Civilinė byla Nr. e2A-277-777/2023

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00705-2020-2

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,  

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. U., P. U. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. U., P. U. ir G. U. ieškinį atsakovams J. V., J. S. V., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir Palangos miesto savivaldybės administracija, ir atsakovų J. V. ir J. S. V. patiksliną priešieškinį ieškovams L. U., P. U. ir G. U., tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė:

1.1.                      Leisti įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo.  

1.2.                      Nustatyti šalims tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:  

1.2.1.                       ieškovams  paskirti  naudotis  patalpomis,  kadastrinių  matavimų byloje žymimomis   1-1 (11,51 kv. m kambarys); 1-2 (4,44 kv. m kambarys); 1-12 (30,98 kv. m kambarys); 1-13 (3,40 kv. m sandėlis); 1-14 (3,08 kv. m. san mazgas);

1.2.2.                        atsakovams paskirti naudotis patalpomis, kadastrinių   matavimų byloje žymimomis    1-6 (18,72 kv. m kambarys); 1-11 (34,25 kv. m kambarys);

1.2.3.                       bendraturčiams  bendrai  naudoti  paskirti patalpomis, kadastrinių matavimų byloje žymimomis 1-3  (8,61 kv. m virtuvė); 1-4 (9,41 kv. m koridorius); 1-7 (24,24 kv. m kambarys);  1‑8  (3,62   kv.   m   sanitarinis  mazgas);  1-9  (1,48   kv.   m   sandėlis);   1-10 (5,63 kv. m koridorius); 1a1Ž (6,80 kv. m veranda). 

1.3.                      Įpareigoti atsakovus atstatyti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį (sugrąžinti duris ir langus į buvusią būklę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandą, kadastrinių matavimų byloje žymimą 1a1Ž, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, skirti baudą ir leisti ieškovams savo lėšomis grąžinti verandos būklę į buvusią, priteisiant iš atsakovų remonto išlaidas pagal pateiktus dokumentus.  

1.4.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Ieškovai kartu su atsakovais bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Savo nuosavybės dalį atsakovai įgijo 2012 m. rugsėjo 19 d. namo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teigia, kad namo dalies įgijimo metu VĮ Registrų centre buvo įregistruoti namo kadastrinių matavimų duomenys, užfiksuoti 1998 m. lapkričio 3 d. Dėl kadastro duomenų tikslinimo ieškovai nurodė, kad 2012 m. buvo atliktas namo paprastasis remontas, jo metu padaryti pakeitimai užfiksuoti 2012 m. lapkričio 29 d. VĮ Registrų centro sudarytoje kadastrinių matavimų byloje: buvęs 5,82 kv. m koridorius, plane žymimas indeksu 1-5, pertvarkytas į 3,62 kv. m sanitarinį mazgą, plane žymimą indeksu 1-8, ir 1,48 kv. m sandėlį, plane žymimą indeksu 1-9.   

2.2.                      Atsakovai teisme ginčijo paprastojo remonto metu padarytus pakeitimus, prašė, kad atsakovai sugrąžintų namo patalpas į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovai buvo įpareigoti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius name (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 5, išskyrus tualetą, kad ši patalpa atitiktų iki savavališko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planą. Ieškovai sprendimą įvykdė, todėl 2017 m. balandžio 24 d. VĮ Registrų centras atliko papildomus kadastrinius matavimus, jais užfiksavo pagal teismo sprendimą padarytus pakeitimus. Tačiau atsakovai nesutinka, kad VĮ Registrų centre įregistruotų tokius namo kadastro duomenis, kokie yra realiai ir užfiksuoti 2017 m. balandžio 24 d. atliktos inventorizacijos metu. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti kadastro duomenų pakitimus motyvuodama tuo, kad tokį prašymą trečiajam asmeniui turi pateikti visi namo bendraturčiai arba jų įgaliotas asmuo. Mano, kad dėl to atsiranda būtinumas teismine tvarka ginti savo teisę bei teisėtus interesus ir teismo sprendimu leisti įregistruoti namo kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo.

2.3.                      Iki šiol nėra nustatyta naudojimosi namo atskiromis patalpomis tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvykdžius Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, šalys realiai naudojasi tokiomis patalpomis, kurių naudojimosi tvarka iš esmės atitinka šalių turimas nuosavybės dalis: ieškovai naudojasi 53,41 kv. m patalpomis (46,93 kv. m gyvenamosios patalpos ir 6,48 kv. m pagalbinės patalpos); atsakovai naudojasi 52,97 kv. m gyvenamosiomis patalpomis. Mano, kad atsakovai privalo pašalinti kitus bendraturčių teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.

2.4.                      Atsakovai be ieškovų sutikimo pakeitė verandos, plane žymimos 1a1Ž, būseną – išardė ir panaikino verandos duris bei langus. Teigia, kad, 2012 m. lapkričio 27 d. atliekant namo kadastrinius matavimus, veranda 1a1Ž inventorizuota kaip 6,80 kv. m ploto atskira uždara patalpa; kadastrinių matavimų byloje esančiose nuotraukose matyti, kad veranda yra įstiklinta. 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje esančiose nuotraukose matyti, kad verandoje stiklų nebėra, priestatas inventorizuotas kaip atvira veranda. Mano, kad neteisėtas verandos pakeitimas yra iki ieškinio pateikimui teismo dienos. Pažymi, kad namas, įskaitant verandą, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Nurodo, kad iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – KPD) 2015 m. spalio 6 d. rašto matyti, jog KPD atsakovų įgaliotam asmeniui M. V. 2015 m. spalio 2 d. surašė reikalavimą per 1 mėnesį užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, o per 6 mėnesius – sugrąžinti verandos langus ir duris į buvusią būklę, tačiau atsakovai šio įpareigojimo nevykdė. Kadangi atsakovai bendro naudojimo patalpos pakeitimus padarė be bendraturčių sutikimo, atsakovai privalo grąžinti verandos būklę į tokią padėtį, kokios ji buvo 2012 m. lapkričio 27 d. inventorizacijos metu.

3.       Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė:

3.1.                      Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tokią tvarką pagal pridedamą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiūlymą:  

3.1.1.                      Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. naudosis bendrai projektiniame pasiūlyme nurodytomis patalpomis, pažymėtos indeksais 1-1 (kambarys), 1-2 (sandėlis), 1-3 (virtuvė), 1-4 (koridorius), 1-5 (koridorius), II-2 (kambarys) ir II-1B (koridorius).

3.1.2.                      Atsakovai J. V. ir J. S. V. naudosis bendrai projektiniame pasiūlyme nurodytomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 (kambarys), 1‑7 (kambarys), II-3 (kambarys) ir II-1A (koridorius). 

3.2.                      Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: 

3.2.1.                      L. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 

3.2.2.                      P. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 

3.2.3.                      G. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 

3.2.4.                      J. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4).

3.2.5.                      J. S. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4); 3).

3.2.6.                      Priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1.                      Ginčas kilo dėl bendraturčių nesutarimo dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu, kuriame yra namas. Teigia, kad ieškovams ir atsakovams priklauso po 1/2 dalį namo, kuris yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieškovai šiuo metu naudoja iš esmės visas namo patalpas, nes atsakovai neturi galimybės naudotis namo sanitariniu mazgu ir virtuve, kuriuos ieškovai laiko užrakinę. Pažymėjo, kad atsakovai negali naudotis ir likusia namo dalimi, nes ieškovai ją užvertė asmeniniais ir nenaudojamais daiktais.  

4.2.                      Problemų kyla ir su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra namas, naudojimu, nes bendro naudojimo teritorija užima didžiąją žemės sklypo dalį, o vasaros metu ieškovai ją visą užstato savo automobiliais, todėl atsakovams nebelieka vietos pastatyti savo automobilius. Mano, kad jų kaip namo ir žemės sklypo savininkų teises naudotis jiems priklausančiu namu riboja ieškovai.

4.3.                      Bendraturčių dalys name yra tik idealiosios, t. y. konkrečios bendraturčių dalys name nėra nustatytos ir pažymėtos plane. Teigia, kad ieškovai siekia nustatyti naudojimosi namu tvarką ne pagal esamą ir nekilnojamojo turo registre (toliau – NTR) įregistruotą 1988 m. rugsėjo 29 d. namo kadastro duomenų bylą, o pagal jų pateiktą naują namo kadastro duomenų bylą, parengtą 2017 m., kurią VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti NTR. Nepaisant to, atsakovai siekia nusistatyti šią tvarką pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. namo kadastro duomenų bylą. Atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginus abi šias kadastro duomenų bylas, jose akivaizdžiai skiriasi Namo pirmo aukšto planai, t. y. patalpų išdėstymas ir jų matmenys.

