Civilinė byla Nr. e2-1234-864/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01030-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1.; 3.2.6.1.

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, 

sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,

dalyvaujant ieškovų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir V. M. atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovo L. T. atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir V. M. ieškinį atsakovams L. T., A. S., S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - M. T., ir atsakovo L. T. priešieškinį ieškovei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir ieškovas1, bendrovė) ir V. M. (toliau ir ieškovas2, kartu - ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu (teisme gautas 2020 m. balandžio 10 d.), prašydami:

-       pripažinti negaliojančiais ab initio:

1)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priklausančio nekilnojamojo turto (garažų), esančio (-), pardavimui, (2) pavesti įmonės vadovui parengti įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį (-), pardavimui ir apklausti Ober-haus, Newsec ir Inreal dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimo, (3) pavesti įmonės vadovui derėtis ir sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (-), pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus aukščiau nurodytos valdybos sprendimo įgyvendinimui bei turto pardavimui (2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 1 punktas (toliau ir Nutarimas1));

2)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti už nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų paskirstymui taip: (a) 52 000 Eur skirti įmonės reikmėms, padengiant įmonės investicijas į šio turto įsigijimą ir sukūrimą, (b) išmokėti L. T. likusią mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, (c) 50 000 Eur skirti tolimesniam žemės sklypo, esančio (-), vystymui, detaliojo plano korektūrai rengti, (d) likusius pinigus palikti įmonėje ir skirti einamosioms įmonės išlaidoms dengti, (2) nustatyti, kad iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų skirstoma aukščiau nurodytame punkte numatyta prioritetų tvarka, (3) pavesti įmonės vadovui, gavus lėšas iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą, paskirstyti aukščiau nurodyta tvarka (2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 2 punktas (toliau ir Nutarimas2);

3)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) patvirtinti L. T. suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal 2008  m.  kovo  3  d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, kurios pagrindu L. T. veikė ir atstovavo įmonę teismuose, Neringos savivaldybėje, Saugomų teritorijų tarnyboje, Aplinkos ministerijoje, žemėtvarkos institucijose, Miškų tarnyboje, girininkijose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, (2) patvirtinti, kad dėl L. T. paslaugų ir darbų buvo pasiekti įmonę tenkinantys rezultatai ir buvo suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos įmonei, (3) patvirtinti, kad L. T. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultatas tenkina įmonę ir jos siektus tikslus (2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 3 punktas (toliau ir Nutarimas3);

4)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) patvirtinti L. T. pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį mokėtino atlyginimo dydį 185 000 Eur, (2) patvirtinti, kad L. T. mokėtinas atlyginimas yra įskaitomas su jam pagal 2014 m. vasario 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. paskolos sutartis paskolintomis paskolomis ir susikaupusiomis palūkanomis, t. y. L. T. suteikta paskola su palūkanomis, kas bendrai sudaro 156 910,75 Eur, yra įskaitoma į jam įmonės mokėtiną 185 000 Eur atlyginimą, (3) patvirtinti, kad po atlikto įskaitymo, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas skola L. T. yra lygi 28 089,25 Eur, (4)  patvirtinti, kad 28 089,25 Eur skola L. T. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas išmoka pardavus nekilnojamąjį turtą (-) (2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 4 punktas (toliau ir Nutarimas4); 

5)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti, kad L. T. skola įmonei yra uždengiama įmonės jam mokėtina suma už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus kaip nutarta šio protokolo 4 punkte. Todėl, L. T. nėra skolingas įmonei (2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 5 punktas (toliau ir Nutarimas5);

6)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti tolimesniam sklypo (-), planavimui bei vystymui, tam skiriant lėšas iš įmonės veiklos, (2) pavesti įmonės vadovui A. S. ir valdybos nariui L. T. tęsti darbus dėl detaliojo plano korektūros, sklypo planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir kitų veiksmų, kurie reikalingi pasirengti statybai sklype (2019 m.  sausio  2  d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos posėdžio protokolo dalies „Sprendimai“ 6 punktas (toliau ir Nutarimas6, visi kartu - Nutarimai);

-       priteisti iš atsakovo L. T. (toliau ir atsakovas1) ieškovo1 naudai 156 910,75 Eur skolos ir palūkanų;

-       priteisti iš atsakovo1 ieškovo1 naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 156 910,75 Eur sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

-       priteisti iš atsakovo1 ieškovų naudai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. pasikeitė bendrovės vienintelis akcininkas, kuris priėmė sprendimą dėl bendrovės valdybos sudėties pakeitimo, iki tol bendrovės direktoriaus pareigas ėjusio A. S. (toliau ir atsakovas2) atšaukimo iš vadovo pareigų ir naujo bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigų.

3.       Paaiškino, kad naujai paskirtas bendrovės vadovas kovo-gegužės mėn. ėmėsi visų priemonių, siekiant perimti bendrovės dokumentus iš buvusio vadovo, buvusio valdybos pirmininko bei laikinai vadovo pareigas ėjusio atsakovo1, iš buvusios vyr. buhalterės J. G.. Pažymėjo, kad nors 2019 m. kovo 13 d. bendrovės naujasis vadovas gavo tam tikrą dalį bendrovės veiklos dokumentų, tačiau didžioji dalis svarbiausių dokumentų, susijusių su bendrovės ūkine veikla, sudarytais sandoriais, buhalterinėmis kompiuterių programomis, apskaitos duomenimis ir kt., iki šiol nėra gauti. Teigė, kad nepaisant to, kad visi bendrovės dokumentai dėl atsakovo1 sąmoningo neveikimo iki šiol nėra perduoti naujai bendrovės vadovybei, iš turimų dokumentų matoma, kad atsakovas1 iki šiol yra skolingas 156 910,75 Eur sumą ir vengia ją grąžinti. Paaiškino, kad dėl išdėstytų aplinkybių, susijusių su bendrovės dokumentų negrąžinimu, bendrovės vadovas 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai yra teikęs ir pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Paaiškino, kad atsakovas1 neperduoda bendrovės naujajai vadovybei ir jokių dokumentų, susijusių su jo paties ar su juo glaudžiais giminystės santykiais susijusių asmenų valdomų bendrovių skolomis bendrovei, visomis įmanomomis priemonėmis vengia šių skolų grąžinimo (bendrovė taip pat yra teismui pateikusi ieškinį dėl skolos (negrąžintos paskolos) priteisimo iš su atsakovu1 susijusios bendrovės UAB „Korlena“, kurios direktoriumi yra atsakovo1 sūnus, o akcininkais – trys atsakovo1 vaikai).

4.       Ieškovų teigimu, iš turimų buhalterinės apskaitos dokumentų yra neabejotinai aišku, kad buvusi bendrovės vadovybė priėmė sprendimą sudaryti paskolos sutartis su atsakovu1 ir šių sutarčių pagrindu paskolinti atsakovui1 137 350,33 Eur sumą. Bendrovė šias aplinkybes įrodinėja atsiskaitymų žiniaraščio išrašais už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019  m. vasario 27 d., 2018 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 15, 2018 m. gegužės 31 d. bendrovės kasos knyga. Šiais įrodymais remiantis, anot ieškovų, paskolos sutartis dėl 30 300 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovui1 buvo sudaryta 2018  m.  gegužės 10 d. Teigė, jog tuo tarpu iš kasmet apskaitomų palūkanų sumos galima apskaičiuoti, jog paskolos sutartimis buvo sutarta dėl 4,5 proc. dydžio metinių palūkanų. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovai teikia ir 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 03. Paaiškino, kad bendra nuo 2014  m.  iki  2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui1 priskaičiuotų palūkanų už gautas bei negrąžintas paskolas suma – 19 560,42 Eur. Šią aplinkybę ieškovai grindžia ir buvusios vyr. buhalterės išrašytomis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinėmis pažymomis.

5.       Pažymėjo, kad prieš teikiant ieškinį, bendrovė atsakovui1 pateikė reikalavimą dėl skolos grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo, atsakovas1 į gautus pranešimus nereaguoja, gautos paskolos negrąžina, palūkanų nesumoka. Šiame kontekste ieškovai akcentuoja atsakovo1 ryšį su buvusia bendrovės vadovybe; atsakovas1 buvo bendrovės vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, ir, tikėtina, vienas priėmė sprendimus dėl didelės vertės paskolų suteikimo sau pačiam, niekada gautų paskolų negrąžino, už gautas paskolas mokėtinų palūkanų nesumokėjo, o šiuo metu, nepaisant pakartotinių bendrovės reikalavimų, visais įmanomais būdais siekia išvengti tiek savo, tiek ir su juo susijusių asmenų ar bendrovių skolų ieškovui1 grąžinimo, nuolat ignoruoja pagrįstus bendrovės reikalavimus, pažeidžia bendrovės teises ir teisėtus interesus.

6.       Ieškovai atkreipia dėmesį, kad atsakovas1 neneigia savo bendro 156 910,75 Eur įsiskolinimo bendrovei 2018 m. gruodžio 31 d. bei aplinkybės, kad šios pinigų sumos nėra grąžinęs.

7.       Ieškovai nurodė, kad susipažinus su 2019 m. sausio 2 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolu bei jame užfiksuotais valdybos Nutarimais, tampa akivaizdu, jog protokole užfiksuoti valdybos Nutarimai yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teisės aktų normoms, todėl yra pripažintini negaliojančiais ab initio.

8.       Anot ieškovų, 2019 m. sausio 2 d. joks bendrovės tuometinės valdybos posėdis nevyko, o į bylą su atsiliepimu pateiktas protokolas buvo fiktyviai surašytas, protokole nurodyti valdybos Nutarimai buvo sukurti atgaline tvarka, jau po to, kai atsakovas1 gavo pirminį ieškinį šioje civilinėje byloje, siekiant sukurti bent kokį nors atsikirtimų į pareikštą reikalavimą pagrindą. Šią poziciją ieškovai grindžia aplinkybėmis, jog: 1) protokole nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl bendrovės akcininko, kadangi protokole nurodyta, kad 2019 m. sausio 2 d. valdybos posėdyje tariamai dalyvavo bendrovės akcininkas M. T., tačiau šis asmuo niekada nebuvo bendrovės akcininku; 2) protokole nurodytos aplinkybės dėl turto vertės neatitinka tikrovės, o protokolu užfiksuotas Nutarimas1 niekada nebuvo vykdomas, kadangi bendrovei priklausantis turtas, esantis (-), nėra ir niekada nebuvo vertas 250 000 Eur, bendrovė protokole nurodyta tvarka nesikreipė dėl turto šio vertinimo ir nėra gavusi jokių turto vertintojų nuomonės dėl būtent tokios turto vertės (šią aplinkybę ieškovai grindžia paklausimais turto vertinimo bendrovėms). Ieškovų teigimu, pagal Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą vidutinę rinkos vertę, abu bendrovei priklausantys garažai, esantys (-), yra verti 13 140 Eur, t. y. 19 kartų mažiau, nei fiktyviai nurodyta protokole. Paaiškina, kad 2019  m.  gegužės  6 d. buvo gauta UAB „Ober-Haus“ konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad šio turto labiausiai tikėtina kaina rinkoje būtų 46 000 Eur, arba penkis su puse karto mažiau, nei fiktyviai nurodyta protokole; 3) protokolo 3 ir 4 dalyse nurodomos aplinkybės apie tariamai atsakovo1 suteiktas paslaugas, susijusias su bendrovės nuomojamu valstybinės žemės sklypu (-), neatitinka tikrovės, protingumo principų, protokolu nustatytas atlyginimas atsakovui1 už jo tariamai suteiktas paslaugas yra nesąžiningas, neprotingas ir pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, bendrovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovų teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie bendrovės ir atsakovo1 sudarytą atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį ir/ar kokias nors atsakovo1 pagal šią sutartį suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu atsakovas1 buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Teigė, kad protokole nėra aiškiai įvardinta kokius veiksmus bendrovės naudai atliko atsakovas1, koks konkrečiai buvo pasiektas rezultatas, nulėmęs pagrindą nustatyti ir išmokėti atsakovui1 atlygį. Ieškovų teigimu, bendrovė ginčo žemės sklype (-), neturi nei teisės, nei galimybės vykdyti kokio nors statinio statybą. Paaiškino, kad bendrovė planavo ateityje pasirašyti sutartį dėl teritorijų planavimo veiksmų atlikimo, priklausomai nuo kurių baigties ateityje tokia teisė tam tikra apimtimi galimai (teoriškai) galėtų atsirasti, tačiau iki pat šios dienos tokie teritorijų planavimo veiksmai nėra atlikti, statyba ginčo žemės sklype nėra galima, t. y. jokie protokole aptarti veiksmai realios naudos bendrovei nesukūrė. Pažymėjo, kad protokole nurodomos tariamos statybos ir pastatytų statinių kainos yra neprotingos, nelogiškos ir niekuo nepagrįstos; 4)  2019  m.  sausio  mėn. tinkamai bei bendrovės interesais veikianti valdyba negalėjo priimti nutarimo dėl bendrovės finansinės padėties, kadangi bendrovės finansinė padėtis buvo itin bloga, bendrovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams (dalį įsiskolinimų buvo vėluojama apmokėti beveik pusę metų), vėluojama atsiskaityti ir su darbuotojais, todėl 285 000 Eur dydžio atlyginimo nustatymas bendrovės vieninteliam akcininkui šiuo laikotarpiu yra akivaizdžiai nesąžiningas, nepagrįstas, pažeidžia bendrovės, jos kreditorių bei darbuotojų interesus.

9.       Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. yra prasidėjęs teisminis ginčas tarp ieškovo2 ir atsakovo1, o bendrovės akcijos buvo areštuotos ginčo metu, 2019 m. prasidėjo išieškojimo procesas iš šių akcijų. Teigė, kad vyko konfliktinė situacija dokumentų perdavimo metu, ir naujam įmonės vadovui nėra perduotos nei paskolos sutartys, nei valdybos dokumentai. Atstovo teigimu, susipažinus su bendrovės dokumentais, buvo nustatyta, kad atsakovas1 yra skolingas bendrovei ženklią sumą, kurią ieškiniu prašoma priteisti. Paaiškino, kad Civilinis kodeksas numato ieškovui2 galimybę ginčyti valdybos nutarimus. Teigė, kad pateikti dokumentai dėl paslaugų teikimo pasirašyti A. S.. Anot atstovo, jeigu nėra paslaugų teikimo sutarties, reiškia, kad valdyba negali veikdama prieš bendrovės interesus priimti nutarimus, kuriais būtų sprendžiama dėl investicinio projekto vystymo Preilos teritorijoje, arba dėl nekilnojamojo turto vystymo (-). Teigė, kad Protokolas yra atsiradęs kaip gynybinė versija pateiktam ieškiniui. Anot atstovo, pasirašę Protokole asmenys atsakovas2 bei atsakovas3 yra kitose bylose lojalūs atsakovui1, o trečiasis asmuo – yra atsakovo1 sūnus. Pažymėjo, kad M. T. nebuvo bendrovės akcininku, nors Protokole pasirašė kaip akcininkas. Anot atstovo, atsakovas1 jokių veiksmų, susijusių su Preilos sklypu ar (-) g., neatliko, o jeigu ir atliko, tai tie veiksmai buvo atlikti darbo sutarties pagrindu.

10.       Atsakovas L. T. (toliau ir atsakovas1) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti atsakovo1 naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovas1 paaiškino, kad 1993 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovo1 ir Neringos miesto valdybos buvo sudaryta sutartis, kuria susitarta, kad už ieškovo1 atliekamus darbus Neringos miesto valdyba skirs ieškovui1 poilsinės statybai Preiloje, šalia Klaipėdos valstybinės restauravimo firmos 0,088 ha žemės sklypą (toliau ir žemės sklypas), tuo metu dar neregistruotu adresu. Teigė, kad ieškovas įvykdė sąlygas, tačiau tuo metu nesiėmė įforminti žemės sklypo naudojimo teisių ir pradėti poilsio namų statybų, ieškovui1 domintis galimybe perimti teisėtai priklausančias žemės sklypo naudojimo teises ir dėl konsultacijų teikimo – paskyrė įgaliotu asmeniu atsakovą1.

12.       Teigė, kad atsakovas1 veikė ieškovo1 vardu, gynė jo teises teisminiuose ginčuose dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 2 d. ieškovas1 sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2009-0030 dėl minėto žemės sklypo nuomos iki 2018  m.  spalio  2 d. Nurodė, kad taip pat ieškovą1 atstovaujant atsakovui1 su Neringos savivaldybės administracija buvo patvirtinta planavimo darbų programa, siejamai su Didžiosios Preilos įlankos ir planuojamo žvejų ir mažųjų laivų uosto teritorijos Preilos gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano korektūra žemės sklypui Nr. 3; taip pat su Neringos savivaldybės administracija buvo suderinta teritorijų planavimo inicijavimo sutarties dėl detaliojo plano korektūros pradėjimo sudarymas.

13.       Anot atsakovo1, 2019 m. sausio 2 d. bendrovės valdyboje svarstant atsakovo1 atliktus darbus (suteiktas paslaugas) dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo teisės įgijimo bei žemės sklypo tolesnio vystymo, atsakovui1 buvo patvirtintas mokėtinas 200 000 Eur dydžio atlyginimas, įskaitant 137 350,33 Eur dydžio paskolą ir 19 560,42 Eur susikaupusias palūkanas. Šią aplinkybę įrodinėja atsakovas1 2019 m. sausio 2 d. ieškovo1 valdybos posėdžio protokolu (toliau ir Protokolas). Teigė, jog pasikeitus ieškovo1 vieninteliam akcininkui, kuris pakeitė ieškovo1 valdybą ir perėmė dokumentaciją, atsakovo1 ir ieškovo1 susitarimas, patvirtintas Protokolu, galėjo būti neapskaitytas ieškovo1 buhalterijos.

14.       Paaiškino, kad atsakovas2 nesutinka su ieškiniu, nes su ieškovu1 yra sudaręs kitokį susitarimą dėl prievolės mokėti paskolą ir palūkanas įvykdymo tarpusavio reikalavimų įskaitymu, t. y. Protokolu įtvirtino atsakovo1 skolos ieškovui1 įskaitymo į atsakovui1 mokėtiną atlyginimą už suteiktas paslaugas ir konsultacijas vystant žemės sklypą bei įgyjant turto naudojimo ir valdymo teisę. Atsakovo1 įsitikinimu, Protokolu ieškovas1 aiškiai įtvirtino savo valią įskaityti atsakovo1 prievoles mokėti paskolą ir palūkanas į ieškovui1 Protokolu patvirtintą mokėti atsakovui1 atlyginimą. Tokiu būdu atsakovo1 prievolė ieškovui1 pasibaigė.

15.       Paaiškino, kad vykusio bendrovės valdybos susirinkimo metu ir Protokolo surašymo metu bendrovės didžiausiu akcininku viešajame registre vis dar buvo registruotas trečiasis asmuo – M. T., dėl ko, anot atsakovo1 pagrįstai būtent šis asmuo yra nurodytas Protokole. Pažymėjo, kad ir laikantis ieškovų pozicijos, atsakovo1 valia (ar tai būtų kaip akcininko, ar valdybos nario) yra išreikšta, pasirašant Protokole.

16.       Atkreipė dėmesį, kad garažų paskirties statiniai stovi Vilniaus senamiestyje, prestižinėje vietoje, prie statinių yra suformuotas ir priskirtas naudojimui 78 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, kuris išnuomotas statinių savininkui ir valdytojui – ieškovui1. Paaiškino, kad viešame regia.lt registre matyti, kad statiniai adresu (-), nėra priskiriami kultūros paveldo objektams. Atsakovo1 teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad garažų paskirties statinių vietoje neribojama nauja statyba ir Nutarimo1 priėmimo metu niekas neketino pardavinėti turto kaip garažų paskirties statinių. Anot atsakovo1, šis bendrovės turtas buvo vertinamas kaip nekilnojamojo turto vystymo projektas, suteikiantis galimybę statyti gyvenamosios ar administracinės paskirties statinį ir jį realizuota aukšta rinkos kaina. Paaiškino, kad šiuo tikslu buvo specialiai parengti projektiniai pasiūlymai dėl 185,92 kv. m ploto gyvenamosios paskirties statinio statybos. Teigė, kad priimant sprendimą dėl šio turto pardavimo kainos buvo atsižvelgta į senamiestyje esančių naujesnės statybos (ar renovuotų) gyvenamosios paskirties statinių 1  kv. m kainą, kuri svyravo tarp 4 000-4 500 Eur už 1 kv. m. Taigi, anot atsakovo1, būtent atsižvelgiant į būsimą nekilnojamojo turto objekto adresu (-), vystymo suplanuotą galimybę, buvo vertinama tokio turto pardavimo rinkos kaina Nutarime1. Pažymėjo, kad šio turto ir jo vystymo galimybės yra unikalios. Atkreipė dėmesį, kad po Protokolo patvirtinimo iki 2019 m. kovo mėn. ieškovas1 objektyviai nesuspėjo įgyvendinti Nutarimo1.

