Civilinė byla Nr. e3K-3-74-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00498-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.1.6.2; 2.6.38; 3.5.23

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. G., uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ ir trečiojo asmens A. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“ (ieškovės užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Oilco“, ir ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (ieškovės užsienio bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Eglitana“, R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras M. V., R. Ž., užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“ „HR Protrans OÜ“, uždaroji akcinė bendrovė „Litamicus“, A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu, nesąžiningumo prezumpciją, advokato veiklos garantijas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, kurios teises ir pareigas perėmė užsienio bendrovė „Harbet Universal S. A.“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Luna Capital Group“, prašydama pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 13 d. atsakovės ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ sudarytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, turėdama finansinių įsipareigojimų ieškovei, perleido nuosavybės teisę trečiajam asmeniui į paskutinį sau priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana (Pauliano ieškinys) reglamentuojančias teisės normas.

3.       2014 m. lapkričio 27 d. teismui buvo pateikta užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ sudaryta taikos sutartis. Ji Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta, civilinė byla nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-164-613/2020 išnagrinėtas ir tenkintas pareiškėjos BUAB „Luna Capital Group“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 pagal ieškovės užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ieškinį atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys RAB „Oilco“, užsienio bendrovė „Ukeldi Investment LTD“, R. G..

4.       Atnaujinęs procesą, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-164-613/2020 nutarė netvirtinti ieškovės užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ 2014 m. lapkričio 27 d. taikos sutarties kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai bei viešajam interesui ir konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 tiek, kiek ja patvirtinta ieškovės bendrovės „Petrade Ltd“, atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ taikos sutartis ir ta bylos dalis nutraukta, netenka teisinės galios. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1184-516/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ prašymo dėl taikos sutarties netvirtinimo netenkino, konstatavęs, kad tik išnagrinėjęs atnaujintą bylą iš esmės teismas gali nuspręsti dėl taikos sutarties, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, galiojimo.

5.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-152-513/2020, kurioje ieškovė užsienio bendrovė „Ukeldi Investment Inc“, perėmusi ieškovės užsienio bendrovės „Cophaspec Trading AG“ teises ir pareigas, patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento šiuos sandorius:

5.1.                      2013 m. gruodžio 16 d. BUAB „Luna Capital Group“ ir bendrovės „Petrade Ltd“ sudarytą susitarimą prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, pagal kurį yra susitariama įkeisti BUAB „Luna Capital Group“ turtą;

5.2.                      2013 m. gruodžio 16 d. įregistruotą hipotekos sutartį Nr. 20120130070661;

5.3.                      2014 m. birželio 13 d. BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140;

5.4.                      2014 m. birželio 13 d. BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6144;

5.5.                      netvirtinti 2014 m. lapkričio 25 d. BUAB „Luna Capital Group“, bendrovės „Petrade Ltd“ ir RAB „Oilco“ sudarytos taikos sutarties;

5.6.                      2015 m. gegužės 15 d. bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1535;

5.7.                      2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2828;

5.8.                      taikyti restituciją, pripažinti BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).

6.       Nurodė, kad ieškovė yra BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė. BUAB „Luna Capital Group“, kurios finansinė padėtis buvo sunki, turėdama pradelstų įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams, perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą su bendrove susijusiems asmenims, paslėpė jį nuo bendrovės kreditorių ir taip pažeidė kreditorių interesus patenkinti jų reikalavimus iš bendrovės nekilnojamojo turto. Kreditoriai taip pat negali išsiieškoti iš kito bendrovės turto, nes iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks turtas.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu tenkino ieškovės „Harbet Universal S. A.“ (perėmusios ieškovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas) ieškinį atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo RAB „Oilco“, ir ieškovės užsienio bendrovės „Ukeldi Investment LTD“ (perėmusios ieškovės užsienio bendrovės „Cophaspec Trading AG“ teises ir pareigas) patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“, R. G., tretieji asmenys notarai M. V., E. S., A. K., R. Ž., užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“, „HR Protrans OÜ“, UAB „Litamicus“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas nusprendė:

7.1.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento dalį BUAB „Luna Capital Group“ ir bendrovės „Petrade Ltd“ 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimo prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, pagal kurį yra susitariama įkeisti BUAB „Luna Capital Group“ turtą;

7.2.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 16 d. įregistruotą hipotekos sutartį Nr. 20120130070661;

7.3.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-6140;

7.4.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-6144;

7.5.                      netvirtinti BUAB „Luna Capital Group“, bendrovės „Petrade Ltd“ ir RAB „Oilco“ 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties;

7.6.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, priteisiant iš bendrovės „Harbet Universal S. A.“ (perėmusios bendrovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas) atsakovei R. G. 60 000 Eur;

7.7.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2828, ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, priteisiant iš bendrovės „Harbet Universal S. A.“ (perėmusios bendrovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas) atsakovei UAB „Eglitana“ 230 000 Eur.

8.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ apeliacinius skundus, 2022 m. kovo 22 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tvirtinti 2014 m. lapkričio 25 d. bendrovės „Petrade Ltd“, BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ taikos sutartį, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria patvirtinta 2014 m. lapkričio 25 d. bendrovės „Petrade Ltd“, atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ taikos sutartis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 2 d. bendrovės „Petrade Ltd“, BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB „Oilco“ taikos sutartį; panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 22 d. sprendime konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Tačiau įvertinusi byloje nustatytas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. visą sandorių sudarymo grandinę, kai dalis atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ priklausiusio nekilnojamojo turto buvo perleista trečiajam asmeniui RAB „Oilco“, vėliau, sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, dengiant turimą įsiskolinimą, buvo perleistas bendrovės „Petrade Ltd“ nuosavybėn, o dar vėliau dalis turto ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis buvo perleista atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“, taip pat įvertinusi byloje esančius duomenis apie galimą šalių nesąžiningumą ir sąsajumą, kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl paminėtų pirkimo–pardavimo sutarčių (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, pasiūlydamas ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paliko nepakeistą.

11.       Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovės užsienio bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ teisių perėmėja užsienio bendrovė „Klahan Inc“ 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

11.1.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1535;

11.2.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2828;

11.3.                      taikyti restituciją, pripažinti BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).

12.       Ieškovė, patikslinusi ieškinį, šiuos sandorius ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendus pripažinti taikos sutartį negaliojančia, bendrovė „Petrade Ltd“ neįgijo teisių į taikos sutartimi perleidžiamą turtą. Dėl šios priežasties bendrovė „Petrade Ltd“, nebūdama savininkė, neteisėtai perleido turtą atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“. Remiantis CK 4.48 straipsnio 1 dalimi, perduoti nuosavybės teisę į daiktą gali tik pats savininkas. Šiuo atveju bendrovė „Petrade Ltd“ (jos teises ir pareigas perėmė bendrovė „Harbet Universal S. A.“) nebuvo parduodamų nekilnojamųjų objektų savininke. Be to, ieškovės teigimu, ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, o būtent – sudaryti tarp bendrovės „Petrade Ltd“, R. G. ir UAB ,,Eglitana“ kaip neteisėtos BUAB ,,Luna Capital Group“ turto perleidimo schemos dalis, todėl yra negaliojantys ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Šie ginčijami sandoriai pažeidžia ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, nes bendrovės kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į neteisėtai pasisavintą bendrovės turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. sprendimu atmetė ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (perėmusios ieškovės užsienio bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ teises ir pareigas) patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“, R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras M. V., R. Ž., užsienio bendrovės „HR Protrans OÜ“, „Harbet Universal S. A.“, UAB „Litamicus“, A. G., paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismas nustatė, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atsakovė R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl trijų nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. buto, negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos ir negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, pirkimo ir pardavimo. Bendrovė „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl negyvenamosios patalpos – maitinimo paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo. Bendrovė „Petrade Ltd“ ir UAB „Litamicus“ 2015 m. rugsėjo 24 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl devynių nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo.

15.       2016 m. liepos 5 d. bendrovė „Petrade Ltd“ buvo išregistruota iš viešų registrų, jos teises ir pareigas tiek šioje byloje, tiek BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje perėmė bendrovė „Harbet Universal S. A.“

16.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-1378-826/2018). Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad BUAB „Luna Capital Group“ faktiškai buvo nemoki jau nuo 2013 m. kovo 12 d. – turto vertė siekė 2 589 065,24 Eur, o pradelstos skolos kreditoriams – 2 104 887,83 Eur. Teismas konstatavo, kad BUAB „Luna Capital Group“ pagal 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu užsienio bendrove „HR Protrans OÜ“, iki 2013 m. sausio 15 d. turėjo grąžinti 2 000 000 JAV dolerių skolą, tačiau skola grąžinta nebuvo; skola kitai kreditorei užsienio bendrovei „Cophaspec Trading AG“ (pradinei šios bylos ieškovei), kurios teises ir pareigas perėmė užsienio bendrovė „Ukeldi Investment Inc“, pagal 2013 m. sausio 18 d. naftos produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį 2013 m. kovo 12 d. siekė 741 583,83 JAV dolerio, o 2013 m. balandžio 3 d. – 1 326 421,54 JAV dolerio.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė užsienio bendrovė „Klahan Inc“ (pradinė ieškovė užsienio bendrovė „Ukeldi Investment Inc“) yra atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė, tačiau nebuvo ir nėra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ kreditore. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, nes ginčija ne savo skolininkės, o savo skolininkės kreditorės sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius.

18.       Teismas nurodė, kad netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo trečiajam asmeniui teisę, kuri dar neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju ši netiesioginio ieškinio sąlyga neegzistuoja, nes šios bylos atsakovės UAB ,,Eglitana“ ir R. G. nėra BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkės, taip pat jau išregistruota užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir jos teises perėmusi bendrovė „Harbet Universal S. A.“ nėra BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkė. Teismas padarė išvadą, kad šiuo ieškiniu siekiama sukurti teisinę padėtį, jog atsakovės UAB ,,Eglitana“ ir R. G. taptų BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkėmis pritaikius restituciją, tačiau, teismo vertinimu, jos tokios tapti negali net ir įvykdžius panaikintos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties atgręžimą.

19.       Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau teismas nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Kita tokio ieškinio pareiškimo sąlygų – skolininkas (trečiasis asmuo) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovės R. G. ir UAB ,,Eglitana“ nėra BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkės, o užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (bendrovė „Harbet Universal S. A.“) yra BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorė. Kadangi šios bylos atsakovės nėra trečiojo asmens BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkės, o BUAB ,,Luna Capital Group“ nėra atsakovių R. G. ir UAB ,,Eglitana“ kreditorė, tai ji taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakoves. Taigi, teismas konstatavo, kad byloje neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga.

20.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje nustato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimo 106 punkte nurodė šios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. pasisakyti dėl ginčo sandorių galiojimo kitais nei actio Pauliana pagrindais, ir (ar) dėl to užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas perėmusi bendrovė „Harbet Universal S. A.“ gali būti laikoma tinkamu subjektu, t. y. ar gali būti įpareigota grąžinti atsakovėms už nekilnojamąjį turtą sumokėtas lėšas. Teismo vertinimu, šis ieškinys sietinas su CPK 760 straipsnio 3 dalimi, nes BUAB ,,Luna Capital Group“ administratorius nesikreipė dėl panaikintos taikos sutarties, patvirtintos panaikinta teismo nutartimi, vykdymo atgręžimo.

21.       Teismas nustatė, kad sudarant ginčo sandorius Nekilnojamojo turto registre kaip parduodamų objektų savininkė buvo įregistruota užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, kuri ginčo sandoriais parduotą nekilnojamąjį turtą – maitinimo paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 patvirtinta taikos sutartimi. Todėl teismas nesutiko su ieškove, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ nebuvo parduodamo turto savininke.

22.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ši registracija būtų panaikinta, todėl konstatavo, kad sudarant ginčo sandorius CK 4.48 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl šioje byloje susiklosčiusios teisinės situacijos, kai tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu taikos sutartis, kuria užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ tapo savininke, buvo panaikinta, o BUAB ,,Luna Capital Group“ nesikreipė dėl nutarties vykdymo atgręžimo.

23.       Taip pat teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog sudarydamos ginčo sandorius šalys turėjo pagrindo manyti, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ neturi nuosavybės teisių į ginčo objektus. Teismo vertinimu, tai, kad užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ nuosavybės teisės į ginčo objektus panaikintos daug vėliau įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sukuria kitus materialiuosius teisinius santykius, kildinamus iš delikto, nes byloje nepaneigtas ginčo sandorių pirkėjų sąžiningumas.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CK 1.81 straipsnio prasmę turi būti įrodyta, jog pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo, t. y. šios bylos ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma turto iš BUAB ,,Luna Capital Group“ iškėlimo schema neįrodo, jog su bankrutuojančia įmone nebuvo atsiskaityta iki ginčo sandorio sudarymo, priešingai, iki šios bylos ginčo sandorių sudarymo ir panaikintos taikos sutarties sudarymo pati bankrutuojanti įmonė pardavė šios bylos ginčo turtą ir gavo lėšas, šias taikos sutartimi įsipareigojo grąžinti. Be to, ginčo turto dalies įsigijimas pagal panaikintą taikos sutartį buvo susietas su užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ 1 246 882,79 JAV dolerio įskaitymu ir 449 772,75 JAV dolerio BUAB „Luna Capital Group“ skolos užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ mokėjimo išdėstymu.

25.       Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad šalys, sudarydamos 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. sandorius, turėjo neteisėtą tikslą ir jis buvo pasiektas – BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš perleisto turto. Anot teismo, ieškovės nurodoma turto iškėlimo iš bankrutuojančios įmonės schema negali būti taikoma ginčo sandoriams, nes jų šalimi nebuvo nei pati bankrutuojanti įmonė, nei jos skolininkė, o šių sandorių šalimi buvo BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorė užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, kuri 2015 m. gegužės mėn. ir rugpjūčio mėn. realizavo įgytą turtą, vykdydama savo skolos išieškojimą iš BUAB ,,Luna Capital Group“ ne teismo tvarka.

26.       Teismas nurodė, kad šią schemą ieškovė ir trečiasis asmuo įrodinėjo savo paaiškinimais, S. H. B. (S. H. B.) vadovavimu įmonėms „Moon Group AG“ ir užsienio bendrovių „Petrade Ltd“ ir „Moon Group AG“ bei BUAB ,,Luna Capital Group“ bendrumu per jų akcininką M. Ž.. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patikslintame ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad BUAB „Luna Capital Group“ ir užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ buvo susijusios įmonės per asmeninius santykius su R. ir M. Ž. bei S. H. B., kuris buvo užsienio bendrovės „Moon Group AG“ ir užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ vadovas, ieškovė įrodinėja 35, 36, 38 priedais prie savo ieškinio, tačiau 38 priede – bendrovės „Moon Group AG“ likvidavimo pažymėjime – yra pastaba, kad ši pateikta informacija neturi teisinės galios. Net ir įvertinus tai, jog ieškovės nurodomai aplinkybei įrodyti gali būti teikiami viešojoje erdvėje esantys įmonių pažymėjimai, iš šio pateikto įrodymo padaryti neginčijamos išvados, kad užsienio bendrovei „Moon Group AG“ ir užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ ginčo sandorio sudarymo metu vadovavo tas pats asmuo S. H. B., nėra pagrindo, nes 38 priede nėra nurodyta išbraukto vadovo S. B. vadovavimo data. Be to, teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis, byloje neįrodyta, ar S. B. ir S. H. B., nurodomas kaip užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ vadovas, yra tas pats asmuo.

27.       Anot teismo, nors ieškovė nurodė, kad šis faktas jau buvo konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-143-516/2022, tačiau paminėtu sprendimu ginčo sandoriai nebuvo panaikinti, o priešingai – ši panaikinto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis perduota nagrinėti iš naujo. Taigi ginčijamų sandorių šalys yra kiti asmenys, nei nurodyti panaikintoje taikos sutartyje. Kita vertus, vien tai, jog užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir „Moon Group AG“ juridiniai asmenys faktiškai kontroliuojami to paties asmens, neleidžia preziumuoti šios bylos sudarytų sandorių neteisėtumo.

28.       Teismas nenustatė, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir BUAB ,,Luna Capital Group“ turėjo bendrų dalyvių ir vadovų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo 72 ir 73 punktuose konstatuota, jog užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (jos teises ir pareigas perėmė bendrovė „Harbet Universal S. A.“) buvo BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorė ir jos finansinis reikalavimas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Luna Capital Group“ bankroto byloje. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nepaneigta užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ pozicija ir jos atstovo trečiojo asmens A. G. paaiškinimas, jog ši įmonė vykdė skolos, susiformavusios 2014 m., padengimo procedūras, įteisintas taikos sutartimi, kuri vėlesniu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia kaip pažeidžianti BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorių teises. Tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas konstatavo, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai taip pat neįrodyti.

29.       Teismas nustatė, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, įgijusi nuosavybės teises į turtą, sudarė tris nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, tačiau ieškovė ginčija tik du sandorius. Sandorio, sudaryto su trečiuoju asmeniu UAB ,,Litamicus“, ieškovė neginčija, todėl, teismo vertinimu, akivaizdaus visų šių sandorių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas neginčijamas sandoris taip pat buvo sudarytas su užsienio bendrove „Petrade Ltd“, kurios nuosavybės teisės į parduotą turtą buvo panaikintos ta pačia taikos sutartimi.

30.       Teismas padarė išvadą, jog atsakovė R. G. negali būti laikoma nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes įgijo turtą asmeninės nuosavybės teise, ir nėra duomenų, kad ji būtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ar BUAB „Luna Capital Group“ vadovais, savininkais ar naudos gavėjais. Teismas konstatavo, kad jos sutuoktinis advokatas A. G. nesusijęs su ginčijamais sandoriais, veikė tik kaip teisinis patarėjas pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą. Anot teismo, byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą, todėl teismas laikė tikslinga vadovautis šių šalių paaiškinimais, laikant, kad šalys buvo sąžiningos.

31.       Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas ir Lietuvos advokatų etikos kodeksas, galiojęs ginčo sandorio sudarymo metu, nenustatė draudimo advokatui pasiūlyti sutuoktinei sudaryti atlygintinį sandorį dėl ginčo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise su jo klientu. Tik nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos advokatų etikos kodekso redakcija, kurios 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti kliento vardu ar interesais klausimu ar byloje, kuriuo ar kurioje advokatas, advokato tėvai (įtėviai), sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) turi priešingą klientui finansinį, komercinį ar asmeninį suinteresuotumą. Ginčo sandoris buvo sudarytas 2015 m. gegužės 15 d., kai ši teisės norma dar negaliojo, tačiau ir šiuo atveju turi būti įrodytas priešingas advokato klientui finansinis, komercinis ar asmeninis suinteresuotumas.

32.       Taip pat teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB ,,Eglitana“ atstovavimo sutartis su advokatų kontora „Goštautas ir partneriai“ buvo sudaryta 2016 m. vasario 25 d., t. y. po ginčo sutarties sudarymo. Tai, kad advokatas A. G. bendravo su UAB ,,Eglitana“ atstovu iki šios sutarties sudarymo, teismo vertinimu, neįrodo, jog jis vienu metu atstovavo ginčo sandorio pirkėjui ir pardavėjui.

33.       Teismas nenustatė, kad atsakovai yra niekinių sandorių šalys, o yra tretieji asmenys, kurie įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens. Teismo vertinimu, nekilnojamojo turto objektai pagal ginčo sutartis yra perleisti sąžiningoms įgijėjoms, todėl, nenustačius atsakovių UAB ,,Eglitana“ ir R. G. nesąžiningumo, turto nebūtų galima išreikalauti natūra net ir pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles. Šioje normoje nustatytas ribotos vindikacijos institutas, kai iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Duomenų, kad nurodomo nekilnojamojo turto valdymas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, teismas nenustatė.

34.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“, R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo patenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė vienašalę restituciją – grąžino nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė vienašalę restituciją – grąžino nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, paskirstė bylinėjimo išlaidas.

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-143-516/2022 bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. eA2-85-253/2021, kuria pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento: dalis 2013 m. gruodžio 16 d. BUAB „Luna Capital Group“ ir užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ susitarimo prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, pagal kurį yra susitariama įkeisti BUAB „Luna Capital Group“ turtą; 2013 m. gruodžio 16 d. įregistruota hipotekos sutartis Nr. 20120130070661 ir 2014 m. birželio 13 d. BUAB „Luna Capital Group“ bei RAB „Oilco“ pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1ES-6140, 2014 m. birželio 13 d. BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“ pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1ES-6144 yra įsiteisėjusios, todėl joms yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sandorių neteisėtumas ir jų pripažinimo negaliojančiais pagrindai turėjo būti vertinami kartu su ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotomis ginčijamų sandorių šalių sąsajumo aplinkybėmis.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinus taikos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kilo reikšmingos teisinės pasekmės – užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ niekada neįgijo, o BUAB „Luna Capital Group“ niekada neperleido taikos sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80, 4.48 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).

38.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, neįgijusi turto taikos sutarties pagrindu, netapo šio turto savininke ir negalėjo įgyvendinti savininkei tenkančių teisių, t. y. perleisti turto nuosavybės teise (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad sudarant ginčijamus sandorius formaliai užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ buvo registruota kaip perleidžiamo turto savininkė, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nepaneigia teisės tokius ginčijamus sandorius nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, o asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

40.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad nuosavybės teisių į daiktą įregistravimas registre ir jų nenuginčijimas yra pagrindas spręsti, jog sudarant ginčijamus sandorius užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ buvo nekilnojamojo turto savininke ir turėjo teisę perleisti nuosavybės teises į turtą. Priešingai, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, sudarydama 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovėmis R. G. ir UAB „Eglitana“, veikė neteisėtai ir perleido turtą nebūdama šio turto savininkė. Kadangi atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo turtą iš asmens, kuris nebuvo savininkas ir neturėjo teisės turto parduoti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.48 straipsnis), todėl yra niekiniai ir negaliojantys.

41.       Pasisakydama dėl ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarka ir gerai moralei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl trijų nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo, o užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl negyvenamosios patalpos – maitinimo paskirties patalpos pirkimo ir pardavimo. R. G. yra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. sutuoktinė (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o UAB „Eglitana“ yra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. kontoros klientė. Nors advokatas A. G. teismo proceso metu neigė savo sąsajas su užsienio bendrove „Petrade Ltd“, UAB „Eglitana“ ir teigė, kad nedarė įtakos nei savo sutuoktinei atsakovei R. G., nei UAB „Eglitana“ dėl ginčijamų sandorių sudarymo, anot apeliacinės instancijos teismo, šie jo paaiškinimai paneigti visuma byloje surinktų įrodymų.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė UAB „Eglitana“ buvo atstovaujama advokato A. G. kontoros advokato padėjėjos V. Š. Advokatas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie objektų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, pardavimą jis žinojo ir tokią informaciją perdavė atsakovei UAB „Eglitana“, su jos vadovu susipažino gal 6 mėn. iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. atsakovė UAB „Eglitana“ yra susijusi su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ per advokatą A. G. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės UAB „Eglitana“ sąsajumą iš dalies patvirtina ir tai, kad atsakovė UAB „Eglitana“ įsigytas patalpas toliau nuomoja tai pačiai nuomininkei MB „Platus pasirinkimas“, kuri šias patalpas buvo išsinuomojusi dar tada, kai turtas priklausė Ž. kontroliuojamai bendrovei.

44.       Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prie atsakovės R. G. atsiliepimo pridėtas el. susirašinėjimas patvirtina, jog užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (ir atitinkamai advokatas A. G.) jau 2013 m. birželio mėn. neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie UAB „Luna Capital Group“ nemokumą. Nors atsakovė UAB „Eglitana“ įgaliojimą jai atstovauti advokato A. G. kontoros advokato padėjėjai V. Š. išdavė tik 2016 m. vasario 25 d., tačiau savo atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Eglitana“ nurodė, jog bendrovės direktorius G. R. su advokatu A. G. susipažino ir pradėjo bendradarbiauti tik siekdamas įgyti maitinimo paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), ir norėdamas sutvarkyti nekilnojamajam turtui naudoti ir eksploatuoti priskirtą žemės sklypą. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 16 d. raštas Nr. 10327566 ir pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Eglitana“ ir advokatą A. G. siejo profesiniai (verslo) santykiai iki 2016 m. vasario 25 d. atstovavimo sutarties su V. Š. pasirašymo.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nei užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, atstovaujama advokato A. G., nei atsakovės R. G. ar UAB „Eglitana“ negalėjo nežinoti, jog ginčo sandoriai pažeidžia kitų nemokios bendrovės kreditorių interesus, todėl atsakoves laikė nesąžiningomis įgijėjomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su ieškove, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovėmis R. G. ir UAB „Eglitana“, veikė iš anksto suderintais veiksmais, siekdamos iškelti iš BUAB „Luna Capital Group“ visą turtą, taip apribodamos BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių galimybes tenkinti savo finansinius reikalavimus, o tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ginčo sandorius pripažino taip pat prieštaraujančius ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

46.       Spręsdama restitucijos taikymo klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju iki pažeidimo buvusi padėtis (galimybė BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriams nukreipti savo reikalavimus į perleistą turtą (arba jo vertę) tiek, kiek bus būtina jų reikalavimams patenkinti) bus atkurta taikant vienašalę restituciją natūra, nes, viena vertus, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, kuri su R. G. ir UAB „Eglitana“ sudarė ginčijamus sandorius, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kita vertus, atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ elgėsi nesąžiningai, todėl turi prisiimti neteisėtų veiksmų pasekmes. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė byloje taikyti vienašalę restituciją ir atsakovėms UAB „Eglitana“ bei R. G. perleistą nekilnojamąjį turtą sugrąžinti BUAB „Luna Capital Group“.

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

47.       Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovei R. G. patenkintas, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                      Apeliacinės instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje apsiribojama keliomis pastraipomis, akivaizdžiai neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Palyginus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės perrašė ieškovės poziciją, neatlikdamas jokio savarankiško įrodymų ir argumentų viseto tyrimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas be jokios pateisinamos priežasties neatsižvelgė į įrodymų tyrimą, kurį atliko pirmosios instancijos teismas.

47.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovėmis R. G. ir UAB „Eglitana“, veikė iš anksto suderintais veiksmais, siekdamos iškelti iš BUAB „Luna Capital Group“ visą turtą, taip apribodamos BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių galimybes tenkinti savo finansinius reikalavimus, o tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Tokiu teismo motyvu yra sudaromas įspūdis apie iš anksto suderintus veiksmus, neatlygintiną sandorį, siekį iškelti iš BUAB „Luna Capital Group“ visą turtą, nors byloje nėra ginčo ir tai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad:

47.2.1.                      užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ turėjo (o jos teisių perėmėja ir tebeturi) neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Luna Capital Group“;

47.2.2.                      Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintas užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas perėmusios užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“ finansinis reikalavimas BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje. Užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ (užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“) reikalavimo teisė nebuvo ginčyta;

47.2.3.                      BUAB „Luna Capital Group“, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir RAB „Oilco“ taikos sutartį sudarė 2014 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas ją patvirtino 2014 m. gruodžio 2 d.;

47.2.4.                      byloje ginčijama sutartis buvo sudaryta 2015 m. gegužės 15 d. notarine tvarka, pagal sutartį atsakovė R. G. visiškai atsiskaitė su užsienio bendrove „Petrade Ltd“;

47.2.5.                      sudarant sutartį advokatas A. G. neatstovavo užsienio bendrovei „Petrade Ltd“, o jai atstovavo konkretus jos valdymo organų įgaliotas asmuo – V. P. (V. P.);

47.2.6.                      nekilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu šioje byloje, sudarė nereikšmingą dalį BUAB „Luna Capital Group“ turto, nurodyto jos finansinėse ataskaitose, – 2014 m. įmonė turėjo 88 079 468 Lt trumpalaikio turto;

47.2.7.                      byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto sandorių kaina atliekant įskaitymą su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ nėra jų rinkos kaina;

47.2.8.                      UAB „Litamicus“ analogiškomis aplinkybėmis 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ už 530 000 Eur įsigijo pastatą, susidedantį iš 5 butų, 3 negyvenamųjų patalpų bei dalies žemės sklypo, tačiau šis sandoris tebegalioja.

47.3.                      Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiama tariama turto perleidimo schema, yra nepagrįsti. Vienintelis teismo identifikuotas pažeidimas yra toks, kad su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ sudaryta taikos sutartimi buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka BUAB „Luna Capital Group“, tikėtina, esant nemokiai (žr. prejudicinį faktą, nustatytą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-143-516/2022 53 punkte). Tačiau toks eiliškumo pažeidimas nereiškia, kad turtas buvo perleistas, nes atitinkama dalimi sumažėjo galiojanti užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ (užsienio bendrovės „Harbet Universal S. A.“) reikalavimo teisė į BUAB „Luna Capital Group“.

47.4.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (ir atitinkamai advokatas A. G.) jau 2013 m. birželio mėn. neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą. Ji grindžiama vieninteliu įrodymu – 2013 m. rugpjūčio 23 d. advokato A. G. el. laišku užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ dėl BUAB „Luna Capital Group“, kuriame nurodoma: „Vekselio nepaliko, prašo atidėti terminą – nenori, kad užareštuotum sąskaitas ir jam liks tik bankrotas. Sakė, kad baudžiamųjų bylų nebijo.“ Šis įrodymas, nors ir atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime (sprendimo 48 punkte), nėra atskleistas apeliacinės instancijos teismo sprendime. Taip pat jis įrodo agresyvią derybinę BUAB „Luna Capital Group“ poziciją su užsienio bendrove „Petrade Ltd“, o ne indikaciją, kad ji yra nemoki. Tai patvirtina tiek kitų jos kontrahentų elgesys, tiek ir jos veiklos pobūdis. Grasinimas buvo tik žodinis ir vykstant deryboms dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nė vienas iš pastarųjų aspektų, nurodytų byloje ir įvertintų pirmosios instancijos teismo, nebuvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo.

47.5.                      BUAB „Luna Capital Group“ grasinimų užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ kontekstą paaiškina tai, kad didžioji dalis jos turto (mažiausiai virš 70 proc.) visada buvo reikalavimo teisės į debitorius. Taip buvo 2012, 2013, 2014 metais ir iki pat bankroto. Tiek ieškovės teisių perleidėjas, tiek trečiasis asmuo užsienio bendrovė „HR Protrans OÜ“ buvo profesionalios įmonės šioje veikloje, jos sudarė milijonų vertės sutartis su BUAB „Luna Capital Group“ ir netaikė jokių įprastų prievolių užtikrinimo būdų. Taigi, BUAB „Luna Capital Group“ veiklos ir turto ypatumai kontrahentams neabejotinai buvo žinomi ir nebuvo laikomi keliančiais rizikas, o pati BUAB „Luna Capital Group“ akivaizdžiai buvo laikoma patikima kontrahente. BUAB „Luna Capital Group“ buvo didžiulė ir rinkoje įsitvirtinusi įmonė. 2013 metais ji buvo 19-oje vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytame 50-ies juridinių asmenų, 2013 metais pardavusių daugiausiai prekių ir paslaugų ne Lietuvoje, sąraše (2012 metais ji buvo 18 vietoje). Rinkoje įmonė veikė nuo 2009 metų.

47.6.                      Tokia BUAB „Luna Capital Group“ turto struktūra ir veikimo ypatumai puikiai paaiškina ir iliustruoja jos tuomečio vadovo žodinį grasinimą bankrotu užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovui advokatui A. G.. Kadangi BUAB „Luna Capital Group“ niekada neturėjo daug lengvai disponuojamo turto (lėšų), todėl ir areštas, ypač ilgalaikis, galėjo lemti įmonei skaudžias pasekmes, nes jos veikla visada ir priklausė nuo to, kiek sėkmingai iš debitorių yra atgaunamos lėšos, kurios užtikrina įmonės veiklos tęstinumą. Grasinimas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, anaiptol nereiškia, kad įmonė buvo nemoki ir advokatas A. G. (ar tuo labiau kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys) tai žinojo.

47.7.                      Tokiu paviršutinišku požiūriu iš esmės yra preziumuojama, kad advokatas A. G. laisvai dalijosi informacija, gauta vykdant kliento pavedimą, t. y. profesine paslaptimi. Toks teismo vertinimas ir apskritai toks ieškovės reikalavimų pagrindas (tariamos advokato kuriamos schemos) yra tiesioginė grėsmė advokato veiklos garantijoms, nes advokatas turi ribotas galimybes gintis dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies, kuri apskritai pašalina tokio ieškinio pagrindo galimybę.

47.8.                      Atsakovė R. G., sudarydama sandorį su viešame registre registruota turto savininke užsienio bendrove „Petrade Ltd“, įgijusia turtą teismo sprendimu patvirtintos sutarties pagrindu, pas notarą neturėjo kokių nors teorinių galimybių patikrinti, ar (ir kaip) toks sandoris pažeis BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių teises.

47.9.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė CK 1.80 ir 4.48 straipsnių pažeidimą, kadangi diferencijavo tomis pačiomis aplinkybėmis sudarytas sutartis. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinus taikos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas konstatavo, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ niekada neįgijo, o BUAB „Luna Capital Group“ niekada neperleido taikos sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo turtą iš asmens, kuris nebuvo savininkas ir neturėjo teisės turto parduoti, todėl šie sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.48 straipsnis) ir yra niekiniai ir negaliojantys.

47.10.                      Vis dėlto byloje buvo nustatytos aplinkybės ir buvo keliamas klausimas dar ir dėl UAB „Litamicus“, kuri po patvirtintos ginčijamos taikos sutarties 2015 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ už 530 000 Eur įsigijo pastatą, susidedantį iš 5 butų, 3 negyvenamųjų patalpų bei dalies žemės sklypo. Tai to paties turto, kurį užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ įgijo iš BUAB „Luna Capital Group“ nebegaliojančios taikos sutarties pagrindu, dalis. Vis dėlto ši sutartis nepanaikinta, nors UAB „Litamicus“ analogiškai įgijo, anot teismo, turtą iš asmens, kuris nebuvo savininkas ir neturėjo teisės turto parduoti. Padaręs išvadas dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl būtinybės panaikinti šį sandorį ir be atskiro reikalavimo.

47.11.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.67 straipsnyje nustatytą nesąžiningumo prezumpciją ir nepagrįstai pripažino ginčo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu. CK 6.67 straipsnio 3 punkte nenustatytas toks nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindas, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas. CK 6.67 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis.

47.12.                      Sutartį užsienio bendrovės „Petrade LTD“ vardu sudarė ne advokatas A. G., o šios bendrovės valdymo organų įgaliotas asmuo V. P., kurio įgaliojimai buvo tinkamai notaro patvirtinti. Taigi, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ savarankiškai įsivertino ir priėmė sprendimą parduoti turtą R. G.. Kadangi užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ valdymo organai su R. G. nėra susiję giminystės ar kitais artimais ryšiais, todėl CK 6.67 straipsnis šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

47.13.                      Be to, advokatas A. G., veikdamas kliento vardu, jokiais atvejais negali būti prilyginamas juridinio asmens valdymo organui, nes tai prieštarauja imperatyviai Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.

47.14.                      Atsakovė R. G. yra sąžininga turto įgijėja. Ji notaro patvirtinta sutartimi įsigijo turtą (duomenys neskelbtini), už 60 000 Eur. Sutartyje nurodyta, kad įsigyjamo turto nusidėvėjimo procentas – 46, o statybos metai – 1958. Atsakovė yra profesionali architektė, sukaupusi didelę profesinę patirtį (nuo 1997 metų užsiima individualia architekto veikla) ir, skirtingai nuo visų kitų besidomėjusiu šiuo turtu interesantų, įžvelgė potencialą, ir šį sunkiu savo darbu bei lėšomis įgyvendino. Šis butas iki šiol yra publikuojamas prie atsakovės atliktų darbų. Užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ buvo skaidriai jį įgijusi ir nebuvo jokių indikacijų, kad turtas galėjo būti įgytas neteisėtai. Įsigyto buto būklę prieš įsigijimą ir po atliktų darbų tiesiogiai įrodė byloje pateiktos nuotraukos, kurių įrodomoji reikšmė jokiais kitais leistinais įrodymais byloje yra nepaneigta. Nors BUAB „Luna Capital Group“ nusipirko ginčo turtą už 75 000 Eur, tačiau dvejus metus į jį neinvestavo lėšų, palikdama jį toliau griūti, o atsakovė R. G. jį visiškai suremontavo ir pateikė į bylą įrodymus – fotofiksacijas iki remonto ir po jo. Kaip buvo paaiškinta bylos nagrinėjimo metu, butas net neturėjo funkcionuojančių langų, pats namas buvo landynė, apleistas ir neprižiūrėtas.

47.15.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą. Skundžiamu sprendimu taikyta vienašalė restitucija yra nepagrįsta, nes pažeidžia sąžiningos įgijėjos atsakovės R. G. teises. Apeliacinės instancijos teismas tokį restitucijos būdą grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, užsienio bendrovė „Petrade LTtd yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Antra, atsakovai, įskaitant R. G., elgėsi nesąžiningai.

47.16.                      Nė vienas iš šių motyvų nėra byloje patvirtintas ar sudarė pagrindą taikyti vienašalę restituciją. Atsakovė yra sąžininga įgijėja ir, kaip jau minėta, turtas iš jos išreikalautas negali būti (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96, 6.153 straipsniai). Atsakovė R. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepaisė fakto, kad nors užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ji turi teisių perėmėją – bendrovę „Harbet Universal S. A.“

47.17.                      Pagal teismo taikytą vienašalę restituciją jos pasekmes patiria tik sąžininga turto įgijėja atsakovė R. G., kuri ne tik praranda iš esmės pagerintą turtą, bet ir už šį turtą sumokėtus pinigus užsienio bendrovei „Petrade Ltd“. Toks vienašalės restitucijos taikymas ne tik neatitinka restituciją reguliuojančių teisės normų, bet ir teisingumo bei protingumo principų, kai turto pardavėja užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (jos naudos gavėjai) iš esmės pasiliks atsakovės sumokėtas lėšas, o kiti pardavėjos kontrahentai (UAB „Litamicus“) apskritai analogiškomis aplinkybėmis toliau išlaiko tiek turtą, tiek teisinį pagrindą.

47.18.                      Taikyta vienašale restitucija taip pat yra sukuriamas BUAB „Luna Capital Group“ nepagrįstas praturtėjimas. Turtą atsakovė R. G. valdo nuo sutarties sudarymo jau itin ilgą laiką – daugiau negu 8 metus. Į bylą yra pateikti ir jokiais leistinais įrodymais nepaneigti duomenys, kad šis turtas buvo įsigytas visiškai suniokotas ir apleistas. Palyginus turto būklę prieš pagerinimus ir po jų, akivaizdu, kad tai apskritai jau kokybiškai naujas turtas. Taigi, pritaikydamas vienašalę restituciją apeliacinės instancijos teismas sukūrė ir situaciją, kai BUAB „Luna Capital Group“ grąžinamas ne jos įsigytas, bet visiškai sutvarkytas ir absoliučiai kitos vertės turtas. Tai visiškai prieštarauja restitucijos paskirčiai, nes šalys nėra grąžinamos į pradinę padėtį.

48.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Eglitana“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Eglitana“ patenkintas, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

48.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, nes taikė vienašalę restituciją ir taip pažeidė sąžiningos įgijėjos atsakovės UAB „Eglitana“ teises. Atsakovė yra sąžininga įgijėja ir turtas iš jos negalėjo būti išreikalautas. Atsakovė UAB „Eglitana“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Vienašalė restitucija atsakovės UAB „Eglitana“, kaip sąžiningos įgijėjos, kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti pardavėjos teisių į parduodamą daiktą trūkumų, atžvilgiu negalima, nes ginčo pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė ir byloje nebuvo nustatytas kitų asmenų padarytas nusikaltimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme.

48.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (pradinė padėtis). Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijai taikyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018).

48.3.                      Vienašalės restitucijos taikymą apeliacinės instancijos teismas grindė dviem aplinkybėmis: pirma, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ir, antra, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir turi teisių perėmėją – bendrovę „Harbet Universal S. A.“ Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepaisė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad vienašalė restitucija šiuo atveju iš esmės atitinka baudą, lygią sumokėtai turto kainai, ir sukuria BUAB „Luna Capital Group“ nepagrįstą praturtėjimą. Pagal skundžiamu teismo sprendimu taikytą vienašalę restituciją jos pasekmes patiria tik sąžininga turto įgijėja UAB „Eglitana“, kuri praranda turtą ir už jį užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ sumokėtus pinigus. Toks vienašalės restitucijos taikymas ne tik neatitinka restituciją reguliuojančių teisės normų, bet ir teisingumo bei protingumo principų, kai turto pardavėja bendrovė „Petrade Ltd“ (jos naudos gavėjai) iš esmės pasiliks atsakovės sumokėtas lėšas.

48.4.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.67 straipsnyje nustatytą nesąžiningumo prezumpciją ir nepagrįstai pripažino ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais. Ieškovė užsienio bendrovė „Klahan Inc“ (užsienio bendrovė „Ukeldi Investment Inc“) yra atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė, tačiau ji nėra ir nebuvo užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ kreditore. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs šią bylą pirmą kartą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, nes ginčija ne savo skolininkės, o savo skolininkės kreditorės sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius. Kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį yra išimtis iš nurodytų taisyklių, aiškinama ir taikoma itin siaurai – individualaus delikto atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

48.5.                      Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Kita tokio ieškinio pareiškimo sąlygų – skolininkas (trečiasis asmuo) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Eglitana“ nėra BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkė, o užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (bendrovė „Harbet Universal S. A.“) yra BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorė. Kadangi atsakovė UAB ,,Eglitana“ nėra trečiojo asmens BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkė, o BUAB ,,Luna Capital Group“ nėra UAB ,,Eglitana“ kreditorė, tai pastaroji taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Eglitana“. Taigi, byloje, kaip teisingai nustatyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga.

48.6.                      Byloje nustatyta, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, įgijusi nuosavybės teises į turtą, sudarė tris nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, tačiau ieškovė ginčija tik du sandorius. Sandorio, sudaryto su trečiuoju asmeniu UAB ,,Litamicus“, ieškovė neginčija, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdaus visų šių sandorių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei nėra. Ieškovės nurodomas neginčijamas sandoris taip pat buvo sudarytas su užsienio bendrove „Petrade Ltd“, kurios nuosavybės teisės į parduotą turtą buvo panaikintos ta pačia taikos sutartimi. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė bando selektyviai vertinti byloje surinktus įrodymus.

48.7.                      Ginčijant sutartis pagal CK 1.80 straipsnį ir 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir sprendžiant dėl reikalavimo taikyti vienašalę restituciją, esminę reikšmę turi atsakovų veiksmų įvertinimas sąžiningumo aspektu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Eglitana“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžininga. Atsakovė UAB „Eglitana“ žinojo (nustatyta papildomai administracijos vadovo direktoriaus G. R. bei trečiojo asmens paaiškinimais žodiniame teismo posėdyje), kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ nekilnojamąjį turtą įgijo teisės aktų tvarka teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ir kad sudaromas pirkimo–pardavimo sandoris nepažeidžia jokių užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ kreditorių interesų, nes tokių aplinkybių tuo metu apskritai nebuvo. Jokie teisės aktai ar bendrieji teisės principai nenustato sandorio šalies prievolės patikrinti teismo sprendimo (turinčio res judicata galią), kurio pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, teisėtumą. Šiuo atveju vyko įprastas ir normalus pirkimo–pardavimo sandoris. Byloje esantys teismų procesiniai sprendimai patvirtina aplinkybę, kad nuo 2013 m. kovo 12 d. BUAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki, tačiau šie sprendimai buvo priimti tik 2019–2020 metais. Atitinkamai 2019 ir 2020 metų teismų sprendimais nenustatyta ir nepatvirtinta, kad faktas apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą galėjo būti ir buvo žinomas kitiems asmenims (atsakovei UAB „Eglitana“) anksčiau, nei buvo priimti minimi teismų sprendimai.

48.8.                      Atsakovės UAB „Eglitana“, kaip verslo subjekto, elgesys sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį buvo pakankamai apdairus ir atitiko sąžiningo verslininko standartus. Tokie sandoriai atsakovei buvo įprastinė ir siektina įmonės veikla. Atsakovės UAB ,,Eglitana“ atstovas G. R. paaiškino, kad jo įmonė užsiima nekilnojamuoju turtu ir vėjo jėgainių statyba. 2015 m. žiemą G. R. grįžo iš JAV ir pradėjo domėtis trimis nekilnojamojo turto objektais Vilniuje, tačiau po derybų su advokatu A. G. nupirko tik vieną objektą. Jokie kriterijai ir veiksniai net ir ypač apdairiam verslininkui teisinėje valstybėje neturi kelti abejonių dėl teismo galutinio sprendimo galios, net jei tai yra sudaromo sandorio objekto įgijimo pagrindas.

48.9.                      UAB „Eglitana“ derėjosi dėl sandorio daugiau nei pusę metų. UAB „Eglitana“ direktorius pats asmeniškai dalyvavo derybose, o UAB „Eglitana“ advokatas A. V. tikrino perkamo objekto registrus viešuose registruose, UAB „Eglitana“ direktorius samdė architektus ir inžinierius, kad būtų įvertinta perkamo turto atitiktis techninėms sąlygoms. Buvo kalbama ir su nuomininku. Be to, ne UAB „Eglitana“ direktorius nustatė pradinę parduodamo objekto kainą. Byloje nustatyta, kad UAB „Eglitana“ už turtą sumokėjo 230 000 Eur, t. y. daugiau, nei sumokėjo už jį BUAB „Luna Capital Group“ – 212 871 Eur. Sandorio sudarymo momentu VĮ Registrų centro pateikiama daikto (patalpų) vidutinė rinkos vertė buvo 59 600Eur. Visą pirkimo–pardavimo kainą UAB „Eglitana“ sumokėjo pardavėjui banko pavedimu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai darytina išvada, jog atsakovė UAB „Eglitana“ buvo sąžininga sandorio šalis.

48.10.                      Ieškovė ir kiti su ja susiję proceso dalyviai kaip vienintelį atsakovės UAB „Eglitana“ nesąžiningumo požymį nurodo UAB „Eglitana“ ryšius su advokatu A. G.. Šias aplinkybes ieškovė aiškina nepagrįstai plačiai (braižo schemas, nurodo neva vykusius pokalbius ir visaip kaip bando pasakyti nepagrįstai tą patį išgalvotą faktą), nors to nepatvirtina jokia išnagrinėtos bylos medžiaga.

48.11.                      Kaip vienintelį įrodymą apeliacinės instancijos teismas nurodė 2016 m. vasario 25 d. išrašą iš atstovavimo sutarties su advokatu. Ši atstovavimo sutartis su advokatų kontora „Goštautas ir partneriai“ buvo sudaryta praėjus pusei metų nuo ginčo sutarties sudarymo. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ginčijamoje sutartyje buvo sulygta, jog būtent pardavėjas (atstovas advokatas A. G.) teisės aktų nustatyta tvarka turi pasirūpinti parduoto objekto teisinių santykių sureguliavimu su Lietuvos Respublikos valstybe, t. y. jai atstovaujančia institucija Nacionaline žemės tarnyba, – sutvarkyti nekilnojamajam turtui naudoti ir eksploatuoti priskirtą žemės sklypą.

48.12.                      Ieškovės nurodoma neva atsakovės UAB „Eglitana“ nesąžiningumą įrodanti faktinė aplinkybė, jog atsakovė UAB „Eglitana“ iš pardavėjo perėmė patalpų nuomininką (tai buvo viena iš esminių pirkėjui patrauklių sandorio sąlygų), yra mažiausiai neteisinga. Nuomininkas nors ir liko tas pats, tačiau su juo buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, t. y. nebuvo jokio nuomos teisių perėmimo. Tai, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį patalpos buvo naudojamos nuomininko kavinės veiklai, nuomos tęstinumas visų pirma buvo tiek nuomotojo (jau UAB „Eglitana“), tiek nuomininko interesas. Aplinkybė, jog UAB „Eglitana“ iš pardavėjo perėmė patalpų nuomininką, neprieštarauja įstatymo reikalavimams, nes, vadovaujantis CK 6.494 straipsniu, pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui, nuomos santykiai tęsiami.

48.13.                      Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, visiškai ignoravo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs.

48.14.                      CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB ,,Eglitana“ nekilnojamąjį turtą įsigijo veikdama sąžiningai ir teisėtai, sudarė atlygintinius sandorius ir neturėjo pagrindo manyti, jog užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą bus panaikintos ateityje, konstatuotina, jog ginčo sutartyse nurodytą nekilnojamąjį turtą ji įgijo sąžiningai ir yra sąžininga įgijėja. Restitucija yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju nekilnojamojo turto objektai pagal ginčo sutartis yra perleisti sąžiningoms įgijėjoms, todėl nenustačius atsakovės UAB ,,Eglitana“ nesąžiningumo turto nebūtų galima išreikalauti natūra net ir pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles.

48.15.                      Atsakovė UAB „Eglitana“ nedalyvavo ir nedalyvauja BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, jai nebuvo ir nėra žinoma ši bendrovė, su ja jokių sandorių nesudarė ir nežinojo, neturėjo žinoti jos finansinės padėties, turimų įsipareigojimų ir kt. 2013–2014 BUAB „Luna Capital Group“ finansinė atskaitomybė (balansas), 2014 m. liepos 9 d. auditoriaus A. K. nepriklausomo auditoriaus išvada, kuria audituota 2013 m. BUAB „Luna Capital Group“ finansinė atskaitomybė, patvirtina, kad pagal tuo metu (2013–2014 metais) prieinamą informaciją nebuvo jokių indikatorių, nurodančių BUAB „Luna Capital Group“ galimą nemokumą. Finansinės atskaitomybės duomenimis, 2013 m. BUAB „Luna Capital Group“ turėjo 73 444 359 Lt vertės turto, 72 475 958 Lt vertės įsipareigojimų, 408 174 Lt nepaskirstytojo 2013 m. pelno ir 957 401 Lt ataskaitinių bei ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno. Atitinkamai 2014 m. BUAB „Luna Capital Group“ turėjo 88 207 020 Lt turto, 87 495 182 Lt įsipareigojimų, 256 563 Lt nepaskirstytojo 2013 m. nuostolio ir 700 838 Lt ataskaitinių ir ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno. Taigi, 2013–2014 metais, vadovaujantis audituota finansine atskaitomybe, joks BUAB „Luna Capital Group“ kontrahentas negalėjo žinoti ar kaip nors įtarti, kad bendrovė yra nemoki.

49.       Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ kasacinių skundų trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. sutinka su kasaciniuose skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, turėjusius esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

50.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, susijusioje su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, apsiribojama viena pastraipa, kuri yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, neargumentuota, neaiški ir neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo, nes visai neargumentavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei šių aplinkybių teisiniu vertinimu, o savo daromų išvadų nepagrindė nei bylos įrodymais ar jų tyrimu, nei išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus.

50.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies normą, nes, neegzistuojant jokioms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų advokato A. G. (kitokį nei advokato) sąsajumą su BUAB „Luna Capital Group“ (ar jos valdymo organais, naudos gavėjais), užsienio bendrove „Petrade Ltd“ (ar jos valdymo organais, naudos gavėjais), UAB „Eglitana“ (ar jos valdymo organais, naudos gavėjais), teismas suformulavo iš esmės naują teisės aiškinimo taisyklę, kad advokato sutuoktinė ar klientas santuokos ar atstovavimo sutarties pagrindu tampa susijusiu asmeniu su kitais advokato klientais CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

50.3.                      Toks atsakovų susiejimas su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ yra neteisėtas dėl prieštaravimo Advokatūros įstatymui, jis neišlaiko ir loginio sąsajumo testo su BUAB „Luna Capital Group“ ar jos naudos gavėjais M. ir R. Ž.. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių (todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime jų ir nenurodo), kad advokatas A. G. ir (ar) atsakovai būtų susiję su BUAB „Luna Capital Group“ ar jos naudos gavėjais M. ir R. Ž. kokiais nors santykiais. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ būtų susijusi su BUAB „Luna Capital Group“ ar jos naudos gavėjais M. ir R. Ž. kitais nei naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartiniais santykiais. Neegzistuojant jokiam tiesioginiam ar netiesioginiam atsakovų sąsajumui su BUAB „Luna Capital Group“, ieškovės ieškinys negalėjo būti patenkintas.

50.4.                      Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė nė dėl vieno pirmosios instancijos teismo argumento, kurie buvo atmesti, ir apsiribojo blanketiniu pritarimu ieškovei.

50.5.                      Apeliacinės teismas netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad nesąžiningumas preziumuojamas, jei skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė R. G. nėra ir niekada nebuvo jos kontrahentės užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ vadovo ar valdymo organo nario sutuoktinė, o advokatas A. G. nėra ir niekada nebuvo užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ vadovu ar valdymo organo nariu. Taip pat ši nesąžiningumo prezumpcija taikoma esant actio Pauliana pagrindu pareikštam ieškiniui. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu jau nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, nes ginčija ne savo skolininkės, o savo skolininkės kreditorės sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius. Todėl actio Pauliana nesąžiningumo prezumpciją šioje byloje taikyti nebuvo nei teisinio, nei teisiškai reikšmingo faktinio pagrindo ne tik dėl to, kad ieškovės reikalavimai nesiremia actio Pauliana pagrindais, bet ir dėl tos priežasties, kad advokatas negali būti sutapatinamas su savo klientu, jo vadovu ar valdymo organo nariu.

50.6.                      Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai tenkino ieškovės reikalavimą dėl vienašalės restitucijos, nepaisydamas to, kad ginčo turtas yra iš esmės pagerintas, t. y. sutarties objektas yra iš esmės pasikeitęs. Atsakovai turtą ginčijamais sandoriais įgijo atlygintinai, turto pirkimo–pardavimo kaina yra sumokėta banko pavedimais. Tokiu atveju, taikant vienašalę restituciją, pažeidžiamas esminis restitucijos tikslas – atkurti status quo ante iki sandorio sudarymo.

50.7.                      Faktą, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesigilino į bylos aplinkybes, patvirtina ir priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas pagal ieškovės ieškinius skirtingiems atsakovams nagrinėjamas nuo 2017 metų jau keletą kartų visų instancijų teismuose. Tačiau ne visuose ginčuose kaip atsakovai dalyvavo R. G. ir UAB „Eglitana“. Pavyzdžiui, byloje dėl 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuginčijimo atsakove buvo BUAB „Luna Capital Group“, iš kurios ir turėjo (galėjo) būti priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pateiktas actio Pauliana Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu buvo atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tose proceso stadijose taip pat negalėjo būti priteistas. Nors bylinėjimosi išlaidų įvertinimo ir jų atlyginimo priteisimo klausimas yra fakultatyvinis šioje byloje, tačiau jis parodo apeliacinio teismo sprendimo neargumentavimą ir neteisėtumą.

51.       Pareiškime dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens A. G. kasacinio skundo atsakovė UAB „Eglitana“ mano, kad šiame kasaciniame skunde yra nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

52.       Atsiliepimuose į kasacinius skundus ieškovė užsienio bendrovė „Klahan Inc“ prašo atmesti atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ bei trečiojo asmens A. G. kasacinius skundus ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

52.1.                      Kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai dėl atsakovių sąžiningumo yra faktinio pobūdžio, susiję su kitokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teiginiai, susiję su bylos esmės neatskleidimu bei įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, taip pat yra išimtinai faktinio pobūdžio. Nors kasaciniuose skunduose formaliai apeliuojama į atitinkamus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, tačiau atsakovių teiginiais iš esmės yra pateikiamas tik kitoks, nei apeliacinės instancijos teismo, byloje surinktų įrodymų vertinimas ir siekiama, kad kasacinis teismas kitaip, nei bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, įvertintų byloje surinktų įrodymų turinį bei jų pakankamumą. Ieškovės vertinimu, atsakovės neįrodė proceso teisės normų pažeidimų, todėl jų teiginiai turėtų būti atmesti.

52.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė R. G. yra nesąžininga sandorio šalis, o atsakovės R. G. nurodomos tariamai apeliacinės instancijos teismo neįvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimą.

52.3.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas įpareigojamas kritiškai vertinti šeimos ryšiais susijusių asmenų paaiškinimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog artimais ryšiais susiję nesąžiningi asmenys linkę vengti atskleisti tikrąsias aplinkybes, todėl teismas turi pareigą apeliantui padėti surinkti įrodymus ir juos vertinti, dėl susijusių asmenų daug didesnę įrodomąją reikšmę suteikdamas netiesioginiams įrodymams ir jų visetui. Svainystės ryšiais susijusių ir sandorio šalimis esančių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, kadangi esantys ryšiai sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie priešingos sandorio šalies finansinę būklę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

52.4.                      Artimi sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, labiau suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

52.5.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė R. G. yra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. sutuoktinė. Advokatas A. G. atstovavo tiek užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ viso actio Pauliana bylos metu ir pasirašant nuginčytą taikos sutartį, tiek ir jos vėlesnei reikalavimo teisių perėmėjai – Panamoje registruotai įmonei „Harbet Universal S. A.“ Nors atsakovė R. G. teigia, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo V. P., o ne advokato A. G., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog sudarant sandorį užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ atstovavo advokatas A. G.. Byloje surinkti įrodymai, paaiškinimai teismo posėdžių metu ir teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. G. atstovavo užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ parduodant pagal taikos sutartį įgytą turtą, įskaitant ir ginčijamą sandorį tarp užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir R. G.. Trečiasis asmuo A. G. pripažįsta aplinkybę, kad jis pasiūlė savo sutuoktinei pirkti vieną iš ilgą laiką pardavinėjamų užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, kuriai jis atstovavo kaip advokatas, objektų. Jis pats, kaip atstovas, vykdė užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ įgyto turto pardavinėjimą ir aprodydavo patalpas. Advokatas A. G. su UAB „Eglitana“ atstovu G. R. susipažino kaip užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovas, ieškodamas galimų pirkėjų visiems trims šiai bendrovei nuosavybės teise priklausantiems objektams. Nėra abejonės, jog A. G. atstovavo užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ prieš, per ir po ginčijamų sandorių sudarymo ir žinojo visas su užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ turto įsigijimu susijusias aplinkybes, t. y. kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ pagal fiktyviai pradėtą ginčą ir jo metu sudarytą taikos sutartį perėmė visą nemokios bendrovės nekilnojamąjį turtą.

52.6.                      Užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, atstovaujama advokato A. G. (ir atitinkamai pats advokatas A. G.), neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą, nes šią aplinkybę turėjo įrodinėti fiktyviame 2014 m. liepos 25 d. ieškinyje, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų. Į bylą pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad dar iki minėto fiktyvaus ieškinio parengimo BUAB „Luna Capital Group“ finansinė padėtis buvo prasta ir bendrovei grėsė bankrotas. Nors atsakovė R. G. šį el. susirašinėjimą įvardija kaip agresyvią derybinę poziciją, tokia pozicija nebūtų buvusi agresyvi, jeigu iš tiesų bendrovės finansinė padėtis būtų buvusi gera ir jai nebūtų grėsęs bankrotas. Galiausiai, nagrinėjant BUAB „Luna Capital Group“ tyčinio bankroto bylą, buvo nustatyta, kad balanse nurodytas keliasdešimt milijonų litų siekęs trumpalaikis turtas neegzistuoja, o pati bendrovė buvo faktiškai nemoki nuo 2013 m. kovo 12 d.

52.7.                      Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendime buvo konstatuota, kad BUAB „Luna Capital Group“ ir užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ buvo susijusios per asmeninius santykius su R. ir M. Ž. bei S. H. B., kuris buvo užsienio bendrovių „Moon Group AG“ ir „Petrade Ltd“ vadovas. Tad byloje nėra abejonių dėl BUAB „Luna Capital Group“, užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir pastarajai atstovavusio advokato A. G. tarpusavio sąsajų.

52.8.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad taip pat yra abejonių dėl užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ reikalavimo teisės pagrįstumo.

52.9.                      Vertinant UAB „Eglitana“ ir užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo konstatuota, jog UAB „Eglitana“ buvo užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. kontoros klientė (buvo atstovaujama advokato A. G. kontoros advokato padėjėjos V. Š.). Tad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ per tarpininku esantį jų atstovą advokatą A. G. laisvai keitėsi informacija ir susitarė dėl ginčijamo sandorio sudarymo bei BUAB „Luna Capital Group“ turto paslėpimo nuo kreditorių.

52.10.                      Advokatas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie objektų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, pardavimą jis žinojo ir tokią informaciją perdavė UAB „Eglitana“, su jos vadovu susipažino gal 6 mėn. iki ginčijamo sandorio sudarymo. Taigi, nėra abejonės, kad UAB „Eglitana“ yra susijusi su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ per advokatą A. G.. UAB „Eglitana“ sąsajumą iš dalies patvirtina ir tai, kad UAB „Eglitana“ įsigytas patalpas toliau nuomoja tai pačiai nuomininkei MB „Platus pasirinkimas“, kuri šias patalpas buvo išsinuomojusi dar tada, kai turtas priklausė Ž. kontroliuojamai bendrovei. Neįtikėtina, kad sudarant naują sutartį UAB „Eglitana“ nepasidomėjo dėl galimybės patalpas nuomotis kitiems asmenims už galbūt didesnę sumą ir neatsitiktinai pasirinko sudaryti naują nuomos sutartį su ta pačia įmone, kuri patalpas nuomojosi iš Ž. kontroliuojamos BUAB „Luna Capital Group“.

52.11.                      UAB „Eglitana“ ir advokatą A. G. siejo profesiniai (verslo) santykiai iki 2016 m. vasario 25 d. atstovavimo sutarties su V. Š. pasirašymo. Aplinkybė, kad atstovavimo sutartis tarp advokato A. G. kontoros ir UAB „Eglitana“ buvo sudaryta vėliau, nei įvyko ginčo sandoris, nepaneigia UAB „Eglitana“ nesąžiningumo. Advokatas A. G. atstovavimo sutartis sudaro daug vėliau, nei faktiškai prasideda atstovavimo santykiai. Puikus pavyzdys yra advokato A. G. atstovavimas užsienio bendrovei „Petrade Ltd“, kai atstovavimo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei metams nuo faktiškai prasidėjusio atstovavimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atstovavimo sutartis sudaryta 2014 m. liepos 23 d. Kartu su atsakovės R. G. atsiliepimu į ieškinį pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. G. užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ interesams atstovavo dar 2013 m. Taigi ir šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad A. G. UAB „Eglitana“ atstovavo dar anksčiau, iki atstovavimo sutarties sudarymo.

52.12.                      Per advokato A. G. kontoros teisininkus UAB „Eglitana“ turėjo visas galimybes gauti visą informaciją (ir konsultaciją) apie užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ taikos sutartimi įgytą turtą ir negalėjo nežinoti faktų, jog visas nemokios BUAB „Luna Capital Group“ turtas buvo iškeltas saugantis būsimų kreditorių reikalavimų bankroto procese nukreipimo turtui išieškoti. UAB „Eglitana“ kasaciniame skunde nurodo, jog UAB „Eglitana“ advokatas tikrino perkamo objekto registrus, samdė architektus ir inžinierius, kad būtų įvertinta perkamo turto atitiktis techninėms savybėms, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų ir teismai tokių aplinkybių nenustatė.

52.13.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną sandorį, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo aplinkybės, ar vėliau sudarytų sandorių metu formaliai egzistavo teisiniai pagrindai sudaryti tokius sandorius, vėlesni sandoriai gali būti nuginčyti kaip pažeidžiantys imperatyvias CK 4.48 straipsnio nuostatas.

52.14.                      Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinus taikos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas konstatavo, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ niekada neįgijo, o BUAB „Luna Capital Group“ niekada neperleido taikos sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto. Užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, neįgijusi turto taikos sutarties pagrindu, netapo šio turto savininke ir negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. nuosavybės teisių perleisti turtą.

52.15.                      Užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, sudarydama ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovėmis R. G. ir UAB „Eglitana“, veikė neteisėtai ir perleido turtą nebūdama šio turto savininkė. Dėl šios priežasties, remiantis CK 1.80 ir 4.48 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčijami sandoriai yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu neginčija sandorio tarp užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Litamicus“, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi sandorio negaliojimą reikia vertinti individualiai, pagal konkretaus sandorio, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, aplinkybes. Be to, ieškovė sandorį tarp užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Litamicus“ gali ginčyti ir vėliau, nes jis yra atskiras sandoris ir nėra susijęs su atsakovių UAB „Eglitana“ ir R. G. sandoriais. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl tokio sandorio galiojimo, negali būti laikoma materialiosios teisės pažeidimu, dėl kurio buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Priešingai, jeigu teismas būtų pasisakęs dėl sandorio tarp užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Litamicus“ galiojimo, tai būtų galima vertinti kaip ieškinio ribų peržengimą.

52.16.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sutartis negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes nustatė atsakovų nesąžiningumą. Pagrindinis neteisėtas ir nesąžiningas BUAB „Luna Capital Group“ vadovų tikslas buvo iškelti visą bendrovės turtą (ne tik tą, kuris perleistas taikos sutartimi ir ginčijamais sandoriais), t. y. perduoti jį tretiesiems asmenims, nes BUAB „Luna Capital Group“ tapo nemoki. Neteisėtą BUAB „Luna Capital Group“ turto iškėlimo schemą įgyvendino atsakovės R. G. sutuoktinis advokatas A. G., atstovaudamas užsienio bendrovei „Petrade Ltd“. Advokatas A. G., veikdamas kartu su buvusiais BUAB „Luna Capital Group“ akcininkais ir vadovais (Ž. šeima), sukūrė neteisėtų sandorių grandinę (įskaitant iš anksto suplanuotą ginčijamų sandorių sudarymą), tokiu būdu BUAB „Luna Capital Group“ turtą paslėpdami nuo kreditorių pas trečiuosius asmenis. Dėl turto iškėlimo iš BUAB „Luna Capital Group“ ir visos neteisėtų sandorių grandinės įvykdymo nukentėjo sąžiningi BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir negalėjo būti patenkinti, kai BUAB „Luna Capital Group“ nebeliko jokio likvidaus turto.

52.17.                      Atsakovių tariamas CK 6.67 straipsnio pažeidimas nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas savo išvadas grindė remdamasis įrodymų ir teismų nustatytų aplinkybių visuma, o ne prezumpcijomis. Atsakovė UAB „Eglitana“ neteisingai aiškina netiesioginio ieškinio taikymo sąlygas. Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu panaikinus taikos sutartį, BUAB „Luna Capital Group“ įgijo teisę ginčyti po taikos sutarties sudarytus sandorius, įskaitant ir reikalauti sugrąžinti turtą iš jį neteisėtai bei nesąžiningai įgijusių asmenų. Kadangi nemokumo administratorius šių teisių neįgyvendino, todėl jas įgyvendino kreditorė ieškovė. Tai atitinka netiesioginio ieškinio sąlygas. Priešingu atveju susidarytų neteisėta situacija, kai nesąžiningi asmenys perleidžia turtą susijusiems asmenims ir sąžiningiems kreditoriams yra užkertamas kelias ginti savo ir bendroves teises. Galiausiai bet kuris suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

52.18.                      Vienašalė restitucija, kaip toks restitucijos taikymo būdas, yra teisėta ir nagrinėjamu atveju pritaikyta pagrįstai, nes visos sandorių šalys buvo nesąžiningos. Pritaikyta vienašalė restitucija nesuteikė nepagrįsto pranašumo vienai ginčijamo sandorio šaliai ir nepablogino kitos sandorio šalies padėties. Ginčijamų sandorių šalys elgėsi nesąžiningai, neteisėtai siekė iškelti ir nuo kreditorių paslėpti BUAB „Luna Capital Group“ nekilnojamąjį turtą, todėl turi prisiimti tokių nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad atsakovai, neteisėtai įgiję BUAB „Luna Capital Group“ turtą, jį valdė 9 metus, šiuo turtu naudojosi ir gavo pajamų, kurias turėjo gauti BUAB „Luna Capital Group“.

52.19.                      Jei vienašalė restitucija nebūtų pritaikyta, t. y. BUAB „Luna Capital Group“ būtų nesugrąžintas neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas, tokiu atveju pažeisti BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesai taip ir nebūtų apginti, o nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus atlikę asmenys pasipelnytų bendrovės ir jos kreditorių sąskaita. Vienašalės restitucijos nepritaikymas, be kita ko, reikštų tokių kreditorių vengiančių asmenų neteisėtų nekilnojamojo turto perleidimo schemų įteisinimą Lietuvos teismų praktikoje.

52.20.                      Atsakovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė fakto, jog bendrovė „Harbet Universal S. A.“ yra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teisių perėmėja. Atsakovės iki tol byloje rėmėsi visai kitokia pozicija, t. y. kad bendrovė „Harbet Universal S. A.“ nėra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teisių perėmėja dėl byloje ginčijamų sandorių. Atsakovės kasaciniuose skunduose neįrodinėja, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų ir dėl to tariamai neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl teisių (ne)perėmimo.

52.21.                      Kadangi užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ yra išregistruota ir į ją nėra galimybės nukreipti reikalavimo, todėl dvišalė restitucija nėra įmanoma (atsakovės UAB „Eglitana“ ir R. G. neturi į ką nukreipti reikalavimus dėl prarasto turto). Vis dėlto yra įmanoma vienašalė restitucija, o atsižvelgiant į BUAB „Luna Capital Group“ turto perleidimo schemą, sukeltas kliūtis susigrąžinti turtą, šalių nesąžiningumą, toks restitucijos būdas nagrinėjamoje byloje yra teisingas bei pagrįstas.

52.22.                      Atsakovės R. G. į bylą pateiktos nuotraukos neįrodo, kad tai yra tas pats butas, o pirkimo metu nurodytas turto nusidėvėjimas (46 proc.) savaime nepatvirtina, kad butas buvo apleistas. Byloje esantys Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, jog net ir po tariamo remonto buto nusidėvėjimas buvo toks pat, kaip ir prieš jį įsigyjant (46 proc.). Atsakovės R. G. 2023 m. birželio 15 d. pateikti įvairūs dokumentai taip pat neįrodė buto pagerinimo, nes išrašyti kvitai ar sąskaitos neturi jokių duomenų, kurie leistų juos priskirti prie šioje nagrinėjamoje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Abejonių kelia ir faktas, kad, bylai vykstant nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., dokumentus, pagrindžiančius tariamai patirtas remonto išlaidas, atsakovė R. G. pateikė tik po 6 metų bylinėjimosi.

52.23.                      Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei byloje sprendžiant restitucijos taikymo klausimą paaiškėja, jog neteisėtai turtą valdantis asmuo pagerino grąžintiną turtą, tai nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Tam, kad reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir atlyginimo už turto pagerinimą būtų nagrinėjami vienoje byloje, jie turi būti pareikšti kaip priešpriešiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).

52.24.                      Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta advokato veiklos garantija – atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis. Šios advokato veiklos garantijos esmė yra labiau aktuali baudžiamosios teisės srityje ir skirta tam, kad advokatai drąsiau sutiktų atstovauti kaltinamiems asmenims, nesibaimindami visuomenės, šeimos narių ar kitų asmenų pasmerkimo ar persekiojimo už kliento padarytus veiksmus. Kartu pabrėžtina, kad ši advokato veiklos garantija neturėtų galioti ar būti taikoma tais atvejais, kai advokatas pats dalyvauja atliekant neteisėtus veiksmus, ir dėl to negali būti kliūtis įrodinėti sandorio šalių nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas nesuformulavo trečiojo asmens A. G. nurodomos teisės aiškinimo taisyklės ir nepažeidė minėtos advokato veiklos garantijos, nes teismas nesutapatino advokato A. G. su jo kliente užsienio bendrove „Petrade Ltd“. Byloje yra nustatyta, kad A. G. tiesiogiai dalyvavo BUAB „Luna Capital Group“ turto perėmimo schemoje, kai turtą įsigijo būtent A. G. sutuoktinė ir klientė UAB „Eglitana“.

52.25.                      Byloje esantys įrodymai ir teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtina tiesioginį trečiojo asmens advokato A. G. dalyvavimą aptariamoje schemoje nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki BUAB „Luna Capital Group“ turto perleidimo atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“. Šiuo atveju teismai nagrinėjo ne tik užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, kaip juridinio asmens, bet ir paties trečiojo asmens advokato A. G. veiksmus atstovaujant civiliniame ginče ir atliekant tolesnius tiesioginius veiksmus, kurie buvo susiję su turto perleidimu sutuoktinei ir kontoros klientui. Tokie veiksmai peržengė kliento atstovavimo veiksmus ir rodo asmeninį A. G. įsitraukimą.

52.26.                      Vienašalė restitucija buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, nes visos sandorių šalys buvo nesąžiningos. Nagrinėjamu atveju nesąžiningos šalys perėmė BUAB „Luna Capital Group“ turtą per lengvatinio apmokestinimo užsienio bendrovę „Petrade Ltd“, kurios reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai BUAB „Luna Capital Group“ nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Likvidavus šią lengvatinio apmokestinimo bendrovę buvo sudaryta kliūtis atlikti dvišalę restituciją. Tokių veiksmų padarinius ir riziką turi prisiimti nesąžiningi BUAB „Luna Capital Group“ turto perleidimo schemos dalyviai – atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“.

52.27.                      Šalys negalėjo nežinoti apie ginčijamų sandorių neteisėtumą ir kad sudarydamos šiuos sandorius jos realiai perima bendrovės turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį po fiktyvaus ginčo perėmė užsienio bendrovė „Petrade Ltd“. Tokie veiksmai akivaizdžiai prieštarauja BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesams bei geros moralės principams. Neteisėtas sandorio tikslas buvo pasiektas – BUAB „Luna Capital Group“ turtas buvo iškeltas, jį paslepiant pas trečiuosius asmenis, o dėl iš anksto suplanuotos ir nesąžiningai įgyvendintos sandorių grandinės BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriai šiuo metu iš viso neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų iš jokio bendrovės turto.

52.28.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą, įvardijo esmines faktines aplinkybes (skundžiamo sprendimo 42–50 punktai), argumentavo, kodėl byloje ginčijami sandoriai yra negaliojantys CK 1.80 straipsnio (skundžiamo sprendimo 51–60 punktai) ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (skundžiamo sprendimo 61–65 punktai), taip pat nurodė, kodėl yra taikoma restitucija (skundžiamo sprendimo 66–71 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė ne tik nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi, bet ir teisės normas ir paminėjo jas aiškinančią teismų praktiką. Todėl trečiojo asmens A. G. kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo ir neva netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti.

53.       Atsiliepimuose į kasacinius skundus trečiasis asmuo užsienio bendrovė „HR Protrans OÜ“ prašo atmesti atsakovių R. G., UAB „Eglitana“ ir trečiojo asmens A. G. kasacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

53.1.                      Užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, neįgijusi turto taikos sutarties pagrindu, netapo šio turto savininke ir negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turto nuosavybės teise (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Asmens nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka ne teises nustatančią, o tik teisių išviešinimo funkciją. Todėl teismo sprendimais paneigus užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registro duomenys bylai nėra reikšmingi. Atsakovai R. G. ir UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo turtą iš asmens, kuris nebuvo savininkas ir neturėjo teisės turto parduoti, todėl ginčo sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.48 straipsnis), yra niekiniai bei negaliojantys.

53.2.                      Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendime, pavyzdžiui, jo 42 punkte, buvo konstatuotos užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ sąsajos su A. G. sutuoktine R. G. ir A. G. kliente UAB „Eglitana“. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendime konstatuota, kad neteisėtas tikslas buvo perkelti visą BUAB „Luna Capital Group“ turtą.

53.3.                      Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis. Tačiau ši garantija nėra savitikslė. Ji kildinama iš asmens teisių ir laisvių apsaugos, taip pat siekiant užtikrinti kiekvieno įtariamojo teisę į efektyvią advokato gynybą. Tuo tarpu ieškovė įrodė, kad A. G. užsiėmė veikla, kuri nėra būdinga ir įprasta advokatams.

53.4.                      Teismai nustatė, kad BUAB „Luna Capital Group“ nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo faktiškai nemoki, turėjo pradelstų skolų kreditoriams. Visas šios įmonės nekilnojamasis turtas buvo perkeltas BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą įrodinėjant fiktyviame 2014 m. liepos 25 d. ieškinyje, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų. Ir galiausiai A. G. įsiūlė tuos pačius nekilnojamojo turto objektus įgyti savo sutuoktinei bei savo klientei UAB „Eglitana“, ir taip klientė bei sutuoktinė tapo nekilnojamojo turto objektų savininkėmis. Manytina, kad advokatų garantijos yra taikomos tik įprastai advokatų veiklai.

53.5.                      Nei užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, atstovaujama advokato A. G., nei atsakovės R. G. ar UAB „Eglitana“ negalėjo nežinoti, kad ginčo sandoriai pažeidžia kitų nemokios bendrovės kreditorių interesus, todėl šie asmenys laikytini nesąžiningais įgijėjais ir neteisėtai įsigytas bendrovės turtas turėjo būti iš šių asmenų išreikalautas. Nors kasaciniuose skunduose tvirtinama, kad atsakovės buvo sąžiningos turto įgijėjos, tačiau toks tvirtinimas neatitinka teismų nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių.

53.6.                      Trečiojo asmens A. G. kasacinio skundo argumentai, susiję su CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimais, yra išimtinai faktinio pobūdžio. Nors kasaciniame skunde formaliai apeliuojama į atitinkamus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, aptariamais argumentais iš esmės pateikiamas kitoks, nei apeliacinės instancijos teismo, byloje surinktų įrodymų vertinimas ir siekiama, kad kasacinis teismas kitaip, nei bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, įvertintų byloje surinktų įrodymų turinį bei jų pakankamumą.

53.7.                      Trečiojo asmens A. G. akcentuojama advokato profesinė garantija taikoma advokatui, o ne jo sutuoktinei ar klientams. Kasaciniame skunde neatskleidžiama, kaip apeliacinės instancijos teismas pažeidė šią garantiją. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo A. G. teikė paaiškinimus apie tai, kaip buvo pardavinėjamas ginčo nekilnojamasis turtas. Tos funkcijos, kurias jis atliko, nėra būdingos advokatams. Todėl akcentuodamas advokato garantijas ir teises trečiasis asmuo A. G. turėjo jas susieti su Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintomis pareigomis.

53.8.                      Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendime nustatė, kad advokatas A. G. atstovavo tiek užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ viso actio Pauliana bylos metu ir pasirašant taikos sutartį, tiek ir jos vėlesnei reikalavimo teisių perėmėjai – Panamoje registruotai bendrovei „Harbet Universal S. A.“ Jis pripažino aplinkybę, kad atsakovė R. G. yra jo sutuoktinė, tačiau nurodė, kad pagal šioje byloje ginčijamą sutartį ji turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. R. G. nesąžiningumą papildomai patvirtina tai, kad tris nekilnojamojo turto objektus Vilniaus senamiestyje ji įsigijo už perpus mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina, t. y. už 60 000 Eur (pagal pirkimo–pardavimo sutartyje pateiktus duomenis, bendra vidutinė šio turto vertė buvo 134 800 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

54.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

55.       Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, jei nenustatoma įstatyme įtvirtintų sąlygų jas peržengti. Šios taisyklės galioja visose civilinio proceso stadijose, taip pat ir kasaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023, 27 punktas).

56.       Nagrinėjamu atveju atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ bei trečiasis asmuo A. G. pateiktais kasaciniais skundais kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovės R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta vienašalė restitucija – pripažintų negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutarčių objektu buvęs nekilnojamasis turtas grąžintas atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn.

57.       Atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ bei trečiojo asmens A. G. kasaciniai skundai grindžiami tokiomis bendromis argumentų grupėmis dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo: pirma, ginčo sandoriai nepagrįstai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais iš esmės dėl atsiskaitymo su BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriais eiliškumo pažeidimo bendrovei jau esant faktiškai nemokiai, nors atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad BUAB „Luna Capital Group“ buvo faktiškai nemoki ir kad turėjo pirmesnės eilės kreditorių, nes ginčo turtą atsakovės įsigijo iš užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, kuri nuosavybės teises į ginčo turtą buvo įgijusi įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta civilinėje byloje šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu, taip pat teismas nepagrįstai diferencijavo ginčo sutartis, vienos iš trijų nepripažindamas negaliojančia; antra, teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė CK 6.67 straipsnyje reglamentuojamą nesąžiningumo prezumpciją, nesant jos taikymo sąlygų; trečia, teismas nepagrįstai pritaikė vienašalę restituciją, nors ginčo sandoriai buvo atlygintiniai, o užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ teises ir pareigas perėmė užsienio bendrovė „Harbet Universal S. A.“ UAB „Eglitana“ kasaciniame skunde papildomai nurodoma, jog ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (ieškovės užsienio bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ teisių perėmėjos) pareikštas (netiesioginis) ieškinys neatitinka tokiam ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų. Trečiasis asmuo A. G. ir atsakovė R. G. kasaciniuose skunduose papildomai nurodo, kad teismai pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas advokatų veiklos garantijas, nes jį, kaip advokatą, nepagrįstai sutapatino su klientais, taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniais skundais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pirmiausia pasisakys dėl ieškovės teisės nagrinėjamu atveju pareikšti netiesioginį ieškinį, ginčo sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

59.       Trečiasis asmuo advokatas A. G. kasaciniam teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą trečiasis asmuo grindžia poreikiu teisės klausimą dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo išnagrinėti tiesiogiai žodinio proceso metu ir tokiu būdu nuodugniai bei nuosekliai nagrinėjamoje byloje išsiaiškinti tarp advokato ir kliento nagrinėjamoje byloje susiklosčiusio santykio pobūdį, taip pat jo, kaip advokato, pareigas bei atsakomybės klientei užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ ribas, jo, kaip advokato, ir klientės užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ (ne)sąsajumo su kitais advokato klientais ir apeliacinės instancijos teismo pritaikytos nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkto) dėl advokato sutuoktinio ar kliento sąsajumo su kitais advokato klientais teisinio vertinimo bei taikymo klausimus.

60.       CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

61.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

62.       Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo advokatas A. G. pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Trečiojo asmens teisė būti išklausytam kasaciniame procese buvo įgyvendinta jam pateikus savo poziciją kasaciniame skunde ir prisidėjime prie atsakovių kasacinių skundų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, taigi, pats faktinių aplinkybių nenustato.

64.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, nurodytas trečiojo asmens advokato A. G. prašymas netenkintinas ir byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų

65.       Kasaciniame skunde atsakovė UAB „Eglitana“ teigia, kad ieškovė neturi teisės šioje byloje reikšti netiesioginio ieškinio, kadangi ji neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės nei užsienio bendrovei „Petrade Ltd“, nei atsakovei UAB „Eglitana“. UAB „Eglitana“ nurodo, kad ji nėra BUAB „Luna Capital Group“ skolininkė, o užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (jos teisių ir pareigų perėmėja bendrovė „Harbet Universal S. A.“) yra ne BUAB „Luna Capital Group“ skolininkė, bet jos kreditorė.

66.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

67.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

68.       Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

69.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas).

70.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nurodė, kad, norint pareikšti netiesioginį ieškinį, privalo egzistuoti kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką ir netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama trečiajam asmeniui sukurti skolininko reikalavimo teisę, kuri dar neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovės UAB ,,Eglitana“ ir R. G., taip pat jau išregistruota užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir jos teisių perėmėja bendrovė „Harbet Universal S. A.“ nebuvo ir nėra BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkės. Teismas pažymėjo, kad šiuo ieškiniu siekiama sukurti teisinę padėtį, jog atsakovės UAB ,,Eglitana“ ir R. G. taptų UAB ,,Luna Capital Group“ skolininkėmis taikant restituciją, tačiau, anot pirmosios instancijos teismo, jos tokiomis tapti negali net ir įvykdžius panaikintos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, atgręžimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiama jos teisė šiuo atveju reikšti byloje netiesioginį ieškinį, nevertino ir dėl galimybės ieškovei pasirinkti tokį jos pažeistų teisių gynybos būdą skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė.

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad BUAB „Luna Capital Group“ byloje neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės nei į užsienio bendrovę „Petrade Ltd“ (jos teisių ir pareigų perėmėją užsienio bendrovę „Harbet Universal S. A.“), nei į atsakoves R. G. ir UAB „Eglitana“, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju byloje nėra nustatyta visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

72.       Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo patvirtinta 2014 m. gruodžio 2 d. taikos sutartis buvo sudaryta tarp užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, BUAB „Luna Capital Group“ ir RAB „Oilco“. Šia sutartimi užsienio bendrovei „Petrade Ltd“, be kita ko, buvo perleistas UAB „Luna Capital Group“ priklausęs ir RAB „Oilco“ 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu perleistas turtas, kurį vėliau iš užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įgijo atsakovės R. G., UAB ,,Eglitana“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Litamicus“. Teismo nustatyta, kad taikos sutartyje RAB „Oilco“ ir UAB „Luna Capital Group“ susitarė, jog UAB „Luna Capital Group“ per 10 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo jai sumokės 591 393 Lt sumą už turtą, įgytą pagal 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140 ir taikos sutarties pagrindu perduotą užsienio bendrovei „Petrade Ltd“. Be to, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir UAB „Luna Capital Group“ susitarė, kad, sudarius minėtą taikos sutartį ir ieškovei užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ įgijus nuosavybės teisę į ginčo objektus, UAB „Luna Capital Group“ prievolė pagal 2013 m. balandžio 29 d. šalių sudarytą sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 ir visus kitus susitarimus dėl šios sutarties bus sumažinta 3 500 000 Lt (1 246 882,79 JAV dolerio) suma atlikus įskaitymą. Taip pat teismas nustatė, kad taikos sutartimi ieškovė užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atsakovė UAB „Luna Capital Group“ susitarė dėl UAB „Luna Capital Group“ 449 772,75 JAV dolerio skolos mokėjimo dalimis po 10 000 JAV dolerių, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą kiekvieno mėnesio 10 dieną, pradedant mokėjimus 2014 m. gruodžio 5 d. Paskutinio mokėjimo dydis – 9772,75 JAV dolerio.

73.       Kita vertus, pati ieškovė užsienio bendrovė „Klahan Inc“ apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde pripažino, kad ji nesiekia atsakovių UAB ,,Eglitana“ ir R. G. pripažinti BUAB ,,Luna Capital Group“ skolininkėmis, o priešingai – siekia jų nesąžiningai įgytą nekilnojamąjį turtą grąžinti BUAB ,,Luna Capital Group“ nuosavybėn CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

74.       Nors nagrinėjamu atveju nebuvo visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ atsiliepime į atsakovių kasacinius skundus nurodytu argumentu, kad, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė ir siekdama, kad ginčo turtas, pripažinus ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais, būtų grąžintas BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi, pripažinus ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas į BUAB „Luna Capital Group“ turto masę ir tai sudarytų galimybes tam tikra apimtimi patenkinti ieškovės turimą finansinį reikalavimą jos skolininkės BUAB „Luna Capital Group“ bankroto procese.

75.       Pripažinusi ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ teisę ginčyti užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovių R. G. bei UAB „Eglitana“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš šių pagrindų egzistavimo, atsižvelgdama į kasaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos bei prisidėjimuose prie kasacinių skundų nurodytus argumentus.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

76.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

77.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78.       Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas).

79.       Nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tam, kad tokia teisės norma būtų pripažinta imperatyvia, papildomai būtina nustatyti, ar šia norma ginama vertybė sudaro viešąjį interesą, gintiną sandorio pripažinimo negaliojančiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 18, 21 punktai).

80.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinus taikos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ niekada neįgijo, o BUAB „Luna Capital Group“ niekada neperleido taikos sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto. Atitinkamai vėlesni su atsakovėmis UAB „Eglitana“ ir R. G. sudaryti šio turto sandoriai taip pat laikytini niekiniais ir negaliojančiais.

81.       Šią poziciją apeliacinės instancijos teismas taip pat grindė kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad kai sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai. Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).

82.       Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

83.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

84.       Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

85.       Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo pacituotos kasacinio teismo bylos, kurioje pasisakyta dėl vėlesnių sandorių, kuriais perleidžiami daiktai, negaliojimo nuginčijus pirmesnį sandorį, faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Pažymėtina, kad minėta kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje turtas pardavėjo buvo įgytas ne taikos sutarties, kuri patvirtinta teismo nutartimi, o sandorių pagrindu.

86.       CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

87.       CK 6.986 straipsnyje reglamentuojamas taikos sutarties pripažinimas negaliojančia. Šiame straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 straipsnio 1 dalis). Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja (CK 6.986 straipsnio 2 dalis). Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja (CK 6.986 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CK 6.986 straipsnio 4 dalis). Taikos sutartis taip pat negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi (CK 6.986 straipsnio 5 dalis). Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia (CK 6.986 straipsnio 6 dalis).

88.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 18 punktas). Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

89.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas).

90.       Tuo tarpu, kai turi būti sprendžiama dėl teismo tvarka patvirtintos taikos sutarties galiojimo, nuginčijimo, keitimo ir vykdymo ir kt. klausimų, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šiems klausimams galioja tos pačios nuostatos kaip ir teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas).

91.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kai taikos sutartis patvirtinama teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Tai reiškia, kad jei dar nepasibaigę nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo apskundimo terminai, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau jeigu procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję, nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo gali būti peržiūrima paduodant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

92.       Nors pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia padariniai skiriasi nuo ne teismo tvarka sudarytos taikos sutarties negaliojimo padarinių. Kai pripažįstama negaliojančia teismo tvarka nepatvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, taikytini bendrieji sandorių negaliojimo padariniai – restitucija. Tuo tarpu, teismui atnaujinus procesą byloje ir priėmus naują sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, ankstesni toje byloje priimti sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnis), t. y. byloje, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, ši teismo nutartis netenka teisinės galios, o jeigu teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos šalių jau buvo įvykdytos, taikytini kitokie įstatyme nustatyti teisiniai padariniai – panaikinto įvykdyto teismo procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimas (CPK 373, 760 straipsniai).

93.       Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu formuojama ta linkme, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas ar turtą, perduotą pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

94.       Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada, t. y. nors neteisėto teismo sprendimo įvykdymo padariniai yra neteisėti, tačiau tai savaime nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir asmenų veiksmai, atlikti vėliau pripažinto neteisėtu teismo procesinio sprendimo pagrindu.

95.       Teisės doktrinoje pažymima, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas nukreipiamas tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota. Sprendimo įvykdymo atgręžimas negali būti nukreipiamas į kitu materialiuoju teisiniu (ne panaikinto teismo sprendimo) pagrindu lėšas (turtą) įgijusį asmenį (R. Jokubauskas et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso mokslinis praktinis komentaras. VI dalis. Vykdymo procesas. Lietuvos antstolių rūmai (2023), p. 511). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010).

96.       Priešingas aiškinimas prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 straipsnis), pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

97.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovių R. G. bei UAB „Eglitana“ ginčo sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atnaujintos civilinės bylos procese BUAB „Luna Capital Group“, užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir RAB „Oilco“ 2014 m. gruodžio 2 d. teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir kuri buvo įvykdyta, neteko teisinės galios. Kaip minėta, atnaujintos civilinės bylos procese pripažinus teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, netekusia teisinės galios, turėjo būti sprendžiama dėl panaikintos nutarties įvykdymo atgręžimo pagal CPK 760 straipsnio taisykles.

98.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad aplinkybė, jog teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir kuri vėliau neteko teisinės galios, pagrindu turtą įgijęs asmuo jį perleidžia kitiems asmenims, savaime nesudaro pagrindo šiuos vėliau sudarytus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. remiantis CK 4.48 straipsniu, nesant kitų sandorio negaliojimo pagrindų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui ir civilinėje apyvartoje sukurtų teisinį netikrumą.

99.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinęs taikos sutartį, kuria ginčo turtas BUAB „Luna Capital Group“ buvo perleistas kreditorei užsienio bendrovei „Petrade Ltd“, negaliojančia ir panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, jos įvykdymo atgręžimo neišsprendė. To neprašė atlikti ir BUAB „Luna Capital Group“ nemokumo administratorius (CPK 761 straipsnio 2 dalis), o ieškovė (BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė) pareiškė patikslintą ieškinį atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“ dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Vis dėlto, kaip jau minėta, nenustačius, kad sudarant ginčo sandorius buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tokį ieškinio reikalavimą atmesti pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Dėl viešajai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

100.       Kasaciniame skunde atsakovė R. G. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo sandoriais buvo siekiama įgyvendinti BUAB „Luna Capital Group“ turto perkėlimo iš šios bendrovės turto masės schemą, taip apribojant BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė UAB „Eglitana“ kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepagrįstai atsakovių veiksmus įvertino kaip nesąžiningus. Trečiasis asmuo advokatas A. G. kasaciniame skunde ir prisidėjime prie atsakovių kasacinių skundų palaiko jų nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei yra nemotyvuota, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, neargumentuota, todėl neaiški ir neatitinkanti CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Trečiojo asmens advokato A. G. vertinimu, ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis pažeidžia Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintą draudimą savo profesines pareigas atliekantį advokatą tapatinti su savo klientais ir jų bylomis.

101.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).

102.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).

103.       Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

104.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

105.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

106.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

107.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

108.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrodinėto ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog šalys, 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarydamos ginčo sandorius, turėjo neteisėtą tikslą ir jis buvo pasiektas – bankrutuojančios UAB ,,Luna Capital Group“ kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš perleisto turto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė užsienio bendrovė „Klahan Inc“, nurodydama turto perkėlimo iš bankrutuojančios UAB „Luna Capital Group“ turto masės schemą, neįrodo, kad su bankrutuojančia įmone nebuvo atsiskaityta iki ginčo sandorių sudarymo. Priešingai, teismas nustatė, kad iki ginčo sandorių ir taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo pati BUAB „Luna Capital Group“ pardavė ginčo turtą RAB „Oilco“, gavo iš šios įmonės lėšas, kurias taikos sutartimi įsipareigojo grąžinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, taikos sutartimi įsigijusi turtą, atitinkamai sumažino turimą finansinį reikalavimą BUAB „Luna Capital Group“ atlikdama įskaitymą, taip pat likusios skolos dalies sumokėjimą išdėstydama dalimis. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės nurodoma turto perkėlimo iš BUAB „Luna Capital Group“ schema negali būti taikoma ginčo sandoriams, nes šiuos sandorius sudarę asmenys nebuvo nei pati BUAB „Luna Capital Group“, nei jos skolininkė.

109.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens užsienio bendrovės „HR Protrans OÜ“ pozicija, kad yra labiau tikėtina, jog ginčo sandoriais buvo įvykdyta turto perkėlimo iš BUAB „Luna Capital Group“ schema ir yra pagrindas laikyti tokią schemą įrodyta. Anot teismo, vien tai, kad užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir „Moon Group AG“ buvo faktiškai kontroliuojamos to paties asmens, neleidžia preziumuoti ginčo sandorių neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir BUAB „Luna Capital Group“ turėjo bendrų dalyvių ar vadovų.

110.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju kitaip kvalifikavo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovėmis R. G. ir UAB „Eglitana“, veikė iš anksto suderintais veiksmais, kad nuosavybėn gautų visą BUAB „Luna Capital Group“ turtą, taip buvo apribotos BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių galimybės tenkinti savo finansinius reikalavimus.

111.       Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas šią poziciją grindė tuo, kad atsakovė R. G. yra užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. sutuoktinė, todėl preziumavo atsakovės R. G. nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

112.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių R. G., UAB „Eglitana“ ir trečiojo asmens A. G. kasacinių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovei R. G. netinkamai taikė CK 6.67 straipsnyje nustatytą nesąžiningumo prezumpciją, nesant jos taikymo sąlygų, dėl keleto priežasčių.

113.       Pirma, CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis.

114.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

115.       Byloje teismų nustatyta ir šalių neginčijama, kad nei atsakovė R. G., nei trečiasis asmuo A. G. nebuvo nei užsienio bendrovės „Petrade Ltd“, nei BUAB „Luna Capital Group“ vadovais, valdymo organo nariais ar kitais CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais asmenimis. Byloje nustatyta ir tai, kad turtą ginčijamais sandoriais perleidusi užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ nebuvo nei BUAB „Luna Capital Group“, nei jos kreditorės ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ skolininkė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai preziumavo atsakovės R. G. nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nenustatęs šioje normoje nurodytų asmenų ryšių.

116.       Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendime pripažino, kad šioje byloje ginčo sandoriai negali būti pripažįstami negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes ieškovė ginčija ne savo skolininkės sudarytus sandorius (žr. sprendimo 102 punktą).

117.       Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, kaip išimtis iš bendrojo civilinėje teisėje galiojančio sąžiningumo principo, gali būti taikomos tik pareiškus actio Pauliana, t. y. taikomos išimtinai tik kartu su CK 6.66 straipsnio norma. Tai paaiškinama tuo, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesąžiningų veiksmų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 42 punktas). 

118.       Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad civilinėje teisėje galioja teisinių santykių subjektų sąžiningumo prezumpcija, todėl turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta šio principo išimtis ir nustatyta priešinga – nesąžiningumo prezumpcija, kurios paskirtis – palengvinti actio Pauliana pareiškusio ieškovo įrodinėjimo naštą (žr., pvz., Mikelėnas, V., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštos knygos komentaras. Justitia, 2003, p. 110).

119.       Kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo atsakovė UAB „Eglitana“, CK 6.67 straipsnyje nustatytų prezumpcijų tikslas palengvinti ieškovo įrodinėjimo naštą procese, kuriame sprendžiama ne dėl bet kokio, o tik dėl specialaus kreditorių interesų gynybos būdo – actio Pauliana. Todėl sutiktina su atsakovių R. G., UAB „Eglitana“ ir trečiojo asmens advokato A. G. kasaciniuose skunduose nurodomais argumentais, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. kovo 22 d. sprendime pagrįstai pripažinęs, jog nagrinėjamu atveju actio Pauliana negalėjo būti reiškiamas, neturėjo pagrindo preziumuoti atsakovės R. G. nesąžiningumo CK 6.67 straipsnio pagrindu dar ir dėl to, kad šiame straipsnyje nustatytos prezumpcijos taikytinos tik procese, kuriame pareikštas actio Pauliana.

120.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytą savo poziciją taip pat grindė ir tuo, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ buvo susijusios per trečiąjį asmenį advokatą A. G., kuriam neva buvo žinoma apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą, todėl jos negalėjo nežinoti, kad ginčo sandoriai pažeidžia kitų BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesus.

121.       Atsakovė R. G. kasaciniame skunde teigia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir grindžiama vieninteliu įrodymu, kuris buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, tačiau neatskleistas apeliacinės instancijos teismo, t. y. trečiojo asmens advokato A. G. 2013 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ dėl BUAB „Luna Capital Group“, kuriame nurodoma: Vekselio nepaliko, prašo atidėti terminą – nenori, kad užareštuotum sąskaitas ir jam liks tik bankrotas. Sakė, kad baudžiamųjų bylų nebijo. Atsakovė UAB „Eglitana“ taip pat nurodo, kad jos ryšiai su trečiuoju asmeniu advokatu A. G. nepagrįstai aiškinami per plačiai ir pateikiami kaip tariama turto perkėlimo schema, nors to nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Taip pat atsakovės ir trečiasis asmuo advokatas A. G. nurodo, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pažeidžia Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną pamatinių advokato veiklos garantijų – draudimą atliekančius pareigas advokatus tapatinti su savo klientais ir jų bylomis.

122.       Apeliacinės instancijos teismas ginčo sandorių šalių tikslą išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo grindė šiomis aplinkybėmis: i) UAB „Eglitana“ buvo atstovaujama advokato A. G. kontoros advokato padėjėjos V. Š.; ii) advokatas A. G. apie ginčo objektų pardavimą žinojo ir tokią informaciją perdavė UAB „Eglitana“; iii) su UAB „Eglitana“ vadovu advokatas A. G. susipažino apie 6 mėn. iki ginčijamo sandorio sudarymo; iv) UAB „Eglitana“ įsigytas patalpas toliau nuomojo tai pačiai nuomininkei MB „Platus pasirinkimas“, kuri šias patalpas buvo išsinuomojusi dar tada, kai turtas priklausė BUAB „Luna Capital Group“.

123.       Anot apeliacinės instancijos teismo, prie atsakovės R. G. atsiliepimo pridėtas el. susirašinėjimas patvirtina, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atitinkamai advokatas A. G. jau 2013 m. birželio mėn. neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą. Nors UAB „Eglitana“ įgaliojimą jai atstovauti advokato A. G. kontoros advokato padėjėjai V. Š. išdavė tik 2016 m. vasario 25 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Eglitana“ vadovas G. R. su advokatu A. G. susipažino ir pradėjo bendradarbiauti tik siekdamas įgyti maitinimo paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), ir norėdamas sutvarkyti nekilnojamajam turtui naudoti ir eksploatuoti priskirtą žemės sklypą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Eglitana“ ir advokatą A. G. siejo profesiniai santykiai iki 2016 m. vasario 25 d. atstovavimo sutarties su V. Š. pasirašymo.

124.       Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje sprendžiama, ar teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą jas kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos ir (ar) geros moralės pažeidimą. Tokios teisinės kategorijos kaip viešoji tvarka ar gera moralė įstatyme negali būti tiesiogiai apibūdintos konkrečiomis nustatytinomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nurodytų kategorijų, sudarančių pagrindą konkretų sandorį pripažinti negaliojančiu, kvalifikavimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas bylos aplinkybes, yra teismo prerogatyva. Asmens konkretaus elgesio tam tikromis aplinkybėmis nustatymas yra fakto klausimas, o tokio elgesio kvalifikavimas kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei yra teisės klausimas.

125.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas teisiškai kvalifikavo dėl skirtingo taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos konkrečioms byloje nustatytoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

126.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. G. 2013 m. rugpjūčio 23 d. el. laiškas užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ dėl BUAB „Luna Capital Group“ patvirtina, jog užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ ir jos atstovui advokatui A. G. neabejotinai turėjo būti žinoma apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą, taip pat kad minėtos aplinkybės atskleidžia ginčo sandorių šalių tikslą, priešingą viešajai tvarkai ir gerai moralei.

127.       Nurodyto el. laiško teiginiai, jog, areštavus bendrovės banko sąskaitas, jai gresia bankrotas, nesant kitų įrodymų, savaime nevertintini nei kaip bendrovės tuo metu buvusį faktinį nemokumą patvirtinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priklausomai nuo ūkio subjekto vykdomos veiklos pobūdžio, praktikoje galima tokia situacija, kai juridinio asmens sąskaitų areštas gali turėti neigiamos įtakos jo galimybėms vykdyti prievoles savo kontrahentams ir atitinkamai tai gali turėti neigiamos reikšmės jo mokumui. Todėl minėtame el. laiške išreikšta BUAB „Luna Capital Group“ reakcija į galimą jos sąskaitų areštą šiuo atveju nelaikytina akivaizdžiai jos faktinį nemokumą patvirtinančia aplinkybe.

128.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog BUAB „Luna Capital Group“, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atsakovės R. G. bei UAB „Eglitana“ būtų turėjusios tikslą paslėpti BUAB „Luna Capital Group“ turtą nuo jos kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas, preziumavęs ginčo sandorių šalių nesąžiningumą dėl jų tarpusavio ryšių, padarė priešingą išvadą.

129.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad keletas juridinių asmenų yra tarpusavyje susiję per tuos pačius ar giminystės (svainystės) ryšiais saistomus dalyvius ar valdymo organus, neleidžia šių skirtingų juridinių asmenų vertinti kaip vieno turtinio vieneto. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendime konstatuotą aplinkybę, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ (užsienio bendrovė „Harbet Universal S. A.“) buvo BUAB ,,Luna Capital Group“ kreditorė ir jos kreditoriaus reikalavimas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB ,,Luna Capital Group“ bankroto byloje, teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nebuvo paneigta užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ procesinė pozicija ir jos atstovo trečiojo asmens A. G. paaiškinimas, jog ši įmonė vykdė savo skolos, susiformavusios 2014 metais BUAB ,,Luna Capital Group“, padengimo procedūras, įteisintas taikos sutartimi.

130.       Svarbia laikytina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad, pagal sudarant ginčo sandorius buvusią viešą informaciją apie BUAB „Luna Capital Group“ finansinę atskaitomybę, nebuvo duomenų apie galimą BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą.

131.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti ieškovės atsiliepimo į atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ kasacinius skundus nurodytam argumentui, kad apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendime nustatytas užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ryšys su BUAB „Luna Capital Group“ per šių įmonių valdymo organus, taip pat užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo advokato A. G. ir jo sutuoktinės R. G. ryšys bei jo ryšys su UAB „Eglitana“ leidžia spręsti, kad atsakovės UAB „Eglitana“ ir R. G. negalėjo nežinoti, kad BUAB „Luna Capital Group“ yra nemoki, o ginčo sandoriai pažeis kitų nemokios BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesus.

132.       Pažymėtina, kad sandorio šalių tarpusavio ryšiai gali būti laikomi viena iš aplinkybių, kartu su kitomis patvirtinančių tai, kad sandorių šalys siekė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad tarpusavyje vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusių asmenų sandoriai savaime prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kaip jau minėta, tam, kad sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti įrodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų.

133.       Visų pirma, teismai byloje nenustatė jokių faktinių ar teisinių ryšių tarp atsakovių R. G. ir UAB „Eglitanos“, iš vienos pusės, ir UAB „Luna Capital Group“ vadovų ar savininkų – iš kitos. Tokio ryšio nepatvirtina byloje nustatytas atsakovių ryšys su trečiuoju asmeniu advokatu A. G., nes advokatas A. G. buvo tik užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovas pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis, jo nesiejo jokie teisiniai santykiai su UAB „Luna Capital Group“. Atsakoves R. G. ir UAB „Eglitana“ su bendrove „Petrade Ltd“ sieja vien turto pirkimo pardavimo sandorių, kurie ir ginčijami byloje, sudarymas. Aplinkybės, jog užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir „Moon Group AG“ galimai buvo kontroliuojamos to paties asmens (vadovo S. H. B.), taip pat kad UAB „Luna Capital Group“ akcininku buvo M. Ž., kuris tam tikru laikotarpiu buvo ir bendrovės „Moon Group AG“ vadovas, neteikia pagrindo išvadai, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo, sudarant ginčijamus sandorius, siekė ar galėjo siekti su nurodytais asmenimis jokių korporacinių ar kitokių ryšių neturinčios sandorio šalys – atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“, taip pat atsakovės R. G. sutuoktinis advokatas A. G., kuris tebuvo bendrovės „Petrade Ltd“, o vėliau – ir atsakovės UAB „Eglitana“ atstovas pagal pavedimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendime pateikė prieštaringus argumentus, nes, konstatavęs ginčijamų sandorių šalių nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, kartu nurodė, kad UAB „Eglitana“ vadovas G. R. su advokatu A. G. susipažino ir pradėjo bendradarbiauti tik siekdamas įgyti maitinimo paskirties patalpas ir norėdamas sutvarkyti nekilnojamajam turtui naudoti ir eksploatuoti priskirtą žemės sklypą bei kad UAB „Eglitana“ ir advokatą A. G. siejo profesiniai santykiai.

134.       Antra, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nevertino ir neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą esminę aplinkybę, jog atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ sudaryti ginčo sandoriai buvo atlygintiniai – atsakovės R. G. ir UAB „Eglitana“ už nupirktą ginčo turtą su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ atsiskaitė banko pavedimais.

135.       Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad UAB „Eglitana“ už įgytą iš užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ turtą banko pavedimu sumokėjo 230 000 Eur. Byloje teismų nenustatyta, kad atsakovė UAB „Eglitana“ ginčo turtą būtų įgijusi už akivaizdžiai rinkos kainos neatitinkančią sumą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Luna Capital Group“ šį UAB „Eglitana“ perleistą ginčo turtą įsigijo už mažesnę – 212 871 Eur – kainą.

136.       Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad už ginčo turtą atsakovė R. G. užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ pagal ginčo sutartį sumokėjo 60 000 Eur banko pavedimu. Pirminė šio turto savininkė BUAB „Luna Capital Group“ šį turtą buvo įgijusi 2013 m. kovo 21 d. už 75 301 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 15 000 Eur ginčo objekto kainos skirtumas tarp per dvejus metus sudarytų sandorių nėra toks didelis, kad leistų spręsti, jog juo buvo siekiama apeliacinio teismo nurodytų nesąžiningų, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių, tikslų.

137.       Trečia, apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad atsakovės UAB „Eglitana“ įsigytos ginčo patalpos toliau buvo nuomojamos tai pačiai nuomininkei kaip ir tada, kai turtas nuosavybės teise priklausė BUAB „Luna Capital Group“, taip pat nepatvirtina sandorio šalių bendro ketinimo bei tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, patalpų įsigijimas ir teisių bei pareigų pagal nuomos sutartį perėmimas komerciniuose santykiuose tarp verslo subjektų yra įprastas investicinis sprendimas, kuris rinkoje paprastai lemia didesnį tokio turto patrauklumą tarp potencialių pirkėjų. Be to, kaip pagrįstai kasaciniame skunde pažymi atsakovė UAB „Eglitana“, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre (CK 6.494 straipsnio 1 dalis), taip pat kai dėl iš neregistruotos nuomos sutarties teisių perėmimo susitariama sutartyje dėl tokio objekto įsigijimo. Taigi, įstatymais nedraudžiama perleisti nuomos teisiniais santykiais suvaržytų daiktų, o priešingai, pasikeitus tokių daiktų savininkui, siekiama užtikrinti nuomininko teisėtų lūkesčių, kylančių iš nuomos sutarties, apsaugą. Todėl šie apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais akcentuotas atsakovės UAB „Eglitana“ nesąžiningumas dėl to, kad bendrovė įsigijo patalpas, kurias ankstesnė savininkė BUAB „Luna Capital Group“ nuomojo tai pačiai nuomininkei, pripažįstami stokojančiais pagrįstumo.

138.       Ketvirta, nagrinėjamu atveju svarbi dar viena apeliacinės instancijos teismo neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė R. G. ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes dar 2012 m. sausio 3 d. tarp sutuoktinių A. G. ir R. G. buvo sudaryta ikivedybinė sutartis. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad, vieną iš ginčo objektų pasiūlęs įsigyti atsakovei R. G. ir šiai sudarius ginčo sandorį, trečiasis asmuo A. G. jokių nuosavybės teisių kaip atsakovės R. G. sutuoktinis į ginčo objektą neįgijo.

139.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma pirmiau nurodytų teismų nustatytų aplinkybių, taip pat faktas, kad trečiasis asmuo advokatas A. G., atstovaudamas užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ ir veikdamas jos interesais, perdavė informaciją apie ginčo objektų pardavimą savo sutuoktinei atsakovei R. G. ir atsakovei UAB „Eglitana“, su kuria vėliau taip pat užmezgė teisinio atstovavimo santykius, negali būti pripažintos kaip patvirtinančios faktą, jog sudarydamos ginčo sandorius užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atsakovės UAB „Eglitana“ bei R. G. siekė bendrų suderintų viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų – paslėpti BUAB „Luna Capital Group“ turtą nuo jos kreditorių.

140.       Advokatūros įstatyme įtvirtinta fundamentali kiekvieno asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

141.       Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis advokatų už atlygį teikiamų paslaugų rūšių sąrašas, pagal kurį advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą). Nors minėtame straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino svarbiausias už atlyginimą teikiamas advokatų paslaugų rūšis, tačiau paslaugų formos ir būdai šiame įstatyme konkrečiai nedetalizuojami. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje tik nurodoma, kad advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti ir kitą teisinę pagalbą. Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). 

142.       Teisės doktrinoje pabrėžiama pagrindinė advokato funkcija – padėti bei patarti klientui įvairiais teisiniais klausimais ir šitaip garantuoti teisinę pagalbą įgyvendinant teisingumą teisminiame procese, taip pat prisidėti prie tinkamo galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdienėje komercinėje ir civilinėje veikloje (prof. dr. R. Drakšas, ir kiti. Advokatūros teisė. LĮ „Kriventa“, 2018, p. 74). Dažniausiai advokatas yra privataus asmens atstovas ir gynėjas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus (ten pat, p. 290–291).

143.       Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

144.       Pažymėtina, kad vieni iš svarbiausių advokatų veiklos pagrindinių principų įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje – advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas (1 punktas); advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija (2 punktas); advokatų veiklos teisėtumas (3 punktas); kliento paslapties neatskleidimas (4 punktas); lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas (5 punktas); nepriekaištingas elgesys (6 punktas).

145.       Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio Lietuvos advokatų etikos kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 2.1 punkte buvo nustatyta, kad advokatas savo profesinėje veikloje turi teises, nurodytas Konstitucijoje, Advokatūros įstatyme, kituose teisės aktuose, tarptautiniuose dokumentuose ir šiame kodekse. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punktą, advokatas negalėjo konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 punktas).

146.       Kaip matyti, ginčo sandorių sudarymo metu galiojęs Lietuvos advokatų etikos kodeksas įtvirtino draudimą atstovauti advokatui dviejų ar daugiau klientų interesais tuo pačiu klausimu, tik jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Pažymėtina, kad iš esmės panašiai šis klausimas reglamentuojamas ir CK 2.135 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų. Šioje teisės normoje netiesiogiai atskleidžiamas vienas iš pagrindinių atstovavimo santykių principų – atstovas turi veikti tik atstovaujamojo interesais. Esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t. y. šie santykiai grindžiami abipusiu atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam, kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Todėl atstovas, norėdamas išsaugoti atstovaujamojo pasitikėjimą, turi veikti jo interesais, nepadaryti jam savo veiksmais žalos.

147.       Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos advokatų tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje (Lietuvos advokatų etikos kodekso 3 straipsnis), nustatyta, kad bendras interesas tam tikru klausimu nereiškia, jog dalyvaujančio asmens individualūs interesai negali prieštarauti kito dalyvaujančio asmens individualiems interesams. Taip, pavyzdžiui, beveik visada būna, kai du ar daugiau asmenų nori sudaryti sutartį. Sutartimi siekiama sureguliuoti prieštaringus dalyvaujančių šalių interesus. Sutartį sudarančios šalys neabejotinai turi ir bendrų interesų, tačiau tai nereiškia, kad jos tuo pačiu klausimu turi ir asmeninių interesų, kurie gali prieštarauti kito asmens asmeniniams interesams. Apskritai galima sakyti, kad sutarties šalies asmenines teises geriau gina advokatas, kuris turi rūpintis tik savo kliento asmeninėmis teisėmis. Tačiau kartais dalyvaujančios šalys siekia tik savo asmeninių teisių pusiausvyros ir tiki, kad bendras advokatas sieks šios pusiausvyros ir bendrų abiejų klientų interesų. Prieštaringų interesų turinčios ginčo šalys šio bendro intereso neturi. Advokatas niekada negali ginti šalių, kurių interesai ginče yra priešingi. Konflikto šalys gali turėti bendrą interesą išspręsti konfliktą alternatyvaus ginčų sprendimo būdu. Tačiau advokatas, veikiantis kaip ginčą sprendžiantis asmuo, neveikia kaip advokatas (Council of Bars and Law Societies of Europe. Model Code of Conduct for European Lawyes, 2021, p. 10; prieiga per internetą <https://www.ccbe.eu/fileadmin/speciality_distribution/public/documents/DEONTOLOGY/DEON_CoC/EN_DEONTO_2021_Model_Code.pdf>).

148.       Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse pažymima, jog tam, kad advokatas galėtų veikti asmenų, turinčių skirtingų interesų, naudai, turi būti įvykdytos keturios sąlygos: i) turi būti bendras interesas; ii) turi būti informuoto asmens sutikimas; iii) net ir tada, kai pirmiau nurodytos dvi sąlygos yra įgyvendintos, advokatas negali veikti, jeigu tai reikštų, kad jis turi atskleisti konfidencialią informaciją, arba kai konfidencialios informacijos, kurios jis negali atskleisti, žinojimas neleidžia jam veikti geriausiais visų dalyvaujančių šalių interesais; iv) advokatas, veikiantis daugiau nei vienos šalies vardu, privalo vienodai ginti visų dalyvaujančių šalių teises ir interesus. Jei šių interesų konfliktas jam neleidžia to daryti, jis negali priimti tokio pavedimo arba turi nutraukti savo veiklą (Council of Bars and Law Societies of Europe. Model Code of Conduct for European Lawyes, 2021, p. 10; prieiga per internetą <https://www.ccbe.eu/fileadmin/speciality_distribution/public/documents/DEONTOLOGY/DEON_CoC/EN_DEONTO_2021_Model_Code.pdf>).

149.       Taigi, situacija, kai tas pats advokatas atstovauja dviem klientams, kurių interesai nėra priešingi ir nesuderinami, savaime nereiškia, kad advokatas veikia neteisėtai, pažeisdamas etikos kodekse įtvirtintą pareigą vengti interesų konflikto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens advokato A. G. atstovavimas užsienio bendrovei „Petrade Ltd“ ir UAB „Eglitana“ ginčo pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo ir vėlesnio jų vykdymo metu neatitiko užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovės UAB „Eglitana“ interesų ir kad šių juridinių asmenų interesai buvo priešingi. Kaip nustatyta teismų, užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, vykdydama skolos išieškojimą iš BUAB „Luna Capital Group“, siekė realizuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pagrindu įgytą turtą. Todėl trečiojo asmens advokato A. G. pasiūlymas vieną iš ginčo objektų įsigyti atsakovei UAB „Eglitana“ atitiko užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ interesus.

150.       Kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo atsakovė UAB „Eglitana“, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovės UAB „Eglitana“ sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje (5.5 punkte) buvo sulygta, jog būtent pardavėjas įsipareigojo tarpininkauti ir atlikti kitus nuo jo priklausančius veiksmus, kad atsakovė UAB „Eglitana“ įgytų valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas perleidžiamoms patalpoms eksploatuoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad trečiasis asmuo advokatas A. G. atstovavo atsakovei UAB „Eglitana“ po ginčo sandorių sudarymo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė UAB „Eglitana“ būtų buvusi nesąžininga ir ginčo sandoriais siekusi viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Priešingai, tokie šalių santykiai, atsižvelgiant į ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikytini logiškais, pateisinamais ir teisėtais, atitinkančiais tiek pirkėjo, tiek pardavėjo interesus.

151.       Aplinkybė, kad trečiasis asmuo advokatas A. G. ginčo turtą pasiūlė įsigyti savo sutuoktinei atsakovei R. G., nenustačius, jog atsakovė R. G. ir užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ būtų turėjusios suderintą tikslą perkelti BUAB „Luna Capital Group“ turtą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo veikė būdamas interesų konflikto sąlygomis. 

152.       Pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį, kai atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Nei užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, nei jos teisių perėmėja bendrovė „Harbet Universal S. A.“, nei UAB „Eglitana“ neteigė ir neįrodinėjo, kad trečiojo asmens advokato A. G. veiksmai, atlikti atstovaujant nurodytus asmenis, neatitiko atstovaujamųjų interesų.

153.       Kvalifikuojant ginčijamų sandorių šalių veiksmus, taip pat svarbi teismų nustatyta aplinkybė, jog ginčo sutartys tiek su atsakove A. G., tiek su atsakove UAB „Eglitana“ buvo sudarytos kito užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ atstovo ir trečiasis asmuo advokatas A. G. sudarant šį ginčo sandorį nedalyvavo.

154.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, konstatuodamas atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ veiksmų prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei dėl šių asmenų ryšių su trečiuoju asmeniu advokatu A. G., apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias vieną iš esminių advokato veiklos garantijų – draudimą tapatinti savo profesines pareigas vykdantį advokatą su jo klientais ir jų bylomis. Ši advokato veiklos garantija neatsiejamai susijusi su vienu pagrindinių advokato veiklos principų – kliento paslapties neatskleidimo (konfidencialumo) principu (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 punktas), kuriuo yra grindžiami advokato santykiai su klientais. Konfidencialumas yra viena svarbiausių advokato teisių ir pareigų, atitinkanti kliento interesus. Pasitikėjimas tarp advokato ir kliento galimas tik tada, kai klientas įsitikinęs, jog advokatas niekam neatskleis kliento paslapties. Tai pabrėžiama ir EŽTT praktikoje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendime byloje André ir kiti prieš Prancūziją, 18603/03, para. 41). Advokato profesinę paslaptį, be kita ko, sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 3 punktas, 46 straipsnio 5 dalis). Advokato profesinės paslapties apsauga užtikrinama įstatyme nustatytomis garantijomis, pavyzdžiui, advokatas turi imunitetą nuo apklausos liudytoju apie profesinę paslaptį sudarančias žinias (CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Advokatūros įstatymo 46straipsnio 1 dalis), draudžiama viešai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 ir 5 dalys). EŽTT yra išaiškinęs, kad neabejotinai bendrą interesą atitinka tai, kad bet kuris asmuo pageidaujantis konsultuotis su advokatu, turėtų būti laisvas tai daryti tokiomis sąlygomis, kurios būtų palankios visapusiškam ir nevaržomam pokalbiui, ir kad būtent dėl šios priežasties advokato ir kliento santykiai iš esmės yra privilegijuoti. EŽŽT pabrėžia, kad tiek teikiant pagalbą civiliniame ar baudžiamajame procese, tiek kreipiantis dėl bendro pobūdžio teisinės konsultacijos, asmenys, kurie konsultuojasi su advokatu, gali pagrįstai tikėtis, kad jų bendravimas bus privatus ir konfidencialus (žr. EŽTT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo byloje Altay prieš Turkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 11236/09, para. 49-51, ir toliau ten esančias nuorodas). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į kasacinius skundus argumentu, kad Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikytinas tik baudžiamosiose bylose.

155.       Apibendrindama tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“, jos atstovas advokatas A. G., atsakovės R. G. bei UAB „Eglitana“, sudarydami ginčo sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, kad dar 2013 metais bendrovė „Luna Capital Group“ buvo nemoki ir kad vėlesniais šių asmenų procesiniais bei kitais teisiniais veiksmais buvo siekiama viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų – įforminti nemokios bendrovės turtą kitų asmenų vardu ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

156.       Apeliacinės instancijos teismo išvados apie tai, kad užsienio bendrovė „Petrade Ltd“ ir atsakovės UAB „Eglitana“ bei R. G. sudarytais ginčo sandoriais turėjo suderintą tikslą pažeisti BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesus, padarytos netinkamai kvalifikavus teismų byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat netinkamai taikius atstovavimą civilinėje teisėje bei advokato teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

157.       Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai užsienio bendrovės „Petrade Ltd“ ir atsakovių R. G. bei UAB „Eglitana“ sudarytus ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais taip pat ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

158.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas), advokato teisinio statuso garantijas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nukrypo nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl ginčo sandorius nepagrįstai pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Tai sudaro pagrindą patenkinti atsakovių R. G., UAB „Eglitana“ ir trečiojo asmens advokato A. G. kasacinius skundus, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

159.       Atsižvelgdama į tai, kad šiame sprendime konstatuota, jog ieškovė neįrodė pagrindų atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ su užsienio bendrove „Petrade Ltd“ sudarytus ginčo sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.81 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad kiti atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ bei trečiojo asmens A. G. kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienašalę restituciją ir draudimą išreikalauti turtą iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, aiškinimo ir taikymo bei trečiojo asmens A. G. kasaciniame skunde nurodytas argumentas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo, neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

160.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

161.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

162.       Atsakovė R. G. kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė savo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius dokumentus, taip pat atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės šių išlaidų atlyginimą. Atsakovės R. G. į bylą pateikti dokumentai (Advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ 2023 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RIDD-2141, taip pat AB SEB banko 2023 m. rugsėjo 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) pagrindžia, kad atsakovė R. G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytų dydžių, jų atlyginimas atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą priteistinas atsakovei R. G. iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“.

163.       Atsakovė UAB „Eglitana“ kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė dokumentus (Advokatų profesinės bendrijos STRANGE LAW 2023 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SL, Nr. 42, ir AB SEB banko 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), pagrindžiančius, kad šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Eglitana“ patyrė 9860 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius.

164.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).

165.       Vis dėlto ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad būtų viršytas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytas maksimalus dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

166.       Advokatų profesinės bendrijos STRANGE LAW 2023 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SL, Nr. 42, detalizuota, kad šios išlaidos patirtos už teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-1999-524/2023 (už susipažinimą su nauja bylos medžiaga, atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pagal 2023 m. kovo 21 d. teisinių paslaugų sutartį). Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

167.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos sudėtingumą, t. y. kad byloje buvo sprendžiama dėl ginčo sandorio negaliojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, taip pat įvertinusi tai, kad atsakovė UAB „Eglitana“ buvo atstovaujama ir pirmosios instancijos teisme; byloje sprendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji (išskyrus dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo), nusprendžia, kad atsakovei UAB „Eglitana“ iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti atlyginimo dydžio – 2547 Eur.

168.       Kadangi atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ bei trečiojo asmens advokato A. G. kasaciniai skundai tenkinami, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys atsakovėms A. G. ir UAB „Eglitana“ atmestas, paliekamas galioti, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, konstatuoja, kad teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą ieškovė neįgijo, o šią teisę turi atsakovės ir trečiasis asmuo advokatas A. G..

169.       Šiuo atveju atsakovė UAB „Eglitana“ kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Kartu su šiuo prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Advokatų profesinės bendrijos STRANGE LAW 2023 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SL, Nr. 73, taip pat AB SEB banko 2023 m. gruodžio 18 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

170.       Atsakovė R. G. kasaciniam teismui pateiktame prašyme prašo priteisti jai iš ieškovės 2894,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus (Advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ 2023 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą RIDD-1298, taip pat AB SEB banko 2023 m. gruodžio 14 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

171.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, dydžiai už advokato pagalbą rengiant kasacinius skundus ir prisidėjimus prie kasacinių skundų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.13, 8.16 punktuose nustatytų dydžių, nusprendžia, kad atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“ iš ieškovės priteistinas jų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

172.       Trečiasis asmuo advokatas A. G. kasacinį skundą surašė pats, kasaciniame procese nebuvo atstovaujamas ir neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šiam trečiajam asmeniui klausimas nesprendžiamas.

173.       Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

174.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis teisės normų aiškinimas, nes tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardyta (pavyzdžiui, CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Be to, priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik tose bylose, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, lemtų situaciją, jog tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista. Toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Tačiau tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tik dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).

175.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė R. G. už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio (AB SEB banko 2023 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 513). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu, ginčydama atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ sudarytus sandorius dėl ginčo turto įsigijimo, siekė užtikrinti BUAB „Luna Capital Group“ ir jos kreditorių interesus, t. y. kad ginčo turtas būtų grąžintas į BUAB „Luna Capital Group“ turto masę, teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju atsakovė R. G. taip pat buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl jai grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

176.       CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas.

177.       Atsakovė UAB „Eglitana“ kartu su kasaciniu skundu pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0156/23/01930 jos atžvilgiu antstolio S. D. 2023 m. lapkričio 15 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-156-30816, 2023 m. lapkričio 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-156-30818 ir 2023 m. lapkričio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-156-30817, o atsakovė R. G. kartu su kasaciniu skundu pateikė el. laišką iš ieškovės atstovės dėl ketinimų perimti ginčo turto objektus, kurie apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo priteisti BUAB „Luna Capital Group“. Tačiau kasacinis teismas šios nutarties priėmimo momentu neturi duomenų apie tai, kad panaikinamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas ar jo dalis būtų įvykdyti. Atsakovėms R. G. ir UAB „Eglitana“ išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu panaikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas jų atžvilgiu buvo įvykdytas, jos, vadovaudamosi CPK 761 straipsnio 2 dalimi ir 762 straipsnio 2 dalimi, turi teisę per vienerius metus nuo šios nutarties priėmimo dienos kreiptis su pareiškimu į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

178.       Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi, apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą praneština VĮ Registrų centrui dėl šio nekilnojamojo turto: negyvenamosios patalpos – maitinimo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 243/500 dalių negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir 1179/2500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei R. G. (a. k.         (duomenys neskelbtini) iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (j. a. k. 155684126) 2032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglitana“ (j. a. k. 167344881) iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (j. a. k. 155684126) 2547 (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovei R. G. (a. k.         (duomenys neskelbtini) iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (j. a. k. 155684126) 2894,93 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglitana“ (j. a. k. 167344881) iš ieškovės užsienio bendrovės „Klahan Inc“ (j. a. k. 155684126) 3630 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Pranešti VĮ Registrų centrui apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: negyvenamosios patalpos – maitinimo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 243/500 dalių negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir 1179/2500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Grąžinti atsakovei R. G. (a. k.         (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko 2023 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 513. Išaiškinti atsakovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Sigita Rudėnaitė

        Egidija Tamošiūnienė