Administracinė byla Nr. A-521-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06432-2013-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

                            Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. rašte „Dėl 2013 m. spalio 9 d. prašymo“ Nr. 25/4-5-4-21812; 2) įpareigoti FNTT direktorių išduoti pareiškėjui siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNTT. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame papildomai prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą.

                            Taip pat 2014 m. vasario 4 d. pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas) (2013 m. vasario 6 d. redakcija) 11.3 punkto ir Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose, vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimai“ 11.3 punkto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, ta apimtimi, kuria netinkamais vidaus tarnybai pagal visas skiltis yra pripažįstami asmenys, kuriems yra diagnozuota bet kokios rūšies (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad specialistai pasisako prieš (duomenys neskelbtini) diagnozės įtraukimą į Sąvadą. Ši diagnozė nurodyta nepaisant to, į kokią konkrečią tarnybos rūšį pretenduoja asmuo, nors pagal atskirų tarnybos rūšių uždavinių ir funkcijų aprašymus, šios tarnybos pasižymi įvairove. 

                            Pareiškėjas skunduose paaiškino, kad 2013 m. birželio 5 d. pateikė FNTT prašymą išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus. FNTT direktorius 2013 m. birželio 6 d. išdavė pareiškėjui siuntimą į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertų komisiją (toliau – CMEK), kad būtų nustatyta, ar pareiškėjas tinkamas vidaus tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas), nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. CMEK, atlikusi specializuotąją medicininę ekspertizę (toliau – ir SME), išdavė 2013 m. rugsėjo 20 d. SME pažymą Nr. 4391, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį vadovaujantis Sąvado 11.3 punktu (diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2013 m. spalio 9 d. pateikė prašymą FNTT direktoriui išduoti siuntimą į parengiamuosius kursus ir įdarbinti FNTT statutinėse pareigose. FNTT direktorius į pareiškėjo prašymą atsakė 2013 m. spalio 16 d. raštu „Dėl 2013 m. spalio 9 d. prašymo“ Nr. 25/4-5-4-21812, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą. FNTT direktoriaus atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes grindžiamas neteisėta ir nepagrįsta CMEK išvada.

                            FNTT direktoriaus įsakymas formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi, vadovaujantis Statuto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, sprendžiant klausimą dėl siuntimo į įvadinius mokymo kursus išdavimo privalo būti CMEK išvada dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai, o vadovaujantis Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į vidaus tarnybą asmenį priimti draudžiama esant CMEK išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos. Tačiau CMEK vaidmuo administracinėje procedūroje yra ekspertinio pobūdžio. CMEK sprendimo pagrįstumas gali būti nuginčijamas kitais įrodymais, pavyzdžiui, teismo paskirta ekspertize. Pareiškėjas paaiškino, kad diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta vadovaujantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus (toliau – ir VUL SK) 2005 m. gegužės 16 d. epikrizėje suformuluota diagnoze (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 2012 m. balandžio 3 d. išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame diagnozė buvo patikslinta į „(duomenys neskelbtini) <...> sveikas, gydymo nereikia“, neatliekant jokių papildomų laboratorinių arba instrumentinių tyrimų, nors nei viename medicininiame dokumente pareiškėjui diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) suformuluota nebuvo. Pati VUL SK 2005 m. gegužės 16 d. epikrizėje suformuluota diagnozė irgi jokiais instrumentiniais tyrimais patvirtinta nebuvo, o buvo nustatyta tik remiantis pareiškėjo pateikta anamneze, kurią pareiškėjas, būdamas 18 metų, pateikė klaidingai vertindamas kelis kartus patirtus galvos skausmus. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose buvo surinkti netikslūs duomenys, kadangi jo mama niekada nesirgo ir neserga (duomenys neskelbtini), tiesiog tuo metu pareiškėjui atrodė, kad mamos kartais pasitaikantys galvos skausmai yra (duomenys neskelbtini), nes jis nežinojo tikslios (duomenys neskelbtini) simptomatikos, o viešoje erdvėje pateikiama informacija beveik tapatino (duomenys neskelbtini) su galvos skausmais. O tai savo ruožtu panaikina galimybę, diagnozuojant (duomenys neskelbtini), konstatuoti paveldimumą. Pareiškėjas teigia niekada nėra patyręs galvos smegenų traumų. Vaikystėje, kaip yra būdinga bet kuriam vaikui, pareiškėjas turėjo ne vieną smulkią galvos traumą, o VUL SK epikrizėje nurodyta „trauma su sąmonės netekimu“ įvyko taip pat vaikystėje ir tuo metu pareiškėjas sąmonės netekęs nebuvo, tiesiog reikėjo tam tikro laiko atsipeikėti po smūgio į galvą žaidžiant futbolą. Po šios traumos medikai nebuvo konstatavę nei galvos smegenų sukrėtimo, nei sąmonės netekimo.

                            Epikrizėje (duomenys neskelbtini) priepuoliais įvardinti galvos skausmai pareiškėjui apskritai pasireiškė tik kelis kartus per visą gyvenimą. Pirmas jų pasireiškė prieš 5 metus iki ištyrimo VUL SK, t. y. pareiškėjui būnant trylikamečiu, o paskutinį kartą prieš 2 metus prieš ištyrimą, t. y. pareiškėjui  būnant šešiolikmečiu, vėliau iki šios dienos stiprių galvos skausmų pareiškėjui nebuvo, taigi minėti galvos skausmai nesikartojo jau apie 10 metų. Todėl šie galvos skausmai negalėjo būti laikomi (duomenys neskelbtini), kadangi jie yra būdingi 11–17 metų amžiaus asmenims, nes atsiranda dėl hormonų kiekio svyravimo, netaisyklingos mitybos bei miego režimo sutrikimo. Minėti galvos skausmai, hormonų kiekiui stabilizavusis, nebepasikartoja. Pareiškėjo atveju epikrizėje nurodyti priepuoliai patenka būtent į tą laiko tarpą, kai jis buvo labai smulkaus sudėjimo ir silpnas paauglys, turintis didelį protinio darbo krūvį, kuris darė įtaką ir netaisyklingai mitybai, ir miego režimo sutrikimams, tačiau 16 metų amžiaus situacija stabilizavosi ir nuo to laiko pareiškėjui nei karto nepasireiškė minėti galvos skausmai. Be to, tokia diagnozė neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų. Dėl šios priežasties, po pakartotinio ištyrimo VUL SK, CMEK buvo pateiktas 2012 m. balandžio 3 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame diagnozė suformuluota „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodyta, kad pareiškėjas yra sveikas ir gydymo jam nereikia. Formuluotė „(duomenys neskelbtini)“ nėra diagnozė, kadangi, vadovaujantis TLK-10-AM, tokios diagnozės kodo nėra. Tai yra tik fakto konstatavimas, kad anamnezėje (praeityje arba paciento paaiškinimuose) buvo (duomenys neskelbtini). Prierašas, kad pareiškėjas yra sveikas, ir kad gydymo jam nereikia, suponuoja faktą, jog (duomenys neskelbtini) diagnozė pareiškėjui neišlieka ir jis yra sveikas. Taip pat CMEK buvo pateiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus (toliau – LSMU KK) vedėjo prof. A. V. (sveikatos apsaugos ministro įsakymu įrašytas į specialistų konsultantų sąrašą kaip gydytojas neurologas) 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame suformuluota diagnozė (duomenys neskelbtini) (bendras medicininis ištyrimas) „sveikas (sanus)“, nurodyta, kad vertinant (duomenys neskelbtini) diagnozę anamnezėje, priepuolių nebuvimą suaugusiame amžiuje, (duomenys neskelbtini) diagnozė negali būti rašoma, todėl nustatoma išvada – sveikas. CMEK jau anksčiau, SME 2012 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 1239 padarė tokią pat išvadą, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II-III skiltis (sąvado 11.3 p.), vadovaujantis diagnoze (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), remdamiesi vien jau minėta VUL SK 2005 m. gegužės 16 d. epikrize. Vadovaujantis Sąvadu, jo 11.3 punktui priskiriami „reti (ne dažniau kaip 2 kartus per metus) praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai, kurie pasireiškia nestabiliais židininiais centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomais (parezės, parestezijos, kalbos sutrikimai, pakenkimo reiškiniai ar kt.) ir praeina per parą, nepalikdami jokių nervų sistemos funkcijų sutrikimų. Aiškinant Sąvadą sistemiškai, galima matyti, kad šiam Sąvado papunkčiui priskiriamos tik esamos, t. y. šiuo metu galiojančios (aktyvios) diagnozės, kadangi diagnozės, kurių negali būti net anamnezėje, yra nurodomos atskirai, pvz. Sąvado 9.1 punktas. Todėl Sąvado 11.3 punktas pareiškėjui negalėjo būti taikomas, kadangi remiantis visuotinai pripažintomis medicinos mokslo diagnostikos taisyklėmis ir TLK-10-AM (duomenys neskelbtini) diagnozė į anamnezę neįrašoma, o po 5 metų dokumentuotų priepuolių nebuvimo yra panaikinama, kadangi tokio asmens pakartotinio susirgimo (duomenys neskelbtini) rizika yra tokia pati, kaip ir asmens (duomenys neskelbtini) niekad nesirgusio. CMEK SME išvados nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtina ir teismo medicinos specialisto 2013 m. spalio 9 d. išvada Nr. 0060/13, kurioje motyvuotai nurodyta, kad: 1) vertinant pateiktą medicininę dokumentaciją, iš VUL SK 2005 m. gegužės 16 d. epikrizėje pateiktų duomenų negalėjo būti nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nes neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų; 2) A. K. šiai dienai negalioja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) diagnozė, nes jis sveikas, remiantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologo 2012 m. balandžio 30 d. konsultacija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorine konsultacija; 3) CMEK SME pažymose 2012 m. kovo 19 d. Nr. 1239 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Nr. 4391 nepagrįstai įrašė kaip galiojančias diagnozes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų, neatsižvelgta į ambulatorinius ir klinikinius duomenis; 4) A. K. yra sveikas, todėl tinkamas vidaus tarnybai, kaip naujai priimamas, pagal Sąvado 11.3 punktą. Todėl akivaizdu, kad CMEK SME 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma yra nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo metu tuo pačiu klausimu yra atliktos dvi ekspertizės (specialistų išvados), kurios prieštarauja viena kitai, tačiau pareiškėjui, kompetencijos viršenybės, pagrįstumo ir objektyvumo prasme, teismo medicinos specialisto dr. P. P. išvada nekelia jokių abejonių, dėl to teismas turėtų vadovautis būtent šia specialisto išvada. Bet kilus abejonėms, ir siekiant jas pašalinti, teismas, nustatęs būtinybę, galėtų skirti deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurios metu turėtų būti nustatyta, ar pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado 11.3 punktą.

                            Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame teigė, jog su skundu nesutinka.

                            2014 m. vasario 11 d. atsiliepime į prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo tyrimo, nurodė, kad vertinti norminio akto teisėtumą nėra Tarnybos kompetencija.

                            Paaiškino, kad pareiškėjui pateikus prašymą išduoti siuntimą į FNTT įvadinio mokymo kursus ir pabaigus įvadinio mokymo kursus priimti į statutines pareigas FNTT, išnagrinėjusi teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į vidaus tarnybą, reikalavimus ir faktines aplinkybes, FNTT 2013 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą (rašto Nr. 25/4-5-4-21812) prašymo netenkinti. FNTT nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas, priimtas vadovaujantis nepagrįsta ir neteisėta CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 4391 nurodyta išvada, pats savaime yra formalus, nepagrįstas ir neteisėtas. Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, nustatyti Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai; 6 punkte nustatyta, kad asmuo turi būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Statuto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, sveikatą tikrina CMEK ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai. Statuto 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ar į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

                            Vykdydamas šią imperatyvią pareigą vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-321 nustatė Taisykles, o vadovaujantis Statuto 7 straipsnio 4 dalimi, asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimo, nustatyto Statuto 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas. FNTT, gavusi pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. prašymą išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus ir vadovaudamasi Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. IV-321 (toliau – ir Taisyklės), 9 punktu ir Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, 2013 m. birželio 6 d. išdavė pareiškėjui siuntimą atlikti SME Nr. 25/4-5-3-13086, kad būtų nustatytas jo tinkamumas vidaus tarnybai pagal Sąvado nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Gavusi CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai, kurioje nurodytas CMEK ekspertinis sprendimas – netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, vadovaudamasi Statuto 7 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad asmeniui siuntimas į įvadinio mokymo kursus išduodamas nustačius, kad jis atitinka Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus (šiuo atveju pareiškėjas Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo neatitinka), Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimti į vidaus tarnybą draudžiama esant CMEK išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos, Taisyklių 2 punktu, kuriame nurodyta, kad asmenys, kurie pageidauja mokytis profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, turi atitikti Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų reikalavimus ir neturi būti 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių, ir Taisyklių 11 punktu, kuriame sakoma, kad CMEK išvadoje konstatavus, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai, siuntimo išdavimo procedūra toliau nevykdoma ir apie tai vidaus reikalų įstaiga informuoja asmenį, atsižvelgdama į išdėstytas imperatyvias teisės normas ir faktines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo, tolesnės siuntimo išdavimo pareiškėjui procedūros FNTT nevykdė ir apie tai informavo pareiškėją. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, siuntimo išdavimo pareiškėjui į įvadinio mokymo kursus procedūra buvo baigta.

                            Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – VRM Medicinos centras, Medicinos centras, Centras) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka.

                            Paaiškino, kad Vidaus tarnybos sistemoje CMEK, kaip VRM Medicinos centro administracijos padalinys, teikia asmenimis, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar VRM siuntimu kitoje švietimo įstaigoje (toliau – ir naujas priimamasis) SME paslaugą, vertina šių asmenų tinkamumą vidaus tarnybai bei nustato pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Ekspertizės dėl tinkamumo vidaus tarnybai CMEK atlikimą imperatyviai reglamentuoja tokie teisės aktai: Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 41 straipsnio 6 dalis, 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Sąvadas, Aprašas. Nagrinėjant pareiškėjo pirmą skundą dėl nurodyto 2012 m. kovo 19 d. ekspertinio sprendimo, teisme buvo vertinama VUL SK epikrizė iš ligos istorijos Nr. 5-11770, nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2005 m. gegužės 16 d. (toliau – ir 2005 m. gegužės 16 d. epikrizė), kurioje buvo diagnozuota pareiškėjui (duomenys neskelbtini), ir kurioje buvo nurodyta, kad A. K. atvyko Karinės komisijos siuntimu, įtariant (duomenys neskelbtini), be to, skundėsi, kad jaučia dūrimą paskirose galvos vietose, pradeda spausti smilkinius iki pykinimo, spaudžia smilkinius, po to tirpsta dešinioji veido pusė ir dešinioji ranka; be to, buvo nurodyta, kad galvos skausmų priepuoliai su dešinės veido pusės ir dešinės rankos tirpimu atsirado prieš penkerius metus, priepuoliai kartojosi kelis kartus, trunka iki pusės dienos; paciento (A. K.) mama serga (duomenys neskelbtini); papildomai sužinota, kad pacientas (A. K.) turėjo kelias galvos smegenų traumas, viena iš jų buvo su sąmonės netekimu. Pareiškėjas teismui pateikė 2012 m. gegužės 22 d. rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje Nr. 1-2786-168/2012, kuriuose nurodė, kad „tyrimai buvo atlikti karinės komisijos sprendimu, ir gydytojų konsiliumas, atsižvelgęs į jo pateiktą anamnezę, jo, kaip Vilniaus universiteto pirmojo kurso studento, didelį norą studijuoti specialybę, apie kurią jis svajojo nuo mažens, ir baimę, kad po privalomosios pradinės karinės tarnybos gali būti sunkumų tęsti studijas, priėmė, jų nuomone, jam palankų sprendimą, kurio pagrindu jis turėjo būti atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos; kad dėl minėtos diagnozės jis buvo atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos, jį labai nustebino, tačiau jis diagnozės neginčijo ir Karinės ekspertizės komisijos sprendimo neskundė. Atsižvelgdamas į dabartinius skunde pateiktus pareiškėjo argumentus ir į jo ankščiau pateiktus argumentus Centras kėlė klausimą, kad galimai 2005 m. pareiškėjas pateikė gydytojams melagingus duomenis apie savo sveikatos būklę, siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos. Tokiu atveju toks asmuo negali tarnauti statutinėje tarnyboje, nes ir kitais atvejais, jam palankiu metu, jis meluos, o dėl tokių jo veiksmų gali nukentėti ir statutinio pareigūno reputacija, ir bus padaryta žala viešajam saugumui. Sąvado 11.3 punkto paaiškinimuose konstatuota, kad „11.3 punktui priskiriami reti (ne dažniau kaip 2 kartus per metus) praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai, kurie pasireiškia nestabiliais židininiais centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomais (parezės, parestezijos, kalbos sutrikimai, smegenėlių pakenkimo reiškiniai ar kt.) ir praeina per parą, nepalikdami jokių nervų sistemos funkcijų sutrikimų. Šiam punktui priskiriamos ir pradinės galvos smegenų kraujagyslių pažeidimo formos, įvairios migrenos rūšys, galvos skausmo sindromai su dažnais priepuoliais, autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ligos su retais paūmėjimais. <...>“. Pagal Sąvado 11.3 punktą ir jo paaiškinimus, naujas priimamasis pripažįstamas netinkamu vidaus tarnybai, nepriklausomai kokios rūšies (duomenys neskelbtini) diagnozuota ir kada ji jam buvo diagnozuota. Šis punktas netaikomas, jeigu yra medicininiai dokumentai, kurie byloja, kad nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo panaikinta ar paneigta, arba buvo pripažinta klaidingai nustatyta.

                            Iš esmės nei teisinis reguliavimas, nei klinikinė situacija pareiškėjo A. K. atžvilgiu nei 2012, nei 2013 metais nepasikeitė, todėl atsakovas manė, kad ir 2012 m., ir 2013 m. CMEK ekspertiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. CMEK 2013 m. rugsėjo 3 d. gavo FNTT 2013 m. birželio 6 d. siuntimą atlikti SME Nr. 25/4-5-3-13086 – nustatyti naujo priimamojo A. K. tinkamumą vidaus tarnybai (pagrindas – Aprašo 4.1 (naujas priimamasis) ir 9.1 (pretenduoja į vidaus tarnybą) punktai) pagal Sąvado II skiltis. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad sirgo nervų sistemos ligomis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), ir tai patvirtino savo parašu. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus (SMEA Nr. 4094, jame turimus nurodytai dienai medicininius dokumentus), patikrinusi nustatytų gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) pareiškėjo sveikatą, 2013 m. rugsėjo 3 d. priėmė ekspertinį sprendimą (2013 m. rugsėjo 3 d. SMEA Nr. 4094, 4 dalis, CMEK 2013 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 4094) (aprašo 55 ir 72.3 punktai): atnaujinti ekspertizę CMEK, po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas). Iš ekspertizės metu turimų Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų buvo matyti, kad pareiškėjui 2005 m. gegužės 16 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir 2012 m. kovo 28 d. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Iš VUL SK Neurologų konsultacijos kabinetų 2012 m. balandžio 3 d. išrašo (apskaitos kortelė CR12-38540) matyti, kad gydytojų konsiliumas 2012 m. kovo 29 d. suformulavo diagnozę – (duomenys neskelbtini). Šie duomenys buvo vertinti tik antros ekspertizės metu, nes CMEK pirmas ekspertinis sprendimas buvo priimtas 2012 m. kovo 19 d., o šių duomenų data – 2012 m. balandžio 3 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus (SMEA Nr. 4094/4391, išrašus iš asmens sveikatos istorijų, kitus gautus medicininius dokumentus), patikrinusi nustatytų gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) pareiškėjo sveikatą, vadovaudamasi Sąvado 11.3 punktu, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė ekspertinį sprendimą (CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, CMEK 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas, 2013 m. rugsėjo 19 d. SMEA Nr. 4094/4391, 4 d.) (aprašo 55 ir 72.2 p.), kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su nurodytu priimtu ekspertiniu sprendimu 2013 m. rugsėjo 20 d. pasirašytinai susipažino, jam buvo išaiškintas ekspertinio sprendimo pagrindimas, jis jį suprato (aprašo 55, 56 p.). Į nurodytą CMEK pažymą pagal TLK-10-AM kodą buvo įrašyta pagrindinė liga ir sveikatos problema, nes taip reikalauja Aprašo ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1114 bei 2010 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 670 nuostatos. Pažymėjo, kad į CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 buvo įrašytas tik TLK-10-AM kodas, tam, kad būtų apsaugoti pareiškėjo ypatingi asmens duomenys (susiję su sveikata), kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims, t. y. vidaus reikalų įstaigoms, nes ši pažyma buvo pateikiama susipažinti ne tik pareiškėjui, bet ir trečiajam asmeniui – FNTT. Aprašo 54 punktas įpareigoja CMEK, priimant ekspertinius sprendimus, vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai, ir kiekvienam tiriamajam priimti individualų ekspertinį sprendimą. Kadangi Sąvado 11.3 punkte nurodyta, kad naujas priimamasis netinkamas vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, CMEK priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį individualiai įvertindama jo sveikatos būklę ir nustatytą diagnozę. Atsižvelgdama į tai, kad į SMEA 4 dalį bei į pažymą surašomas tik ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai, CMEK pareiškėjui priimto ekspertinio sprendimo dėl jo netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį pagrindimą išsamiai ir motyvuotai surašė 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertiniame pagrindime. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis. CMEK ekspertinis sprendimas (CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, CMEK 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas, 2013 m. rugsėjo 19 d. SMEA Nr. 4094/4391, 4 dalis) priimtas tausojant tiriamojo A. K. sveikatą, siekiant išvengti nepagrįstos rizikos, žalos sukėlimo ir yra palankus tolesnei pareiškėjo A. K. gyvenimo kokybei, nes buvo įvertinta tai, kad statutinio valstybės tarnautojo (tiriamojo) statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis) ir tai, kad visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą. Nustatyta pareiškėjui A. K. diagnozė apriboja jo teisę tarnauti tik statutinėje tarnyboje, nes statutinei tarnybai keliami griežtesni sveikatos būklės reikalavimai, tačiau jokiu būdu neriboja jo teisės dirbti valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį. Sąvado taikymo paaiškinimuose yra nustatyta, kad „<...> 11.3 punktui priskiriamos ir pradinės galvos smegenų kraujagyslių pažeidimo formos, įvairios migrenos rūšys, galvos skausmo sindromai su dažnais priepuoliais, slankstelinės arterijos sindromas, autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ligos su retais paūmėjimais <...>“. Pagrindo konstatuoti, kad šiuose Sąvado taikymo paaiškinimuose kalbama tik apie šiuo metu esamas diagnozes, nėra. Šis punktas apima ir buvusias anamnezėje, ir ekspertizės metu nustatytas diagnozes, nes, priešingu atveju, taip pat galima sakyti, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, kurio anamnezėje yra daug susirgimų, susijusių su psichinėmis ligomis, kurių ekspertizės atlikimo metu nediagnozuojama, taip pat turi būti pripažintas tinkamu vidaus tarnybai; FNTT direktorius neturėjo pagrindo skirti kitą ekspertizę, kad paneigtų CMEK priimtą ekspertinį sprendimą, nes to nenumato dabartinis teisinis reguliavimas, be to, pagrindo abejoti CMEK priimtu ekspertiniu sprendimu nebuvo ir nėra; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos gydytojo A. V. pateikta 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuomonę išraše iš medicininių dokumentų Nr. A-3310214 savaime nepanaikina, nepaneigia nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini)) – ir tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ši diagnozė buvo nustatyta klaidingai. Teismo medicinos ekspertas P. P. nėra įgaliotas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, dabartinis teisinis reguliavimas įtvirtina, kad būtent tokios ekspertizės ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai yra pagrindas tarnauti arba netarnauti vidaus reikalų sistemoje. Teismo medicinos specialisto P. P. 2013 m. spalio 4 d. išvada Nr. 0060/13 CMEK pateikta nebuvo, CMEK jos nevertino, nes CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 19 d., be to, ji yra CMEK tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat konstatuojama, kad vieno gydytojo išvada negali panaikinti visos komisijos ekspertinio sprendimo, todėl ji turi būti vertinama, kaip teisiškai nereikšminga; prof. V. B. 2013 m. spalio 16 d. pateiktas atsakymas į advokatės I. Karšul paklausimą turi būti vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas, nes yra pateiktas po CMEK priimto 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo, CMEK jo negalėjo vertinti, prieštarauja 2005 m. gegužės 16 d. epikrizės duomenims, kurių priėmimo metu dalyvavo pats V. B., ir yra tendencingas, nes Sąvado nauja redakcija įsigaliojo nuo 2012 m. balandžio 18 d. ir jos nuostatos, taip pat ir dėl (duomenys neskelbtini), buvo derintos su visais III lygio specialistais.

                            Pažymėjo, kad dėl 2005 m. diagnozės, klaidingai ji nustatyta, ar ne, ginčas nėra išspręstas. Atsakovo manymu, šią diagnozę gali paneigti VšĮ VUL Santariškių klinikos arba teismas. Kol nėra tinkamai paneigta ši diagnozė, pareiškėjo nurodyta 2013 m. spalio 9 d. teismo medicinos eksperto išvada Nr. 0060/13 laikytina tik medicinos specialisto nuomone. Pagal Sąvado 11.3 punktą ir Sąvado paaiškinimus, naujai priimamasis pripažįstamas netinkamu vidaus tarnybai nepriklausomai nuo to, kokios rūšies (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuota ir kada diagnozė jam buvo nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba (Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 5664) pareiškėjo diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ analogiškai, kaip ir VRM Medicinos centro CMEK, laiko galiojančia, įtraukia į medicininių diagnozių, turinčių įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo tinkamumo vertinimo, diagnozių sąrašą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pripažinimą netinkamu karo tarnybai 2005 m. ir tinkamu 2014 m. lemia ne diagnozės paneigimas, jos nustatymo klaidingumas, vertinimo, ar po (duomenys neskelbtini) priepuolių nepasikartojamumo diagnozė laikytina galiojanti, o visiškai kita teisiškai reikšminga teisės aktų reguliavimo aplinkybė, t. y. krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiosios dalies patvirtinimo“ karo prievolininkai buvo pripažįstami netinkamais privalomajai karo tarnybai pagal 47.2 punktą, o 2014 m. Karinė medicinos ekspertizės komisija vadovavosi kitu teisės aktu (pakeitusiu ankstesnį reguliavimą, nes neliko privalomosios karo prievolės) – Lietuvos Respublikos karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės, patvirtintos krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139, 47.3 punktu ir šių punktų paaiškinimais. Todėl pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai aktyviajame rezerve ir tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal C sveikatos grupę, nes reikalavimuose dėl sveikatos asmenys, turintys (duomenys neskelbtini) diagnozę, pripažįstami tinkamais. Paaiškino, kad vidaus tarnybai ir karo tarnybai yra keliami skirtingi sveikatos reikalavimai.

II.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą. Kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė. Taip pat nusprendė, jog sprendimui įsiteisėjus, iš Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiosios sąskaitos grąžinti pareiškėjui 579,24 Eur.

              Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog FNTT 2013 m. spalio 16 d. rašte                                        Nr. 25/4-5-4-21812 A. K. buvo pranešta, kad pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. prašymas išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus ir juos pabaigus priimti į statutines pareigas Tarnyboje, netenkinamas. Šiame rašte pareiškėjui iš esmės atsisakymas grindžiamas CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, kurioje nurodytas sprendimas – netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį.

              Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl siuntimo išdavimo į CMEK buvo pateikęs ir 2012 m. kovo 2 d. (gautas 2012 m. kovo 5 d.). Analogiškas prašymas pateiktas 2013 m. birželio 5 d. (t. 1, b. l. 58, 59). Prie nagrinėjamos bylos prijungta administracinė byla Nr. I-2786-168/2012 (proceso Nr. 3-61-3-00933-2012-3), kurioje buvo priimta 2012 m. birželio 1 d. nutartis bylą nutraukti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teismui skundė CMEK SME 2012 m. kovo 19 d. sprendimą pripažinti pareiškėją netinkamu vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II-III skiltis.

              Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjui buvo išduotas siuntimas (t. 1, b. l. 41) atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 25/4-5-3-13086 (toliau – ir siuntimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra kandidatas į FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, ekspertizės uždavinys pažymėtas kaip 4.1 punktas, ekspertizės pagrindai – 9.1 punktas. VRM Medicinos centro Centrinė medicininės ekspertizės komisija atliko ekspertizę ir surašė Specializuotos medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391, kurioje nurodytas diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) ir ekspertinis sprendimas, grindžiamas Sąvado 11.3 punktu: netinkamas vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Iš 2013 m. rugsėjo 19 d. posėdžio ir ekspertinio sprendimo pagrindimo, taip pat iš kitos CMEK medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo tirtas 2005 m. gegužės 12 d. – 2005 m. gegužės 16 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centre Nervų ligų skyriuje (pagrindas – Karinės komisijos siuntimas), ir pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 4 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos išraše Nr. CR12-38540 nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)). Taip pat vertinta 2013 m. gegužės 22 d. vidaus ligų gydytojo konsultacija: „skundžiasi epizodiniais galvos skausmais, dgn. (duomenys neskelbtini)“, nusiųstas neurologo konsultacijai, kuri yra tokia: dgn.: (duomenys neskelbtini), gydymas nereikalingas. Taip pat įvertinta 2013 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų išrašas: „Išvada: vertinant (duomenys neskelbtini), priepuolių nebuvimą suaugusiame amžiuje, (duomenys neskelbtini) diagnozė negali būti rašoma, todėl nustatoma išvada – sveikas“. Taip pat vertino ir 2013 m. rugsėjo 3 d. CMEK gydytojo neurologo apžiūrą – židininės neurologinės simptomatikos nerasta. Galiausiai padarė išvadą: „Kadangi 2005 m. VUL SK Neurologijos centro Nervų ligų skyriuje, gydytojų konsiliumo metu nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) nėra paneigta, įvertinus objektyvios apžiūros duomenis, turimą medicininę dokumentaciją, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas – (duomenys neskelbtini)), taikomas 11.3 Sąvado punktas, priimtas ekspertinis sprendimas – netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį“.

              Pareiškėjas, ginčydamas ekspertinį sprendimą į bylą pateikė teismo medicinos specialisto P. P. 2013 m. spalio 4 d. išvadą Nr. 0060/13, (toliau – ir Išvada), kuri duota pagal advokatės Irinos Karšul prašymą. Išvadoje nurodyta, kad: 1) vertinant pateiktą medicininę dokumentaciją, iš 2005 m. gegužės 16 d. VUL SK epikrizėje pateiktų duomenų negalėjo būti nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nes tai neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų; 2) A. K. šiai dienai negalioja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) diagnozės, nes jis sveikas, remiantis 2012 m. balandžio 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologo konsultacija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorine konsultacija; 3) CMEK SME pažymose 2012 m. kovo 19 d. Nr. 1239 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Nr. 4391 nepagrįstai įrašė kaip galiojančias diagnozes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų, neatsižvelgta į ambulatorinius ir klinikinius duomenis; 4) A. K. yra sveikas, todėl tinkamas vidaus tarnybai, kaip naujai priimamas, pagal Sąvado 11.3 punktą.

              Atsižvelgiant į tai, kad tinkamumą vidaus tarnybai vertinti gali tik VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Sąvado nuostatos, Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (Tvarkos aprašas)), bei į tai, kad į bylą pateikti prieštaringi dokumentai dėl ginčijamos diagnozės, nagrinėjant bylą teisme buvo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta ekspertizė, ją atlikti pavesta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui, numatant galimybę ekspertizės atlikimo tikslu kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų administraciją su prašymu skirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui specialistą gydytoją neurologą. VTMT Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštas patvirtina, kad seka, kad visa tyrimo medžiaga buvo perduota Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojai neurologei prof. D. O., kuri buvo rekomenduota. VTMT Kauno skyrius 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-900-/15(02) grąžino administracinę bylą teismui, nurodė, kad rekomenduojama specialistė dėl didelės ekspertizės darbo apimties ir didelio krūvio tiesioginiame darbe nesutiko dalyvauti ekspertizės procese. VTMT Kauno skyrius šiame rašte nurodė, kad VTMT nėra reikalingų kitų sričių specialistų-konsultantų, šiuo atveju – gydytojo neurologo, todėl administracinė byla grąžinta teismui (t. y. grąžinta neatlikus ekspertizės).

              Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal į bylą pateiktus dokumentus, įskaitant specialistų surašytus dokumentus ir išvadas. 

              Teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, be kitų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-291/V-308 patvirtinta Sveikatos būklės reikalavimų sąvado redakcija. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 redakcija) reglamentuoja Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą – ekspertinis sprendimas yra CMEK gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai. Tvarkos aprašas reglamentuoja ir siuntimo ekspertizei klausimus (5, 6, 7, 8, 9 punktai). Siuntime nurodoma Sąvado skiltis, kuri taikytina. Ekspertizės atlikimas reglamentuojamas Tvarkos aprašo IV skyriuje, naujųjų priimamųjų ekspertizės ypatumai reglamentuojami V skyriuje. Tvarkos aprašo 28 punktas numato, kad, jeigu atliekant pareigūnų ar kursantų ekspertizę yra būtinos gydytojų specialistų konsultacijos, kiti tyrimai, tai jie atliekami VRM Medicinos centre, kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra VRM, o tokios galimybės nesant – CMEK siuntimu kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šių specialistų išvadas ekspertai naudoja kaip papildomą informaciją darydami ekspertines išvadas. Pagal Tvarkos aprašo 32 punktą atliekant ekspertizę CMEK gali prašyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų suteikti informaciją apie tiriamojo sveikatos būklę, prašyti atsiųsti duomenis iš Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) ir kitų įstaigų, siųsti tiriamąjį į II ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas papildomiems laboratoriniams ar funkcinės diagnostikos tyrimams atlikti, diagnozėms patikslinti ar konsultacijoms gauti (32.3. punktas).

              Teismas pažymėjo, jog FNTT išduotame 2013 m. birželio 6 d. siuntime Nr. 25/4-5-3-13086 ekspertizės uždaviniu nurodyta Tvarkos aprašo 4.1. punktas, t. y. siuntimas įvertinti naujo priimamojo tinkamumą vidaus tarnybai (mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose arba VRM siuntimu kitoje švietimo įstaigoje). Ekspertizės pagrindu nurodytas 9.1. punktas, kuris numato, kad nauji priimamieji ekspertizei siunčiami kai pretenduoja į vidaus tarnybą.

              Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą – (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai (duomenys neskelbtini). Ginčijama diagnozė pareiškėjui buvo nustatyta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, ką patvirtina 2005 m. gegužės 12–16 d. Epikrizė iš Neurologijos centro, Nervų ligų skyriaus. Ekspertinis pagrindimas taip pat remiasi 2013 m. gegužės 22 d. gydytojo neurologo konsultacija, kur įrašyta diagnozė (duomenys neskelbtini), gydymas nereikalingas. Diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo diagnozuota iš esmės tik vieną kartą – 2005 m., kai Karinės komisijos siuntimu pareiškėjas buvo tiriamas VUL Santariškių klinikose. Teismas akcentavo, kad šio tyrimo aprašymas yra pateiktas ir Ekspertinio tyrimo pagrindime, ir patvirtina, kad pareiškėjas buvo tirtas 2005 m. ligoninėje, tačiau objektyvūs tyrimai, kurie aprašyti epikrizėje, jokių pakitimų nerodė. Visi vėliau surašyti medicininiai dokumentai yra pateikti tiek CMEK, tiek teismui be jokių tyrimų, juose tik atkartojama (duomenys neskelbtini) diagnozė iš anamnezės, o ne iš objektyvių pareiškėjo sveikatos būklės tyrimų. 

              Teismas vertino, kad ginčijama CMEK išvada nėra pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, kurie patvirtintų, kad diagnozė (duomenys neskelbtini), nustatyta remiantis pareiškėjo pasakojimu 2005 m., yra reali, be to, nepateikiami jokie argumentai, kurie patvirtintų, kad šis sveikatos sutrikimas yra nepraeinantis, nepagydomas. Tokias išvadas teismo grindė ir Teismo medicinos specialisto P. P. 2013 m. spalio 4 d. išvada Nr. 0060/13, kurios CMEK nevertino. Specialistas, ištyręs pateiktus dokumentus, nurodė, kad 2005 m. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė neatitinka Tarptautinės galvos smegenų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų, ir padarė tokias išvadas: 1) vertinant pateiktą dokumentaciją, iš 2005 m. gegužės 16 d. VUL SK epikrizėje pateiktų duomenų, negalėjo būti nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nes tai neatitinka Tarptautinės galvos smegenų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų; 2) A. K. šiai dienai negalioja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) diagnozės, nes jis sveikas remiantis 2012 m. balandžio 3 d. VUL SK neurologo konsultacija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorine konsultacija; 3) CMEK SME pažymose 2012 m. kovo 19 d. Nr. 1239 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Nr. 4391 nepagrįstai įrašė diagnozes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip galiojančias; 4) A. K. yra sveikas, todėl tinkamas vidaus tarnybai, kaip naujai priimamas pagal Sąvado 11.3 punktą. Teismas nurodė, kad specialisto išvada paneigia pareiškėjui diagnozuotą ligą pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai patvirtina visa byloje esanti medicininė medžiaga.

              Teismas padarė išvadą, kad nuginčyti diagnozę teisme nėra pagrindo, nes yra surinkta nuo 2012 m. nemažai medicininių dokumentų, kurie tokią diagnozę iš esmės neigia, tik atkartoja, kad ji buvo nustatyta 2005 m. Specialisto išvadoje yra nurodyta darni kriterijų sistema, kuri leidžia patvirtinti ar paneigti tokią diagnozę. Tuo tarpu visa medicininė dokumentacija, kuria rėmėsi atsakovas, paremta tik anamneze, t. y. pareiškėjo suteikta informacija. Dabartiniu metu pareiškėjas teigia, kad jau daugybę metų jokių galvos skausmų nepatiria. Šiam faktui nėra jokio ekspertų įvertinimo, be to, neįvertinti ir ekspertiniame sprendime nurodyti dokumentai, kuriuose konstatuojama, kad pareiškėjas yra sveikas. Kita vertus, Tvarkos aprašas suteikia galimybę siųsti tiriamąjį į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas papildomiems laboratoriniams ir funkcinės diagnostikos tyrimams atlikti, diagnozėms patikslinti ar konsultacijoms gauti (32.3 punktas). Nagrinėjamu atveju 2005 m. nustatyta diagnozė dėl aprašytų aplinkybių turėjo kelti abejones, todėl buvo būtina ją tikslinti ir patvirtinti ar paneigti.

              Teismas akcentavo, jog kitas argumentas, kurį nurodo Medicinos centras yra tai, kad galimai pareiškėjas 2005 m. melavo vengdamas karo prievolės, tai toks asmuo FNTT dirbti negali. Tokius argumentus atmetė kaip nesusijusius su Medicinos centro kompetencija. Atliekant Medicinos centre psichologinius testus, CMEK turėjo galimybę įvertinti pareiškėjo polinkį nesakyti tiesos ir išduoti atitinkamą psichologo išvadą, kuri neleistų siekti vidaus tarnybos (Tvarkos aprašo 40 punktas), tačiau nagrinėjamas ginčas tik dėl diagnozės, o toks psichologinis tyrimas nebuvo atliktas. Teismas nevertino Lietuvos Kariuomenės Karo medicinos tarnybos 2014 m. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 5664, Medicinos ekspertizės Nr. 5664/2014, Lietuvos Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės pateikto išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 5-11770, 2005 m. gegužės 16 d., 2005 m. gegužės 17 d. Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 1457, Medicininės ekspertizės akto Nr. 1457/2005, kadangi ir 2005 m. ir 2014 m. kariams nustatyti kiek kitokie reikalavimai sveikatos būklei nei vidaus tarnybos pareigūnams (Krašto apsaugos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1142/V-1139 ir kt.), be to, šiuose dokumentuose tik atkartojama 2005 m. nustatyta diagnozė, jokie papildomi tyrimai neatlikti.

              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiami VRM Medicinos centro aktai yra neteisėti dėl to, kad priimant 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu), o ekspertų išvada perkelta į skundžiamą pažymą.

              Teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25/4-5-4-21812 ir įpareigoti FNTT direktorių išduoti naują siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNTT, atmetė. Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 6, 7, 8 straipsniais reglamentuojančiais priėmimą į įvadinius mokymus, nustatančiais, kad neturint CMEK išvados dėl tinkamumo vidaus tarnybai, FNTT neturi įstatymuose numatytos nei teisės, nei pareigos siųsti asmenį į nurodytus mokymus ir priimti pareigūno į statutines pareigas. Panaikinus VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Ekspertinio sprendimo pagrindimą, pareiškėjas įgyja pagrindą prašyti FNTT išduoti naują siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę.

              Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, nurodė, kad pareiškėjui taikoma diagnozė – (duomenys neskelbtini) – nepatvirtinama objektyviais duomenimis, todėl šioje byloje Sąvado 11.3 punktas nėra taikomas. Tokiu atveju ABTĮ nuostatos nenumato galimybės prašyti tirti norminio akto dalies, kuri nebus taikoma byloje. Be to, atsižvelgdamas į pateiktą Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0060/13, teismas padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) yra paplitusi liga, ji daro didelį socialinį-ekonominį bei asmeninį poveikį ligoniui; atsižvelgiant į Pasaulinė sveikatos organizacijos duomenis, (duomenys neskelbtini) yra 19-oje vietoje tarp negalią sukeliančių ligų, todėl teismas šios diagnozės įtraukimą į Sąvado 11.3 punktą, kaip pagrindą naujai priimamiesiems visais atvejais būti pripažintais netinkamais vidaus tarnybai, neleidžiant net individualaus įvertinimo (Sąvado paaiškinimai), laikė pagrįstu, neprieštaraujančiu pareiškėjo nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir kitiems įstatymams.

III.

              Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kurioje reikalavimai, susiję su atsakovu FNTT yra atmesti ir: 1) Panaikinti FNTT direktoriaus sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. raštu „Dėl 2013-10-09 prašymo“                            Nr. 25/4-5-4-21812; 2) Įpareigoti atsakovą FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko.

              Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu teismo sprendimu lieka neapginta pareiškėjo teisė, dėl kurios apsaugos buvo kreiptasi į teismą, kadangi skundžiamu sprendimu teismas, užuot nurodęs atsakovui tęsti administracinę procedūrą nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko, grąžino pareiškėją į padėtį buvusią iki administracinės procedūros pradžios 2013 m. birželio 5 d.

              Akcentuoja, jog pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, įstaigos vadovas, atsisakydamas priimti asmenį į vidaus tarnybą, yra saistomas medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad vidaus tarnybos įstaigos teisinė elgsena, esant kompetentingos institucijos patvirtintiems sveikatos būklės sutrikdymams, yra imperatyvi, todėl asmenį turi būti atsisakyta priimti į vidaus tarnybą nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos. Todėl, pripažinus neteisėta CMEK ekspertinę išvadą, tampa neteisėtu bei nepagrįstu ir ginčijamas įsakymas, kuris tiesiogiai grindžiamas minėta CMEK išvada.

              Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai laikytinas tarpiniu vientisos administracinės procedūros dokumentu; CMEK ekspertinis sprendimas asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas, nesukelia neigiamų pasekmių ir priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas priėmimo į tarnybą klausimas. CMEK ekspertinis sprendimas yra ginčijamas tik kartu ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą dėl atsisakymo priimti į statutinę tarnybą. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

              Pareiškėjas daro išvadą, jog toks teisinis reguliavimas, pagal kurį nesant objektyvių duomenų, jog bet kokia (duomenys neskelbtini) diagnozė savaime yra pagrindas konstatuoti tokią sveikatos būklę, kuri neleidžia eiti pareigų vidaus tarnyboje, nepriklausomai nuo to, į kokias konkrečiai pareigas asmuo pretenduoja, nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – kad pretenduojantys į vidaus tarnybą būtų tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje – pasiekti. Vien (duomenys neskelbtini) diagnozės buvimas, kaip ribojimas, nustatytas pretenduojantiems į bet kokias pareigas vidaus tarnyboje asmenims, nepriklausomai nuo konkrečioms pareigybėms priskirtų uždavinių bei funkcijų, ir neatsižvelgiant į tai, ar tikrai šios diagnozės buvimas būtų objektyvi kliūtis atlikti konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas sveikatos būklės reikalavimų aspektu, nėra proporcingas. Todėl toks teisinis reikalavimas laikytinas peržengiančiu Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pavedimo vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrams ribas ir Sąvado paaiškinimų 11.3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo netinkamais vidaus tarnybai pripažįstami asmenys, kuriems yra diagnozuota bet kuri (duomenys neskelbtini) rūšis, yra neproporcingas siekiamam tikslui bei prieštarauja Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

              Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą visa apimtimi.

              Atsakovas teigia, kad teismas netyrė VRM Medicinos centro teiginių ir motyvų, kad (duomenys neskelbtini) paprastai, iš esmės dažniausiais ir yra nustatoma tik iš anamnezės, t. y. iš paciento apie save nurodomų skundų. Dažniausiai tie objektyvūs duomenys yra nefiksuojami net daugiafunkciniuose medicininiuose tyrimuose (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ir kt.). Jie atliekami tik norint įsitikinti, kad galvos skausmai nėra susiję su kitomis ligomis.

              Atkreipia teismo dėmesį, kad pats pareiškėjas 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. pildydamas Specializuotos medicininės ekspertizės akte pateiktą klausimyną abu kartus nurodo sergąs/ar sirgęs nervų sistemos ligomis, ir į punktą 1.13 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atsako teigiamai bei šį faktą patvirtina savo parašu. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino kitų asmens priežiūros įstaigų pateiktų išvadų, kuriose (duomenys neskelbtini) laikoma galiojančia ir nepanaikinta diagnoze.

              Pažymi, jog esminis ginčo momentas šioje byloje yra tas, kad Kauno klinikų specialistas išvadą pateikė asmeniui kaip civiliui asmeniui, pacientui, kurio neveikia ir neveiks vidaus tarnybos faktoriai, tokie kaip: šaudymas, šūvio atatranka galvos srityje, bėgimas, bėgimo trajektorijos keitimas, ekstremalus vairavimas, stresinių situacijų suvaldymas, darbas naktimis, darbas daugiau nei 8 val. per parą, darbas su asocialiais, nestabiliais asmenimis, darbas su psichologinį spaudimą darančiais asmenimis. Šūvio, smūgio metu, esant stresinei situacijai, manytina, kad kitą asmenį, kuris neserga (duomenys neskelbtini), vidaus tarnybos faktoriai veiktų ženkliai mažiau. Yra patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) priepuolius provokuojančiais faktoriais yra laikomi: intensyvus fizinis krūvis, miego trūkumas, mitybos režimo nesilaikymas, kvapai, blykčiojančios ir ryškios šviesos, bei kiti aukščiau minėti tarnyboje pasitaikantys stresogeniški veiksniai.

              Akcentuoja, jog medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų ir sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

              Pažymi, kad pagal Sąvado 11.3. punktą ir Sąvado paaiškinimus, naujas priimamasis pripažįstamas netinkamu vidaus tarnybai nepriklausomai, kokios rūšies (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuota ir kada diagnozė jam buvo nustatyta. Šis punktas būtų netaikomas tik tuo atveju, jeigu būtų medicininiai dokumentai, kurie įrodytų, kad nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo panaikinta ar paneigta, arba subjekto, nustačiusio šią diagnozę būtų pripažinta, kad ji buvo klaidingai nustatyta (su galimais paaiškinimais, dėl kokių priežasčių diagnozuota klaidingai).

              Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame teismo prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Pareiškėjas teigia, kad atsakovo VRM Medicinos centro pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas ne šios įstaigos direktoriaus M. B., o atsakovo atstovės I. G.. Todėl, pateikiant tokį skundą turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad atstovė turi įgaliojimus pateikti apeliacinį skundą. Tačiau kartu su skundu buvo pateiktas tik 2015 m. balandžio 17 d. tuometinio VRM MC direktoriaus E. R. įsakymas dėl I. G. įgaliojimo Nr. 4R-29, kurio pastarajai buvo suteiktas bendras įgaliojimas atstovauti VRM Medicinos centrą visose bylose 1 metams.

              Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog VRM Medicinos centro direktorius M. B. yra suteikęs I. G. įgaliojimus VRM Medicinos centro vardu pateikti apeliacinį skundą, kyla pagrįstas įtarimas, kad I. G. galėjo veikti savavališkai ir viršijant jai VRM Medicinos centro suteiktus įgaliojimus. Tokiu atveju laikytina, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas tam neįgalioto asmens ir neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 4 dalies reikalavimų, dėl ko apskritai negalėjo būti priimtas.

              Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors sprendime to ir neatkartojo, tačiau atsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, kad CMEK negalėjo vadovautis daugiau negu 8 metų senumo diagnoze ir remtis vien 2005 m. gegužės 16 d. epikrizėje aprašytais tyrimo rezultatais, kadangi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu                        Nr. 1V-299 25 punktu įsakmiai draudžia ekspertams vertinti senesnius negu 60 kalendorinių dienų iki ekspertizės dienos atliktus laboratorinius ir funkcinės diagnostikos tyrimus. Tačiau būtent tai ir atliko CMEK ekspertai net neišreikalavę iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos visos su (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatymu susijusios medicininės dokumentacijos, kaip to reikalauja Aprašo 32.1 punktas. Atliktų tyrimų duomenys buvo nurašyti nuo VUL SK epikrizės, dėl ko net neatitiko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos konsiliumo padarytų išvadų.

              Teigia, kad CMEK panaikintuose sprendimuose prieštarauja pati sau, kadangi nors ir nurodo, kad 2005 m. pareiškėjui nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta TLK-10-AM kodu (duomenys neskelbtini) nėra paneigta, tačiau pati šios diagnozės savo ekspertiniame sprendime nenaudoja, o nustato iki tol nebuvusią ir objektyviai neegzistuojančią diagnozę „(duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas (duomenys neskelbtini))“.

              Akcentuoja, kad teismo medicinos ekspertas dr. P. P. ir jo pateikta teismo medicinos specialisto išvada atitinka visus paminėtus reikalavimus, nėra pagrindo abejoti jo šališkumu arba kvalifikacija, tuo, kad ekspertas atliko jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis ir neperžengdamas jo srities specialių žinių ribų. Iš to seka, kad šioje byloje specialių žinių pagalba surinkti įrodymai yra tinkamai įvertinti specialių žinių pagalba ir teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, galėjo jomis vadovautis ir grįsti teismo sprendimą, skirtingai negu CMEK ekspertine išvada, kuri tėra specialių žinių pagalba surinkti įrodymai, kuri, kaip jau minėta, pati yra įvertinta panaudojus specialias žinias teismo medicinos specialisto išvadoje.

              Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo priimti sprendimą arba nutartį savo nuožiūra. FNTT sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjui atsisakyta išduoti siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNTT, pagrįstumas.

Pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindu buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, nurodytas diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini))), ekspertinis sprendimas grindžiamas Sąvado 11.3 punktu.

CMEK ekspertinis sprendimas, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal II skiltį, priimtas padarius išvadą, kad 2005 m. VUL SK Neurologijos centro Nervų ligų skyriuje, gydytojų konsiliumo metu nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nėra paneigta, ir įvertinus objektyvios apžiūros duomenis, turimą medicininę dokumentaciją, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas – (duomenys neskelbtini)), taikomas 11.3 Sąvado punktas.

CMEK išvada grindžiama medicininės dokumentacijos duomenimis.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro, Nervų ligų skyriaus 2005 m. gegužės 12–16 d. epikrizėje iš ligos istorijos Nr. 5-11770 nurodyta, kad A. K. atvyko Karinės komisijos siuntimu, įtariant (duomenys neskelbtini), be to, skundėsi, kad jaučia dūrimą paskirose galvos vietose, pradeda spausti smilkinius iki pykinimo, spaudžia smilkinius, po to tirpsta dešinioji veido pusė ir dešinioji ranka; be to, buvo nurodyta, kad galvos skausmų priepuoliai su dešinės veido pusės ir dešinės rankos tirpimu atsirado prieš penkerius metus, priepuoliai kartojosi kelis kartus, trunka iki pusės dienos; paciento (A. K.) mama serga (duomenys neskelbtini); papildomai sužinota, kad pacientas (A. K.) turėjo kelias galvos smegenų traumas, viena iš jų buvo su sąmonės netekimu; jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

2012 m. balandžio 4 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos išraše Nr. CR12-38540 nurodyta patikslinta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)), sveikas, gydymo nereikia.

2013 m. gegužės 22 d. vidaus ligų gydytojo konsultacijos išraše nurodyta: „skundžiasi epizodiniais galvos skausmais..., dgn. (duomenys neskelbtini)“, nusiųstas neurologo konsultacijai, kuris nurodė dgn.: (duomenys neskelbtini), gydymas nereikalingas.

VšĮ Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus (toliau – LSMU KK) vedėjo prof. A. V. (sveikatos apsaugos ministro įsakymu įrašytas į specialistų konsultantų sąrašą kaip gydytojas neurologas) 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame išraše iš medicininių dokumentų Nr. A-3310214 nurodyta: „Išvada: vertinant (duomenys neskelbtini) diagnozę anamnezėje, priepuolių nebuvimą suaugusiame amžiuje, (duomenys neskelbtini) diagnozė negali būti rašoma, todėl nustatoma išvada – sveikas“, nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (bendras medicininis ištyrimas) „sveikas (sanus)“,

2013 m. rugsėjo 3 d. atlikta CMEK gydytojo neurologo apžiūra – židininės neurologinės simptomatikos nerasta.

Atsakovas FNTT, iš esmės remdamasis CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-4-21812, A. K. pranešė, kad jo  2013 m. spalio 9 d. prašymas išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus ir juos pabaigus priimti į statutines pareigas Tarnyboje, netenkinamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertiniu sprendimu, jog CMEK atlikto tyrimo metu nebuvo pagrindo nustatyti diagnozę pagal TLK-10-AM kodą – (duomenys neskelbtini), į bylą pateikė teismo medicinos specialisto P. P. 2013 m. spalio 4 d. išvadą Nr. 0060/13, kurioje nurodyta, kad, įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją, 1) 2005 m. gegužės 16 d. VUL SK epikrizėje pateiktų duomenų negalėjo būti nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nes tai neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų; 2) A. K. šiai dienai negalioja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) diagnozės, nes jis sveikas, remiantis 2012 m. balandžio 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologo konsultacija bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorine konsultacija; 3) CMEK SME pažymose 2012 m. kovo 19 d. Nr. 1239 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Nr. 4391 nepagrįstai įrašė kaip galiojančias diagnozes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų, neatsižvelgta į ambulatorinius ir klinikinius duomenis; 4) A. K. yra sveikas, todėl tinkamas vidaus tarnybai, kaip naujai priimamas, pagal Sąvado 11.3 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados dėl pareiškėjo netinkamumo vidaus tarnybai pagrįstumą, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi (t. II, b. l. 74–84) skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, bei 2015 m. sausio 27 d. nutartimi (t. III, b. l. 87–98), skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui (t. II, b. l. 97). VTMT Kauno skyrius 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-900-/15(02) grąžino administracinę bylą teismui neatlikęs ekspertizės (t. III, b. l. 117), nurodė, kad VšĮ Kauno klinikų administracijos rekomenduota specialistė dėl didelės ekspertizės darbo apimties ir didelio krūvio tiesioginiame darbe nesutiko dalyvauti ekspertizės procese, o VTMT nėra reikalingų kitų sričių specialistų-konsultantų, šiuo atveju – gydytojo neurologo.

Pirmosios instancijos teismas, kadangi ekspertizė nebuvo atlikta, vertino į byloje esančius įrodymus, rėmėsi pareiškėjo pateikta teismo medicinos specialisto P. P. 2013 m. spalio 4 d. išvada Nr. 0060/13, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad anamnezė, t. y. aprašyti nusiskundimai, neatitinka Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos ir diagnostinių kriterijų, todėl negali būti vertinami kaip neurologinis susirgimas. Teismas pažymėjo, kad CMEK sprendimas paremtas iš esmės tik anamneze, pagrįsta paties pareiškėjo suteikta informacija, o to neįmanoma objektyviai patikrinti ir įvertinti ekspertams; 2005 m. nustatyta diagnozė turėjo būti patikslinta ir patvirtinta arba paneigta. Teismas, konstatavęs, kad ginčijami VRM Medicinos centro aktai sudaryti pažeidžiant taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, juos panaikino, o kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.

Su šia teismo sprendimo dalimi nesutiko atsakovu įtrauktas dalyvauti byloje Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, prašė aptartą sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti, akcentavo, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų, ir, esant būtinumui vertinti CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, teisminė patikra turi apsiriboti vertinimu, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

Dėl CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumo vertinimo

FNTT 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjui išdavė siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 25/4-5-3-13086, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra kandidatas į FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje be kitų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Reikalavimus sveikatos būklei pavesta nustatyti Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministrams. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-291/V-308 patvirtinta Sveikatos būklės reikalavimų sąvado redakcija, Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 redakcija), reglamentuojantis Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą – ekspertinis sprendimas yra CMEK gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai. Taigi, tik esant teigiamai Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės išvadai dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai, gali būti toliau tęsiama jo priėmimo į konkrečią vidaus tarnybą procedūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).  

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-187/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012 ir kt.), o sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, priimto remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks CMEK išvados pobūdis neatima galimybės iš asmens duomenis apie savo sveikatos būklę įrodinėti, paneigiant CMEK išvados pagrįstumą ir kitais įrodymais, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1800-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1029-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-736-552/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4135-662/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vertino įrodymų visumą – duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, CMEK ekspertinį sprendimą, medicininės dokumentacijos duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą, gydytojų paaiškinimus, tačiau, konstatuodamas, kad anamnezė, pagrįsta paties pareiškėjo suteikta informacija, nepakankama diagnozei nustatyti, kad jos neįmanoma objektyviai patikrinti ir įvertinti ekspertams, nepagrįstai vertino specialių žinių reikalaujančius klausimus ir sprendė dėl pareiškėjui įrašytos diagnozės nustatymo tinkamumo.

ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Taigi, įstatymas neriboja teismo galimybės pasirinkti specialių žinių turintį ekspertą išvadai duoti, tik nustato, kad ekspertu skiriamas asmuo turi būti įspėtas dėl atsakomybės ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

ABTĮ 63 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad specialistas ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko, kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas.

Nagrinėjamoje byloje paskirta ekspertizės įstaiga atsisakė duoti išvadą, nenurodydama įstatyme nustatyto pagrindo, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo arba spręsti dėl atsakomybės, numatytos ABTĮ 59 straipsnio 1 dalyje, taikymo, arba, jei atsisakymo atlikti ekspertizę priežastis vertino kaip pagrįstas, turėjo pavesti ekspertizę atlikti kitam ekspertui. Tačiau atsisakymas atlikti teismo paskirtą ekspertizę nėra prielaida pačiam teismui vertinti specialių žinių reikalaujančius klausimus, nes tokie teismo veiksmai reiškia esminį proceso reikalavimų pažeidimą, dėl kurio byla laikytina netinkamai išnagrinėta, neištirtos esminės aplinkybės byloje, todėl ji turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 142 str. 1 d., 141 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos tinkamai apibrėžė pagrindinę byloje ginčo aplinkybę – ar pagrįstai pareiškėjui pagal 2005 m. surinktus duomenis buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau į šį klausimą turi atsakyti specialių žinių turintis teismo paskirtas ekspertas. Numatant situaciją, kad teismo paskirtas ekspertas gali duoti teigiamą išvadą, jam turėtų būti užduodamai klausimai, susiję su tikėtinu ligos pasikartojimu ateityje, atsižvelgiant į pareiškėjo ketinimus užimti FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, įvertinant, ar susirgimo tikimybė būtų didesnė negu tomis pačiomis aplinkybėmis asmeniui, kuris anksčiau tokia liga nebuvo sirgęs.

Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras apeliaciniame skunde akcentuoja su vidaus tarnyba susijusius rizikos faktorius – kad statutinio valstybės tarnautojo (tiriamojo) statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis) ir tai, kad visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą.

Kad būtų galimybė kvalifikuotai atsakyti į klausimą, ar asmeniui, kuriam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra padidinta tikimybė susirgimui pasikartoti, byloje turi būti surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kokias funkcijas atlieka FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresnysis tyrėjas, kokie rizikos faktoriai susiję su pasirengimu šiai tarnybai bei jos atlikimu. Šiuos duomenis į bylą privalo pateikti atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Tik esant eksperto išvadai dėl didesnės tikimybės pasikartoti (duomenys neskelbtini), atliekant tarnybos funkcijas asmeniui, kuriam praeityje jau buvo nustatyta tokia diagnozė, negu asmeniui, kuris nesirgo (duomenys neskelbtini), galėtų būti vertinama, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 11.3 p. ir Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose, vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimai“ 11.3 p. atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, ta apimtimi, kuria netinkamais vidaus tarnybai pagal visas skiltis yra pripažįstami asmenys, kuriems yra diagnozuota bet kokios rūšies (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdų

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25/4-5-4-21812 ir įpareigoti FNTT direktorių išduoti naują siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNTT, nurodė, kad nesant CMEK išvados dėl tinkamumo vidaus tarnybai, FNTT neturi įstatymuose numatytos nei teisės, nei pareigos siųsti asmenį į nurodytus mokymus ir priimti pareigūno į statutines pareigas. Panaikinus VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą, pareiškėjas įgyja pagrindą prašyti FNTT išduoti naują siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundo dalis buvo atmesta, ir prašė jo skundą patenkinti visa apimtimi, akcentavo, kad jo teisės liko iš esmės neapgintos, jis vėl atsidūrė toje pačioje padėtyje, kurioje buvo iki CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pasirinkto teisių gynimo būdo, atkreipia dėmesį, kad įpareigojimas atsakovui FNTT išduoti naują siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai byloje yra įrodomos visos teisės aktuose – Vidaus tarnybos statuto 6, 7, 8 straipsnių, Tvarkos ir Aprašo  nustatytos sąlygos dėl asmens galimybės užimti tam tikras pareigas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus, nėra įrodyta, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo diagnozuoti ligą pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, turi būti įvertinta ir pareiškėjo sveikatos būklės atitiktis kitiems keliamiems reikalavimams, jo psichologinė parengtis užimti atitinkamas pareigas. Tik pirmosios instancijos teismui nustačius visus reikšmingus faktus, turi būti sprendžiama, koks asmens pažeistų teisių gynimo būdas yra būtinas ir proporcingas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              

                            Artūras Drigotas

                            Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė