Civilinė byla Nr. e2-550-390/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12236-2021-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

        sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Reginai Mockevičienei,

        dalyvaujant  ieškovės atstovams Ž. U. ir advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovės atstovui I. O. (I. O.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mureka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – Vytauto Didžiojo universitetas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talo“ ieškiniu atsakovei UAB „Mureka“, trečiasis asmuo – Vytauto Didžiojo universitetas, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Mureka“ 51 550 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 998 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.       Nurodo, kad atsakovė MB „Mureka” (MB „Mureka“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. perregistruota į UAB „Mureka“) (toliau - Rangovas) laimėjo perkančiosios organizacijos Vytauto Didžiojo universiteto (toliau - Užsakovas) paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 469448 (toliau - Pirkimas) dėl Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų (U.K. KVR25745) fasadų tvarkybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas). Tarp atsakovės (Rangovo) ir Užsakovo 2020 balandžio 20 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) fasadų tvarkybos darbų viešojo pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 1-114 (toliau - Viešojo pirkimo sutartis).  Tarp šalių 2020 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 200218/01 (toliau - Sutartis), kuria ieškovė (toliau - Subrangovas) įsipareigojo Objekte atlikti visus langų demontavimo, langų ir palangių gamybos ir montavimo, durų, staktų, apvadų restauravimo darbus, langų grotų restauravimo ir naujų įrengimo, stogelio restauravimo darbus (toliau - Darbai). Ieškovė darbus atliko ir faktiškai perdavė atsakovei. Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė įforminti darbų priėmimą ir neapmokėjo už atliktus darbus. Pagal Sutartį atliktų darbų kaina be PVM yra 74 050 Eur. Atsakovė sumokėjo tik 22 500 Eur avansą, todėl įsiskolinimas yra 51 550 Eur. Ieškovės atliktus darbus atsakovė perdavė Užsakovui ir gavo apmokėjimų už šiuos darbus. Viešojo pirkimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Užsakovo, įvykdymo data 2021 m. birželio 5 d., o faktinė šios sutarties įvykdymo vertė - 358 642,14 Eur.  Ieškovė 2021 m. liepos 7 d. pakartotinai pateikė atsakovei priėmimui tarpinį atliktų darbų aktą ir galutinį darbų perdavimo ir priėmimo aktą bei įspėjo, kad jeigu iki 2021 m. liepos 20 d. darbai nebus priimti, t. y. nebus pasirašyti pateikti aktai, darbai bus perduoti pagal vienašalius aktus. Atsakovė 2021 m. liepos 20 d. raštu atsisakė priimti atliktus darbus, bei nurodė, kad iš ieškovei mokėtinų sumų bus išskaičiuoti delspinigiai už darbų vėlavimą. Atsakovė neįgijo teisės iš ieškovės reikalauti delspinigių, nes darbai nebuvo atlikti Sutarties 6.1 punkte nustatytu terminu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, už kurias atsako atsakovė. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, ieškovė 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 07/21/01 pagrįstai perdavė atsakovei darbus pagal vienašalius atliktų darbų aktus (Tarpinį darbų atlikimo aktą ir Galutinį darbų perdavimo aktą). Vadovaujantis CK 6.206 straipsniu, atsakovė negali remtis ta aplinkybe, kad atsakovė nepasirašė Galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto ir todėl ieškovė objektyviai negalėjo pateikti ir nepateikė garantinio laikotarpio užtikrinimo dokumento, nes taip atsitiko išimtinai tik dėl atsakovės kaltės ir jos neteisėtų veiksmų, kurių neigiama rizika tenka pačiai atsakovei. Todėl atsakovė neturi teisės naudotis Sutarties 6.5 punkte numatyta sulaikymo teise, t. y. sulaikyti 5 proc. sumą nuo ieškovui mokėtinų sumų. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei visą Darbų kainą, nepaisant to, kad ieškovė nėra pateikusi garantinio laikotarpio užtikrinimo dokumento. Faktą, kad ieškovė pagal Sutartį vykdė darbus visų pirma patvirtina aplinkybė, kad buvo sudaryta Sutartis, kuri nebuvo nutraukta ir yra galiojanti bei įvykdyta, taip pat šalių susirašinėjimo dokumentai, kuriais Sutarties vykdymo eigoje buvo derinami ir sprendžiami tiek darbų vykdymo, tiek darbų priėmimo klausimai, bei pateikiamos Objekte ieškovės sumontuotų langų ir durų atitikties deklaracijos. Ieškovės atliktiems subrangos darbams – langų ir durų montavimui atlikti jokie specialūs kvalifikaciniai atestatai nėra reikalingi.

3.       Atsakovė UAB „Mureka“ procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad ieškovė ieškinio materialiuosius reikalavimus nepagrįstai kildina iš 2020 m. gegužės 15 d. Statybos rangos sutarties. Ieškovė neturi teisės atlikti statybos – rangos, juo labiau - tvarkybos darbų ir jų nei de jure, nei de facto neatliko. Ieškovė neturi absoliučia jokio kvalifikacijos atestato, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 18 straipsnis, ir negali būti statybos darbų rangovu. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų (įrodymų) neva pagrindžiančių, esą ieškovė atliko kokius nors statybos rangos darbus. Pagal Sutarties 6.1 punktą darbų pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi ieškovė jokių darbų neatliko (o ir neturėjo teisės atlikti), o atsakovė privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus prieš VDU, atsakovė darbus Objekte atliko savo jėgomis ir medžiagomis. Atsakovė neperdavė ieškovei jokių darbų (veiklų sąrašo), statybvietės, o ieškovė nepriėmė; ieškovei nepateikus nei statybos darbų kvalifikacijos atestato, nei rangos civilinės atsakomybės poliso, nebuvo pradėtas realus (faktinis) Sutarties vykdymas, o pasibaigus Sutarties galutiniam įvykdymo terminui, iki kurio pabaigos ieškovė jokių darbų net nepradėjo ir net neturėjo teisės pradėti, atsakovė visus darbus atliko pati.  Trečiojo asmens VDU pateiktame į bylą 2021 m. liepos 22 d. Darbų perdavimo ir priėmimo akte yra aiškiai nurodyta, kad visus darbus atliko išskirtinai MB Mureka (šiuo metu tai – UAB Mureka). Tai reiškia, jog Sutartis nors formaliai buvo pasirašyta, tačiau nei de jure, nei de facto neįsigaliojo ir netapo šalims įpareigojančia. Atitinkamai, de jure Sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento). Iš esmės ieškovė pati pripažįsta, jog jokių statybos - tvarkybos darbų neatliko: ieškovės vienašališkai pasirašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija ALO Nr. 0536 yra nurodyti ne statybos darbai, o prekės (langai, durys, grotos) ir nurodyta „Prekes priėmė“. Taip pat ieškovės vienašališkai išrašyti Atliktų darbų aktas Nr. 2 (akto Nr. 1 ieškovė neišrašė, iš karto – aktą Nr.2) ir Galutinis darbų perdavimo priėmimo aktas yra niekiniai ir negaliojantys ab initio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, vienašalis darbų perdavimas (vienašalis akto pasirašymas) galimas tik esant teisėtiems statybos rangos teisiniams santykiams, o ieškovė apskritai nėra Rangovas, neturi net teisės atlikti jokių statybos rangos darbų. Be to, ieškovė, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą neva atliktų statybos darbų aktų pagrindu, netgi neįtraukė neteisėtai ir nepagrįstai išrašytos PVM sąskaitos faktūros į VMI apskaitą - tai yra, tiek de jure, tiek de facto ieškovė pati pripažįsta, jog jokių apmokėtinų darbų neatliko bei pažeidė imperatyviąsias įstatymines nuostatas dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, pasirašymo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos. Taigi, tiek Sutartis, tiek aktai, tiek PVM sąskaita faktūra yra niekiniai ir negaliojantys ab initio, nesukuriantys nei ieškovei, nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims jokių teisių ir pareigų.

5.       Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo universitetas prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.

7.       Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovė jokių darbų pagal sudarytą šalių sutartį neatliko ir darbų neperdavė, todėl atsakovei neatsiranda pareiga mokėti skolą už darbus.

8.       Ieškinys tenkintinas.

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė laimėjo viešąjį pirkimą Nr. 469448 dėl (duomenys neskelbtini) fasadų tvarkymo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) priklausančių trečiajam asmeniui – Vytauto Didžiojo Universitetui. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2020m. balandžio 6d. dėl tokių darbų atlikimo sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. 1-114. Kaip matyti iš 2020m. gegužės 15d. statybos rangos sutarties Nr. 2005118/1, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo minėtame objekte atlikti visus langų demontavimo, langų ir palangių gamybos ir montavimo, durų, staktų, apvadų restauravimo darbus, langų grotų restauravimo ir naujų įrengimo, stogelio restauravimo darbus. Šalys sutarties 2. 1 punkto sąlyga nustatė, kad sutarties kaina yra 75000 Eur be PVM. Pagal rangos sutarties 1. 2 punktą ieškovė įsipareigojo perduoti darbų rezultatą atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, o atsakovė įsipareigojo ieškovės atliktus darbus priimti ir atsiskaityti už juos su ieškove nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 22 500 Eur avansą prieš atliekant darbus. 

10.       Tarp šalių kyla ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovė įrodinėja, kad ji visus sutartus darbus atliko, o atsakovė atsisakė pasirašyti galutinį darbų priėmimo aktą ir neapmoka už darbų atlikimą. Atsakovė atsikirtinėja, kad ieškovė aplamai jokių darbų neatliko, šalių sudaryta sutartis, aktai bei PVM sąskaitos yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų  sudarymo momento ir negali sukurti atsakovei bei kitiems asmenis teisių ir pareigų.

11.        Minėta, kad nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Atsakovė neginčija, kad ir pagal šalių sudarytą sutartį apmokėjo avansą ieškovei. Nustatyta ir tai, kad atsakovė nors ir neišviešinusi viešojo pirkimo metu, kad pasitelks darbų atlikimui subrangovą, faktiškai darbų atlikimui pasitelkė ieškovę, todėl pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovė tapo generaliniu rangovu dėl darbų atlikimo užsakovui trečiajam asmeniui. Pagal bylos aplinkybes trečiasis asmuo - užsakovas su generaliniu rangovu yra pilnai atsiskaitęs, o ginčas iškilo tik tarp generalinio rangovo ir subrangovo dėl atliktų darbų apmokėjimo. Tokiu atveju, kvalifikuotina, kad tarp šalių susiformavo subrangos teisiniai santykiai ir iškilusį ginčą reikia spręsti pagal CK normas reglamentuojančias subrangos (rangos) teisinius santykis (6 .644 straipsnis).

12.       Civilinėje teisėje galiojant dizpozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2010m. rugsėjo 27d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). 

13.       Nustatyta, kad atsakovė sumokėdama avansą ieškovei pagal šalių sudarytą subrangos sutartį ją vykdė. Ieškovė taip pat vykdė sutartį ir atliko sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad šalių sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, o taip pat negalioja ir yra niekiniai po sutarties sudarymo ieškovės pateikti darbų-priėmimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros. Pažymėtina, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas sandoris tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Jie nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose. Bendrosios taisyklės, pagal kurias konkrečiu atveju sprendžiama, ar sandoris priskiriamas prie niekinių, yra CK 1. 78, 1.80 ir 1. 181 straipsniuose. Juose nustatyta, kad niekiniai ir negaliojantys yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra galiojanti, todėl šalių turi būti vykdoma. 

14.       Kaip matyti iš bylos duomenų, kad ieškovė faktiškai įvykdė sutartį ir atliko darbus. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovė atlikusi darbus 2021m. liepos 9d. pateikė atsakovei tarpinį atliktų darbų aktą ir galutinį darbų perdavimo- priėmimo aktą ir informavo atsakovę, kad jeigu iki 2021m. liepos 20d. darbai nebus priimti ir pasirašyti aktai, darbus perduos pagal vienašalius aktus. Atsakovė 2021m. liepos 20d. pateiktu atsakymu ieškovei informavo, kad  iš mokėtinų sumų bus išskaičiuoti delspinigiai už darbų vėlavimą, tačiau neneigė, kad ieškovė darbų nebuvo atlikusi. Tokiu būdu, vertinant atsakovės poziciją spręstina, kad atsakovė kėlė ieškovei tik darbų neatlikimo pagal terminus klausimą, bet jokių kitų pretenzijų dėl darbų eigos, tame tarpe ir dėl darbų atlikimo neturint reikiamos kvalifikacijos, ar aplamai negalėjimo ieškovei vykdyti statybos darbus nereiškė. Tokius argumentus atsakovė pateikė tik ieškovei iškėlus bylą teisme dėl ginčo, taigi, darytina išvada, kad atsakovė tokiu būdu atsikirtinėdama vengia apmokėti ieškovei už atliktus darbus. 

15.        Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame nurodoma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).                                                    

16.       Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas taip pat laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje,  bylos Nr. 3K-3-17/2007 ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę ( Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 ir kt.). 

17.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą ( Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). 

18.       Minėta, kad ieškovė atsakovei darbus perdavė vienašaliu darbų perdavimo aktu, o atsakovė tokio ieškovės pateikto vienašalio akto neginčija, tik motyvuoja, kad jis yra niekinis ir negalioja. Teismo vertinimu, tokia atsakovės argumentacija dėl nurodytų priežasčių laikytina nepagrįsta. Teismas įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu ir visą kitą atsakovės motyvaciją nurodytą procesiniuose dokumentuose dėl nesutikimo su ieškiniu laiko nenuoseklia, neaiškia ir nesuprantama. Visa tai teismas traktuoja tik kaip vengimą apmokėti ieškovei skolą, todėl išdėstytų argumentų procesiniuose dokumentuose plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

19.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir nepripažinus ieškovės vienašalio darbų priėmimo akto negaliojančiu darytina išvada, kad ieškovė pagal CK 6. 694 straipsnio 4 dalį pagrįstai ir remdamasi vienašaliais darbų perdavimo aktais perdavė atliktus darbus atsakovei. Pagal šalių sudarytos sutarties 6. 3 punkto sąlygą atsakovė turi apmokėti ieškovei už atliktus darbus, tačiau tokios pareigos nevykdo. Todėl neapmokėta 51 550 Eur skola už atliktus darbus iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.644 straipsnis). 

20.       Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

21.       Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio mproceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

22.       Ieškovės atstovas 2022 m. gegužės 13 d. prašymu prašo priteisti turėtas 2 208 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 998 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 210 Eur už advokato teisines paslaugas, taip pat pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį patenkinti. 

              Priteisti iš atsakovės UAB „Mureka“ į/k 302989509 51 550 Eur skolą už neapmokėtus darbus ieškovei UAB „Talo“, į/k 302453059.

              Iš atsakovės UAB „Mureka“ ieškovei UAB „Talo“ priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

             Priteisti iš atsakovės ieškovei 2 208 Eur bylinėjimosi išlaidas.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

  Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Algimantas Kukalis