17.       Atsakovas1 paaiškino, kad tam, jog ieškovas1 įgytų valdymo ir naudojimo teises į žemės sklypą, atsakovas1 turėjo pasitelkti asmeninius ryšius, reguliariai komunikuoti su Neringos savivaldybės atstovais, rengti eilę rašytinių prašymų, inicijuoti teisminį procesą, kol 2008 m. gruodžio 24 d. teismo sprendimu buvo pripažinta ieškovo1 teisė į žemės sklypą. Be to, anot atsakovo1, pastarasis aktyviai rūpinosi ir kontroliavo, kad būtų suformuotas 0,0880 ha žemės sklypas, su kita naudojimo paskirtimi, ir naudojimo būdu bei, kad būtų sudaryta 2009 m. spalio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas1 taip pat dar 2015 m. iniciavo komunikaciją su UAB „FORMATAS“, detaliojo plano Didžiosios Preilos įlankos ir planuojamo žvejų ir mažųjų laivų uosto teritorijos Preilos  gyv.,  Neringoje rengėju bei Neringos savivaldybės administracija, tam kad žemės sklypas būtų priskirtas užstatomoms teritorijoms, numatant užstatymo tankį (iki 17 proc.), užstatymo intensyvumą (iki  0,34) bei nustatant leistiną pastatų aukštį (iki 8,5 metro). Paaiškino, kad atsakovui1 pavyko suderinti su Kuršių  Nerijos nacionalinio parko direkcija žemės sklypo išmiškinimo sprendinius; dar 2017 m. organizavo komunikaciją su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Miškų tarnyba bei šiuos veiksmus derino su Neringos savivaldybės administracija. Taigi, anot atksakovo1, ieškovas1 be atsakovo1 įsitraukimo ir paslaugų suteikimo šiai dienai neturėtų teisių į žemės sklypą ir negalėtų planuoti tolimesnio žemės sklypo vystymo. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklype pastačius bent 200 m2 ploto statinį, tokį objektą galima parduoti už bendrą 900 000 Eur kainą.

18.       Nurodė, kad teisės aktai nenumato atsakovo1 kaip bendrovės akcininko pareigos teikti paslaugas bendrovei, kurios akcininku pats yra, neatlygintinai. Teigė, kad nėra įtvirtinta ribojimo/draudimo akcininkui gauti atlygį už suteiktas paslaugas iš bendrovės, kurios dalininku yra pats paslaugų teikėjas. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodoma nesąžiningumo prezumpcija negali būti taikoma šioje civilinėje byloje, nes ieškovai nereiškia reikalavimų actio Pauliana taisyklės pagrindu.

19.       Paaiškino, kad Nutarimas4 buvo priimtas, atsižvelgiant į suplanuotą ieškovo1 turto, adresu (-), pardavimą. Anot atsakovo1, po Protokolo priėmimo, ieškovo1 faktiškai nesuprastėjo galimybės vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Pažymėjo, kad vien dėl aplinkybės, jog naujasis ieškovo1 savininkas nusprendė nebevykdyti suplanuoto turto pardavimo, nereiškia, kad ieškovo1 finansinė būklė suprastėjo. Atkreipė dėmesį, kad su ieškiniu nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas1 yra nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais.

20.       Atsakovo1 atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ginčo byloje dėl paskolos sumų ir palūkanų nėra. Nurodė, kad ieškovas2 nepaneigė aplinkybės, kad ginčijamų nutarimų priėmimo dieną M. T. buvo registruotas akcininku; be to, atsakovo1 parašas taip pat yra. Paaiškino, kad atsakovas1 bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad turtinis objektas (-). turi būti vertinamas ne kaip garažo paskirties, bet kaip statybos galimybė senamiestyje; byloje nėra duomenų, kad toje vietoje nėra galima statyba. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų pateiktame įrodyme Ober-haus konsultacijoje nebuvo vertinama galimybė užstatymo, o Inreal konsultacijoje nurodyta tiek kaina žemės sklypo, tiek kaina, jeigu būtų užstatyta statiniu. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto vystymo projektas užtrunka, ir jau 2019 m. kovo mėn. buvo naujas bendrovės savininkas. Nurodė, kad atsakovas1 detaliai yra nurodęs atliktus veiksmus pateiktame byloje procesiniame dokumente. Pažymėjo, kad kai tik buvo pradėti veiksmai atsakovo1 pagalba atgauti teisę į žemės sklypą Preilos miestelyje, bendrovė nieko neturėjo. Paaiškino, kad turint šiuo metu esančius sutikimus nematoma kliūčių, kodėl suderinimas toliau negalėtų vykti. Teigė, jog sprendžiant dėl nustatyto atsakovui1 atlygio dydžio, svarbu įvertinti aplinkybę, kiek truko procesas, nuo kokio nulinio taško pradėtas darbas. Atstovo teigimu, atlyginimas protingas ir sąžiningas atsakovui1 už ilgą darbą ir pasiektą rezultatą. Teigė, kad ieškovas neįrodė fakto, kad bendrovė buvo prastos būklės ir negalėjo atlikti įskaitymo. Atstovo teigimu, įskaitymas įvykęs tinkamai, valdybą turėjo kompetenciją ir teisę tokį įskaitymą atlikti.

21.       Atsakovas1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad Preilos projektas buvo pradėtas ir įgyvendintas atsakovo1 iniciatyva; įmonėje kito kompetentingo asmens, galėjusio tuo užsiimti, nebuvo. Atsakovo1 teigimu, vertę atsakovas1 sukūrė nuo nulio, bendrovė iš to turės naudą, yra galimybė statyti. Paaiškino, kad atsakovas1 bendrovėje dirbo nuo 1993 m., buvo konsultantu, pirko akcijas, restruktūrizavimo įmonę, buvo prezidentu. Teigė, kad pavedimo sutartis galėjo būti pasirašyta. Paaiškino, kad įmonės vadovas duodavo atsakovui1 įgaliojimą, kuriuo remiantis atsakovas1 veikė. Teigė, kad buvo pirkėjų pirkti turtą (-).

22.       Atsakovas A. S. (toliau ir atsakovas2) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo atmesti ieškovo2 atsakovo2 atžvilgiu pareikštus reikalavimus dėl valdybos Nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl ieškovo1 atsakovo1 atžvilgiu pareikšto reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagrįstumo, priteisti atsakovo2 naudai iš ieškovo2 visas atsakovo2 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodė, kad ieškovas2 neįrodė, kad skundžiamų nutarimų priėmimas sąlygojo pastarojo subjektinių teisių pažeidimą. Anot atsakovo2, ieškovas2 nenurodo, kaip Nutarimo1 ir Nutarimo2 priėmimu buvo panaikinta bendrovės reikalavimo teisė į atsakovą1 arba kaip jų palikimas galioti neva galėtų reikšti bendrovės reikalavimo teisės į atsakovą1 panaikinimą; kaip Nutarimu6 neva buvo panaikinta bendrovės reikalavimo teisė į atsakovą1 arba kaip jo palikimas galioti neva galėtų reikšti bendrovės reikalavimo teisės į atsakovą1 panaikinimą. Anot atsakovo2, procesiniuose dokumentuose neįrodyta, kad bendrovės darbuotojų, kreditorių interesų neva pažeidimas per se reiškia ir ieškovo2 kaip bendrovės akcininko interesų pažeidimą.

24.       Atkreipė dėmesį, kad Nutarimas1 ir Nutarimas2 nėra įvykdyti. Paaiškino, kad atsakovas2 pritarė garažų pardavimui ir šiuo klausimu suformuluotiems pavedimams, kurie tiesiogiai buvo skirti atsakovui2, kaip bendrovės direktoriui. Pažymėjo, kad Nutarime1, taip kaip jis yra suformuluotas Protokolo dalyje „NUTARTA“, nėra jokių duomenų apie bendrovės kreipimąsi į turto vertintojus, taip pat apie privalomą garažų pardavimo kainą. Anot atsakovo2, Nutarimo1, kuriame nenurodytas nei garažų pirkėjas, nei garažų pardavimo kaina, t. y. kuriame tik deklaruojamas ketinimas parduoti šį nekilnojamąjį turtą, priėmimas negali pažeisti imperatyvių įstatymų normų, prieštarauti bendrovės įstatams arba protingumo bei sąžiningumo principams. Atsakovo2 teigimu, ieškovui2 neįrodžius Nutarimo1 neteisėtumo, laikytina, kad teisėtas yra ir Nutarimas2 dėl iš garažų pardavimo gautų lėšų paskirstymo tvarkos patvirtinimo, kuris neabejotinai yra išvestinis iš Nutarimo1. Pažymėjo, kad Nutarimu2 valdybos patvirtinta iš garažų pardavimo gautų lėšų paskirstymo tvarka neprieštarauja ekonomiškumo principui, be to, ji yra sąlyginė, nes jos įvykdymas priklauso nuo to: (1) kiek lėšų bendrovė iš viso gaus pardavusi garažus; (2) kokia bus ir ar iš viso bus bendrovės skola atsakovui1. Atkreipė dėmesį, kad kitų valdybos nutarimų pripažinimas negaliojančiais nepadarytų negaliojančiu Nutarimo2.

