Civilinė byla Nr. e2-2878-308/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00354-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.8.11.3; 2.6.6.1.3.6.;3.2.6.1.

                        (S)

 

 

ALYTAUS  APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Varėna

 

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jeskelevičiui ir atsakovės-UAB „Panerių metalas“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka  teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės- BUAB“ Ievroka“ ieškinį atsakovams- UAB“ Diguva“  ir UAB „Panerių metalas“ dėl reikalavimų perleidimo sutarties nuginčijimo, skolos ir palūkanų priteisimo

          

        T e i s m a s

 

        n u s t a t ė:     

 

         Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo  pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01(toliau-Sutartis) sudarytą tarp UAB “Ievroka“ir UAB „Diguva“, taikyti vienašalę restituciją ir atstatyti pirmiau nurodyto sandorio šalis į pradinę padėtį - grąžinti bankrutuojančiai uždarąjai akcinei bendrovei „ Ievroka „ reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių metalas“ dėl 16 919,33 eurų skolos išreikalavimo, bei ieškovui iš atsakovo UAB Panerių metalas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo  visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

         Ieškovas ieškiniu nurodo, kad 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi yra iškelta BUAB „Ievroka“ bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB Tamtamas, kurio įgaliotas atstovas yra P. P.. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnis Nemokumo administratoriaus pareigos iškėlus bankroto bylą, numato, kad nemokumo administratorius atlieka įvairias nurodytas pareigas, tame tarpe ir kreipiasi į teismą dėl sandorių ginčijimo, skolų išreikalavimo.

         2023 m. vasario 25 d. ieškovas gavo duomenis apie tai, kad 2020 m. kovo 01 d. Buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp pradinio kreditoriaus UAB Ievroka, ir naujo kreditoriaus UAB Diguva, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui reikalavimo teisę reikalauti ir gauti iš skolininko UAB Panerių metalas visus mokėjimus, palūkanas ir kita, kurie yra susiję su 16 919,33 eurų skolos išreikalavimu.

           Ši reikalavimo teisių perleidimo Sutartis pažeidė ieškovo kreditorių teisėtus interesus, buvo nenaudinga bendrovei, sudaryta tuo metu, kai UAB Ievroka jau turėjo finansinių problemų, buvo nemokumo būklėje, įskaitymą atlikę asmenys žinojo apie šią situaciją, todėl laikytini nesąžiningais.

          Ieškovas ginčija 2020 m. kovo 01 d. UAB Ievroka ir UAB Diguva sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nes šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokumo būklėje, turėjo aukštesnės eilės, negu atsakovas, kreditorių.

         2020 m. kovo 01 d. ieškovas turėjo pradelstą 1733, 21 eurų įsipareigojimą už 2020m. kovo mėn. darbuotojui V. Ž., 465,60 eurų soc.draudimo įmokų, 209,40 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio. UAB Ievroka 2020 m vasario 17 d. mokėjimu gavo 21 340 eurų paskolą iš kreditoriuas UAB Finansų bitė verslui, kurios negrąžino. BUAB levroka yra gavusi kreditoriaus V. Ž. reikalavimą įtraukti į kreditorių sąrašą su 24 684,40 eurų kreditoriniu reikalavimu, reikalavimo susidarymo laikotarpis nuo 2017 m. Į BUAB Ievroka kreditorių sąrašą yra įtrauktas kreditorius UAB Tele 2 su 4 369, 24 eurų kreditoriniu reikalavimu, kurio susidarymo terminas nuo 2019 m. rugsėjo 01 d. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu jau pradėjo formuotis neįvykdyti 25 819,38 eurų reikalavimai valstybinei mokesčių inspekcijai, kas rodo ir patvirtina, kad bendrovė jau susidūrė su ženkliomis mokumo problemomis. Į BUAB Ievroka kreditorių sąrašą yra įtrauktas ir kreditorius-UAB Kesko Senukai Lithuanian su 20 535,27 eurų kreditoriniu reikalavimu, kurio susidarymo terminas yra nuo 2020 m. kovo 24 d.

         Pažymėtina ir tai, kad iškėlus UAB Ievroka bankroto bylą administratoriui nebuvo perduotas joks bendrovės turtas, ir dokumentai, dėl ko bendrovės vadovui 2021 m. gruodžio 28d. nutartimi bankroto byloje buvo paskirta bauda, ir apribotos teisės eiti vadovo pareigas.

         Iš viešo juridinių asmenų registro matyti, kad UAB Ievroka paskutinį kartą registrui privalomai teiktinus finansų ataskaitų rinkinius teikė tik už 2018 m.

        Iš pateikiamo UAB Ievroka apdraustųjų sąrašo matyti, kad paskutiniai bendrovės darbuotojai buvo atleisti 2020 m. balandžio mėn., kas parodo, kad bendrovė jau buvo nutraukusi veiklą, nes darbuotojų jau nebeturėjo. Bendrovės direktorius I. L. buvo atleistas iš darbo SoDros iniciatyva 2020 m. birželio mėn., kaip jokios veiklos nevykdančios bendrovės vadovas.

         Iš pateikiamo UAB Ievroka banko sąskaitos išrašo už 2020-01-01 iki 2021-03-16 matyti, kad jau nuo metų pradžios jokių ženklesnių piniginių įplaukų iš veiklos jau nebuvo, gauti pinigai buvo išgryninami, o jų panaudojimo bendrovės veiklos tikslais, atsiskaitymui su jau tuo metu buvusiais kreditoriais, nenustatyta, 2020 m. kovo mėn. jau piverstinai per PLAIS sistemą nuo banko sąskaitos buvo nurašomos lėšos SoDrai, ir valstybinei mokesčių inspekcijai. Paskutinė piniginė įplauka banko sąskaitoje buvo užfiksuota 2020 m. kovo mėn. bendrovė buvo nutraukusi veiklą, jokių piniginių įplaukų iš ūkinės-komercinės veiklos nėra gauta.

         Akcentuotinas ir tuometinio bendrovės vadovo V. B. elgesys, nustatytas įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr.e2-670-960/2021. Per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio mėn. šis bendrovės vadovas išgrynino iš banko sąskaitos ( kaip jau aukščiau buvo minėta ) ir pasisavino 32 927 eurus bendrovės lėšų, nors kaip minėta bendrovė turėjo jau ženklius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Tokia bendrovės veikla buvo akivaizdžiai nukreipta ne į bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimą.

         Visa UAB Ievroka veiklos visuma sudarė pagrindą administratoriui kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, įsiteisėjusia 2022 m. lapakričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB Ievroka bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Šios įsiteisėjusios nutarties 21 p. teismas konstatavo, kad UAB Ievroka nemoki tapo 2020 m. pradžioje. BUAB Ievroka teikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties motyvų, tačiau 2023 m. sausio 19 d. nutartimi skundas buvo atmestas, ir nutartis palikta nepakeista. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas BUAB Ievroka nemokumas nuo 2020 m. pradžios, t.y. dar gerokai prieš tai, kad buvo sudarytas šioje byloje ginčijamas 2020 m. kovo 01 d. reikalavimo perleidimo sutartis.

         Ginčijamo įskaitymo šalys buvo nesąžiningos, nes UAB Ievroka vardu reikalavimo perleidimo sutartį pasirašęs V. Ž., ir UAB Diguva direktorė J. F. yra gerai tarpusavyje pažįstami: 

        1)Pateikiami SODRA duomenys liudija ,kad V. Ž. sieja tamprus ryšys su UAB Diguva“, nes V. Ž. buvo įdarbintas UAB Diguva;

        2) UAB Ievroka atstovas V. Ž., ir UAB Diguva direktorė J. F. kaip kaltinamieji abu dalyvauja baudžiamojoje byloje Nr.1-153-1015/2022, kas parodo seną ir tamprų šių abiejų asmenų tarpusavio ryšį, kuris jau yra peraugęs į baudžiamosios bylos rėmus.

         3) UAB Ievroka vardu reikalavimo perleidimo sutartį pasirašęs V. Ž. gerai žinojo ir buvo susipažinęs su UAB Ievroka veikla. Kaip jau buvo minėta V. Ž. buvo UAB Ievroka darbuotojas, kurio reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje. 2020 m. kovo 01 d. įgaliojimu UAB Ievroka darbuotojui V. Ž. buvo suteikti platūs įgaliojimai atstovauti UAB Ievroka. V. Ž. tuo pačiu buvo ir UAB Diguva atstovas, kaip minėta dirbęs įmonėje pagal darbo sutartį, civilinėje byloje Nr.e2-818-945/2022 teikęs UAB Diguva dokumentus, kas parodo, kad V. Ž. žinioje yra ir  UAB Ievroka, ir UAB Diguva dokumentai, V. Ž. už UAB Diguva yra atlikinėjęs ir mokėjimus. 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu V. Ž. buvo paskirtas UAB Ievroka kasininku. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo aktu kasą perdavė bendrovės vadovui tas pats abiejų įmonių atstovas V. Ž..

         4) Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš Paysera mokėjimo įstaigos pateiktų duomenų būtent V. Ž. paklausimu nuo 2017 m. buvo atidarytos tiek ir UAB Ievroka, tiek ir UAB Diguva sąskaitos šioje mokėjimo įstaigoje, V. Ž. abiejų įmonių vardu galėjo formuoti mokėjimo nurodymus.

5) UAB Ievroka atstovas V. Ž., ir UAB Diguva direktorė J. F. yra vadovavę ir UAB Panerių metalas, J. F. yra išdavusi jam plačios apimties įgaliojimus atstovauti UAB Panerių metalas, taigi dar kartą yra patvirtinamas tamprus abiejų nurodytų atstovų ryšys.

Nurodyta baudžiamoji byla yra ne vienintelis civilinių santykių peraugimas į baudžiamuosius. Pateikti ieškovo duomenys liudija aplinkybes, kad V. Ž. veikla dažnai perauga į baudžiamosios teisės reguliuojamus santykius. Tai liudija ir šiuo metu finansinių
nusikaltimų tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurioje eilė įmonių yra įtariamos sukčiavimu PVM srityje, mokestinio tyrimo metu buvo tikrinama ir UAB Diguva veikla.

Šis ieškovo ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovo kitų kreditorių teises ir prieštaraujant ieškovo veiklos tikslui siekti pelno. Ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovas buvo faktiškai nemokus, nutraukęs veiklą, skolingas savo darbuotojams ,  bei kitiems kreditoriams.Šio ginčijamo sandorio sudaryti nebuvo privaloma, šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad jis pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises.

         Civilinio kodekso 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinioasmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, pagal kurią sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio  asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinioasmens pask ir ties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens — veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti dėl pažeistų teisių gynimo.

          Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie yra akivaizdžiai žalingi (motyvai dėl to yra nurodyti) sudarymas reiškia neteisėtus veiksmus. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

         CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, kuris turi būti nustatinėjamas pagal visumą byloje surinktų įrodymų. Atsakovo veiksmai reiškia nesąžiningumą atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, nes abu ginčijamo sandorio atstovai yra tarpusavyje susiję.

         UAB Ievroka atstovas V. Ž. gerai žinojo UAB Ievroka veiklą, nes buvo jos darbuotojas, atstovas turintis plačius įgaliojimus, abiejų įmonių vardu V. Ž. galėjo formuoti mokėjimo nurodymus. Byloje pateikiamos faktinės aplinkybės yra pakankamos nuspręsti, kad sudarant reikalavimo perleidimo sandorį atsakovas buvo nesąžiningas, t. y. aiškiai žinojo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovo veiklos tikslams. Visos nurodytos aplinkybės leidžia ieškovui įrodyti ginčijamo sandorio neatitiktį juridinio asmens teisnumui, nes nesąžiningų šalių sudaryto akivaizdžiai nenaudingo sandorio pripažinimas reikštų CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

         Teismų praktikoje plačiai išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų — ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal JANĮ nuostatas administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus(pvz. (pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-10-08 nutartis , priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-917/2003).

         Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima esant CK 6.66 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs šias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

          CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės (skolininko) nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas yra teisinis faktiškai egzistuojančio ekonominio nemokumo būklės pripažinimas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Šioje byloje ieškovas pateikia įrodymus, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus ūkio subjektas, tai yra jis buvo ekonominio nemokumo būklėje, jokios veiklos nevykdantis subjektas.

         Dėl kreditorių teisių pažeidimo skolininko nemokumu, kaip actio Pauliana sąlygos 

         Ieškovo reikalavimas taikyti ginčijamam sandoriui actio Pauliana teisines pasekmes grindžiamas tuo, kad ieškovui esant nemokumo būklėje, šiuo sandoriu buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai.

         Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.), įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kurio atžvilgiu ir naudai yra atliktas tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiua krditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti ,nepriklausomai nuo to, jog įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ir reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės arba interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

         Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu padaryta išvada, kad perleidžiant reikalavimo teises UAB Ievr oka buvo nemoki įmonė, o faktas, jog nutartis iškelti bankroto bylą priimta jau po ginčijamo sandorio, nepaneigia galimybės taikyti actio Pauliana institutą. Nagrinėjamu atveju UAB Ievroka esant faktiškai nemokiai įmonei, ginčijamu sandoriu buvo atsisakyta gautinų sumų gavimo, kurios galėjo būti nukreiptos kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB Ievroka faktiškai buvo nemoki, reikalavimo perleidimas yra sandoris, realiai sukėlęs teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažintas UAB Ievroka turtas.

         Dėl skolininko nemokumo šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

        Nagrinėjamu atveju UAB Ievroka ginčijamo sandorio metu buvo nemoki pagal nurodytus kriterijus: nevykdė savo įsipareigojimų, įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto kontekste pasakytina, kad nėra nustatyta kokį iš viso turtą turėjo UAB Ievroka, turėjo aukštenės eilės, negu atsakovas, kitų kreditorių, kuriem jau buvo suėję mokėjimo terminai.

       Pagal inicijuotoje UAB Ievroka bankroto byloje pateiktus duomenis bankroto bylos kėlimo metu įmonė neturėjo jokio turto. Taigi ginčo susitarimo metuįmonė buvo faktiškai nemoki. Apie tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB Ievroka jau yra nemoki ir nesugeba atsiskaityti su visais kreditoriais UAB Diguva žinojo, nes abiejų šalių atstovai yra tarpuavyje susiję. UAB Ievroka pati jau nesugebėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Visos išdėstytos aplinkybės liudija, kad atsakovui UAB Diguva buvo žinoma apie tęstinį, nuolatinio pobūdžio, nesikeičiantį UAB Ievroka faktinį nemokumą.

        2021 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB Ilevroka bankroto byloje yra patvirtinti 80 843,22 eurų kreditorių reikalavimai, 2022 m. rugsėjo 06 d. nutartimi patvirtinas darbuotojo 3 000 eurų reikalavimas.

         Ieškovo jau paminėti duomenys 2020 m. kovo mėn. nurašyti lėšas iš ieškovo banko sąskaitos dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, nesumokėtų mokesčių įrodo, kad ieškovas jau iki šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo faktiškai negalėjo sumokėti įmokų į biudžetus, buvo nutraukęs veiklą subjektas.

         Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų-skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningas, nes žinojo,kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises-vertinimo

         Kita actio Pauliana taikymo sąlygų - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį.Jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamą reikalavimo teisių perleidimą nebuvo. Dėl to bendrąja prasme yra pagrindas teigti, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamos sutarties sudaryti neprivalėjo.Toks koks buvo sudarytas ginčijamas sandoris tik papildomai rodo UAB Ievroka kreditorių teisių pažeidimus, ir patvirtina ieškovo argumentus, kad įmonė ir jos kreditoriai iš ginčijamo sandorio neturėjo jokios naudos.

        Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ginčo sandoris vertintinas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantys tarpusavyje susijusių UAB Ievroka ir UAB Diguva veiksmai tam tikrų kreditorių ar jų grupės naudai, pažeidžiantys kitų ir ypač pirmesnės eilės kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju, esant tokiam, kokį byloje įrodo ieškovas, UAB Ievroka turto ir skolų balansui, ginčijamos andorio sudarymas reiškia šalių nesąžiningumą.

         CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, konkuruoja su sutarties laisvės principu(CK 1.2 straispnio 1 dalis,6.156 straipsnis), suteikiančiu teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią su tartį ar jos ne sudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK6.380 straipsnis), energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004)). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Be to, vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengim o eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra ne su derinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2013;2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-204/2012).

         Egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, nesudaro teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste jos vertinti kaip skolininko pareigos sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises, 0 sprendžiant dėl aptariamos pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl kreditoriaus žinojimo apie skolininko skolas kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Įvertinus visas šios bylos faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad nebuvo pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, nes tokio sandorio sudarymas turi būti vertinamas pagal UAB Ievroka buvusią faktinę nemokumo būklę.

         Dėl atsakovo nesąžiningumo

         Ieškovo nurodytų argumentų kontekste vertintinas ir atsakovo sąžiningumas ginčo sutartiniuose santykiuose, pateikti duomenys įrodo, kad abiejų įmonių atstovai yra tampriai tarpusavyje. susiję.

         Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mąstą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB Ievroka jau turėjo finansinių problemų, neatsiskaitė su darbuotojais, kitais kreditoriais, šios aplinkybės abiejoms įskaitymo šalims buvo žinoma, nes abi įmonės yra susijusios per tą patį asmenį, atstovavusį ir vienašalio įskaitymo atlikimo metu.

        Teismai, aiškindami CK 6.66 normą dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, kaip šios normos taikymo sąlygos, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas. Šios bylos atveju ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, tai yra žino jo, kad sudaromas sandoris pažeidžia jo kreditorių teises. Tokia sąlyga taikoma ir trečiajam asmeniui — ginčijamo sandorio kitai šaliai. „ Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti" suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip „nesąžiningas elgesys“. Verslininko statusas sustiprina sr reikalavimą sandorio šaliai domėtis kitasandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3- 47/2013; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad verslininkams, kaip k subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio stand ar tą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį.Pagal kontragento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis.Žinodamas,kad kontrahentas vėluoja atsiskaityti, sudarydamas sujuo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos,verslininkas turi suprasti,kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m kovo 2d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2010).Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių,taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio ,kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m gegužės 2d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2012).

        Taigi, ieškovo įsitikinimu bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą apie nesąžiningus abiejų ginčijamo sandorio šalių veiksmus. Kaip jau pažymėta, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo (skolininko) nemokumas buvo akivaizdi faktinė aplinkybė. UAB Ievroka laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes jai buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, turimus kitus kreditorius. UAB Diguva būdama tampriai su sijusi su UAB Ievroka, atstovaujama iš esmės UAB Ievroka darbuotojo turėjusio plačius įgaliojimus atstovauti bendrovę, atlikti apmokėjimus, akivaizdžiai žinojo UAB Ievroka finansinė galimybės.

Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Atsakovui UAB Diguva buvo žinoma apie UAB Ievroka finansinius sunkumus, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. Remiantis išdėstytais argumentais ieškovas laiko, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti actio Pauliana taikymo sąlygos — ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo — egzistavimą ir CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.82 str. 4 dalis).

Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Byloje ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia konstatuojant esant actio Pauliana ir CK 1.82 str. taikymo sąlygas ir visų atsakovo UAB Diguva dėl neteisėto sandorio įgytų reikalavimo teisių grąžinimą ieškovui BUAB Ievroka.

 Ieškovas neturi duomenų, kad realiai būtų įvykdytas reikalavimo perleidimo sutarties I dalies 3 punktas dėl atsiskaitymo už perleidžiamas reikalavimo teises.

2023 m. vasario 28 d. paklausimu ieškovas prašė UAB Panerių metalas, ir UAB Diguva pateikti duomenis apie atsiskaitymą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau duomenis buvo atsisakyta pateikti.

Todėl ieškiniu yra prašoma taikyti vienašalę restituciją grąžinant reikalavimo teisės dėl skolos išreikalavimo iš skolininko UAB Panerių metalas ieškovui kreditoriui BUAB Ievroka.

Dėl skolos priteisimo iš atsakovo skolininko UAB „Panerių metalas“

Ieškovas šiuo ieškiniu nuginčijęs kaip neteisėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovui UAB Diguva , kartu reiškia ir reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB Panerių metalas, šis atsakovas pripažįsta savo prievolę ieškovui sumokėti 16 919,33 eurus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metinės palūkanas, kurias privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas).

Tokiu būdu atsakovas turėtų sumokėti palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šios procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus — kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir ieškinį prašė tenkinti pilnai. Atsakovo atstovo nurodymas ,kad neturėtų būti tenkinamas antrasis ieškinio reikalavimas dėl 16 919,33 Eur sumos priteisimo iš UAB“Panerių metalas“, kadangi ši suma įeina į Vilniaus miesto apylinkės teisme civlinėje byloje Nr.e2-391-1080/2023 BUAB“Ievroka“ pareikštą reikalavimą dėl 39 855,31 Eur priteisimo iš UAB“ Panerių metalas“, yra klaidinantis, kadangi ten nurodoma suma yra susijusiu su žalos atlyginimo išieškojimu ir neįeina į šio ginčo sumą.

Atsakovas- UAB “Panerių metalas“ su ieškiniu sutiko iš dalies sutikdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01, sudarytą tarp UAB „Ievroka“ ir UAB „Diguva“ ir taikyti restituciją

         Pateiktu atsiliepimu atsakovas nurodė, kad kaip matyti, ieškovo ieškinys susideda iš dviejų savarankiškų reikalavimų skirtingiems atsakovams: 1) reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01, sudarytą tarp UAB „Ievroka“ ir UAB „Diguva“ ir taikyti vienašalę restituciją, pareikšto atsakovui UAB „Diguva“; 2) reikalavimo priteisti ieškovui 16 919,33 Eur skolą ir 6 procentų metines procesines palūkanas, pareikšto atsakovui UAB „Panerių metalas“.

Atsakovas -UAB „Panerių metalas“ visiškai sutinka su ieškovo reikalavimu atsakovui UAB „Diguva“ dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01, sudarytą tarp UAB „Ievroka“ ir UAB „Diguva“ ir vienašalės restitucijos taikymo. Šis sandoris turi būti panaikintas, tačiau kitu, negu ieškovas nurodo, teisiniu pagrindu, pagal kurį restitucija yra privaloma.

Tačiau ieškovo ieškinys atsakovui UAB „Panerių metalas“ dėl 16 919,33 Eur skolos priteisimo yra visiškai deklaratyvus, nepagrįstas, neįrodytas ir todėl pilnai atmestinas. Be to, ieškovas yra pareiškęs tapatų reikalavimą kitoje civilinėje byloje Nr.e2-391-1080/2023 nagrinėjamojoje Vilniaus apylinkės teisme, todėl šis ieškovo reikalavimas privalo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

         Dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01, sudarytą tarp UAB „Ievroka“ ir UAB „Diguva“ ir vienašalės restitucijos taikymo.

Su šiuo ieškovo reikalavimu atsakovas UAB „Panerių metalas“ visiškai sutinka. Kaip akivaizdžiai įrodo prie šio atsiliepimo pridedamas įsiskolinimų tarp UAB „ Ievroka“ ir UAB „Panerių  metalas„ registras, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną 2020 m. kovo 1 d., UAB „Panerių metalas“ nebuvo skolingas UAB „Ievroka“, buvo priešingai — UAB „Ievroka“ buvo skolinga UAB „Panerių metalas“ 32 99,32 Eur. Todėl UAB „Ievroka“ perleido UAB „Diguva“ neegzistuojančią UAB „Panerių metalas“ skolą. Visiškai akivaizdu, kad toks sandoris negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko šis sandoris turi būti vertinamas kaip niekinis ir negaliojantis ab initio. Kadangi UAB „Ievroka“ perleido UAB „Diguva“ reikalavimą į neegzistuojančią skolą, tai akivaizdu, kad turi būti taikoma restitucija. Atsakovas UAB „Panerių metalas“ nepasisako dėl restitucijos būdo, kadangi restitucijos (ne)taikymas ir restitucijos būdas neturės jokios įtakos atsakovo UAB „Panerių metalas“ teisėms ir pareigoms. Todėl atsakovas restitucijos būdo parinkimą palieka teismo nuožiūrai.

Šioje byloje reikšminga ir tai, kad ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ieškovo nurodytais pagrindais. Ieškovas teismui pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis apie tai, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu 2020 m. kovo 1 d. UAB „Ievroka“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams — darbuotojui V. Ž. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kaip matyti iš pridedamos 2022 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-912-567/2022, V. Ž. priskaičiuotas, bet neišmokėtas, 1725 Eur darbo užmokestis ir nuo jo priskaičiuoti 465,60 Eur socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo), 209,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 600 Eur gyventojų pajamų mokestis buvo už 2020 m. kovo mėnesį, kas reiškia, kad šie įsiskolinimai galėjo būti pradelsti ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio mėnesį, kadangi darbo užmokestis ir nuo jo paskaičiuoti mokesčiai nėra mokami iš anksto. Reikšminga ir tai, kad šioje byloje esantis ieškovu BUAB „Ievroka“ anoje byloje buvo atsakovu, o ieškovą šioje byloje ir atsakovą anoje byloje atstovavo tas pats advokatas, kuris negalėjo nežinoti anoje byloje nustatytų prejudicinių faktų. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas tyčia pateikė teismui melagingus duomenis, turėdamas vienintelį neteisėtą tikslą — tyčia suklaidinti teismą. Todėl akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

           Reikšminga ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog bankroto byloje būtų patvirtintas V. Ž. 24 684,40 Eur kreditorinis reikalavimas, nepateikė jokių įrodymų, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną 2020 m. kovo 1 d. UAB „Finansų bitės verslui“ paskola ar bet kokia jos dalis būtų pradelsta mokėti, o 20*535,27 Eur įsiskolinimas UAB „Kesko Senukai Lithuanian“, kaip nurodo pats ieškovas, susidarė tik 2020 m. kovo 24 d., tai yra beveik po mėnesio laiko po ginčo Sutarties sudarymo.

Iš šių bylos įrodymų yra akivaizdu ir byloje įrodyta, jog ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną 2020 m. kovo 1 d. ieškovas UAB „Ievroka“ jokių nei pirmesnės eilės, nei tos pačios eilės kreditorių neturėjo. Todėl akivaizdu, kad ginčo 2020 m. kovo 01 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas niekaip nepažeidė nei ieškovo, nei jo kreditorių interesų, dėl ko minėta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo nurodytais pagrindais. Dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Panerių metalas“ 16 919,33 Eur skolą ir 6 procentų metines procesines palūkanas.

Šis ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi, kaip neginčijamai įrodo byloje pateikti įrodymai, jokios atsakovo UAB „Panerių metalas“ skolos ieškovui 2020 m. kovo 1 d. nebuvo, o buvo priešingai - UAB „Ievroka“ buvo skolinga UAB „Panerių metalas“ 32 299,32 Eur.

Be to, kaip ieškovui yra žinoma iš vienos iš daugelio ieškovo užvestų civilinių bylų medžiagos, civilinėje byloje Nr. e2-391-1080/2023, šiuo metu nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, ieškovas yra pareiškęs atsakovui UAB „Panerių metalas“ 39 855,31 Eur dydžio reikalavimą, kuris grindžiamas skola, susidariusia aritmetiškai susumavus vienas kitam pervestas pinigines lėšas, tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-03-06. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas priteisti 39855,31 Eur dydžio skolą civilinėje byloje Nr. e2-391-1080/2023 apima ir šioje civilinėje byloje reikalaujamą priteisti 16 919,33 Eur dydžio skolą, nes jokio kitokio šios skolos susidarymo pagrindo ieškovas nenurodo. Todėl ieškovas šioje byloje pateikė UAB „Panerių metalas“ tapatų reikalavimą, kuris jau yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje - Nr. e2-391-1080/2023, šiuo metu nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl šis ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtu kaip tapatus CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovo - UAB „Panerių metalas“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė  ieškinį tenkinti iš dalies , bei atmesti kitą ieškinio dalį atsiliepime nurodytais motyvais.    

Atsakovo -UAB „Diguva“ atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, bei atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šis atsakovas 2023-04-16 tik pateikė savo atsiliepimą dėl galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kito atsakovo-UAB “Panerių metalas“ atžvilgiu dėl atlyginimo užtikrinimo, kur atsakovas iš dalies pasisako ir dėl bylos baigties. Šiuo atsiliepimu atsakovas nurodo,kad atsakovas laikosi nuomonės,jog teikdamas ieškinį ieškovas turi kitokius tikslus nei deklaruoja - o būtent, jų nuomone šio ieškinio tikrasis tikslas yra sudaryti kuo daugiau nepatogumų atsakovui- UAB“Panerių metalas“ ir kuo daugiau pakenkti atsakovo reputacijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB “Panerių metalas „ nėra skolingas UAB “Ievroka“ netgi tuo atveju , jei kreditorinio reikalavimo sutartis teismo sprendimu būtų pripažinta negaliojančia, atvirkščiai - UAB “Ievroka“(ieškovas) yra skolinga UAB “Panerių metalas“ nepriklausomai nuo to ar ginčijama sutartis liks galioti ar bus anuliuota. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų labai didelių finansinių nuostolių UAB “Panerių metalas „ ir UAB“ Diguva“ .    

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje su ieškiniu pateiktos Reikalavimo perleidimo (Cesijos)Sutarties Nr.2020-03-01 nustatyta, kad 2020-03-01 UAB “Ievroka“ (pagal sutarties nurodymą Pradinis kreditorius), atstovaujama prokuristo V. Ž. ir UAB „Diguva“(pagal sutartį Naujasis kreditorius), atstovaujama direktorės J. F., sudarė Sutartį dėl reikalavimo perleidimo,kur Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui, o Naujasis kreditorius priima iš Pradinio kreditoriaus teises, įskaitant Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko(UAB „Panerių metalas“, įmonės kodas 303092900) su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir susikaupusias palūkanas ,susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, pagal žemiau išvardintas sąskaitas faktūras.Toliau Sutartyje yra nurodoma sąskaita faktūra Eil.Nr. 1 2019-01-02 , serija ir numeris IV R19-001, suma 16 919,33 Eur (Sutarties 1 p.) . Sutarties 2 p. nurodoma,kad pradinis skolininkas pripažįsta ir konstatuoja,kad šios Sutarties sudarymo dieną skolininko skola Pradiniam kreditoriui pagal nurodytus skolą pagrindžiančius dokumentus sudaro 16 919,33 Eur. Kitais Sutarties punktais aptariama atsiskaitymo sąlygos, patvirtinamas Reikalavimo galiojimas, pranešimo tvarka apie pasikeitusį kreditorių ir kiti Sutarties galiojimo ir vykdymo klausimai.

Pateikta 2019-01-02 sąskaita faktūra Nr. IV R19-001 patvirtinama, kad UAB „Ievroka“ pardavė UAB “Panerių metalas“ armatūros už 16 919,33 Eur, sąskaitą už UAB“Ievora“pasirašė V. Ž., už pirkėją - direkorė J. F., žymų apie apmokėjimą nėra. Atsakovai- UAB“ Diguva“ ir UAB“Panerių metalas“ bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog pagal šią sąskaitą faktūrą po Reikalavimo perleidimo būtų atsiskaityta.

Pateikta 2021-02-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1398-864/2021 patvirtinama, kad UAB“ Ievroka“ buvo iškelta bankroto byla, bei paskirtas įmonės administratorius- UAB „Tamtamas“.

Pateikta 2022-11-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2162-967/2022 patvirtinama, kad BUAB “ Ievroka“ tyčinį bankrotą sukėlė V. B. ir Y. L. veiksmai.

Pateiktu VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija patvirtinama, kad UAB „Ievroka  „ vadovais buvo: 2019-09-03 -2020-04-23 laikotarpiu V. B., o 2020-04-23 - 2021-03-02 laikotarpiu Y. L. gyv.Kijevo m Ukrainos Resp.

Iš pateikto 2023-05-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-01455-22 matosi,kad apklausiant liudytoju V. Ž. jis nurodė, jog su UAB “Panerių metalas“ direktoriumi V. D. yra pažįstamas apie 10 metų, nuo 2017 m buvo verslo partneriai, jam padėdavęs įregistruoti VĮ Registrų centro elektroninėje sistemoje UAB “Panerių metalas“ priimtus akcininkų sprendimus ar tvarkęs kitus klausimus.Apklaustas įtariamuoju V. D. nurodė,kad V. Ž. buvo jo partneris bei tvarkė bendrovės finansus, 2020 m nutaręs parduoti bendrovės akcijas, tai  jam V. Ž. surado akcijų pirkėją  ir po to sutvarkė akcijų pardavimą.

Iš pateikto BUAB “Ievroka“ ieškinio UAB “Panerių metalas“ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr.e2-391-1080/2023 matosi,kad ieškovas pateiktais paskaičiavimais nurodo, jog ieškovas atsakovui UAB “ Panerių metalas“ buvo sumokėjęs 323 660,31 Eur, o atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs 283 805 Eur, bei atsakovas negali pateikti pateisinančių dokumentų dėl 39 965,31 Eur ieškovo(BUAB „Ievroka“) sumokėtų lėšų gavimo pagrindo.

Iš pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-19 nutarties civilinėje byloje Nr.e2-100-910/2023 matyti,kad teismas konstatavo(nutarties 34 p.), jog BUAB “Ievroka“ nemokia tapo 2020 m pradžioje.

Pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartimi civilinėje byloje patvirtinama,kad V. Ž. 3 metams buvo uždrausta eiti bendrovės vadovo pareigas, o pateikta 2018-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2246-640/2018 patvirtinama,kad V. Ž. 5 metams buvo uždrausta eiti bendrovės vadovo pareigas(2018-04-18-2023-04-18 laikotarpiu).

Iš pateiktų kitų įrodymų byloje matosi, kad V. Ž. iki 2020-03-01 Reikalavimo perleidimo Sutarties sudarymo buvo glaudžiai susijęs tiek su UAB“ Ievroka“, tiek su UAB „Diguva“,tiek su UAB „Panerių metalas“, kur padėdavo tvarkyti finansinius ar kitokius dokumentus, arba patarinėdavo šių bendrovių vadovams. Tokiu būdu galima padaryti išvadą, kad V. Ž. 2020 m pradžioje buvo žinoma susidariusi UAB “Ievroka“ sunki finansinė padėtis, t.y. faktiškai šios bendrovės priešbankrotinė būsena. Kartu galima daryti išvadą,kad jam buvo žinoma ir ta aplinkybė,kad pagal 2019-01-02 UAB „Ievroka „ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. IV R19-001 UAB “Panerių metalas“ buvo skolingas UAB „Ievroka“ 16 919,33 Eur sumai, nes ši sąskaita iki 2020-03-01 buvo neapmokėta. Iš visų pateiktų byloje įrodymų matosi,kad suprantant apie gręsiantį bendrovės „Ievroka“ bankrotą ir bankroto paskelbimo atveju apie galimą kitų kreditorių įsijungimą į skolų išieškojimą iš bankrutuojančios bendrovės „Ievroka“, buvo nuspręsta Reikalavimo perleidimo būdu panaikinti UAB „Panerių metalas“ prievolę apmokėti UAB “Ievroka“ 16 919,33 Eur, o šios sumos apmokėjimo gavimą perkelti UAB “ Diguva“ bei tokiu būdu panaikinant galimybę kitiems kreditoriams išsireikalauti iš UAB „Diguva“ šią neapmokėtą sumą.Tiek UAB „Diguva“ , tiek UAB „Panerių metalas“ nepateikė įrodymų, kad ši suma būtų buvusi apmokėta ir būtų įtraukta į UAB „Diguva“ buhalterinę apskaitą.Šios aplinkybės nurodo,kad tiek UAB „Ievroka“ ,tiek „Diguva“ sudarydamos Sutartį veikė ne UAB “Ievroka „ naudai, o faktiškai veikė UAB „Panerių metalas“ naudai, kadangi UAB “Panerių metalas iki 2020-03-01, t.y.jau virš 1 metų buvo neapmokėjęs savo skolos UAB “Ievroka“ , bei ši suma UAB „Panerių metalas“ nebuvo sumokėta UAB „Diguva“ iki šiol, bei UAB“Diguva „ nepateikė įrodymų,jog ji tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo būdu būtų panaikinusi skolą UAB “ Panerių metalas“. Atsakovas-UAB“Diguva“ nepateikė įrodymų,kad ji Sutarties pagrindu būtų teikusi ieškinį ir teismo sprendimu ši sumai jai būtų buvusi priteista iš UAB „Panerių metalas“.Taigi šiuo atveju faktinis naudos gavėjas iš UAB“Ievroka“ ir UAB“Diguva“ sudarytos Sutarties iki šiol išliko UAB “Panerių metalas“,kuris gavo prekę, bet už ją nesumokėjo.

 Šios nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą ,kad šalių sudaryta Sutartis buvo apsimestinė ir turėjo tikslą panaikinti UAB “Ievroka“ kreditorinį reikalavimą UAB “Panerių metalas „ ir tuo pačiu UAB „Ievroka „bankroto atveju užkirsti kelią pareikšti reikalavimus į UAB „Panerių metalas“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo kreditorių naudai.Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti,kad UAB “Ievroka“ sudarydama Sutartį žinojo,kad ji tokiu atveju praras reikalavimo teisę į UAB “Panerių metalas“ dėl 16 919,33 Eur skolos išreikalavimo ir negaunant šios skolos sumos bendrovės finansinė padėtis dar tik pasunkės, kada jau 2020 m pradžioje bendrovės padėtis buvo bankroto būsenoje.Tokiu būdu UAB “Ievroka“ elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Šiuo atveju ir atsakovo- UAB“ Diguva“ veiksmus sudarant Sutartį galima laikyti nesąžiningais,kadangi matosi, jog po pasirašytos Sutarties nebuvo siekiama Sutartyje nurodytų tikslų, t.y. faktiškai perimti skolą ir ją išreikalauti iš UAB“ Panerių metalas“.Be to,iš pateiktų įrodymų byloje matosi, kad UAB „Diduva“ turėjo būti žinoma esama sunki UAB „Ievroka“ finansinė padėtis ir iki Sutarties sudarymo ji turėjo reikalauti iš UAB“Ievroka“ paaiškinimų ar įrodymų ,jog pastaroji neturi kreditorių ir žiūrėti ar įgydama Reikalavimo teises nepažeis kitų UAB “Ievroka“ kreditorių interesų.

Taigi šiuo atveju yra pagrindas taikyti actio Pauliana ir CK 1.82 str. reikalavimus ir pripažinti Sutartį negaliojančia (CK 1.80 str.2d.,182 str. 4d.,6.66 str.1 ir 4 d.) ir taikyti restituciją(CK 6.145 str.1d.).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo -UAB “Panerių metalas“ 16 919,33 Eur skolą ,neapmokėtą pagal 2019-01-02 sąskaitą faktūrą.Atsakovai nepateikė įrodymų,jog ši skola būtų sumokėta BUAB “Ievroka“ , ar po Sutarties sudarymo sumokėta UAB “Diguva“. Atsakovas - UAB “Panerių metalas“ nurodo,kad ši skolos suma yra įtraukta į ieškovo ieškinį pateiktą Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr.e2-391-1080/2023 ir šis ieškinio reikalavimas neturėtų būti nagrinėjamas šioje byloje. Ieškovas šią aplinkybę neigia, bei iš ieškovo pateiktos suvestinės dėl UAB “Panerių metalas“ skolos BUAB“Ievroka“ matosi, kad skola pagal 2019-01-02 sąskaitą faktūrą šioje byloje nėra įtraukta.Taigi panaikinus Sutartį ir šalis grąžinus į pradinę padėtį, prievolę dėl 16 919,33 Eur skolos sumokėjimo turi įvykdyti UAB “Panerių metalas“. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų,jog šią skolą būtų sumokėjęs BUAB“Ievroka“, tai iš atsakovo -UAB “Panerių metalas“ priteistina ši suma ieškovui, kadangi skolos sumokėjimo terminas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą yra seniai pasibaigęs .

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metinės palūkanas, kurias privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas).

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi pagal ieškovės- likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ ieškinį atsakovėms -uždarajai akcinei bendrovei „Diguva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Panerių metalas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo, skolos ir palūkanų priteisimo prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,kuria buvo :

„uždrausta atsakovui UAB „DIGUVA“, juridinio asmens kodas 303268070, valdyti, naudotis, ir disponuoti 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.2020-03-01, bei iš jos kylančiomis teisėmis ir pareigomis, uždrausta atsakovui UAB „DIGUVA“, juridinio asmens kodas 303268070 valdyti, naudoti ir disponuoti, parduoti, kitaip perleisti ar bet kokia forma apsunkinti 16 919,33 Eur reikalavimo teises į UAB „PANERIŲ METALAS“, o jeigu toks sandoris jau sudarytas - uždrausti jį vykdyti, uždrausta atsakovui UAB „PANERIŲ METALAS“, juridinio asmens kodas 303092900, atsiskaityti su atsakovu UAB „DIGUVA“ pagal 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2020-03-01; areštuota atsakovui UAB „PANERIŲ METALAS“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 16 919,33 Eur sumai, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštą ieškinį.

Areštuojant atsakovui UAB „PANERIŲ METALAS“, juridinio asmens kodas 303092900, priklausantį turtą, uždrausti atsakovui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant jai teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais.

Areštuojant atsakovui UAB „PANERIŲ METALAS“, juridinio asmens kodas 303092900,  priklausančias pinigines lėšas, uždrausti skolininkui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis (16 919,33 Eur sumai), leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.“

Paskirtos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo. 

Ieškovas , sutinkamai su CPK 83 str.1d.9 p. , nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas.Todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų. Iš atsakovės -UAB“Diguva“ (pritaikius CPK 80 str.7d. ir 82 str.) priteistinas 109 Eur dydžio žyminis mokestis dėl Sutarties panaikinimo, o iš atsakovės-UAB “Panerių metalas“ 381 Eur dydžio žyminis mokestis(16 919,33 Eur x 0,03=508 Eur x 0,75 =381)dėl skolos priteisimo.

 Nagrinėjant bylą bylos nagrinėjimo(pašto) išlaidos sudaro 6,64 Eur dėl pašto siuntų siuntimo UAB “Diguva „ ,todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakov UAB“ Diguva (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-265, 270 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. kovo 01 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2020-03-01 sudarytą tarp UAB „Ievroka“ (įmonės kodas 171442089)  ir UAB „Diguva“(įmonės kodas 303266870).

Taikyti vienašalę restituciją ir atstatyti aukščiau nurodyto sandorio šalis į pradinę padėtį -grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ievroka“(įmonės kodas 171442089) reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių metalas“(įmonės kodas 303092900) dėl 16 919,33 eurų skolos išreikalavimo.

Priteisti iš atsakovo- uždarosios akcinės bendrovės „Panerių metalas“(įmonės kodas 303092900) ieškovei - bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ievroka“(įmonės kodas 171442089) 16 919,33 eurų(šešiolika tūkstančių devynis šimtus devyniolika eurų trisdešimt tris centus) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 919,33 Eur  Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  Eur bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo-UAB “Diguva“ 109(vieną šimtą devynis)   Eur ir iš UAB “ Panerių metalas“ 381(tris šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur (lėšos turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis -žyminis mokestis) .

         Priteisti valstybei iš atsakovo-UAB “Diguva“ “(įmonės kodas 303266870)   6,64 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų(pašto) išlaidų(Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

         2023 m kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB “Diduva“ ir UAB “Panerių metalas“atžvilgiu palikti galioti iki įsiteisės ir bus įvykdytas sprendimas.

Sprendimas per 30(trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                Kęstutis Lukošiūnas

 

 

 

 

Papildoma informacija:

         Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.	Banko kodas	Banko pavadinimas
LT78 7290 0000 0013 0151	72900	AS „Citadele banka“
LT74 4010 0510 0132 4763	40100	Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
LT05 7044 0600 0788 7175	70440	AB SEB bankas
LT32 7180 0000 0014 1038	71800	AB Šiaulių bankas
LT24 7300 0101 1239 4300	73000	„Swedbank“, AB
LT42 7230 0000 0012 0025	72300	UAB Medicinos bankas