Administracinė byla Nr. eI3-4395-583/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02151-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6;
16.2.3; 16.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 1 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Jonaičiui,
2021 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, pareiškėja) „Aksel“ kreipėsi su skundu į teismą, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklauso maitinimo paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys), esantis Rietavo savivaldybėje. Rietavo savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. AV-166 žemės sklypui ir statiniams, tame tarpe kavinei, suteikė adresą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrų, prašydama išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. liepos 26 d. raštu NŽT informavo, kad vykdydama NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti.
Pareiškėjos atstovė 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valstybinės žemės fondo (toliau - ir VŽF) Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas pareiškėjai. 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o VŽF Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją 2018 m. vasario 21 d. raštu, kad suformuotas 0,2172 ploto kelio servitutą. Šie duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) nurodymu pareiškėjai buvo formuojamas žemės sklypas prie statinio.
Po to, kai Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir panaikino nuo sudarymo momento visas sutartis ir susitarimus dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo perdavimo UAB „Rietavo turgus“, neliko formalių kliūčių dalį šio sklypo suformuoti pareiškėjai.
Pažymima, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo pareiškėją nukeldinti jos statinį ir priteisti 8612,32 eurų skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal NŽT ieškinį pareiškėjai dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo. Šiuo ieškiniu NŽT prašė teismo panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 UAB „Rietavo turgus“ ieškinį atsakovei atmetė, o NŽT ieškinį tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo atsakovę per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esančią kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris iš dalies patenkino apeliaciją ir 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi ir kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų (nutarties 75 – 81 punktai).
Siekdama įteisinti statinį pareiškėja pateikė atsakovei 2020 m. birželio 29 d. raštą, kuriuo prašė nurodyti, ar NŽT atnaujino 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti pareiškėjai sklypą. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (raštas pridedamas). Toks skyriaus atsakymas į pareiškėjos prašymą yra nekonkretus ir neaiškus. Dėl to pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą apskundė neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka NŽT direktoriui.
Nurodoma, kad NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimu konstatuota, kad NŽT neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato.
Pareiškėja teigia, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjos statinys gali minėtoje vietoje stovėti, tai norėdama įteisinti statinį, pareiškėja visų pirma turi išsinuomoti (ar nusipirkti) sklypą ar jo dalį prie statinio. Tokia sąlyga nurodyta Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. Be to, Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teismas gali leisti asmeniui per teismo nustatytą terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir/arba statinį, jeigu toks pertvarkymas galimas pagal galiojančius teritorinio planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir paveldosaugos reikalavimams.
Akcentuojama, kad NŽT nagrinėdama pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka pažeidė bendrą principą, kad ginčą nagrinėjanti instituciją negali priimti blogesnio sprendimo negu yra skundžiamas. Šiuo konkrečiu atveju NŽT Plungės ir Rietavo skyrius pareiškėjai nebuvo nurodęs, kad negali būti formuojamas sklypas prie statinio. Be to, Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nurodyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu būdu įstatymas apibrėžia, kokie skundai NŽT yra nagrinėjami ikiteismine tvarka.
NŽT direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisykles“, kurios numato, kad NŽT nenagrinėja skundų dėl žemės sklypų nuomos, o tokie ginčai nagrinėjami betarpiškai teisme. Taigi NŽT nagrinėdama pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka neturėjo teisės nuspręsti, kad pareiškėjai sklypas negali būti suformuotas ir išnuomotas. Jeigu teritorinis padalinys būtų atsisakęs pareiškėjui suformuoti sklypą/jo dalį ir jį išnuomoti, tai tokiu atveju pareiškėjas būtų teikęs skundą tiesiogiai teismui. Teigiama, kad NŽT nesilaikė jos pačios patvirtintų „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių“, nes pagal šias Taisykles sprendimą gali priimti Tarnybos direktorius , o ne jo pavaduotojas (Taisyklių 3 p.).
Šiais ir skunde išsamiau nurodytais argumentais teismo prašoma:
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020-10-14 sprendimą;
- įpareigoti atsakovę atnaujinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir vadovaujantis Žemės ūkio ministro bei Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintomis „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis“ padalinti šį sklypą į atskirus sklypus, tikslu suformuoti pareiškėjai atskirą sklypą prie jo statinio ir inžinerinių tinklų.
Pareiškėjos atstovė advokatė Snieguolė Šermukšnė palaiko skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašo jį patenkinti.
Atsakovė NŽT atsiliepimu į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, nutarta suteikti UAB ,,Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėja siekdamas įteisinti statinį pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteismine tvarka pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnyba raštu 2020 m. spalio 14 d. atsakovei buvo atsakyta į 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundą.
Atsakovės teigimu tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 konstatuota, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus 6 reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Šioje byloje neįrodyta, kad atsakovė, statydama ginčo pastatą, teisėtai valdė žemės sklypo dalį, kuriame vykdė statybos darbus, ir gavo žemės sklypo savininko sutikimą statyti ginčo pastatą.
Pareiškėjos nurodomas pastatas - kavinė-baras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl konstatuotina, kad atsakovės skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių spręsti klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pažymima, kad UAB „Aksel“, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalėjo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aksel“ statinį pastatė valstybinėje žemėje ir UAB „Aksel“ pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Kadangi pareiškėja pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant. Pareiškėja siekia įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį ir tokie veiksmai pažeidžia teisingumo principą, nes „iš ne teisės negali atsirasti teisė“. Nacionalinės žemės tarnyba pažymi, kad pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). Šiuo atveju, pareiškėja neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto viešojo maitinimo paslaugų statinio.
Atsakovės atstovas Donatas Jonaitis teisminio garinėjimo metu atsiliepime išdėstytais argumentais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
Apibrėžiant šios bylos nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, pirmiausia būtina įvertinti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi eAS-58-520/2021 šioje administracinėje byloje buvo konstatuota, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) teisėtumas buvo įvertintas neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ir pareiškėja, nepraleidusi sprendime nurodyto skundo padavimo termino, 2020 m. lapkričio 21 d. su skundu dėl sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje pagrįstai nustatyta, jog NŽT sprendimą priėmė pareiškėjos skundą išnagrinėjusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o tai reiškia, kad turėjo būti nurodyta ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apskundimo tvarka.
Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad šis ginčas išnagrinėtas neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl būtina įvertinti visos administracinės procedūros teisėtumą, pasisakant tiek dėl cituojamo teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo, tiek dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo teisėtumą.
Iš byloje teikiamų duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti. 2018 m. kovo 13 d. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-883-(14.36.104.) pareiškėja informuota, kad kol vyksta teisminiai ginčai, formavimo ir pertvarkymo projektas ZSFB-39286 žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sustabdomas. Pasibaigus teisminiams procesams bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
2020 m. birželio 29 d. pareiškėja kreipėsi prašymu į NŽT informuodama apie pasibaigusį teisminį procesą, prašydama informuoti ar yra atnaujintas 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą matininkas yra parengęs UAB „Aksel“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų kadastrinių matavimų bylas, šie tinklai turi įeiti į UAB „Aksel“ formuojamą sklypo dalį. Kartu su prašymu pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo planas.
2020 m. liepos 28 d. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) pacitavo Klaipėdos apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. e2A-742-524/2020 informuoja, jog tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-39286 žemės sklypui (kadastro Nr. 6860/0001:264, unikalus Nr. 4400-0119-4834) rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis minėta teismo nutartimi.
Kaip jau paminėta, 2017 m. liepos 26 d. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti.
Žemės teisinius santykius dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės), kurių 21 ir 68 punktus (2020 m. sausio 31 d. Nr. 3D-57/D1-58 redakcija) numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Tai lemia, kad tais atvejais, kai pradėjus tokią procedūrą jos eigoje nustatoma, jog nėra teisinių sąlygų ją užbaigti ir priimamas sprendimas netvirtinti konkretaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, neatsiranda teisinis pagrindas bei reikalingumas naikinti sprendimą, kuriuo ši procedūra buvo pradėta, nes pačios procedūros esmė ir yra nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurios būtų kliūtis rengti atitinkamą projektą ir tik nustačius, kad tokių aplinkybių nėra, tuomet jau yra parengiami projekto techninio pobūdžio klausimai ir pan.
Taisyklių 13 punktas detalizuoja asmenis, kurie turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tarp jų minimi ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai bei pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Šio Taisyklių punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia, kad tokie asmenys gali inicijuoti to žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant tokiems statiniams naudoti reikalingus žemės sklypus.
Taigi aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad yra priimtas administracinis aktas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti ir pareiškėja kreipėsi prašydamas suteikti informaciją dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto atnaujinimo ir jo eigos.
NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. e2A-742-524/2020 informuojama, jog tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-39286 žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis minėta teismo nutartimi.
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, konstatuojamosios dalies 78 – 81 punktų ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas konstatavo, jog net ir esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovės statinys yra savavališka statyba, atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi, vadovaujantis aptartais šioje nutartyje nurodytais konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika, statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Teismas taip pat akcentavo, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).
Pažymėtina, kad cituojamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo ir jo tęstinumo. Taigi ginčijamu aktu teikiant nuorodą į aukščiau cituojamą teismo nutartį ir neišdėstant iš vis jokios savarankiškos teisinės argumentacijos ar nepateikiant informacijos dėl kurios pateikimo kreiptasi į atsakovę, akivaizdu, kad nebuvo išspręstas klausimas nei dėl projekto rengimo tęstinumo atnaujinimo, nei pateikta prašoma informacija apie projekto rengimo eigą.
Nagrinėjamu atveju atsakovė spręsdama dėl pateikto prašymo pirmiausia privalėjo įvertinti rašte cituojamo teismo nutarties teisines pasekmes, o neapsiriboti vien tik jos citavimu. Būtent tokia prievolė kyla ir iš kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos tokios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 dėl situacijos, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju konstatavo, kad kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto namo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. birželio 29 d. pareiškėja kreipėsi ir prašymu dėl informacijos apie projekto rengimą, taigi šį teisinį santykį reglamentuoja ne tik aukščiau cituojamos Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos bet ir Viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 09 01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis teigia, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. rašto turinį konstatuoja, kad pareiškėjos raštas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas prašymu. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, o remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 1 punktas teigia, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
Remiantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Vertinant tai, ar atsakovė tinkamai sprendė pareiškėjos prašymą ir pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (aktuali ginčui akto redakcija nuo 2020 01 01 iki 2020 09 01) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).
Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.
Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
Kaip jau paminėta, pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi prašymu į NŽT informuodama apie pasibaigusį teisminį procesą, prašydama informuoti ar yra atnaujintas 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimas. Taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą matininkas yra parengęs UAB „Aksel“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų kadastrinių matavimų bylas, šie tinklai turi įeiti į UAB „Aksel“ formuojamą sklypo dalį.
Kaip teismas jau paminėjo aptardamas 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) turinį, juo nebuvo atsakyta į pareiškėjos prašyme keliamus klausimus, t. y. atsakymas iš vis neatitiko prašymo turinio.
Pareiškėja nesutikdama su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.), jį 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundu apskundė NŽT direktoriui, prašydama įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių skubiai išspręsti klausimą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir įpareigoti suformuoti sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimu konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti sklypą prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinė-baro.
Kaip jau paminėta šiame sprendime, 2021 m. vasario 10 d. LVAT nutartimi eAS-58-520/2021 konstatuota, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5) priėmė veikdama kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija, todėl būtina įvertinti ar laikytasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau ir - Tvarkos taisyklių), patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90.
Tvarkos taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimų), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, pateikimo ir nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos tvarką. Tvarkos taisyklių 29 punktas numato, kad Tarnybos valstybės tarnautojas ar komisija, išnagrinėję skundo medžiagą ir keliamus reikalavimus, parengia Tarnybos direktoriaus vardu sprendimo projektą (Tvarkos taisyklių priedas) ir pateikia jį direktoriui. Pagal 30 punktą, atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų:
30.1. skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą;
30.2. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą;
30.3. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą;
30.4. pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą;
30.5. įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.
Sistemiškai aiškinant Tvarkos taisyklių nuostatas akivaizdu, kad kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija NŽT gali revizuoti ir atlikti tam tikrą teisinių santykių kvalifikaciją vertindama teritorinio skyriaus sprendimo turinį ir formą jei juo iš esmės yra atlikta teisinių santykių kvalifikacija.
Analizuojant 2020 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1SS-1938-(8.5.) turinį akivaizdu, kad jis parengtas nagrinėjat 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjos skundą, taigi išnagrinėjus jį neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Kaip jau teismas nurodė šiame sprendime, teritorinis skyrius iš esmės jokios teisinių santykių kvalifikacijos neatliko, aktas neatitiko jam keliamų reikalavimų, taigi NŽT pati atliko teisinių santykių kvalifikavimą už teritorinį skyrių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte, kuris šiuo atveju buvo skundo neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai dalyku. Taigi neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija nesant ginčijamame akte jokio teisinio kvalifikavimo iš esmės turėjo priimti vieną iš Tvarkos taisyklių 30.2 arba 30.5 punkte numatytų sprendimų. Akcentuotina, kad neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos teisė panaikinti ir priimti naują sprendimą gali būti realizuojama jei akte yra atliktas teisinis vertinimas, nurodytos aplinkybės ir atlikta teisinių santykių kvalifikacija. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju teritorinio skyriaus sprendimas šių reikalavimų neatitiko.
Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5) yra priimtas NŽT direktoriaus pavaduotojo. Tvarkos taisyklių 30 punktas numato, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų, numatytų Tvarkos taisyklių 30.1. - 30.5 punktuose. Taigi Tvarkos taisyklių 30 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas, jog sprendimo priėmimas išnagrinėjus skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka yra išimtinė NŽT direktoriaus teisė. Šiuo atveju šio reikalavimo nesilaikyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-906/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1229/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-842-556/2020 ir kt.).
Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 liepos 28 d. raštas Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5) yra vientisos procedūros sudedamosios dalys, todėl nustačius aukščiau įvardintas aplinkybes dėl šių aktų neteisėtumo pagrindų konstatuoja, kad abu aktai turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, t. y. neteisėti dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėja reiškia ir išvestinį reikalavimą, prašydama įpareigoti atsakovę atnaujinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei padalinti šį sklypą į atskirus sklypus su tikslu suformuoti pareiškėjai atskirą sklypą prie jo statinio ir inžinerinių tinklų.
Teisėjų kolegijai įvertinus aktų teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir juos panaikinus kaip neteisėtus, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja skunde prašo iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui su skundu teikiamas 2020 m. lapkričio 18 d. lėšų pervedimo nurodymas apie 75,00 Eur sumokėjimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Skundo priėmimo stadijoje LITEKO sukurta žyminio mokesčio užduotis ir įskaityta 22,50 Eur žyminio mokesčio dalis.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėja teismui pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitų bylinėjimosi išlaidų pagrindimui neteikiamas nei jį pagrindžiantys duomenys, nei prašymas jas priteisti. Įvertinus aukščiau išdėstytą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos sumokant žyminį mokestį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti dalinai.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 liepos 28 d. sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.).
Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Aksel“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 22.50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Laimutė Jokubauskaitė