulių banke, įsigaliojo hipoteka Turtui, kurią realizavus jos pagrindu po beveik dešimties metų ir buvo surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas.

1.       Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame prašo netenkinti apeliacinio skundo dalies dėl reikalavimų atsakovei VĮ Registrų centrui, o dėl kitos reikalavimų dalies prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.2.                      Įvertinti, ar Hipotekos registre 2007 m. gegužės 31 d. įregistruojant sutartinę hipoteką, Hipotekos registro tvarkytojui ir hipotekos teisėjui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ar buvo atlikti visi teisės aktuose nurodyti veiksmai, VĮ Registrų centras negali, nes savo žinioje neturi nei hipotekos lakšto, ar jo kopijos, nei kartu su lakštu pateiktų dokumentų. 

33.3.                      Nei ieškovų nurodytas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, nei VĮ Registrų centras ne tik neturėjo (ir neturi) teisės tikrinti notarų ir teisėjų pranešimuose nurodytų duomenų teisingumo, bet ir nebuvo ir nėra atsakingi už notarų ir teisėjų atliekamų veiksmų teisėtumą.

1.       Atsakovė antstolė N. Jutkienė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

34.1.                      Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir Turto perdavimo metu be akte nurodyto konkretaus Turto, buvo ir kitas neįkainotas, neregistruotas, į 2007 m. gegužės 22 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) neįtrauktas, į Kredito sutartyje minėtus hipotekos lakštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neįtrauktas ieškovo apskaitomas turtas – įvairūs inžineriniai ir infrastruktūros statiniai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo yra susiję neatskiriamai, todėl juos ištiko pagrindinio daikto likimas – jie atiteko „Swedbank“, AB.

34.2.                      Pagal Kredito sutarties 8.1 papunkčio nuostatas bet kuris nekilnojamas daiktas, naujai pastatytas ar naujai įrengtas „Swedbank“, AB įkeistame žemės sklype privalėjo būti ieškovo inventorizuotas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir papildomai įkeistas „Swedbank“, AB. Ieškovas neįvykdė šios savo sutartinės prievolės, todėl šiuo metu negali remtis šiuo argumentu, t. y., kad „Swedbank“, AB perduotas neįkeistas turtas ir toks turto perdavimas neatitiko jo valios. „Swedbank“, AB teisėtai ir pagrįstai įgijo šį turtą, nes pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, tuo tarpu, ši taisyklė išskirtinai paminėta Kredito sutarties 8 punkte

34.3.                      Nors ieškovas savo skunde ir nurodo, kad UAB „Verslavita“ vertintojui atidžiau apžiūrėjus vertinamo Turto įrengimo lygį, jis būtų galėjęs daryti išvadą, jog objektas atitinka viešbučiui keliamus reikalavimus, tačiau toks teiginys nepagrįstas. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius viešbučius, motelius išskiria į atskirą ekonominę klasę, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato, kad viešbučiai, moteliai ir kt. priskiriami klasifikuotas apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams, kaimo turizmo sodybos – neklasifikuotas apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams, atitinkamai nustatydamas reikalavimus tiek paslaugas teikiantiems subjektams, tiek objektams, kuriuose tos paslaugos yra teikiamos. Kuriai kategorijai priskiriamas objektas įtvirtinta Nekilnojamojo turto registre, t. y., būtent šis įrašas registre atspindi objekto teisinį statusą, kuris, be abejonės, gali būti keičiamas. Tačiau jis taip pat yra reikšmingas ir nustatant nekilnojamojo turto objekto vertę. Be to, atmetus didžiausią kainą (atliekant ekspertizę sukėlusią objekto vertę), Turto vertė 2015 m. liepos 19 d. lieka artima UAB „Verslavita“ nustatytai šio Turto rinkos vertei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

3.                      Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti jų ieškiniai ir patenkintas „Swedbank“, AB priešieškinis. Apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja prejudiciniai faktai, kad ieškovų ir jų bendraturčių turtas perduotas išieškotojui („Swedbank“, AB) ne už mažesnę, nei reali Turto vertė, sumą, todėl pažeistos apeliantų ir jų bendraturčių teisės. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Verslavita“ ekspertinio tyrimo aktu ir nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės aktu, dėl ko priėjo nepagrįstų išvadų dėl „Swedbank“, AB perduoto Turto tikrosios vertės. Teigia, kad jų reikalavimai turi būti patenkinti, o „Swedbank“, AB priešieškinis atmestas. 

4.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai pasisako dėl kiekvienos apeliantų apeliacinio skundo argumentų grupės.

Dėl prejudicinių faktų

5.                      Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad antstolė       N. Jutkienė 2012 m. liepos 25 d. surašė ieškovo Turto arešto aktą, viso areštuoto Turto vertę nurodydama 5 400 000 Lt (1 563 948,10 Eur). Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta areštuoto turto verte, kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas skirti parduodamo turto vertės nustatymo ekspertizę. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1630-759/2012 ieškovo skundą atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-3-340/2013 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

6.                      Antstolė 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą, nurodė, kad pradinė Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse 4 320 000 Lt (1 251 158, 48 Eur) (80 proc. Turto vertės). Ieškovas pateikė skundą dėl antstolės 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymo ir prašė organizuoti arba leisti skolininkams atlikti Turto ekspertinį įkainojimą. Antstolė skundo netenkino; Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-347-759/2015 ieškovo skundą atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-535-603/2015 ieškovo skundą tenkino ir įpareigojo antstolę organizuoti arba leisti skolininkams atlikti Turto perkainojimą. Antstolė paskyrė naują įkeisto Turto vertinimą ir pavedė jį atlikti UAB „Verslavita“, kurį atlikus Turtas įvertintas 860 000 Eur suma. Ieškovas skundu prašė antstolės leisti jam pačiam užsakyti aptariamo turto rinkos vertės nustatymą. Antstolė N. Jutkienė tenkino šį prašymą ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę dėl įkeisto turto, nurodydama ieškovui per 5 darbo dienas į jos depozitinę sąskaitą sumokėti 3 025 Eur ekspertizės išlaidoms. Ieškovas šios sumos nesumokėjo, todėl antstolė N. Jutkienė 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu antstolė paskelbė Turto varžytynes ir nurodė pradinę parduodamo Turto kainą – 688 000 Eur (80 proc. Turto vertės).

7.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad varžytynėse Turto niekam nenupirkus, 2015 m. spalio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pasiūlė išieškotojui „Swedbank“, AB paimti ieškovo įkeistą Turtą už pirmosiose varžytynėse nurodytą parduodamo Turto kainą – 688 000 Eur. Tą pačią dieną „Swedbank“, AB pranešė antstolei, kad sutinka perimti skolininko įkeistą Turtą, o ieškovo atstovas apskundė antstolės patvarkymą. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-675/2016 neskyrė pakartotinės Turto ekspertizės ir ieškovo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1507-560/2016 netenkino ieškovo atskirojo skundo ir, nesutikęs su ieškovo prašymu skirti pakartotinę Turto ekspertizę, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-69-675/2016 paliko nepakeistą.

8.                      Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiomis Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis konstatuota, jog ieškovas vykdymo proceso metu nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl Turto rinkos kainos 2015 m. liepos 17 d. duomenimis, kuri nustatyta antstolės N. Jutkienės paskirtos ekspertizės metu ir kad nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę. Taip pat teismas sprendė, kad šiuo atveju antstolė N. Jutkienė, perduodant Turtą ginčijama kaina, neturėjo pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos Turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, dėl ko reikėtų skirti pakartotinę ekspertizę, nes Turto įvertinimo pagrįstumą du kartus patikrino ir patvirtino įsiteisėję dviejų instancijų teismų sprendimai. Teismas konstatavo, kad antstolei N. Jutkienei šiuo atveju nereikėjo imtis papildomų veiksmų dėl tikrosios Turto vertės nustatymo, nes parduodamo Turto vertė nustatyta teisingai ir pagrįstai, o Turto nepardavus varžytynėse, antstolė N. Jutkienė 2016 m. liepos 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Turtą pagrįstai perdavė „Swedbank“, AB, remdamasi UAB „Verslavita“ nustatyta jo rinkos kaina.

9.                      Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja prejudiciniai faktai dėl parduodamo Turto vertės tinkamo nustatymo. Lyginant minėtas bylas ir šią bylą, visose bylose buvo sprendžiami tik ieškovo teisių ir pareigų klausimai, o šios bylos nagrinėjimo dalykas ir proceso dalyviai buvo nauji asmenys, kurie Ukmergės rajono apylinkės teismo byloje nedalyvavo, t. y. kiti Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyto Turto savininkai – K. V., M. V., ieškovė, taip pat kiti proceso dalyviai. Tai, kad minėtose bylose nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo pakartotinei Turto ekspertizei skirti, šioje byloje nėra aktualu, nes šioje byloje buvo pateikti tokios ekspertizės būtinumą pagrindžiantys argumentai bei įrodymai.

10.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su minėtais ieškovų argumentais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

11.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog prejudicinių faktų galią kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims ir kai pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

12.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1630-759/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-3-340/2013, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-69-675/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1507-560/2016 nustatyti faktai šioje civilinėje byloje vertinant Turto perdavimo išieškotojui akte nurodytos vertės pagrįstumą, prejudicinės reikšmės neturi. Ši išvada pagrįsta tuo, kad minėtose bylose yra konstatuojama, jog antstolė, 2012 m. liepos 25 d. surašydama ieškovo Turto arešto aktą ir priimdama 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą (kuriuo paskelbtos varžytynes ir nurodyta pradinė parduodamo Turto kaina 688 000 Eur), savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių Turto įkainojimo procesą, pasisakoma tik dėl antstolės veiksmų teisėtumo, bei kad ieškovas minėtose bylose nepateikė motyvuotų prieštaravimų. Tačiau minėtose bylose nėra pasisakoma dėl to, ar Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta Turto kaina yra reali, atitinkanti rinkos vertę, nėra vertinamas Turto perdavimo išieškotojui akte nurodytos vertės pagrįstumas, bylose nedalyvavo ieškovė, Turto bendraturčiai, be to, ieškovas turi teisę Turto perdavimo išieškotojui aktą ginčyti ne tik vykdymo procese ginčydamas antstolės veiksmus, tačiau ir ginčo teisena. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo ieškinio pagrįstumą, galėjo remtis prejudiciniu faktu dėl antstolės veiksmų teisėtumo, tačiau ne prejudiciniu faktu dėl Turto perdavimo išieškotojui akte nurodytos vertės atitikimo rinkos vertei.

Dėl byloje pareikštų ieškinių ir priešieškinio reikalavimų

13.                      Nagrinėjamoje byloje pareikšti du ieškiniai: ieškovas ieškiniu atsakovėms antstolei                           N. Jutkienei ir „Swedbank“, AB prašė pripažinti negaliojančiu antstolės 2016 m. liepos 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo „Swedbank“, AB perduotas ieškovui ir bendraturčiams priklausantis Turtas. Ieškovė ieškiniu atsakovėms antstolei N. Jutkienei, „Swedbank“, AB ir VĮ Registrų centrui prašė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atlikto Turto hipotekos „Swedbank”, AB naudai registravimą pripažinti negaliojančiu; panaikinti antstolės Turto perdavimo išieškotojui aktą. Taigi, sutampa abiejų ieškinių reikalavimas dėl Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovas iš esmės ginčijo Turto perdavimo išieškotojui aktą dėl per mažos jame nurodytos Turto vertės, o ieškovės minėtą aktą ginčijo dėl savo valios, kuriuo įkeistas Turtas, neišreiškimo. Kaip papildomas, ieškovės buvo keliamas reikalavimas atsakovei VĮ Registrų centrui dėl Turto hipotekos „Swedbank”, AB naudai registravimo pripažinimo negaliojančiu. „Swedbank”, AB taip pat buvo pareiškęs priešieškinį ieškovams dėl jų iškeldinimo iš Turto.

14.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė visus ieškovų reikalavimus ir patenkino priešieškinį. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad abiejų ieškinių reikalavimai turėjo būti patenkinti visiškai, taigi, ir reikalavimas dėl Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu (ieškovo ir ieškovės nurodytais pagrindais) ir reikalavimas dėl Turto hipotekos „Swedbank”, AB naudai registravimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat teigia, kad ieškinius patenkinus turėjo būti atmestas „Swedbank”, AB priešieškinis.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pirmiausia pasisako dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl Turto hipotekos „Swedbank”, AB naudai registravimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl Turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais, tuomet – dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, ir tik patikrinus skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovų reikalavimų, pasisako dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas „Swedbank”, AB priešieškinis dėl ieškovų iškeldinimo iš Turto.

Dėl ieškovės ieškinio

16.                      Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė atsakovės VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisių perėmėjo) atlikto Turto hipotekos „Swedbank”, AB (kredito davėjo pagal Kredito sutartį) naudai registravimą pripažinti negaliojančiu ir tuo pačiu panaikinti antstolės N. Jutkienės Turto perdavimo išieškotojui aktą. Ieškovė teigė, kad Turtas „Swedbank“, AB įkeistas ir ginčijamu Turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas neteisėtai, nes Turtas įkeistas ieškovei neišreiškus valios įkeisti Turtą „Swedbank“, AB bei pažeidus imperatyvias CK 4.171 straipsnio nuostatas. Ieškovė teigė, kad Turtas, kurį ji valdė kartu su kitais bendraturčiais, buvo įkeistas dar 2006 m. AB Šiaulių bankui, kuriam ieškovas kreditą grąžino 2007 m. birželio 1 d. Ieškovės teigimu, nors jos sutuoktinis ieškovas gavo iš „Swedbank“, AB kreditą 2007 m. gegužės 5 d. Kredito sutarties pagrindu, ir šia sutartimi įsipareigojo per 30 dienų iš gautų šio kredito lėšų padengti kreditą AB Šiaulių bankui, tačiau įkeisti „Swedbank“, AB naudai jai su bendraturčiais priklausantį nekilnojamąjį turtą ji savo sutuoktiniui nedavė sutikimo ir pati hipotekos lakšte, kaip įkeičiamo Turto savininkė, nepasirašė, įgaliojimo tokius veiksmus atlikti trečiajam asmeniui nedavė.

17.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė raštu patvirtino, jog susipažino su visomis Kredito sutarties sąlygomis, tuo sutikdama ir patvirtindama, kad Kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Tai pat teismas nustatė, kad ieškovė ne tik raštu sutiko, kad jos sutuoktinis (ieškovas) gautų kreditą iš „Swedbank“, AB, bet ir buvo išdavusi įgaliojimą savo sutuoktiniui, kurio pagrindu 2007 m. gegužės 22 d. notarė N. Gansiniauskienė patvirtino hipotekos lakštą. Teismas nurodė, kad hipotekos įregistravimo pagrindas yra 2007 m. gegužės 22 d. notarės N. Gansiniauskienės patvirtintas hipotekos lakštas, kuris nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas, todėl ieškovės ieškinys dėl hipotekos registracijos panaikinimo yra nepagrįstas. Duomenų, kad notarė arba hipotekos teisėja būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, į bylą nėra pateikta. Iš ginčo hipotekos sandorio, įforminto hipotekos lakštu (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), teismas nustatė, kad ieškovė ginčo sandorį sudarė per atstovą – ieškovą, o atstovavimo santykiai buvo patvirtinti notariniu įgaliojimu, 2006 m. lapkričio 16 d. patvirtintu Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarės R. J.. Teismas nustatė, kad įrašas hipotekos lakšte, kurį patvirtino notarė, ir prie jo pateikti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą savo sutuoktiniui (ieškovui), o įkeičiamų daiktų bendraturčiai (tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų) K. V. ir M. V. – įgaliojimą T. P. (ieškovų sūnus). Hipotekos teisėja įregistravo hipoteką Turtui notariškai patvirtinto oficialaus dokumento pagrindu, kurio ieškovė neginčija, kaip neginčija ir jos išduoto įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas, veikdamas kaip savo sutuoktinės atstovas, pasirašė už ją hipotekos lakšte. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti hipotekos registraciją, nenuginčijus nei jos ieškovui išduoto įgaliojimo, nei hipotekos lakšto, negali būti tenkinamas.

18.                      Apeliaciniame skunde ieškovai, nesutikdami su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį, kurią pasirašė ieškovas, Turtas įkeistas AB Šiaulių bankui. Pagal šios sutarties sąlygas antrinė hipoteka be AB Šiaulių banko sutikimo buvo negalima. Turto hipoteka AB Šiaulių banko naudai išregistruota 2007 m. birželio 5 d., o hipoteka „Swedbank“, AB naudai įregistruota 2007 m. gegužės 5 d., nesant AB Šiaulių banko sutikimo dėl antrinės hipotekos. Tokiu būdu hipotekos sutarčių šalys įtvirtino imperatyvų draudimą įkeisti jau įkeistą turtą nesant kreditoriaus sutikimo, todėl ginčo hipotekos registravimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Taip pat teigia, kad ieškovės ieškovui išduotas įgaliojimas nesuteikė ieškovui teisės jos vardu veikti įkeičiant Turtą. Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ex officio turėjo pripažinti Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi iš neteisėto hipotekos sandorio atsirado teisinės pasekmės, t. y. hipotekos registravimas. 

19.                      Apeliacinės instancijos teismas su minėtais ieškovų argumentais sutikti neturi pagrindo. CK 4.170 straipsnyje nustatyta, kad įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatytos per atstovą sudaryto sandorio pasekmės – atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Kaip matyti iš ginčo hipotekos sandorio, ieškovė, kaip ginčo turto savininkė, hipotekos sandorį sudarė per atstovą – ieškovą, o atstovavimo santykiai patvirtinti notariniu įgaliojimu (2006 m. lapkričio 16 d. patvirtintu Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarės R. J.). Hipotekos teisėja įregistravo hipoteką Turtui notariškai patvirtinto oficialaus dokumento pagrindu, kurio ieškovė neginčija. Be to, ieškovė neginčijo ir jos išduoto įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas pasirašė už ją hipotekos lakšte. Taigi, iš nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip hipotekos turto savininkė, įgijo teises ir pareigas iš hipotekos sandorio veikdama per atstovą.

20.                      Taip pat pažymėtina, kad ieškovės teiginius apie tai, jog „Swedbank“, AB negalėjo kaip prievolės užtikrinimo be AB Šiaulių banko sutikimo gauti Turto hipotekos, paneigia Kredito sutarties sąlygos. Kredito sutarties 2.8.3 papunkčiu ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad iki Kredito sutarties 2.4 papunktyje numatytų ieškovo prievolių užtikrinimo sutarčių sudarymo dienos „Swedbank“, AB bus pateiktas „Swedbank“, AB priimtinas AB Šiaulių banko, kuriam įkeistas Kredito sutarties 2.4 papunktyje nurodytas nekilnojamasis turtas, hipotekos lakštais, kurių identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutikimas dėl pakartotinio Kredito sutarties 2.4 papunktyje nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimo pagal Kredito sutartį „Swedbank“, AB naudai bei dėl hipotekos, kurios identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), besąlyginio atsisakymo nedelsiant, kai ieškovas perves AB Šiaulių bankui rašte nurodytą sąskaitą ieškovo negrąžinto kredito pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį grąžinimui atitinkamą šia Kredito sutartimi suteikiamo kredito sumą. 2.8.4 Kredito sutarties papunkčiu ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pirmos kredito dalies pagal Kredito sutartį išmokėjimo dienos, „Swedbank“, AB bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad yra padengtas AB Šiaulių banko nurodytas ieškovo įsiskolinimas pagal 2006 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį bei įstatymų numatyta tvarka išregistruota Kredito sutarties 2.4 papunktyje nurodyto nekilnojamojo turto hipoteka AB Šiaulių banko naudai. Būtent šių sąlygų įvykdymas sąlygojo hipotekos Turtui įregistravimą „Swedbank“, AB naudai, bei Turto hipotekos išregistravimą AB Šiaulių banko naudai. „Swedbank“, AB suteikus kreditą ieškovui ir kredito lėšomis padengus jo kreditą AB Šiaulių banke, įsigaliojo hipoteka Turtui „Swedbank“, AB naudai. Taigi, šiuo pagrindu reikalavimo teisė į ieškovus perėjo „Swedbank“, AB, tuo pačiu perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (Turto hipoteka) (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad minėtos Kredito sutarties sąlygos įvykdytos netinkamai, todėl ieškovės argumentai dėl neteisėtai įregistruotos hipotekos Turtui „Swedbank“, AB naudai, laikytini nepagrįstais.

21.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo hipotekos registravimo panaikinimui pagrindą galėtų sudaryti, pavyzdžiui, hipotekos lakšto ar ieškovės ieškovui išduoto įgaliojimo pripažinimas negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovei pasirinkus ginčyti tik hipotekos registraciją, ieškinį reiškiant tik techninį veiksmą (įregistravimą, išregistravimą, duomenų keitimą) atliekančiai valstybės įmonei, neginčijant ginčo hipotekos įregistravimo pagrindo, kurio pagrįstumo netikrino ir VĮ Registrų centras, ieškovės ieškinys netenkintas pagrįstai.

22.                      Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat pateikia argumentus dėl ieškovės išduoto įgaliojimo ieškovui apimties (kad ieškovė nesuteikė ieškovui teisės jos vardu veikti įkeičiant Turtą), tačiau šių aplinkybių ieškovai pirmosios instancijos teisme nenurodė, pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų ieškovų argumentų nepasisako.

23.                      Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl hipotekos registracijos pripažinimo negaliojančia, kadangi reikalavimas panaikinti hipotekos registraciją, kol nėra nenuginčytas nei ieškovės ieškovui išduotas įgaliojimas, nei hipotekos lakštas, negali būti tenkinamas. Taip pat pagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas dėl Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovė šį reikalavimą reiškė kaip išvestinį iš savo pirmojo reikalavimo dėl hipotekos registracijos pripažinimo negaliojančia. Nustačius, kad pirmasis ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas, pagrįstai atmestas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl Turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo.

Dėl ieškovo ieškinio

24.                      Ieškovas reikalavo Turto perdavimo išieškotojui „Swedbank”, AB aktą pripažinti negaliojančiu, kadangi Turtas aktu perduotas išieškotojui už žymiai mažesnę sumą nei reali Turto rinkos vertė.

25.                      Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje skyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikus, 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės akte teismo ekspertas K. Kumpinas konstatavo, kad ginčo žemės sklypo su pastatais ir kitais inžineriniais statiniais bei inžineriniais tinklais rinkos vertė Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo dieną (2015 m. liepos 19 d.) buvo 1 680 000 Eur. Taip pat byloje buvo antstolės N. Jutkienės, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, skirto vertinimo UAB „Verslavita“ išvada, kurioje konstatuota, kad Turto vertė tai pačiai datai yra 860 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Verslavita“ ir teismo eksperto K. Kumpino atliktų vertinimų išvadas, nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės išvada dėl jos atlikimui netinkamai parinktų tyrimo objektų. Teismo vertinimu, parinkti ne tos pačios paskirties objektai, didžiausią kainą, atliekant vertinimą, sukėlė objektas – pramogų centras, motelis (objekto adresas: Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini)), o ginčo Turtas yra kaimo turizmo sodyba. Pirmosios instancijos teismui abejonių kėlė ir eksperto parinkti faktiniai duomenys, nes ženkliai skiriasi ir lyginamųjų objektų lokalizacijos vieta (pvz., ginčo objektas yra Širvintų sav., o lyginamieji objektai – Marijampolės sav., Šilutės sav., Raseinių sav. ir t.t.); ir lyginamųjų sandorių sudarymo datos (nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2015 m. liepos).

26.                      Teismas nustatė, kad UAB „Verslavita“ atliktas Turto vertinimas yra objektyvesnis, patikimesnis, todėl priėjo išvados, kad UAB „Verslavita“ nustatyta Turto rinkos vertė aktualiu laikotarpiu buvo teisinga ir pagrįsta. Teismas sprendė, kad atmetus didžiausios kainos objekto vertę, teismo ekspertizėje nurodyta Turto vertė būtų artima UAB „Verslavita“ nustatytai Turto rinkos vertei. Nurodė, kad UAB „Verslavita“ turto vertinimui parinkti objektai labai panašūs geografine padėtimi į ginčo Turtą; Turto vertinimo metu buvo remiamasi ir realiai įvykusiais sandoriais, ir esančiais pasiūloje, iš pasirinktų penkių objektų atmetant didžiausią ir mažiausią sandorio vertę, tokiu būdu vertinimą atliekant pagal tris lyginamuosius objektus.

27.                      Apeliaciniame skunde ieškovai su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino UAB „Verslavita“ atliktą vertinimą objektyviu ir patikimu bei nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto K. Kumpino ekspertizės išvada. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, turėjo pagrindą spręsti, kad Turto perdavimo išieškotojui aktu „Swedbank“, AB Turtas perduotas už žymiai mažesnę kainą nei reali turto vertė, o tuo pažeistos esminės ieškovų teisės, todėl Turto perdavimo išieškotojui aktas turi būti pripažintas negaliojančiu.

28.                      Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti skirtas CPK 602 straipsnis. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

29.                      CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. 

30.                      Kadangi CPK 602 straipsnio nuostatos taikomos ne tik turto pardavimo iš varžytynių akto, bet ir turto perdavimo išieškotojui akto atveju, turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl CPK 602 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Šie išaiškinimai taikytini ir turto perdavimo išieškotojui akto atveju.

31.                      Nagrinėjamoje byloje aktualus CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nurodantis, kad turto perdavimo išieškotojui aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas perduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje (parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse) ir 722 straipsnio 1 dalyje (antrosios varžytynės) nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnio            1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antroje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

32.                      Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

33.                      Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl to, ar Turtas išieškotojui perduotas už mažesnę kainą nei ji turėjo būti nustatyta, vadovavosi byloje esančiomis ekspertų išvadomis. Kaip jau minėta, byloje yra antstolės užsakytos UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad Turto vertė 2015 m. liepos 19 d. buvo 860 000 Eur bei 2019 m. kovo 22 d. teismo paskirtos teismo eksperto K. Kumpino ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad ginčo žemės sklypo su pastatais ir kitais inžineriniais statiniais bei inžineriniais tinklais rinkos vertė 2015 m. liepos 19 d. buvo 1 680 000 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad UAB „Verslavita“ ekspertizė turi trūkumų, kurie sudaro pagrindą abejoti ekspertizės akto patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasitvirtinus ieškovų argumentams dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės akto trūkumų bei nustačius, kad Turto rinkos vertė patikimiau bei objektyviau nustatyta teismo ekspertizės akte, būtų pagrindas pripažinti Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes ekspertizėse Turto vertės skiriasi iš esmės (teismo ekspertizės akte ji beveik du kartus didesnė, nei UAB „Verslavita“ ekspertizėje), todėl kolegija toliau pasisako dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės akto patikimumo.

34.                      Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertė nustatoma: 1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje; 2) laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

35.                      Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika), kurios 4 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Tarptautiniais vertinimo standartais ir Europos vertinimo standartais, privalomą vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, Metodika ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu, tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir Metodikai.

36.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas neatitinka Metodikos reikalavimų ir ši aplinkybė turėjo sudaryti pagrindą pirmosios instancijos teismui minėtą ekspertizės aktą vertinti kritiškai.

37.                      Pirma, objektas nebuvo eksperto tinkamai ištirtas – apžiūrėtas tik iš išorės. Metodikos 35.3 papunktyje nustatyta, kad objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas taip, kad nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę. Ši nuostata iš esmės suponuoja tai, kad vertinamas objektas turi būti apžiūrėtas ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus, taip pat turi būti pateiktos vertinamo objekto išorės ir vidaus nuotraukos, atitinkančios Metodikos reikalavimus.

38.                      Vertinant UAB „Verslavita“ ekspertizės aktą matyti, kad jame nėra pateikiamos vertintame žemės sklype esančių pastatų vidaus nuotraukos, pateikiamos tik vertinamų objektų išorės nuotraukos bei aplinka. Kaip UAB „Verslavita“ ekspertizę atlikęs ekspertas O. I. patvirtino teismo posėdžio metu, jis pastatų viduje nebuvo, pastatų vidaus būklės ir juose esančios įrangos nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės galėjo turėti įtakos UAB „Verslavita“ eksperto išvadai, nustatant Turto rinkos vertę ar parenkant lyginamuosius objektus, kadangi vertinamų statinių viduje esančios įrangos neįvertinimas (byloje esant duomenims, kad vertinamas objektas iš esmės yra kaimo turizmo sodyba, bei, kaip patvirtina ieškovo paaiškinimai, kurie byloje ginčijami nebuvo, statiniuose įrengtas restoranas, ne viena pobūvių ir konferencijų salė bei kiti verslui vykdyti pritaikyti patogumai) galėjo nepagrįstai sumažinti UAB „Verslavita“ eksperto nurodytą Turto vertę.

39.                      Antra, objektas buvo apžiūrėtas nedalyvaujant savininkui ar užsakovui. Metodikos 34 punkte nustatyta, kad vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus. Metodikos 39 punkte nustatyta, kad jeigu objekto apžiūroje nedalyvauja savininkas arba jo įgaliotas asmuo ir užsakovas atsisako arba negali dalyvauti ir neįgalioja kito asmens dalyvauti objekto apžiūroje, tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje, kartu nurodant užsakovo nedalyvavimo objekto apžiūroje priežastį ir jo informavimo apie objekto apžiūros datą ir laiką būdą, taip pat informaciją, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros.

40.                      Kaip matyti iš UAB „Verslavita“ ekspertizės akto, nei Turto savininkai, nei jų įgalioti asmenys Turto apžiūroje nedalyvavo, į objektus turto vertintojas įleistas nebuvo. Formalus Turto savininkų nebuvimas nėra pagrindas laikyti nepagrįsta ekspertizės išvadą, tačiau Turto savininkų nebuvimas sudaro pagrindą manyti, kad ekspertas galėjo būti nenukreiptas įvertinti tam tikras vertinamo objekto savybes (pavyzdžiui pastatų vidus, kita infrastruktūra), kurios galėjo turėti įtakos eksperto išvadai dėl Turto vertės. Ekspertizės akte matyti antstolės                       N. Jutkienės parašas, kuriuo patvirtinama, kad Turto apžiūroje dalyvavo ir antstolė, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas, antstolė Turto apžiūroje nedalyvavo.

41.                      Trečia, pasirinkta objekto vertinimo metodika turėjo esminių trūkumų. Metodikos 55 punkte nustatyta, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Kaip matyti iš UAB „Verslavita“ ekspertizės akto, ekspertas Turtą vertino taikydamas lyginamąjį ir išlaidų metodą.

42.                      Metodikos 58.2 papunktyje nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Taikydamas lyginamąjį metodą turto ekspertas parinko tris lyginamuosius objektus: 1) Varėnos r. sav., Merkinės sen., poilsio paskirties kaimo turizmo sodybą; 2) Molėtų raj. sav., Luokesos sen., poilsio paskirties kaimo turizmo sodybą; 3) Raseinių r. sav., Ariogalos sen., poilsio paskirties kaimo turizmo sodybą.

43.                      Kaip matyti iš eksperto atrinktų palyginamųjų nekilnojamojo turto objektų, objektai yra labai skirtingų statybos metų (1987–2004 m., 1992–1994 m., 1925–2007 m., o vertinamame Turte statiniai statyti 2005–2006 m.), skirtingų patalpų plotų (809,77 kv. m, 575,14 kv. m,                            1 680,25 kv. m, o vertinamo Turto statinių patalpų plotas 1 957,08 kv. m). Be to, ekspertizės akte nėra nurodyta detalių duomenų apie lyginamuosius objektus, kurių pagrindu būtų galima palyginti jų panašumus (skirtumus) su vertinamuoju objektu, o nesant šių duomenų nėra galimybės patikrinti, kad toks vertinimas atitinka objektų vertinimo Metodikos reikalavimus, jog turi būti palygintas analogiškas arba panašus turtas atsižvelgiant į vietą, dydžius, privažiavimą, būklę, inžinierinę infrastruktūrą ir kitus kriterijus. Be to, ekspertizės akto aprašytuose objektuose nevertinti ir lyginamieji žemės sklypai, nenurodyta jų palyginamoji vertė, nors vertinamo Turto žemės sklypo plotas 6,7 ha, neabejotinai turi esminės reikšmės Turto vertei, įvertinant tai, kad Turto žemės sklypas yra turistinėje vietovėje netoli Vilniaus – (duomenys neskelbtini) miestelyje. Teismo posėdžio metu UAB „Verslavita“ ekspertas taip pat negalėjo paaiškinti, kaip nustatyta ekspertizės akte nurodyta Turto žemės sklypo vertė – 16 400 Eur, nors ši vertė skiriasi nuo VĮ Registrų centre nurodytos žemės sklypo vertės. 

44.                      Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad Turto vertinimui atlikti atrinkti iš viso penki objektai, tačiau už didžiausią ir mažiausią kainą parduoti objektai nebuvo vertinami, kadangi būtų iškreipę vertinamojo Turto kainą, nes nėra panašūs į vertinamą Turtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Metodikoje nėra nuostatų, kurios pagrįstų tokį eksperto lyginamųjų objektų atmetimą. Metodikos 57 punkte nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Jeigu ekspertas atrinko tam tikrus analogiškus arba panašius turto objektus, jis turėjo palyginti juos visus su vertinamu Turtu, o jeigu būtų sprendęs, kad palyginamieji objektai nėra tinkami vertinimui atlikti, jie apskritai neturėjo būti atrinkti vertinimui. Taip pat, kaip jau minėta, ekspertui nevertinus ginčo statinių vidaus, nepagrįstai buvo atmesti sandoriai su didžiausia ir su mažiausia verte, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti vertinamo Turto panašumą lyginamųjų objektų parinkimui, todėl nėra aišku, kurie objektai turėjo būti vertinami kaip panašus, o kurie atmesti. Taip pat pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu negalėjo detaliai paaiškinti kaip nustatė lyginamųjų objektų vertės koeficientų pataisos reikšmes, ypač įvertinant tai, kad ekspertizės akte nėra detalių ir išsamių duomenų apie lyginamuosius objektus, o ekspertas nebuvo patekęs į vertinamo Turto pastatų vidų, nevertino jų būklės.

45.                      UAB „Verslavita“ ekspertas antruoju vertinimo metodu pasirinko išlaidų (kaštų) metodą. Metodikos 66 punkte nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.

46.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šio metodo pasirinkimas šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu, kadangi vertinamas Turtas nebuvo nei specialios paskirties, nei retai rinkoje parduodamas objektas. Kaip nurodyta teismo paskirtos 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės akte, buvo fiksuojama pakankamai analogiško ir panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių, yra žinomos jų kainos, nefiksuojama sandorių kainų ypač didelių ir reikšmingų svyravimų, taip pat buvo informacijos apie analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pasiūlos kainas laisvojoje nekilnojamojo turto rinkoje. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodas neturėtų būti taikomas, nes tokiu atveju nustatyta vertė negalėtų būti laikoma turto rinkos verte, kadangi vertės skaičiavimai išlaidų (kaštų) metodų grindžiami nekilnojamojo turto sukūrimo sąnaudų nustatymu, o ne laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotų panašaus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių kaina. Taip pat pažymėtina, kad teismo paskirtos ekspertizės metu buvo palyginti penki objektai (o ne trys, kaip UAB „Verslavita“ ekspertizės metu), kurie atitiko Metodikos reikalavimus, be to, byloje šalys nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo paskirtos ekspertizės išvadų patikimumu.

47.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, įvertinus UAB „Verslavita“ eksperto atliktos ekspertizės trūkumus, turėjo pagrindą kritiškai vertinti UAB „Verslavita“ eksperto atliktos ekspertizės aktą ir suteikti prioritetą teismo paskirtai ekspertizei, kurią ir skyrė tikrajai Turto vertei nustatyti ir kartu vertinti kitus byloje esančius įrodymus.

48.                      Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). 

49.                      Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas nesivadovavo teismo paskirtos 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo juo nesivadovauti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepagrįstai, dėl besiskiriančios nekilnojamojo turto paskirties, kaip lyginamasis objektas teismo ekspertizės akte parinktas pramogų centras – motelis (objekto adresas: Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini)), kadangi vertinamasis objektas yra kaimo turizmo sodyba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Metodikoje nėra nurodyta, kad vertinant turtą lyginamuoju metodu, atrenkant lyginamuosius objektus, turi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, o paskirčiai nesutampant, nėra galimas objektų lyginimas. Be to, kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, ekspertas atkreipė dėmesį ir įvertino tai, kad vertinamasis objektas naudojamas pagal geriausią jam tinkamą panaudojimo būdą (konferencijos, pobūviai, poilsis, apgyvendinimas ir kt.), įvertino jo panaudojimo galimybes, ko nematyti UAB „Verslavita“ eksperto akte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pastatų naudojimo paskirtis gali būti keičiama, todėl nepagrįsta būtų atmesti lyginamuosius objektus tik dėl formalios paskirties, nevertinant faktinių objektų savybių.

50.                      Pirmosios instancijos teismui abejonių kėlė ir eksperto parinkti faktiniai duomenys, nes lyginamųjų objektų lokalizacijos vieta ženkliai skiriasi (pvz., ginčo objektas yra Širvintų sav., lyginamieji objektai – Marijampolės sav., Šilutės sav., Raseinių sav. ir t.t.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis Metodikos 58.2 papunkčio nuostatomis, vertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Taigi, vien aplinkybė, kad lyginamųjų objektų vieta skiriasi nuo vertinamojo objekto vietos, nereiškia, kad lyginamasis objektas parinktas nepagrįstai. Lyginamųjų objektų vietos skirtumas nuo vertinamojo objekto vietos yra pagrindas taikyti pataisos koeficientus, o ne atmesti objektų vertinimo galimybę.

51.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismo ekspertizės akte nurodytų lyginamųjų sandorių sudarymo datos skiriasi – nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2015 m. liepos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Metodikos 58.1 papunktyje nurodyta, jog taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Teismo ekspertizės akte būtent ir vertinami objektų sandoriai, įvykę per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius (iki objekto vertės nustatymo dienos) ir jų objektai, kaip jau minėta, atrinkti ne trys, o penki. Didesnio skaičiaus lyginamųjų objektų parinkimas iš esmės lemia rinkos vertei artimesnės vertinamojo objekto vertės nustatymą.

52.                      Teismas taip pat nurodė, kad atmetus didžiausią kainą atliekant teismo eksperto vertinimą sukėlusio objekto vertę, Turto vertė 2015 m. liepos 19 d. būtų artima UAB „Verslavita“ nustatytai šio turto rinkos vertei. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir šį pirmosios instancijos teismo teiginį. Kaip jau minėta, Metodika nenurodo galimybės atmesti atrinktus vertinamajam objektui lyginamuosius objektus, jų nevertinti. Jeigu ekspertas atrinko lyginamuosius objektus pagal Metodikos reikalavimus, jie turi būti vertinami, o išvadų pateikimas, atmetant konkrečius lyginamuosius objektus, remiantis ta aplinkybe, kad lyginamųjų objektų sandoriai yra didžiausios vertės, prieštarauja pačiai turto vertinimo esmei, kadangi lyginamieji objektai ir atrenkami tam, kad būtų įvertinama galima vertinamojo objekto rinkos vertė, kurios nežinant, lyginamųjų objektų (sandorių) atmetimas dėl kainos yra nepagrįstas.

53.                      Ieškovas yra pateikęs duomenis, kad žemės sklype ir statiniuose nuo jų įkeitimo iki Turto perdavimo išieškotojui atlikti įvairaus pobūdžio darbai, kurie neabejotinai turėjo įtakos Turto vertei. Iš UAB „Verslavita“ pateikto ekspertizės akto duomenų, prie akto pridėtų nuotraukų, iš ieškovo pateikto 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tai pat ieškovo pateiktų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, atliktų darbų apmokėjimo pažymos, PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir turto perdavimo metu žemės sklype, be akte nurodyto konkretaus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto, buvo ir kitas neįkainotas, neregistruotas, žemės sklype esantis turtas: universali lauko aikštyno danga su lauko teniso, tinklinio, futbolo ir krepšinio linijomis; universalus lauko teniso / tinklinio komplektas; stacionarios krepšio konstrukcijos; mini futbolo vartai; transportuojami žiūrovų suoliukai; skiriamasis aikštyno tinklas; teniso aikštelės aptvaro komplektas, asfalto danga; ūkinis pastatas; elektros pastotė; tvora su vartais; ūkinis statinys su malkine; lauko pastogė; stulpinis apšvietimas; aptverta automobilių stovėjimo aikštelė; vaiko žaidimo aikštelė; vidinio kiemo betoninių trinkelių danga.

54.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Kaip matyti iš UAB „Verslavita“ pateikto ekspertizės akto duomenų, šio turto, esančio ginčo žemės sklype, UAB „Verslavita“ ekspertas nevertino. Teismo paskirtos ekspertizės akte, priešingai, yra užfiksuoti ir ieškovo atlikti turto pagerinimai (pvz., sporto aikštelė), įvertinti kaip turintys įtakos žemės sklypo ir viso objekto vertei.

55.                      Pažymėtina, kad teismo paskirtos ekspertizės metu buvo užfiksuotas ir įvertintas pastatų vidus, jų įrengimas, būklė, kas nebuvo atlikta UAB „Verslavita“ eksperto.

56.                      Šios aplinkybės dar kartą pagrindžia, kad teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis bei patikimesnis įrodymas, sprendžiant dėl Turto rinkos vertės, lyginant su UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu. 

57.                      Be to, nors ir UAB „Verslavita“ eksperto atliktos ekspertizės metu, ir teismo paskirtos ekspertizės metu nebuvo atskirai vertinama tai, kad Turte iš esmės yra išvystytas kaimo turizmo verslas, perleidžiant Turtą laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje galimybė verstis kaimo turizmo ir / ar  poilsio paslaugų teikimu neabejotinai taip pat turėtų reikšmės Turto vertei.

58.                      Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Verslavita“ eksperto Turto vertinimas yra objektyvesnis, patikimesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Turto vertės, turėjo pagrindą vadovautis ne UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu, tačiau teismo paskirtos ir teismo eksperto atliktas ekspertizės aktu ir jame pateiktomis išvadomis apie Turto vertę.

59.                      Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrindžia, kad teismo eksperto atliktoje ekspertizėje objektyviau nustatyta tikroji Turto vertė. Byloje yra pateiktas priedas prie draudimo liudijimo, iš kuriuo matyti, kad, ieškovui draudžiant Turtą AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, vien tik ginčo žemės sklype esančių statinių draudimo suma nurodyta 1 299 855 Eur. Byloje taip pat pateiktas akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ 2007 m. gegužės 10 d. pastatų draudimo pasiūlymas, kuriame nurodyta bendra draudimo suma – 6 270 000 Lt (1 815 917,52 Eur). Byloje esančiame ieškovo turto draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. liepos 18 d. bendra draudimo suma yra 4 545 200 Lt (1 316 380,91 Eur). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje esančioje UAB „Faulana“ 2007 m. gegužės 4 d. turto vertės nustatymo pažymoje, kuria remtasi ieškovui sudarant 2007 m. gegužės 5 d. Kredito sutartį su „Swedbank“, AB, Turto likvidacinė kaina nurodyta – 5 200 000 Lt (1 506 024,10 Eur).

60.                      Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti UAB „Verslavita“ eksperto išvadas dėl Turto vertės, kadangi iš esmės didžioji dalis byloje esančių duomenų apie Turto vertę sudaro pagrindą teigti, jog Turto rinkos vertė Turto perdavimo išieškotojui dieną buvo artimesnė ne UAB „Verslavita“ eksperto nurodytai – 860 000 Eur, tačiau teismo eksperto K. Kumpino nurodytai Turto vertei – 1 680 000 Eur.

61.                      Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). 

62.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą spręsta, kad netinkamas turto įkainojimas priverstinio vykdymo procese lemia antstolio veiksmų (turto realizavimo aktų) negaliojimą: 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais; 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu; kasacinis teismas įvertinęs, kad ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių apie 30 proc. mažesne negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, sprendė, jog toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011); kasacinis teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo, nustatęs, kad turtas, įkainotas beveik 36 proc. mažesne kaina nei tuo metu buvusi rinkos kaina, sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad šiuo atveju ginčo turtas parduotas už iš esmės mažesnę kainą, taip pažeidžiant skolininkės interesus, o toks pažeidimas teismų pagrįstai įvertintas kaip pagrindas panaikinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 straipsnio 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

63.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame Turto perdavimo išieškotojui akte nustatyta turto vertė – 688 000 Eur – yra esmingai mažesnė nei vertė, kuri būtų, jei vykdymo procese Turtas būtų įvertintas Turto rinkos verte, artima teismo eksperto K. Kumpino ekspertizės akte nurodytai sumai – 1 344 000 Eur (sumažinus teismo eksperto K. Kumpino ekspertizės akte nurodytą sumą 20 procentų (CPK 718 straipsnis)). Ginčijamame Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta perduoto Turto vertė yra beveik 50 proc. mažesnė nei būtų nurodyta Turtą įvertinus rinkos kaina (688 000 Eur x 100 proc. / 1 344 000 Eur). Šią aplinkybę nustačius, įvertinus 95 šios nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo Turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta suma yra esmingai mažesnė, nei ji turėjo būti nustatyta, todėl konstatuotinas pagrindas pripažinti ginčijamą Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 

64.                      Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, ekspertizės išvadas, priėjo nepagrįstos išvados dėl Turto rinkos vertės, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Nustačius, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamą Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo ieškinio ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, pripažinti ginčijamą Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

65.                      CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka.

66.                      CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 

67.                      Šiuo atveju, antstolei surašius Turto perdavimo išieškotojui aktą, Turtas tapo „Swedbank“, AB nuosavybe (CPK 702 straipsnio 1 ir 3 dalys), o vykdomojoje byloje, kurioje perduotas Turtas ir vykdomas išieškojimas iš ieškovo, išieškoma suma sumažinta išieškotojui „Swedbank“, AB perduoto Turto verte, kuria Turtas perduotas išieškotojui – 688 000 Eur. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra kliūčių taikyti restituciją natūra (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pripažinus Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, Turtas (nuosavybės teisė į Turtą) teismo sprendimo pagrindu gražintina ieškovams ir bendraturčiams, o vykdomojoje byloje iš ieškovo išieškoma suma padidintina 688 000 Eur.

68.                      Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją nagrinėjamoje byloje vien turto grąžinimas natūra neišsprendžia visų teisinių pasekmių, susijusių su išieškotojo ir skolininko tarpusavio teisiniais santykiais byloje nagrinėjama apimtimi. Išieškojimas buvo vykdomas iš hipoteka įkeisto skolininko turto. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Šuo atveju, po Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ginčo Turto nuosavybės teisei perėjus išieškotojui „Swedbank“, AB, pasibaigė Turto hipoteka „Swedbank“, AB naudai (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 702 straipsnis). Pripažinus ginčo Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, restitucijos taikymas negali būti apribojamas tik vienos iš šalių teisinės padėties, buvusios iki Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, atkūrimu į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Teismo sprendimu turi būti proporcingai apsaugotos ne tik skolininkų (ieškovų), bet ir kreditoriaus „Swedbank“, AB teisės, todėl byloje taikius restituciją natūra yra pagrindas atkurti Turto hipoteką „Swedbank“, AB naudai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po Turto perdavimo akto išieškotojui surašymo Turto savininku įregistravus „Swedbank“, AB, Turto hipoteka „Swedbank“, AB naudai (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) nebuvo išregistruota, nors tuo metu įstatyminis pagrindas tam buvo. Nustačius šį faktą, nėra poreikio papildomai spręsti dėl tokio įrašo viešajame registre atkūrimo, tačiau atkreiptinas šalių dėmesys, kad šioje byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pakankamas pagrindas pripažinti hipotekos teisinius santykius ginčo turto atžvilgiu atkurtais.

Dėl priešieškinio

69.                      Pirmosios instancijos teisme „Swedbank“, AB pareiškė priešieškinį, prašė iškeldinti ieškovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš Turto. 

70.                      CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.). 

71.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovų ieškinių, patenkino „Swedbank“, AB, kaip Turto savininkės, priešieškinį ir iškeldino ieškovus iš Turto su jiems priklausančiu turtu. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją – gražinti Turtą (nuosavybės teisę į jį) ieškovams ir bendraturčiams, „Swedbank“, AB nelaikytina Turto savininkė, todėl „Swedbank“, AB priešieškinis negali būti tenkinamas. Dėl to yra pagrindas panaikinti ir šią skundžiamo sprendimo dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – „Swedbank“, AB priešieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

72.                      Nustačius, kad yra pagrindas panaikinti dalį skundžiamo sprendimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, perskaičiuotinos pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

73.                      Kadangi sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas, paliekama nepakeista, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, susijusios su ieškinio pateikimu, jai nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje ieškovei atidėtas 8 038 Eur žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, nurodyta žyminio mokesčio suma iš ieškovės priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

74.                      Panaikinus sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą – priešieškinį atmesti, atsakovei „Swedbank“, AB nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl priešieškinio pateikimo pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų dėl priešieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo klausimu nepasisakoma.

75.                      Kadangi panaikinama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Byloje yra duomenys, kad ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 21 Eur už dokumentų gavimą iš AB Šiaulių banko ir 1 000 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą. Šios išlaidos, iš viso 1 221 Eur, priteistinos ieškovui iš atsakovių antstolės N. Jutkienės ir „Swedbank“, AB lygiomis dalimis, po 610,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76.                      Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje ieškovui atidėtas 7 838,14 Eur žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Nustačius, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti, nurodyta žyminio mokesčio suma valstybės naudai priteistina iš atsakovių „Swedbank“, AB ir antstolės N. Jutkienės lygiomis dalimis, po 3 919,07 Eur iš kiekvienos (CPK 96 straipsnis).

77.                      Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė N. Jutkienė patyrė 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Kadangi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, paliekama nepakeista, nekeistina ir sprendimo dalis, kuria antstolei N. Jutkienei iš ieškovės priteista 650 Eur antstolės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kita antstolės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis antstolei nepriteistina, kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti.

78.                      Siekiant sprendimo vykdymo aiškumo, šios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytina visa iš dalies naikintino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

79.                      Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovams atidėtas 6 285 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinti iš esmės du apeliacinio skundo reikalavimai (patenkinti ieškovo ieškinį ir atmesti atsakovės „Swedbank“, AB priešieškinį) iš trijų (trečias – patenkinti ieškovės ieškinį), valstybės naudai iš atsakovių antstolės N. Jutkienės ir „Swedbank“, AB priteistinos 2/3 ieškovams atidėto žyminio mokesčio dalys (4 190 Eur (6 285 Eur / 3 x 2)), po 2 095 Eur iš kiekvienos atsakovės, o likusi 1/3 ieškovams atidėto žyminio mokesčio dalis (2 095 Eur) priteistina valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis (po 1 047,50 Eur iš kiekvieno) (CPK 96 straipsnis).

80.                      Atsakovė antstolė N. Jutkienė nurodė, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Atmetus vieną iš trijų apeliacinio skundo reikalavimų, antstolė įgijo teisę į 1/3 dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą – 266,67 Eur (800 Eur / 3), kurios priteistinos antstolei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81.                      Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į Turtą perleidimo draudimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kadangi šia apeliacinės isntancijos teismo nutartimi ieškovo ieškinys patenkintas, taikytina restitucija ir Turtas (nuosavybės teisė į jį) gražintinas ieškovams ir bendraturčiams, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota ieškovų ir bendratučių nuosavybės teisė į Turtą (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo J. P. ieškinys atsakovėms antstolei Nijolei Jutkienei ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M. V., uždaroji akcinė bendrovė „Verslavita“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo J. P. ieškinį atsakovėms antstolei Nijolei Jutkienei ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M. V., uždaroji akcinė bendrovė „Verslavita“.

Pripažinti negaliojančiu antstolės Nijolės Jutkienės 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0092/12/00784.

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovams J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei tretiesiems asmenims K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki antstolės Nijolės Jutkienės 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui akto įregistravimo buvusias nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-kumetyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-dvarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą-sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinerinius) – lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); dujotiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atkuriant šių nekilnojamojo turto objektų hipoteką akcinės bendrovės „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, naudai (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), bei padidinti antstolės Nijolės Jutkienės vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškomą sumą 688 000 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių eurų) suma.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ priešieškinis ieškovams J. P. ir D. P. dėl iškeldinimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ priešieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. P. ieškinys atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“, antstolei Nijolei Jutkienei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos registravimo pripažinimo negaliojančiu ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M. V., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

„Priteisti valstybei iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 038 Eur (aštuonis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovių antstolės Nijolės Jutkienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, 1 221 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 610,50 Eur (šešis šimtus dešimt eurų ir penkiasdešimt euro centų) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių antstolės Nijolės Jutkienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, 7 838,14 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir keturiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3 919,07 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų ir septynis euro centus) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti antstolei Nijolei Jutkienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių antstolės Nijolės Jutkienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, 4 190 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 095 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 095 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 047,50 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti antstolei Nijolei Jutkienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133,34 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir trisdešimt keturis euro centus), o iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir trisdešimt tris euro centus).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-982-467/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bus įregistruotos ieškovų J. P. ir D. P. bei trečiųjų asmenų K. V. ir M. V. buvusios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                         Romualda Janovičienė

  Dalia Kačinskienė

 Agnė Tikniūtė