Civilinė byla Nr.eB2-362-278/2018

                                                             Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00004-2018-4

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

3.4.4.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2018 m. vasario 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trašuva“   (duomenys neskelbtini) G. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Trašuva“ ir,

n u s t a t ė:  

UAB „Trašuva“ (duomenys neskelbtini) G. S. prašo teismą iškelti atsakovei UAB „Trašuva“ restruktūrizavimo bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“. Nurodė, kad   įmonė patiria finansinių sunkumų, nes dalis produkcijos supirkėjų neatsiskaitė už žemės ūkio produkciją. Teigia, jog įmonė yra moki,  o laikini finansiniai sunkumai  galėtų būti įveikti laikinai sustabdžius, sulėtinus senų kreditorinių reikalavimų tenkinimą,  tuo sudarant galimybę bendrovei tęsti ūkinę-komercinę veiklą.

Pareiškimas atmestinas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog šio įstatymo tikslas  yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal minėto įstatymo  2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas įmonė laikoma turinčia finansinių sunkumų, jeigu ji negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Finansinių sunkumų laikinumas yra vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą maksimalų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Jei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tokia įmonė laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl kurios restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas.

Prašydama  atsakovei UAB „Trašuva“  iškelti restruktūrizavimo bylą, pareiškėja  nurodo, jog bendrovė turi laikinų finansinių sunkumą,  kuriuos sąlygojo nesavalaikis žemės ūkio produkcijos supirkėjų atsiskaitymas, taikyti areštai, nagrinėjamose civilinėse bylose. Teigia, jog įmonė vykdo ūkinę veiklą, nėra nemoki, todėl bendrovei gali būti pradėtas restruktūrizavimo procesas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Minėtos įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Trašuva“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio bei ar nėra kitų Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Trašuva“ restruktūrizavimo bylą.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Trašuva“  vykdo prekybą trąšomis ir žemės ūkio produkcija. Teismui pateikto UAB „Trašuva“ 2017-12-19  balanso duomenimis nustatyta, kad  minėtu metu  bendrovė turėjo 1 329 427 Eur vertės turto, kurio dalį – 377 393 Eur sudarė ilgalaikis bei  952 034 Eur trumpalaikis  turtas. Minėtu metu bendrovės debitoriniai įsiskolinimai sudarė 706 188 Eur,  per vienerius metus mokėtinos skolos kreditoriams – 690 229 Eur, o po vienerių  metų – 128 517 Eur. Duomenys kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, teismui nepateikti, tačiau iš pareiškėjos pateiktos Panevėžio apygardos teismo 2017-05-29 nutarties, kuria atsisakyta įmonei kelti bankroto bylą, matyti, jog 2017-05-10  įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 334 613,06 Eur. Be to, iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-10-09 UAB „Trašuva“ yra pareikštas bankrutuojančios  UAB „Kintus“ ieškinys  bendrai 24 760 Eur sumai, tačiau 20 000 Eur skola už suteiktas teisines paslaugas, kuri, bankrutuojančios įmonės teigimu  atsakovės yra pripažinta 2016-04-18 atliktų darbų aktu,  į kreditorių sąrašą neįtraukta, kas leidžia abejoti kreditorių sąrašo tikslumu   (CPK 179 str. 3 d.).Teismas nustatė, kad 2017-12-14 įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2017-02-28 sprendimas, kuriuo Kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“ naudai iš atsakovės priteista 227 113,20 Eur. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad teismui nepateikta informacija, jog  atsakovei 2016-07-28  nekilnojamojo turto įsigijimui AB „Citadelė“ bankas suteikė 145 000 Eur kreditą, o įmonei nevykdant įsipareigojimų, kredito sutartis šiuo metu yra nutraukta, pradėtas priverstinis išieškojimas. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra ženkliai didesni, nei jie buvo 2017-05-10 duomenimis.

Aukščiau  minėti duomenys  apie įmonės kreditorinį įsiskolinimą leidžia daryti išvadą, jog įmonės finansinė būklė yra sudėtinga ir šią finansinę būklę sunkina  706 188 Eur  debitorinis įsiskolinimas, tačiau duomenys, jog  išieškojimas yra vykdomas, nepateikti, kokių priemonių ketinama imtis jiems išieškoti nenurodoma ir restruktūrizavimo plano metmenyse. Visiems žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo, kad išieškojimai iš debitorių yra apsunkinti,  tačiau  ir neminusavus debitorinio įsiskolinimo dydžio iš atsakovės turimo turto vertės, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Trašuva“ atitinka nemokios įmonės statusą (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 182 str.). Be to, esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi  ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai  yra,  atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka  Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-263/2010). Nors kasacinis teismas šias nuostatas suformulavo galiojant ankstesnei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijai, tačiau jos yra aktualios ir nagrinėjamu atveju. Restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau,  spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą. Teismui pateikti atsakovės UAB „Trašuva“  Restruktūrizavimo metmenys yra abstraktūs,  juose nėra   nurodyta jokių konkrečių priemonių, kurių atsakovė imsis mokumui atkurti – neplanuojama jokių bendrovės veiklos ar struktūros pertvarkymų, o tik tolimesnis įprastos veiklos tęsimas, turto pardavimas. Bendrovė nurodo, kad sudarys naujas ilgalaikes  pardavimų sutartis  su didesnėmis bendrovėmis; numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, jei tokie padės efektyvinti veiklą, tačiau teismui pateikta tik 2017-12-04  grūdų supirkimo sutartis su UAB „Asuma“. Kad įmonė turi kitų sutarčių, įrodymų nėra. Pateikti duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, jog įmonė, iškėlus restruktūrizavimo bylą, gaus ženklių pajamų ir galės padengti bent dalį įsipareigojimų kreditoriams. Aplinkybė, jog restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą sprendžia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas, nereiškia, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje plano metmenų realumas neturi teisinės reikmės (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

Konstatavus, jog atsakovė UAB „Trašuva“ yra nemoki, kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Civilinio proceso kodekso  150 straipsnio 2 dalimi,  290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“ (į. k. 303298875, Pušaloto g. 139, Panevėžio m.)  restruktūrizavimo bylą.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018m. sausio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 d. nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                          Birutė Valiulienė