Civilinė byla Nr.2SA-3-340/2013

                             Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01378-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, išieškotojas „Swedbank“, AB, suinteresuotas asmuo antstolė N. J.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas antstolio patvarkymo, kuriuo atsisakyta skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas pateikė skundą prašydamas panaikinti antstolės 2012-09-11 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo varžytinėse parduodamo turto vertei nustatyti bei atšaukti 2012-09-25 paskelbtas turto varžytines. Nurodė, kad vykdant išieškojimą 2012-09-25 paskelbtos pirmosios pareiškėjui ir kitiems skolininkams priklausančio turto varžytinės. 2012-09-10 pareiškėjas pateikė antstolei prašymą dėl viso iš varžytinių parduodamo turto įvertinimo ekspertizės skyrimo, nes buvo nustatyta per maža parduodamo turto kaina. 2012-09-11 patvarkymu antstolė atsisakė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti motyvuodama, kad pateikus pareiškėjui turto arešto aktą, jis per įstatymo nustatytą terminą nepateikė skundų ir prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Pareiškėjas nesutiko su tokiais antstolės patvarkymo motyvais. Nurodė, kad nepateikta duomenų, įrodančių, kad turto arešto aktas įteiktas asmeniškai pareiškėjui. Pareiškėjas apie turto arešto aktą ir areštuoto turto įkainojimą sužinojo tik gavęs antstolės 2012-08-21 pranešimą dėl turto pardavimo varžytinėse. Teigė, kad parduodamo varžytinėse turto vertė nustatyta neobjektyviai, nes turtas įvertintas remiantis išieškotojo pateikta 2012-05-16 turto vertinimo ataskaita. Pažymėjo, kad visuotinės krizės sąlygomis nekilnojamojo turto vertė kinta periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl turto vertė per keturi mėnesius galėjo ženkliai pakisti. Nurodė, kad antstolės patvarkymas dėl atsisakymo skirti turto vertinimo ekspertizę pažeidžia CPK 681 str., 682 str. nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Nustatė, kad vykdant skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 2012-07-25 buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo  areštuotas skolininkų D. P. ir J. P. turtas. Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 681 str. 3 d. skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ pažymos Nr.3-6077 apie registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą teismas nustatė, kad siųsta registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN326856014LT, adresuota Kaimo turizmo sodyba „Kernavės bajorinė“ pareiškėjui J. P., Kernavė, 19172, Širvintų r., 2012-08-02 buvo įteikta gavėjo žmonai D. P. (b.l. 5), todėl sprendė, kad pareiškėjui turto arešto aktas buvo tinkamai įteiktas 2012-08-02 ir jis turėjo galimybę ginčyti parduodamo iš varžytinių turto įkainojimą iki paskelbiant turto varžytines. Kadangi pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t.y. šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti antstolės patvarkymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas vadovaudamasis CPK 123 str. 3 d., taikydamas įstatymo analogiją (CPK 657 str. 1 d.) bei kasacinio teismo formuojamą praktiką (LAT 2007-11-25 nutartis c.b.3K-3-503/2007) turėjo patikrinti: a) ar pareiškėjo sutuoktinei 2012-08-02 įteiktas turto arešto aktas buvo skirtas jai pačiai, kaip skolininkei vykdomojoje byloje, ar kaip procesinio dokumento gavėjo šeimos nariui; b) ar pareiškėjo sutuoktinė įvykdė įstatymo nustatytą pareigą perduoti priimtą registruotą pašto korespondenciją tiesioginiam adresatui, t.y. pareiškėjui; c) ar pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturi priešingo teisinio suinteresuotumo. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismui išsamiai neištyrus visų nurodytų aplinkybių, laikytina, kad teismas netinkamai taikė CPK 123 str. 3 d. Apeliantas nurodo, jog antstolės nuostata, kad turto vertė nekelia abejonių, nepagrįsta. Apelianto teigimu, turto vertė per keturis mėnesius esant visuotinės krizės sąlygoms gali ženkliai skirtis. Apelianto manymu, tai, jog iš varžytinių parduodamo turto vertė nustatyta tik išieškotojo siūlymu, nepasitelkus kvalifikuotų turto vertintojų, negali būti laikoma pagrįstu turto įkainojimu, nekeliančiu abejonių dėl parduodamo iš varžytinių turto rinkos vertės varžytinių dieną. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti, kad antstolė nepagrįstai nustatė turto rinkos vertę remdamasi tik išieškotojo siūlymu. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas turėjo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų CPK 703 str. pagrindu ir įpareigoti antstolę atšaukti varžytines ir skirti turto vertinimo ekspertizę CPK 681 str. 1 d. pagrindu antstolės iniciatyva.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog areštuotas turtas buvo įvertintas atsižvelgus į turto vertinimą, kurį atliko nepriklausomi turto vertintojai. Turto arešto aktas buvo siunčiamas registruota siunta skolininkams, aktas buvo įteikta tinkamai ir laiku, tai patvirtina byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ išduotos pažymos. Apelianto teiginys, kad nėra jokių įrodymų apie jam adresuotos pašto siuntos įteikimą jam asmeniškai, yra nepagrįstas, nes skolininkams – sutuoktiniams buvo siunčiamas tas pats dokumentas, t.y. turto arešto aktas, kurio turinys vienodas. Taigi apeliantas, priėmęs sutuoktinei adresuotą laišką gavo tokią pačią informaciją, kaip ir jo sutuoktinė, kuri priėmė apeliantui adresuotą laišką. Nurodo, kad antstolės veiksmai dėl turto vertės nustatymo nebuvo skundžiami, todėl laikytina, kad turto vertė nustatyta teisingai. Pažymi, kad apelianto argumentas dėl turto rinkos vertės pasikeitimo kas mėnesį nėra pagrįstas, nes turto rinkos vertė nustatoma įvertinant turto būklę, geografinę padėtį, turto paskirtį ir kitas aplinkybes, kurios nesikeičia ilgą laiką. Teigia, kad turto įvertinimas nekėlė jokių abejonių, juo labiau, kad turto kaina buvo nustatyta nepriklausomų ekspertų, o ne išieškotojo. Pažymi, jog šiuo atveju ekspertizės skyrimas tik užvilkintų vykdymo procesą. Atkreipia dėmesį, kad sutinkamai su CPK 682 str. 3 d. proceso šalis, prieštaraujanti dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, būtiną ekspertams ar ekspertinėms įstaigoms apmokėti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. turto areštas apeliantui buvo įteiktas tinkamai ir laiku. Atkreipia dėmesį, jog remiantis CPK 644 str. 4 d. apeliantas turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kadangi turto areštas apeliantui buvo tinkamai įteiktas ir jis turėjo teisę per CPK 681 str. 3 d. numatytą terminą ginčyti iš varžytinių parduodamo turto įkainojimą, tačiau šia teise nepasinaudojo, tai pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pagrindo naikinti antstolės patvarkymą ir tenkinti apelianto prašymą dėl ekspertizės skyrimo varžytinėse parduodamo turto vertei nustatyti bei atšaukti paskelbtas turto varžytines nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 nutartį, kuria iš apelianto AB „Swedbank“ naudai priteista 3 164 892, 20 Lt skola, 6 mėn. EURIBOR, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito bei 5 proc. palūkanų nuo visos priteistos sumos, buvo areštuotas apeliantui, jo sutuoktinei bei Marijai ir K. V. priklausantis turtas – kaimo turizmo sodyba „Kernavės bajorynė“, esanti Kernavės mstl., Širvintų r. 2012-07-25 buvo surašytas turto arešto aktas, areštuotas turtas įvertintas 5 400 000 Lt suma. Apeliantas teigia, jog turto arešto aktas jam nebuvo tinkamai įteiktas, dėl ko jis neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 681 str. 3 d. numatyta teise pareikšti prieštaravimus per nustatytą terminą  dėl areštuoto turto įkainojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad būtent šias pareigas nagrinėjamu atveju antstolis ir įvykdė. Be abejo, viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo  –  antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas ir kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali, pabrėžtina, kad ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkas ar išieškotojas turi teisę per nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog apie turto arešto aktą ir areštuoto turto įkainojimą jis sužinojo tik gavęs antstolės 2012-08-21 pranešimą dėl turto pardavimo varžytinėse. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto arešto skolininkui tinkamo įteikimo netikrino visų procesinių dokumentų įteikimo tvarkai keliamų reikalavimų. Kadangi iš byloje esančios AB „Lietuvos paštas“ pažymos apie registruotos korespondencijos siuntos įteikimą (b.l. 13) matyti, kad korespondenciją, adresuotą apeliantui, priėmė jo sutuoktinė, apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar turto arešto aktas buvo įteiktas apelianto sutuoktinei kaip skolininkei, ar kaip procesinio dokumento gavėjo šeimos nariui, taip pat atsižvelgti į tai, ar apelianto sutuoktinė įvykdė pareigą perduoti priimtą registruotą pašto korespondenciją tiesioginiam adresatui – apeliantui, ar apeliantas ir jo sutuoktinė neturi priešingo teisinio suinteresuotumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo adresatui siūloma susipažinti su pateikiamo dokumento turiniu. Procesinių dokumentų įteikimas civiliniame procese yra reikšmingas, nes sukelia gana daug reikšmingų procesinių padarinių. Tam, kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Procesinių dokumentų įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad turto arešto aktas buvo išsiųstas tinkamu ir žinomu apelianto turto buvimo adresu, o šį aktą priėmus apelianto sutuoktinei, nebuvo prielaidų daryti išvados, jog neįvykdyta pareiga apie priimtą antstolio dokumentą informuoti apeliantą (CPK 123 str. 3 d. ir 5 d.). Tuo labiau, kad analogiškas turto arešto aktas buvo siunčiamas ir apelianto sutuoktinei, kaip areštuoto turto bendrasavininkei, ir šią korespondenciją priėmė pats apeliantas (b.l. 15). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas skolingas ženklią pinigų sumą savo kreditoriui ir nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, galiausiai ir lėmusį išieškojimą, privalėjo ir turėjo galimybę domėtis bei gauti visą jį dominančią informaciją apie priverstinį skolos išieškojimo procesą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

Apeliantas per CPK 681 str. 3 d. nustatytą terminą nesikreipė į antstolį dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, o tai suponuoja, jog šiuo atveju pats antstolis turėjo teisę nuspręsti dėl ekspertizės reikalingumo. Pažymėtina, kad antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.), o tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju jokių dokumentų ar prieštaravimų dėl turto įkainojimo nebuvo pateikta. Apeliantas, nepateikdamas prieštaravimų dėl nustatytos turto objekto rinkos vertės, nors tokią galimybę turėjo, nekeldamas ekspertizės klausimo poreikio, nevykdė bendradarbiavimo su antstoliu pareigos. Pareiškėjui nepareiškus prieštaravimų dėl turto vertės įkainojimo bei prašymo dėl ekspertizės atlikimo ir atsižvelgus į tai, kad areštuotas turtas buvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, antstolis neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl turto vertės, todėl neskirdamas turto vertei nustatyti ekspertizės savo diskrecijos teise naudojosi tinkamai, įstatymo nustatytose ribose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 643-644 str. pateikiamas skolininko teisių ir pareigų sąrašas. Skolininkas turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, reikšti prašymus, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nagrinėjamu atveju įstatymo jam suteiktomis teisėmis apeliantas nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta ir skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Tatjana Žukauskienė