4.4.                      Atsakovai siūlo nustatyti naudojimosi namu tvarką pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, tuo tikslu teikia UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. parengtą projektinį pasiūlymą, pagal kurį ieškovams atitektų namo vakarinė dalis, o atsakovams – rytinė dalis. Teigia, jog tokiu būdu ieškovų asmeniniam naudojimuisi būtų priskirta 38,94 kv. m ploto pirmame aukšte ir 41,98 kv. m ploto antrame aukšte (iš viso – 80,92 kv. m ploto), o atsakovams – 39,09 kv. m ploto pirmame aukšte ir 36,09 kv. m ploto antrame aukšte (iš viso – 75,18 kv. m ploto). Pažymi, kad bendrai naudojamų patalpų neliktų, o kartu neliktų ir ginčo priežasčių. Bendraturčiai patalpomis galėtų naudotis visiškai izoliuotai, nes liktų esami atskiri įėjimai ir jie nesikeistų, o tai ginčo šalims, kaip bendraturčiams, užtikrintų galimybę nekliudomai naudotis savo turtu, o kartu ir įgyvendinti savo teisę į privatų asmeninį gyvenimą.

4.5.                      Atsakovai siūlo iš naujo nusistatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – Planas). Nurodė, kad pagal planą žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu („G –108  kv.  m)  bei  dalis  („C“  –  92  kv.  m)  po  ūkiniu  pastatu,  kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendra įvaža į kiemą priskiriamos bendrai naudotis, o dalys „A“ ir „B“, kurios yra lygios (225 kv. m), atitinkamai priskiriamos ieškovams ir atsakovams asmeniniam naudojimui. Mano, jog tokia tvarka yra racionali, idealiosios dalys atitinka realiąsias ir tai leistų pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovų patikslintą priešieškinį tenkino – nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiūlymą – ieškovai naudosis bendrai     projektiniame    pasiūlyme    nurodytomis    patalpomis,    pažymėtos    indeksais     1-1 (kambarys), 1-2 (sandėlis), 1-3 (virtuvė), 1-4 (koridorius), 1-5 (koridorius), II-2 (kambarys) ir II-1B (koridorius), o atsakovai naudosis bendrai projektiniame pasiūlyme nurodytomis patalpomis, pažymėtos indeksais 1-6 (kambarys), 1-7 (kambarys), II-3 (kambarys) ir II-1A (koridorius). Taip pat nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: L. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), P. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), G. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), J. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4), J. S. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4). Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1.                      Nurodė, kad iš VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. išrašo matyti, jog namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieškovai prašo įregistruoti Namo kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo. Teigia, jog, palyginus minėtas kadastro duomenų bylas, matyti skirtumai – skiriasi namo pirmojo aukšto planai, t. y. patalpų išdėstymas bei jų matmenys. Šiuo metu įregistruotoje kadastro duomenų byloje pirmojo aukšto plane namo rytinėje dalyje numatyti laiptai, tačiau 2017 m. byloje, kurią prašo įregistruoti ieškovai, numatytas jau naujas priestatas – veranda su atskiru indeksu. Pažymi, kad namas, įskaitant verandą, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

6.2.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu minėta veranda fiziškai neegzistuoja. Teigia, kad faktą, jog veranda fiziškai neegzistuoja, iš esmės patvirtina ir pačių ieškovų ieškinio trečiasis reikalavimas, kuriuo ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovus atstatyti verandą. Laikė, kad ieškovai siekia įregistruoti kadastro duomenis, kuriose pažymėta veranda, tačiau veranda šiuo metu realiai neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad anksčiau užfiksuota neteisėtai pristatyta prie gyvenamo namo veranda, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-osios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priėmus 2022 m. birželio 7 d. aktą Nr. KPD-RM-720/2, apskritai išbraukta iš registruotos kultūros vertybės duomenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš dalies tai taip pat lemia šio reikalavimo pagrįstumą, nes ieškovų reikalavimas, pareikštas siekiant nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, į ją įtraukiant ir verandą, kuri buvo pastatyta neteisėtai, bet anksčiau buvo įtraukta į kultūros vertybių registrą kaip saugotinas objektas, negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad veranda buvo pripažinta nesančia kultūros paveldo objektu. Padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas leisti VĮ Registrų centrui įregistruoti namo kadastrinius duomenis, kurie nustatyti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

6.3.                      Nurodė,  kad VĮ Registrų centre įregistruota namo kadastro duomenų nustatymo data yra 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieškovai vadovaujasi namo kadastriniais duomenimis, nustatytais 2017 m. balandžio 24 d., kurie nėra oficialiai įregistruoti. Teigia, jog, pagal 2017 m. kadastrinius duomenis, ieškovai siekia kad būtų nustatyta šalims naudojimosi tvarka, įskaitant ir naudojimosi tvarką 6,80 kv. m veranda, kuri šiuo metu nėra pastatyta ir faktiškai neegzistuoja. Pažymi, kad, pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. atliktus kadastrinius matavimus, užfiksuotas namo plotas yra 156,10 kv. m, o, pagal ieškovų nurodomus 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus, namo plotas padidėjo iki 159,39 kv. m. Padarė išvadą, jog nustatytas akivaizdus namo ploto neatitikimas tarp 1988 m. įregistruoto ploto ir ieškovų prašomos namo naudojimosi tvarkos pagal 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus.

6.4.                      Padarė išvadą, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog, neįregistravus kadastrinių duomenų bylos NTR, nėra galimybės nustatyti ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos, o ypač naudojimosi tvarkos veranda, kurios šiuo metu net nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015). Akcentavo ir tai, kad tarp ieškovų bei atsakovų ginčų dėl namo naudojimosi kyla jau ilgą laiką, atsakovai negali gyventi name, nes šiuo metu negali naudotis jame esančiu sanitariniu mazgu ar virtuve, kuriuos naudoja ieškovai. Be to, ieškovai siūloma nustatyti naudojimosi namu tvarka vieną sanitarinį mazgą ir virtuvę prašo paskirti naudotis ieškovams, o kitą sanitarinį mazgą ir virtuvę paskirti naudotis bendrai. Mano, kad tokia naudojimosi namu tvarka neužkirstų kelio ateityje galbūt kilsiantiems ginčams tarp ieškovų ir atsakovų, būtų neproporcinga ir visiškai nesuderinta su atsakovų interesais, todėl šį ieškovų reikalavimą atmetė.

6.5.                      Nurodė, kad, VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. išrašo duomenimis, namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovus sugrąžinti patalpas į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį. Pažymėjo, jog atsakovai su tuo nesutinka, nurodė, kad įsigiję dalį namo iš pradžių atsakovai nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, jog namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl šios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, atsakovai patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir atstatė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu padėtis yra tokia, kokia užfiksuota 1988 m. kadastro duomenų byloje. Teismas sutiko, kad atsakovai pasielgė teisėtai ir pagrįstai, sugrąžindami namo padėtį į 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį, t. y. į tą padėtį, kuri yra nustatyta ir oficialiai įregistruota VĮ Registrų centre. Akcentavo, kad, teismui netenkinus pirmojo ieškovų ieškiniu pareikšto reikalavimo – leisti VĮ Registrų centrui įregistruoti namo kadastrinius duomenis, kurie nustatyti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo, šis ieškovų keliamas reikalavimas yra iš esmės išvestinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

6.6.                      Nurodė, kad atsakovų patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi namu tvarka atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymėjo, kad ieškovai ir atsakovai nesutaria dėl namo naudojimosi tvarkos, atsakovai teigia, jog apskritai negali gyventi name, nes šiuo metu valdo tik vieną kambarį 1-6, neturi nei virtuvės, nei sanitarinio mazgo, o kambarys 1-7 yra užimtas ieškovų, t. y. jame sudėti ieškovų daiktai, todėl juo naudotis neįmanoma, ką patvirtina ir į bylą pateiktos fotografijos. Ieškovų siūloma naudojimosi namu tvarka neišspręstų tarp ieškovų ir atsakovų kilusio ginčo, nes dauguma patalpų liktų bendrojo naudojimo, t. y. kas iš esmės yra ir dabar. Tuo tarpu atsakovų siūloma naudojimosi namu tvarka padalytų namą į dvi lygias dalis, t. y. iš esmės atskirtų namą, todėl padarė išvadą, kad yra realu, jog ateityje nebekiltų ginčų tarp ieškovų ir atsakovų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovų siūlomą namo naudojimosi tvarką ieškovams liktų patalpos, būtinos gyvenimui, – sanitarinis mazgas ir virtuvė, tačiau jiems tektų įsirengti laiptus į antrajame aukšte esančias patalpas. Atsakovai savo ruožtu patys nusprendė, kad nustačius naudojimosi namu tvarką pagal jų pateiktą pasiūlymą jie įsirengtų virtuvę bei sanitarinį mazgą ir galėtų gyventi name. Padarė išvadą, kad atsakovų siūloma naudojimosi namu tvarka pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiūlymą yra pagrįsta ir logiška, neturėtų sudaryti prielaidų kilti konfliktams ateityje, nes bus išvengiama ieškovų ir atsakovų bendro naudojimosi patalpų egzistavimo.

6.7.                      Teismas vertino, kad atsakovų siekis nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovai siekia netrukdomai naudotis turima žemės sklypo dalimi, kuri šiuo metu neatidalyta ir nepriskirta konkretiems asmenims. Pažymėjo, kad nustatant bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti siekiama visų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros, nustatoma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams, racionali ir padėti geriau valdyti nuosavybę, negali būti suteikiama pirmenybė vienam bendraturčiui (-iams) neatsižvelgiant į kito (-ų) bendraturčių interesus. Be to, visiems bendraturčiams turi tekti kiek įmanoma pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pažymėjo, kad atsakovai nori nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ieškovai tam prieštarauja, teigdami, jog tokiu būdu visa kiemo infrastruktūra būtų pažeista ir sunaikinta. Nurodė, kad, nepaisant to, tarp ieškovų ir atsakovų kyla ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes, atsakovų teigimu, žemės sklype šalia namo nėra net vietos pasistatyti automobiliams.

6.8.                      Akcentavo, kad buvo tenkintas atsakovų patikslintu priešieškiniu iškeltas reikalavimas – nustatyti naudojimosi namu tvarką. Namas su skirtingais įėjimais iš esmės buvo padalytas į rytinę ir vakarinę dalis, kurių naudojimas priskirtas ieškovams ir atsakovams. Nurodė, kad atsakovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskiriant pusę neužstatyto žemės sklypo, t. y. 225 kv. m (plane pažymėto indeksu „B“), atsakovams toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka, o ieškovams – 225 kv. m (plane pažymėto indeksu A)  toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai prašo „C“ ir „G“ dalis padalyti atitinkamai ieškovams ir atsakovams pagal bendrą žemės sklypo plotą, t. y. ieškovams po 1/6 dalį, o atsakovams po 1/4 dalį.

6.9.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklype yra statinys – šulinys, kuris būtų ieškovams priskirtoje naudotis žemės sklypo pusėje, tačiau dėl šio objekto atsakovai reikalavimų nekelia ir perleidžia jį ieškovams naudotis. Padarė išvadą, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir sąžininga. Žemės sklypo realioji dalis atitinka jos idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys, o atsakovai dar papildomai perleidžia ieškovams ir žemės sklype esantį šulinį. Konstatavo, kad, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, šalims priskirti žemės sklypo plotai bus efektyviau naudojami, nebus jokių kliūčių bendraturčiams patekti į savo namo ir žemės sklypo dalis, laisvai jomis naudotis ir tokia tvarka nepažeis bendraturčių interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

8.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad ieškovai, vykdydami Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016, atliko gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Dėl atliktų darbų pasikeitė gyvenamojo namo kadastriniai duomenys (pasikeitimas užfiksuotas 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje). Teigia, kad ieškovai, kaip gyvenamojo namo dalies savininkai, pagrįstai siekia šiuos pasikeitimus užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, visgi ši ieškovų teisė negalėjo būti įgyvendinta dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovams atsisakius išduoti savo, kaip bendraturčių, sutikimą dėl gyvenamojo namo kadastrinių duomenų patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė ieškovų teises ir nepateikė jokių aptariamų veiksmų (neveikimo) teistumą pagrindžiančių įrodymų, ieškovų reikalavimas leisti įregistruoti pasikeitusius kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

8.2.                      Teigia, kad byloje pateikta 1963–1988 m. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla. Šios bylos skyriuje „Pagalbinės pastato dalys“ 1980 m. birželio 10 d. atliktas įrašas, kuriuo užfiksuota, kad pagalbinės pastato dalies „terasos“ statyba atlikta dar 1964 m., atitinkamai verandos egzistavimo faktas buvo žinomas jau nuo 1980 m. Taip pat pažymi, kad 1988 m. rugsėjo 29 d. patikslinus kadastro duomenis „terasai“ suteiktas indeksas „T“ ir „terasos“ plotas įskaičiuotas į gyvenamojo namo plotą.

8.3.                      Nurodo, kad kartu su ieškiniu ieškovai pateikė 2012 m. lapkričio 29 d. kadastrinių matavimų bylą. Teigia, kad šioje byloje užfiksuota ginčo verandos pastatyto data – 1961 m., o rekonstrukcija atlikta 1986 m. atliekant šiuos gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, veranda inventorizuota kaip 6,80 kv. m ploto atskira uždara patalpa. Pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus verandai suteiktas naujas indeksas „1A1/ž“. Analogiški duomenys numatyti ir 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių duomenų byloje. Mano, jog nepaisant to, kad veranda pažymėta VĮ Registrų centro parengtose kadastrinių matavimų bylose, pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir nepagrįstai nusprendė, kad veranda faktiškai neegzistuoja.

8.4.                      Nurodė, kad ieškovų pateikta naudojimosi tvarka atitinka faktinę gyvenamojo namo būklę, t. y. tas patalpas, kurios realiai egzistuoja. Mano, jog tai patvirtina 2017 m. balandžio 24 d. VĮ Registrų centro parengta kadastrinių matavimų byla, o naudojimosi tvarkos įgyvendinimas nereikalauja jokių papildomų sąlygų įvykdymo, šalims nereikės atlikti jokių gyvenamojo namo patalpų pertvarkymo darbų. Pažymi, jog ieškovų siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka paskirstomos šalių faktiškai naudojamos patalpos. Vadovaujantis ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, bendrai naudotis paliekamos tik tos patalpos, be kurių gyvenamojo namo naudojimas taptų neįmanomas.

8.5.                      Teigia, jog, siekiant užtikrinti lygiateisiškumą patenkant į gyvenamąjį namą, siūloma verandą priskirti šalims naudotis bendrai. Pažymi, kad šį pasiūlymą teismas sprendimu atmetė, tiesiog konstatuodamas, jog veranda faktiškai neegzistuoja, nors ši faktinė aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byla nėra įregistruota, nepaneigia galimybės jos pagrindu nustatyti naudojimosi tvarką, juolab kad ieškiniu yra prašoma suteikti teisę ją įregistruoti be atsakovų sutikimo. 

8.6.                      Nurodė, kad verandos įstiklinimo darbai atlikti dar iki gyvenamojo namo įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Teigia, kad jokių duomenų, jog verandos įstiklinimo darbai atlikti neteisėtai (savavališkai), byloje nėra pateikta. Pažymi, jog atsakovai neginčijo, kad būtent jie be ieškovų sutikimo ir (ar) kitų institucijų leidimo vienašališkai atliko verandos pertvarkymo darbus, t.  y. išmontavo langus ir duris. Taip pat atkreipė dėmesį, jog, siekdami atlikti gyvenamojo namo fasado keitimo darbus, atsakovai turėjo gauti ne tik ieškovų sutikimą, bet ir statybos leidimą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai teisėtai atliko verandos pertvarkymo darbus, byloje nėra pateikta. Mano, jog tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti.

8.7.                      Pažymėjo, kad kadangi gyvenamasis namas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, KPD vykdo šio turto stebėseną ir kontrolę. Teigia, kad atsakovams atlikus aptariamus neteisėtus veiksmus, t. y. išmontavus verandos duris ir langus, KPD 2015 m. spalio 6 d. raštu įpareigojo atsakovus per 1 mėnesį užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, o per 6 mėnesius – sugrąžinti verandos langus ir duris į buvusią būklę. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai šio KPD sprendimo neskundė, taigi jie su KPD reikalavimu sutiko. Mano, jog vien tai, kad gyvenamojo namo faktinė situacija neatitinka 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų, savaime nesuteikia teisės atsakovams savavališkai atlikti gyvenamojo namo patalpų pertvarkymo darbus. Juolab, kad jie buvo atlikti jau po gyvenamojo namo įregistravimo kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės.

8.8.                      Nurodė, kad sprendimu yra neišspręsta situacija, kaip ieškovai galės patekti į jiems priskirtas antrojo aukšto patalpas iki laiptų įrengimo ir (ar) jei laiptai negalės būti įrengti. Tuo atveju, jei laiptų įrengimas nebus įmanomas (pvz., negavus reikiamų leidimų), ieškovai apskritai negalės patekti į antro aukšto patalpas ir jomis naudotis. Mano, kad toks teismo sprendimas apriboja ieškovų nuosavybės teises, nes ieškovai netenka didelės dalies jiems priskirtino turto. Tuo tarpu turto dalis, kuri priskirta atsakovams, nereikalauja jokių papildomų investicijų ir (ar) darbų. Teigia, jog atsakovai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos galės laisvai disponuoti visu jiems priklausančiu turtu. Todėl sprendimu pirmenybė yra aiškiai suteikiama atsakovų interesams.

8.9.                      Nurodė, kad sprendimu nepagrįstai apribotos ieškovų nuosavybės teisės, jiems priskiriant mažiau naudingojo ploto turinčią turto dalį, kuri galės būti naudojama tik tuo atveju, jei ieškovai galės įrengti laiptus. Be to, naudojimosi tvarka nėra išsprendžiamas gyvenamojo namo bendro naudojimo (pagalbinių) patalpų eksploatavimo klausimas. Teigia, jog tam, kad bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis jiems tenkančiomis gyvenamojo namo dalimis, turės būti atlikti ir papildomi gyvenamojo namo inžinerinių sistemų pertvarkymo darbai, kurių būtų išvengta, jeigu esamos gyvenamojo namo pagalbinės patalpos būtų naudojamos bendrai, pagal susiklosčiusią praktiką.

8.10.                      Nurodė, kad sprendimu patvirtinta naudojimosi tvarka numato, jog ieškovai turi teisę prieiti tik prie tos gyvenamojo namo dalies, kuri yra jiems priskirtoje žemės sklypo dalyje („A“). Prie atsakovams priskirtoje žemės sklypo dalyje („B“) esančios gyvenamojo namo dalies ieškovai patekti neturi teisės. Mano, kad šis naudojimosi tvarkos trūkumas laikytinas esminiu, kadangi apribojama ieškovų teisė prieiti prie gyvenamojo namo fasado, jį prižiūrėti ir, esant reikalui, atlikti būtinus remonto darbus.

8.11.                      Nurodė, kad ieškovų siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra pagrįsta ir logiška, neturėtų sudaryti prielaidų kilti konfliktams ateityje. Mano, jog, vadovaujantis ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ieškovams ir atsakovams tenkamo turto dalys ir vertė yra lygios, šalys išsaugo faktiškai naudojamų patalpų atskirumą ir bendrai naudojasi tik alternatyvų neturinčiomis patalpomis, be kurių gyvenamojo namo valdymas taptų neįmanomas. Kitaip tariant, ieškovai ir atsakovai atskirai ir nepriklausomai valdo gyvenamąsias patalpas, o bendrai naudojasi tik virtuve, laiptine ir pagalbinėmis patalpomis.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

10.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1.                      Nurodė, kad apeliantai painioja terasos ir verandos sąvokas, verandos ir terasos statybos metus, pasisako apie jų kadastro duomenis, nenurodydami, kurie buvo fiksuoti Nekilnojamojo turto registre, o kurie – ne, kurie yra įteisinti, o kurie – ne. Teigia, jog atsakovams daugiau nei akivaizdus ieškovų bandymas iškreipti faktus ir suklaidinti teismą. Pažymėjo, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtiname aplinkos ministro 2003/12/24 įsakymu Nr. 705, terasa apibūdinama kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo (4.34 p.). Verandos apibrėžimo nė viename teisės akte nėra, tačiau, sprendžiant iš „Wikipedijos“ (laisvosios enciklopedijos), veranda – prie gyvenamojo namo (dažniausiai vienaukščio) lauko durų pristatytas atviras arba įstiklintas priestatas su stogu, kas atitiktų prieangio (tambūro) apibrėžimą pagal tą patį STR (4.37 punktas) – tai nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų pastato patalpų. Mano, kad ieškovai melagingai nurodo, jog veranda (prieangis) egzistuoja nuo 1964 m, nors ir patys nurodo, kad 1980 m. birželio 10 d. namo inventorinėje byloje buvo atliktas įrašas, kuriuo užfiksuota, kad pagalbinės pastato dalies „terasos“ statyba atlikta dar 1964 m. (26 punktas). Nesutinka, kad, 1988 m. rugsėjo 29 d. patikslinus kadastro duomenis, terasos plotas buvo įskaičiuotas į namo gyvenamąjį plotą, nes terasa ir mansarda buvo išskirtos ir į vardytos kaip pagalbinės pastato dalys.

10.2.                      Teigia, jog ieškovai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad veranda vietoje terasos pastatyta teisėtai, tačiau kaip ir nenurodė, kada ji buvo pastatyta. Pažymi, kad apeliacinio skundo 26 punkte nurodyta, jog veranda egzistavo nuo 1964 metų, o 30 punkte – kad nuo 1961 metų, o jos rekonstrukcija atlikta 1986 metais, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokių duomenų nepatvirtina Nekilnojamojo turto registre esanti vienintelė namo kadastro duomenų byla (1988 m. rugsėjo 29 d.). Atsakovai yra įsitikinę, kad ieškovai tyčia klastoja namo kadastro duomenis, rengdami skirtingas namo kadastro duomenų bylas, neatitinkančias realybes, dėl to ir patys susipainiojo. Statinių nauji kadastriniai matavimai yra atliekami tik tada, kai keičiasi jų kadastro duomenys (parametrai), tačiau nesuprantama, kaip dveji kadastriniai matavimai (2012 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. balandžio 24 d.) nustatė, jog veranda buvo pastatyta  dar  1961  m.,  nors  oficialiai  registruoti  namo  kadastro   duomenys,   atlikti   1988 metais, nenustatė, kad 1961 m. buvo pastatyta veranda. Mano, kad yra akivaizdu, jog ieškovų užsakymu atlikti kadastriniai matavimai yra duomenų klastojimas.

10.3.                      Teigia, kad iš VĮ Registro centro atsakyme į 2021 m. birželio 15 d. ieškovo L. U. prašymą Nr. 27293874 matyti, kad kliūtis įregistruoti verandą yra tai, jog ieškovai negali įteisinti savavališkos statybos. Teigia, kad namas yra ypatingasis statinys ir verandai kaip namo priestatui reikalingas ne tik projektas, statybą leidžiantis dokumentas, bet ir statybos užbaigimo aktas, o jo ieškovai negali gauti ir įteisinti savavališkos statybos.

10.4.                      Nurodė, kad, pagal teismo nustatytą naudojimosi namu tvarką, ieškovai gavo galimybę naudotis ir didesniu namo plotu (apie 6 kv. m), kas Palangos mieste prie jūros yra didelės vertės turtas, tačiau ieškovai apeliaciniame skunde apie tai nepasisako. Teigia, jog šiuo metu ieškovai realiai yra užėmę visą namą ir atsakovams jame apsigyventi nėra jokios galimybės. Ieškovai naudojasi vienintele name esančia virtuve, vieninteliu sanitariniu mazgu ir yra užrakinę duris į šias patalpas, todėl atsakovai neturi galimybės naudotis šiomis patalpomis, o tai reiškia, kad neturi galimybės gyventi name. Mano, jog yra akivaizdu, kad šalys negalės kartu gyventi nei su viena virtuve, nei su vienu sanitariniu mazgu, todėl atsakovams taip pat savo lėšomis ir pastangomis teks šiuos gyvybiškai svarbius objektus įsirengti savo naudojamoje dalyje. Mano, kad abi šalys ateityje turės įdėti tam tikrų pastangų, kad ne tik nebeliktų objektų, dėl kurių galėtų ir toliau kilti ginčų, bet kad apskritai galėtų naudotis namu.

10.5.                      Nurodė, kad ieškovai savo abejonių dėl statybos leidimo, dėl institucijų sutikimų būtinumo nepagrindė nei faktais, nei teisės normomis. Taip pat pažymi, jog labai keistai atrodo, kai ieškovai teigia, kad verandos statybai, kaip namo priestatui, techninis projektas ir statybos leidimas nereikalingas, o laiptams į antrą aukštą įrengti jau reikalingas. Atsakovams nesuprantamas ir ieškovų teiginys, jog atsakovai neduos sutikimo įsirengti laiptus, nors atsakovai prašo teismo įpareigoti ieškovus įsirengti atskirus laiptus į antrame aukšte turimas patalpas.

10.6.                      Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad skylės išpjovimas namo viduje, t. y. lubose tarp laikančiųjų konstrukcijų, ir laiptų aikštelės įrengimas yra paprastojo remonto darbai, ką numato ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punktas: statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiosiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiosiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Taigi name, kaip kultūros paveldo statinyje, įrengti laiptų aikštelę, laiptatakius (laiptus), atliekant paprastojo remonto darbus, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, nereikalingas ir techninis projektas, todėl mano, kad su jokiais trečiaisiais asmenimis derinti laiptų įrengimo į antrą aukštą ieškovams nereikės.

10.7.                      Nurodė, jog buvusioje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje neprotingai (neracionaliai) daug žemės ploto buvo priskirta naudotis bendrai, ieškovai šį plotą visą užstatydavo savo automobiliais ir daiktais. Teigia, kad ieškovai iš esmės naudojosi visu žemės sklypu ir net jiems priklausančius šunis paleisdavo nuo pavadžio be antsnukio lakstyti po visą žemės sklypą, be to, nesusirinkdavo savo augintinių paliktų ekskrementų. Pažymi, kad atsakovams dėl ieškovų augintinių ir jų paliktų išmatų apskritai tapo neįmanoma patekti į kiemą, ko ir siekė ieškovai, todėl jie buvo priversti kreiptis į policiją. Mano, jog visa tai rodo, kad ieškovai be jokio sutarimo naudojosi visu kiemu ir visu žemės sklypu, nes ankstesnė neaiški naudojimosi tvarka jiems tai leido daryti, o atsakovai dėl tokio ieškovų elgesio savo turtu net neturėjo galimybės naudotis.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

12.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1.                      Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato kultūros paveldo objektų valdytojų teises bei pareigas, tačiau nuosavybės teisinių santykių ar naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurie būtų susiję su bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais daiktais ar naudojimosi tvarkos nustatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nereglamentuoja. Teigia, jog nepaisant to, kokia būtų nustatyta ginčo pastatu naudojimosi tarp ieškovų ir atsakovų tvarka, paveldosauginiai reikalavimai išliks nepakitę.

12.2.                      Nurodė, kad KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022 m. birželio 7 d. aktu Nr. KPD-RM-720/2 nutarė patikslinti vertybės duomenis. Aktu buvo nustatytos vertingosios savybės: tūris, aukštų planas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, lubų, sienų, kolonų apdaila, žemės ir jos paviršiaus elementai. Teigia, kad dėl faktinių aplinkybių, nurodomų apeliaciniame skunde, kurios susijusios su naudojimosi tvarkos nustatymu bei faktinių aplinkybių vertinimu, šiame atsiliepime nepasisakoma, nes tai nesusiję su departamento kompetencija.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovų ir atsakovų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. departamento pirmosios nekilnojamojo   kultūros   paveldo   vertinimo   tarybos   2022   m.   birželio   7 d. akto Nr. KPD-RM-720/2 kopiją su apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano kopija bei brėžinių kopijomis. Nors trečiasis asmuo nenurodo aplinkybių, kodėl būtent apeliacinės instancijos teisme teikia minėtus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėti įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pakartotinis šių įrodymų pridėjimas prie bylos nėra tikslingas, todėl naujai pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.

Faktinės bylos aplinkybės  

19.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai nuosavybės teisę į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo paveldėjimo būdu nuo 2013 m. gegužės 22 d. Atsakovai nuosavybės teisę įgijo 2012 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat nustatyta, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 1962 m. liepos 5 d. pradėjo rengti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriaus numeris 870, adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas L. U. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas pakeisti kadastro namo duomenis. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ nusprendė prašymo netenkinti. Nurodė, kad namas valdomas bendrosios nuosavybės teise, todėl jo naudojimas ir disponavimas turi būti vykdomas bendraturčių sutarimu, todėl prašymą turi pateikti visi savininkai arba įgalioti asmenys. Be to, nurodė, jog gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio duomenis prašo pakeisti po paprastojo remonto, yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl paprastojo remonto darbams (nauji stoglangiai, užtaisytas buvęs langas ir durys, įstiklinta buvusi atvira veranda) keliami ypatingi reikalavimai, turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas, jam turi pritarti bendraturčiai. Šis dokumentas turi būti įrašytas deklaracijoje apie statybos užbaigimą. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats daiktas. Todėl prašymas netenkinamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu. 

20.       Kultūros paveldo departamentas 2014 m. lapkričio 25 d. aktu Nr. KPD-RM-720/1 nustatė, kad namas  yra  pavienis  kultūros paveldo objektas. Iš VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. išrašo matyti, kad namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., žemės sklypo plano – 1998 m. lapkričio 3 d. Iš KPD 2015 m. spalio 6 d. rašto „Dėl B. M.-U. ir B. U. namo, (duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas ieškovams, matyti, kad KPD inspektoriai apžiūrėję namą nustatė, jog verandos langai ir durys yra išardyti ir nesugrąžinti į vietą. Atviros verandos langų ir durų angos neužsandarintos. Minėtame rašte nurodyta, kad J. S. V. ir J. V. įgaliotam asmeniui M. V. buvo surašytas reikalavimas, juo M. V. įpareigotas per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, taip apsaugant pastatą nuo atmosferos poveikio. Iš KPD 2016 m. rugsėjo 8 d. rašto „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų“, kuris adresuotas ieškovui L. U., matyti, kad KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2014 m. lapkričio 25 d. aktu Nr. KPD-RM-720/1 nustatė vertingąsias pastato savybes.   

21.       2017 m. gegužės 12 d. ieškovas L. U. atsakovams išsiuntė pranešimą-paklausimą „Dėl kadastro duomenų registravimo“, jame nurodė, jog vykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016 buvo pakeistas namo vidaus planas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/24982. Todėl ieškovas L. U. raštu prašė atsakovų pateikti sutikimą arba nesutikimą įregistruoti patikslintus Namo kadastro duomenis VĮ Registrų centre. 2020 m. gegužės 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota reali gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padėtis. Į bylą pateikti UAB „Vakarų regiono projektai“ parengti bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymo planai. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti  daiktais  apkrautos  name  esančios  patalpos  1-7  bendras vaizdas, kuris užfiksuotas M. V. mobiliuoju telefonu 2021 m. spalio 12 d. Byloje pateiktas gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas (techninio darbo projektas). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022 m. birželio 7 d. aktu Nr. KPD-RM-720/2 patikslino Kultūros vertybių registre ginčijamo objekto – gyvenamojo namo vertingąsias savybes, t. y. patikslinus gyvenamo namo vertingąsias (saugotinas) dalis, saugotinomis laikytinos tik I a. patalpos Nr. 1-1 lubos, kur ant lubų yra lystvelės su tarpais ir tapytas plafonas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 

Dėl leidimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo

22.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui teisę, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020  m.  vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

23.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių    bylų  skyriaus   2021   m.   spalio   6   d.   nutartis   civilinėje   byloje    Nr. e3K-3-242-403/2021).

24.       Apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovai, vykdydami Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016, atliko gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Dėl atliktų darbų pasikeitė gyvenamojo namo kadastriniai duomenys (pasikeitimas užfiksuotas 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje). Teigia, kad ieškovai, kaip gyvenamojo namo dalies savininkai, pagrįstai siekia šiuos pasikeitimus užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, visgi ši ieškovų teisė negalėjo būti įgyvendinta dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovams atsisakius išduoti savo, kaip bendraturčių, sutikimą dėl gyvenamojo namo kadastrinių duomenų patikslinimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais.

25.       Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

26.       Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog nurodytas teisinis reglamentavimas nustato imperatyvią pareigą nekilnojamojo turto savininkui keisti kadastre įrašytus statinių kadastro duomenis, jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai.

27.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).  