25.       Teigė, kad ieškovas2 neįrodė, kad atsakovas2 nepagrįstai pritarė Nutarimui3 bei Nutarimui6, kuriais patvirtintas atsakovo1 bendrovei suteiktų paslaugų pagrindu gautas rezultatas bei pritarta žemės sklypo tolimesniam vystymui. Anot atsakovo2, pagal byloje pareikštus reikalavimus į ginčo nagrinėjimo ribas nepatenka klausimas dėl paslaugų sutarties teisėtumo, dėl ko, šiuo metu aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėjimas ir vertinimas reikštų ginčo šalių nustatytų ribų peržengimą. Paaiškino, kad vadovaujantis Nutarimu3, bendrovę tenkinantis rezultatas - suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos bendrovei. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas2, žinodamas apie kilusias komplikacijas, sprendžiant su žemės sklypu susijusius klausimus, nutarimų priėmimo metu neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu1, kaip valdybos pirmininku, ir jo paaiškinimais apie atliktus darbus. Pažymėjo, kad Nutarimo3 priėmimo metu atsakovas2 neturėjo informacijos, kuri būtų paneigusi atsakovo1 ir trečiojo asmens paaiškinimus. Anot atsakovo2, ieškovas2 neįrodė, kad bendrovės išsinuomoto žemės sklypo tolimesnis vystymas neva prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, bendrovės steigimo dokumentų nuostatoms ar pamatiniams protingumo be sąžiningumo principams.

26.       Atsakovo2 teigimu, ieškovas2 taip pat neįrodė, kad atsakovas2, susilaikydamas valdybos balsavime dėl Nutarimo4 ir Nutarimo5 priėmimo, neva pažeidė ieškovo2 subjektines teises. Paaiškino, kad net jeigu atsakovas2 būtų balsavęs prieš, toks jo balsas nebūtų turėjęs įtakos Nutarimo4 ir Nutarimo5 priėmimui, nes kiti du valdybos nariai balsavo už Nutarimo4 ir Nutarimo5 priėmimą. Atsakovas2 pažymėjo, kad Nutarimu5 buvo tik suderintas įsiskolinimas su atsakovu1, dėl ko Nutarimu5 negalėjo būti pažeistos ieškovo2 subjektinės teisės. Paaiškino, kad Nutarimas4 ir Nutarimas5 nelaikytini Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytu skolininko atsiskaitymu su žemesnės eilės kreditoriumi, todėl jie negali būti pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviai Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatai. Atkreipė dėmesį, kad ir pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatoms, gali reikšti tik skolininko kreditorius. Be to, anot atsakovo2, priešingai nei teigia ieškovas2, 2019 m. sausio 2 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo itin bloga.

27.       Atsakovas S. M. (toliau ir atsakovas3) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo2 atsakovų atžvilgiu pareikštų reikalavimų dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, o teismui atsisakius nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais - atmesti patikslintu ieškiniu ieškovo2 atsakovo3 atžvilgiu pareikštus reikalavimus dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl ieškovo1 atsakovo1 atžvilgiu pareikšto reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagrįstumo, priteisti atsakovo3 naudai iš ieškovo2 visas atsakovo3 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Anot atsakovo3, ieškovas2 neįrodė savo suinteresuotumo, o tuo pačiu ir teisės ginčyti bendrovės valdybos priimtus nutarimus, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Paaiškino, kad ieškinio motyvai patvirtina, kad ieškovas2 bendraieškiu į bylą įstojo, neva gindamas bendrovės, jos darbuotojų, kreditorių interesus, tačiau ieškovo2 išskirtame Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje, taip pat Akcinių  bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nėra numatyta bendrovės akcininko teisė ginčyti bendrovės valdybos nutarimus, siekiant apginti minėtų asmenų teises ar teisėtus interesus; akcininkas neturi teisės skųsti bendrovės valdybos nutarimų, vadovaudamasis ir Civilinio kodekso 6.9301  straipsnyje nustatytų imperatyvių nuostatų pažeidimu.

29.       Atsakovo3 teigimu, ieškovas2 neįrodė, kad bendrovės valdyba neteisėtai priėmė Nutarimą1 ir Nutarimą2, kuriais pritarta garažų pardavimui ir gautų lėšų paskirstymo tvarkai. Paaiškino, kad patikslintame ieškinyje nėra konkretizuoti dėl Nutarimo1 ir Nutarimo2 priėmimo ieškovui2 kilę žalingi padariniai. Anot atsakovo3, Nutarimo1, kuriame nenurodytas nei garažų pirkėjas, nei garažų pardavimo kaina, t. y. kuriame tik deklaruojamas ketinimas parduoti šį nekilnojamąjį turtą, priėmimas negali pažeisti imperatyvių įstatymų normų, prieštarauti bendrovės įstatams, protingumo bei sąžiningumo principams, o Nutarimu2 patvirtinta iš Garažų pardavimo gautų piniginių lėšų paskirstymo tvarka neprieštaravo ekonomiškumo principui.

30.       Be to, atsakovo3 teigimu, ieškovas2 neįrodė, kad bendrovės valdyba neteisėtai priėmė Nutarimo4 dalį dėl atsakovui1 išmokėtino atlyginimo dydžio pagal paslaugų sutartį, taip pat Nutarimą3, Nutarimą6, kuriais patvirtintas atsakovo1 bendrovei suteiktų paslaugų pagrindu gautas rezultatas bei pritarta žemės sklypo tolimesniam vystymui. Teigė, kad patikslintame ieškinyje nėra konkretizuoti dėl aukščiau nurodytų nutarimų priėmimo ieškovui2 kilę žalingi padariniai. Nurodė, kad į ginčo nagrinėjimo ribas nepatenka klausimas dėl tariamo paslaugų sutarties sudarymo. Anot atsakovo3, ieškovo2 argumentai, kad jokie Protokole aptarti veiksmai realios naudos bendrovei nesukūrė per se nereiškia, kad bendrovės valdyba neva neteisėtai priėmė Nutarimą4 dalyje, kuria nutarta patvirtinti atsakovui1 bendrovės mokėtino atlyginimo dydį pagal paslaugų sutartį. Atkreipė dėmesį, kad Nutarime3 yra nurodytas bendrovę tenkinantis atsakovo1 pasiektas rezultatas - suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos bendrovei. Paaiškino, kad Nutarimu6 bendrovės valdyba tik pritarė tolimesniam žemės sklypo planavimui bei vystymui, pavedant bendrovės vadovui tęsti darbus dėl detaliojo plano korektūros, žemės sklypo planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir kitų veiksmų.

31.       Atsakovo3 teigimu, ieškovas2 neįrodė, kad bendrovės valdyba neteisėtai priėmė Nutarimą5, taip pat Nutarimą4 dalyje, kuria pritarta atsakovo1 skolos bendrovei pagal paskolos sutartis ir atsakovui1 išmokėtino atlyginimo pagal paslaugų sutartį įskaitymui bei patvirtinta bendrovės skola atsakovui1. Teigė, kad patikslintame ieškinyje nėra konkretizuoti dėl aukščiau nurodytų nutarimų priėmimo ieškovui2 kilę žalingi padariniai. Nurodė, kad byloje nei vienas iš ieškovo2 skundžiamų nutarimų, įskaitant Nutarimą4 ir Nutarimą5, nelaikytini Civilinio kodekso 6.93011 straipsnio 1 dalyje numatytu skolininko atsiskaitymu su žemesnės eilės kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovo3, 2019  m.  sausio mėn. bendrovės valdybos priimti Nutarimas4 ir Nutarimas5 negali būti pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviai Civilinio kodekso 6.93011 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms Civilinio kodekso 6.93011 straipsnio nuostatoms, gali reikšti tik skolininko kreditorius. Teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2019 m. sausio mėn. bendrovė turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams, kurie bendrovei buvo pareiškę pretenzijas dėl įsipareigojimų nevykdymo.

32.       Atsakovas1 pateikė priešieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš ieškovo1 28 089,25 Eur skolą bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

33.       Paaiškino, kad Protokolo Nutarimu3 buvo patvirtinta, jog atsakovo1 suteiktos paslaugos dėl bendrovės naudai įgytos teisės į žemės sklypą tenkina bendrovę. Pažymėjo, Nutarimu4 buvo patvirtintas bendrovės valdybos nario A. S. siūlymas valdybai patvirtinti 185 000 Eur dydžio atlyginimą atsakovui1 už paslaugas padedant įgyti teises į žemės sklypą bei ruošiant pagrindus statybos leidimo išdavimui žemės sklype bei dėl atsakovo1 įsiskolinimo bendrovei įskaitymo, o Nutarimu4 buvo patvirtintas atsakovo1 ir bendrovės tarpusavio įsiskolinimų suderinimas, pripažįstant, kad atsakovas1 nebėra skolingas bendrovei. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas1 šioje civilinėje byloje pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį yra paaiškinęs ir pagrindęs atliktų paslaugų ir suteiktų konsultacijų apimtį bei vertę bendrovei ir šios aplinkybės nėra paneigtos.

34.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas1 prašė teismo priešieškinį tenkinti.

35.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė teismo atsakovo1 priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti pareikštą ieškovų ieškinį.

36.       Nurodė, kad, ieškovų vertinimu, ieškinio reikalavimai bei juos pagrindžiantys argumentai šiuo atveju iš esmės yra ir atsikirtimai į pareikštą priešieškinį. Teigė, kad visus minėtus argumentus ir reikalavimus ieškovai palaiko bei jų pagrindu prašė teismo tiek visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, tiek ir atmesti atsakovo1 priešieškinį.

37.       Teigė, kad ginčo atveju reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo už paslaugų sutarties pagrindu suteiktas paslaugas būtent atsakovas1 turi pareigą įrodyti paslaugų sutarties sudarymą ir paslaugų pagal tokią sutartį suteikimą. Anot ieškovų, vien paties atsakovo1 kontroliuotos valdybos nutarimas (juo labiau, dirbtinai sudarytas atgaline data) nėra tinkamas atsakovo1 reikalavimų byloje įrodymas.

38.       Pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno dokumento, kuriame atsakovas1 būtų nurodytas kaip bendrovės atstovas, veikęs jos interesais klausimais, susijusiais su ginčo žemės sklypu Neringoje. Teigė, kad vienintelis dokumentas, kuriame apskritai matoma atsakovo1 pavardė, yra teismo sprendimas.

39.       Atkreipė dėmesį, kad nuo 2002 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas1 bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį administracijos vadovo - prezidento pareigose, dėl ko visi atsakovo1 atlikti veiksmai, jei tokie tikrai buvo atlikti (kaip minėta, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra), buvo atliekami atsakovo1 kaip bendrovės darbuotojo, už tai jau gaunant darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį. Teigė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas1 būtų vykdęs kokias nors funkcijas, viršijančias jo kaip bendrovės administracijos vadovo - prezidento pareigas ir/ar jo kaip bendrovės akcininko funkcijas.

40.       Anot ieškovų, net jei Protokolas iš tikrųjų būtų buvęs priimtas tą dieną, kokia yra nurodyta pačiame Protokole, tuo metu atsakovas1 jau žinojo apie jam nepalankią asmeninio ginčo su akcininku baigtį, apie būsimus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, atsakovui1 priklausančio turto, inter alia 100 proc. ieškovo1 akcijų, būsimą pardavimą varžytynėse. Toks kontekstas, ieškovų vertinimu, paaiškina atsakovo1 valią skubėti valdybos nutarimu pasitvirtinti sau užmokestį už tariamai suteiktas paslaugas, net ir nesant pasiekto jokio realaus ar apčiuopiamo tokių paslaugų rezultato.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

41.       Bylos duomenimis, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (ieškovas1) yra registruota Juridinių  asmenų registre 1998 m. rugpjūčio 11 d.; bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2019 m. kovo 1 d. yra V. M. (ieškovas2).

42.       Byloje yra pateiktas 2019 m. sausio 2 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolas, iš kurio turinio nustatyta, jog šiame bendrovės valdybos posėdyje dalyvavo L. T. (atsakovas1), A. S. (atsakovas2) bei S. M. (atsakovas3), bei buvo svarstomi darbotvarkės klausimai „Dėl turto (garažų), esančių (-), pardavimo“ (1 darbotvarkės klausimas), „Dėl lėšų, gautų už turto (garažų), esančio (-), pardavimą paskirstymo“ (2  darbotvarkės klausimas), „Dėl L. T. suteiktų paslaugų pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį patvirtinimo“ (3 darbotvarkės klausimas), „Dėl atlyginimo ir apmokėjimo už L. T. suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį patvirtinimo bei L. T. pagal 2014 m. vasario 10 d. ir 2018  m. gegužės 10 d. paskolos sutartis įskaitymo (4 darbotvarkės klausimas), „Dėl įsiskolinimų su L. T. suderinimo“ (5 darbotvarkės klausias), „Dėl žemės sklypo, esančio (-), vystymo“ (6 darbotvarkės klausimas). Nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. bendrovės valdybos posėdyje buvo priimti ginčijami nutarimai:

-       1 darbotvarkės klausimu nutarta (1) pritarti UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priklausančio nekilnojamojo turto (garažų), esančio (-), pardavimui, (2) pavesti įmonės vadovui parengti įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį (-), pardavimui ir apklausti Ober-haus, Newsec ir Inreal dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimo, (3)  pavesti įmonės vadovui derėtis ir sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (-), pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus aukščiau nurodytos valdybos sprendimo įgyvendinimui bei turto pardavimui (Nutarimas1);

-       2 darbotvarkės klausimu nutarta pritarti už nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų paskirstymui taip: (a) 52 000 Eur skirti įmonės reikmėms, padengiant įmonės investicijas į šio turto įsigijimą ir sukūrimą, (b) išmokėti L. T. likusią mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, (c)  50 000 Eur skirti tolimesniam žemės sklypo, esančio (-), vystymui, detaliojo plano korektūrai rengti, (d) likusius pinigus palikti įmonėje ir skirti einamosioms įmonės išlaidoms dengti, (2) nustatyti, kad iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų skirstoma aukščiau nurodytame punkte numatyta prioritetų tvarka, (3) pavesti įmonės vadovui, gavus lėšas iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą, paskirstyti aukščiau nurodyta tvarka (Nutarimas2);

-       3 darbotvarkės klausimu nutarta (1) patvirtinti L. T. suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, ko pasekoje L. T. veikė ir atstovavo įmonę teismuose, Neringos savivaldybėje, Saugomų teritorijų tarnyboje, Aplinkos  ministerijoje, žemėtvarkos institucijose, Miškų tarnyboje, girininkijose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, (2) patvirtinti, kad dėl L. T. paslaugų ir darbų buvo pasiekti įmonę tenkinantys rezultatai ir buvo suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos įmonei, (3) patvirtinti, kad L. T. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultatas tenkina įmonę ir jos siektus tikslus (Nutarimas3);

-       4 darbotvarkės klausimu nutarta (1) patvirtinti L. T. pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį mokėtino atlyginimo dydį 185 000 Eur, (2) patvirtinti, kad L. T. mokėtinas atlyginimas yra įskaitomas su jam pagal 2014 m. vasario 10 d. ir 2018  m. gegužės 10 d. paskolos sutartis paskolintomis paskolomis ir susikaupusiomis palūkanomis, t. y. L. T. suteikta paskola su palūkanomis, kas bendrai sudaro 156 910,75 Eur, yra įskaitoma į jam įmonės mokėtiną 185 000 Eur atlyginimą, (3) patvirtinti, kad po atlikto įskaitymo, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas skola L. T. yra lygi 28 089,25 Eur, (4)  patvirtinti, kad 28 089,25 Eur skola L. T. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas išmoka pardavus nekilnojamąjį turtą (-) (Nutarimas4);

-       5 darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti, kad L. T. skola įmonei yra uždengiama įmonės jam mokėtina suma už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus kaip nutarta šio protokolo 4 punkte. Todėl, L. T. nėra skolingas įmonei (Nutarimas5);

-       6 darbotvarkės klausimu nutarta (1) pritarti tolimesniam sklypo (-) , planavimui bei vystymui, tam skiriant lėšas iš įmonės veiklos, (2) pavesti įmonės vadovui A. S. ir valdybos nariui L. T. tęsti darbus dėl detaliojo plano korektūros, sklypo planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir kitų veiksmų, kurie reikalingi pasirengti statybai sklype (Nutarimas6).

43.       Pažymėtina, jog, nors į bylą nėra pateiktos 2014 m. vasario 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. paskolos sutartys, atsakovas1 bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad buvo skolingas pagal jas ieškovui1 137 350,33 Eur sumą bei 19 560,42 Eur palūkanų, t. y. iš viso 156 910,75 Eur sumą, kurią ieškiniu ieškovas1 ir prašo teismo priteisti iš atsakovo1, tačiau nurodo, jog prievolė šią sumą ieškovui1 sumokėti yra pasibaigusi paties ieškovo1 atliktu įskaitymu, įtvirtintu ginčijamame Nutarime4. Atitinkamai, priešieškiniu atsakovas1, remdamasis tuo pačiu Nutarimu4, prašo teismo priteisti iš ieškovo1 likusią po įskaitymo ieškovo1 skolos atsakovui1 už suteiktas paslaugas sumą – 28 089,25 Eur.

44.       Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas faktines šios bylos aplinkybes bei šalių procesinių dokumentų turinį, paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog byloje iškilę klausimai dėl ieškovo2 kaip bendrovės akcininko teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimą dėl bendrovės valdybos priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu (ne)buvimo, dėl bendrovės valdybos priimtų nutarimų (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo Civilinio  kodekso 2.82 straipsnio aspektu, bei atitinkamai dėl pagrindo priteisti iš atsakovo1 ieškovo1 naudai skolą bei palūkanas (156 910,75 Eur) (ne)buvimo bei pagrindo priteisti iš ieškovo1 atsakovo1 naudai 28 089,25 Eur sumą kaip likusią nesumokėtą dalį už suteiktas paslaugas (ne)buvimo.

Dėl ieškovo2 suinteresuotumo ginčyti nutarimus (ne)buvimo

45.       Šioje civilinėje byloje iškilo ginčas dėl ieškovo2 kaip bendrovės vienintelio akcininko teisės ginčyti 2019 m. sausio 2 d. priimtus bendrovės valdybos nutarimus (ne)buvimo.

46.       Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis).

47.       Šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).

48.       Pažymėtina, jog iš aukščiau nurodytų teisės normų turinio, akivaizdu, jog Civilinio kodekso 2.82  straipsnio 4 dalies pagrindu ieškovas2 kaip bendrovės vienintelis akcininkas yra laikytinas subjektu, kuriam Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu yra suteikiama teisė reikšti ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog teismų praktikoje yra pateikti išaiškinimai, kad akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi taip pat pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 114/2006). Savo ruožtu, teismas nesutinka su šioje byloje atsakovų pozicija, jog ieškovas2 ginčo situacijoje, nors ir yra subjektu, galinčiu reikšti ieškinį Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau nepagrindžiantis savo suinteresuotumo, t. y. byloje neįrodytas ieškovo2 suinteresuotumas ginčyti bendrovės valdybos nutarimus.

49.       Įvertinus ieškovų procesinių dokumentų turinį, akivaizdu, jog bendrovės valdybos nutarimų neteisėtumą bei nepagrįstumą ieškovas2 grindžia aplinkybėmis, kad ginčijami nutarimai buvo fiktyvūs, juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, priimti pažeidžiant bendrovės teises bei teisėtus interesus, imperatyviąsias įstatymo normas, prieštaraujantys protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, ginčijamais nutarimai buvo išspręsti ir klausimai, susiję su bendrovės įsipareigojimų vykdymu, finansine padėtimi, tolimesne plėtra, naudojant lėšas iš įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas2, ginčydamas tokio pobūdžio bendrovės valdybos nutarimus, apeliuojant į galimą šių nutarimų fiktyvumą, jų neteisėtumą bei nepagrįstumą, gina savo kaip įmonės akcininko teisėtą interesą dėl bendrovės veiklos teisėtumo, siekiant savo veiklos tikslų.

