Administracinė byla Nr. 2AT-2-942/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00423-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 62.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto Renato Ivanausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą T. M. (T. M. ) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 1241 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2014 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., Vilniuje, Trinapolio g. 11B, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį „BMW M3“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilius, sulaikytas vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė automobilio dokumentų ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 119 punktų nuostatas. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutraukta, nesant T. M. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymas patenkintas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą ir T. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 2000 Lt baudą, pagal ATPK 129 straipsnį – 5000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nuobaudas pagal ATPK 129 straipsnį, 1241 straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 2 dalį subendrinti ir T. M. paskirti galutinę nuobaudą 5000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Prašyme nurodoma, kad teismas, paskyręs T. M. nuobaudas kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą ir priėmė neteisėtą nutarimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad T. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu tokia teisė jam buvo atimta, įstatyme nustatytų reikalavimų vairavimo teisei atgauti T. M. iki 2014 m. sausio 1 d. nebuvo įvykdęs. Teismas nutarime nenurodė jokių motyvų, kodėl T. M. veikos buvo kvalifikuotos kaip turinčio teisę vairuoti transporto priemones. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones atimta ir kuris neįvykdė įstatyme nustatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto R. Ivanausko prašymas atnaujinti T. M. administracinę bylą netenkintinas.
Dėl administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas R. Ivanauskas skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą, kuriuo jis paskyrė T. M. nuobaudas, kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis J. Michalkevičius administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-5515157–14 pažeidimo esmę nurodė teisingai, tačiau į protokolą klaidingai įrašė T. M. veiką kvalifikuojantį straipsnį – vietoj ATPK 129 straipsnio įrašė ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Taip Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskirdamas T. M. nuobaudas, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą ir priėmė neteisėtą nutarimą.
Kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos.
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.).
Administracinio teisės pažeidimo fiksavimui neabejotinai yra svarbios ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio nuostatos, kuriose keliami formalūs ir materialūs reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolui. Pažymėtina ir ATPK 284 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuojama padarytos veikos perkvalifikavimo procedūra.
Aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį sistemiškai pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti.
Protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.
Šioje administracinių teisės pažeidimų byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis J. Michalkevičius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-5515157–14 T. M. dėl to, jog jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 119, 231.1, 234 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje (b. l. 2). Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, jog T. M. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 126 straipsnio 4 dalies ir 1241 straipsnio 7 dalies administracinių teisės pažeidimų sudėtis (dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties T. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta). Darytina išvada, kad, neperžengdamas administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, teismas išnagrinėjo šią administracinių teisės pažeidimų bylą. Akivaizdu, kad procesas negali vykti dėl kaltinimų, nenustatytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Priešingu atveju būtų šiurkščiai pažeista T. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, taip būtų suvaržyta jo teisė į gynybą. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nebuvo jokių įrodymų, jog T. M. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemonę ir nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų (išskyrus užuominą apie tai vyr. patrulio J. Michalkevičiaus tarnybiniame pranešime). Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliai N. G. (b. l. 46) ir J. Michalkevičius (b. l. 67–68) taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad T. M. yra praradęs teisę vairuoti automobilį ir nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų. Tik su prašymu atnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylą buvo pateikti papildomi įrodymai dėl T. M. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tačiau pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas sprendžia tik teisės taikymo klausimus ir byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas, negali kilti neigiamos pasekmės – asmens padėtis negali būti pabloginama, nes tuomet dėl jo vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu).
Kadangi tokioje teisinėje situacijoje teismas, nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva negalėjo pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, keisti veikos kvalifikavimo, taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo ir priėmė teisėtą nutarimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto Renato Ivanausko prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas