Civilinė byla Nr. eB2-3318-803/2022
Teisminio proceso Nr.2-55-3-01459-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adukesta“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Salniko“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pramgrinda“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 37 185,19 Eur, kuriuos sudaro 36 319,19 Eur skola pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudaryta su pradine kreditorė UAB „Pamario keliai“, 531,74 Eur palūkanos ir 333,96 Eur skola už suteiktas paslaugas pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ADK Nr. 212075. Ieškovė siūlė atsakovei atidėti atsiskaitymą arba atsiskaityti dalimis, šį susitarimą patvirtinat vekseliu. Tačiau atsakovė su šiuo pasiūlymo nesutiko. Atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kurie yra pareiškę reikalavimus atsakovei teisme. Per metus atsakovės darbuotojų sumažėjo dvigubai. Pagal atsakovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus jos turtas tik nežymiai viršija turimus įsipareigojimus. Ieškovės atstovė 2022 m. spalio 14 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 15 d. terminą prievolei įvykdyti, sudaryti susitarimui dėl pagalbos arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Pranešimas buvo siųstas atsakovės buveinės adresu.
2. Trečiasis asmuo UAB „Salniko“ prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 1 627,30 Eur už suteiktas transporto paslaugas – akmenų išvežimą iš objekto. Trečiasis asmuo ne kartą ragino sumokėti skolą, tačiau atsakovė savo prievolių nevykdė.
3. Trečiasis asmuo UAB „Pramgrinda“ prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 7 993,28 Eur pagal VšĮ Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ statybos subrangos sutartį įrengtą poliuretaninę grindų dangą. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. raštu patvirtino neginčijamą skolos likutį, nurodė, kad jį grąžins dalimis, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė.
4. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su prašymu iškelti bankroto bylą, prašė jį atmesti ir atsisakyti iškelti UAB „Losrita“ bankroto bylą, priteisti iš pareiškėjos UAB „Adukesta“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei, priteisti atsakovei iš pareiškėjos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pripažinti (duomenys neskelbtini) nevieša bylos medžiaga. Nurodo, kad pagal 2022 m. vasario 14 d. statybos subrangos sutartį Nr. SUB220214/01 subrangovė UAB „Pamario keliai“ netinkamai vykdė darbus ir vėlavo juos atlikti, todėl atsakovė 2022 m. birželio 13 d. nutraukė sutartį dėl subrangovės kaltės ir pareikalavo nuostolių. Atsakovė ieškovei nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis dėl 24 164,51 Eur yra neteisėta. Taip pat atsakovė, gavusi pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. lapkričio 8 d. dar kartą informavo ieškovę, kad nesutinka su 37 385,90 Eur skola ir paaiškino, kad mokėjimai sustabdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.207 straipsnio 2 dalį.
5. Atsakovė stabiliai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gali bei ateityje galės įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės turtas žymiai viršija atsakovės įsipareigojimus. Dėl to atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens sampratos. Atsakovė nėra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra atsiskaičiusi su darbuotojais, laiku moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovės mokamo darbo užmokesčio vidurkis darbuotojams viršija Statistikos departamento III ketvirčio nustatytą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Atsakovė moka mokesčiu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
6. Atsakovė ieškovės nurodomos skolos nemoka ne dėl to, kad būtų nemoki, tačiau dėl to, kad nesutinka su nurodoma skola. Ieškovė, veikiant nuostolingai ir turėdama didelių finansinių sunkumų, bando sutaupyti bylinėjimosi išlaidas ir išvengti rungimosi ir įrodinėjimo proceso civilinėje byloje dėl skolos pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neišnaudojusi kitų savo teisių gynimo būdų. Ieškovė piktnaudžiauja pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teise. Ieškovė taip pat netinkamai informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes 2022 m. spalio 14 d. pranešimą atsakovei išsiuntė ne pati ieškovė, o UAB „Kreditų valdymo Grupė“, nepateikusi jokio įgaliojimo atstovauti ieškovę.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad teisme būtų priimtas atsakovės UAB „Losrita“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pati atsakovė atsiliepime nenurodė, kad ketintų pradėti restruktūrizavimo procesą.
9. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodoma skola, taip pat UAB „Pamario keliai“ pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovei perleistas reikalavimas yra ginčytinas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, jog atsakovė (skolininkė) nesutinka su ieškovės (kreditorės) pretenzija, neužkerta kelio ieškovei (kreditorei) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Skolininkas, siekdamas pagrįsti, kad prievolė ginčijama, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl jam reiškiamų reikalavimų paneigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).
10. Todėl skolininkas gali įrodyti, kad prievolė yra ginčijama ir kreditorius neturi nemokumo proceso iniciatyvos teisės, jei pateikia duomenis, pagrindžiančius, kad ginčas nagrinėjamas teisme, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijose, arbitraže. Vien formalus skolininko teiginys, kad jis nesutinka su kreditoriaus reikalavimu, neturėtų būti suprantamas kaip prievolės ginčijimas JANĮ 9 straipsnio 2 dalies prasme.
11. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė duomenis, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. teikė ieškovei ir pradinei kreditorei UAB „Pamario keliai“ pranešimą dėl neteisėto reikalavimo perleidimo, taip pat po ieškovės 2022 m. spalio 14 d. pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovei, jos atstovei UAB „Kreditų valdymo grupė“ ir UAB „Pamario keliai“ siuntė nesutikimą dėl skolos dydžio. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų ginčijusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ar reikštų reikalavimą UAB „Pamario keliai“ dėl netinkamai atliktų darbų. Tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Be to, ieškovės pareikšto reikalavimo dalį sudaro ir 333,96 Eur skola pagal ieškovės su atsakove sudarytą 2021 m. gruodžio 27 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SUB211227/01 ir 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ADK 212075. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo.
12. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė ją netinkamai informavo apie nemokumo (bankroto) bylos kėlimą, nes pranešimą atsiuntė ne ieškovė, o UAB „Kredito valdymo grupė“. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. pavedimu pavedė skolų išieškojimo įmonei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ išieškoti 37 385,90 Eur skolą iš atsakovės. Atsakovei siųstame 2022 m. spalio 14 d. pranešime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, kad jį teikia UAB „Adukesta“ atstovas pagal pavedimo sutartį UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ (el.b., failas 1, l. 65). Taigi atsakovei buvo žinoma, kas jai teikia pareiškimą, kokiomis aplinkybėmis jis grindžiamas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl JANĮ 9 straipsnio taikymo, laikomasi pozicijos, kad jis neturėtų būti taikomas formaliai, nes griežtas JANĮ 9 straipsnio taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-585/2020). Taigi byloje spręstina dėl atsakovės nemokumo.
13. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
15. Remiantis anksčiau suformuota praktika, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nors įmonės (ne)mokumą visų pirma parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020).
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022).
17. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).
18. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Losrita“ įregistruota 2014 m. kovo 4 d. Jos vadovu nuo 2015 m. liepos 13 d. yra T. K., vienintele akcininke nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. – UAB „TMK Investment“. Atsakovės pagrindinė veikla – įvairios apimties objektų projektų valdymo, kapitalinės statybos, rekonstrukcijos, remonto ir kitų darbų vykdymas.
19. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Losrita“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 773 246 Eur vertės turto, kurį sudarė 159 119 Eur ilgalaikis turtas (2 725 Eur vertės nematerialus turtas, 156 394 Eur materialus turtas) ir 1 601 293 Eur trumpalaikis turtas (1 101 992 Eur vertės atsargos, 346 304 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 152 997 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), 12 834 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 575 190 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 303 379 Eur (el.b., failas 1, l. 95). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2021 m. gavo 58 985 Eur grynojo pelno (el.b., failas 1, l. 96).