50.       Tuo tarpu, atsakovų pozicija, kad Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu ieškinį gali reikšti tik kreditorius, o ne ieškovas2, šiuo ginčo atveju nėra net aktuali, kadangi ieškinio reikalavimas dėl ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais yra reiškiamas ne Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu, tačiau Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, o Civilinio kodekso 6.9301  straipsnyje įtvirtintu reguliavimu tik grindžiami ieškovo2 argumentai dėl nutarimų galimo neteisėtumo bei nepagrįstumo tuo aspektu, jog atsiskaitymas su vienu kreditoriumi įmonei galimai esant sudėtingoje finansinėje padėtyje yra nesąžiningas įmonės kreditorių atžvilgiu, neprotingas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

51.       Taigi, priešingai negu byloje nurodė atsakovai, ieškovas2 šiuo atveju yra tinkamas subjektas, galintis reikšti ieškinį Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl ginčijamų nutarimų (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

52.       Bylos duomenimis, 2019 m. sausio 2 d. buvo priimti 6 ginčijami nutarimai.

53.       Nustatyta, jog šiuos ginčijamus nutarimus priėmė buvę tuo metu bendrovės valdybos nariai – atsakovas1, atsakovas2 bei atsakovas3; Protokole nurodyta, kad šiame posėdyje dalyvavo ir bendrovės akcininkas M. T., kuris taip pat pasirašė Protokole.

54.       Teismas pažymi, jog nors ieškovai savo procesiniuose dokumentuose apeliuoja į tai, jog Protokolas yra nepagrįstai ir neteisėtai pasirašytas trečiojo asmens – M. T., dėl ko, anot ieškovų, laikytina, jog jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau teismas su tokia ieškovų pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2925-864/2019, yra neįsiteisėjęs, dėl ko ieškovai savo argumentus ginčo klausimu nepagrįstai grindžia dar neįsiteisėjusiame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Be to, teismo vertinimu, kadangi šis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.  e2- 2925- 864/2019 dar nėra įsiteisėjęs, o M. T. Protokolo pasirašymo dieną (2019  m.  sausio 2 d.) laikė save bendrovės akcininku, ką patvirtina tiek jo parašas Protokole, tiek ir ta aplinkybė, jog M. T. kreipėsi į teismą dėl pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, vienintelio akcininko ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, laikydamas save esant bendrovės akcininku. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad Protokolas yra pasirašytas trečiojo asmens – M. T. kaip bendrovės akcininko, nepatvirtina ieškovų pozicijos, kad Protokole užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl bendrovės akcininko, ir savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ginčijamų nutarimų neteisėtumą bei nepagrįstumą šiuo aspektu.

55.       Įvertinus ginčijamų nutarimų turinį, nustatyta, jog atsakovai 2019 m. sausio 2 d. iš esmės sprendė klausimus, susijusius su įmonės turto pardavimu, gautų lėšų paskirstymu, atsiskaitymu su atsakovu1 pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį bei atitinkamai bendrovės reikalavimų atsakovo1 atžvilgiu bei atsakovo1 reikalavimų bendrovės atžvilgiu įskaitymu, tolimesniu žemės sklypo Neringoje vystymu.

Dėl Nutarimo1 bei Nutarimo6 (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

56.       Bylos duomenimis, 1 darbotvarkės klausimu nutarta (1) pritarti UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priklausančio nekilnojamojo turto (garažų), esančio (-), pardavimui, (2)  pavesti įmonės vadovui parengti įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį (-), pardavimui ir apklausti Ober-haus, Newsec ir Inreal dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimo, (3) pavesti įmonės vadovui derėtis ir sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (-), pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus aukščiau nurodytos valdybos sprendimo įgyvendinimui bei turto pardavimui (Nutarimas1).

57.       Savo ruožtu, 6 darbotvarkės klausimu nutarta (1) pritarti tolimesniam sklypo (-), planavimui bei vystymui, tam skiriant lėšas iš įmonės veiklos, (2) pavesti įmonės vadovui A. S. ir valdybos nariui L. T. tęsti darbus dėl detaliojo plano korektūros, sklypo planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir kitų veiksmų, kurie reikalingi pasirengti statybai sklype (Nutarimas6).

58.       Teismas pažymi, jog iš esmės vertinant šių nutarimų - Nutarimo1 bei Nutarimo6 - pobūdį selektyviai, darytina išvada, jog tokio pobūdžio klausimus (dėl turto pardavimo bei sklypo vystymo) bendrovės valdyba turėjo kompetenciją spręsti ir tokio pobūdžio nutarimų priėmimas savaime nėra neteisėtas bei nepagrįstas. Tačiau, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai liudija, jog Nutarimas1 bei Nutarimas6 buvo priimti, siekiant ne bendrovės veiklos tikslų, tačiau dirbtinai sukuriant viziją apie turimą didelės vertės įmonės turtą, dideles įmonės perspektyvas bei atsakovo1 pastangas dėl žemės sklypo vystymo ir tai patvirtina toliau nurodomi argumentai.

59.       Iš byloje pateikto Protokolo turinio nustatyta, kad sprendžiant 1 darbotvarkės klausimą trečiasis asmuo – M. T. kaip bendrovės akcininkas – pristatė, kad atliko turto vertintojų (Ober-haus, Newsec ir Inreal) apklausą dėl įmonės turto, esančio (-), vystymo, įveiklinimo ar pardavimo, ir turto vertintojų nuomone toks turtas vertas 250 000 Eur. Savo ruožtu, ieškovai byloje pateikė Ober- haus, Newsec ir Inreal atsakymus į bendrovės paklausimus, kad jokio turto, esančio (-), vertinimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovei nėra atlikę. Atsakovas1 atsiliepime nurodė, jog 250 000 Eur turto įvertinimas priimtas iš esmes vadovaujantis nekilnojamojo turto rinkos ir verslo standartais. Be to, teismas kritiškai vertina ir byloje atsakovo1 pateiktą 2020 m. liepos 24 d. UAB „Inreal“ konsultaciją dėl turto galimos turto pardavimo kainos, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo dalies nuomos teisių su galimybe užstatyti gyvenamuoju namu su rūsiu, esančiu adresu (-), turto pardavimo kaina gali būti apie 160 000 Eur, kadangi byloje yra pateiktas UAB „Inreal“ 2020 m. rugsėjo 14 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog ši konsultacija buvo parengta su sąlyga, kad sklypo dalyje konsultacijos surašymo dieną būtų galimybė (t. y. iki sklypo dalies pirkimo-pardavimo būtų suderinti visi reikalingi leidimai, išduotas statybos leidimas ir būsimas pirkėjas turėtų visas sąlygas įsigijęs šį turtą pradėti statybos darbus) statyti pagal atsakovo1 pateiktą projektinį pasiūlymą gyvenamąjį namą. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB  „Inreal“ 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma ir tai, jog UAB  „Inreal“ konsultantas informavo atsakovą1, kad esant parengtiems tik projektiniams pasiūlymams, tokio turto pardavimo kaina šiai dienai yra ženkliai mažesnė.

60.       Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio turinio matyti, kad nekilnojamasis turtas (garažai), esantys (-), Nutarimo1 priėmimo metu nuosavybės teise priklausė bendrovei; vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 7 110 Eur bei 6 030 Eur (abiejų garažų 13 140 Eur). Ieškovai byloje yra pateikę ir UAB „OBER-HAUS“ konsultaciją dėl šio turto galimos kainos, kurioje nurodyta, kad šio turto kaina rinkoje 2019 m. gegužės 6 d. labiausiai tikėtina esant 46 000 Eur.

61.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog iš esmės Nutarimo1 priėmimo metu sprendžiant turto pardavimo klausimą, turto, esančio (-), vertė (250 000 Eur) buvo nustatyta Protokole iš esmės subjektyviu vertinimu, ir, akivaizdu, jog žymiai didesnė negu šiuo metu realiai galėtų būti vertas šis įmonės turtas. Tuo tarpu atsakovo1 teiginius, kad dėl šio turto buvimo vietos bei esančių projektinių pasiūlymų, šis turtas yra vertas 250 000 Eur, teismas vertina tik kaip samprotavimus, kurie pagrįsti tik atsakovo1 subjektyviu šio turto vertinimu.

62.       Savo ruožtu, sprendžiant 6 darbotvarkės klausimą, Protokole įtvirtinta, jog trečiasis asmuo bei atsakovas1 pristatė, kad vertinant vyraujančias rinkos kainas, 200 kv. m. ploto pastato Preiloje statyba galėtų kainuoti iki 300 000 Eur; manytina, kad išliekant tolimesnei rinkai, 1 kv. m ploto kaina naujos statybos pastate Preiloje galėtų siekti 4 500-5 000 Eur, kas reiškia, kad visą pastatą galima būtų realizuoti už bendrą 900 000-1 000 000 Eur sumą; siūlytina toliau dirbti dėl sklypo planavimo, vystymo ir galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

63.       Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti dokumentai dėl žemės sklypo, esančio (-), liudija, jog paskutiniai veiksmai dėl šio žemės sklypo vystymo buvo atlikti dar 2017 m. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nuo 2017 m. iki ginčijamų nutarimų priėmimo momento buvo atliekami kokie nors tolimesni veiksmai dėl šio žemės sklypo. Teismo vertinimu, ginčijamu nutarimu nusprendus dirbti dėl sklypo planavimo, vystymo ir galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą, iš esmės nebuvo siekiama realiai įgyvendinti šio Nutarimo6, tačiau siekiama buvo sukurti situaciją, kuri liudytų apie atsakovo1 pastangas šio žemės sklypo atžvilgiu, bei už kurias bendrovė ginčijamais nutarimais siekė atsiskaityti su atsakovu1.

Dėl Nutarimo2, Nutarimo3, Nutarimo4, Nutarimo5 (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

64.       Bylos duomenimis, 2 darbotvarkės klausimu nutarta pritarti už nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų paskirstymui taip: (a) 52 000 Eur skirti įmonės reikmėms, padengiant įmonės investicijas į šio turto įsigijimą ir sukūrimą, (b) išmokėti L. T. likusią mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, (c) 50 000 Eur skirti tolimesniam žemės sklypo, esančio (-), vystymui, detaliojo plano korektūrai rengti, (d) likusius pinigus palikti įmonėje ir skirti einamosioms įmonės išlaidoms dengti, (2) nustatyti, kad iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų skirstoma aukščiau nurodytame punkte numatyta prioritetų tvarka, (3) pavesti įmonės vadovui, gavus lėšas iš nekilnojamojo turto, esančio (-) pardavimą, paskirstyti aukščiau nurodyta tvarka (Nutarimas2). Taigi, 2 darbotvarkės klausimu, akivaizdu, jog nuspręsta dėl gautų lėšų už nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą paskirstymo.

65.       Iš šio ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad, be kita ko, atsakovui1 nuspręsta ir išmokėti likusią mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį. Tuo tarpu, šioje civilinėje byloje tokia sutartis pateikta nebuvo, atitinkamai ir šios sutarties sąlygos nėra žinomos, įskaitant ir atsiskaitymo su atsakovo1 tvarką, tokių paslaugų teikimo ir priėmimo tvarką ir pan. Atsakovas1 bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog iki ginčijamų nutarimų priėmimo jokie atsiskaitymai (daliniai) pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį su atsakovu1 nebuvo atliekami.

66.       Beje, teismo posėdžio metu atsakovas1 pripažino, kad rašytinės sutarties dėl paslaugų ieškovui1 teikimo nebuvo sudaręs, o veikė pagal įmonės įgaliojimą. Toks atsakovo1 pozicijos nenuoseklumas dėl 2008  m.  kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties buvimo fakto, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp atsakovo1 ir bendrovės tokia sutartis sudaryta nebuvo, o menamas jos buvimo faktas šiuo atveju yra tik atsakovo1 pasirinkta gynybos pozicija šiame ginče.

67.       Pažymėtina, jog atsakovas1, įrodinėdamas savo suteiktų paslaugų pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį faktą bei atlyginimo už šias paslaugas dydį, pateikė byloje įrodymus – 1993 m. lapkričio 23 d. sutartį, sudarytą tarp Neringos miesto valdybos ir Paminklų restauravimo instituto, atstovaujamo direktoriaus A  Gvildžio; 2008 m. balandžio 7 d. Neringos savivaldybės administracijos raštą „Dėl sutarties sąlygų įvykdymo patvirtinimo“; 2008 m. rugsėjo 12 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininkui; 2008 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos Neringoje“; 2008 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą; 2009 m. spalio 2 d žemės sklypo nuomos sutartį; 2011  m.  gruodžio  30  d. žemės sklypo nuomos sutartį; projektinius sprendinius dėl (-); 2015 m. kovo 30 d. bei 2015 m. rugpjūčio 7 d. UAB „FORMATAS“ raštus „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų detaliojo planavimo dokumento projekto“; 2017 m. rugsėjo 15 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos raštą „Dėl žemės sklypo adresu (-), išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“ bei 2016 m. rugsėjo 21 d. raštą „Dėl išvados teikimo“; bendrovės 2017  m. liepos 13 d. pasiūlymą „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos“ Lietuvos  Respublikos Aplinkos  ministerijai ir VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui; 2017  m.  liepos  28 d. Neringos savivaldybės administracijos raštą; 2017 m. rugsėjo 29 d. Neringos savivaldybės administracijos raštą. Savo ruožtu, teismas sprendžia, jog šie įrodymai tik patvirtina, kad bendrovė atliko įvairius veiksmus, susijusius su žemės sklypu, adresu (-), tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog tokie bendrovės veiksmai buvo atliekami pagal paslaugų sutartį, mokant atlyginimą už suteiktas paslaugas pačiam atsakovui1. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovai, pateiktuose įrodymuose – dokumentuose – niekur nėra atsakovo1 kaip bendrovę atstovaujančio asmens parašo; niekur nėra nurodyta, jog bendrovę atstovauja atsakovas1 pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį; tik kaip bendrovės atstovas atsakovas1 yra nurodytas Klaipėdos  apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendime; be to, ir pats atsakovas1 teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo išduodamas bendrovės vadovo įgaliojimas, kurio pagrindu jis atlikdavo tam tikrus veiksmus. Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovo1 pateikti byloje įrodymai nepatvirtina, jog įvairios institucijose bendrovės teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo, adresu (-), atsakovas1 veikė 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties pagrindu.

68.       Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas1 laikotarpiu nuo 2002 m.  sausio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį administracijos vadovo – prezidento pareigose, gaudavo atlyginimą. Taigi, akivaizdu, jog net jeigu atsakovas1 ir dalyvavo teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo, adresu (-), toks dalyvavimas galėtų būti vertinamas tik kaip darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, gaunant už tai darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikti įrodymai, jog tuo metu, kai atsakovas1 ėjo administracijos vadovo – prezidento pareigas, jam buvo nustatytos papildomos funkcijos.

69.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog iš esmės Nutarimu2 buvo nuspręsta atsiskaityti su atsakovu1 pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, kuri byloje pateikta nebuvo, jos sąlygos nėra žinomos, o byloje pateikti įrodymai net nepatvirtina, jog atsakovas1 bendrovės teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo, adresu (-), veikė 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties pagrindu. Taigi, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodytas faktas, jog atsakovas1 bendrovei iki ginčijamų nutarimų priėmimo momento buvo suteikęs kokias nors paslaugas kokios nors atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties pagrindu, sąlygojusias pagrindą bendrovei atsiskaityti su atsakovu1.

70.       Teismas pažymi, jog nors ginčo atveju atsakovas2 bei atsakovas3 atsiliepimuose dėstė poziciją, jog kadangi Nutarimas1 bei Nutarimas2 nėra įvykdyti, nesukelia jokių neigiamų padarinių, nėra pagrindo spręsti apie tai, jog jie yra negaliojantys ab initio. Savo ruožtu, teismas su tokia pozicija nesutinka, kadangi iš aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog Nutarimu1 buvo nuspręsta dėl turto pardavimo, iš esmės remiantis subjektyviai nustatyta turto kaina, nurodant Protokole ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o Nutarimu2 nuspręsta atsiskaityti su atsakovu1 pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, kurios sąlygos nėra žinomos, teiktų paslaugų pagal tokią sutartį faktas nėra įrodytas, dėl ko, akivaizdu, jog net jeigu šie nutarimai ir nėra įvykdyti, jau vien tokio pobūdžio nutarimų priėmimas liudija apie tai, jog jie neatitinka sąžiningumo aspekto, įmonės steigimo dokumentuose nurodytiems įmonės teisėtiems veiklos tikslams.

71.       Tuo tarpu, 3 darbotvarkės klausimu nutarta (1) patvirtinti L. T. suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, dėl ko L. T. veikė ir atstovavo įmonę teismuose, Neringos savivaldybėje, Saugomų teritorijų tarnyboje, Aplinkos  ministerijoje, žemėtvarkos institucijose, Miškų tarnyboje, girininkijose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, (2) patvirtinti, kad dėl L. T. paslaugų ir darbų buvo pasiekti įmonę tenkinantys rezultatai ir buvo suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos įmonei, (3) patvirtinti, kad L. T. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultatas tenkina įmonę ir jos siektus tikslus (Nutarimas3); 4 darbotvarkės klausimu nutarta (1) patvirtinti L. T. pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį mokėtino atlyginimo dydį 185 000 Eur, (2) patvirtinti, kad L. T. mokėtinas atlyginimas yra įskaitomas su jam pagal 2014 m. vasario 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. paskolos sutartis paskolintomis paskolomis ir susikaupusiomis palūkanomis, t. y. L. T. suteikta paskola su palūkanomis, kas bendrai sudaro 156 910,75 Eur, yra įskaitoma į jam įmonės mokėtiną 185 000 Eur atlyginimą, (3) patvirtinti, kad po atlikto įskaitymo, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas skola L. T. yra lygi 28 089,25 Eur, (4) patvirtinti, kad 28 089,25 Eur skola L. T. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas išmoka pardavus nekilnojamąjį turtą (-)  (Nutarimas4); 5   darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti, kad L. T. skola įmonei yra uždengiama įmonės jam mokėtina suma už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus kaip nutarta šio protokolo 4 punkte. Todėl, L. T. nėra skolingas įmonei (Nutarimas5).

72.       Taigi, Nutarimu3, Nutarimu4 bei Nutarimu5 buvo ne tik patvirtintas suteiktų paslaugų faktas pagal, kaip jau nustatyta nutarties 65-70 punktuose, menamą atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, bet ir patvirtintas mokėtinas atlyginimo dydis - 185 000 Eur, atliktas įskaitymas, kurio pagrindu taip pat patvirtinta bendrovės 28 089,25 Eur skola atsakovui1 ir pripažįstamas faktas, jog atsakovo1 skola įmonei yra uždengiama įmonės jam mokėtina suma už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus kaip nutarta šio protokolo 4 punkte, todėl atsakovas1 nėra skolingas įmonei.

73.       Pažymėtina, jog iš aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių, pateiktų byloje įrodymų, nėra galimybės byloje pripažinti, jog atsakovas1 realiai veikė teisiniuose santykiuose dėl žemės sklypo, adresu (-) 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties pagrindu.

74.       Be to, Nutarimu4 nustatytas atlyginimas atsakovui1 pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį iš esmės nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, sąlygojančiais galimybę spręsti, jog tokio dydžio atlyginimas yra protingas bei sąžiningas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį; byloje nėra pateikti jokie duomenys apie tai, jog dėl tokio atlyginimo egzistavo šalių susitarimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 185 000 Eur suma kaip atlyginimas atsakovui1 Nutarime4 buvo įtvirtinta nesivadovaujantis jokiais kriterijais, šalių susitarimais.

75.       Taigi, spręstina, jog kadangi byloje nėra įrodytas joks atsakovo1 suteiktų paslaugų pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį faktas, nėra žinomos ir tokios sutarties sąlygos, 185 000 Eur atlyginimas nustatytas taip pat iš esmės ne tik nesivadovaujantis jokiais kriterijais, tačiau ir nesant jokio pagrindo tokio atlyginimo mokėjimui, konstatuotina, jog Nutarimu2, Nutarimu3, Nutarimu4 bei Nutarimu5, nusprendus dėl atsakovo1 teiktų paslaugų fakto patvirtinimo, atsiskaitymo tvarkos, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo bei patvirtinimo, kad atsakovas1 nėra skolingas bendrovei, buvo siekiama iš esmės veikti priešingai įmonės veiklos tikslams, eliminuoti atsakovo1 įsiskolinimą bendrovei, dirbtinai sukuriant situaciją apie neva egzistuojantį bendrovės 185 000 Eur įsiskolinimą atsakovui1 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutarties pagrindu.

76.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijamais nutarimais iš esmės buvo siekiama tikslų priešingų įmonės veiklos tikslams, dirbtinai sukuriant viziją apie turimą didelės vertės įmonės turtą, dideles įmonės perspektyvas bei atsakovo1 įdėtas pastangas dėl žemės sklypo vystymo, sąlygojusias bendrovės įsipareigojimų atsakovui1 atsiradimą bei atsiskaitymo su atsakovu1 būtinumą, tokiu būdu eliminuojant paties atsakovo1 įsiskolinimą bendrovei. Šios aplinkybės liudija, jog egzistuoja šioje civilinėje byloje visos sąlygos ieškinio reikalavimo dėl ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ab initio Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu tenkinimui, dėl ko Nutarimas1, Nutarimas2, Nutarimas3, Nutarimas4, Nutarimas5, Nutarimas6 pripažintini negaliojančiais ab initio.

Dėl reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo1 (ne)pagrįstumo

77.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas1 savo reikalavimą dėl 156 910,75 Eur skolos (137 350,33 Eur skolos pagal paskolos sutartis ir 19 560,42 Eur apskaičiuotų palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2018 m.  gruodžio 31 d.) priteisimo iš atsakovo1 įrodinėjo atsiskaitymų žiniaraščio išrašais už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 27 d., 2018 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 15, 2018 m. gegužės 31 d. bendrovės kasos knyga, 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaita Nr. 03.

78.       Atsakovas1 bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad buvo skolingas pagal paskolos sutartis ieškovui1 137 350,33 Eur sumą bei 19 560,42 Eur palūkanų, t. y. iš viso 156 910,75 Eur sumą, kurią ieškiniu ieškovas1 ir prašė teismo priteisti iš atsakovo1, tačiau atsakovas1 savo nesutikimą su pareikštu reikalavimu grindė tuo, jog prievolė šią sumą ieškovui1 sumokėti yra pasibaigusi paties ieškovo1 atliktu įskaitymu, įtvirtintu Nutarime4.

79.       Įvertinus tai, kad Nutarimas4 pripažintas negaliojančiu ab initio, atitinkamai spręstina, jog šiuo metu neegzistuoja joks įskaitymas, sąlygojęs atsakovo1 prievolės sumokėti bendrovei pagal paskolos sutartis 156 910,75 Eur sumą pasibaigimą.

80.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovui1 įrodžius atsakovo1 156 910,75 Eur dydžio įsiskolinimo bendrovei buvimo faktą, atsakovui1 bylos nagrinėjimo metu pripažinus aplinkybę, jog paskolos sutarčių pagrindu egzistavo tokio dydžio atsakovo1 skola bendrovei, šioje civilinėje byloje pripažinus Nutarimą4, kuriuo buvo atliktas bendrovės ir atsakovo1 turimų vienas kito atžvilgiu reikalavimų įskaitymas, negaliojančiu ab initio, egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovo1 priteisimo ir priteisti bendrovės naudai iš atsakovo1 156 910,75 Eur sumą.

81.       Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos ieškovo1 naudai priteisimo iš atsakovo1 tenkintas, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo1 priteistinos ir 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos (156 910,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti skolą iš ieškovo1 (ne)pagrįstumo

82.       Priešieškiniu atsakovas1 prašė teismo priteisti iš ieškovo1 28 089,25 Eur sumą, šį reikalavimą grįsdamas ginčijamais nutarimais – Nutarimu3, kuriuo patvirtintas suteiktų paslaugų pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį faktas; Nutarimu4, kuriuo buvo nustatytas atsakovui1 atlyginimas – 185 000 Eur – už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį; Nutarimu5, kuriuo buvo patvirtintas bendrovės ir atsakovo1 tarpusavio įsiskolinimų suderinimas, dėl ko bendrovė liko skolinga atsakovui1 28 089,25 Eur sumą.

83.       Taigi, kadangi šie ginčijami nutarimai (Nutarimas3, Nutarimas4 bei Nutarimas5), kuriais atsakovas1 grindžia priešieškinio reikalavimą, yra pripažinti negaliojantys ab initio, be kita ko, byloje nustačius, kad nėra byloje įrodytas nei paslaugų pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį teikimo faktas, nei pagrindas 185 000 Eur atlyginimui atsakovui1 mokėti šios sutarties pagrindu, darytina išvada, jog priešieškinio reikalavimas dėl 28 089,25 Eur sumos iš ieškovo1 priteisimo yra nepagrįstas, dėl ko atmestinas. Be to, atmetus šį priešieškinio reikalavimą, netenkintinas ir priešieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš ieškovo1 priteisimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

84.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo1 ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui1 priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui1 ir esančias pas atsakovą1 ir/ar trečiuosius asmenis, 156 911 Eur sumai.

85.       Ieškinį tenkinus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio  proceso  kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86.       Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

87.       Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas1 yra sumokėjęs 225 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. 150 Eur už turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bei turėjo 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. 

88.       Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo pareikštas tik atsakovo1 atžvilgiu, o tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais buvo pareikštas visų atsakovų atžvilgiu (atsakovo1, atsakovo2, atsakovo3), teismas sprendžia, jog tokiu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimams atitiktų būtent toks ieškovo1 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 150 Eur žyminio mokesčio, kurie buvo sumokėti už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, priteisti iš atsakovo1, o 75 Eur žyminio mokesčio, kurie buvo sumokėti už ieškinio neturtinį reikalavimą dėl valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, lygiomis dalimis iš visų atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 25 Eur. Savo ruožtu, 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti taip pat skirstytinos pagal pareikšto ieškinio dalykus atitinkamai iš atsakovo1 ieškovo1 naudai priteistina 1815 Eur suma, o iš atsakovo1, atsakovo2, atsakovo3 1815 Eur suma lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 605 Eur. Taigi, ieškovo1 naudai iš atsakovo1 priteistina 2 595 Eur (150 Eur + 25 Eur + 1815 Eur + 605 Eur), iš atsakovo2 – 630 Eur (25 Eur + 605 Eur), iš atsakovo3 - 630 Eur (25 Eur + 605 Eur).

89.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovui1 buvo atidėtas 2 040 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, o 2 040 Eur žyminis mokestis mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, kuris buvo pareikštas tik atsakovo1 atžvilgiu, spręstina, jog likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis (2 040 Eur) valstybės naudai priteistina tik iš vieno atsakovo – atsakovo1.

90.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atidėjo atsakovui1 likusios žyminio mokesčio dalies už pateiktą priešieškinį – 505 Eur – sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi priešieškinys atmestas, iš atsakovo1 priteistina valstybės naudai likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis – 505 Eur.

91.       Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 89-90 punkte nurodytus argumentus, valstybės naudai iš atsakovo1 priteistina iš viso 2 545 Eur (2 040 Eur + 505 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiais ab initio:

1)       2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priklausančio nekilnojamojo turto (garažų), esančio (-), pardavimui, (2) pavesti įmonės vadovui parengti įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį (-), pardavimui ir apklausti Ober-haus, Newsec ir Inreal  dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimo, (3) pavesti įmonės vadovui derėtis ir sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (-), pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus aukščiau nurodytos valdybos sprendimo įgyvendinimui bei turto pardavimui;

2)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti už nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų paskirstymui taip: (a) 52 000 Eur skirti įmonės reikmėms, padengiant įmonės investicijas į šio turto įsigijimą ir sukūrimą, (b) išmokėti L. T. likusią mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, (c) 50 000 Eur skirti tolimesniam žemės sklypo, esančio (-), vystymui, detaliojo plano korektūrai rengti, (d) likusius pinigus palikti įmonėje ir skirti einamosioms įmonės išlaidoms dengti, (2) nustatyti, kad iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą gautų lėšų skirstoma aukščiau nurodytame punkte numatyta prioritetų tvarka, (3) pavesti įmonės vadovui, gavus lėšas iš nekilnojamojo turto, esančio (-), pardavimą, paskirstyti aukščiau nurodyta tvarka;

3)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) patvirtinti L. T. suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį, kurios pagrindu L. T. veikė ir atstovavo įmonę teismuose, Neringos savivaldybėje, Saugomų teritorijų tarnyboje, Aplinkos ministerijoje, žemėtvarkos institucijose, Miškų tarnyboje, girininkijose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, (2)  patvirtinti, kad dėl L. T. paslaugų ir darbų buvo pasiekti įmonę tenkinantys rezultatai ir buvo suformuotas žemės sklypas, kurio ilgalaikės nuomos teisės buvo suteiktos įmonei, (3) patvirtinti, kad L. T. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultatas tenkina įmonę ir jos siektus tikslus;

4)       2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) patvirtinti L. T. pagal 2008 m. kovo 3 d. atstovavimo, konsultavimo ir paslaugų sutartį mokėtino atlyginimo dydį 185 000 Eur, (2) patvirtinti, kad L. T. mokėtinas atlyginimas yra įskaitomas su jam pagal 2014 m. vasario 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. paskolos sutartis paskolintomis paskolomis ir susikaupusiomis palūkanomis, t. y. L. T. suteikta paskola su palūkanomis, kas bendrai sudaro 156 910,75 Eur, yra įskaitoma į jam įmonės mokėtiną 185 000 Eur atlyginimą, (3) patvirtinti, kad po atlikto įskaitymo, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas skola L. T. yra lygi 28 089,25 Eur, (4) patvirtinti, kad 28 089,25 Eur skola L. T. UAB  Projektavimo ir restauravimo institutas išmoka pardavus nekilnojamąjį turtą (-);

5)       2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti, kad L. T. skola įmonei yra uždengiama įmonės jam mokėtina suma už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus kaip nutarta šio protokolo 4 punkte. Todėl, L. T. nėra skolingas įmonei;

6)        2019 m. sausio 2 d. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nutarimą, kuriuo nutarta (1) pritarti tolimesniam sklypo (-), planavimui bei vystymui, tam skiriant lėšas iš įmonės veiklos, (2) pavesti įmonės vadovui A. S. ir valdybos nariui L. T. tęsti darbus dėl detaliojo plano korektūros, sklypo planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir kitų veiksmų, kurie reikalingi pasirengti statybai sklype.

Priteisti iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, į. k. 124563175, naudai 156 910,75 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 156 910,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 595 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 545 Eur  žyminio mokesčio.

Priteisti iš A. S., a.  k.  (duomenys neskelbtini) S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, į. k. 124563175, naudai po 630  Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė