Civilinė byla Nr. e2A-1346-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32685-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei J. S. įmonei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys J. S. ir S. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. T. ieškiniu atsakovei J. S. įmonei prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos, tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma; 2) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią rūsyje, prie elektros tiekimo; 3) įpareigoti atsakovę atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį); 4) atsakovei neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, skirti 300,00 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė A. T. ir atsakovė J. S. įmonė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 890,48 kv. m, bendrasavininkės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso namo pirmame aukšte esanti parduotuvė, keletas pagalbinių patalpų rūsyje (cokoliniame aukšte), o bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos bei komunikacijos (inžinerinių tinklų įvadai, inžineriniai tinklai ir pan.). Iki kapitalinio remonto šalto vandens bei nuotekų įvadai į namą buvo ieškovės patalpose (taip ir liko), o šildymo sistemos įvadas – atsakovės patalpose (taip ir liko). Name be patalpų, priklausančių ieškovei, atsakovei bei tretiesiems asmenims, yra ir bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bylos dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise – koridoriai, techninės patalpos ir pan. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo iš atsakovės, atstovaujamos direktorės J. S., patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo nurodyta, jog bus svarstomas namo kapitalinio remonto projektas, keičiant dalies patalpų paskirtį, ir suformuluotas sprendimas, už kurį siūloma balsuoti: „Atliekamas kapitalinis remontas patalpų, priklausančių savininkams J. S., J. S. įmonei ir S. P. bei bendrojo naudojimo ribose, atskiriant ir sujungiant turtinius vienetus, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, paslaugų ir gamybos, keičiant inžinerinių tinklų įvadų vietas, rekonstruojant šilumos punktą ir pastato inžinerines sistemas, numatant vietas reklaminiams ženklams, inžinerinių įrenginių išoriniams blokams, keičiant pastato išvaizdą, formuojant naujas angas atitvarose, įrengiant prieduobes, laiptus, stogelius ir takus bei, poreikiui esant, numatant automobilių stovėjimo vietas sklype.“
3. Balsavimo organizatoriumi buvo nurodyta atsakovė, todėl darytina išvada, kad būtent ji ir organizavo namo kapitalinio remonto darbus bei pažeidė ieškovės teises. Atsakovė ieškovei žodžiu paaiškino, kad ketina keisti jai bei tretiesiems asmenims priklausančių patalpų paskirtį, rekonstruoti šilumos mazgą, tačiau patikino, kad ieškovei priklausančių patalpų ši rekonstrukcija neįtakos, bei nurodė, kad viskas bus atliekama atsakovės lėšomis. Dėl to ieškovė davė savo sutikimą kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu.
4. Kadangi ieškovė Lietuvoje nuolat negyvena, lankosi gan retai, ji paties kapitalinio remonto proceso nematė. 2021 m. rugpjūčio mėnesio viduryje ieškovės brolis ir įgaliotas atstovas I. Z. nuvyko į namą ir pamatė, kad kapitalinio remonto procese atlikti tokie darbai, dėl kurių ieškovė nebuvo informuota ir savo sutikimo jiems nedavė: nupjautas šilumos įvadas į ieškovės patalpas, tokiu būdu jas paliekant be šildymo tiekimo; į kitą vietą nei buvo anksčiau perkeltas šilumos mazgas; kai kurios bendrojo naudojimo patalpos yra prijungtos prie atsakovės ar trečiųjų asmenų patalpų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškinyje nurodyti pakeitimai nebuvo su ja kaip namo ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininke suderinti, jiems ji jokio sutikimo nedavė, o atsakovė gavo kapitalinį remontą leidžiantį dokumentą apgaule, prisidengdama ieškovės pasirašytu patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu, kuris nesuteikė atsakovei teisių atjungti šildymą ieškovės patalpose, nusavinti bendrojo naudojimo patalpas. Be to, siekiant užtikrinti, jog atsakovė vykdys teismo sprendimą, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, jai skiriama 300,00 Eur dydžio bauda ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną (CPK 271 straipsnis).
5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovei bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos bei komunikacijos (inžinerinių tinklų įvadai, inžineriniai tinklai ir pan.). Pastatas (duomenys neskelbtini) yra atskirai stovintis, vieno aukšto su rūsiu, 1975 m. statybos. Pastato visų inžinerinių tinklų būklė buvo bloga. Dažnai įvykdavo šiluminės trasos avarijos, garai bei vanduo užpildavo pastato rūsio patalpas. Ieškovė išnuomojo jai priklausančias patalpas UAB (duomenys neskelbtini), pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir avarijų šalinime niekada nedalyvaudavo, nefinansuodavo nei inžinerinių tinklų priežiūros, nei renovacijos nei avarijų šalinimo išlaidų. Viso pastato inžinerinių tinklų priežiūra atiteko atsakovei. DĖl to 2018 m. atsakovė priėmė sprendimą atlikti pastato dalies bei šiluminės trasos (šilumos mazgo) kapitalinį remontą. Atsakovė savalaikiai bei tinkamai, raštu, elektroniniu paštu, 2018 m. Rugpjūčio 31 d. išsiuntė ieškovei patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo nurodyta, jog bus svarstomas namo kapitalinio remonto projektas, keičiant dalies patalpų paskirtį, ir suformuluotas sprendimas, už kurį siūloma balsuoti: „Atliekamas kapitalinis remontas patalpų, priklausančių savininkams J. S., J. S. įmonei ir S. P. bei bendrojo naudojimo ribose, atskiriant ir sujungiant turtinius vienetus, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, paslaugų ir gamybos, keičiant inžinerinių tinklų įvadų vietas, rekonstruojant šilumos punktą ir pastato inžinerines sistemas, numatant vietas reklaminiams ženklams, inžinerinių įrenginių išoriniams blokams, keičiant pastato išvaizdą, formuojant naujas angas atitvarose, įrengiant prieduobes, laiptus, stogelius ir takus bei, poreikiui esant, numatant automobilių stovėjimo vietas sklype.“ Žodžiu, atsakovė ieškovei paaiškino, kad ketina keisti jai bei tretiesiems asmenims priklausančių patalpų paskirtį, tai įtakos bendro naudojimo patalpų išsidėstymą, ketina rekonstruoti šilumos mazgą. Pažymėtina, kad ieškovė buvo informuota, kaip ir kur ji gali susipažinti su numatomo patalpų kapitalinio remonto projektu, pati ieškovė prie ieškinio prideda atsakovės ieškovei siųstą 2018 m. Rugpjūčio 31 d. žinutę, kur ieškovė yra raginama susipažinti su projektu ir, jeigu turi klausimų, bendrauti su projekto autoriumi architektu A. D. ir yra duodamas jo kontaktinis telefono numeris. Sutikimą ieškovė buvo prašoma duoti iki 2018 m. Rugsėjo 18 d. Taigi ieškovė ar jos įgalioti asmenys turėjo pakankamai laiko susipažinti su pastato kapitaliniu projektu. Ieškovė davė savo sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu. Nors ieškovė Lietuvoje nuolat negyvena, ji, būdama patalpų bendrasavininke, privalėjo pati ar per įgaliotą asmenį susipažinti su numatomų atlikti pastato kapitalinio remonto darbų projektu, stebėti kapitalinio remonto proceso eigą. Tik po trejų metų po sutikimo davimo atlikti patalpų kapitalinį remontą, t. y. 2021 m. rugpjūčio mėn. viduryje ieškovės brolis ir įgaliotas atstovas I. Z. nuvyko į namą ir pamatė, kokie darbai yra atlikti kapitalinio remonto procese. Taip pat yra nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad kuomet ji davė sutikimą, projektas dar nebuvo parengtas. Ant projekto yra nurodyta data – 2018 metai, visi pastato savininkai balsavo 2018 m. rugsėjo 18 d. Ant visų biuletenių yra nurodyta, kada ir kokiu adresu galima atvykti ir susipažinti su pastato kapitalinio remonto projektu. Ant ieškovės biuletenio yra įrašytas ir architekto telefono numeris. A. D. Statinio projekto vadovu buvo paskirtas 2018 m. liepos 24 d., yra matomi įvairių institucijų derinimai, kurie vyko 2018 m. rudenį. Leidimas statybai buvo išduotas 2019 m. sausio mėn. Deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą taip pat yra pažymėta, kad patalpos buvo remontuojamos pagal 2018 m. projektą.
6. Kiek yra žinoma atsakovei, ieškovė nebuvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vartotoja mažiausiai 15 metų. Ieškovės išnuomotos patalpos buvo ir yra šildomos elektra. Todėl rekonstravus pastato šilumos mazgą, atsakovė turėjo prievolę išsaugoti tik esamus šilumos vartotojus ir juos išsaugojo. Įrodinėdama aptartą aplinkybę, kreipėsi į Šilumos tinklus ir gavo atsakymą, kad tinklai informacijos apie tai, kad ieškovė buvo tinklų vartotoja, neturi. Dabar ieškovė nėra tinklų vartotoja. Taip pat bylos medžiagoje yra antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. kovo 9 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. Fa-0008-22-2941. Iš protokolo matyti ieškovės valdomų patalpų būklė bei tai, kad patalpose nėra įrengta šildymo sistema, kurią galima būtų pajungti prie tinklų. Nėra netgi įvadų tokiai sistemai pajungti. Laiko nepagrįstomis ieškovės ieškinyje išdėstytas pretenzijas dėl nupjauto šilumos įvado į ieškovės patalpas, nes ieškovė nebuvo Vilniaus šilumos tinklų tiekiamos šilumos vartotoja. Techninės galimybės ieškovei pasijungti prie naujai šilumos mazge įrengtos įrangos yra, bet ieškovė turi išspręsti klausimus dėl prisijungimo prie šilumos mazgo su atsakove, sutvarkyti savo patalpose šilumos tiekimui būtiną įrangą (vamzdynus, radiatorius, kt.) bei sudaryti sutartį su Vilniaus šilumos tinklais dėl šilumos tiekimo. Tai, kad ieškovė nebuvo Šilumos tinklų klientė, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tik po 3 metų po šilumos mazgo rekonstrukcijos ieškovė pastebėjo pakeitimus. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys byloje yra pareikštas dėl tariamai nupjauto šilumos įvado į ieškovės patalpas, tokiu būdu jas paliekant be šildymo tiekimo. Šilumos įvadas į ieškovės patalpas buvo įrengtas dar praeitame amžiuje (beveik prieš 50 metų), kadangi šiluma vamzdžiais nebuvo tiekiama, tai vamzdžiai tiesiog sudūlijo, tiesiog nebuvo ką saugoti. Taip pat per tiek laiko pasikeitė technologijos ir senųjų vamzdžių pajungti prie naujai įrengto šilumos mazgo nebūtų galimybės dėl pasikeitusio vamzdžių diametro. Taip pat laiko nepagrįstomis ieškovės ieškinyje išdėstytas pretenzijas dėl į kitą vietą nei buvo anksčiau perkelto šilumos mazgo. Nes apie tai ieškovė buvo raštu informuota ir davė sutikimą.
7. Taip pat laiko nepagrįstomis ieškovės ieškinyje išdėstytas pretenzijas dėl kai kurių bendrojo naudojimo patalpų vietos pasikeitimo, nes apie tai ieškovė buvo tinkamai raštu informuota ir davė sutikimą raštu. Brėžinių žiniaraščiai, kuriuose aiškiai yra įvardinti ir pavaizduoti rūsio ir pirmo aukšto patalpų atidalijimo schema, esamos ir būsimos patalpos. Taip pat ieškovės bendrųjų patalpų plotas, bendrųjų patalpų panaudojimo funkcionalumas po patalpų rekonstrukcijos nepasikeitė. Atlikus pastato pagal projektą kapitalinį remontą, patalpos yra įregistruotos viešame registre. Iki kapitalinio remonto ieškovei priklausė 34,59 kv. m namo bendrojo naudojimo patalpų. Kaip matyti iš viso cokoliniame aukšte po kapitalinio remonto yra 130,06 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o pirmame aukšte – 54,03 kv. m bendrojo naudojimo patalpų. Tokiu būdu name po kapitalinio remonto iš viso yra 184,09 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o iki kapitalinio remonto jų buvo 140,89 kv. m. Patalpos yra įregistruotos NTR. Taigi, po kapitalinio remonto bendro naudojimo patalpų dydis ne sumažėjo, o padidėjo, kas akivaizdžiai iliustruoja ieškinio nepagrįstumą.
8. Mano, kad dėl ieškinio reikalavimo - „Įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei priklausančios patalpos, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią rūsyje, prie elektros tiekimo“ – tarp šalių nėra ginčo. Tai yra matoma iš ieškovės pateikto susirašinėjimo teismui turinio. Taip pat yra užsakyti pajungimo prie elektros energijos darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė A. T. ir atsakovė J. S. įmonė bei trečiasis asmuo J. S. yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia tris pagrindinius reikalavimus: 1) prašo įpareigoti atsakovę prijungti ieškovės patalpą prie namo šildymo sistemos, kad patalpa būtų šildoma; 2) įpareigoti atsakovę prijungti ieškovės patalpas prie elektros tiekimo; 3) įpareigoti atsakovę atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6 į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį; ir papildomą reikalavimą skirti atsakovei baudą, delsiant sprendimą vykdyti laiku.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė yra turto savininkė, ir tai patvirtinta VĮ Registrų centro dokumentai. Taip pat nustatė, jog ieškovė davė savo sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu.
11. Teismas, išvykstamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjęs ginčo patalpas, išklausęs byloje apklaustų liudytojų bei susipažinęs su pateiktais dokumentais padarė išvadą, kad ieškovės teisės dėl jos patalpų neprijungimo prie šildymo mazgo nebuvo pažeistos. Pirma, ieškovė davė sutikimą kapitaliniam remontui atlikti, kurio projekte aiškiai nurodomi darbai, susiję su inžineriniais tinklais ir jų pakeitimu. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Antra, ieškovės nuosavybe valdomos patalpos nėra centrinio šildymo vartotojos ir šios patalpos daugybę metų nesinaudojo centrinio šildymo paslauga, o buvo šildomos elektra. Trečia, ieškovė tik praėjus trims metams po sutikimo atlikti kapitalinį remontą pradėjo domėtis atliktais darbais. Be to, teismui pateikta sąmata, iš tiesų kelia abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, o vertintina kaip siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita ir įsirengti naują šildymo sistemą. Dar daugiau, atsakovė aiškiai duoda sutikimą nemokamai prisijungti prie atsakovės lėšomis įrengto naujo šilumos mazgo. Ieškovei niekas netrukdo susitvarkyti savo patalpose būtiną šilumos tiekimui įrangą, kreiptis dėl sutarties sudarymo į šilumos tiekėją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad senasis šilumos įvadas buvo naudojamas pagal paskirtį ir juo būtų galima tiekti šilumos energiją. Priešingai, pagal pateiktus įrodymus matyti, kad inžinerinė įranga buvo pasenusi ir netinkama naudoti. Ieškovė, kaip atsakinga patalpų bendrasavininkė, turėjo pareigą aktyviai domėtis patalpų būkle, taip pat galėjo nekliudomai aktyviai dalyvauti patalpų remonte, o ne praėjus nemažam laiko tarpui sumąstyti reikšti nepagrįstas pretenzijas.
12. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo (prijungimo prie elektros tinklų) teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės teisės dėl jos patalpų neprijungimo prie elektros tinklo nebuvo pažeistos. Ieškovė nedetalizavo, kaip atsakovė galimai neteisėtai patalpas atjungė nuo elektros. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra elektros energijos tiekėjas, o yra vartotojas, kaip ir ieškovė. Jeigu atsakovė būtų be ieškovės sutikimo prijungusi pastarosios patalpas prie elektros tinklų ir sudariusi sutartis, tai būtų pažeidusi aukščiau nurodytą teisės normą ir jos aiškinimą teismų praktikoje. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi į atitinkamą subjektą dėl elektros energijos tiekimo patalpoms, todėl toks reikalavimas (įpareigoti atsakovę užtikrinti elektros energijos tiekimą į ieškovės patalpas) laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visiškai.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat ieškiniu prašo po kapitalinio remonto pakeistas bendrojo naudojimo patalpas atstatyti į pradinę būklę. Teismas sprendė, kad jeigu bendraturtis pažeidė Statybos įstatymo ir / ar kitų teisės aktų reikalavimus atlikdamas statybos remonto darbus, bendraturtis ar kitas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos dėl įstatymų nesilaikymo, turi teisę pirmiausia kreiptis dėl šių faktų nustatymo. Šiuo atveju jokių kompetentingų valstybės institucijų administracinių aktų apie tai, kad atsakovė pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, nepateikta. Teismas iš pateiktų įrodymų sisteminės analizės bei išvykstamojo posėdžio metu gyvai apžiūrėjus ginčo patalpas nustatė, jog neaišku, kuo pasireiškė ieškovės kaip bendrųjų patalpų savininkės teisių pažeidimas. Po kapitalinio remonto atlikimo jos nuosavybės teise valdomų patalpos nepasikeitė, o bendrąja nuosavybės teise valdomų patalpų plotas padidėjo. Kapitalinio remonto projekte buvo nurodoma, kaip patalpas siekiama rekonstruoti, jokių pastabų ar prieštaravimų nei iki darbų pradžios nei patalpas įregistravus VĮ Registrų centre ieškovė nereiškė. Teismas konstatavo, kad iš pateikto ieškinio visiškai neaišku, kaip galimai pažeistos ieškovės teisės, kai kapitaliniam remontui ji neprieštaravo. Teismo nuomone, sistemiškai įvertinus, vien ta aplinkybė, kad pasikeitė rūsyje esančių patalpų nuosavybės vieta ir plotas apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisių pažeidimo, nes pastato tūris ir išorė nepakito. Teismas nesutiko su ieškovės išvada, kad bendrojo naudojimo patalpos po kapitalinio remonto turėjo būti įsigyjamos notaro patvirtintu sandoriu; be to, po kapitalinio remonto padidėjo ne ieškovės patalpos, valdomos asmenine nuosavybės teise, o rūsio patalpos. Patalpų savininkai nepasikeitė, patalpų savininkų teisės dalys yra aiškios, todėl faktiškai padidėjus patalpoms, o ieškovei pageidaujant naudotis mažesne jų dalimi, ji turi neapribotą teisę dalį savo valdomų patalpų perleisti kitiems bendrasavininkams. Teismas laikė, kad šiuo atveju visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas CK 1.93 straipsnio pagrindu pripažinti nesamą sandorį negaliojančiu, tarp bylos šalių nevyko ir neįvyko jokie civiliniai sandoriai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovės lėšomis atliktas kapitalinis remontas pažeidė ieškovės valdymo teises, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
14. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, jai skiriama 300,00 Eur dydžio bauda ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną (CPK 271 str.). Teismas sprendė, jog esant atmestam pagrindiniam ieškovės reikalavimui dėl teisių pažeidimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmų, išvestinis reikalavimas dėl baudos skyrimo taip pat atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
16. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo iš atsakovės, atstovaujamos direktorės J. S., patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo nurodyta, jog bus svarstomas Namo kapitalinio remonto projektas, keičiant dalies patalpų paskirtį, ir buvo suformuluotas sprendimas, už kurį siūloma balsuoti. Balsavimo organizatoriumi buvo nurodyta atsakovė, būtent ji, ieškovės teigimu, ir organizavo Namo kapitalinio remonto darbus bei pažeidė ieškovės teises. Žodžiu atsakovė ieškovei paaiškino, kad ketina keisti jai bei tretiesiems asmenims priklausančių patalpų paskirtį, rekonstruoti šilumos mazgą, tačiau patikino, kad ieškovei priklausančių patalpų ši rekonstrukcija neįtakos, bei nurodė, kad viskas bus atliekama atsakovės lėšomis (šio fakto atsakovė byloje neginčijo, taigi jis yra įrodytas). Todėl ieškovė davė savo sutikimą kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu. Pažymėjo, kad pats kapitalinio remonto projektas ieškovei nebuvo pateiktas (sutikimo davimo metu jis netgi nebuvo parengtas).