28.       Nagrinėjamu   atveju  nustatyta,  kad  Palangos   apylinkės   teismas   civilinėje   byloje   Nr.   2-328-824/2016 išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių kaip ir šioje byloje (skyrėsi tik bylos šalių procesinės padėtys – ieškovai šioje byloje yra atsakovai, o atsakovai šioje byloje yra ieškovai) ir nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi esminę reikšmę šioje civilinėje byloje. Taigi, Palangos  apylinkės  teismas  2016   m.   spalio   11   d.   sprendimu   civilinėje   byloje   Nr.   2-328-824/2016 konstatavo, jog ginčo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta rekonstrukcija, kurios metu buvo pertvarkyta patalpa, pažymėta indeksu 1-5, įrengiant pertvarą, taip iš vienos patalpos įrengiant dvi patalpas (tualetą ir sandėliuką). Tokiu būdu buvo panaikinta ieškovų (šioje byloje atsakovų) galimybė iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, patekti į patalpą, pažymėtą indeksu 1‑4. Palangos apylinkės teismas minėtu sprendimu įpareigojo atsakovus (šioje byloje ieškovus) per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius name (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 5 (indeksu 1-5), išskyrus tualetą, kad ši patalpa atitiktų iki savavališko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planą, t. y. Palangos apylinkės teismas nurodytoje byloje iš esmės leido palikti atsakovų (šioje byloje ieškovų) įrengtą tualetą, tačiau įpareigojo grąžinti praėjimą iš patalpos, žymimos indeksu 1-6, į patalpą, žymimą indeksu 1-4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad jau įsiteisėjusiu Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑328-824/2016 buvo konstatuota, jog yra pasikeitę nekilnojamojo turto kadastre įrašyti bei 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys, kas leidžia daryti išvadą, kad, ginčo name atlikus remonto darbus, iš esmės pasikeitė ginčo gyvenamojo namo vidaus planas (kadastriniai duomenys), todėl faktinis ginčo gyvenamojo namo vidaus planas nebeatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų.

29.       Vertinant tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako leisti įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus kadastrinių duomenų pasikeitimus, pažymėtina, jog iš atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, kurių pagrindu buvo atsisakyta duoti leidimą pakeisti registruotus kadastro duomenis, matyti, kad atsakovai nuogąstauja, jog ieškovai nepagrįstai siekia iškreipti faktus ir įregistruoti neegzistuojančią verandą taip padidinant namo gyvenamąjį plotą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovų atsisakymo argumentus kaip nepagrįstus.

30.       Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas VĮ Registro centro įpareigojimo įrašyti kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, įregistravimo klausimas, o yra vertinama, ar egzistuoja pagrindas leisti ieškovams pakeisti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis VĮ Registrų centre ir įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atskiro atsakovų sutikimo, t. y. sprendžiama, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti leidimą ieškovams teikti prašymą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo. 

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y. VĮ Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ matyti, kad buvo nuspręsta netenkinti ieškovo L. U. prašymo pakeisti kadastro duomenis namui. VĮ Registrų centras šiuo prašymu nurodė, kad namas valdomas bendrosios nuosavybės teise, todėl jo naudojimas ir disponavimas turi būti vykdomas bendraturčių sutarimu, todėl prašymą turi pateikti visi savininkai arba įgalioti asmenys. Be to, nurodė, jog gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio duomenis prašo pakeisti po paprastojo remonto, yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl paprastojo remonto darbams (nauji stoglangiai, užtaisytas buvęs langas ir durys, įstiklinta buvusi atvira veranda) keliami ypatingi reikalavimai, turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas, kuriam turi pritarti bendraturčiai. Šis dokumentas turi būti įrašytas deklaracijoje apie statybos užbaigimą. Iš pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo akivaizdžiai matyti, jog VĮ Registrų centras netenkino ieškovo pateikto prašymo vien tuo pagrindu, kad pats prašymas buvo pateiktas ne visų bendraturčių, o pačios prašomos įregistruoti kadastro bylos teisingumo netikrino, tik atkreipė dėmesį į ypatingajam statiniui taikomus ypatumus. Be to, aptartos įstatymų nuostatos ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime nurodyti argumentai aiškiai suponuoja, kad registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre. 

32.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovai nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl ieškovams neturėtų būti suteikta galimybė įregistruoti pasikeitusius kadastro registro duomenis, nors įstatymo nuostatos įsakmiai numato bendraturčių pareigą keisti kadastro duomenis, jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti į bylą pateiktus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus kadastrinių duomenų pasikeitimus, kadangi šių duomenų atitiktis jiems keliamiems reikalavimams nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovai, įgyvendindami savo nuosavybės teises bei nepažeisdami atsakovų teisėtų interesų, turi teisę teikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo be bendraturčio sutikimo, todėl ieškinio reikalavimas leisti įregistruoti VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo tenkintinas visiškai.

Dėl įpareigojimo sugrąžinti verandą į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį  

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

34.       Apeliantai tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašė įpareigoti atsakovus sugrąžinti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį (sugrąžinti duris ir langus į buvusią būklę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandą, kadastrinių matavimų byloje žymimą 1a1Ž <...>. Toks ieškovų reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra verandos savininkas (bendraturtis), taip pat tai, kad verandos durų bei langų išmontavimas pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis). Tačiau prieš sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja visi negatorinio ieškinio požymiai, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog byloje kilo ginčas, ar ginčo veranda apskritai egzistavo.  

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad atsakovai byloje nurodė, jog įsigiję dalį namo iš pradžių jie nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, kad namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl šios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir padarė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai pasielgė teisėtai ir pagrįstai, sugrąžindami namo padėtį į 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį, t. y. į tą padėtį, kuri yra nustatyta ir oficialiai įregistruota VĮ Registrų centre. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

36.       Analizuodamas byloje esančius įrodymus dėl namo priestato (vertindamas, prie namo buvo pastatyta terasa ar veranda), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į byla buvo pateikta 1962 m. liepos 5 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 25/24982, iš kurios matyti, kad bylos dalyje „Pagalbinės pastato dalys (priest. ir kt.)“ 1980 m. birželio 10 d. buvo įrašytas priestatas „terasa“, kurios statybos metai yra 1964 metai. Minėtoje kadastro ir registro dokumentų bylos dalyje „Pastatų, priestatų ir kt. įkainojimas“ tiek 1980 m. birželio 10 d., tiek 1988 m. rugsėjo 29 d. įrašyta „Atv. Terasa“, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog prie ginčo gyvenamojo namo 1964 metais buvo pastatyta atvira terasa, kuri egzistavo ir 1988 metais, keičiant kadastro duomenis. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad buvę ginčo namo bendraturčiai atvirą terasą įstiklino, įrengė duris, taip atvirą terasą perstatydami į verandą, kurią atsakovai, įsigiję dalį ginčo gyvenamojo namo, išardė, t. y. atstatė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 1964 metais ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas su atvira terasa, tačiau gyvenamojo namo eksploatacijos metu buvę namo savininkai atvirą terasą perstatė verandą. 

37.       Tai, kad veranda apskritai egzistavo, byloje patvirtina ne tik bylos šalys, tačiau ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento 2015 m. spalio 6 d. raštas „Dėl B. M.-U. ir B. U. namo, (duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas ieškovams, matyti, kad KPD inspektoriai apžiūrėję namą nustatė, jog verandos langai ir durys yra išardyti ir nesugrąžinti į vietą. Atviros verandos langų ir durų angos neužsandarintos. Minėtame rašte nurodyta, kad J. S. V. ir J. V. įgaliotam asmeniui M. V. buvo surašytas reikalavimas, juo M. V. įpareigotas per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, taip apsaugant pastatą nuo atmosferos poveikio. Be to, pateiktame 2014 m. lapkričio 25 d. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo turto akte Nr. KPD-RM-720/1 nurodyta, kad vertybės (1964 m.) vertingosios savybės yra: aukštis – 1 a. su mansarda (7.1.1.1 punktas); tūris – stačiakampio plano su veranda PR pusėje (7.1.1.2 punktas).     

38.       Dar daugiau, į bylą pateiktas 2021 metais atliktas gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto pastatai), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, kuris parengtas MB „Archa“. Projekto vadovu paskirtas D. S., kuris Lietuvos kultūros ministro 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-1227 įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų, kuriems išduodami atestatai, sąrašą, nurodant veiklos rūšis (nekilnojamojo kultūros paveldo taikomieji moksliniai ir ardomieji tyrimai; tvarkybos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai) ir nurodant specializaciją (architektūriniai tyrimai; architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas; architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūra). Projektas taip pat suderintas su specialiste G. D., kuriai 2015 m. kovo 19 d. išduotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 3181. Projektas pasirašytas tiek projekto vadovo D. S., tiek nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės G. D.. Akcentuotina, jog šio paprastojo remonto projekto dalyje „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodyta, jog, skaičiuojant statinio tūrį, buvo įvertinta ir statinio veranda. Aprašant statinio vertingąsias savybes nurodyta, kad statinio tūris – stačiakampio plano su veranda PR pusėje (projekto 1.1.2 punktas).

39.       Svarbu pažymėti, kad 2021 metų paprastojo remonto projekto 7 punkte nurodyti atlikti paprastojo remonto darbai iki pastato įregistravimo NKV registre (pastatas įregistruotas NKV registre 1992 m. gruodžio 10 d.). Akcentuotina, jog, vardijant atliktus darbus iki pastato įregistravimo NKV registre, 7.1.2 punkte nurodyta: „Uždengta durų anga tarp verandos ir kambario“ bei atlikti darbai užfiksuoti fotonuotraukomis; 7.1.3 punkte nurodyta: „Įstiklinta veranda“, atlikti darbai užfiksuoti fotonuotraukomis.

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog nors ginčo pastatas 1964 metais pastatytas kartu įrengiant atvirą terasą, tačiau laikotarpiu nuo 1988 metų, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastriniai matavimai, iki 1992 m. gruodžio 10 d., kai pastatas buvo įregistruotas NKV registre, atlikus paprastojo remonto darbus, terasa buvo perstatyta į uždarą verandą. Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalia ginčo gyvenamojo namo veranda egzistavo vėliausiai nuo 1992 m. gruodžio 10 d. iki pat to laiko, kai atsakovai ją vienašališkai išardė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių verandos egzistavimą.

41.       Esant įrodytai aplinkybei, jog ginčo veranda egzistavo iki to laiko, kai atsakovai vienašališkai ją išardė, būtina nustatyti, ar tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidė ieškovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, teises į nuosavybę. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą, ar yra visos negatorinio ieškinio sąlygos, ieškovai šioje byloje privalėjo įrodyti du dalykus, t. y. ar ieškovas yra gyvenamojo namo su veranda savininkas (bendraturtis), taip pat tai, ar verandos durų bei langų išmontavimas pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).

42.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmoji negatorinio  ieškinio  sąlyga,  patvirtinanti   nuosavybės   teises,   laikytina   įrodyta   (CPK   185 straipsnis). 

43.       Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimi įgydami 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatą įgijo su jau pastatyta veranda. Grįsdami savo poziciją, jog ginčo veranda buvo išardyta teisėtai, atsakovai viso proceso metu teigė, kad įsigiję dalį namo iš pradžių jie nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, jog namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl šios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir atstatė taip, kaip buvo fiksuota 1988 m. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovų argumentai nėra pakankami spręsti, jog atsakovų vienašališkas verandos išardymas atitinka teisės aktų reikalavimus. 

44.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.  

45.       Kaip minėta, atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimi įgydami 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatą įgijo su jau pastatyta veranda, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastebėję, jog namas neatitinka kadastro duomenų, privalėjo kreiptis į ginčo namo bendraturčius ir bendrai spręsti, kokius tolesnius veiksmus šiuo atveju reikėtų atlikti su bendrąja daline nuosavybe. Tokiu būdu atsakovai būtų tinkamai įgyvendinę savo kaip namo bendraturčių teises ir pareigas, o to neatlikę iš esmės pažeidė ieškovų, kaip bendraturčių, teisę į nuosavybę. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, jog, prieš pradėdami ginčo verandos ardymo darbus, atsakovai būtų pasidomėję, ar tokios verandos įrengimui būtini specialūs leidimai, nepasidomėjo, ar ieškovai nėra pradėję pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo procedūrų, nesitarė su namo bendraturčiais dėl galimų tolesnių veiksmų atlikimo, o vienašališkai priėmė sprendimą atlikti pastato dalies ardymo darbus, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo veranda pastatyta neteisėtai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovai nesutiko su tokiais atsakovų atliktais veiksmais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad verandos durų bei langų išmontavimas pažeidžia ieškovų teises, todėl atsakovai privalo atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. privalo sugrąžinti verandą į tokią būklę, kokia buvo iki pažeidimo padarymo.

46.        CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi laiko tikslinga vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais nustatyti, jog atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams savo lėšomis grąžinti verandos būklę į buvusią ir suteikiant teisę išieškoti iš atsakovų turėtas išlaidas.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo

47.       CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

48.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centre įregistruota namo kadastro duomenų nustatymo data yra 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieškovai projektinį pasiūlymą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu teikė vadovaudamiesi namo kadastriniais duomenimis, nustatytais 2017 m. balandžio 24 d. kadastro byloje, kurie bylos nagrinėjimo metu nėra oficialiai įregistruoti. Tuo tarpu atsakovai teikia prašymą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką remdamiesi projektiniu pasiūlymu, paruoštu vadovaujantis kadastriniais duomenimis, kurie yra nustatyti 1988 m. rugsėjo 29 d kadastrinėje byloje.

49.       Pažymėtina, kad šiuo sprendimu buvo tenkintas ieškinio reikalavimas leisti įregistruoti VĮ Registrų  centre  gyvenamojo  namo kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo. Tai reiškia, kad šio sprendimo pagrindu ieškovai įgijo teisę teikti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą VĮ Registrų centrui, kad būtų pakeisti gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, tačiau šio sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, ar ieškovų prašomoje įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti kadastrinių duomenų pasikeitimai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie faktiškai bus įregistruoti ir jei taip, tai kokia apimtimi.

50.       Nors  VĮ  Registrų  centro  Klaipėdos  filialas  2014  m.  rugsėjo  1  d.  sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ netenkino ieškovų prašymo įregistruoti kadastro duomenų pasikeitimus tuo pagrindu, jog prašymas pateiktas ne visų savininkų arba įgaliotų asmenų, tačiau tuo pačiu sprendimu buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas, kurio duomenis prašo pakeisti po paprastojo remonto, yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl paprastojo remonto darbams keliami ypatingi reikalavimai. Tai reiškia, jog, šiuo sprendimu iš esmės suteikus leidimą teikti prašymą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo be bendraturčių sutikimo, VĮ Registrų centras dar turės įvertinti, ar teikiama naujai paruošta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla atitinka visus įstatymuose keliamus reikalavimus.

51.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieškovai ir atsakovai prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką vadovaudamiesi skirtingų redakcijų kadastrinių matavimų duomenimis, konstatuoja, jog šio sprendimo priėmimo metu nėra galimybės objektyviai nustatyti, kuris iš šalių parengtų projektinių pasiūlymų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo labiausiai atitinka faktinę padėtį, mažiausiai pažeidžia šalių teises į nuosavybę ir sudaro mažiausiai prielaidų naujiems konfliktams tarp bendraturčių kilti. Tokias išvadas bus galima daryti tik po to, kai VĮ Registrų centras išspręs klausimą dėl ieškovų prašomų kadastrinių duomenų pakeitimo.

52.       Nors šio sprendimo priėmimo metu nėra galimybės tinkamai išspręsti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abu šalių pateiktus projektinius pasiūlymus, konstatuoja, kad šie projektai yra ydingi.

53.       Pasisakant dėl ieškovų prašomos patvirtinti naudojimosi tvarkos iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieškovų bei atsakovų ginčų dėl namo naudojimosi kyla jau ilgą laiką, atsakovai negali gyventi name, nes šiuo metu negali naudotis jame esančiu sanitariniu mazgu ar virtuve, kuriuos naudoja ieškovai. Be to, ieškovai pagal siūlomą nustatyti naudojimosi Namu tvarką vieną sanitarinį mazgą ir virtuvę prašo paskirti naudotis ieškovams, o kitą sanitarinį mazgą ir virtuvę paskirti naudotis bendrai. Tokia naudojimosi Namu tvarka, teismo vertinimu, neužkirstų kelio ateityje galbūt kilsiantiems ginčams tarp ieškovų ir atsakovų, būtų neproporcinga ir visiškai nesuderinta su atsakovų interesais.

54.       Tuo tarpu atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nors ir sudaro pagrindą manyti, kad užkirs kelią galimiems ginčams ateityje kilti, tačiau iš atsakovų pateikto projektinio pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra aišku, ar ieškovai turės galimybę įsirengti laiptus ir taip patekti į jiems priklausančias patalpas mansardiniame aukšte. Atsakovai teigia, kad ieškovai laiptus galėtų įsirengti pirmojo aukšto patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, tačiau apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su pateiktu projektiniu pasiūlymu, kyla abejonių dėl tokio sprendimo įvykdymo galimumo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš projektinio  pasiūlymo  matyti,  kad  patalpos,  pažymėtos indeksu 1-4, plotis iš viso sudaro 1,65 metro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi, nes neaišku, ar tokio pločio patalpoje bus galimybė įrengti tinkamus naudotis laiptus ir liks pakankamai vietos praeiti (pernešti daiktus, baldus). Be to, iš atsakovų pateikto projekto matyti, jog iš patalpos, žymimos indeksu 1-4, yra patenkama į kitas patalpas. Šiuo atveju nėra pateikta jokių projektinių sprendinių, ar, nustačius atsakovų prašomą patvirtinti naudojimosi tvarką, atsakovai galės tinkamai patekti į kitas patalpas t. y. patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-5.

55.       Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant objektyvios galimybės tinkamai išspręsti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo klausimą, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl kadastrinių duomenų pakeitimo, nustatęs tiek ieškovų, tiek ir atsakovų siūlomų naudojimosi tvarkos projektų ydingumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo netenkintini.

56.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką paskiriant pusę neužstatyto žemės sklypo, t. y. 225 kv. m (plane pažymėto indeksu „B“), atsakovams toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka, o ieškovams – 225 kv. m (plane pažymėto indeksu A) toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka. Tai reiškia, jog atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatsiejamai susijusi su naudojimosi namu tvarka, o šiuo atveju, netenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, todėl šis priešieškinio reikalavimas taip pat netenkintinas.

57.       Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

58.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir nuodugniai neištyrė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

59.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą iš viso buvo tenkinta 66,67 procento ieškovų ieškinio reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu būdu: byloje iš viso pareikšti 3 reikalavimai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, t. y. reikalavimas leisti įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką (reikalavimas atmestas); reikalavimas įpareigoti atsakovus atstatyti verandą (reikalavimas tenkintas 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 66,67 procento ((100 + 100 + 0) : 3 reikalavimų) ieškovų ieškinio reikalavimų. Kadangi atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai, todėl laikytina, kad atitinkamai tenkinta 33,33 procento ((0 + 0 + 100) : 3 reikalavimų) atsiliepimo į ieškinį reikalavimų.

62.       Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 5 480 Eur. Prašyme nurodyta patirtų išlaidų detalizacija, t. y. ieškovų patirtas išlaidas sudaro: teisinės konsultacijos ir bylos medžiagos analizė – 225 Eur (3 val. x 75 Eur); procesinio dokumento – ieškinio parengimas – 2 000 Eur; procesinio dokumento – atsiliepimo į priešieškinį parengimas – 1 260 Eur; procesinio dokumento – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas – 400 Eur; procesinio dokumento – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas – 345 Eur; procesinio dokumento – 2022 m. sausio 3 d. atsiliepimo į patikslintą   priešieškinį  parengimas – 500 Eur; atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 675 Eur (9 val. x 75 Eur); duomenų paieška RC bazėje – 75 Eur. Minėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina į bylą pateikti 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. kovo 12 d., 2022 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo kvitai. Įvertinus prašymuose nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją pažymėtina, kad ieškovai iš viso patyrė 3 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu, ir 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimų į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį parengimu. Šios aplinkybės svarbios, kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, todėl atitinkamai turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovų atliktus veiksmus, t. y. ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, atskirojo skundo pateikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kt., taip pat į tai, kad buvo tenkinta 66,67 procento ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad tiek ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl ieškinio pateikimo, tiek ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl priešieškinio pateikimo, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su ieškinio pateikimu, mažintina atitinkamai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovams iš atsakovų iš viso priteistina 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu (atsakovų priešieškinis atmestas), ir 2 480,12 Eur (3 720 Eur x 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu, todėl ieškovams iš atsakovų turėtų būti priteista iš viso 4 240,12 Eur (1 760 Eur + 2 480,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

63.       Byloje taip pat pateikti įrodymai dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 1 284,70 Eur. Prašyme nurodyta patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija, t. y. atsakovų patirtas išlaidas sudaro: 700 Eur išlaidos sumokant už teisinę pagalbą surašant priešieškinį ir 300 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 84,70 Eur suma, sumokėta antstolei R. V. už faktinių aplinkybių konstatavimą, ir 200 Eur suma, sumokėta UAB „Pabaltijo projektai“ už projektinių pasiūlymų parengimą. Minėtų išlaidų pagrįstumą patvirtina pinigų priėmimo kvitai bei mokėjimo nurodymai. Be to, teikiant priešieškinį valstybei 2021 m. sausio 28 d. buvo sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis. Įvertinus prašymuose nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją pažymėtina, kad atsakovai iš viso patyrė 384,70 Eur (atsiliepimo į ieškinį parengimas, išlaidos antstolei R. V. už faktinių aplinkybių konstatavimą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį pateikimu, ir 975 Eur (700 Eur už priešieškinio parengimą, 200 Eur išlaidos UAB „Pabaltijo projektai“ už projektinių pasiūlymų parengimą bei 75 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio parengimu. Šios aplinkybės svarbios, kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, todėl atitinkamai turėtų būti ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. priešieškinio,  atsiliepimo  į  ieškinį  parengimą  ir  kt.,  taip  pat  į  tai,  kad  buvo  tenkinta 33,33 procento atsiliepimo į ieškinį reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovų prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su atsiliepimo į ieškinį pateikimu, mažintina atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovams iš ieškovų iš viso priteistina 128,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį pateikimu (384,70 Eur x 33,33 proc.), o bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimu, nepriteistinos, kadangi priešieškinis atmestas visiškai, todėl atsakovams iš ieškovų turėtų būti priteista iš viso 128,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

64.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovams iš atsakovų priteistina 4 111,90 (4 240,12 Eur – 128,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš viso buvo tenkinta 66,67 procento apeliacinio skundo reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu būdu: apeliaciniu skundu buvo pareikšti 3 reikalavimai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, t. y. reikalavimas leisti įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką (reikalavimas atmestas); reikalavimas įpareigoti atsakovus atstatyti verandą (reikalavimas tenkintas 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 66,67 procento ((100 + 100 + 0) : 3 reikalavimų) apeliacinio skundo reikalavimų. Kadangi atsakovai su pareikštu apeliaciniu skundu nesutiko visiškai, todėl laikytina, kad atitinkamai tenkinta 33,33 procento ((0 + 0 + 100) : 3 reikalavimų) atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų. 

67.       Ieškovai apeliaciniu skundu bei 2023 m. kovo 9 d. prašymu nurodo, kad teikdami apeliacinį skundą iš viso patyrė 2 863,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 548,26 Eur už apeliacinio skundo surašymą + 315 Eur žyminis mokestis). Taip pat į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. bankinius mokėjimo nurodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. apeliacinio skundo parengimą, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 66,67 procento apeliacinio skundo reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti bendra 2 863,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ir ieškovams iš atsakovų turėtų būti priteista 1 908,90 Eur (2 863,26 Eur x 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

68.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. sausio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2023 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovai sumokėjo advokatui 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 33,33 procento atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovų prašoma priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina proporcingai tenkintų atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų daliai ir atsakovams iš ieškovų turėtų būti priteista 200 Eur (600 Eur x 33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). 

69.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovams iš atsakovų priteistina 1 708,90 (1 908,90 Eur – 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi žyminį mokestį ir advokato išlaidas apeliacinėje instancijoje apmokėjo ieškovas P. U., todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui P. U..

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų J. V. ir J. S. V. patikslintą priešieškinį atmesti, o ieškovų L. U., P. U. ir G. U. ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti  įregistruoti  valstybės  įmonėje  Registrų  centre  gyvenamojo  namo,  unikalus  Nr.   (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo.  

Įpareigoti atsakovus sugrąžinti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą padėtį (sugrąžinti duris ir langus į buvusią būklę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams savo lėšomis grąžinti verandos būklę į buvusią ir suteikiant teisę išieškoti iš atsakovų turėtas išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J. V. ir J. S. V. po 2 055,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovų L. U., P. U. ir G. U. naudai, t. y. kiekvienam iš ieškovų po 685,31 Eur.

Priteisti iš atsakovų J. V. ir J. S. V. po 854,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. U..

Teisėjos                                  Kristina Domarkienė

        Jolanta Gailevičienė

        Erinija Kazlauskienė