Civilinė byla Nr. e2-33415-155/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26690-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei I. B., atsakovo atstovui advokatui  A. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl 29 363,45 Eur priteisimo pagal ieškovo RUAB “M.” ieškinį pareikštą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) ,

                            n  u  s  t  a  t  ė  :

pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 29 363,45 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo 132 808,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Moletų rajono apylinkės teismą, prašė išduoti teismo įsakymą. 2012-09-28 buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012, kuriuo priteista iš ieškovo atsakovo naudai 133 833,66 Eur (462 100,86 Lt) skolos, 7,75 proc. metinių palūkanų ir  583,88 Eur  (2016,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. 2012-10-23 įsiteisėjo teismo įsakymas, jis priverstinai buvo įvykdytas 2012-11-12, įsakymu priteistas lėšas 132 808,67 Eur (kas sudaro 458 561,77 Lt)  už ieškovą atsakovui pervedė UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovui padavus Moletų rajono apylinkės teismui prieštaravimus dėl išduoto ir įvykdyto teismo įsakymo ir pateikus prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams reikšti 2013-04-01 Molėtų rajono apylinkės teismas atnaujino ieškovui terminą, priėmė, prieštaravimus ir 2013-04-26 nutartimi panaikino 2012-09-28 įsakymą, o bylą CPK 439 str. 7 d. pagrindu nutraukė, konstavo, kad teismo įsakymas yra įvykdytas. 2013-05-20 ieškovas pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pagal 2012-09-28 teismo įsakymą gautas lėšas, prašė taikyti CPK 760 str. Šio prašymo Molėtų rajono apylinkės teismas netenkino. Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-06-26 nutartį, ją panaikino, patenkino ieškovo prašymą dėl sprendimo atgręžimo ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui gautas pagal įsakymą lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 paliko 2013-09-30 Panevežio apygardos teismo nutartį nepakeistą, ji tapo vykdytina nuo 2014-04-18. Atsakovas nevykdė teismų priimtų procesinių sprendimų, pateikė prašymą Molėtų rajono apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo. Prašyme nurodė, kad 2012-09-28 įsakymo įvykdymo atgręžimas yra neįmanomas, nes teismai pripažino atsakovo reikalavimą ieškovui pagrįstu, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo  2014-08-12 sprendimu, kuriuo  priteista  iš ieškovo atsakovui 130 937,45 Eur (kas sudaro 452 100,82 Lt) skola ir 2015-03-10 Lietuvos apeliacinio  teismo nutartimi. 2015-08-19 Molėtų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atmetė prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Šią nutartį Panevežio apygardos teismas panaikino (2015-12-03), atmetė prašmą, nustatė, kad yra pagrindas taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą. Tai nulėmė atsakovo neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus, kuriais jis nuo  2012-11-12 naudojosi ieškovo lėšomis 132 808,67 Eur, kurios buvo išieškotos pagal 2012-09-28 teismo įsakymą. Iki 2016-07-18 yra 1345 dienos už kurias skaičiuojant 6 procentų palūkanas susidaro  29 363,45 Eur suma. Šio dydžio palūkanų sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo remiantis CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str. teismų praktika (LAT 3K-3-888/2003, Nr. 3K-3-222/2014, Nr. 3K-3-553/2008), bei ankstesnių ginčo šalių priimtų procesinių sprendinių motyvais. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų metines palūkanas nuo 132 808,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti. Patvirtina, kad ieškovas teisingai ieškinyje išdėstė tarp ginčo šalių buvusius teisminius procesus, jų eigą, tačiau neatskleidė priimtų procesinių sprendimų priežasčių kai iš vienos ieškovo prievolės atsirado du priešpriešiniai vykdomieji dokumentai. Nurodo, kad faktiškai vienintelis pagrįstas ir teisėtas procesinis dokumentas yra 2012-09-28 Moletų rajono teismo įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) 462 100,86 Lt skolos, 7,75 proc.metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 616 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt advokato pagalbai apmokėti kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Nurodo, kad vėliau sekusius veiksmus nulėmė neteisėti RUAB (duomenys neskelbtini) bei teismo tarnautojų ir teismų veiksmai. Po 2012-09-28 įsakymo priėmimo ir jo įteikimo nustatytu terminu per 20 dienų prieštaravimai įsakymui nebuvo pareikšti, įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo perduotas antstoliui vykdyti, 2012-11-09 trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė antstolio patvarkymą, už skolininką sumokėjo kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) 458 561,77 Lt. Šių veiksmų skolininkas neskundė. 2013-01-03 skolininkas pateikė prašymą Molėtų rajono apylinkės teismui, kuriame nurodė, kad 2012-10-22 išsiuntė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir prašė informuoti koks buvo priimtas sprendimas dėl pateiktų prieštaravimų. Po šio prašymo pateikimo prasidėjo esminiams teisinės valstybės principams prieštaraujantys veiksmai bei teismų sprendimai. 2013-01-07 Molėtų rajono apylinkės teismo raštinės vedėja A. A., atsakydama į skolininko prašymą informavo, kad neva iš tiesų Molėtų rajono teisme 2012-10-24, po teismo įsakymo įsiteisėjimo buvo gautas  UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimas dėl teismo įsakymo, kurio neva telefonu bendrovės atstovas paprašė neregistruoti ir pranešė, kad jį atsiims, nes su kreditoriumi UAB (duomenys neskelbtini) suderino klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Šios tarnautojos teigimu, tą pačią dieną atvyko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir prieštaravimą atsiėmė. Tokiu pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismo įpareigotas, atnaujino RUAB (duomenys neskelbtini) terminą prieštaravimams pateikti ir nustatė kreditoriui terminą ieškiniui pateikti.

2013-04-26 Molėtų rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė 2012-09-28 teismo įsakymą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti CPK 439 str. 7 d. pagrindu , kadangi skolininkas su kreditoriumi atsiskaitė. Šios nutarties skolininkas neskundė, ji buvo jam įteikta 2013-04-29, įsiteisėjo. Pažeidžiant res judicata principą Panevėžio apygardos teismas 2013-09-30 nutartimi ir Kasacinis teismas 2014-04-18 nutartimi, peržengdami bylos nagrinėjimo ribas, išaiškino, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas netinkamu teisiniu pagrindu, nes jis turėjo būti panaikintas CPK 439 str. 6 d. pagrindu, ir atitinkamai konstatavo, jog teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas šiuo atveju turi būti taikomas ir yra teisėtas. Kasaciniam teismui nagrinėjant atgręžimo klausimą kreditorius, matydamas, jog teismai taiko jo teisėtai išieškotų pinigų įvykdymo atgręžimą jau buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl tos pačios skolos bei netesybų priteisimo iš skolininko. Kasacinis teismas nesustabdė teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo, neįgyvendino šio instituto paskirties  klausimo sprendimo, nestabdė klausimo sprendimo iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme byla, nesiėmė pareigos atkurti ankstesnės šalių materialinių teisinių santykių padėties.

Po tokių procesinių ir neprocesinių veiksmų bei teismų sprendimų sukurta situacija, kai UAB (duomenys neskelbtini) antstolio pagalba, įvykdžius įsiteisėjusį teismo įsakymą ir vėliau priėmus ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, patvirtinusiam UAB (duomenys neskelbtini) skolą, kuri jau yra išieškota, yra verčiama grąžinti teisėtai antstolio išieškotus pinigus ir iš naujo reikšti tą patį reikalavimą. Skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) yra reorganizuojama bendrovė, kuriai 2016-02-15 patvirtintas restruktūrizavimo planas. UAB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į kreditorių sąrašą. LR Restruktūrizavimo įstatymo 23 str. 3 d. numatytas naikinamasis terminas yra suėjęs, net ir esant svarbioms priežastims jau yra išnykusi kreditoriui teisė teikti teismui tvirtinti iki įmonės restruktūrizavimo bylos atsiradusį finansinį reikalavimą. Grąžinus skolininkui teisėtai išieškotus pinigus atsakovas nebeturės jokio teisinio pagrindo vėl juos išsieškoti, taip bus pažeista atsakovo teisė į nuosavybės apsaugą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį. Dėl to atsakovas jau yra pateikęs EŽTT paticiją prieš Lietuvą.

Pateiktu teismui ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini) reikalauja procesinių palūkanų nuo sumos, kurią jis yra skolinga atsakovui. Toks ieškovo prašymas yra be teisinio pagrindo, nes CK 6.210 str. taikomas kai yra praleistas terminas įvykdyti piniginei prievolei. Piniginė prievolė tarp šalių neegzistuoja, teismo sprendimai nėra savarankišku juridiniu pagrindu prievolei atsirasti, o tik patvirtina ar paneigia prievolės egzistavimą, kilusį iš sutarties, delikto ar kito pagrindo. Teismo įpareigojimas grąžinti ieškovui atitinkamą pinigų sumą nesukuria šalių prievolinių santykių pagrindo, teismo nutartis dėl įvykdymo atgręžimo nėra atsakovo prievolė ieškovui. Nenustačius prievolės dalyko neatsiranda ir pati prievolė. Be to, atsakovas tiesiogiai iš ieškovo negavo jokio mokėjimo. Pagal teismo įsakymą pinigus mokėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri reikalavimo grąžinti jos įmokėtus pinigus nereiškia. Be to, iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) gavo 458 561,77 Lt, kuri yra mažesnė už antstolio patvarkyme ir raginime nurodytą didesnę sumą, t.y. 464 116,82 Lt (be vykdymo išlaidų).  Bylos ieškovas irgi pripažįsta, kad vykdomąjame rašte yra didesni duomenys, už faktiškai atsakovo gautas lėšas, nes jis palūkanas skaičiuoja nuo faktiškai mokėtos 458 561,77 Lt sumos. Įpareigojimo grąžinti teismo įsakyme nurodytas lėšas vykdymas prieštarautų imperatyvioms įastatymo normoms, ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Ieškovo reikalavimas grąžinti pinigines lėšas neatitinka kreditoriaus intereso užtikrinimo principo. Esant faktui, kad ieškovas iš tikrųjų turi prievolę sumokėti atsakovui ir kad ši prievolė  iš esmės yra įvykdyta per antstolį 2012 metais iki ieškovo restruktūrizacijos,  dirbtinis šių lėšų grąžinimas, o po to pakartotinis išieškojimas nėra teisėtas interesas. Atsakovas nėra praleidęs prievolės įvykdymo termino, pirmiausia dėl to, kad ji neegzistuoja, antra vertus todėl, kad vykdymo veiksmai iki šiol nebaigti. Atsakovas teisėtai disponuoja pinigais, ką ginčo atveju yra konstatvę visų instancijų teismai. Ne atsakovas, bet ieškovas yra pažeidęs sutartinę prievolę. Nurodo, kad ieškovas reikalauja 29 363,45 Eur kompensacinių palūkanų kaip minimalių nuostolių atlyginimą  kuris susidarė  laikotarpiu tarp  2012-11-12 ir 2016-07-18, prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškiniams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikomas trejų metų senaties terminas, o jį ieškovas praleido, ieškinį ir  šiuo pagrindu prašo atmesti.

Teismo posėdyje ieškovo advokatė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje įvardytais motyvais, jame nurodytu teisiniu reglamentavimu, bei teismų praktika. Nurodė, kad ieškovas be teisėto pagrindo laiko jų pinigines lėšas, nevykdo teismo priimtų sprendimų dėl vykdymo atgręžimo, todėl privalo mokėti plaūkanas, kurios už uždelstą laiką sudaro 29 363,45 Eur, jas kartu su papildomais reikalavimais prašo priteisti iš atsakovo ir patenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovo advokatas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ginčą sukūrė kuriozinė situacija, kad atsakovas prievolės ieškovui neturėjo, kad panaikinus teismo įsakymą reikšti ieškinio negalėjo, nes ieškovas jau buvo atsiskaitęs ir skolos nebuvo, kad teismo sprendimų vykdymo procedūra nesukuria prievolės, kad ieškovas neturi teisės į palūkanas.

Ieškinis yra atmetamas dėl žemiau išdėstyto:

Ginčas tarp šalių kilo dėl teisės į palūkanas. Ieškovas prašo palūkanų priteisimo už atsakovo neįvykdyto teismo priimto procesinio sprendimo atgręžimo nevykdymą. Nurodo, kad tuo atsakovas neteisėtai naudojasi jų piniginėmis lėšomis už kurį turi būti kompensuojama palūkanomis. Atsakovas nesutinka, kad ieškovas turi teisę į palūkanas. Nurodo, kad dėl teismo procesinio sprendimo atgręžtinumo iki šiol vyksta teisminės procedūros, kad ieškovas turėjo sutartinę prievolę atsakovui, kuri yra įvykdyta, kad prievolės dalyko iš kurio ieškovas kildina reikalavimą nėra.

Prašydamas priteisti iš atsakovo palūkanas ieškovas remiasi Civilinio kodekso (toliau CK) 6.210 str. 3 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str. reglamentavimu, t.y. prievolių teisės institutu. Prievolių teisės institutas taikomas esant šalių prievolei. Pažymėtina, kad palūkanos nėra savarankiška prievolė, ji yra išvestinė iš pagrindinės prievolės. Teoriškai, pagal CK 6.1 str. prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str. pagrindu ieškovas turi pareigą įrodyti, kad tarp ginčo šalių buvo prievolė, kurioje ieškovas buvo kreditoriumi, reikalavimą turinčiu asmeniu, o atsakovas buvo skolininkas, kuris turėjo įvykdyti kreditoriaus reikalavimą. Tik tuokiu atveju, kaip pažymėjo kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-283/2012 kreditoriui išlieka teisė reikalauti palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereikalauja, kad atsakovas įvykdytų pagrindinę prievolę nesiremia faktu, kad atsakovo turėta ieškovui prievolė buvo neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta ir tai suteikia ieškovui teisę į palūkanas. Byloje reikalavimas nėra grindžiamas CK 6.2 straipsnyje numatytais pagrindais. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas vienareikšmiai nurodo, kad reikalavimas kildinamas iš teisminiais procesais priimtų procesinių sprendimų vykdymo procedūros. Šios teisminės procedūros sprendė situaciją kurioje nagrinėjamos bylos atsakovas kaip kreditorius reikalavo sutartinės prievolės įvykdymo iš skolininko nagrinėjamos bylos ieškovo. Taigi, iš esmės pagrindinė prievolė sąlygojusi teisminius ginčus buvo ieškovo skolinės pareigos atsakovui vykdymas. Ne atsakovas buvo skolingas ieškovui, o atvirkščiai – ieškovo skola atsakovui buvo teisminių ginčų objektu. Kitokios prievolės, kurioje ieškovas turėtų kreditorinį reikalavimą suteikiantį išvestinę teisę į palūkanas, nėra. Ieškovas nagrinėtose bylose negynė savo kaip kreditoriaus teisių, jis nebuvo kreditoriumi galinčiu pagal kasacinės bylos Nr.  3K-3-283/2012 konstatavimą išsaugoti palūkanų reikalavimo teisę.

Tarp ginčo šalių nagrinėtos bylos yra susijusios su vienos piniginės prievolės kurioje kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) reikalavo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu RUAB (duomenys neskelbtini)) 132 808,67 Lt sutartinės, skolinės prievolės įvykdymo.

Iš teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų (CPK 179 str. 3 d. pagrindu) nustatyta, kad 2012-09-28 nagrinėjamos bylos atsakovas pateikė Molėtų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. L2-714-732/2012. 2012-09-28 teismas byloje priėmė teismo įsakymą, išieškojo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) 462 100,86 Lt ir 7,75 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-28  iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1 616,00 Lt  žyminio mokesčio ir 400,00 Lt advokato pagalbai, taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal Liteko duomenis teismo įsakymas byloje įsiteisėjo 2012-10-23, vykdomasis dokumentas išduotas 2012-10-25. Iš vienareikšmių šalių paaiškinimų nustatyta, kad teismo įsakymas įvykdytas 2012-11-12, kai trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė antstolio patvarkymą, pervedė teismo įsakymu priteistas UAB (duomenys neskelbtini) naudai lėšas.

Įvykdžius civilinėje byloje Nr. L2-714732/2012 teismo įsakymą, kreditoriui, nagrinėjamos bylos atsakovui gavus prievolės įvykdymą, byloje toliau buvo atliekami procesiniai veiksmai. 2013-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas procesinis terminas prieštaravimams paduoti; 2013-04-26 teismo įsakymas panaikintas, byla nutraukta CPK 439 str. 7 d. pagrindu, nes 2013-04-25 kreditorius raštu Molėtų rajono apylinkės teismui pranešė, kad 2012-11-09 antstolio patvarkymu dėl areštuotų lėšų pervedimo, UAB (duomenys neskelbtini) skola kreditoriui buvo įvykdyta, pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Iš LAT nutarties Nr. 3K-3-222/2014 matyti, kad 2013-05-20 UAB (duomenys neskelbtini) (kasacinėje nutartyje skolininkas) kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, prašydamas atgręžti sprendimo vykdymą ir įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) (kasacinėje byloje pareiškėją) grąžinti pagal panaikintą teismo įsakymą gautas lėšas. Šį prašymą Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-06-26 atmetė, bet Panevėžio apygardos teismas 2013-09-30 nutartimi ją panaikino ir atgręžė sprendimo vykdymą- įpareigojo pareiškėją grąžinti suinteresuotam asmeniui pagal 2012-09-26 įsakymą gautas lėšas. 2014-04-18 Lietuvos Aukščiasiasis Teismas nutartimi paliko Panevėžio apygardos teismo 2013-09-30 nutartį nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo 2012-11-12, t.y. nuo tos dienos, kurią pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą buvo įvykdytas už ieškovą mokėjimas. Pažymėtina, kad nurodomai datai (2012-11-12) bylos atsakovas neatliko jokio teisės pažeidimo, jis priėmė teismo įsakymu priteistą jo naudai mokėjimą, šiai datai nebuvo procesinio sprendimo dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo, nebuvo procesinio sprendimo dėl teismo įsakymo panaikinimo. Išieškotas lėšas atsakovas gavo teisėtu pagrindu, teismo priimto ir įsiteisėjusio įsakymo pagrindu.  Kaip rodo kiti procesiniai teismų dokumentai pareiškimą Molėtų rajono apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovas pateikė pagrįstai, skolininkas (nagrinėjamos bylos ieškovas) pareiškimo padavimo dienai buvo skolingas nagrinėjamos bylos atsakovui 132 808,67 Lt sumą, šią sumą ieškovas (per UAB (duomenys neskelbtini)) atsakovui sumokėjo tik priverstinio vykdymo tvarka, per antstolį ir tik priėmus teismo įsakymą. Mokėjimo gavimą nesąlygojo atsakovo apgaulingi, klaidinantys, neteisėti ar nerūpestingi veiksmai. 2012-11-12  atsakovas teisėtai gavo išieškotus pinigus už sutartinės piniginės prievolės neįvykdymą, t.y. už neįvykdytą prievolę, kurios kreditoriumi buvo nagrinėjamos bylos atsakovas, bet ne ieškovas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje siedamas atsakovo pareigą mokėti palūkanas ir laikydamas, kad atsakovas be teisėto pagrindo nuo 2012-11-12 naudojasi jų lėšomis 132 808,67 Eur suma turi kompensuoti ieškinyje nurodyto dydžio, t.y. 29363,45 Eur palūkanų, faktiškai pripažįsta, kad išvestinė, palūkanų prievolė kildinama iš pagrindinės jau įvykdytos prievolės, kurioje ieškovas nėra kreditoriumi ir dėl to jo atžvilgiu, negali būti taikoma LAT nutartyje Nr. 3K-3-222/2014 nustatyta praktika.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį plačiai ir išsamiai išdėstė teorinius prievolės dalyko elementus, požymius ir kitus kriterijus, padaryta teismo manymu, teisinga išvada apie tai, kad ginčo šalis nesieja prievolė iš kurios ieškovas kildina palūkanų priteismo reikalavimą. Todėl plačiau teismo sprendime to neatkartoja, konstatuoja, kad prievolės, kuri suteiktų teisę ieškovui gauti kompensacines palūkanas nagrinėjamo ginčo atveju nėra.

Teismo procesiniai sprendimai nesukuria prievolės. Teismo procesiniai sprendimai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str.), jiems taikomos vykdymo proceso teisės normos, kurios nesukuria materialiosios prievolių teisės.

Situacija, kai nevykdomas teismo procesinio sprendimo atgręžimas sukuria procesinio  sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, bet nesukuria naujos materialiosios prievolės iš kurios kildinamas reikalavimas - mokėti palūkanas. Ginčas dėl pinigų, kuris yra atgręžtinio sprendimo vykdymo dalyku yra išspręstas. Panevėžio apygardos teismas 2013-09-30 nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir skolininko UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkino, įpareigodamas UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2012-09-26 teismo įsakymą gautas pinigines lėšas, išduodant atitinkamą vykdomąjį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-18 nutartimi Nr. 3K-3-222/2014 Panevėžio apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Nr. e2S-922-280/2015 atmetė UAB (duomenys neskelbtini) prašymą  atnaujinus procesą panaikinti įsiteisėjusią 2013-09-30 Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą panaikinus Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d  nutartį. Šiuo atveju atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo dėl teismo sprendimo atgręžimo, naudojasi pinigais, kurių nagrinėjamoje byloje ieškovas nesiekia išsireikalauti, šiuos pinigus atsakovas gavo teisėtu pagrindu, teismo priimto ir įsiteisėjusio įsakymo pagrindu, mokėjimo gavimą nesąlygojo atsakovo apgaulingi, klaidinantys, neteisėti ar nerūpestingi veiksmai, o sąlygojo Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymo, priimto 2012-09-28 įvykdymo procedūra. Ieškovui suteikta teisė į atgręžtinio sprendimo įvykdymo procedūrą, bet ne sukurta jo naudai prievolė, nesukurta jo naudai nauja materialioji kreditoriaus teisė. Teismų sprendimai nėra savarankiškas juridinis pagrindas prievolei atsirasti, nes jais patvirtinamos arba paneigiamos sutartinės, deliktinės ar kitais pagrindais atsirandančios prievolės egzistavimas. Teismų įpareigojimas grąžinti ieškovui atitinkamą pinigų sumą nėra pagrįstas šalių kitais prievoliniais santykiais, o kaip minėta, šiuo atveju tai sąlygojo Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymo, priimto 2012-09-28 įvykdymo procedūra. Be to kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir atsakovo nurodytų teismui duomenų nustatyta, jog pats ieškovas turi prievolę atsakovui už atliktus darbus, kuri pirmiausia buvo patvirtina priėmus ginčo teismo įsakymą, o vėliau, iš naujo išnagrinėjus bylą – teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2014-08-12 sprendimas Nr. 2-759-781/2014, Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 2A-256-407/2015), t.y. pats ieškovas yra skolingas teismo įsakyme (atgręžtinam) nurodyto dydžio sumą atsakovui. Atgręžtinio teismo sprendimo vykdymo tvarka vykdoma pagal antstolių veiklą reglamentuojančias normas. Ginčo situacijos sprendimui reikšmės neturi ankstesnių procesinių sprendimų analizė, priėmimo pobūdis, nėra reikšmingas ir racionalaus, ekomomiško teismo sprendimo vykdymo procedūros užtikrinimo principas, nes pareikštas reikalavimas yra savarankiškas, nenukreiptas į antstolių veiksmų teisėtumo nustatymą. Teismas šioje byloje konstatuoja, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui, kad ši skola sumokėta, kad esant sprendimo atgręžtinumui vistiek lieka reikalavimas ieškovui mokėti skolą, kad tokių reikalavimų vykdymas yra antstolio veiksmas, kad atliekant vykdymo veiksmus turi būti užtikrinti ne tik ekonomiškumo, protingumo, bet ir teisingumo principai, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, Vilniaus apygardos teisme 2016-02-15 nutartimi Nr. B2-3281-781/2016 patvirtintas restrūkturizavimo planas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į kreditorių sąrašus, kad teismo įsakymas  įvykdytas, todėl vien formalus atgręžtinis reikalavimo įvykdymas, gali sukelti nepateisinamus nuostolius, gali būti pažeisti šiuo atveju kreditoriaus, bylos atsakovo  teisėti interesai. Tačiau, kaip aukščiau nustatyta, tai yra vykdymo proceso klausimų sprendimas (kaip matyti iš pateiktų atsakovo duomenų, antstolė A. S. 2016-08-11 jau atliko priešpriešinių sumų įskaitymą), kuris nagrinėjamo ginčo atveju reikšmės sprendimui neturi.

Dėl aukščiau išdėstyto nustatyta, kad nėra prievolės, kuri suteiktų ieškovui teisę gauti palūkanas, kad teismo procesinio sprendimo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo procedūra nesuteikia ieškovui teisės gauti kompensuojamasias palūkanas už teismo įsakymo pagrindu išieškotas lėšas, kad ginčo atveju ieškovo pareikštas ieškinis yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą – priteisti palūkanas, išvestinis reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti taip pat 6 procentus metinių palūkanų nuo 132 808,67 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, irgi netenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 500 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovui RUAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau vadovaujantis LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punktu, restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atsirado RUAB (duomenys neskelbtini) iniciatyva pateikus nepagrįstą ieškinį po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo proceso eigoje. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas yra sumokėjęs už teisines paslaugas advokatei, todėl pripažinus, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas, ieškovas analogiškai turi atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė priešinga pusė dėl advokato teisinių paslaugų. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, iš ieškovo atsakovui priteistinos 500 EUR advokato pagalbos išlaidos (LR CPK 93, 98 str., ĮRĮ 8 str. 4 p., ).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

           n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 500 EUR bylinėjimosi išlaidų iš einamųjų mokėjimų lėšų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

             Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                              Rima Krušnienė