20. Atsakovė teismui pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. balansą, pagal kurį UAB „Losrita“ turi iš viso 1 654 667 Eur vertės turto, kurį sudaro 100 073 Eur vertės ilgalaikis turtas (1 681 Eur nematerialusis turtas, 98 392 Eur materialusis turtas) ir 1 543 603 Eur vertės trumpalaikis turtas (1 288 519 Eur vertės atsargos, 254 806 Eur per metus gautinos sumos, 278 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai) ir 10 991 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. UAB „Losrita“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 547 562 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro 1 497 181 Eur. Pagal 2022 m. lapkričio 23 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė per 2022 m. gavo 90 952 Eur grynojo pelno (el.b., failas 2, l. 64-65).
21. Atsakovė pateikė pažymą dėl 2022 m. lapkričio 23 d. balanso, kurioje paaiškino, kad 1 497 181 Eur per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro: 1) 1 263 554,88 Eur skola tiekėjams, iš kurios 935 953,86 Eur yra sulaikytos sumos ir nėra skola šiuo metu, o yra sutarčių vykdymo užtikrinimai pagal subrangos sutartis ir (arba) sulaikymai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį; 2) 614,37 Eur lizingas; 3) 196 930,73 Eur skola VMI; 4) 36 081 Eur iš pirkėjų gauti avansai (el.b., failas 2, l. 66). Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas sudaro 1 210 329,73 Eur (el.b, failas 2, l. 209-224). Pirkėjų skolos sudaro 210 498,65 Eur (el.b., failas 2, l. 225-226).
22. Teismas, patikrinęs informacinėje sistemoje LITEKO ir kituose registruose esančius duomenis apie atsakovę, nustatė, kad ji nuosavybės teise turi penkias transporto priemones, keturioms iš jų pritaikytas areštas (el.b., failas 1, l. 74-82). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė turi du po 14 800 Eur (iš viso 29 600 Eur) vidutinės rinkos vertės 0,1017 ha žemės sklypus, kurių paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorija. Viename iš sklypų yra įregistruotas pastatas, dėl kurio išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Žemės sklypams įregistruota hipoteka ir antstolio 2022 m. lapkričio 11 d. pritaikytas areštas (el.b., failas 1, l. 97-100). Atsakovė pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių atskaitų aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad žemės sklypų vertė yra 32 876 Eur, įkeitimo pabaiga – 2022 m. lapkričio mėnesį (el.b., failas 2, l. 58).
23. Teismo posėdžio metu LITEKO duomenys patvirtina, kad 2022 m. teismų sprendimais buvo patenkinti devynių kreditorių reikalavimai dėl bendros 89 188,79 Eur skolos priteisimo iš UAB „Losrita“ (civilinės bylos Nr. e2-10877-909/2022, e2-2879-864/2022, e2-25274-918/2022, eL2-6006-750/2022, L2-27817-1089/2022, eL2-15268-650/2022, L2-25575-752/2022, eL2-7894-1027/2022, e2-28639-807/2022), kitose bylose, kuriose atsakovei buvo pareikšti reikalavimai buvo . Šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos 8 civilinės bylos, kuriose atsakovei yra pareikšti apie 246 913,93 Eur dydžio reikalavimai (Nr. e2-3380-967/2022, e2-3356-340/2022, e2-27096-1176/2022, e2-25432-987/2022, e2-25375-592/2022, e2-2906-863/2022, e2-19683-820/2022, e2-6734-1014/2022). UAB „Losrita“ yra pareiškusi 67 001,27 Eur dydžio reikalavimus dviejose civilinėse bylose (Nr. e2-3323-432/2022, e2-6734-1014/2022).
24. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu buvo vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų iš atsakovės išieškojimo: vykdomoji byla Nr. 0128/22/01842 dėl 23 251,67 Eur skolos išieškojimo UAB „Alkesta“ ir UAB „CCS-customers care services“, Nr.0128/22/01801 dėl 6 540,53 Eur išieškojimo UAB „Alsiera“, Nr. 0128/22/00661 dėl 3 065,91 Eur išieškojimo L. L., (el.b., failas 1, l. 83-87). Teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo metu vykdomoji byla Nr. 0128/22/00661 buvo užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (el.b., failas 2, l. 201). Taigi šiuo metu yra vykdomos tik dvi vykdomosios bylos dėl bendros 29 792,20 Eur skolos išieškojimo.
25. Išieškojimas kreditorei VMI pagal 2021 m. birželio 3 d. sprendimą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vykdomas ne teismo tvarka. VMI 69 304,60 Eur dydžio reikalavimas yra užtikrintas pagal 2021 m. birželio 11 d. sutartinę hipoteką, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. spalio 25 d. (el.b., failas 2, l. 228-234).
26. Aptarti duomenys ir atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus jos turimi 1 547 562 Eur įsipareigojimai neviršija jos turimo 1 654 667 Eur turto vertės. Pažymėtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Nors šio turto vertė, palyginti su turimais įsipareigojimais nėra didelė, tačiau didžiausią atsakovės turimo turto dalį sudaro 1 288 519 Eur atsargos, kurios pagal atsakovės paaiškinimus nėra įkeistos, taip pat nėra pas trečiuosius asmenis (el.b., failas 2, l. 58). Taigi nėra vieno iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto juridinio asmens nemokumo požymio.
27. Aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė iš esmės vykdo savo turtines prievoles, nes šiuo metu antstoliai vykdo išieškojimus tik dviejose vykdomosiose bylose, nes bylos nagrinėjimo metu vienas iš reikalavimų buvo patenkintas. Pažymėtina, kad bendra visų vykdomų išieškojimų, teismo priteistų sumų bei teismuose dar nagrinėjamose bylose atsakovei pareikštų reikalavimų suma iš viso yra 365 894,92 Eur (89 188,79 Eur + 246 913,93 Eur + 29 792,20 Eur). Ši skolos suma nepripažintina didele, atsižvelgiant į atsakovės viso turimo turto vertę. Taigi negalima pripažinti ir antro JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.
28. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad bendrovėje dirba 23 darbuotojai, skolų VSDFV biudžetui neturi (el.b., failas 2, l. 199). Atsakovė pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas sprendžia, kad UAB „Losrita“ nėra nemoki ir pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsisakytina atsakovei kelti bankroto bylą.
29. Atsakovė atsiliepime prašė skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą pareiškimo dėl nemokumo bylos pateikimo teise.
30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
31. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pateikė teismui duomenis, kuriais grindė savo reikalavimą, taip pat duomenis, kad įvykdė JANĮ 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus, nemokumo bylos inicijavimui. Taigi ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė duomenis, kad advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 2 420,00 Eur (el.b., failas 2, l. 236-239). Pripažintina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistina 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Atsakovė prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) nevieša informacija, nes ji yra susijusi su konfidencialia informacija ir komercinėmis paslaptimis.
35. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Teismas atsižvelgdamas, kad (duomenys neskelbtini) yra susijusi su atsakovės komercine veikla bei gali sudaryti komercinę paslaptį, pripažįstą šią bylos medžiagą nevieša.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361, registracijos adresas: Savanorių pr. 1-69, Vilnius) nemokumo bylą.
Netenkinti atsakovės UAB „Losrita“ prašymo dėl baudos ieškovei UAB „Adukesta“ skyrimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Adukesta“, juridinio asmens kodas 302482801, atsakovei UAB „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti atsakovės UAB „Losrita“ (duomenys neskelbtini) nevieša bylos medžiaga.
Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti UAB „Losrita“, ieškovei UAB „Adukesta“, tretiesiems asmenims UAB „Salniko“ ir UAB „Pramgrinda“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė