Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-08-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-446-272-2021].docx
Bylos nr.: e2-446-272/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Nuginčijami sandoriai
Bylų skirstymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Negaliojantys sandoriai
Teismo sudėtis ir bylų skirstymas
Teismo sprendimas
Įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris

?Civ

Civilinė byla Nr.e2-446-272/2021

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01539-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;

 2.1.2.4.2.8

(S)

img1 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2021 m. gegužės 27 d.

Trakai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič,

sekretoriaujant Laurai Jacinavičienei,

dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

atsakovui I. T., jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

vertėjai K. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. P., I. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

        ieškovas M. T. prašo pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas ir jo atstovė ieškinyje nurodė, kad ieškovas M. T. nuo 2017-11-10 dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), todėl 2018-01-11 sudarė įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įgaliojimas), kuriuo pagrindu įgaliojo V. P.: tvarkyti ir valdyti M. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(pažymėtina, kad bylos duomenimis, šio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas); parengti, atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti M. T. nuosavybės teise priklausančio Turto detalųjį planą, pakeisti Turto tikslinę naudojimo paskirtį; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas M. T. nuosavybės teise priklausantį Turtą. Nurodė, jog ieškovas ir V. P. susitarė, kad pakeitus Turto tikslinę paskirtį, t. y. iš tikslinės žemės ūkio paskirties į tikslinės komercinės paskirties sklypą, Turtą bus galima parduoti už 99 000 Eur sumą, kadangi Turtas yra strategiškai patogioje vietoje ir gali būti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti. Todėl 2018-02-26 praėjus mažiau nei mėnesiui po Įgaliojimo sudarymo, internetinėje svetainėje www.aruodas.lt buvo patalpintas išsamus skelbimas, kad yra parduodamas komercinės paskirties Turtas už 99 000 Eur sumą. Įgaliojimas galiojo ilgą laiką, net iki 2028-01-11, kadangi pakeisti Turto tikslinę paskirtį yra sudėtinga ir taip pat gali užtrukti, kol bus rasti potencialūs Turto pirkėjai. M. T. 2019-06-28 pareiškimu Įgaliojimą panaikino dėl žemiau nurodomų neteisėtų atsakovų veiksmų. 

Nurodė, kad praėjus maždaug vieneriems metams po Įgaliojimo išdavimo, 2019-01-08 V. P. ieškovo vardu su pirkėju I. T. sudarė Turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis sudaryta visiškai priešingomis sąlygomis, negu M. T. buvo aptaręs su V. P. O būtent, Sutarties 2.2. p. nurodoma, kad Turto tikslinė paskirtis - žemės ūkio paskirtis, bei Sutarties 3.1. p. nurodoma, kad Turto kaina 2 500 Eur. Tai reiškia, kad V. P., veikdamas M. T. vardu, pardavė Turtą, nepakeitus jo tikslinės paskirties iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį bei pardavė Turtą ženkliai mažesne kaina - tik už 2 500 Eur sumą. Taigi, Įgaliojimu buvo apibrėžti tam tikri veiksmai, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu, todėl viršijant Įgaliojimu suteiktas teises, Sutartis yra negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento). 

Ieškovas pažymėjo, kad V. P. ir I. T. sieja artimi ryšiai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus draugauja su I. T. Atsakovai,  susieti tiesioginiais ryšiais, iš anksto suderino veiksmų planą, ko pasekoje buvo sudaryta Sutartis, siekiant mažesniais kaštais įgyti Turtą (I. T. Turtą įgijo tik už 2 500 Eur), o įgijus Turtą jį parduoti brangiau ir taip pasipelnyti iš neteisėtų veiksmų. Tai, kad iš tiesų atsakovų tikslas įgijus Turtą jį parduoti didesniais kaštais, patvirtina po mėnesio po Sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-07 internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas Turtas yra komercinės paskirties ir pardavimo kaina – 99 000 Eur. Nėra abejonių, kad Turto įgijėjas I. T. buvo nesąžiningas, kadangi jam buvo žinoma, kad V. P. veikė viršydamas įgaliojimus, ir kartu savo veiksmais prisidėjo, siekdamas įgyti Turtą, o įgaliotinis V. P. veikė prieš įgaliotojo M. T. interesus, elgėsi nesąžiningai ir siekė sau asmeninės naudos.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.92 straipsnis nustato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Ieškovo įsitikinimu, buvo sudaryta Sutartis, kurios įgaliotinis V. P. neturėjo teisės sudaryti, kadangi: 1) įgaliotinis V. P. viršijo Įgaliojimu suteiktas teises, kadangi M. T. įgaliojo V. P. parduoti Turtą, pakeitus jo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį. M. T. ir V. P. apsitarė, kad pakeitus Turto paskirtį, Turtą bus galima parduoti daug brangiau. Tačiau, V. P. M. T. vardu Turtą pardavė nepakeitus Turto paskirties ir mažesne kaina negu buvo aptarta. Sudaryti Sutartį buvo naudinga atsakovams V. P. ir I. T., bet jokiu būdu ne M. T.; 2) nėra pagrindo I. T. laikyti sąžiningu įgijėju, kadangi V. P. ir I. T. yra tiesiogiai susiję asmenys, Sutarties sudarymo metu, I. T. buvo žinoma, kokiu tikslu yra sudaroma Sutartis. Kadangi ginc?ijama Sutartis yra negaliojanti ab initio, tode?l restitucijos institutas turi bu?ti panaudotas grąžinti visu? šaliu? padėtį i? tokia?, kokia ji buvo iki Sutarties sudarymo, t. y. Turtas natūra grąžinamas ieškovui.

Todėl ieškovas prašo CK 1.92 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją.

 

        Atsakovas V. P. ir jo atstovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2018-01-11 įgaliojimu jam buvo suteikta teisė įgaliotinio vardu tvarkyti ir valdyti M. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengti, suderinti, įregistruoti sklypo detalųjį planą, pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, parduoti sklypą už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas. 2018-01-11 išduotu M. T. įgaliojimu, Ieškovo vidinė valia buvo nukreipta sklypo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Įgaliojimo viršijimu galima laikyti veiksmus, kuomet atstovo veiksmai yra atlikti be įgaliojimo arba peržengus suteikto įgaliojimo ribas. Šiuo atveju atsakovas V. P. atliko tokius veiksmus: atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo veiksmai apima, tačiau neviršija įgaliojime suteiktų įgalinimų. 2018-01-11 įgaliojime buvo aiškiai apibrėžtos atsakovo veikimo ribos, suteikiamos teisės, tačiau lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. šiuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur. Skelbimai apie parduodamą turtą už 99 000 Eur yra su visiškai identišku aprašymu, kurie buvo patalpinti tiek 2019-02-07, tiek 2018-02-26. Pastarasis skelbimas buvo patalpintas iškart po įgaliojimo suteikimo ir buvo publikuojamas dar po ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti apie planą ir siekį mažesne kaina įgyti Turtą iš ieškovo ir vėliau jį parduoti brangiau, kadangi visu laikotarpiu po Įgaliojimo suteikimo skelbimai buvo publikuojami apie Turto pardavimą didele kaina, kas reiškia, jog atsakovas veikė Ieškovo interesais ir stengėsi rasti pirkėją.

Atsakovas V. P. pažymėjo, kad jis bandė pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, tačiau jam Trakų rajono savivaldybės atstovo buvo pranešta, jog minimas Turtas patenka į saugomų teritorijų sritį (Trakų istorinis nacionalinis parkas), kurioje draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, ginčo sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, todėl tikslinės paskirties keitimas nėra galimas, ko pasekoje ir turto pardavimas esant sklypo žemės ūkio paskirčiai už minimą 99 000 Eur sumą tampa nerealus. Ieškovas buvo informuotas apie šias aplinkybes, jas žinojo ir ginčo nekilo, jog paskirtis nebus pakeista. Tai, kad nekilnojamojo turto skelbimų portale kaina buvo publikuojama už 99 000 Eur, ir tai, kad ieškovas norėtų už tokią sumą parduoti Turtą, jokiu būdu negarantuoja, jog būtent už tokią kainą yra realu rasti pirkėją. Su ieškovu buvo nusistovėjusi praktika bendrauti telefonu, todėl su visa informacija apie turto paskirties keitimo galimybes ir apie Turto pardavimą, jo kainą ieškovas buvo supažindintas ir informuotas telefoniniais pokalbiais ir galiausiai susitikimo metu su ieškovu buvo atsiskaityta už parduotą Turtą iš atsakovo I. T. gautomis lėšomis. Atsakovui V. P. iki ieškinio teikimo dienos nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl Turto pardavimo ar paskirties keitimo, todėl V. P. jautėsi tinkamai įvykdęs ieškovo pavestą įgaliojimą. Vien ta aplinkybė, jog nuo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu I. T. iki ieškinio padavimo buvo praėję daugiau nei 6 mėn., parodo, jog visos aplinkybės, susijusios su Turto pardavimu, ieškovą tenkino. Atsakovui sužinojus, kad sklypo tikslinės paskirties keitimas nebuvo įmanomas, kas reiškia, jog ir jo pardavimas už 99 000 Eur tampa nerealus, sklypas buvo parduotas už sklypo vidutinei rinkos kainai (kaina nustatyta 2018-12-21) artimą kainą. 

Atsakovas V. P. nurodė, kad atsakovai nėra giminaičiai ar susieti kitais itin artimais ryšiais. V. P. žiniomis, jo dukra su atsakovu I. T. niekada nedraugavo, todėl jokių artimų ryšių šioje situacijoje net negali būti. Atsakovai nėra artimi giminaičiai ar kitaip saistomi artimų ryšių, todėl tai neužkerta kelio sudaryti sandorį kaip su bet kuriuo kitu žmogumi. Praėjus 1 metams po bandymo parduoti sklypą už didelę kainą, šalys įvertino, jog reali sklypo kaina yra ženkliai mažesnė, už kurią yra galimybė rasti pirkėją. Aplinkybių, dėl kurių pirkėjas I. T. turėjo žinoti, kad V. P. viršija savo įgaliojimus, nebuvo, nes atsakovas neviršijo įgaliojime numatytų įgaliotinio teisių. Įgaliojimas atsakovo neribojo rasti pirkėją ir jam parduoti sklypą už kainą, kurią numato savo nuožiūra. Žinant, jog nekilnojamojo turto brokeriui, savo srities specialistui, nepavyko parduoti Turto už skelbime nurodytą kainą, bei tai, jog buvo sužinota, kad sklypo paskirties keitimas tai dienai nebuvo galimas, V. P. pardavė sklypą už kainą, kuri buvo reali, atsižvelgdamas į šias aplinkybes. Ryšium su tuo atsakovas I. T. neturėjo pagrindo manyti, jog įsigyja Turtą atstovaujant žmogui, viršijančiam įgaliojimus. 

Dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją atsakovas V. P. nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste restitucijos taikymui būtina identifikuoti atsakovo V. P. įgaliojimo viršijimo faktą, t. y. veiksmus, kurie sąlygojo įgaliojimo viršijimą bei nesąžiningus atsakovų veiksmus, o būtent, atsakovų siekį mažesne kaina parduoti Turtą. Nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovo išduotas įgaliojimas atsakovui V. P. buvo patvirtintas notaro, nenuginčytas ir galiojantis. Įgaliojime numatyta, jog „tekstas balsiai perskaitytas, mano suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos“, todėl preziumuojama, jog notaras, būdamas valstybės tarnautoju, išaiškino ieškovui sudaromo notarinio įgaliojimo esmę ir jo padarinius, todėl jį sudarydamas ieškovas turėjo galimybę ir pareigą išanalizuoti bei suprasti įgaliojimo turinį, tame tarpe įgalioto asmens veikimo ribas. Ieškovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis išimtinai paties atsakovo nuožiūra, neabejotinai išreiškė savo valią atsakovui suteikti visišką laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kadangi nebuvo tokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovui I. T. pagrindą abejoti atsakovo V. P. įgaliojimų tinkamumu. Nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta situacija, kad atsakovas kaip ieškovo įgaliotinis, sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį, veikė viršydamas savo teises. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo taikyti CK 1.92 straipsnio, kadangi nėra numatytų sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, išeinančių už įgaliojime numatytų veiksmų ribų.

 

        Atsakovas I. T. ir jo atstovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas I. T. nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas. Nurodė, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Įgaliojimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo pavedimą savo nuožiūra ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žodžių junginys „savo nuožiūra“ suteikia ne tik paprastą, bet ir teisinę reikšmę, kuri pasireiškia tuo, kad asmuo tokiais atvejais yra laisvas apsispręsti, pasirinkti ir veikti. Būtent žodžių junginys „savo nuožiūra“ suteikia teisę asmeniui priimti sprendimus tokius, kurie jam atrodo teisingi bei atitinkantys jo valią. Šiuo atveju ieškovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieškovui priklausantį turtą ir už kokią kainą šį turtą parduoti. Taip pat įgaliojo atsakovą V. P. ne tik sudaryti preliminarią šio turto pirkimo pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę šio turto pardavimo sutartį bei gauti už turtą sumokėtą kainą. Būtent šio įgaliojimo suteikiamų teisių, kurios apibrėžtos žodžių junginiu – „savo nuožiūra“, pagrindu buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Tarp ieškovo, veikiančio per atsakovą V. P., ir atsakovo I. T. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais pirminiais dokumentais, t. y. ieškovo išduotu įgaliojimu, vertino, kad toks sandoris gali būti sudaromas, ir kad atsakovas V. P. turi visas ieškovo suteiktas teises tokį sandorį sudaryti. Tai, kad atstovavimo pagrindas buvo atkleistas notarui, patvirtina ir 2019-01-08 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties turinys, kuriame expressis verbis nurodoma, kad pardavėjas yra M. T., o jo atstovas V. P.. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad sandoris yra teisėtas, nes jo legitimumą patikrino ir patvirtino valstybės pareigūnas – notaras. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus, kad atsakovas I. T. buvo nesąžiningas, pareiškė, kad apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V. P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtą. Įgaliotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigūno – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti šio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti šio sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Apie jokį planą ar planus su atsakovu V. P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis, nes priešingai – jei jam būtų pateiktas pasiūlymas, kaip apgauti vieną ar kitą asmenį, jis su tokiu pasiūlymu nesutiktų ir jo nepriimtų. Šiuo atveju buvo sudaryta notarinė turto pirkimo sutartis, notaras įvertino visas aplinkybes, todėl I. T. buvo tikras ir šiuo metu yra tikras, kad jis turtą įsigijo teisėtai ir sąžiningai. Nurodė, kad atsakovas I. T. neigia ir tas aplinkybes, kad neva jis su V. P. yra artimuose santykiuose. Pažymėjo, kad „artimųjų santykių“ aspektas jau buvo vertintas ir notaro, kuris, prieš tvirtindamas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ssutartį, inter alia vertino įgaliojime, kuris buvo išduotas M. T. įgaliotiniui V. P., atliktus įrašus, kad atstovas negali sudaryti sandorio su pačiu savimi, su asmeniu, kurio atstovas jis yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais. Artimų giminaičiui sąvoka yra atkleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad tai: tėvai, jų vaikai, įtėviai ir įvaikiai, seneliai ir vaikaičiai, tikri ir netikri broliai su seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir dukterėčios, tetos su sūnėnai. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsakovas nėra V. P. artimas giminaitis ir atsakovo, kaip, kad nurodo ieškovas, nesieja artimi ryšiai su V. P. dukra. 

 

        Teismui paskyrus pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), ieškovas M. T. ir jo atstovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovui V. P. buvo žinoma, jog ieškovas siekė, kad Žemės sklypas būtų parduotas kuo didesne kaina. Todėl ieškovas su V. P. susitarė, kad pakeitus Žemės sklypo paskirtį, t. y. iš tikslinės žemės ūkio paskirties į tikslinės komercinės paskirties sklypą, Žemės sklypą bus galima parduoti už 99 000 Eur sumą, kadangi Turtas yra strategiškai patogioje vietoje ir gali būti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti. V. P. iš karto nepavykus pakeisti Žemės sklypo tikslinės paskirties, gavus neigiamą atsakymą iš Trakų rajono savivaldybės, jis skubotai, t. y nepraėjus nė metams po Įgaliojimo išdavimo, sudarė Sutartį su I. T. V. P. Žemės sklypą I. T. pardavė tik už 2 500 Eur sumą. Ši suma yra ženkliai, net keturiasdešimt kartų mažesnė už sumą, kurią ieškovas tikėjosi gauti, pardavus Žemės sklypą. Priešingai, nei teigia atsakovas V. P., atsakovas V. P. neinformavo ieškovo apie atsakymą, gautą iš Trakų rajono savivaldybės, tuo labiau neperspėjo, kad ketina sudaryti Sutartį, ir melagingai nurodo, kad neva perdavė pinigus. Ieškovo nuomone, negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Įgaliojime nurodyta sąlyga parduoti už savo nuožiūrą aptartą kainą ir sąlygas Ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, galima interpretuoti, kad Žemės sklypas galėjo būti parduotas už bet kokią kainą, visai neatsižvelgiant į Ieškovo nurodymus. V. P. privalėjo atidžiai ir protingai, sąžiningai vykdyti įgaliotojo pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis būtų pasielgęs pats ieškovas. Tačiau V. P. neveikė pagal ieškovo nurodymus ir ieškovo interesais, kadangi jis už tokią mažą kainą nebūtų pardavęs Turto. Įgaliojimu buvo apibrėžti tam tikri veiksmai, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu, todėl viršijant Įgaliojimu suteiktas teises, Sutartis yra negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento). Nurodė, kad priešingai, nei nurodo atsakovai, juos sieja artimi ir glaudūs santykiai. Vienas kitam gerai pažįstami atsakovai, pasirašydami Sutartį, iš anksto buvo apsvarstę, kad Sutarties sudarymas atsakovams bus naudingas, kadangi I. T. įgijus Žemės sklypą už labai mažą kainą, jį vėliau bus galima perparduoti brangiau kitiems asmenims ir tokiu būdu pasipelnyti. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad Žemės sklypo įgijėjas buvo sąžiningas, kadangi I. T. tikrai buvo žinomos Sutarties sudarymo aplinkybės bei akivaizdi nauda dėl Sutarties sudarymo. V. P. ne tik, kad pažeidė ieškovo interesus, parduodamas Žemės sklypą už daug mažesnę kainą, negu ieškovas tikėjosi gauti, bet net neatidavė ieškovui pinigų už parduotą Žemės sklypą. Tokie atsakovų veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi, todėl Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris negali būti pripažintas kaip teisėtas ir galiojantis.

 

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su atsakovu V. P. 15 metų iki šio ginčo pradžios buvo draugai. I. T. pažinojo, nes kai jis draugavo su V. P., I. T. draugavo su jo dukra D. P. ir apie 5 metus gyveno kartu kaip faktinė šeima atsakovo V. P. name, šias aplinkybes žino iš paties atsakovo V. P. Atsakovas V. P. nuo jo gyveno apie 3 km atstumu. S. J. taip pat yra jo pažįstamas apie 15 metų, gyvena tame pačiame kaime. 2017-11-09 jam (M. T.) mama padovanojo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0.51 ha, dovanojimo sandoris buvo įformintas pas notarę V. Z., kurią rekomendavo V. P. Jis (M. T.) turi vidurinį išsilavinimą. V. P. tuo metu vertėsi automobiliu prekyba. V. P. pasiūlė pakeisti žemės sklypo paskirtį ir parduoti šį sklypą, sakė, kad turi pažįstamą matininką ir daug pažįstamų, todėl ieškovas sutiko. Su atsakovu V. P. buvo sutarta, kad jis pakeis žemės sklypo paskirtį ir tada jį parduos už sutartą 99 000 Eur sumą. Tokią kainą pasiūlė V. P. Jis (M. T.) V. P. ir notare visiškai pasitikėjo. Susitarė, kad sklypą atsakovas parduos už 99 000 Eur, bet šito į įgaliojimą neįrašė, susitarė žodžiu. Notarė kalbėjo lietuviškai, vertėjas nedalyvavo, pati notarė įgaliojimo nevertė, bet jis (ieškovas) suprato esmę. Tokį įgaliojimo turinį pasiūlė atsakovas V. P. 2019 m. po Naujųjų Metų jis (ieškovas) buvo Lietuvoje, nes susilaužė koją, gulėjo ligoninėje, 2019-01-05 išėjo iš ligoninės, po to vaikščiojo su ramentais ir jam buvo ne iki žemės sklypo pardavimo. Dėl to jis neskambino V. P., jis jam irgi neskambino. V. P. jam neatidavė pinigų už žemės sklypą bei nepasakė, už kiek jį pardavė. Žemę jis (M. T.) pardavinėjo pirmą kartą, anksčiau nei sandorių, nei įgaliojimų niekada nesudarinėjo. Tuo metu jis uždirbdavo po 2 500 Eur per mėnesį, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. 2018-01-11, kai jis išdavė įgaliojimą, jis dirbo užsienyje, kas 3 mėnesius būdavo komandiruotėse, pabūdavo Lietuvoje 10 dienų ir vėl išvažiuodavo. Jis visai neklausinėjo V. P. apie žemės sklypą ir labai retai su juo bendravo. Jų santykiai su V. P. pašlijo, kai 2019 m. pavasarį jis (M. T.) surado savo žemės sklypui pirkėją, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena, taip pat neprisimena, už kokią kainą siūlė pirkti. Patikslino, kad ne 2019 m. pavasarį, o birželio mėnesį jis pasakė V. P., kad šis grąžintų jam žemės sklypo dokumentus, o jis atsisakė ir pasakė, kad jie yra atiduoti kitam žmogui, kuris pažadėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį. Ieškovas suprato, kad kažkas yra ne taip, todėl kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir sužinojo, kad sklypas parduotas. V. P. galėjo parduoti sklypą bet kuriam asmeniui, t. y. savo nuožiūra. Paprašė atsakovo, kad šis atiduotų nors kažkokią dalį pinigų, o šis pasakė, kad nieko neatiduos ir nieko daugiau neaiškino. Jokių pinigų už parduotą Turtą negavo. Iki ieškinio pateikimo net nežinojo, už kiek V. P. pardavė žemės sklypą. Notarė neperskaitė jam įgaliojimo, jis pats perskaitė, notarė paklausė, ar jis viską suprato, jis atsakė, kad suprato. V. P. turėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir tik po to jį parduoti. V. P. jam nesakė, kad negalima pakeisti paskirties, jis (ieškovas) tuomet nebūtų pardavinėjęs žemės sklypo. Jo nuomone, abu atsakovai susitarė dėl nesąžiningo sandorio. V. P. pasitiki I. T., todėl sudarė sandorį su juo. Jis (M. T.) su I. T. nieko bendro neturėjo, tik pasisveikindavo, kai bendravo su V. P. Priešiškų santykių su I. T. nebuvo. Su V. P. už tarpininkavimą dėl jokio užmokesčio nesitarė, tik tarėsi, kad jis (M. T.) sumokės V. P. nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur už žemės paskirties pakeitimą. Jokios skolos V. P. jis neturėjo ir neturi, jo buvusi įmonė taip pat jokių skolų ir problemų neturi, su visais yra atsiskaičiusi. S. V. yra jo pažįstamas 15 metų, gyvena tame pačiame, kaip ir jis (M. T.), name, santykiai su juo geri.

 

        Atsakovas V. P. ir jo atstovas triplike nurodė, kad nėra aišku, kuo remiantis ieškovas nusprendė, jog sklypą galima parduoti už 99 000 Eur sumą ir kaip pasireiškė ieškovo veiksmai parduoti sklypą kuo didesne kaina. Aplinkybė, kad ieškovas „norėtų“ gauti didelę sumą už turtą, dar nereiškia, jog tuo metu buvo realu gauti tokią sumą, kokią dabar ieškovas nurodo tikėjęsis gauti. Aplinkybė, jog per metus neatsirado nė vienas potencialus pirkėjas įsigyti Turtą už 99 000 Eur, bei tai, jog atsakovas negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties, liudija, jog tik ieškinio pateikimo dienai atsiradęs ieškovo lūkestis gauti 99 000 Eur nėra pagrįstas. Apie metus paskelbtas skelbimas apie sklypo pardavimą už 99 000 Eur kainą nesudomino nei vieno pirkėjo, kas reiškia, jog toks ieškovo lūkestis ir tikėjimasis neatitinka realios kainos už žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas nenurodo, kokiais duomenimis remiantis jam yra žinoma, jog šis sklypas gali būti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti, kuomet sklypo lokacija draudžia bet kokią objektų statybą nacionaliniame parke. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovas imperatyviai nurodė parduoti turtą už konkrečią kainą. Jokiu pavedimu ar įgaliojimu atsakovas nebuvo įpareigotas turtą parduoti už konkrečią sumą, todėl ieškovą informavus apie atsiradusį pirkėją įsigyti sklypą už 2 500 Eurų, ieškovas neprieštaravo, atsižvelgdamas į tai, jog jis jau žinojo faktą, kad sklypo paskirtis nebus pakeista. Ieškovas net po sklypo pardavimo nereiškė pretenzijų iki pat ieškinio pateikimo dienos, kuomet buvo praėję 7 mėnesiai, ginčo dėl kainos po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvo, atsakovui šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog turto pardavimas jį pilnai tenkino ir priekaištų nei dėl kainos, nei dėl rasto pirkėjo nebuvo.

 

Atsakovas I. T. ir jo atstovas triplike nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir papildomai jos nebekartoja. Nurodė, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek dublike nurodo deklaratyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovas pats nėra tikras savo teiginiuose, o būtent, ieškinyje ieškovas nurodo, kad neva I. T. draugauja su V. P. dukra, tuo tarpu dublike nurodo, kad draugauja arba draugavo su V. P. dukra. Nurodė, kad I. T. nebuvo ikisutartinių santykių, vykusių iki ieškovo įgaliojimo atsakovui V. P. suteikimo, nebuvo santykių, atsiradusių po šio įgaliojimo išdavimo, dalyviu, taip pat nežino aplinkybių dėl 2 500 Eur perdavimo/neperdavimo, todėl nieko apie šias faktines aplinkybes paaiškinti negali.

 

        Atsakovas V. P. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir nesutikimo su ieškiniu, kurį prašė atmesti, argumentus. Atsakovas V. P. papildomai paaiškino, kad nuo 1991 m. iki 2015-2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyveno kaimynystėje, ir jie su M. T. buvo kaip broliai. Apie 15 metų jie buvo draugai. Draugystė nutrūko, kai jis (V. P.) atidavė ieškovui 2 500 Eur už parduotą žemės sklypą, o vėliau pareikalavo iš ieškovo atiduoti jam (V. P.) skolą. Nuo 2016-2017 m. ieškovas jam yra skolingas 8 000 Eur, kuriuos jam ne per vieną kartą paskolino be jokių dokumentų, nes juo pasitikėjo. Ieškovas turėjo skolų, kurias mokėjo antstoliams, ir jis ieškovui per kelis kartus po 200, 500 Eur, įvairiomis sumomis, paskolino iš viso 8 000 Eur. Nurodė, kad apie 30 metų turi automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o I. T. jam priklausančioje aikštelėje stato automobilį. Daugiau jokie ryšiai jo su I. T. nesieja. Jis (V. P.) turi dukrą D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų E., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikai savo šeimų neturi, gyvena visi kartu. Dukra niekada negyveno ir negyvena su I. T., niekada kartu į kelionę nevažiavo, jie buvo tik klasiokai. D. P. turi draugą. D. 2019 m. sausio mėnesį gyveno atsakovo V. P. namuose, tačiau tuo metu turėjo draugą ir su I. T. negalėjo kartu gyventi. I. T. niekada nėra buvęs jo namuose. Jis (V. P.) pažįsta I. T. tėvą, kuris yra jo amžiaus ir 1991-1992 m. gyveno priešais jo automobilių stovėjimo aikštelę. I. T. tėvas apie 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su ieškovu pašlijo po to, kai jis (V. P.) 2019-01-08 pardavė ieškovo žemės sklypą, nuėmė nuo kortelės pinigus ir nuvežė ieškovui, o paprašius grąžinti dalį skolos, ieškovas nustojo su juo bendrauti. S. J. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015-2016 m. turėjo autotransporto įmonę, o S. J. pas jį dirbo. Jis (V. P.) yra baigęs Vilniaus aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Jokių reikalų anksčiau su nekilnojamuoju turtu jis nėra turėjęs. Ieškovas į jį kreipėsi kaip į draugą, nes jis (M. T.) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būdavo užsienyje ir pats negalėjo tvarkyti žemės sklypo pardavimo reikalų. Jis (V. P.) apsiėmė padėti jam parduoti jo žemės sklypą, tikėdamasis, kad ieškovas jam grąžins nors dalį skolos. Ieškovas pasakė notarei, ką būtent nori įgalioti jį (atsakovą) daryti, notarė surašė įgaliojimą pagal ieškovo pageidavimus. Jis (V. P.) per internetą rado brokerį E. K., su juo anksčiau neturėjo jokių reikalų, pažįstamų matininkų taip pat neturėjo. 2018-02-26 brokeris įdėjo skelbimą, kuriame sklypo kaina, kaip paaiškėjo, buvo nurodyta 99 000 Eur, nors jie susitarę buvo su ieškovu, kad nurodys kainą 9 900 Eur. Ieškovas norėjo nurodyti kainą 10 000 Eur, bet jis (V. P.) pasiūlė nurodyti 9 900 Eur sumą, kad būtų patraukliau pirkėjams. Per metus laiko niekas nesidomėjo tuo žemės sklypu. Tada jis (V. P.) pranešė ieškovui, kad yra klientas I. T., kuriam jis kaip savo klientui, kuris jo aikštelėje statydavo automobilius, pasiūlė pirkti žemės sklypą. 2019-01-07 I. T. į jo sąskaitą pervedė 2 500 Eur, o jis iki 2019-01-15 tuos pinigus atidavė ieškovui, tačiau jokio dokumento, kad perdavė ieškovui pinigus, iš jo nepaėmė. Patikslina, jog suklydo, kad pinigus ieškovui atidavė 2019 m. sausio mėnesį,  apie 19 dieną, prisiminė, kad tai galėjo būti 2019 m. vasario mėnesį, nes ieškovas jau tuo metu buvo po ligoninės namuose, su ramentais. Tuo metu namuose, kai jis jam atidavė 2 500 Eur, daugiau nieko nebuvo, jie buvo dviese. Jis nieko už tarpininkavimą iš ieškovo negavo, jis jam kaip draugas padėjo, nes tikėjosi atgauti skolą, tik buvo susitarę su ieškovu, kad, jeigu V. P. pavyks pakeisti žemės sklypo paskirtį, ieškovas jam už tai sumokės 10 000 Eur. Gavęs įgaliojimą jis (V. P.) dėl žemės sklypo paskirties keitimo kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę žemės ūkio skyrių, po to - į NŽT, ten jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, ir patarė kreiptis patarimo į matininką, vardu P., pavardės nežino. Minėtas matininkas irgi pasakė, kad pagal kažkokį planą (negalėjo atsakovas patikslinti, pagal kokį planą) negalima pakeisti žemės sklypo paskirties. Jis (V. P.) visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu. Apie visus savo veiksmus informuodavo M. T., skambindavo iš savo mobilaus telefono. Gal po savaitės ar 10 dienų po įgaliojimo išdavimo skelbimą įdėti patarė brokeris, kuriam jis parodė sklypo dokumentus ir pasakė, kad gal pavyks pakeisti paskirtį, o brokeris jam pasakė, kad gali patalpinti skelbimą su neva jau pakeista sklypo paskirtimi. Žemės sklypo geodezija buvo atlikta, jokių krūmų prieš pardavimą nekirto žemės sklype, pirkėjui I. T. viskas tiko. Pirkėjui parodė žemės sklypo dokumentus, o paskui - ir patį žemės sklypą, kuris buvo apleistas. Pirkėjas nesutiko jo pirkti už 9 900 Eur ir pasakė, kad nupirks už 2 500 Eur Jis (V. P.) viską perdavė ieškovui, kuris pasakė: „Mažoka, pagalvosiu.“, o paskui pasakė: „Gerai, parduok.“. Nebuvo tokios sąlygos, kad gali parduoti žemės sklypą tik pakeitus jo paskirtį. Jis (V. P.) brokerio neinformavo, kad žemės sklypas jau parduotas, todėl ir buvo pratęstas skelbimas su neteisingai nurodyta 99 000 Eur kaina. Brokeriui jis turėjo sumokėti 2 proc. nuo pardavimo kainos, tačiau nieko nemokėjo, nes pats rado pirkėją, taip pat nemokėjo ir už skelbimus, nes brokeris nereikalavo sumokėti.

