Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-50-880-2015].docx
Bylos nr.: 1-50-880/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðirvintø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintasis skyrius, Dainius Dambrauskas prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-50-880/2015

(Proceso Nr. 01-1-11614-15)                

                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.

(S)

Širvintų rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 23 d.

Širvintos

 

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant Bronei Matiukienei,

dalyvaujant kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

prokurorui Dainiui Dambrauskui,

nukentėjusiajai V. R.,

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. Širvintos, (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-04-04 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d., 155 str. 2 d. - 8 MGL bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

A. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

A. D. 2015 m. vasario 22 d. apie 0.05 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Gedvilta“ kavinėje, esančioje Širvintų m., Vilniaus g. 61, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas čia dirbusią barmenę V. R., priėjo prie jos, tyčia sugriebė rankomis už kaklo ir stipriai suspaudė, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.          

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Be to, A. D. grasino nužudyti žmogų, o būtent:

A. D. 2015 m. vasario 22 d. apie 0.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Gedvilta“ kavinėje, esančioje Širvintų m., Vilniaus g. 61, čia dirbusiai barmenei V. R. grasino, kad ją nužudys, sakydamas, kad užmuš, kad ji negyvens, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.           

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Be to, A. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

A. D. 2015 m. vasario 22 d. apie 2 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Gedvilta“ kavinėje, esančioje Širvintų m., Vilniaus g. 61, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas čia dirbusią barmenę V. R., priėjęs tyčia kumščiu sudavė jai per veidą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Be to, A. D. grasino nužudyti žmogų, o būtent:

A. D. 2015 m. vasario 22 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Gedvilta“ kavinėje, esančioje Širvintų m., Vilniaus g. 61, čia dirbusiai barmenei V. R. grasino, kad ją nužudys, sakydamas, kad užmuš, nudės, kad jos vaikai liks našlaičiais, priėjęs tyčia kumščiu sudavė jai per veidą tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. 

A. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

A. D. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2015 m. vasario 21 d. vakare jis su pažįstamais išgėrė alkoholinių gėrimų. Norėjosi dar išgerti ir nusprendė nueiti į kavinę Vilniaus gatvėj. Naktį, neprisimena kiek buvo valandų, prie kavinės sutiko, lygtai du, vaikinus, kurie jam buvo pažįstami iš matymo, jų pavardžių ir vardų nežino. Atsimena, kad pakalbėjo lauke ir kartu įėjo į kavinę. Kadangi buvo nemažai išgėręs, nelabai pamena kas tiksliai po to vyko. Prisimena, kad įėję į kavinę, atsisėdo prie staliuko. Jis turėjo su savimi degtinės butelį, kurį galvojo išgerti. Pamena, kad dėl atnešto butelio kilo konfliktas su barmene. Jos nepažįsta, tik žino iš matymo. Gali būti, kad jis, atsakydamas, ir pavartojo necenzūrinius žodžius, gal ir grasino, bet to nepamena, tikrai nesiruošė jai nieko daryti, tiesiog iš pykčio galėjo pagąsdinti. Jis nepamena ar barmenei V. R. paėmė už kaklo. Žino, kad buvo priėjęs prie barmenės ir po to pažįstami jį atitraukė nuo jos. Ar V. R. tuo momentu ką darė, neprisimena. Vėliau jį išvedė į lauką. Jis nematė, kad tada būtų atvažiavę policijos pareigūnai. Žino, kad po to su pažįstamais kažkur išvažiavo. Kažkur dar išgėrė. Pamena, kad jau ėjo namo ir kažkodėl sugalvojo vėl nueiti į tą pačią kavinę. Negali paaiškinti ko ten užėjo. Gal norėjo pasiaiškinti dėl pirmo konflikto. Kai užėjo, vėl nepamena kas ten tiksliai vyko. Atsimena, kad buvo kažkoks žodinis konfliktas su barmene, bet ką sakė, nepamena. Gal jai ir grasino, bet to nepamena, nesiruošė jai nieko daryti, tiesiog pyko dėl pirmo konflikto. Žino, kad ruošėsi išeiti iš kavinės ir tuo metu barmenė buvo prie jo. Neprisimena, kad jai būtų sudavęs, bet šito neneigia, tiesiog buvo per daug išgėręs. Kai išėjo iš kavinės, grįžo namo. Jau vėliau, iš kitų žmonių sužinojo, kad minėtą naktį sudavė barmenei, jai buvo paėmęs už kaklo. V. R. jam paaiškino, kad parašė pareiškimą policijai, papasakojo kaip viskas buvo, nes dėl girtumo ne viską prisiminė. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Atsiprašė V. R., atlygino jai padarytą žalą ir jie susitaikė. Viskas įvyko tik todėl, kad buvo per daug išgėręs.

Nukentėjusioji V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. vasario 21 dieną dirbo jos vyrui priklausančioje kavinėje, esančioje Širvintose, Vilniaus g. 61.  Jau apie vidurnaktį į kavinę atėjo iš matymo gerai pažįstamas A. D. su dviem vyrais, kurių nepažįsta. D. rankoje laikė savo atsineštą degtinės butelį, todėl ji priėjo ir pasakė, kad savo alkoholio į kavinę neštis negalima. D. atsistojo ir iš už nugaros sugriebęs ją už kaklo, stipriai suspaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Su D. kartu buvęs vyras šoktelėjo ir jo ranką nuėmė jai nuo kaklo. Po tokio D. poelgio paprašė, kad jie trise išeitų. Vienas vyras pasakė, kad viskas bus gerai, jie elgsis tinkamai ir paprašė, kad atneštų du puodelius kavos. D. buvo jau gerokai išgėręs, kiti blaivesni. Ji kavą atnešė. Kavinėje prie baro dirbo ir jos vyras G. R.. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Ji ėjo aptarnauti prie kito stalelio sėdinčio jaunimo, o D. ją keikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad užmuš ją, kad ji negyvens. Kaip suprato, jis pyko dėl to, kad pasakė, jog kavinėje negalima vartoti savo atsineštų gėrimų, nes jokių kitų pykčių būti negalėjo. D. jos atneštą kavos puodelį išpylė ant stalo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. D. draugai sutiko jį išvežti namo, V. R. pretenzijų jam nereiškė. Apie 2 valandą nakties į kavinę vėl atėjo A. D.. Jis buvo vienas. Tada dar labiau lankytojų akivaizdoje pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jos vaikai liks našlaičiais, kad ją nudės. Ji pasakė D. eiti iš kavinės, nes jis nepageidaujamas. Jis atsistojo išeiti, o ji ėjo iš paskos jo uždaryti durų. A. D., būdamas prie durų, atsisuko į ją ir rankos kumščiu smogė jai į dešinę akį ir sakydamas ,,kale, aš tave užmušiu, čia per tave“. Ji stovėjo prie sienos. Nuo jo smūgio dar trenkėsi pakaušiu į sieną ir susmuko. Pamatė, kad prie jos pribėgo vyras ir dar keli kavinėje buvę vaikinai. D. kažkas išvedė, o jai vyras padėjo atsistoti. Jai buvo šokas, svaigo galva. Vyras išvežė ją namo. A. D. buvo labai girtas ir, kai grasino užmušti, ji realiai bijojo, nes jis buvo neprognozuojamas, neaišku ką galėjo padaryti. Abu kartus jį nuo jos atitraukė kiti žmonės, nežino kuo tai būtų pasibaigę. A. D. jos vėliau atsiprašė, aiškino, kad pas jį nesklandumai šeimoje, todėl prisigėrė ir taip elgėsi. A. D. jai atlygino padarytą žalą ir jie susitaikė.

Liudytojas G. R. teismo posėdžio parodė, kad jis yra UAB „Gedvilta“ vadovas. Jam priklauso kavinė, esanti Širvintų m. Vilniaus g. 61. 2015 m. vasario 21 dieną jis buvo šioje kavinėje. Jau apie vidurnaktį į kavinę atėjo A. D. su dviem vyrais, kurių nepažįsta. Visi atsisėdo prie stalelio. D. rankoje laikė savo atsineštą degtinės butelį. V. R., tai pamačiusi, priėjo ir pasakė, kad savo alkoholio į kavinę neštis negalima. A. D. atsistojo ir sugriebė jai už kaklo. Su A. D. kartu buvęs vyras prišoko ir atitraukė jį nuo žmonos. A. D. pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais žmoną, grasinti jai, kad užmuš, kad ji negyvens. Tada jis iškvietė policiją. G. R. paprašė, kad A. D. paliktų kavinę. Jį kartu atėję vyrai išsivedė į lauką. Atvyko policijos pareigūnai. A. D. draugai sodino į automobilį. Pareigūnams paaiškino kas įvyko ir sakė, kad šiuo metu nerašys pareiškimo, nes A. D. apsiramino. Pasakė, kad jei jis sugrįš, tai vėl iškvies pareigūnus. Apie 2 valandą nakties į kavinę vėl atėjo A. D.. Tik įėjęs, pradėjo keiktis, necenzūriniais žodžiais išvadino visaip žmoną V. R., vėl pradėjo grasinti, kad užmuš. Pasakė A. D., kad jis eitų iš kavinės, nes jis čia nepageidaujamas. A. D., būdamas prie durų, atsisuko į už jo stovėjusią V. ir rankos kumščiu smogė jai į veidą. Nuo smūgio žmona sukniubo. Jis pripuolė prie žmonos, matė, kaip tuo metu A. D. kažkas išvedė iš kavinės. Žmonai buvo šokas, jai svaigo galva. Žmonai po smūgio buvo sumuštas veidas, ji blogai jautėsi. A. D. jie nepažįsta, jokių asmeninių santykių tarp jų niekada nebuvo. Jo veiksmai buvo chuliganiški, buvo sutrikdyta kavinės veikla, nes dėl A. D. veiksmų visi jautėsi nejaukiai, buvo sutrikdytas normalus darbas.

Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-02-22 apie 0.08 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kavinėje Vilniaus g. 61 neblaivus klientas konfliktuoja, agresyviai elgiasi. Nuvykus, pasitiko G. R., kuris nurodė konfliktavusį asmenį. Šis buvo jau sodinamas į automobilį. Nustatyta, kad tai A. D.. G. R. pasakė, kad pareiškimo rašyti nenori, bet šis asmuo kavinėje nepageidaujamas. Jei jis sugrįš, apie tai praneš telefonu 112. (b. l. 6) 

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15).

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Byloje kaltinamojo ir nukentėjusiosios, liudytojo G. R. parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu viešoje vietoje ir viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją.

Įvertinus, tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų anksčiau nebuvo kilę konfliktų, atsižvelgiant į tai, kad rimtos dingsties naudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo jokios priežasties, laikytina, kad kaltinamojo smurtinio elgesio priežastis buvo chuliganiškos paskatos. A. D. veiksmai laikytini įžūliais (nes panaudojo smurtą), savo elgesiu kaltininkas tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, pažemino nukentėjusiąją viešoje vietoje be jokios priežasties.

Remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, darytina išvada, kad A. D. veiksmai yra įžūlūs, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodo visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą; dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi kaltinamojo veikose yra visi būtini objektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Už minėtus veiksmus atsakomybė atsiranda, jei jie padaryti tyčia. Tyčinis nusikaltimas yra tada, kai kaltininkas veikia esant tiesioginei ar netiesioginei tyčios formai (BK 15 straipsnis). Netiesioginė tyčia reiškia, kad darydamas nusikaltimą asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. BK 284 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju A. D. veikė netiesiogine tyčia, nes jis, suprasdamas apie galimą visuomenės rimties sutrikdymo riziką, ją numatydamas, dėl šių padarinių veikė neapibrėžtai, kitaip tariant, jam buvo nesvarbu, kokios pasekmės kils, jį tenkino bet kokie padariniai, todėl privalo atsakyti už atsiradusius padarinius.

Byloje taip pat pakanka įrodymų, konstatuoti, jog A. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. A. D. kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojo G. R. parodymais ir kita bylos medžiaga.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, ar grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, t.y. pirmą kartą suėmė už kaklo ir grasino užmušti, o kitą kartą sakė, kad užmuš, nudės, kad jos vaikai liks našlaičiais, ir sudavė nukentėjusiajai į akį kumščiu, nuo ko ji atsitrenkė į sieną ir suklupo, todėl nukentėjusioji tikrai turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, todėl veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju teismas nesutinka su gynėja, kad veikas reikėtų kvalifikuoti kaip tęstines, nes A. D. įvykdė keturias atskiras veikas, o ne dvi tęstines. Nes kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apibrėžto tikslo jį įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šiuo atveju kaltinamasis nurodė, kad gerai nežino kodėl padarė nusikalstamas veikas, jis neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiąją. Tarp veikų yra pakankamai didelis laiko tarpas, t.y. beveik dvi valandos, po pirmų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamąjį draugai išsivedė iš kavinės ir jie nuėjo kažkur švęsti toliau. Buvo atvykus policija ir kaltinamajam išėjus nukentėjusioji jam pretenzijų nereiškė. Tačiau po dviejų valandų kaltinamasis vėl grįžo ir vėl grasino nukentėjusiajai bei jai sudavė į veidą. Šiuo atveju antrą kartą buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kavinėje buvo didžioji dalis kitų asmenų, kurie nedalyvavo padarant pirmąją veiką, ir buvo sutrikdyta jų rimtis, todėl teismas sprendžia, kad A. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad savo noru atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę A. D. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, jos padarytos tiesiogine tyčia, yra baigtos, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teistas, administracine tvarka baustas 11 kartų (b. l. 29); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 36); dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 39), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja ir atlygino padarytą žalą ir sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam tikslinga skirti baudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ė:

                           

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą  Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 15 MGL baudą (veika padaryta 2015 m. vasario 22 d. 0.05 val.)

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL baudą. (veika padaryta 2015 m. vasario 22 d. 0.05 val.)

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias dvi bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę A. D. skirti 15 MGL baudą.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 20 MGL baudą (veika padaryta 2015 m. vasario 22 d. 2 val.)

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 15 MGL baudą. (veika padaryta 2015 m. vasario 22 d. 2 val.)

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias dvi bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę A. D. skirti 20 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžius paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę A. D. skirti 30 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 20 MGL bauda (753 eurų).

Baudą A. D. turi sumokėti per du mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. D. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

 

 

              Teisėjas                                                                         Linas Zinkevičius

             

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK 145 str. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
  • BK
  • 2K-403/2006
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas