Civilinė byla Nr. 3K-3-282/2013(S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-02862-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir  Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ir trečiojo asmens N. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB banko priešieškinį ieškovui G. P. bei N. P. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas žyminio mokesčio, mokamo paduodant apeliacinį skundą, klausimas.

Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą nurodydamas, kad įtikintas atsakovo darbuotojo bei reklaminės medžiagos su atsakovu 2007 m. liepos 12 d. sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kuria ieškovui suteikta 2 550 597 eurų (8 806 700 Lt) paskola. Paskolos palūkanų norma – 5,20 proc., paskolos terminas – iki obligacijų išpirkimo dienos, t. y. iki 2010 m. liepos 19-osios (imtinai). Šios sutarties vykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovo ir jo sutuoktinės bei jos motinos nekilnojamasis turtas. Ieškovas tą pačią dieną taip pat sudarė obligacijų pasirašymo sutartis (toliau – Obligacijų sutartys), pagal kurias atitinkamai įsigijo obligacijų už 5 284 000 Lt bei                 3 522 700 Lt. Visa kaina už obligacijas buvo apmokėta atsakovo Paskolos sutartimi paskolintomis lėšomis. Obligacijų išpirkimo dieną – 2010 m. liepos 19-ąją – obligacijos pelno neuždirbo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui lieka grąžinti atsakovui paskolos palūkanas ir pradėtus skaičiuoti delspinigius, iš viso 402 791 eurą (1 390 756 Lt). Kaip nurodoma ieškinyje, ginčo suma yra būtent mokėtinų palūkanų ir  delspinigių suma (1 390 756 Lt), pridėjus prašomos priteisti neturtinės žalos sumą, t. y. iš viso 1 400 756 Lt (1 390 756 + 10 000). Nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 18 008 Lt.

Ieškovas  prašė teismo pripažinti negaliojančiomis Paskolos ir Obligacijų sutartis CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes jas sudarant atsakovas, kaip ypač atidus ir profesionalus verslo subjektas, suklaidino ieškovą dėl esminių šių sutarčių sąlygų, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs tokių sandorių. Suklaidinimas, ieškovo nuomone, pasireiškė sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikšmingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas AB DNB bankas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš G. P. ir N. P. solidariai 400 424,43 euro (1 382 585,40 Lt) palūkanų, 14 014,86 euro (48 390,51 Lt) delspinigių bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš G. P. ir N. P. solidariai 250 000 Lt palūkanų, 2750 Lt delspinigių ir procesines palūkanas, kitą priešieškinio dalį atmetė. Šalys ir trečiasis asmuo N. P. šį sprendimą apskundė. Ieškovas su trečiuoju asmeniu apeliaciniu skundu prašė atmesti atsakovo priešieškinį ir visiškai tenkinti ieškinį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliantai G. P. ir N. P. neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, jog skundu ginčija 252 750 Lt sumą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai skundu prašo ne tik panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas priešieškinis (252 750 Lt), bet ir panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys (1 400 756 Lt), teismas sprendė, kad bendra apeliaciniu skundu ginčijama suma yra  1 653 506 Lt, todėl už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 20 535,06 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Kadangi kartu su apeliaciniu skundu G. P. ir N. P. pateikė įrodymus, kad už skundą sumokėjo tik 6055 Lt, tai teismas šiems asmenims nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai – 14 480 Lt – sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo  G. P. ir trečiojo asmens N. P. atskirąjį skundą, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad G. P. ieškinio suma  sudarė 1 400 756 Lt, buvo sumokėtas 18 008 Lt žyminis mokestis. Teismas konstatavo, kad apeliantai turi teisę pasirinkti, kokia apimtimi ginčyti teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija tiek sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis (252 750 Lt), tiek sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo 1 400 756 Lt reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendra ginčijama suma yra 1 653 506 Lt ir už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 20 535,06 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio  1 dalies  1 punktas,      4 dalis), yra teisinga.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas G. P. ir trečiasis asmuo N. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis panaikinti ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl apeliaciniu skundu ginčijamos sumos nustatymo, kai apeliaciniu skundu ginčijami atmesti ieškinio ir tenkinti priešieškinio vienas kitą naikinantys reikalavimai. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, o turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, sukuriantys kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Taigi teismas privalėjo įvertinti apeliacinio skundo reikalavimų pobūdį, apeliaciniu skundu siekiamų turtinių interesų ir skundžiamu sprendimu sukeliamus turtinius praradimus kasatoriams. Nagrinėjamu atveju teismas aritmetiškai sudėjo netenkinto ieškinio sumą (1 400 756 Lt) ir tenkintos priešieškinio dalies sumą (252 750 Lt), tačiau neįvertino, kad ieškinio suma šioje byloje buvo nustatyta įvertinus pagal ginčijamas sutartis mokėtinas trejų metų palūkanas, kurių, patenkinus ieškinį, mokėti nebereikėtų, bei į tai, kad priešieškiniu atsakovas AB DNB bankas prašė priteisti tas pačias palūkanas. Taigi, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra vienas kitą naikinantys reikalavimai, t. y. patenkinus ieškinį, negalimas priešieškinio tenkinimas, ir priešingai – priešieškinio patenkinimas suponuoja ieškinio netenkinimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties ieškinio ir priešieškinio sumos negali būti sudedamos, nes, įvertinus ieškinio ir  priešieškinio reikalavimus, bendra vertė netampa dviguba – turtinio ginčo suma išlieka tas pats ginčo turtas.

Nustatydamas teisės kreiptis į teismą (paduoti apeliacinį skundą) ribojimus teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010). Skundžiama nutartimi yra nustatomi asmens teisės kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu ribojimai, nes asmuo, apeliaciniu skundu siekiantis 252 750 Lt teisinių padarinių (ginčijama suma), vietoj pagal CPK priklausančio mokėti 6055 Lt žyminio mokesčio yra įpareigojamas sumokėti 20 535,06 Lt žyminio mokesčio. Vadovaujantis šia logika išeitų, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų visiškai tenkinęs priešieškinį, kurio reikalavimų suma buvo 1 430 975,91 Lt, kasatoriai,  ginčydami tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. prašydami tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį, nepaisant to, kad realiai būtų ginčijami                        1 430 975,91 Lt turtiniai padariniai, žyminį mokestį turėtų sumokėti nuo 2 831 731,91 Lt (ieškinio suma 1 400 756 Lt + priešieškinio suma 1 430 975,91 Lt). Akivaizdu, kad tokia formuojama praktika yra nepagrįsta, todėl konstatuotina, kad ieškinio ir priešieškinio ginčijamų sumų sudėjimas, nustatant apeliacinio skundo ginčijamą sumą, yra negalimas, kai ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra dėl to paties turto bei naikinantys vienas kitą.

Dėl CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nagrinėjamoje byloje pagrindinė paskola yra grąžinta (atliktas įskaitymas), todėl pripažinus sutartis negaliojančiomis restitucija dėl paskolos pagrindinės sumos ar obligacijų išpirkimo sumos nebūtų taikoma. Apeliaciniu skundu ginčijama neįvykdyta prievolė sumokėti atsakovui paskolos palūkanas ir delspinigius. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti sutartis negaliojančiomis įkainojo kaip turtinį reikalavimą, apmokestinamą proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nors privalėjo taikyti CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Kadangi nuginčijus sutartis nebūtų taikoma restitucija, tai šis reikalavimas turėjo būti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio        1 dalies 5 punkto ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal kasacinio teismo praktiką ginčo suma nustatoma atsižvelgiant į ieškiniu siekiamus ir ginčo sprendimu sukuriamus teisinius padarinius, turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Bylose, kuriose žyminio mokesčio apskaičiavimui buvo taikomos CPK nuostatos, galiojusios iki CPK papildymo 5 straipsnio 1 dalies    11 punktu, buvo suformuota praktika, kad ginčas dėl sandorio nuginčijimo laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).  Ši taisyklė 2011 m. birželio 21 d. įstatymu priimtais CPK pakeitimais buvo tiesiogiai įtvirtinta CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, patvirtinama, kad, esant reikalavimui pripažinti sandorius negaliojančiais, esminis kriterijus sprendžiant, kokia ginčijama suma, yra tai, ar bus taikoma restitucija. Dėl šių priežasčių teismas apeliacinio skundo reikalavimus pripažinti sutartis negaliojančiomis, kai restitucija netaikoma, nepagrįstai apmokestino proporciniu žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčijamos sumos nustatymo ir apeliacinių skundų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuotini nuo ginčijamos sumos.

Vertindama apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, teisėjų kolegija turi nustatyti apeliaciniu skundu ginčijamos sumos dydį,  tai galima padaryti tik nuosekliai įvertinus ieškinio ir priešieškinio pagrindus ir dalyką.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas G. P. kreipėsi į teismą nurodydamas, jog įtikintas atsakovo darbuotojo bei reklaminės medžiagos su atsakovu 2007 m. liepos 12 d. sudarė Paskolos sutartį, kuria ieškovui suteikta 2 550 597 eurų (8 806 700 Lt) paskola. Paskolos palūkanų norma – 5,20 proc., paskolos terminas – iki obligacijų išpirkimo dienos, t. y. iki 2010 m. liepos 19-osios (imtinai). Ieškovas tą pačią dieną taip pat sudarė Obligacijų sutartis, pagal kurias atitinkamai įsigijo obligacijų už 5 284 000 Lt bei 3 522 700 Lt. Visa kaina už obligacijas buvo apmokėta atsakovo Paskolos sutartimi paskolintomis lėšomis. Obligacijų išpirkimo dieną – 2010 m. liepos 19-ąją – obligacijos pelno neuždirbo. Paskola buvo grąžinta. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui lieka grąžinti atsakovui paskolos palūkanas ir pradėtus skaičiuoti delspinigius, iš viso 402 791 eurą (1 390 756 Lt) (T. 1, b. l. 6, 79), taip pat prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio už apeliacinį skundą apskaičiavimui yra reikšmingas ginčijamos sumos dydis. Kadangi ginčydamas sandorius ieškovas siekia paneigti jam tenkančią sutartinę prievolę mokėti palūkanas ir delspinigius (1 390 756 Lt), taip pat prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos (T. 4, b. l. 1–6), tai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 1 400 756 Lt.   

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas AB DNB bankas priešieškiniu prašė priteisti iš  G. P. ir N. P. solidariai 400 424,43 euro (1 382 585,40 Lt) palūkanų, 14 014,86 euro (48 390,51 Lt) delspinigių. Priešieškinio suma yra 1 430 975,91 Lt Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, priteisė iš G. P. ir  N. P. solidariai 250 000 Lt palūkanų, 2750 Lt delspinigių ir procesines palūkanas, o kitą priešieškinio dalį atmetė, priteistoji 250 000 Lt palūkanų ir 2750 Lt delspinigių suma, ginčijama ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniu skundu, yra tos pačios ginčijamos 1 400 756 Lt sumos dalis (t. y. šios sumos  „persidengia“) ir apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių taikymo atžvilgiu negalima aritmetinė šių sumų sudėtis, dėl ko padidėtų bendra ginčijamų palūkanų ir delspinigių suma, negu ji apskaičiuota kaip įsiskolinimo suma ir vykdytinos prievolės bankui dydis (taigi ir bendra ginčijama suma (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija paaiškina teisinius argumentus dėl taikomo ginčijamos sumos dydžio apskaičiavimo dar ir kitomis formuluotėmis. Ieškovas „ginasi“ nuo prievolės bankui mokėti palūkanas (400 424,43 euro) ir delspinigius (2366,40 euro) (T. 1, b. l. 79) nepripažindamas šios pareigos jokia – net ir mažesne (atitinkamai 250 000 Lt bei 2750 Lt) apimtimi. Tam, kad įgyvendintų savo teisę gintis nuo, jo manymu, priešingai teisei jam kylančios prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius, jis apeliaciniu skundu ginčija tiek ieškinio atmetimo, tiek priešieškinio tenkinimo iš dalies teisėtumą, tačiau dėl to bendroji apeliaciniu skundu ginčijama palūkanų ir delspinigių suma nepadidėja, ir jam tenka pareiga už apeliacinį skundą mokėti žyminį mokestį nuo visos ieškiniu ginčijamos sumos –        1 400 756 Lt (palūkanos, delspinigiai, taip pat neturtinė žala). Bendrą mokėtino žyminio mokesčio sumą sudaro CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu apskaičiuota suma: 11 008 Lt (1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 300 000 Lt (1 400 756  – 300 000) = 1 100 756) + 7000 Lt. Taigi, žyminio mokesčio dydis, mokėtinas už apeliacinį skundą, yra 18 008 Lt (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Kadangi už apeliacinį skundą jau sumokėta 6055 Lt, tai šalindami apeliacinio skundo trūkumus ieškovas ir trečiasis asmuo  N. P. turi papildomai sumokėti 11 953 Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgdama į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, nustatydami ieškovui ir trečiajam asmeniui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, neteisingai apskaičiavo  apeliaciniu skundu ginčijamą sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kartu be teisėto pagrindo padidino ieškovui ir trečiajam asmeniui tenkančią procesinę žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, teisėjų kolegija nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – per 15 dienų nuo kasacinio teismo nutarties paskelbimo dienos sumokėti 11 953 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį (CPK 316 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  25,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų priteisimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, kai bus priimamas procesinis sprendimas dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovui G. P. ir trečiajam asmeniui N. P. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – per 15 dienų nuo kasacinio teismo nutarties paskelbimo dienos sumokėti 11 953 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį.

Jeigu apeliantai per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir pirmosios instancijos teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui procesiniams sprendimams dėl ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo priimti pasibaigus kasacinio teismo nustatytam terminui trūkumams pašalinti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                 Janina Januškienė

                                                                                                                 Gintaras Kryževičius