17. Ieškovė nurodė, kad šilumos punkto perkėlimas, bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie atsakovės patalpų nebuvo su ieškove kaip namo ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininke suderinti, jiems ji jokio sutikimo nedavė, o atsakovė gavo kapitalinį remontą leidžiantį dokumentą apgaule, prisidengdama ieškovės pasirašytu patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu, kuris nesuteikė atsakovei teisių atjungti šildymą ieškovės patalpose, nusavinti bendrojo naudojimo patalpas.
18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė užsakė ieškovės patalpose esančių šildymo bei elektros prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos bei elektros tiekimo projektus, atkūrė elektros teikimą į ieškovės patalpas bei įrengė dalį šildymo sistemos vamzdyno, kuris turėtų jungti naują šildymo punktą su ieškovės patalpose esančiais radiatoriaus, tačiau iki galo šių vamzdžių į ieškovės patalpas nepravedė - vieno vamzdžio trūksta apie 6 m, kito – apie 3 m.
19. Dėl šildymo vamzdžių demontavimo teismas konstatavo, kad ieškovės teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos, tačiau teismo išvados yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstos, teismas jas padarė nesivadovaudamas byloje esančiais įrodymais, buvo šališkas ieškovės atžvilgiu.
20. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė davė sutikimą kapitaliniam remontui atlikti, kurio projekte aiškiai nurodomi darbai, susiję su inžineriniais tinklais ir jų pakeitimu. Ši išvada visiškai neatitinka tikrovės. Pirmiausia, ieškovė savo parašą „pritariu“ ant atsakovės parengto ir atsiųsto biuletenio uždėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai pats projektas dar nebuvo parengtas. Jokio ieškovės parašo ant paties projekto nėra ir būti negali, nors būtent toks parašas reikštų, kad ieškovė sutinka su projektu. Iš projekto matyti, kad projektavimo užduotis parengta 2018 m. liepos 24 d., dalis projekto sprendinių parengta gerokai po 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 2018 m. spalio mėn. (NTR išrašas), yra suformuotas 2018 m. spalio 14 d., Vilniaus šilumos tinklų projektavimo sąlygos išduotos 2018 m. rugsėjo 7 d., suvestinis inžinerinių tinklų planas bei topografinis planas su įstaigų pritarimais yra 2018 m. spalio mėnesio. Taigi ieškovės parašo uždėjimo metu projektas dar nebuvo parengtas, atitinkamai ieškovė negalėjo su juo susipažinti. Antra, netgi darant prielaidą, kad projektas tuo metu buvo parengtas (nors taip nebuvo), iš projekto niekaip nematyti, kad ieškovės patalpos nėra prijungiamos prie naujų šildymo tiekimo vamzdžių, nes projekte šių sprendinių paprasčiausiai nėra, apie tai nėra rašoma ir projekto aiškinamajame rašte. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, už šildymo sistemos techninio projekto parengimą UAB „Tinkami darnūs sprendimai“ atsakovei išrašė sąskaitą 2019 m. gegužės 22 d., taigi labiausiai tikėtina, kad pats projektas buvo parengtas 2019m. gegužės mėn., t. y. po ieškovės pritarimo praėjus daugiau nei 8 mėnesiams. Trečia, apie tai, kad ieškovės patalpos nebus prijungtos prie šilumos tiekimo sistemos, nėra rašoma ir Patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenyje, kuriam pritarė ieškovė. Vienintelis biuletenio sakinys, susijęs su šildymo sistema, yra tai, kad darbai bus vykdomi „rekonstruojant šilumos punktą ir pastato inžinerines sistemas“, tačiau akivaizdu, kad iš to neįmanoma suprasti, kad šilumos punkto vieta bus keičiama, o vamzdžių, jungusių seną šilumos punktą ir ieškovės patalpas, nebeliks, o nauji vamzdžiai nuo naujo šilumos punkto iki ieškovės patalpų nebus įrengti. Taigi ieškovė niekaip negalėjo numanyti, kad po kapitalinio remonto jos patalpos liks neprijungtos prie naujos šildymo sistemos, o jeigu žinotų, tai pritarimo tokių darbų atlikimui neduotų. Taigi teismas padarė visiškai nepagrįstą bei byloje esančiais įrodymais nepatvirtintą išvadą, neva tai ieškovė pati sutiko, kad jos patalpos būtų atjungtos nuo šilumos tiekimo. Pažymėtina tai, kad atsakovė patvirtino ieškovei, jog kapitalinio remonto darbai bus atliekami išimtinai atsakovės sąskaita. Todėl visiškai nelogiška teigti, kad ieškovė sutiktų su tuo, kad bus išmontuoti šilumos tiekimo vamzdžiai, jungę ieškovės patalpas ir šilumos mazgą, o nauji vamzdžiai nebus sumontuoti, ir ieškovė juos turės įsirengti savo sąskaita. Kapitalinis remontas buvo reikalingas išimtinai atsakovei, kuri jo metu perkėlė šilumos trasą iš savo patalpų cokoliniame aukšte, įrengė langus, kitaip perplanavo patalpas ir rezultate vietoj nenaudojamų ir veiklai nepritaikomų patalpų įsirengė kavinės, kirpyklos, laboratorijos patalpas, parduotuvę, kurias arba sėkmingai nuomoja, arba pati vykdo veiklą.
21. Teismas nurodė, kad ieškovės patalpos nėra centrinio šildymo vartotojos ir daugelį metų nesinaudojo centrinio šildymo paslauga, o buvo šildomos elektra. Ši išvada taip pat neteisinga ir padaryta išimtinai pritariant atsakovės pozicijai bei neatsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovės patalpos, kaip ir visos kitos patalpos Name, 1973 m. buvo suprojektuotos kaip šildomos centriniu šildymu, kuris buvo įrengtas visose patalpose. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenys, o būtent Patalpos kadastro duomenų byla, parengta 2006 m., kurioje nurodyta, kad patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centrinės sistemos. Šie duomenys iki šiol nesikeitė, o jais nesivadovauti nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi ieškovė patalpas buvo išnuomojusi įmonei, vykdančiai mažmeninę prekybą maisto produktais (patalpose veikė maisto produktų parduotuvė), patalpų nuomininkui patalpų šildymui pakako šilumos, kurias skleidė patalpose stovintys prietaisai (šaldytuvai), o per ypatingus šalčius patalpas dar pašildydavo kondicionieriumi, kuriuo vasarą vėsino patalpas, kelis metus iki kapitalinio remonto pradžios Ieškovės patalpos nebebuvo aprūpinamos šildymo energija, tačiau šildymo sistemos vamzdžiai nebuvo išmontuoti, ir potenciali šildymo tiekimo galimybė išliko iki pat kapitalinio remonto. Nuomininkas be ieškovės žinios ir sutikimo demontavo radiatorius ieškovės patalpose, tačiau ieškovė nuomininkui išsikrausčius juos vėl įsirengė. 2021 m. pabaigoje nuomos sutartis su nuomininku pasibaigė (nuomininką į suremontuotas patalpas name perviliojo atsakovė), iki šiol naujo nuomininko patalpoms surasti nepavyksta iš esmės dėl to, kad patalpos nėra prijungtos prie šildymo sistemos, o tokių patalpų išsinuomoti niekas nepageidauja.
22. Teismas sprendime nurodė, kad teismui pateikta sąmata kelia abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, vertintina kaip siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita ir įsirengti naują šildymo sistemą. Pirmiausia, teismas nenurodo, apie kokią teismui pateiktą sąmatą kalbama. Aprašomojoje sprendimo dalyje teismas rašo apie 168 844,94 Eur dydžio sąmatą, tačiau tokios sąmatos byloje nėra, tai akivaizdi klaida. Byloje atsakovė pateikė sąmatą, kurios suma yra 16 844,94 Eur. Sąmatą parengė UAB „Santjana“ ieškovės atstovo ir brolio I. Z. prašymu, o ieškovės atstovas tokią sąmatą pateikti atsakovei buvo prašomas pačios atsakovės. Tuo tarpu atsakovė jokios alternatyvios sąmatos į bylą nėra pateikusi. Paaiškina, kad kita byloje esanti sąmata 5247,20 Eur sumai yra parengta taip pat UAB „Santjana“ I. Z. prašymu ir apima radiatorių įrengimo ir prijungimo ieškovės patalpoje darbus, kurie buvo atlikti pačios ieškovės užsakymu ir lėšomis.
23. Galiausiai, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė savo lėšomis įrengė vamzdžius, jungiančius naują šildymo punktą su ieškovės patalpomis, tik nutiesė juos ne iki galo. Tokiais savo veiksmais Atsakovė faktiškai pripažino ieškinį bei geruoju patenkino dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su šildymo tiekimo atkūrimu ieškovės patalpoms. Teismas visiškai nieko apie tai nepasisakė ir neįvertino, o tai turėjo esminės reikšmės neteisingam bylos išnagrinėjimui.
24. Dėl elektros atjungimo teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo dėl to, kad jos patalpose Namo rūsyje buvo nutrauktas elektros tiekimas (demontuoti laidai, jungę elektros skydinę su elektros prietaisais). Teismas nurodė, kad: (i) jeigu atsakovė būtų be ieškovės sutikimo prijungusi pastarosios patalpas prie elektros tinklų ir sudariusi sutartis, būtų pažeidusi CK 6.50 str. nuostatas; (ii) matyti, kad ieškovė kreipėsi į atitinkamą subjektą dėl elektros tiekimo patalpoms. Iš tokių teismo motyvų matyti, kad teismas visiškai nesuprato šio ieškovės reikalavimo esmės. Ieškovės patalpos (tiek esančios pirmame Namo aukšte, tiek rūsyje) buvo aprūpinamos elektra, kuri buvo tiekiama laidais, ėjusiais nuo elektros skydelio iki ieškovės patalpų. Kapitalinio remonto metu atsakovė panaikino seną elektros skydinę, buvusią Namo viduje, bendro naudojimo patalpose, ir elektros skydinę iškėlė ant Namo išorinės sienos. Šių darbų vykdymo metu dalis ieškovės patalpų (rūsio patalpos) nebuvo prijungtos prie elektros skydo, taigi liko be elektros. Kita dalis patalpų (pirmojo aukšto patalpos) atsakovės buvo prijungtos prie elektros tiekimo iš karto, dėl jų problemos nekilo. Tačiau rūsio patalpos pajungtos nebuvo, todėl ieškovės atstovė elektroniniu paštu bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į atsakovės atstovę, o atsakovė sutiko pajungti elektrą (kurios tiekimą pati ir nutraukė vykdydama kapitalinio remonto darbus). Tuomet ieškovės atstovė nurodė datą, iki kurios sutinka laukti elektros pajungimo, o elektros nepajungus nurodytu terminu, pareikš atitinkamą reikalavimą teismui. Kadangi iki nurodytos datos elektra nebuvo pajungta, ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį.
25. Tuomet, jau po patikslinto ieškinio pateikimo, atsakovė užsakė elektros pajungimo projektą iš UAB „Bartika“ ir elektrą ieškovės patalpoms pastato rūsyje pajungė, tokiu būdu patenkindama šį patikslinto ieškinio reikalavimą. Taigi teismo samprotavimai apie tai, kad neva tai ieškovė reikalavo atsakovės už ją sudaryti sutartį su elektros tiekėju, yra visiškai nepagrįsti (ieškovė tokio reikalavimo niekada nereiškė) ir nesusiję su bylos esme, nes ieškovė to ir neprašė. Ieškovė prašė atstatyti nutrauktą dėl kapitalinio remonto elektros tiekimą į savo patalpas, esančias rūsyje, atsakovė su tokiu reikalavimu sutiko ir galiausiai jį patenkino bylos nagrinėjimo eigoje. Tačiau teismas dėl visiškai nesuprantamų motyvų ir argumentų jį atmetė kaip nepagrįstą. Toks teismo sprendimas rodo visišką teismo šališkumą bei bylos esmės neatskleidimą.
26. Dėl bendrojo naudojimo patalpų teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį).
27. Teismas nurodė tokius pagrindinius šio reikalavimo atmetimo motyvus: (i) nėra pateikta jokių kompetentingų institucijų administracinių aktų apie tai, kad atsakovė pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus; (ii) aplinkybė, kad pasikeitė rūsyje esančių patalpų nuosavybės vieta ir plotas apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisių pažeidimo, nes pastato tūris ir išorė nepakito; (iii) teismas nesutiko su tuo, kad bendrojo naudojimo patalpos po kapitalinio remonto turėjo būti įsigyjamos notariniu sandoriu; (iv) po kapitalinio remonto padidėjo ne ieškovės patalpos, valdomos asmeninės nuosavybės teise, o rūsio patalpos; (v) patalpų savininkai nepasikeitė, patalpų savininkų teisės dalys yra aiškios, todėl faktiškai padidėjus patalpoms, o ieškovei pageidaujant naudotis mažesne jų dalimi, ji turi neapribotą teisę dalį jų perleisti kitiems bendrasavininkiams.
28. Visi šie teismo argumentai yra nepagrįsti. Pirma, dėl atsakovės padarytų teisės pažeidimų, ieškovė byloje teigė ir įrodinėjo, kad ji nebuvo davusi sutikimo atsakovei atlikti kapitalinį remontą taip, jog dalis iki remonto buvusių bendrojo naudojimo patalpų, priklaususių visiems Namo bendrasavininkiams, taptų vien tik atsakovės asmenine nuosavybe, o kitoje Namo vietoje buvusios atsakovei priklaususios patalpos taptų bendrąja daline nuosavybe. Iš byloje esančio patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio teksto neįmanoma padaryti tokios išvados, jog po kapitalinio remonto buvusios bendrąja nuosavybės teise valdomos patalpos (šilumos punktas, elektros skydinė, koridorius (pažymėjimas plane atitinkamai R-4, R-5, R-6) bus paverstos atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, suformuojant šilumos punktą, elektros skydinę kitoje namo vietoje. Biuletenyje nurodyta frazė „atskiriant ir sujungiant turtinius vienetus“ negali būti suprantama kaip sutikimas atlikti bet kokius, įskaitant ir ieškovei priklausančių patalpų, atskyrimus ir sujungimus, Ieškovė suprato, kad atsakovė gali sujungti ar atskirti tik jai ir kitiems su ja susijusiems asmenims priklausančias patalpas.
29. Kaip buvo nurodyta aukščiau, kapitalinio remonto projektas pritarimo davimo metu dar neegzistavo, todėl ieškovė niekaip negalėjo numanyti, kad atsakovė be jokių ieškovės raštiškų sutikimų ar pritarimų keis Namo patalpų nuosavybės formą iš bendrosios dalinės į asmeninę. Atsakovė pažeidė ieškovės konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, tačiau teismas to visiškai neįvertino.
30. Tai, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neįsigilinus į bendrasavininkių (tame tarpe ieškovės) pritarimo statybai ydingumą, nereiškia, kad ieškovė negali ginti savo pažeistų teisių nenuginčijus statybą leidžiančio dokumento. Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios savininko teisių gynimą, tokio ribojimo nenumato, todėl teismas iš esmės turėjo spręsti, ar ieškovė sutiko su tokia kapitalinio remonto apimtimi, kokia faktiškai buvo atlikta, tačiau teismas to net neanalizavo.
31. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pasikeitė rūsyje esančių patalpų nuosavybės vieta ir plotas apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisių pažeidimo, nes pastato tūris ir išorė nepakito. Nesuprantama, kodėl teismas laiko, jog ieškovės teisės galėtų būti pažeistos tik tuomet, jei pasikeistų pastato tūris ir išorė. Joks teisės aktas to nenumato, be to, pastato išorė akivaizdžiai pakito, tai matyti iš kapitalinio remonto projekto – įrengti nauji įėjimai į namą, iškirsti langai, pakeista fasado išvaizda. Tačiau ieškovė savo pažeistas teises gina būtent dėl jos bendrosios dalinės nuosavybės pavertimu Atsakovės asmenine nuosavybe be ieškovės sutikimo. Atsakovė visus šiuos pakeitimus atliko vedina išimtinai savanaudiškų tikslų – kuo patogiau susiplanuoti turimas patalpas Name, iš asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų iškelti šilumos trasą, kuri trukdė iškirsti langus pastato sienoje.
32. Teismas nurodė, kad patalpos nebuvo perleidžiamos sandoriu, todėl jokios notarinės formos nereikėjo. Ieškovė su tuo nesutinka. CK 4.47 str. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Iki kapitalinio remonto rezultatų įteisinimo ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė patalpos name, kurių šiuo metu ieškovė nebeturi. Teisę į jas įgijo atsakovė be ieškovės sutikimo. Tuo atveju, jeigu ieškovė sutiktų perleisti dalį savo nuosavybės atsakovei, tai turėtų būti įforminta sandoriu, o nekilnojamojo daikto sandoriui yra privaloma notarinė forma.
33. Kaip vieną iš argumentų, leidžiančių atmesti šį ieškovės reikalavimą, teismas nurodė aplinkybę, jog po kapitalinio remonto padidėjo ne ieškovės patalpos, valdomos asmeninės nuosavybės teise, o rūsio patalpos. Ieškovei nėra suprantama, kokią teisinę reikšmę turi ši aplinkybė.
34. Ieškovė kaip savo teisių pažeidimą įrodančią aplinkybę nurodė savo dalies Namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybėje sumažėjimą, tačiau teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė, ją ignoravo. Ieškovė nurodė, kad iš viso cokoliniame aukšte (rūsyje) po kapitalinio remonto yra 130,06 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o pirmame aukšte – 54,03 kv. m bendrojo naudojimo patalpų. Tokiu būdu name po kapitalinio remonto iš viso yra 184,09 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o iki kapitalinio remonto jų buvo 140,89 kv. m (šie duomenys gauti iš projekto brėžinių, tuo tarpu kadastrinių matavimų duomenys nuo jų skiriasi). Atsakovė po ieškinio pateikimo parengė patalpų kadastrinių matavimų bylas, o taip pat bendrojo naudojimo patalpų dalių paskaičiavimo projektą. Iš šio paskaičiavimo projekto matyti, kad iš viso po kapitalinio remonto name bus 158,04 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų, iš jų ieškovei priklausys 34,75 kv. m patalpų. Tokiu būdu ieškovei iki kapitalinio remonto priklausė 24,55 proc. (34,59 kv. m iš 140,89 kv. m), o po kapitalinio remonto ši proporcija yra sumažėjusi iki 21,99 proc. (34,75 kv. m iš 158,04 kv. m). Taigi net pagal atsakovės patektą paskaičiavimą ieškovei priklausanti bendrųjų patalpų dalis visose patalpose lyginant su kitų patalpų savininkų dalimi yra sumažėjusi be ieškovės sutikimo.
35. Be to, ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovės pateiktas bendrosios nuosavybės dalių paskaičiavimo projektas yra visiškai neaiškus – kokiu principu jame paskaičiuojant visų bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalių pasiskirstymą yra nukrypstama nuo proporcingumo principo (t. y. bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalys, priklausančios atskiriems patalpų savininkams, padalinamos ne pagal jų patalpų ploto santykį su viso namo plotu, o be jokios sistemos, paties matininko nuožiūra). Dar daugiau, paskaičiavimuose nurodomi tik 2 patalpų savininkai – ieškovė ir J. S., nors savininkų yra 4. Tokiu būdu kiti 2 bendrasavininkiai dėl nežinomų priežasčių iš viso nebeturi bendrosios nuosavybės dalių Name. Taigi tokiais paskaičiavimais nėra pagrindo remtis. Atitinkamai atsakovė neįrodė, kad po kapitalinio remonto ieškovei priklausys ne mažiau bendrojo naudojimo patalpų ploto nei iki remonto.
36. Teismas taip pat nurodė, kad patalpų savininkai nepasikeitė, patalpų savininkų teisės dalys yra aiškios, todėl faktiškai padidėjus patalpoms, o ieškovei pageidaujant naudotis mažesne jų dalimi, ji turi neapribotą teisę dalį jų perleisti kitiems bendrasavininkiams. Ši teismo išvada visiškai nesuprantama, nes ieškovės dalis bendrojo naudojimo patalpose ir taip yra sumažėjusi palyginus su iki remonto buvusia dalimi, kodėl ieškovė turėtų ją dar daugiau mažinti perleisdama jos dalį kitiems? Šis teismo teiginys rodo, kad teismas visiškai nesuprato bylos esmės, o sprendimo motyvus surašė ne vadovaujantis teisės normomis bei įrodymais, bet nesuprantama kuo.
37. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Namo visų inžinerinių tinklų būklė buvo bloga, dažnai įvykdavo šiluminės trasos avarijos, garai bei vanduo užpildavo pastato rūsio patalpas. Ieškovė išnuomojo jai priklausančias patalpas UAB (duomenys neskelbtini), o pati gyvena (duomenys neskelbtini), ir avarijų šalinime niekada nedalyvaudavo, nefinansuodavo nei inžinerinių tinklų priežiūros, nei renovacijos, nei avarijų šalinimo išlaidų; viso pastato inžinerinių tinklų priežiūra atiteko atsakovei. Dėl to 2018 m. atsakovė priėmė sprendimą atlikti namo dalies bei šiluminės trasos (šilumos mazgo) kapitalinį remontą. Atsakovė savalaikiai bei raštu elektroniniu paštu, 2018 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė ieškovei patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo nurodyta, jog bus svarstomas Namo kapitalinio remonto projektas, keičiant dalies patalpų paskirtį, ir suformuluotas sprendimas, už kurį siūloma balsuoti. Žodžiu atsakovė ieškovei paaiškino, kad ketina keisti jai bei tretiesiems asmenims priklausančių patalpų paskirtį, tai įtakos bendro naudojimo patalpų išsidėstymą, ketina rekonstruoti šilumos mazgą. Pažymi, kad ieškovė buvo informuota kaip ir kur ji gali susipažinti su numatomo patalpų kapitalinio remonto projektu, pati ieškovė prie ieškinio prideda atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. siųstą ieškovei žinutę, kur ieškovė yra raginama susipažinti su projektu ir, jeigu turi klausimų, bendrauti su projekto autoriumi architektu A. D., ir yra duodamas jo kontaktinis telefono numeris. Sutikimą ieškovės buvo prašoma duoti iki 2018 m. rugsėjo 18 d. Taigi ieškovė ar jos įgalioti asmenys turėjo pakankamai laiko susipažinti su pastato kapitalinio remonto projektu. Ieškovė davė savo sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu.
38. Nors ieškovė Lietuvoje nuolat negyvena, ji, būdama patalpų bendrasavininke, privalėjo pati ar per įgaliotą asmenį susipažinti su numatomų atlikti pastato kapitalinio remonto darbų projektu, stebėti kapitalinio remonto proceso eigą. Kaip matome iš ieškinio turinio, tik po trijų metų po sutikimo davimo atlikti patalpų kapitalinį remontą, t. y. 2021 m. rugpjūčio mėn. viduryje ieškovės brolis ir įgaliotas atstovas I. Z. nuvyko į Namą ir pamatė, kokie darbai yra atlikti kapitalinio remonto procese. Taip pat yra nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad kuomet ji davė sutikimą, projektas dar nebuvo parengtas. Ant projekto yra nurodyta data - 2018 metai. Ant visų biuletenių yra nurodyta, kada ir kokiu adresu galima atvykti ir susipažinti su pastato kapitalinio remonto projektu. Ant ieškovės biuletenio yra įrašytas ir architekto telefono numeris; A. D. Statinio projekto vadovu buvo paskirtas 2018 m. liepos 24 d.; leidimas statybai buvo išduotas 2019 m. sausio mėn.; Deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą taip pat yra pažymėta, kad patalpos buvo remontuojamos pagal 2018 m. projektą.
39. Kiek yra žinoma atsakovei, ieškovė nebuvo AB Vilniaus šilumos tinklų vartotojas mažiausiai 15 metų; ieškovės išnuomotos patalpos buvo ir yra šildomos elektra, todėl, rekonstravus pastato šilumos mazgą, atsakovė turėjo prievolę išsaugoti tik esamus šilumos vartotojus ir juos išsaugojo (Vilniaus šilumos tinklų Projektavimo sąlygos, 10 p. Kiti reikalavimai, “p. 10.4. Išsaugoti šilumos tiekimą esamiems vartotojams.“). Taip pat bylos medžiagoje yra antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. kovo 9 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. Fa-0008-22-2941, iš kurio matyti, jog ieškovės valdomų patalpų būklę bei tai, kad patalpose nėra įrengta šildymo sistema kurią galima būtų pajungti prie tinklų, nėra netgi įvadų tokiai sistemai pajungti. Šalims ketinant ginčą išspręsti taikiai, atsakovė aiškiai yra davusi ieškovei sutikimą nemokamai prisijungti prie esamo atsakovės lėšomis įrengto naujo šilumos mazgo. Siūlė ieškovei parengti pasijungimo prie šilumos mazgo projektą, suderinti projektą su šilumos tinklais ir pasijungti. Ieškovė, nesuderinusi su atsakove, naujai savo patalpose įrengė radiatorius. Radiatorių techninių parametrų su atsakove nederino. Atsakovė, siekdama užbaigti tarp šalių kilusį beprasmį ginčą, užsakė ieškovės patalpų pasijungimo prie šildymo sistemos projektą; taip pat pagal ieškovės išsakytas pastabas, UAB “Tinkami darnus sprendimai” parengta ši projektinė dokumentacija: sistemos pajungimo principinė schema bei atliktas projektas (planas) buvo pakoreguoti (nauji dokumentai taip pat yra bylos medžiagoje). Ieškovei buvo pranešta, kad šildymo sistemos vamzdynai atsakovės sąskaita yra įrengti bei pajungti prie šilumos punkto (iki bylos išnagrinėjimo pabaigos trūko tik kelių metrų vamzdyno, bet ir tai žadėjo atsakovės darbininkai sutvarkyti). Netgi naujas šilumos apskaitos prietaisas ieškovės patalpoms yra įrengtas atsakovės lėšomis.
40. Taip pat laiko nepagrįstomis ieškovės ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytas pretenzijas dėl kai kurių bendrojo naudojimo patalpų vietos pasikeitimo, nes apie tai ieškovė buvo tinkamai raštu informuota ir davė sutikimą raštu (ieškovės teismui pateiktame projekte yra duoti p. 1.5 Brėžinių žiniaraščiai, kuriuose aiškiai yra įvardinti ir pavaizduoti rūsio ir pirmo aukšto patalpų atidalijimo schema, esamos ir būsimos patalpos). Taip pat ieškovės bendrųjų patalpų plotas, bendrųjų patalpų panaudojimo funkcionalumas po patalpų rekonstrukcijos nepasikeitė.
41. Atsakovė patalpų kapitalinį remontą atliko pagal projektą ir šiems darbams atlikti buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Projekte yra aiškiai aprašoma kas bus atliekama. Atlikus pastato pagal projektą kapitalinį remontą, patalpos yra įregistruotos NTR.
42. Dėl ieškinio reikalavimo prijungti ieškovei priklausančioms patalpoms rūsyje elektros tiekimą nurodo, kad dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai yra matoma iš ieškovės pateikto susirašinėjimo teismui turinio.
43. Bylos medžiagoje yra visų bendraturčių sutikimai dėl numatomo vykdyti patalpų kapitalinio remonto pagal tam tikslui išduotą statybos leidimą (statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2019 m. sausio 31 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė davė savo sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad patalpų kapitalinis remontas yra įvykdytas ne pagal projektą. Ieškinys bei apeliacinis skundas yra grindžiamas tik niekuo nepagrįstais ieškovės išsakytais atsakovei kaltinimais ir prielaidomis.
44. Iki kapitalinio remonto ieškovei priklausė 34,59 kv. m namo bendrojo naudojimo patalpų. Kaip matyti iš viso cokoliniame aukšte po kapitalinio remonto yra 130,06 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o pirmame aukšte – 54,03 kv. m bendrojo naudojimo patalpų. Tokiu būdu Name po kapitalinio remonto iš viso yra 184,09 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o iki kapitalinio remonto jų buvo 140,89 kv. m. Patalpos yra įregistruotos NTR. Taigi, po kapitalinio remonto bendro naudojimo patalpų dydis ne sumažėjo, o padidėjo, kas akivaizdžiai iliustruoja ieškinio nepagrįstumą. Pirmo aukšto ieškovės patalpos tiek asmenines tiek bendro naudojimo nepasikeitė. Rūsio bendro naudojimo patalpos padidėjo. Todėl visai nepagrįsti yra ieškinio bei apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad po kapitalinio remonto be ieškovės sutikimo pasikeitė tiek jos bendrosios dalinės nuosavybės apimtis, tiek ir bendrojo naudojimo patalpų vieta name – dalis bendrojo naudojimo patalpų tapo kitiems bendrasavininkiams priklausančių patalpų dalimi, tikėtina, kad atsirado naujos bendrojo naudojimo patalpos. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškovei teigti, kad pasikeitė jai nuosavybės teisėmis priklausančių bendro naudojimo patalpų apimtis. Atsakovė ar tretieji asmenys nėra perleidę ieškovei jiems nuosavybės teisėmis priklausančių bendro naudojimo patalpų ir ieškovė nėra savo lėšomis prisidėjusi prie bendro naudojimo patalpų sukūrimo. Tarp šalių nevyko ir neįvyko jokie civiliniai sandoriai.
45. Dėl ieškovės reikalavimo skirti atsakovei baudą, jei teismo sprendimas būtų nevykdomas mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Bet jeigu teismas visgi tenkintą apeliacinį skundą, tai ieškinio reikalavimas paskirti atsakovei 300,00 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną yra niekuo nepagrįstas; šis reikalavimas prieštarauja teisingumo, protingumo principams.
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
91. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
92. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
93. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 890,48 kv. m bendrasavininkės; kitos namo patalpų bendrasavininkės – tretieji asmenys J. S. ir J. S. motina S. P.; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso Namo pirmame aukšte esanti parduotuvė, pagalbinės patalpos rūsyje (cokoliniame aukšte), o bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namo bendrojo naudojimo patalpos bei komunikacijos (inžinerinių tinklų įvadai, inžineriniai tinklai ir pan.). Taip pat nustatyta ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog iki kapitalinio remonto šalto vandens bei nuotekų įvadai į Namą buvo ieškovės patalpose, kas ir liko po remonto, o šildymo sistemos įvadas – atsakovės patalpose, kas taip pat liko po remonto. Name be patalpų, priklausančių byloje dalyvaujantiems asmenims, yra ir bendrojo naudojimo patalpos (viso 140,89 kv. m), kurios priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (koridoriai, techninės patalpos ir pan.): 1) ieškovei – patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas 1-1, 1-16, 1-28, R-17, R-19, R-4, R-5, R-6, R-9 (25/100 dalis iš 138,33 kv. m, t. y. 34,59 kv. m); 2) trečiajam asmeniui J. S. – patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas R-4, R-5, R-6, R-17, R-19 (20/100 dalis iš 89,95 kv. m, t. y. 18,21 kv. m), 1-1, 1-14, 1-16, 1-28 (12/100 iš 52,43 kv. m, t. y. 6,64 kv. m), viso 24,85 kv. m; 3) trečiajam asmeniui S. P. – patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas – R-4, R-5, R-6, R-9, R-17, R-19 (5/100 iš 89,95 kv. m, t. y. 4,4975 kv. m), 1-1, 1-16, 1-14, 1-28 (13/100 iš 52,43 kv. m, t. y. 6,8159 kv. m), viso 11,25 kv. m; 4) atsakovei - patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas – 1-1, 1-16, 1-28, R-4, R-5, R-6, R-9, R-17, R-19 (25/100 dalis iš 138,33 kv. m, t. y. 34,59 kv. m); patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas – 1-1, 1-16, 1-28 (25/100 iš 52,59 kv. m, t. y. 13,15 kv. m), 1-14 (50/100 iš 2,03 kv. m, t. y. 1,02 kv. m), viso 14,17 kv. m; patalpos unikalsu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų žymėjimas – R-4, R-5, R-6, R-9, R-17, R-19 (25/100 iš 88,74 kv. m, t. y. 21,44 kv. m).
94. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo iš atsakovės, atstovaujamos direktorės J. S., patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo nurodyta, jog bus svarstomas Namo kapitalinio remonto projektas, keičiant dalies patalpų paskirtį, ir suformuluotas sprendimas, už kurį siūloma balsuoti: „Atliekamas kapitalinis remontas patalpų, priklausančių savininkams J. S., J. S. įmonei ir S. P. bei bendrojo naudojimo ribose, atskiriant ir sujungiant turtinius vienetus, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, paslaugų ir gamybos, keičiant inžinerinių tinklų įvadų vietas, rekonstruojant šilumos punktą ir pastato inžinerines sistemas, numatant vietas reklaminiams ženklams, inžinerinių įrenginių išoriniams blokams, keičiant pastato išvaizdą, formuojant naujas angas atitvarose, įrengiant prieduobes, laiptus, stogelius ir takus bei, poreikiui esant, numatant automobilių stovėjimo vietas sklype“. Ieškovės teigimu, atsakovė jai žodžiu paaiškino, jog ketina keisti jai bei tretiesiems asmenims priklausančių patalpų paskirtį, rekonstruoti šilumos mazgą, ir patikino, kad ieškovei priklausančių patalpų ši rekonstrukcija neįtakos, bei nurodė, kad statybos darbai bus atliekami atsakovės lėšomis; dėl šių priežasčių ieškovė davė sutikimą kapitaliniam remontui, pasirašydama balsavimo raštu biuletenį ir išsiųsdama jį atsakovei el. paštu, tačiau, kaip nurodo ieškovė, kapitalinio remonto projektas jai nebuvo pateiktas, o sutikimo davimo metu jis net nebuvo parengtas.
95. Byloje ieškovė įrodinėja, jog šiuo atveju teisės buvo pažeistos keliais aspektais – (i) jos patalpos buvo atjungtos nuo šilumos tiekimo (išardyti šilumos tiekimo vamzdžiai, kuriais šiluma buvo tiekiama nuo seno šilumos mazgo iki ieškovės patalpų, o nauji vamzdžiai nuo naujo šilumos teikimo mazgo iki ieškovės patalpų nebuvo įrengti); (ii) daliai patalpų buvo nutrauktas elektros energijos teikimas – išmontuoti elektros laidai, vedę iš elektros punkto į dalį ieškovės patalpų rūsyje; (iii) dalies ieškovei kaip bendrasavininkei priklausiusių bendrojo naudojimo patalpų buvo prijungtos prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklaususių patalpų; teigė, kad šilumos punkto perkėlimas, bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie atsakovės patalpų nebuvo su ieškove kaip namo ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininke suderinti, jiems ji jokio sutikimo nedavė, o atsakovė gavo kapitalinį remontą leidžiantį dokumentą apgaule, prisidengdama ieškovės pasirašytu patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu, kuris nesuteikė atsakovei teisių atjungti šildymą ieškovės patalpose, nusavinti bendrojo naudojimo patalpas. Taigi, ieškovei pareiškus negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį, turi būti įrodyti du dalykai, t. y. kad ji yra turto savininkė, ir kad jos teisės yra pažeistos. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
96. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės teisės dėl jos patalpų neprijungimo prie šildymo mazgo nebuvo pažeistos, nes ieškovė davė sutikimą kapitaliniam remontui atlikti, kurio projekte aiškiai nurodomi darbai, susiję su inžineriniais tinklais ir jų pakeitimu, be to, konstatvo, kad ieškovė nėra nuosavybės teise valdomų patalpų centrinio šildymo vartotoja, ir šioms patalpoms nebuvo teikiama šildymo paslauga, o buvo šildomos elektra; be to, teismas nustatė, kad atsakovė sutinka nemokamai prisijungti prie atsakovės lėšomis įrengto naujo šilumos mazgo, ir ieškovei niekas netrukdo susitvarkyti savo patalpose būtiną šilumos tiekimui įrangą ir kreiptis dėl sutarties sudarymo į šilumos tiekėją, kt. Tačiau kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu nesutinka.
Dėl šildymo sistemos
97. Visų pirma, kaip matyti iš atsakovės parengto ir atsiųsto biuletenio, ieškovė savo parašą ,,pritariu“ įrašė 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai būtent pats projektas dar nebuvo parengtas; gi kaip matyti iš projekto, projektavimo užduotis parengta 2018 m. liepos 24 d., o dalis projekto sprendinių parengta ženkliai vėliau (2018 m. spalio mėn.), nei buvo ieškovė pasirašiusi minėtą sutikimą kapitaliniam remontui. Antra, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išraše (suformuotas 2018 m. spalio 14 d.) esantys duomenys, Vilniaus šilumos tinklų projektavimo sąlygos, kurios išduotos 2018 m. rugsėjo 7 d., suvestinis inžinerinių tinklų planas bei topografinis planas su įstaigų pritarimais 2018 m. spalio mėn., kas būtent sudaro pagrindą teigti, jog ieškovės pasirašymo metu (2018 m. rugpjūčio 31 d.) projektas dar nebuvo parengtas ir akivaizdu, kad ieškovė objektyviai negalėjo susipažinti su juo; galiausiai, kaip teisingai nurodo ieškovė, iš projekto niekaip nematyti, kad jos patalpos nėra prijungiamos prie naujų šildymo tiekimo vamzdžių, nes projekte šių sprendinių paprasčiausiai nėra, apie tai nėra rašoma ir projekto aiškinamajame rašte. Svarbu ir tai, kad apie ieškovės patalpų neprijungimą prie šilumos tiekimo sistemos, nėra pažymėta ir Patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė sutiko dėl jai nuosavybes teise priklausančių patalpų atjungimo nuo šilumos tiekimo. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės patalpoms nebuvo teikiama šildymo paslauga, nes būtent iš Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenų matyti, kad tiek ieškovės, tiek ir kitų bendrasavininkų patalpos Name 1973 m. buvo suprojektuotos numatant centrinį šildymą, kuris buvo įrengtas visose patalpose (Patalpos kadastro duomenų byloje, parengtoje 2006 m., nurodyta, kad patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centrinės sistemos (el. b. l. 92, I t.). Be to, kaip nurodo ieškovė, pastate esant vienam šilumos įvadui (atsakovės patalpose) ir vienam šilumos skaitikliui, šilumos tiekėjas šilumos tiekimo sutartį sudarydavo su keliais asmenimis, patalpų, kuriose buvo šilumos įvadas ir skaitiklis, savininką įvardindami - vartotoju, o kitų patalpų savininkus – garantais; gi ieškovės pateiktos į bylą sutartys su UAB ,,Vilniaus energija“ (el. b. l. 175 – 177, I t.) patvirtina, kad ieškovė buvo šių sutarčių dėl šildymo paslaugos teikimo šalimi, kuri įvardinta ,,garantu“ kartu su kitų patalpų name savininkais, kas būtent paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovė nėra šilumos tinklais tiekiamos šilumos vartotoja. Taip pat, kaip paaiškino ieškovė, kadangi jai priklausančios patalpos buvo išnuomotos įmonei, vykdančiai mažmeninę prekybą maisto produktais (patalpose veikė maisto produktų parduotuvė), nuomininkui patalpų šildymui pakako iš stovinčių prietaisų šilumos, ir atitinkamą temepratūrą dar palaikė kondicionieriumi, dėl ko kelis metus iki kapitalinio remonto pradžios ieškovės patalpos nebebuvo aprūpinamos šildymo energija, tačiau šildymo sistemos vamzdžiai nebuvo išmontuoti, ir potenciali šildymo tiekimo galimybė išliko iki pat kapitalinio remonto; kadangi nuomininkas be ieškovės žinios ir sutikimo demontavo radiatorius ieškovės patalpose, tačiau ieškovė nuomininkui išsikrausčius, juos vėl įsirengė.
98. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 16 844,94 Eur sąmatą (el. b. l. 188 – 189, II t.), kurią parengė UAB ,,Santjana“ pagal ieškovės užsakymą, ir, kaip nurodo ieškovė, ši užsakymas buvo pateiktas prašant pačiai atsakovei; taip pat byloje pateikta UAB ,,Santjana“ 5247,20 Eur sumai sąmata (el. b. l. 187, II t.), pagal kurią numatyti ieškovės patalpose radiatorių įrengimo ir prijungimo darbai; pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pastaruosius radiatorių įrengimo darbus darbus atliko ieškovė savo lėšomis. Galiausiai atsakovė ir atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino aplinkybę, jog siekdama užbaigtį kilusį ginčą, užsakė ieškovės patalpų pasijungimo prie šildymo sistemos projektą, ir ieškovei buvo pranešta, kad šildymo sistemos vamzdynai atsakovės sąskaita yra įrengti bei pajungti prie šilumos punkto; taip pat atsakovė nurodė aplinkybę, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos trūko tik kelių metrų vamzdyno, ir darbininkai žadėjo juos sutavarkyti. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės iniciatyva parengtas ieškovės patalpose esančios šildymo sistemos prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos projektas, bei įrengta dalis šildymo sistemos vamzdyno, jungiantis naują šildymo punktą su ieškovės patalpose esančiais radiatoriais, tačiau iki šiol nėra pateikta duomenų apie visišką darbų atlikimą pagal numatytus projektus. Visiškai sutiktina su ieškovės teiginiais, jog ieškovė neprivalo savo lėšomis įrenginėti šilumos tiekimo vamzdžius bei jungti juos prie šildymo sistemos, nes tokiu atveju ji būtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki kapitalinio remonto, kai šilumos vamzdžiai jungė seną šilumos tiekimo punktą su ieškovės patalpomis; ir ši pareiga tenka atsakovei, nes būtent ji be ieškovės sutikimo šiuos vamzdžius išmontavo. Tuo labiau, ieškovei savo patalpose įsirengus šilumos tiekimo įrangą – radiatorius, ir jiems nesant sujungtiems su šilumos punktu, jie negali būti eksploatuojami, ir tokiu būdu ieškovei eliminuojant galimybę jos patalpoms tiekti šilumos energiją.
99. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog atsakovei savo lėšomis įrengus vamzdyną, atsakovė faktiškai pripažino ieškinį dalyje dėl šildymo tiekimo atkūrimo, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. nesant visiškai įrengto vamzdyno (vieno vamzdžio trūksta apie 6 m, o kito apie 3 m iki ieškovės patalpų), yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti pagrįstu ir jį tenkinti, naikinant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą.
Dėl elektros pajungimo
100. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo dėl to, kad jos patalpose Namo rūsyje buvo nutrauktas elektros tiekimas (demontuoti laidai, jungę elektros skydinę su elektros prietaisais); taip pat nurodė, kad jeigu atsakovė būtų be ieškovės sutikimo prijungusi pastarosios patalpas prie elektros tinklų ir sudariusi sutartis, būtų pažeidusi CK 6.50 str. nuostatas, be to, matyti, kad ieškovė kreipėsi į atitinkamą subjektą dėl elektros tiekimo patalpoms. Kaip nurodė ieškovė, jos patalpos (tiek esančios pirmame Namo aukšte, tiek rūsyje) buvo aprūpinamos elektra, kuri buvo tiekiama laidais, ėjusiais nuo elektros skydelio iki ieškovės patalpų, tačiau kapitalinio remonto metu atsakovė panaikino seną elektros skydinę, buvusią Namo viduje, bendro naudojimo patalpose, ir elektros skydinę iškėlė ant Namo išorinės sienos; ieškovei priklausančios pirmojo aukšto patalpos buvo prijungtos prie elektros tiekimo iš karto, tačiau rūsio patalpos nebuvo prijungtos prie elektros skydo. Byloje pateikti įrodymai, kad po patikslinto ieškinio pateikimo, atsakovė užsakė elektros pajungimo projektą iš UAB „Bartika“ ir elektrą ieškovės patalpoms pastato rūsyje pajungė, tokiu būdu iš esmės patenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovės galimų veiksmų pažeidžiant CK 6.50 straispnio nuostatas ar dėl ieškovės kreipimosi dėl elektros į atitinkamą subjektą, kt. Pažymėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atstatyti nutrauktą dėl kapitalinio remonto elektros tiekimą į patalpas, esančias rūsyje, o atsakovė su tokiu reikalavimu sutiko ir galiausiai jį patenkino bylos nagrinėjimo eigoje. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad ieškovė įrodė savo teisių pažeidimą dėl iki kapitalinio remonto egzistavusio, o po kapitalinio remonto neatstatyto elektros energijos tiekimo į ieškovės rūsio patalpas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovės iniciatyva buvo užsakytas elektros tiekimo projektas iš UAB ,,Bartika“ (el. b. l. 100, 103, III t.), bei ieškovės patalpoms rūsyje elektros tiekimas buvo atstatytas, iš esmės patenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą. Taigi, apibendrinus, darytina išvada, šiuo atveju pateikus patikslintą ieškinį, ieškovės teisių pažeidimas egzistavo, tačiau šis patikslintas reikalavimas buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu, todėl jis nėra tenkinamas.
Dėl bendrojo naudojimo patalpų
101. Taip pat kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį). Teismas skundžiamame sprendime argumentavo, jog nėra pateikta jokių kompetentingų institucijų administracinių aktų apie tai, kad atsakovė pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus; aplinkybė, kad pasikeitė rūsyje esančių patalpų nuosavybės vieta ir plotas apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisių pažeidimo, nes pastato tūris ir išorė nepakito; teismas nesutiko su tuo, kad bendrojo naudojimo patalpos po kapitalinio remonto turėjo būti įsigyjamos notariniu sandoriu, kt.
102. Kaip jau nustatyta, ieškovė nebuvo davusi ir sutikimo atsakovei atlikti kapitalinį remontą taip, jog dalis iki remonto buvusių bendrojo naudojimo patalpų, priklausiusių visiems Namo bendrasavininkiams, taptų vien tik atsakovės asmenine nuosavybe, o kitoje Namo vietoje buvusios atsakovei priklausiusios patalpos taptų bendrąja daline nuosavybe. Visiškai sutiktina su apeliantės teiginiais, jog iš byloje esančio patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio teksto nėra pagrindo išvadai, jog po kapitalinio remonto buvusios bendrąja nuosavybės teise valdomos patalpos (šilumos punktas, elektros skydinė, koridorius (patalpos pažymėtos plana - R-4, R-5, R-6) taps atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, suformuojant šilumos punktą, elektros skydinę kitoje namo vietoje; tuo labiau biuletenyje nurodyta bendro pobūdžio frazė - „atskiriant ir sujungiant turtinius vienetus“ - negali būti suprantama kaip sutikimas atlikti bet kokius, tame tarpe ir ieškovei priklausančių patalpų, atskyrimus ir sujungimus. Be to, kaip nustatyta, kapitalinio remonto projektas pritarimo davimo metu dar neegzistavo, todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju ieškovė negalėjo numatyti ir tuo labiau duoti sutikimą pakeisti nuosavybės formą, t. y. iš bendrosios dalinės į asmeninę. Dėl to teismo argumentai, jog pasikeitė rūsyje esančių patalpų nuosavybės vieta ir plotas apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti teisių pažeidimo, nes pastato tūris ir išorė nepakito, yra visiškai nepagrįsti ir neaktualūs nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą.
103. CK 4.47 str. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, ir būten šiuo atveju iki kapitalinio remonto rezultatų įteisinimo ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė patalpos name, kurių šiuo metu ieškovė nebeturi, o teisę į jas įgijo atsakovė be ieškovės sutikimo. Dėl to pagrįsti apeliantės teiginiai, jog tuo atveju, jei ieškovė sutiktų perleisti dalį savo nuosavybės atsakovei, tai turėtų būti įforminta sandoriu, kuriam privaloma notarinė forma.
104. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos nurodytos aplinkybės, ir dėl jų tarp šalių ginčo nekilo, jog iš viso cokoliniame aukšte (rūsyje) po kapitalinio remonto yra 130,06 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o pirmame aukšte – 54,03 kv. m bendrojo naudojimo patalpų; taigi Name po kapitalinio remonto iš viso yra 184,09 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, o iki kapitalinio remonto jų buvo 140,89 kv. m, ir šie duomenys yra numatyti projekto brėžiniuose, kt. Atsakovei po civilinės bylos iškėlimo teisme parengus patalpų kadastrinių matavimų bylas bei bendrojo naudojimo patalpų dalių paskaičiavimo projektą, matyti, kad viso po kapitalinio remonto name bus 158,04 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų, iš kurių ieškovei priklausys 34,75 kv. m patalpų. Taigi, sutiktina su apeliante, kad jai iki kapitalinio remonto priklausė 24,55 proc. (34,59 kv. m iš 140,89 kv. m), o po kapitalinio remonto ši proporcija sumažėja iki 21,99 proc. (34,75 kv. m iš 158,04 kv. m); be to, paskaičiavimuose nurodomos tik šalys, nors yra dar du kiti bendrasavininkai, ir šiuo atveju atsakovė taip pat neįrodė, jog po kapitalinio remonto ieškovei priklausys ne mažiau bendrojo naudojimo patalpų ploto nei iki remonto. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra pažeistos ieškovės teisės, t. y. sumažėjo jos Namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis, ir atsakovė įpareigotina atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį).
Dėl baudos
105. Taip pat ieškovė prašė teismo atsakovei neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, skirti 300,00 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną. Nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog atsakovė vykdytų teismo sprendimą, jai neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, skirtina 300,00 Eur dydžio bauda ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną (CPK 271 straipsnis).
106. CPK 271 straipsnis nustato, jog priimdamas teismo sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus, o sprendimo įvykdymui užtikrinti mutatis mutandis taikomos CPK XI skyriaus penktojo skirsnio nuostatos; pagal CPK 145 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismas turi teisę paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną, nes, visų pirma, kaip nustatyta, jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės iniciatyva parengtas ieškovės patalpose esančios šildymo sistemos prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos projektas, bei įrengta dalis šildymo sistemos vamzdyno, jungiantis naują šildymo punktą su ieškovės patalpose esančiais radiatoriais; antra, atsakovė užsakė elektros pajungimo projektą iš UAB „Bartika“ ir elektrą ieškovės patalpoms pastato rūsyje pajungė, tokiu būdu iš esmės patenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą; be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atstatant į buvusią padėtį, darbai užimtų ilgesnį laikotarpį nei trijų mėnesių terminas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prašymas dėl baudos skyrimo yra atmetamas.
Dėl bylos procesinės baigties
169. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas - ieškovės reikalavimai dėl šildymo sistemos atkūrimo ir bendrojo naudojimo patalpų atstatymo tenkinami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Laikytina, kad sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su elektros energijos pajungimu rūsio patalpoms ir baudos skyrimo už nevykdomą teismo sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
170. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
171. Dėl bylinėjimosi išlaidų
172. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
173. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
174. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinami, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 213 Eur žyminį mokestį ir 2704,40 Eur advokato teisinei pagalbai. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
175. Remdamasis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintomis nuostatomis (toliau – Rekomendacijos) bei atsižvelgęs į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtos 2704,20 Eur advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Taip pat ieškovei priteistinas iš atsakovės ir 213 Eur žyminis mokestis. Viso atsakovė turi atlyginti ieškovei 2917,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
176. Tenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei atlyginamos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 213 Eur žyminį mokestį, 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant apeliacinį skundą; patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikti mokėjimo dokumentai. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, ieškovės rengtų procesinių dokumentų apimtį bei kokybę, į galimas laiko ir darbo sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių, spręstina, kad už teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Dėl to ieškovei priteistinos iš atsakovės 700 Eur atstovavimo išlaidų ir 142 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės A. T. ieškinys atsakovei J. S. įmonei dėl šildymo sistemos ir bendrojo naudojimo patalpų atkūrimo (atstatymo), bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. T. ieškinį tenkinti:
1) įpareigoti atsakovę J. S. įmonę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma;
2) įpareigoti atsakovę J. S. įmonę atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį);
3) priteisti ieškovei A. T. iš atsakovės J. S. įmonės 213 Eur žyminio mokesčio ir 2704,40 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. T. iš atsakovės J. S. įmonės 842 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Inga Staknienė