Civilinė byla
Nr. 2-1449/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovų Plungės rajono
savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens „Plungės lagūna“ atskiruosius
skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties,
kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1917-524/2010
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį
atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys
uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“ ir uždaroji akcinė bendrovė
„Vikstata“, dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai
tinklai“ 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apygardos teismui paduotu ieškiniu
prašė panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas
viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra
Plungėje. I etapas“ Nr. 78468 jungtinės veiklos partnerių – ieškovo ir trečiojo
asmens UAB „Vikstata“ – 2009 m. gegužės 21 d. pasiūlymas, panaikinti atsakovo
sprendimą dėl trečiojo asmens „Plungės lagūna“ pasiūlymo įrašymo į preliminarią
pasiūlymų eilę (b. l. 2-5, 19-22). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos
priemonių ir sustabdyti ginčijamo viešojo pirkimo procedūras, o jei pirkimo
sutartis jau sudaryta, uždrausti ją vykdyti. Prašymą motyvavo tuo, kad jei būtų
konstatuotas imperatyvių normų pažeidimas organizuojant bei vykdant konkursą ir
jei pirkimo sutarčiai būtų taikytos imperatyvioms normoms prieštaraujančio
sandorio teisinės pasekmės, sutartį įvykdžius sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų
ar taptų negalimas, o ieškovas prarastų valstybinį užsakymą.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m.
gegužės 28 d. nutartimi (b. l. 44-45) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo tenkino. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad
egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė įvykdyti
teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, - tuo atveju, jei pirkimo
procedūros nebus sustabdytos ir baigsis sudarius pirkimo (preliminarią sutartį)
arba nustačius konkurso laimėtoją (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.).
Atsakovas Plungės rajono savivaldybės
administracija atskiruoju skundu (b. l. 51-57) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą
išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
atmesti, o ieškovui skirti baudą.
Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos
teismo nutartis pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo principus bei
viešąjį interesą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačios
siekiamiems tikslams ir gali lemti didelius nuostolius atsakovui, jei dėl
sustabdytų viešojo pirkimo procedūrų Aplinkos projektų valdymo agentūra, kaip
nurodoma agentūros 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2010 m. vasario 17 d. raštuose (b.
l. 58-59), inicijuos projekto finansavimo sustabdymą, projekto finansavimo ir
administravimo sutarties nutraukimą ar siūlys LR aplinkos ministerijai priimti
sprendimą dėl išmokėtų lėšų (jų dalies) grąžinimo. Tokiu atveju neteks prasmės
viešasis konkursas, kurį vykdyti vien tik savo lėšomis atsakovas nepajėgus (b.
l. 109-110), ir kilęs teisinis ginčas dėl jo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009
m. birželio 25 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2-645/2009,
nurodė, kad teismas gali
atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų
teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų
neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų
tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, negu reikia šiems tikslams
pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo
stabilumas, t. y., jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti
kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 21 d.
nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2-576/2009, nurodė, kad pagal VPĮ pirkimo procedūros negali būti
stabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija patirtų didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas.
Telšių visuomenės sveikatos centro
laboratorija atliko Plungės kvartalų (apie 340 namų ūkių), kurių vandentiekio
ir kanalizacijos tiesimo projekto konkursą sustabdė pirmosios instancijos
teismas, šulinių vandens mikrobiologinį tyrimą ir pateikė išvadas, kad tikrintas
geriamas vanduo netinkamas vartoti, užterštas nitritais, nitratais ir mikrobais
(b. l. 63-71). Geriamo vandens kokybe susirūpinę ir miesto gyventojai (b. l.
72-78). Reaguodamas į gyventojų pastabas ir pageidavimas, atsakovas pakeitė
vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo prioritetines kryptis (b. l. 83-85). Apie
geriamojo vandens kokybės problemas bei jų sprendimo būdus ir eigą rašo masinės
informacijos priemonės (b. l. 79-82, 86). Taigi, atsižvelgiant į ketinamą
pirkti objektą, viešojo pirkimo rezultatas glaudžiai susijęs su atitinkamos
teritorijos gyventojų gerove, aplinkos apsauga - viešuoju interesu. Jeigu
konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių
gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba
panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinis teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-658/2007).
Atsakovas taip pat
prašo skirti ieškovui 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
(CPK 95 str.). Piktnaudžiavimas procesu, atsakovo nuomone, pasireiškia tuo, kad
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi tarp tų pačių
proceso dalyvių dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių esant analogiškoms
aplinkybėms išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-248/2010 atmetė ieškovo
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 60-62), tačiau ieškovas
inicijavo naują civilinę bylą (kitas ieškinio dalykas) ir vėl reiškia
analogiškus nepagrįstus procesinius prašymus, kurie gali sužlugdyti projektą.
Trečiasis asmuo
UAB „Plungės lagūna“ atskiruoju
skundu (b. l. 123-125) prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir skirti
ieškovui baudą, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos
atskirajame skunde išdėstė atsakovas.
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies
ir analizuoja atskirajame skunde, jei priimtas - atsiliepime į jį nurodytus
argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK
329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos
medžiagą, įvertinusi skundų bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog
pirmosios instancijos teismas nepaisė laikinųjų apsaugos priemonių įtakos
viešajam interesui, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis
naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas
nebaigtinis sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių. Vieną iš laikinųjų
apsaugos priemonių rūšių, kurios taikomos tik bylose dėl viešojo konkurso, - pirkimo
procedūrų sustabdymą, numato Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1
punktas. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalis sako, kad teismas gali
nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų taikymo neigiamos
pasekmės viršytų netaikymo teikiamą naudą.
Tiekėjo,
kuris buvo eliminuotas iš viešojo konkurso ir pageidauja būti sugrąžintas į jį,
teisės į teisminę gynybą požiūriu pirkimo procedūrų stabdymas yra svarbus
procesine prasme, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis
pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji
sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Nesustabdžius pirkimo
procedūrų, tiekėjo pažeistų subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų
teisminės gynybos būdų, kuriais jis galėtų realiai
pasinaudoti (CK 1.138 str.), skaičius sumažėtų, nes būtų
pasikeitusi faktinė situacija. Bet taikyti
laikinąsias apsaugos priemones gali būti atsisakyta, jeigu pripažįstant vieno
asmens interesus būtų paneigti kito (-ų) asmens (-ų) interesai, kurie ne mažiau
svarbūs nei tiekėjo teisė į teisminę gynybą.
Atsakovas Plungės
rajono savivaldybės administracija 2009 m. paskelbė supaprastintą atvirą viešąjį
konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje.
I etapas“ (pirkimo Nr. 78468). Projekto tikslas – užtikrinti tinkamos kokybės
geriamojo vandens tiekimą ir tinkamą nuotekų tvarkymą Plungėje, padidinti šių
paslaugų prieinamumą gyventojams. Plungės mieste prie centralizuotos
vandentiekio sistemos prisijungę 86,4 %, o prie nuotekų sistemos – 79,5 %
gyventojų. Prie centralizuotų sistemų neprisijungę gyventojai naudoja gruntinį
kastinių šulinių vandenį, kuris neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimų, jiems neužtikrintas ir nuotekų tvarkymas (b. l. 63-69). Visos –
išvalytos ir neišvalytos – nuotekos patenka į Babrungo, Minijos, Nemuno upes,
kol galiausiai pasiekia Baltijos jūrą. Pagal Vyriausybės patvirtintą Geriamo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategiją viešai
tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas
vartotojams iki 2015 m. turėtų siekti ne mažiau kaip 95 % visų šalies gyventojų
(b. l. 105).
Įgyvendinus
projektą bus išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai Plungės r.
savivaldybės teritorijoje, užtikrintas sveiko, atitinkančio ES reikalavimus
geriamo vandens tiekimas gyventojams, racionalus ir efektyvesnis vandens
išteklių naudojimas, rekreacijos potencialas, neigiamo poveikio žmonių
sveikatai ir aplinkai prevencija, patikima atvirų vandens telkinių ir vandens
ekosistemų apsauga, vandens ekosistemų įvairovė, biologinis produktyvumas (b.
l. 107).
Nors
projektas turėjo būti pradėtas 2009 m. rugsėjo mėnesį ir baigtas po pusantrų
metų 2011 m. sausio mėnesį (b. l. 58), ginčijamos pirkimo procedūros užtruko jau
1 m., nepasirašyta rangos ar paslaugų teikimo sutartis, jau nekalbant apie
sutarties vykdymą.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo
ketintos pirkti paslaugos ypač aktualios atitinkamos vietovės gyventojų daliai,
augmenijai ir gyvūnijai, todėl galima teigti, kad jos susijusios su viešuoju
interesu. Išgyventi kurį laiką neturint šių paslaugų (t. y. kaip ir iki šiol)
įmanoma, tačiau tokiu atveju gyventojai būtų priversti neapibrėžtą laiko tarpą
toliau kęsti nepatogumus, susijusius su geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo
nekokybiška sistema ar net centralizuotos geriamo vandens ir nuotekų šalinimo
sistemos nebuvimu. Tokiomis elementariomis priemonėmis kaip kokybiškas
geriamasis vanduo ir/ar centralizuota nuotekų šalinimo sistema galima
efektyviai kovoti su daugeliu bakterinės (parazitinės) kilmės infekcinių ligų,
pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas; mažiau užteršta augmenija ir gyvūnija taip
pat prisideda prie sveikesnės aplinkos. Tad viešojo intereso, susijusio
su kokybišku geriamu vandeniu bei nuotekų šalinimu, apsaugai turi būti
teikiamas prioritetas lyginant su privačių asmenų (ieškovo) teisių gynyba.
Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali
sukelti ir neigiamų finansinių pasekmių. Projekto finansavimo ir administravimo
sutartis pasirašyta 2009 m. birželio 23 d. (b. l. 87-115). Joje numatyta, kad
92 % [(8 026 104,94 Lt ÷8 900 000 Lt) x 100 %] projekto išlaidų bus
finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų, likę 8 % - iš
savivaldybės biudžeto lėšų (b. l. 110). Minėtos sutarties 5.1.1. punktu
projekto vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo laikytis pirkimų vykdymo plano. Antraip
Aplinkos projektų valdymo agentūra gali inicijuoti projekto finansavimo
mokėjimo sustabdymą, sutarties nutraukimą arba siūlyti LR aplinkos ministerijai
priimti sprendimą dėl projekto vykdytojui išmokėtų lėšų (jų dalies) grąžinimo
(Sutarties 5.2.1 p.). Aplinkos projektų
valdymo agentūra 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2010 m. vasario 17 d. raštais perspėjo
atsakovą, kad pastarasis nukrypsta nuo pirkimų vykdymo plano, todėl kyla
grėsmė, kad projektas nebebus finansavimas ES struktūrinės paramos lėšomis. Atkreiptinas
dėmesys, kad perkančioji organizacija, siekdama sėkmingai
ir laiku atlikti pirkimą, privalo taip planuoti vykdomo pirkimo procedūrų
atlikimo laiką, kad jis apimtų tiek įstatymo reglamentuotus pirkimo vykdymo
terminus, tiek ir pretenzijų pateikimo arba procedūrų sustabdymo laikotarpį
(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-33/2009). Vis tik jeigu bylinėjimasis užsitęstų pernelyg ilgai ir
atsakovas negaus numatyto finansavimo iš ES struktūrinių fondų, visas projektas
žlugs, nes atsakovas vienas pats nepajėgs jo finansuoti. Jei nebebus vykdomas
projektas, tuomet praras prasmę tiekėjo teisė į teisminę gynybą kaip tokią.
Finansinis laikinųjų apsaugos priemonių aspektas sudaro papildomą pagrindą
panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias
apsaugos
priemones.
Apeliantai, be kita ko, prašo skirti ieškovui
baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai reiškiant
nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nuslepiant nuo bylą
nagrinėjančio teismo Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį,
kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias
apsaugos priemones ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
atmestas. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog Klaipėdos apygardos
teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-986-265/2010 dėl to paties konkurso
tarp tų pačių šalių, dėl ankstesnių atsakovo viešojo pirkimo komisijos
sprendimų ir prašė ją prijungti prie šios civilinės bylos. Minėtoje civilinėje
byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. ieškovo prašymu taip
pat taikė laikinąsias apsaugos priemones, bet Lietuvos apeliacinis teismas,
konstatavęs viešojo intereso, susijusio su gyventojų gerove, aplinkos apsauga,
pažeidimą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį
ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė iš esmės – ieškovo
prašymą atmetė (b. l. 60-62). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantų
prašymo, nes atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų,
kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Draudimas kelti
naujus reikalavimus paaiškinamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, kaip
apeliacinės instancijos teismas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir/ar
pagrįstumo kontrolės forma. Apeliacija reiškia ne naują arba pakartotinį bylos
nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o teismo priimto sprendimo (nutarties) patikrinimą teisės taikymo ir/ar faktų nustatymo
aspektu (CPK 301 str., 338 str.). Apeliantų prašymo nagrinėjimas išsyk apeliacinės
instancijos teisme prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai ir
užkirstų byloje dalyvaujančių asmenų teisei į apeliaciją.
Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymą dėl
baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantai visų pirma turėtų adresuoti
pirmosios instancijos teismui, o būdami nepatenkinti pirmosios instancijos
teismo priimtu procesiniu sprendimu – motyvus dėl tokio teismo procesinio sprendimo
teisėtumo ir pagrįstumo gali įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir
klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašymą
stabdyti supaprastinto atviro viešojo konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje. I etapas“ (pirkimo Nr. 78468)
procedūras atmesti.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras
Driukas
Danutė Gasiūnienė