 

Atsakovas I. T. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir nesutikimo su ieškiniu, kurį prašė atmesti, argumentus. Atsakovas I. T. papildomai paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o iki tol, kol tėvai įsigijo namą 2014 – 2015 m., gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovą pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Atsakovą V. P. pažinojo, nes jo automobilių saugojimo aikštelėje stato automobilį. Su atsakovo dukra buvo klasiokai ir draugai. 2018-2019 m. apie metus jis (I. T.) gyveno su drauge (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo pora su D. P. Jis (I. T.) 2013 m. baigė mokyklą, tik mokyklos laikais teko su D. būti kelionėse. Vieną iš liudytojų pažįsta iš matymo, o kito visai nepažįsta. Jis (I. T.) turi vidurinį išsilavinimą. Iš ieškovo jokių pretenzijų jis nėra gavęs dėl žemės pirkimo – pardavimo. Užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas, o šio žemės sklypo pirkimas, tai yra tiesiog investicija, Jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtą žemės sklypą. Notarė nesakė, kad žemės sklypas yra parduodamas už mažesnę nei rinkos kaina. Tai pirmas žemės sklypas, kurį jis įsigijo. Į jokį specialistą nesikreipė. Įsigijo žemės sklypą kaip investicija, iš kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. Paaiškino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje. Jam nekilo noras kalbėtis su ieškovu apie žemės sklypo pirkimą – pardavimą. Su tėvais nesitarė dėl šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Jokiose V. P. šeimos šventėse su D. nedalyvavo.

 

                Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1980 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovą M. T. pažįsta, apie 2014 m. dirbo apie 3 metus jo autotransporto įmonėje, jie gyvena tame pačiame name, santykiai su juo geri. Taip pat pažįsta ir V. P., nes anksčiau jo automobilių stovėjimo aikštelėje statydavo automobilį. Gal prieš mėnesį jis (S. V.) matė I. T. su V. P. dukra, jie ėjo iš automobilio į parduotuvę, kitą kartą mačiau, kaip jie automobilių saugojimo aikštelėje jie kalbėjosi. Jis ir anksčiau matydavo I. T. ir V. P. dukrą kartu. Tarp savų, tarp draugų jie kalbėjosi, juokavo, kad I. T. „ženysis“ su V. P. dukra, o V. P. vaišins visus. Prieš 2019 m. Naujuosius Metus, kai ieškovas grįžo iš (duomenys neskelbtini), jis (S. V.) sužinojo iš M. T., kad jis parduoda žemės sklypą su V. P. pagalba, ir jis M. T. pasakė, kad šis liks be žemės. 2018 m. pabaigoje prieš 2019 m. Naujuosius Metus jis vėl paklausė ieškovo, kaip jo žemės sklypas, ar jau parduotas, ir patarė ieškovui pasiteirauti pas V. P.. Ieškovas pasiteiravo pas V. P. apie savo žemės sklypą ir sužinojo, kad žemės sklypas jau parduotas. Apie tai, kad parduotas žemės sklypas, jis (S. V.) sužinojo po Naujųjų Metų. Jis neklausė, o ieškovas nesakė, kokomis aplinkybėmis ir už kiek buvo parduotas žemės sklypas.

        Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad jis apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta M., tačiau pavardės jo nežino, jie draugauja apie 10 metų. Taip pat pažįsta ir V. P., pas jį dirbo ir dabar kartais padeda ūkio darbuose. V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis (S. J.) dažnai dirbo pas V. P., viską matydavo, pažįsta visą jo šeimą – dukrą D., sūnų E. ir žmona G.. Prieš dvi savaites jis vėl dirbo pas V. P. ir matė, kaip jo dukra D. atvažiavo, persirengė ir vėl išvažiavo, ji ne nuolat gyvena su tėvais. Parodė, kad D. P. gyvena su I. T. (duomenys neskelbtini). Būna ir dabar jie kartu atvažiuoja. Netoli V. P. gyvena I. T. Gal prieš 2 metus jis (S. J.) ėmė priekabą iš jo, nežino ar jis (I. T.) nuolat ten gyvena. Per V. P. motinos 60-metį dalyvavo I. T. su V. P. dukra D., jie dažnai V. P. šeimos šventėse dalyvavo kartu. I. T. pas V. P. lankosi dažnai. V. P. dukra ir I. T. buvo išvykę kartu į užsienį, tai jam sakė V. P. žmona.

 

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. T. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. Z. 2018-01-11 patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įgaliojimas), įgaliojo atsakovą V. P.: tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, Turtas), tuo tikslu atstovauti jo interesams atitinkamose įstaigose <...>, tvarkant visus dokumentus ir reikalus, susijusius su minėto žemės sklypo išsaugojimu bei priežiūra, mokėti priklausančius mokesčius, tvarkyti minėto žemės sklypo eksploatavimo reikalaus, gauti ir pateikti visus tuo tikslu reikalingus dokumentus, rašyti jo vardu prašymus ir pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; įgaliojimu atsakovui pavesta parengti atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti M. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamose institucijose, gauti nuosavybės dokumentus, atlikti kadastrinius, geodezinius topografinius ir kitokius matavimus, paruošti žemės sklypo planus, būti ieškovo atstovu visose valstybinėse ir/ar privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, žemėtvarkos skyriuje, savivaldybės institucijose, savo nuožiūra priimti visus reikiamus sprendimus, tvirtinant ieškovo žemės sklypo detaliuosius planus <...>, savo nuožiūra priimti visus reikiamus sprendimus, susijusius su detaliųjų planų rengimu, dalyvauti rengiant žemės sklypo matavimo darbus (<...>), detaliojo plano sudaryme, derinant žemė sklypo ribas, tuo tikslu daryti ieškovo vardu pareiškimus, prašymus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti ir mokėti pinigus, už ieškovą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą <...>, tuo tikslu užsakyti ir gauti visas pažymas ir kitus reikiamus dokumentus dėl šio turto pardavimo <...>, pasirašyti šio turto pirkimo – pardavimo sutartį <...>, gauti pinigus už parduotą turtą <...>, sumokėti reikiamus mokesčius, už ieškovą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; atstovauti ieškovui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, deklaruojant turtą ir pajamas <...>. Įgaliojime nurodyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliojimas išduotas dešimties metų terminui iki 2028-01-11.

2019-01-08 atsakovas V. P., atstovaujamojo M. T. vardu, sudarė su I. T. ginčo Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria Žemės sklypas perleistas atsakovo I. T. nuosavybėn už 2 500 Eur.

Ieškovas (duomenys neskelbtini) notarų biurui 2019-06-28 pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad naikina pirmiau paminėtą Įgaliojimą.

Byloje kilo ginčas dėl sandorio, sudaryto per atstovą, galiojimo.

Ieškovas M. T. CK 1.92 straipsnio prašo pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją.

Nurodė, kad atsakovai V. P. ir I. T. būdami nesąžiningi ieškovo atžvilgiu sudarė ieškovui priklausančio Žemės sklypo 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį jam nenaudingomis sąlygomis, o būtent, atsakovas (įgaliotinis) V. P. viršijo jam 2018-01-11 Įgaliojimu suteiktas teises, parduodamas ieškovui priklausantį Žemės sklypą už ženkliai (beveik 40 kartų) mažesnę kainą, nei ieškovo ir V. P. buvo sutarta, nepakeitęs sklypo paskirties iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį, nors pagal Įgaliojimą, V. P. turėjo, pirma, pakeisti paskirtį ir tik ją pakeitus parduoti Žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovas V. P. netgi neperdavė ieškovui pinigų už Žemės sklypą.  Be to, atsakovas V. P. netinkamai vykdė ieškovo kaip įgaliotojo pavedimą, neinformavo ieškovo apie jokius savo veiksmus, apie atsakymą, gautą iš Trakų rajono savivaldybės dėl negalimumo pakeisti sklypo paskirtį, tuo labiau neperspėjo, kad ketina sudaryti Sutartį, neveikė pagal ieškovo nurodymus ir ieškovo interesais, kadangi ieškovas už tokią mažą kainą nebūtų pardavęs Turto. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus (terminą skaičiuojant iki ieškinio parengimo) draugavo su I. T., jie gyveno kartu kaip faktinė šeima atsakovo V. P. name, paaiškino, kad šias aplinkybes žino iš paties atsakovo V. P.; be to, V. P. gerai pažįsta ir I. T. tėvą, su kuriuo bendrauja, tai patvirtino ir pats atsakovas V. P. Ieškovo nuomone, atsakovai, susieti tiesioginiais artimais ryšiais, iš anksto suderino veiksmų planą, ko pasekoje buvo sudaryta Sutartis, siekiant mažesniais kaštais įgyti Turtą, o įgijus Turtą jį parduoti brangiau ir taip pasipelnyti iš neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina po mėnesio po Sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-07, internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas Turtas yra komercinės paskirties ir nurodyta pardavimo kaina – 99 000 Eur. Ieškovo įsitikinimu, Turto įgijėjas I. T. buvo nesąžiningas, kadangi jam buvo žinoma, kad V. P. veikė viršydamas įgaliojimus, ir kartu savo veiksmais prisidėjo, siekdamas įgyti Turtą, o įgaliotinis V. P. veikė prieš įgaliotojo M. T. interesus, elgėsi nesąžiningai ir siekė sau asmeninės naudos. Ieškovo nuomone, sudaryti Sutartį buvo naudinga atsakovams V. P. ir I. T., bet jokiu būdu ne M. T..

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir savo nesutikimą argumentavo tuo, kad jis atliko tokius veiksmus: atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo veiksmai apima, tačiau neviršija įgaliojime suteiktų įgalinimų. 2018-01-11 įgaliojime buvo aiškiai apibrėžtos atsakovo veikimo ribos, suteikiamos teisės, tačiau lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. šiuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur. Taip pat nurodė, kad su ieškovu tarėsi dėl Žemės sklypo pardavimo už 9 900 Eur, o 99 000 Eur kainą skelbimuose nekilnojamojo turto pardavimo brokeris nurodė per klaidą. Pažymėjo, kad jis (V. P.) bandė pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę žemės ūkio skyrių, po to - į NŽT, ten jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, nes sklypas patenka į saugomų teritorijų sritį ((duomenys neskelbtini)), ir patarė kreiptis patarimo į matininką, vardu P., pavardės nežino. Minėtas matininkas irgi pasakė, kad pagal kažkokį planą (negalėjo atsakovas patikslinti, pagal kokį planą) negalima pakeisti žemės sklypo paskirties. Todėl Turto pardavimas esant sklypo žemės ūkio paskirčiai už minimą 99 000 Eur sumą tampa nerealus. Jis (V. P.) visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu. Ieškovas buvo informuotas apie šias aplinkybes, jas žinojo ir ginčo nekilo, jog paskirtis nebus pakeista. Su ieškovu buvo nusistovėjusi praktika bendrauti telefonu, todėl su visa informacija apie turto paskirties keitimo galimybes ir apie Turto pardavimą, jo kainą ieškovas buvo supažindintas ir informuotas telefoniniais pokalbiais ir galiausiai susitikimo metu su ieškovu buvo atsiskaityta už parduotą Turtą iš atsakovo I. T. gautomis lėšomis. Atsakovui V. P. iki ieškinio teikimo dienos nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl Turto pardavimo ar paskirties keitimo, todėl V. P. jautėsi tinkamai įvykdęs ieškovo pavestą įgaliojimą. Vien ta aplinkybė, jog nuo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu I. T. iki ieškinio padavimo buvo praėję daugiau nei 6 mėn., parodo, jog visos aplinkybės, susijusios su Turto pardavimu, ieškovą tenkino. Atsakovui sužinojus, kad sklypo tikslinės paskirties keitimas nebuvo įmanomas, kas reiškia, jog ir jo pardavimas už 99 000 Eur tampa nerealus, sklypas buvo parduotas už sklypo vidutinei rinkos kainai (kaina nustatyta 2018-12-21) artimą kainą. Atsakovas V. P. taip pat nurodė, kad atsakovai nėra giminaičiai ar susieti kitais itin artimais ryšiais. V. P. žiniomis, jo dukra su atsakovu I. T. niekada nedraugavo ir negyveno kartu, jie buvo tik klasiokai, jo dukra tuo metu turėjo ir turi draugą. Aplinkybių, dėl kurių pirkėjas I. T. turėjo žinoti, kad V. P. viršija savo įgaliojimus, nebuvo, nes atsakovas neviršijo įgaliojime numatytų įgaliotinio teisių. Įgaliojimas atsakovo neribojo rasti pirkėją ir jam parduoti sklypą už kainą, kurią numato savo nuožiūra. Žinant, jog nekilnojamojo turto brokeriui, savo srities specialistui, nepavyko parduoti Turto už skelbime nurodytą kainą, bei tai, jog buvo sužinota, kad sklypo paskirties keitimas tai dienai nebuvo galimas, V. P. pardavė sklypą už kainą, kuri buvo reali, atsižvelgdamas į šias aplinkybes. Ryšium su tuo atsakovas I. T. neturėjo pagrindo manyti, jog įsigyja Turtą atstovaujant žmogui, viršijančiam įgaliojimus. Atsakovo V. P. nuomone, ieškovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis išimtinai paties atsakovo nuožiūra, neabejotinai išreiškė savo valią atsakovui suteikti visišką laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kadangi nebuvo tokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovui I. T. pagrindą abejoti atsakovo V. P. įgaliojimų tinkamumu. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo taikyti CK 1.92 straipsnio, kadangi nėra numatytų sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, išeinančių už įgaliojime numatytų veiksmų ribų.

        Atsakovas I. T., taip pat nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad jis nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas. Nurodė, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Įgaliojimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo pavedimą savo nuožiūra ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti Žemės sklypą. Šiuo atveju ieškovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieškovui priklausantį turtą ir už kokią kainą šį turtą parduoti. Taip pat ieškovas įgaliojo atsakovą V. P. ne tik sudaryti preliminarią šio turto pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę šio turto pardavimo sutartį bei gauti už turtą sumokėtą kainą.  Būtent šio įgaliojimo suteikiamų teisių, kurios apibrėžtos žodžių junginiu – „savo nuožiūra“, pagrindu tarp ieškovo, veikiančio per atsakovą V. P., ir atsakovo I. T. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais pirminiais dokumentais, t. y. ieškovo išduotu įgaliojimu, vertino, kad toks sandoris gali būti sudaromas, ir kad atsakovas V. P. turi visas ieškovo suteiktas teises tokį sandorį sudaryti. Apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V. P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtą. Įgaliotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigūno – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti šio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti šio sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Apie jokį planą ar planus su atsakovu V. P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis. Atsakovas I. T. neigia ir tas aplinkybes, kad neva jis su V. P. yra artimuose santykiuose. Pažymėjo, kad „artimųjų santykių“ aspektas jau buvo vertintas ir notaro, kuris, prieš tvirtindamas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ssutartį, inter alia vertino įgaliojime, kuris buvo išduotas M. T. įgaliotiniui V. P., atliktus įrašus, kad atstovas negali sudaryti sandorio su pačiu savimi, su asmeniu, kurio atstovas jis yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais. Atsakovas I. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nėra V. P. artimas giminaitis ir jo nesieja artimi ryšiai su V. P. dukra D. P., su kuria jie buvo tik klasiokai ir draugai, jis (I. T.) 2013 m. baigė mokyklą, tik mokyklos laikais teko su D. būti kelionėse, jie niekada nebuvo pora, jis (I. T.) 2018-2019 m. apie metus gyveno su drauge Vilniuje, jokiose V. P. šeimos šventėse su D. nedalyvavo, atsakovą V. P. jis pažinojo, nes jo automobilių saugojimo aikštelėje stato automobilį. Paaiškino, kad jis (I. T.) užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas. Jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtą žemės sklypą, įsigijo jį kaip investicija, iš kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. Tai pirmas žemės sklypas, kurį jis įsigijo. Į jokį specialistą nesikreipė. Su tėvais nesitarė dėl šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Paaiškino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje. Notarė nesakė, kad žemės sklypas yra parduodamas už mažesnę nei rinkos kaina.

Kaip minėta, ieškovas ginčija Sutartį CK 1.92 straipsnio pagrindu.

CK 2.132 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai; paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuris nustato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių yra aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę.

Pasisakydamas dėl CK 1.92 ir 2.133 straipsnių aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 yra nurodęs, jog „25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys privalo sąžiningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo būti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Šios iš pasitikėjimo principo išplaukiančios sąžiningumo ir lojalumo pareigos svarbios ir kaip vienas iš atstovo ir atstovaujamo elgesio teisėtumo vertinimo kriterijų. 27. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012).”.

Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais. Šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008). Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra įrašyta į įgaliojimo tekstą.

Bylos duomenimis, ieškovo M. T., atsakovo V. P. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovą M. T. ir atsakovą V. P. iki ginčo siejo pasitikėjimo santykiai (kaip jie abu paaiškino, iki šio ginčo jie apie 15 metų buvo draugai), todėl ieškovas 2018-01-11 Įgaliojimu įgaliojo atsakovą V. P. tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį Turtą.

Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata yra ypatingai reikšminga, nes atstovo sudarytas sandoris kito asmens - atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Sprendžiant, ar sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ieškovo vardu, atsakovas V. P. neperžengė jam suteikto Įgaliojimo ribų ir ar veikė atstovaujamojo interesais, pirmiausia svarbu įvertinti Įgaliojimo turinį. Šiuo atveju yra reikšmingos ir sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje, t. y., kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai; turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Įgaliojimo tekstas ir atsakovui V. P. suteiktų įgalinimų pobūdis yra išskirstytas į keturias grupes: tvarkyti ir valdyti ginčo žemės sklypą; atlikti būtinus veiksmus žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti; parduoti už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas ginčo sklypą; atstovauti ieškovui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruojant turtą ir pajamas ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Kaip minėta anksčiau, Įgaliojimas buvo išduotas 10 metų terminui.

Ieškovas patvirtino, kad jis suprato Įgaliojimo turinį ir esmę, tačiau, kaip jis nurodė teismo posėdyje, jis turi tik vidurinį išsilavinimą, yra vairuotojas, taigi, neturi specialių žinių – nei teisinių, nei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, todėl suprantama, kad sudarydamas vienašalį sandorį, t. y. išduodamas Įgaliojimą atsakovui V. P., jis, kaip jis paaiškino ir teismo posėdyje, visiškai pasitikėjo V. P., kuris, beje, ne pirmą kartą padėjo ieškovui su nekilnojamuoju turtu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, būtent V. P. surado notarę, pas kurią buvo sudarytas ginčo sklypo dovanojimo sandoris ieškovui M. T.), ir Įgaliojimą parengusia ir patvirtinusia notare.

Ieškovas ir savo procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdyje nuosekliai teigė, kad atsakovas V. P. buvo įgaliotas pakeisti ginčo Žemės sklypo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį ir tik tuomet parduoti jį už ieškovo ir atsakovo V. P. aptartą 99 000 Eur sumą. Paaiškino, jog suprasdamas, kad žemės paskirties pakeitimas yra pakankamai ilgas procesas ir neturėdamas tikslo kuo greičiau parduoti Žemės sklypą už bet kokią kainą jis ir išdavė įgaliojimą atsakovui V. P. ilgam terminui – 10 metų, tačiau V. P., veikdamas prieš ieškovo interesus ir siekdamas kartu su atsakovu I. T. asmeninės naudos skubotai, nepraėjus nė 1 metams, pardavė Žemės sklypą už ženkliai mažesnę kainą nei buvo sutarta, neatlikęs ir net nepabandęs atlikti jokių veiksmų Žemės sklypo paskirčiai pakeisti ir neinformavęs ieškovo apie savo ketinimus parduoti pastarojo Turtą, nepakeitus jo paskirties, už tokią žemą kainą. Nurodė, jog negana to, atsakovas V. P. net neperdavė ieškovui V. P. už Žemės sklypą iš I. T. gautos 2 500 Eur sumos.

        Atsakovo V. P. argumentai, kad Įgaliojimas imperatyviai jo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. šiuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur, Įgaliojimas atsakovo neribojo rasti pirkėją ir jam parduoti sklypą už kainą, kurią numato savo nuožiūra, ieškovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis išimtinai paties atsakovo nuožiūra, neabejotinai išreiškė savo valią atsakovui suteikti visišką laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo I. T. analogiški argumentai, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Įgaliojimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo pavedimą savo nuožiūra ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti Žemės sklypą. Šiuo atveju ieškovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieškovui priklausantį turtą ir už kokią kainą šį turtą parduoti.

Teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Įgaliojime nurodyta sąlyga parduoti už savo nuožiūrą aptartą kainą ir sąlygas Ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, galima interpretuoti, kad Žemės sklypas galėjo būti parduotas už bet kokią kainą, visai neatsižvelgiant į Ieškovo nurodymus; V. P. privalėjo atidžiai ir protingai, sąžiningai vykdyti įgaliotojo pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis būtų pasielgęs pats ieškovas; tačiau V. P. neveikė pagal ieškovo nurodymus ir ieškovo interesais, kadangi ieškovas už tokią mažą kainą nebūtų pardavęs Turto. Kaip paaiškino ieškovas, jis tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju (dėl tos priežasties ir negalėjo pats tvarkyti Žemės sklypo pardavimo reikalų, todėl ir patikėjo juos tvarkyti savo geram pažįstamui ir draugui V. P., pastarojo pasiūlymu), jo gaunamas mėnesio darbo užmokestis siekė 2 500 Eur, todėl parduoti Žemės sklypą kuo skubiau ir už tokią mažą kainą - 2 500 Eur - visiškai neatitiko jo interesų.

        Atsakovai nesutikimą su ieškiniu argumentavo tuo, kad aplinkybė, jog per metus neatsirado nė vienas potencialus pirkėjas įsigyti Turtą už 99 000 Eur, bei tai, jog atsakovas negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties, liudija, jog ieškovo lūkestis gauti už Žemės sklypą 99 000 Eur nėra pagrįstas. Nurodė, kad apie metus paskelbtas skelbimas apie sklypo pardavimą už 99 000 Eur kainą nesudomino nė vieno pirkėjo, kas reiškia, jog toks ieškovo lūkestis ir tikėjimasis neatitinka realios kainos už žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo realią kainą patvirtina 2017-11-09 dovanojimo sutartis, kuria ieškovo motina padovanojo jam šį Žemės sklypą, ir kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 2 620 Eur, VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 2 910 Eur, o taip pat 2018-11-22 – 2018-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos skelbime dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo sklypą nurodyta 2 500 Eur kaina, už kurią pirkti šį Žemės sklypą iki atsakovo I. T. taip pat neatsirado norinčių.

        Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus tokius atsakovų argumentus, kaip ir atsakovo V. P. argumenta, kad jis su ieškovu tarėsi dėl Žemės sklypo pardavimo už 9 900 Eur, o 99 000 Eur kainą skelbimuose nekilnojamojo turto pardavimo brokeris nurodė per klaidą.

        Pažymėtina, kad  atsakovo V. P. pozicija dėl ginčo sklypo aptartos su įgaliotoju kainos prieštaringa. Atsiliepime į ieškinį atsakovas atsikirtinėjo, kad jis ne tik bandė keisti sklypo tikslinę paskirtį, bet ir padedant nekilnojamojo turto brokeriams daugiau nei metus pardavinėjo sklypą. Neigdamas ieškovo argumentus dėl jo (V. P.) siekio mažesne kaina įgyti ieškovo turtą ir vėliau jį parduoti brangiau, atsakovas V. P. nurodė, kad jis dėjo visas įmanomas pastangas rasti pirkėją už kuo didesnę kainą, nes priešingu atveju ne tik, kad nebūtų ieškojęs pirkėjų, tačiau ir nebūtų bandęs parduoti sklypą už 99 000 Eur. Taigi, pats V. P. patvirtino buvus jo ir ieškovo susitarimui dėl Žemės sklypo pardavimo už 99 000 Eur, prieš tai pakeitus Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį. Teisminio proceso metu atsakovas V. P. pakeitė savo poziciją dėl aptartos kainos ir teikdamas paaiškinimus jau nurodė, kad buvo susitarta ne dėl 99 000 Eur, o dėl 9 900 Eur pardavimo kainos, tokius savo argumentus grindė klaida nurodant skelbime kainą, ir 2018-02-20 (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartimi. Teismas kritiškai vertina ir atmeta atsakovo V. P. paaiškinimus dėl neva jo ir ieškovo susitarimo parduoti Žemės sklypą už 9 900 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-02-26, t. y. praėjus daugiau nė mėnesiui po Įgaliojimo išdavimo, atsakovo V. P. iniciatyva per nekilnojamojo turto brokerį internetinėje svetainėje buvo patalpintas ginčo sklypo, kaip komercinės paskirties sklypo, pardavimo skelbimas, nurodant, būtent 99 000 Eur kainą, be kita ko, nurodant ir 1 aro kainą – 1 941 Eur. Atsakovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad gal po savaitės ar 10 dienų po Įgaliojimo išdavimo skelbimą įdėti patarė brokeris, kuriam jis parodė sklypo dokumentus ir pasakė, kad gal pavyks pakeisti paskirtį, o brokeris jam pasakė, kad gali patalpinti skelbimą su neva jau pakeista sklypo paskirtimi. Teismo nuomone, įvertinus netgi pačių atsakovų argumentus dėl Žemės sklypo realios, jų nuomone, vertės, o taip pat įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus - 2019-06-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad ginčo Žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, vidutinė rinkos vertė 2 910 Eur (2018-12-21 masinis vertinimas), atsakovo V. P. pateiktą 2018-11-22 – 2018-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos skelbimą dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti ginčo sklypą, kuriame nurodyta 2 500 Eur sklypo kaina, taip pat, 2017-11-09 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, kuria šį sklypą ieškovui padovanojo jo motina, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovas, nurodytą 2 620 Eur sklypo vertę, taip pat įvertinus ieškovo pateiktą 2021-04-28 konsultacinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimą turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, kad Turto (žemės ūkio paskirties 0,51 ha ploto Žemės sklypo) kaina rinkoje 2019-01-01 galėtų siekti 16 000 Eur, akivaizdu, kad 0,51 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas, kaip buvo paskelbta brokerio patalpintame skelbime, tokioje strategiškai patogioje vietoje, besiribojantis su kitu sklypu, kuriame yra veikianti degalinė, niekaip negalėtų kainuoti tik 9 900 Eur, t. y. 194,11 Eur už 1 arą. Todėl teismas atsakovo V. P. paaiškinimus, kad jo su ieškovu buvo sutarta Žemės sklypą parduoti ne už 99 000 Eur, kaip teigia ieškovas, o už 9 900 Eur, o 99 000 Eur sklypo kaina skelbime brokerio buvo nurodyta per klaidą, vertina kritiškai ir atmeta. Atsakovas V. P. tik su rašytiniais paaiškinimais (ne su atsiliepimu, ne su tripliku) 2020-01-15 pateikė jo su (duomenys neskelbtini) neva sudarytą 2018-02-20 tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria jis grindžia 9 900 Eur Žemės sklypo pardavimo kainą ir jo nurodomą aplinkybę apie skelbime brokerio padarytą klaidą, nurodant 99 000 Eur sklypo kainą vietoje ieškovo ir V. P. neva sutartos 9 900 Eur kainos. Teismo nuomone, profesionalus brokeris, neteisingai – net 10 kartų didesnę nei sutartyje aptarta, nurodytą skelbime Žemės sklypo kainą, būtų netrukus pastebėjęs, juolab, kad tai prieštarautų tiek brokerio, tiek užsakovo interesui surasti pirkėją. Aptartų aplinkybių kontekste 2018-02-20 tarpininkavimo paslaugų sutarties autentiškumas kelia teismui pagrįstų abejonių, todėl ji vertinama kritiškai ir nelaikytina pakankamu įrodymu byloje. Teismas pažymi ir tai, kad tas pats brokeris nepraėjus nė mėnesiui po Žemės sklypo pardavimo atsakovui I. T., patalpindamas 2019-02-07 ir 2019-05-14 redaguodamas analogiško turinio skelbimą, Žemės sklypą pardavinėjo būtent už 99 000 Eur, pakartodamas ir 1 aro kainą – 1 941 Eur. Atsakovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, jog jis brokerio neinformavo, kad Žemės sklypas jau parduotas, todėl brokerio ir buvo pratęstas skelbimas su neteisingai nurodyta 99 000 Eur kaina. Teismo nuomone, brokeris, būdamas specialistas nekilnojamojo turto pardavimo srityje, negalėjo net du kartus suklysti, nurodydamas skelbimuose neteisingą kainą, juo labiau, kad nuo pardavimo kainos priklausė ir jo atlyginimas už šį darbą, todėl ši aplinkybė buvo svarbi ir klientui, ir brokeriui, todėl kritiškai vertintini ir atmestini atsakovo V. P. paaiškinimai apie klaidą skelbimuose dėl Žemės sklypo nurodomos pardavimo kainos bei apie jo su ieškovu neva sutartą 9 900 Eur Žemės sklypo pardavimo kainą.

        Vertinant atsakovų veiksmų sąžiningumą sudarant ginčijamą Sutartį bei perkant-parduodant Žemės sklypą už itin mažą kainą teismas laiko įrodytu, kad atsakovus siejo gana artimi santykiai: ne tik ieškovo, bet ir atsakovų paaiškinimai, teisme apklaustų lidutojų S. V. ir S. J. parodymai patvirtina ne tik aplinkybę, kad atsakovas I. T. su atsakovo V. P. dukra D. P. buvo klasiokai, bet ir tai, kad jie ir ginčijamos Sutarties sudarymo momentui gan glaudžiai bendraudavo, susitikinėjo, kartu leido laiką, kas neabejotinai negalėjo likti nepastebėta Pagirių kaimo gyventojų. Kaip parodė teismo posėdyje liudytojas S. V., jie su draugais kalbėjosi, juokavo, kad I. T. „ženysis“ su V. P. dukra, o V. P. ta proga vaišins visus. Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad jis dažnai dirbo pas V. P. ir dabar kartais padeda jam ūkio darbuose, pažįsta visą jo šeimą – dukrą D., sūnų E. ir žmona G., Jis (S. J.) matydavo, kas vyksta V. P. namuose, matydavo, kad I. T. pas V. P. lankosi dažnai, per V. P. motinos 60-metį dalyvavo I. T. su V. P. dukra D., jie dažnai V. P. šeimos šventėse dalyvavo kartu, V. P. dukra ir I. T. buvo išvykę kartu į užsienį, tai jam sakė V. P. žmona. Teismo nuomone, aplinkybė, ar I. T. ir V. P. dukra tuo metu gyveno kartu, ar ne, nėra teisiškai reikšminga, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Kaip paaiškino ieškovas ir tai patvirtino atsakovas V. P., jis gerai pažįsta ir atsakovo I. T. tėvą, kuris yra jo (V. P.) amžiaus, jie bendrauja. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovus siejo pakankamai artimi ryšiai.

        Tai, kad ne tik atsakovas V. P., bet ir atsakovas I. T. suvokė, kad pigiai – už 2 500 Eur - įsigijus ieškovo Žemės sklypą, jį ateityje, galimai atsiradus galimybei pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį, bus galima parduoti už ženkliai didesnę kainą ir taip užsidirbti, iš esmės patvirtina paties atsakovo I. T. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kuomet jis paaiškino, kad jis užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas, jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtą žemės sklypą, įsigijo jį kaip investicija, iš kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. Tai, jog būtent to siekė atsakovai, patvirtina ir aplinkybė, kad, nors atsakovas V. P. nurodė, jog 99 000 Eur Žemės sklypo kaina skelbime, jam parduodant dar tuo metu buvusį ieškovo Žemės sklypą, buvo brokerio nurodyta per klaidą, tačiau tik (2019-01-08) perėjus Žemės sklypo nuosavybės teisei atsakovui I. T., sklypo kaina pakartotiniame to paties brokerio 2019-02-07 patalpintame skelbime apie Žemės sklypo, komercinės paskirties, pardavimą, redaguotame 2019-05-14, vėl buvo nurodyta 99 000 Eur.

        Atsikirsdamas į ieškovo argumentus, jog V. P., netinkamai vykdydamas ieškovo pavedimą, faktiškai neatliko jokių veiksmų dėl Žemės sklypo paskirties keitimo ir galiausiai be ieškovo žinios ir pritarimo pardavė Žemės sklypą atsakovui I. T. už itin mažą kainą, taip veikdamas prieš įgaliotojo, ieškovo, interesus, ir kartu su atsakovu I. T. siekdamas asmeninės naudos, atsakovas V. P. nurodė, kad jis dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo kreipėsi į įvairias institucijas – Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kur jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, nes sklypas patenka į saugomų teritorijų sritį ((duomenys neskelbtini)), jų patarimu jis dar kreipėsi į matininką, vardu P., kurio pavardės nežino, kuris taip pat patvirtino, kad negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties. V. P. paaiškino teismo posėdyje, kad jis visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu. Pažymėtina, kad atsakovas V. P., duodamas teisme paaiškinimus, negalėjo nurodyti nė vieno asmens, į kurį jis neva kreipėsi dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo, pavardės, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, V. P. taip pat nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo V. P. nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir jo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019-09-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis nustatytais urbanistiniais reglamentais Trakų rajono savivaldybės administracija negali pakeisti žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitos paskirties teritorijas; Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto P. M. 2020-12 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad: 1) ginčo žemės sklypas nepatenka į Trakų miesto teritoriją, 2) Trakų miesto bendrojo plano keitimo terminas nenumatytas, 3) žemės sklypas gali būti tvarkomas vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo schemos sprendimais. Priešingai, Trakų rajono savivaldybės administracija 2019-09-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį kad dėl Žemės sklypo paskirties keitimo nebuvo kreiptasi į Trakų rajono savivaldybę. Teismo vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai kaip tik patvirtina, kad rūpintis Žemės sklypo paskirties keitimu atsakovas V. P. pradėjo tik po Žemės sklypo įsigijimo atsakovu I. T. (2019-01-08), kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019-09-19 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) duotas į atsakovo V. P. atstovo 2019-08-14 paklausimą, kaip ir Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto P. M. 2020-12 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) duotas į atsakovo V. P. atstovo 2020-11-25 prašymą, t. y. jau po ginčo iškėlimo teisme (2019-07-25) ir po Žemės sklypo perleidimo atsakovui I. T.. Ta aplinkybė, kad Žemės sklypo situacija dėl jo tikslinės paskirties keitimo nepakito ir po jo pirkimo – pardavimo sutarties 2019-01-08 sudarymo praėjus beveik 2 metams, teismo nuomone, visiškai nereiškia, kad ši situacija nepasikeis ir ateityje, juo labiau, kad, kaip minėta, ieškovo Įgaliojimas atsakovui V. P. buvo išduotas 10 metų terminui, per kurį ir saugomoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto situacija gali iš esmės pasikeisti, o taip pat ne mažiau svarbi šiuo aspektu yra ir ta aplinkybė, kad Žemės sklypas yra gretimybėje su kitu sklypu, kuriame yra veikianti degalinė. Tuo pačiu minėti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovai turėjo bendrą tikslą, t. y. atsakovui I. T., tarpininkaujant atsakovui V. P., pigiai įsigijus ieškovo Žemės sklypą, vėliau jį parduoti daug brangiau ir taip ieškovo sąskaita pasipelnyti.

        Atsakovas V. P. teigė, kad apie visus savo veiksmus vykdant Įgaliojimą jis pagal nusistovėjusią jų tarpusavio bendravimo praktiką, kadangi ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, informuodavo ieškovą telefonu, taip pat jis informavo ieškovą ir apie jo (V. P.) surastą klientą Žemės sklypui pirkti – I. T., informavo apie tai, kad šis sutinka pirkti Žemės sklypą tik už 2 500 Eur, tai savo paiškinimais teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas I. T., kuris, kaip paaiškino abu atsakovai, buvo šalia, kuomet V. P. apie minėtas aplinkybes telefonu informavo ieškovą, vėliau ieškovas informavo V. P., jog sutinka, kad Žemės sklypas būtų parduotas už 2 500 Eur. Ieškovas šias atsakovų nurodomas aplinkybes kategoriškai neigia. Teismo posėdyje apklausto liudytojo S. V. parodymai patvirtina, kad V. P. nebuvo informavęs ieškovo apie savo veiksmus vykdant Įgaliojimą, ir ieškovas, tik gavęs iš S. V. užuominą, kad patikėjęs savo Žemės sklypo pardavimą V. P. ieškovas gali netekti savo žemės, ieškovas susirūpino ir pasikreipęs į VĮ Registrų centrą sužinojo, kad jo Žemės sklypas jau yra parduotas ir parduotas, kaip vėliau paaiškėjo, už ženkliai mažesnę kainą (2 500 Eur), nei ta, kuri buvo aptarta (99 000 Eur) su jo įgaliotiniu V. P., ir kurią ieškovas tikėjosi gauti už Žemės sklypą. Atsakovams nepateikus kitų patikimų objektyvių įrodymų jų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, V. P. paaiškinimai apie jo informavimą ieškovo apie visus V. P. veiksmus vykdant Įgaliojimą bei apie ieškovo sutikimą parduoti Žemės sklypą už 2 500 Eur, kaip ir atsakovo I. T. paaiškinimai, kad jis girdėjo pastarųjų pokalbį telefonu, kuomet ieškovas sutiko, kad Žemės sklypas būtų parduotas už 2 500 Eur, vertinami kritiškai ir atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

        Ieškovas M. T. nurodė, kad atsakovas V. P. netgi neperdavė jam už Žemės sklypą iš I. T. gautos 2 500 Eur sumos. Atsakovas V. P. neigia šią aplinkybę. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas I. T. 2019-01-07 pervedė jam į sąskaitą 2 500 Eur už Žemės sklypą o jis tuos pinigus, gal, 2019 m. vasario mėnesį, atidavė ieškovui, tuo metu jau buvusiam po ligoninės namuose, su ramentais, tačiau jokio dokumento, kad perdavė ieškovui pinigus, iš jo nepaėmė; nurodė, kad tuo metu namuose, kai jis atidavė ieškovui 2 500 Eur, daugiau nieko nebuvo, jie buvo dviese. Pinigų perdavimo ieškovui aplinkybei pagrįsti atsakovas V. P. pateikė savo banko sąskaitos išrašą už 2019-01-01 – 2019-01-31 laikotarpį, iš kurio matyti, kad I. T. V. P. 2019-01-07 pervedė 2 500 Eur, taip pat matyti, kad V. P. nusiėmė nuo savo sąskaitos: 2019-01-07 – 700 Eur, 2019-01-08 – 700 Eur, 2019-01-09 – 700 Eur, 2019-01-12 – 400 Eur, t. y. iš viso 2 500 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo V. P. pateiktas jo banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas I. T. pervedė V. P. 2 500 Eur už, kaip paaiškino atsakovai, atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotą Žemės sklypą, bei patvirtina atsakovo V. P. minėtų pinigų sumų nuėmimo nuo jo banko sąskaitos faktą, bet nepatvirtina, kad V. P. 2 500 Eur sumą perdavė ieškovui už atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotą Žemės sklypą, todėl, ieškovui neigiant šią aplinkybę, o atsakovui V. P. nepateikus kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, darytina išvada, kad atsakovas V. P. šios aplinkybės neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

        Atsakovas I. T., atsikirsdamas į ieškovo argumentus, kad atsakovas I. T. buvo nesąžiningas, pareiškė, jog apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V. P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtą. Įgaliotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigūno – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti šio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti šio sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Apie jokį planą ar planus su atsakovu V. P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis. Šiuo atveju buvo sudaryta notarinė turto pirkimo sutartis, notaras įvertino visas aplinkybes, todėl I. T. buvo tikras ir šiuo metu yra tikras, kad jis turtą įsigijo teisėtai ir sąžiningai. Teismo posėdyje I. T. paaiškino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kritiškai vertina ir atmeta tokius atsakovo I. T. argumentus bei jais nesivadovauja priimdamas sprendimą.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog atsakovas V. P., ieškovo M. T. vardu sudarydamas su atsakovu I. T. ginčijamą Sutartį, viršijo jam ieškovo išduotu Įgaliojimu suteiktas teises, o būtent, nepakeitus Žemės sklypo tikslinės paskirties iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį, veikdamas nesąžiningai kartu su atsakovu I. T., Žemės sklypo įgijėju, pardavė Žemės sklypą ženkliai mažesne kaina (tik už 2 500 Eur), nei buvo aptarta ieškovo su atsakovu V. P., o tai prieštaravo ieškovo tikrajai valiai ir visiškai neatitiko jo interesų. Taigi, konstatuotina, kad V. P., veikdamas jam M. T. išduoto Įgaliojimo pagrindu, viršijo jam ieškovo išduotu Įgaliojimu suteiktas teises ir tuo pažeidė CK 1.92 ir 2.136 straipsnių nuostatas, kadangi ieškovas tokio sandorio nepatvirtino, jam nepritarė ir jį ginčija (CK 2.133 straipsnis, 2.136 straipsnio 1 dalis).

Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, sprendžia, kad ieškovo M. T. reikalavimas dėl 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.92 straipsnio pagrindu yra pagrįstas, įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl tenkintinas. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, priteisiant ieškovui Žemės sklypą, o iš ieškovo priteisiant atsakovui I. T. pagal Sutartį sumokėtą 2 500 Eur kainą už Žemės sklypą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6. 146 straipsnis). Ta aplinkybė, kad įgaliotojas (ieškovas) negavo iš jo įgaliotinio (atsakovo V. P.) Žemės sklypo pirkėjo, t. y. atsakovo I. T., už Žemės sklypą sumokėtos 2 500 Eur sumos, nepanaikina ieškovo kaip Žemės sklypo pardavėjo, veikusio per atstovą V. P., pareigos, taikant restituciją, grąžinti Žemės sklypo pirkėjui pagal Sutartį sumokėtą 2 500 Eur Žemės sklypo kainą. Aplinkybė, kad ieškovas negavo iš jo įgaliotinio (atsakovo V. P.) Žemės sklypo pirkėjo, t. y. atsakovo I. T., už Žemės sklypą sumokėtos 2 500 Eur sumos, neužkerta ieškovui kelio reikšti reikalavimą dėl minėtos sumos priteisimo iš jo įgaliotinio, t. y. iš atsakovo V. P.

Pažymėtina, kaip pagrisįtai pastebėjo ieškovas, atsakovų sąžiningumo klausimas restitucijos taikymo kontekste nėra aktualus (kaip minėta anksčiau, teismo vertintas atsakovų veiksmų sąžiningumas  sudarant ginčijamą Sutartį bei perkant-parduodant Žemės sklypą už itin mažą kainą). Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – „Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad asociacija „Sahadža joga Lietuva“ buvo ginčo sandorio šalis, todėl sprendžiant dėl restitucijos po sandorio nuginčijimo jai netaikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl draudimo išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo. CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančias išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytinos, kai daikto savininkas nėra sandorio šalis, o sandorį dėl jo daikto sudarė kitas asmuo savo vardu (neteisėtai save nurodęs kaip daikto savininką ir pardavėją); kai sandoris neteisėtai buvo sudarytas daikto savininko vardu, o daiktą įsigijęs pirkėjas kito sandorio pagrindu jį perleido trečiajam asmeniui, kurio su pirmuoju daikto savininku nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. , kuris veikė kasatoriaus vardu, ir atsakovą asociaciją (duomenys neskelbtini) siejo sutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Byloje nebuvo pagrindo remtis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi sprendžiant klausimą dėl atsakovo asociacijos (duomenys neskelbtini) kaip sąžiningo žemės sklypo įgijėjo klausimo, nes restitucija taikoma pagal CK 6.145–153 straipsnius ir gynyba nustatyta ne sandorio šaliai, o trečiajam asmeniui (CK 6.153 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-695/2015). 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 103 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas),  ir 3 950 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), iš viso 4 053 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 026,50 Eur.

Ieškovas apmokėjo ieškinį 263 Eur žyminiu mokesčiu, nors turėjo jį apmokėti 103 Eur žyminiu mokesčiu, o būtent, 75 Eur – už reikalavimą sandorį pripažti negaliojančiu, 38 Eur – už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovas permokėjo už ieškinį 160 Eur. Žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimas nebuvo teismo išspręstas priimant 2020-02-05 teismo sprendimą; ieškovui pateikus apeliacinį akundą ir pareiškus Vilniaus apygardos teismui prašymą negrąžinto žyminio mokesčio, sumokėto teikiant ieškinį, dalį (65 Eur) įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už apeliacinį skundą, bei Vilniaus apygardos teismui įskaičius 65 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ieškovui grąžintina likusi jo už ieškinį permokėto žyminio mokesčio dalis – 95 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išaiškinant ieškovui, kad Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (šiuo atveju – teismo sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 28,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis t. y. po 14,10 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-29 nutartimi (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019042828) (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. Z. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria M. T., atstovaujamas V. P., už 2 500 Eur pardavė I. T. 0,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją:

Priteisti M. T. 0,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Priteisti I. T. iš M. T. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

 

Priteisti M. T. iš V. P. 2 026,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti M. T. iš I. T. 2 026,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. P. 14,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš I. T. 14,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti M. T. 2019-07-23 mokėjimo dokumentu Nr. 347369 per AB Šiaulių bankas Vilniaus filialą sumokėto 263 Eur žyminio mokesčio permokėtą dalį – 95 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d.nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą nekilnojamajam daiktui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.        

 

 

Teisėja                                                                                                           Irena Stefanovič

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.92 str. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas
  • CPK 227 str. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu
  • CK2 2.132 str. Sandorių sudarymas per atstovus
  • CK2 2.136 str. Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės
  • CK2 2.133 str. Per atstovą sudaryto sandorio pasekmės
  • 3K-3-437-469/2018
  • 3K-3-378/2012
  • 3K-3-521/2008
  • CK6 6.760 str. Įgaliotinio pareigos
  • 3K-3-561/2011
  • CPK
  • 3K-3-423/2010
  • 3K-3-35/2011
  • CK6 6.145 str. Restitucijos taikymo pagrindas
  • CK4 4.96 str. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
  • CK6 6.153 str. Restitucijos įtaka tretiesiems asmenims
  • 3K-3-218-695/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas