Civilinė byla Nr. e2-103-1097/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00266-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.3.1.19.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dymare“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dymare“ bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dymare“ dėl nemokumo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dymare“ nemokumo (bankroto) bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo 52 480,75 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2025 m. birželio mėn. – rugpjūčio mėn. Ieškovo teigimu, viešųjų registrų 2025 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Dymare“ 2024 m. balanso duomenimis, bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 363 Eur vertės turto, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 86 232 Eur. Nuo 2025 m. liepos 24 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti ieškovo nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į VSDF biudžetą 2025 m. liepos 11 d. sumokėjo 10 000 Eur. 2025 m. spalio 20 d. rašte ieškovas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) 2025 m. spalio 20 d. duomenimis, atsakovė 2025 m. spalio 8 d. į VSDF biudžetą sumokėjo 36 700 Eur VSD įmokų už apdraustuosius. Registro 2025 m. spalio 20 d. duomenimis, bendrovė VSDF biudžetui skolinga 31 567,50 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2025 m. rugpjūčio mėn. – rugsėjo mėn.

2.       Atsakovė UAB „Dymare“ prašė atmesti ieškovo pareiškimą ir atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei. Nurodė, kad ieškovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia atsakovės 36 609,32 Eur įsiskolinimu, kuris po pareiškimo pateikimo buvo sumokėtas. Atsakovė yra moki, vykdo veiklą ir laiku atsiskaito su kreditoriais. Laikinas pradelstų įmokų egzistavimas, kuris vėliau pašalintas, savaime nepatvirtina nemokumo požymių. Be to, po minėto skolos sumokėjimo atsakovė toliau laiku vykdo mokėjimus darbuotojams, tiekėjams, kas paneigia nemokumo, kaip negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, suėjus jų sumokėjimo terminui, požymius. Esant pašalintam pagrindiniam reikalavimui, bankroto bylos inicijavimas būtų neproporcingas ir prieštarautų nemokumo proceso kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) paskirčiai.

3.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. lapkričio 6 d. prašyme įtraukti VMI į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. lapkričio 5 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 323 600,56 Eur. VMI sutiko, kad atsakovei būtų iškelta nemokumo (bankroto) byla.

4.       Atsakovė 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui prašymą nutraukti bylą. Nurodė, kad atsakovė 2025 m. lapkričio 14 d. pervedė ieškovui likusią skolos dalį – 31 567,50 Eur. Ieškovo reikalavimai yra visiškai įvykdyti, šalių ginčo dėl skolos egzistavimo ir jos dydžio neliko. VMI nėra pareiškusi savarankiško ieškinio atsakovei ir dalyvauja byloje tik trečiuoju asmeniu.

5.       Klaipėdos apygardos teismas, 2025 m. lapkričio 18 d. išnagrinėjęs bylą, nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2025 m. lapkričio 25 d.

6.       Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. lapkričio 20 d. gautas ieškovo raštas, kuriame papildomai nurodoma, kad UAB „Dymare“ laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. į VSDF biudžetą sumokėjo 68 267,50 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, 650 Eur delspinigių. Registro 2025 m. lapkričio 19 d. duomenimis, atsakovė VSDF biudžetui skolinga 14 354,97 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2025 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, prašė klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2025 m. lapkričio 20 d. raštą, iškėlė atsakovei UAB „Dymare“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

8.       Teismas atsisakė priimti 2025 m. lapkričio 20 d. gautą ieškovo raštą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas informaciją pateikė teismui jau išnagrinėjus bylą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 269 straipsnio 2 dalimi, atidėjus nutarties priėmimą ir paskelbimą.

9.       Teismas nusprendė netenkinti atsakovės prašymo nutraukti bylą ir nutarė nagrinėti bylą iš esmės, nurodydamas, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra įvykdyti. Atsakovės skola VSDF biudžetui 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo 52 480,75 Eur. Iš atsakovės pateiktų mokėjimų teismas nustatė, kad nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. į VSDF biudžetą atsakovė sumokėjo 68 267,50 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, 650 Eur delspinigių, tačiau iš viešoje erdvėje pateikiamos informacijos teismas nustatė, jog atsakovė 2025 m. lapkričio 18 d. turėjo 15 004,55 Eur socialinio draudimo skolą. Teismas nenustatė CPK 293 straipsnyje įtvirtintų pagrindų nutraukti bylą.

10.       Teismas iš ieškovo pateikto bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 3 363 Eur, kurį sudarė 2 478 Eur vertės trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 1 481 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 997 Eur) ir 885 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos; atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 86 232 Eur, visa suma mokėtina per vienerius metus. Remiantis 2025 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra. Remiantis Registro 2025 m. rugsėjo 23 d. duomenimis, bendrovėje yra 14 apdraustųjų.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų teiginiams, jog bendrovė yra moki, vykdo einamąją veiklą ir laiku atsiskaito su kreditoriais, vykdo mokėjimus darbuotojams, tiekėjams, o laikinas pradelstų įmokų egzistavimas, kuris vėliau panaikinamas, savaime nepatvirtina nemokumo požymių, pagrįsti. Byloje pateiktas tik 2024 m. gruodžio 31 d. balansas. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti teismui: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, be kita ko, nurodant reikalavimų sumas, įvykdymo terminus ir užtikrinimo būdus; įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Nei per nustatytą terminą, nei iki paskirto teismo posėdžio atsakovė nepateikė teismo nurodytų dokumentų, nors kitus prašymus teikė.

12.       Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, iš viešojoje erdvėje pateiktų duomenų matyti, jog bendrovė nemoka einamųjų mokėjimų ir mokesčių. Bendrovė 2025 m. lapkričio 18 d. turėjo 15 004,55 Eur socialinio draudimo skolą, atsakovės mokestinė nepriemoka VMI yra 323 600,56 Eur, kurią sudaro 93 674,15 Eur nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais ir 229 926,41 Eur pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais. Taigi, šiuo momentu turimais duomenimis, atsakovė turi mažiausiai 338 604,55 Eur skolų kreditorėms VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

13.       Teismas nusprendė, kad atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl jai keltina bankroto byla. Duomenų, kad atsakovė veda derybas su kreditoriais ir (ar) yra susitarusi su ieškovu ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan., byloje nepateikta.

14.       Teismas paskyrė UAB „Klaipėdos administratoriai“ bendrovės nemokumo administratore; nustatė nemokumo administratorei 5 190 Eur bazinį atlygį už bankroto procesą administravimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

15.       Atsakovė UAB „Dymare“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei atmesti, priimti teikiamus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas, konstatuodamas atsakovės nemokumą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai skolos faktu ir nebeaktualiais, t. y. 2024 m. gruodžio 31 d., balanso duomenimis, kurie neatspindi realios atsakovės finansinės būklės, bei visiškai nevertino kitų esminių aplinkybių, paneigiančių atsakovės nemokumo būseną.

15.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti VSDFV 2025 m. lapkričio 20 d. raštą, netinkamai taikė procesines normas, o toks pažeidimas laikytinas esminiu, nes būtent dėl šio atsisakymo teismas neįvertino realios atsakovės finansinės būklės ir skolų struktūros, tai lėmė neteisingą išvadą dėl atsakovės nemokumo.

15.3.                      Teismas nepagrįstai neatskyrė einamųjų ir pradelstų įsipareigojimų ir atmetė atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą, visiškai atsiskaičius su ieškovu, konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimai nėra visiškai įvykdyti. Teismo minimos įmokos yra einamojo laikotarpio įsipareigojimai, skolos padengimo ir prašymo dėl bylos nutraukimo teismui teikimo metu – 2025 m. lapkričio 14 d. – atsakovė dar neturėjo pareigos sumokėti įmokas už spalio mėn.

15.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų apie atsakovės vedamas derybas su kreditoriais ir (ar) susitarimus su ieškovu ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan. Tai, kad atsakovė visiškai padengė skolą, turėtų būti vertinama kaip aktyvi atsakovės pozicija ir bendradarbiavimas, siekiant susitarimo su ieškovu. Atsakovė aktyviai veda derybas su kita kreditore, įstojusia į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, – VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstant ją dalimis.

15.5.                      Teismas nepagrįstai balansinę neigiamą atsakovės situaciją 2024 m. gruodžio 31 d. prilygino ilgalaikiam nemokumui. Vieno mėnesio veiklos laikotarpį apimantis balansas objektyviai negali būti laikomas kriterijumi sprendžiant dėl juridinio asmens ilgalaikio mokumo JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsakovė įsteigta 2024 m. lapkričio mėn., 2024 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo momentu įmonė buvo veiklą vykdžiusi vos apie vieną mėnesį. Teismo konstatuotas „nemokumas“ iš esmės yra laikino likvidumo sutrikimo pasekmė, kuri šiuo metu pašalinta. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad bendrovėje yra 14 apdraustųjų. Nemažėjantis apdraustųjų skaičius bei tai, jog apdraustiems laiku mokamas darbo užmokestis, įrodo, kad atsakovė sėkmingai vykdo ūkinę veiklą.

16.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir trečiasis asmuo VMI per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

17.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 29 d. gautas atsakovės prašymas prijungti įrodymus (DOK-5605). 2026 m. sausio 2 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimas dėl informacijos pateikimo (DOK-6), kuriame ieškovas nurodo, kad atsisako pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB ,,Dymare“. Ieškovo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Dymare“ fondo biudžetui neskolinga; taip pat ieškovas patvirtina, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). 

19.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – UAB „Dymare“ 2025 m. spalio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir mokėjimo pavedimų kopijas, patvirtinančias atlyginimų išmokėjimus darbuotojams už 2025 rugsėjo mėn. Atsakovė prašo priimi šiuos įrodymus, kaip patvirtinančius Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties nepagrįstumą. Atsakovė nurodo, kad negalėjo pateikti šių įrodymų anksčiau dėl objektyvių priežasčių – jų ankstesnis pateikimas buvo objektyviai neįmanomas, atsižvelgiant į dokumentų apimtį, apskaitos specifiką ir ribotus žmogiškuosius išteklius. Atsakovės teigimu, finansinio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį iki 2025 m. spalio 31 d. parengimas reikalavo ne tik buhalterinių duomenų suvedimo ir patikrinimo, bet ir didelės apimties pirminių buhalterinių dokumentų (sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, banko išrašų, darbo užmokesčio apskaitos ir kt.) surinkimo, suderinimo bei sugrupavimo. Atsižvelgiant į tai, minėti dokumentai buvo suformuoti, patikrinti ir patvirtinti jau pasibaigus teismo nustatytam terminui dokumentams pateikti ir iš esmės užbaigus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taip pat atsakovė 2025 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus: mokėjimo dokumento ieškovui kopiją, atsakovės teigimu, patvirtinančią, kad atsakovė visa apimtimi įvykdė mokestinius įsipareigojimus ieškovui, t. y. kad atsakovė neturi ne tik skolinių įsipareigojimų, bet ir nepadengtų einamųjų įmokų; elektroninio laiško VMI kopiją, kuriuo atsakovė teikia pasiūlymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, atsakovės teigimu, patvirtinančią aktyvią atsakovės poziciją ir bendradarbiavimą, siekiant įvykdyti skolinius įsipareigojimus VMI.

21.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 30 punktas). Be to, sprendžiant klausimą dėl naujų duomenų (ne)priėmimo, atkreiptinas dėmesys į viešąjį bylos dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pobūdį, teismo vaidmenį šiame procese.

22.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl naujų duomenų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo, pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant bendrovės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys ieškovui ir trečiajam asmeniui iš esmės yra žinomas (su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu, ieškovas turi duomenis apie atsakovės jam atliktus mokėjimus, VMI turi jai siųsto elektroninio laiško kopiją), šie nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

Dėl ieškovo atsisakymo nuo pareiškimo

23.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad po bylos išsiuntimo į Lietuvos apeliacinį teismą, ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog Registro 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė VSDF biudžetui neskolinga, todėl, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas atsisako pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškime pažymėta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

24.       JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsisakymo, jeigu toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės analogiškas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 5 daliai, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Dėl nurodytos priežasties, aiškinant JANĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išlieka aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

26.       Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, laikytina, kad bankroto byla neiškelta. Toks aiškinimas, leidžiantis tam tikrais atvejais atsisakymo nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomijos principus, atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi atsakovės nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014), tuo tarpu tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl atsakovės nemokumo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir šį klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas galėtų be apribojimų pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatyta teise atsisakyti pareiškimo pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškiai išreikštai pareiškėjo valiai dėl pareiškimo atsisakymo, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vien tam, kad pirmosios instancijos teismas išspręstų pareiškimo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomijos principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-910/2022; 2025 m. sausio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-577/2025).

27.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo atsisakymas nuo pareiškimo gali būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme, jeigu toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (JANĮ 19 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

28.       Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovės nemokumo būklė, o tai reiškia, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymas negali būti priimtas, kai yra abejonių, kad atsakovės finansinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki.

29.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: i) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; ii) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; iii) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 17 punktas).

31.       Be to, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).

32.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023, 22 punktas).

33.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant tokio pobūdžio byloje pakankamai duomenų išvadai padaryti, teismas turi imtis priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, t. y. viešojo intereso buvimas nepašalina bendrovės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos pagrįsti bendrovės mokumą (CPK 178 straipsnis).

34.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės mokumo vertinimu, neturi pagrindo padaryti išvados, kad atsakovės nemokumo būklė yra akivaizdi.

35.       Pirma, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę, bendrovės finansinė būklė blogėja, atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tačiau tokias išvadas padarė remdamasis neaktualiais, t. y. neatspindinčiais realios atsakovės finansinės būklės, bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Sutiktina su apeliante, kad teismas, atlikdamas šį vertinimą, nepagrįstai neatsižvelgė į bendrovės įsteigimo laiką ir pateikto balanso laikotarpio trukmę. Vien balansinė neigiama atsakovės situacija 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. pradinėje veiklos stadijoje, iš esmės apimanti vieno mėnesio veiklos laikotarpį, negali būti laikoma pakankamu kriterijumi sprendžiant dėl juridinio asmens ilgalaikio mokumo JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

36.       Antra, nors pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl atsakovei tenkančios pareigos tokio pobūdžio bylose iki teismo posėdžio pateikti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bei pagrįstai įvertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų jos atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodytiems teiginiams, jog bendrovė yra moki, vykdo einamąją veiklą ir laiku atsiskaito su kreditoriais, vykdo mokėjimus darbuotojams ir tiekėjams, pagrįsti, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartą formuojamą teismų praktiką, tai savaime nepaneigia poreikio išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai išnagrinėti bylą.

37.       Trečia, remiantis į bylą pateiktais aktualiais bendrovės finansiniais atskaitomybės duomenimis, juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės, taigi, bendrovė iš esmės turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateikto bendrovės balanso 2025 m. spalio 31 d. duomenimis matyti, kad bendrovė turėjo 968 653 Eur vertės turto, iš kurio: 97 840 Eur vertės ilgalaikio turto ir 870 813 Eur vertės trumpalaikio turto (15 338 Eur vertės atsargų, 3 751 pinigų ir jų ekvivalentų, 851 724 Eur per vienerius metus gautinų sumų), tuo tarpu bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2025 m. spalio 31 d. duomenimis buvo 497 785 Eur. Byloje nėra duomenų, kad visą šią sumą sudarytų pradelsti įsipareigojimai. Duomenų, sudarančių pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, kad bendrovė nepajėgi vykdyti turimus įsipareigojimus, nepakanka.

38.       Ketvirta, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, būtina patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo prievoles (likvidumo testas). Sistemingas įsipareigojimų nevykdymas yra savarankiškas pagrindas juridinį asmenį pripažinti nemokiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-577/2023, 39 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2025 m. spalio–lapkričio mėnesiais sumokėjo ieškovui 68 267,50 Eur dydžio VSD įmokų skolą ir 650 Eur delspinigių, 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė ieškovui neskolinga. Iš atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė 2025 m. spalio mėn. darbuotojams sumokėjo 32 548,58 Eur darbo užmokesčio už 2025 m. rugsėjo mėn. Nors bendrovė turi įsipareigojimų VMI, tačiau, minėta, pateiktais duomenimis įmonės turtas viršija turimus įsipareigojimus, o objektyvių įrodymų, kad bendrovė šių įsipareigojimų negali įvykdyti, byloje nėra.

39.       Penkta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą; visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

40.       Atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir įvertinus atsakovės finansinių rodiklių dinamiką (kaip kinta finansinė padėtis), konstatuotina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bendrovės vykdoma veikla ilguoju periodu gerėja, bendrovė uždirba pelną, o tai leidžia spręsti, kad vykdoma veikla leis perspektyvoje stabilizuoti padėtį bei atsiskaityti su kreditoriais, nėra pakankamo pagrindo abejoti juridinio asmens gyvybingumu. Su atskiruoju skundu pateikti bendrovės 2025 m. spalio 31 d. balansas bei 2025 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, uždirba pajamas, atsakovės veikla yra auganti. Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 363 Eur vertės turto, tuo tarpu 2025 m. spalio 31 d. duomenimis turėjo 968 653 Eur vertės turto. Bendrovė 2025 m. spalio 31 d. duomenimis buvo uždirbusi 1 626 886 Eur pajamų, 553 735 Eur grynojo pelno, tuo tarpu 2024 m. bendrovė per vieną veiklos mėnesį uždirbo 1 481 Eur pajamų, patyrė 83 868 Eur grynųjų nuostolių. Bendrovės gyvybingumą patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovė sumokėjo skolą ieškovui, moka darbo užmokestį darbuotojams. Bendrovės vykdomą veiklą patvirtina ir aplinkybė, jog bendrovėje yra 14 apdraustųjų ir šis skaičius stabilus.

41.       Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės mokumo vertinimu, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės nemokumo būklė yra akivaizdi, o ieškovo atsisakymas nuo pareiškimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo nagrinėjamoje byloje atsisakymu kitų atsakovės kreditorių interesai nėra pažeidžiami, nes atsakovės bankroto procedūros dar nėra pradėtos, o kiekvienas atsakovės kreditorius turi teisę bankroto bylos atsakovei iškėlimą inicijuoti savarankiškai (JANĮ 9 straipsnis). Tokia pareiga, paaiškėjus, kad atsakovė yra nemoki, išlieka ir atsakovės vadovui ar likvidatoriui (JANĮ 8 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dymare“ (juridinio asmens kodas 307036151) atsisakymą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dymare“ (juridinio asmens kodas 307036151) nutraukti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja                                                                                    Rūta Latvelė