Civilinė byla Nr. 2A-319-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11902-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams V. M., J. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei L. G., atsakovei J. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. M. dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo priestatą pripažinimo, gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su 2019 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieškiniu, kuriuo (2 t. b.l. 95-99), prašė:

1.1.        nustatyti tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu lA2p, bendras plotas 237,50 kv. m., unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esančiu . (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) L. G. atskirai naudosis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-l (13,50 kv. m), pirmo aukšto patalpa 1-1 (5,26 kv. m), antro aukšto patalpomis: 2-1 (5,90 kv. m); 2-2 (10,09 kv. m); 2-3 (4,56 kv. m); 2-4 (14,01 kv. m); 2-5 (17,48 kv. m); 2-6 (16,72 kv. m). Iš viso - 87,52 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis; 2) V. M. atskirai naudosis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-2 (21,44 kv. m), R-3 (29,24 kv. m), pirmo aukšto patalpomis 1-2 (5,90 kv. m), 1-3 (10,23 kv. m), 1-4 (0,74 kv. m), 1-5 (3,59 kv. m), 1-6 (13,76 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m), 1-9 (17,48 kv. m), 1-10 (16,72 kv. m). Iš viso 149,98 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis;

1.2.        nustatyti tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0580 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Žemetra“ matininko M. G. 2018-09-14 sudarytą žemės sklypo planą notariniam veiksmui (1 t. b.l. 17), pagal kurią: 1) L. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A1“ (70 kv. m), A2 (13 kv. m ). Iš viso - 83 kv. m ploto žemės sklypo dalimis; 2) V. M. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B1“ (376 kv. m), „B2“ (12 kv. m), „B3“ (5 kv. m). Iš viso - 393 kv. m ploto žemės sklypo dalimis; 3) L. G. ir V. M. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (104 kv. m) - po 52 kv. m kiekvieno žemės sklypo bendraturčio užstatyta gyvenamuoju namu, jiems priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise; 4) L. G. naudosis V. M. priskirtais atskirai naudotis žemės sklypais „B2“ (12 kv. m) ir ,,B3“ (5 kv. m) jai priklausančios namo dalies priežiūrai ir remontui; 5) V. M. naudosis L. G. priskirtu atskirai naudotis žemės sklypu „A2“ (13 kv. m) jam priklausančios namo dalies priežiūrai ir remontui;

1.3.        priteisti iš atsakovo V. M. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4157 bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 704/2284 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2284 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Kita žemės sklypo dalis priklausė bendraturčiams: V. M. - 445/2284 dalys; K. M. - 485/2284 dalys, A. P. ir V. P. - 650/2284 dalių ir 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 237,50 kv. m. Kita gyvenamojo namo ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. pagal 2010-03-02 rentos sutartį Nr. 2-424. Atsakovas V. M. namo dalyje negyvena. Faktiškai namo dalyje gyvena atsakovo motina, rentos gavėja J. M.. 2018-10-30 turto pasidalijimo sutartimi Nr. 6919 0,2284 ha ploto žemės sklypas buvo atidalintas ir įregistruotas atskiras žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0850 ha ploto. Šio žemės sklypo 135/580 dalys atiteko L. G., o 445/580 dalys - V. M. ir J. M.. Naudojimosi tvarka žemės sklypo atidalijimo procese nebuvo nustatyta. 2018-09-14 UAB „Žemetra“ matininkas M. G. parengė sklypo planą notariniam veiksmui atlikti (naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui). Pagal šį planą ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodytą ieškinio reikalavime. Atsakovas V. M. sutiko su siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, pasirašė planą, tačiau vėliau notarinį veiksmą atlikti pas notarą atsisakė, su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nebesutinka. Be to, ieškovė kreipėsi į atsakovą siūlydama nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau atsakovas tvarkos nustatyti nesutiko. Nustačius ieškovės siūlomą tvarką dėl naudojimosi visu nekilnojamuoju turtu, būtų pašalintos priežastys galimiems bendraturčių būsimiems nesutarimams ir ginčams, nes bendraturčiams neliktų bendro naudojimo patalpų. Ieškovė, įgydama gyvenamojo namo dalį, žinojo, kad perka ½ dalį namo. Ieškovė faktiškai naudojasi antru gyvenamojo namo aukštu, o atsakovas - pirmu. Į gyvenamojo namo dalį ieškovė gali patekti tik per laiptinę. Laiptinė yra neįrengta ir netvarkyta nuo pat gyvenamojo namo pastatymo: nėra perdangos, neapšiltinta lauko siena, todėl laiptinė žiemą peršąla, neatlikta vidaus sienų apdaila, į palėpę veda avarinės būklės mediniai laiptai. Ieškovė negali naudotis tokios būklės laiptine, nori ją sutvarkyti. Atsakovas atsisako investuoti pinigus į laiptinės įrengimą, atsisako sutvarkyti netvarkingus elektros laidus laiptinėje ir nesutinka, kad laiptine naudotųsi viena ieškovė. Gyvenamojo namo pirmame aukšte gyvenanti J. M. užrakina laiptinės duris, kad ieškovė negalėtų patekti į savo patalpas. Atsakovas savo gyvenamojo namo dalyje, patalpoje 1-8, turi įsirengęs atskirą įėjimą į jo namo dalį. Šiuo įėjimu pirmo namo aukšto savininkai naudojosi eilę metų. Dėl nurodytų aplinkybių, konfliktinių bendrasavininko ir faktiškai name gyvenančio trečiojo asmens J. M. santykių su ieškove, naudojimasis bendrai gyvenamojo namo laiptine yra negalimas, todėl ieškovė prašo paskirti laiptinę naudotis jai vienai. Dėl naudojimo tvarkos kitomis patalpomis ginčo nėra. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad laiptinė reikalinga patekti į pirmo aukšto butą, kad joje įrengti elektros skaitikliai. Atsakovo buto elektros įvadas yra netvarkingas, laidai buvo užsidegę. Elektros skaitikliai turi būti perkelti prie namų valdos ribos, todėl ateityje jų neturėtų likti namo patalpose. Palėpė yra bendro naudojimo patalpa, į kurią galima patekti tik per laiptinę, tačiau atsakovas palėpe nesinaudoja. Ieškovė prašo skirti naudotis jai vienai rūsio patalpą R-l (13,50 kv. m). Nurodo, kad atsakovas piktybiškai užmūrijo duris iš rūsio patalpos R-3 į patalpą R-2 tam, kad galėtų teigti, jog jam būtina naudotis ieškovei priskirtina rūsio patalpa R-1. Ieškovė sutinka įleisti atsakovą patikrinti patalpoje esančio skaitiklio rodmenis bei nurodo, kad atsakovas skaitiklį gali išsikelti į kitą patalpą R-2, nes į ją eina vamzdis, prie kurio prijungtas vandens apskaitos skaitiklis. Patalpoje R-2, kurią ieškovė prašo paskirti naudotis atsakovui, yra nuotekų stovas, kuriuo naudojasi namo bendrasavininkiai. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ieškovė paaiškino, kad jai priklauso naudotis 135 kv. m ploto sklypo dalimi, iš jų 70 kv. m prašo paskirti naudotis vienai ieškovei. Šulinys po sklypo atidalinimo faktiškai liko naujai suformuotame žemės sklype, priklausančiame ieškovei. Dalis šulinio patenka į sklypo dalį, kurią prašo ieškovė paskirti naudotis jai. Šulinys yra apgriuvęs ir nenaudojamas eilę metų, galimai užpiltas šiukšlėmis. Aplinkybė, kad šulinys buvo naudojamas vandeniui tiekti į namą tuo laiku, kai name nebuvo įvestas vandentiekio įvadas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui būtina naudotis šuliniu. Ieškovė nesutinka su atsakovo priešieškiniu ir jo pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bei reikalavimu pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į priestatą – verandą bei pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės dalis tarp bendraturčių. Ieškovė nepretenduoja į atsakovo verandos priestatą, tačiau nupirko ½ dalį gyvenamojo namo, todėl nesutinka, kad būtų pakeistos jos įgyto turto nuosavybės dalys. Atsakovai žinojo, kad gyvenamasis namas šalims priklauso po ½ dalį, tačiau niekada šio fakto neginčijo ir nuosavybės dalių nekeitė.

3.       Atsakovas V. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. 2020 m. liepos 24 d. patikslintu priešieškiniu ( 3t. b.l. 58-61) atsakovas prašė:

3.1.        pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į priestatą - verandą, kurią sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 1-8 (29,14 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m) ir R-3 (29,24 kv. m), viso 60,12 kv. m ploto, pastatytą ieškovo tėvo K. M. pagal 1975-12-11 išduotą statybos leidimą;

3.2.        pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis šalims pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą: atsakovui V. M. paskirti nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis;

3.3.        nustatyti tarp ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 237,50 kv. m, tvarką, pagal kurią: 1) atsakovui V. M. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-3 (29,24 kv. m), R-2 (21,44 kv. m), pirmo aukšto patalpomis 1-2 (5,90 kv. m), 1-3 (10,23 kv. m), 1-4 (0,74 kv. m), 1-5 (3,59 kv. m), 1-6 (13,51 kv. m), l-6a (0,25 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m), 1-9 (17,48 kv. m), 1-10 (16,72 kv. m); 2) bendrai su ieškove paskirti naudotis ½ dalį patalpos - laiptinės 1-1 (2,63 kv. m). Viso atsakovui paskirti naudotis 152,61 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis; 3) ieškovei L. G. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-1 (13,50 kv. m), antro aukšto patalpomis: 2-1 (5,90 kv. m), 2-2 (10,09 kv. m), 2-3 (4,56 kv. m), 2-4 (13,81 kv. m), 2-4a (0,20 kv. m), 2-5 (17,48 kv. m), 2-6 (16,72 kv. m); bendrai su atsakovu paskirti naudotis ½ dalį patalpos - laiptinės 1-1 (2,63 kv. m). Viso ieškovei paskirti naudotis – 84,89 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis;

3.4.        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Procesiniuose dokumentuose atsakovas V. M. nurodė, kad 1961 m. atsakovo V. M. tėvas K. M. kartu su broliu A. V. M. pasistatė 130 kv. m ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklausė po ½ dalį. Name nuo jo pastatymo buvo įrengti du butai – atsakovo tėvas su šeima gyveno pirmame namo aukšte, o tėvo brolis su šeima – antrame namo aukšte. 1975 m. atsakovo tėvas K. M. nusprendė pasistatyti priestatą prie gyvenamojo namo savo lėšomis ir darbu. Gavęs brolio sutikimą dėl priestato statybos, kreipėsi dėl projekto parengimo ir leidimo statyti gavimo. 1975 m. buvo parengtas architekto J. R. „M. K., M. priestato - verandos prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje projektas“ ir 1975-12-11 išduotas leidimas statybai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priestatas - veranda statomas prie dviejų aukštų dviejų butų mūrinio gyvenamojo namo. Mūrinė veranda statoma praplečiant pirmo aukšto butą su rūsiu. Virš verandos įrengiamas balkonas, kuriuo naudosis antro aukšto butas. Priestatą pastatė savo lėšomis atsakovo tėvas ir juo bei pirmu namo aukštu bei rūsiu visą laiką naudojosi tik atsakovo tėvas su šeima. Priestatą sudaro patalpos: R-3 (29,24 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m) ir 1-7 (1,74 kv. m). Po tėvo K. M. mirties (duomenys neskelbtini) tėvo turtą paveldėjo atsakovo motina J. M.. 2010-03-02 rentos sutartimi J. M. perleido turtą atsakovui. Atsakovas tapo minėto turto savininku ir perėmė visas teises ir pareigas, susijusiais su šiuo turtu. Nepaisant priestato statybos fakto, 1994-06-02 Kauno rajono valdytojo potvarkiu Nr. 444p buvo atlikta minėto gyvenamojo namo teisinė registracija, įregistruojant viešajame registre po ½ dalį gyvenamojo namo K. ir A. V. M.. Turto nuosavybės dalys neatitinka tikrų nuosavybės dalių. Turtą valdant nuosavybės teise M., ginčo dėl turto nuosavybės dalių niekada nekilo, nes bendrasavininkiai naudojosi kiekvienas savo nekilnojamojo turto dalimi. Ginčas kilo tik ieškovei įgijus atsakovo tėvo broliui ir jo šeimai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, todėl atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teises į priestato patalpas ir pakeisti bendraturčių nuosavybės dalis CK 4.77 straipsnio pagrindu pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą, V. M. paskiriant nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis. Atsakovas V. M. nesutinka su ieškovės L. G. reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir prašo nustatyti jo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal pareikštą priešieškinio reikalavimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu bendro naudojimo laiptinę - patalpą 1-1 (5,26 kv. m) paskirti naudotis tik jai. Atsakovas prašo paskirti patalpą naudotis abiem šalims, nes tai yra bendra namo laiptinė ir pagrindinis patekimas į namą, o iš jo į butus ir gyvenamojo namo bendro naudojimo palėpę bei rūsio patalpas. Gyvenamasis namas iš anksto buvo suprojektuotas taip, kad jame būtų įrengti du atskiri butai, į kuriuos įėjimas numatytas iš bendros laiptinės. Tiek atsakovas, tiek jo tėvai visą gyvenimą įėjimui į savo butą naudojo pagrindinį įėjimą per bendrą laiptinę. Bendra laiptine naudojosi ir antrajame aukšte esančio buto savininkai. Prie bendros laiptinės durų yra įrengti abiejų butų durų skambučiai, laiptinėje įrengti elektros įrenginiai, bendras elektros įvadas. Atsakovas neginčija, kad priestato veranda (1-8) ir prieškambaris (1-7) turi duris į lauką, tačiau jos nėra naudojamos nuolatiniam patekimui į butą. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovas turėtų atsisakyti dviejų miegamųjų kambarių ir turimą butą savo lėšomis perprojektuoti taip, kad verandos prieškambario įėjimas būtų pritaikytas naudoti kaip pagrindinis patekimas į butą. Tai nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes visa tokių pokyčių ir nepatogumų našta būtų perkelta išimtinai atsakovui. Ieškovė įsigijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, kuriame nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau įgydama turtą žinojo, kokias patalpas faktiškai įsigyja, kokia susiklosčiusi ilgametė naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka. Ieškovė pripažino susiklosčiusią naudojimosi namu tvarką, kartu su bendrasavininku naudojosi laiptine, palėpe. Atsakovas siūlė ieškovei visiškai atskirti savo butą nuo bendro naudojimo patalpų bendroje laiptinėje panaikinant laiptus iš pirmo į antrą aukštą, įrengti perdangą, o iš antro aukšto įrengti laiptus, kurie stovėtų kitame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei su kitais bendraturčiais. Nes būtent ieškovės iniciatyva 2018-10-30 turto pasidalijimo sutartimi iš bendro žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atskiras žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovė izoliuotų savo butą nuo bendro naudojimo patalpų, asmeniškai naudotųsi palėpės patalpomis, o atsakovas naudotųsi visomis rūsio patalpomis. Tačiau ieškovė su atsakovo pasiūlymais nesutiko. Į gyvenamąjį namą ateina bendras dujų, vandentiekio, elektros energijos ir nuotekų įvadai. Nuo šių įvadų yra įrengti atskiri skaitikliai. Ieškovė neturi atskirų įvadų, o turi tik bendro įvado atšaką, kuria tinklas išplėtojamas nuo bendrų įvadų. Praktiškai visi įvadai, apskaitos prietaisai ir inžinerinių tinklų išplėtojimas prasideda rūsio patalpoje R-l ir laiptinėje 1-1, kurios pagal savo esmę turėtų būti naudojamos bendrai. Rūsio patalpa R-l faktiškai naudojasi abu bendrasavininkai, nes joje įrengti abiejų butų vandens įvadai, skaitikliai, vamzdynai, vandens siurblys, tačiau atsakovas sutinka, kad šia patalpa naudotųsi tik ieškovė, suteikiant atsakovui galimybę aptarnauti šiuos įrenginius. Rūsio patalpoje R-2 yra namo nuotekų stovas, atsakovo pečius. Į rūsio patalpą R-2 atsakovas gali patekti tik per patalpą R-1, nes patalpa R-3 buvo pastatyta priestato statymo metu ir niekada neturėjo įėjimo į greta esančią patalpą R-2. Patalpas jungė tik lango anga, likusi nuo gyvenamojo namo rūsio lango, kuris, pastačius priestatą su rūsiu liko ir buvo naudojamas malkų sumetimui į R-2 patalpą. Atsakovas kategoriškai neigia, kad vietoje lango patalpas siejo durys ir tik dėl ginčo su ieškove durys buvo užmūrytos. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga. Ieškovė prašo paskirti jai vienai naudotis žemės sklypo plotą ties įėjimu į gyvenamąjį namą per bendro naudojimo laiptinę. Nustačius tokią naudojimosi sklypu tvarką atsakovas neteks praėjimo prie įėjimo į gyvenamąjį namą. Be to, ieškovė prašo paskirti jai naudotis minėtą žemės sklypo plotą A-1, kuriame yra bendrasavininkiams priklausantis ir daug metų naudojamas šulinys. Atsakovas nesutinka atsisakyti nuosavybės teisės į šulinį bei atsisakyti juo naudotis. Atsakovas mano, kad tik nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir nustačius bendraturčių dalis turte yra galimas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu paskirti jam naudotis žemės sklypo plotą B-3, nes ieškovė nukasė nuo jo dirvožemio sluoksnį, pripylė molio ir paliko nesutvarkiusi sklypo.

5.       Atsakovė J. M. palaikė atsakovo V. M. priešieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad name, dėl kurio nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos kilo ginčas, gyveno su atsakovu sudarius santuoką 7 metus namo pirmame aukšte. Pirmo aukšto butas turi šiuo metu tris įėjimus į namą – pagrindinį, kuris naudojamas, iš bendro naudojimo laiptinės, per priestatą-verandą – į sodą bei iš J. M. naudojamo kambario – įrengtos balkono durys į daržą, sodą. Antrame namo aukšte gyveno atsakovo V. M. tėvo brolis su šeima. Abiejų butų gyventojai naudojosi pagrindiniu įėjimu į namą per bendro naudojimo laiptinę. Atsakovė mano, kad bendro naudojimo laiptinė negali būti paskirta naudotis vienai ieškovei, nes iš laiptinės patenkama ne tik į pirmo aukšto butą, bet ir į rūsį, kur yra pirmo aukšto buto pečius, į palėpę, kuria naudojasi bendrasavininkiai.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. M. palaikė atsakovo V. M. priešieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad gyvenamąjį namą statė jos sutuoktinis su broliu. Name gyveno dvi šeimos – ji su vyru ir vaikais pirmame namo aukšte, sutuoktinio brolis su šeima – antrame namo aukšte. J. M. sutuoktinis savo darbu ir lėšomis pasistatė namo priestatą – verandą su rūsiu, o sutuoktinio brolis statėsi garažą, kurį ieškovė, įsigijusi namo dalį, nugriovė. Priestatas pastatytas trečiojo asmens sutuoktinio, todėl turi būti atitinkamai pakeistos nuosavybės dalys turte. Priestate buvo įrengtas išėjimas į lauką ir į priestato rūsio patalpą. Išėjimas į lauką nebuvo ir nėra naudojamas pastoviam vaikščiojimui, jis veda į sodą. J. M. naudojasi išėjimu į lauką per bendro naudojimo laiptinę. Laiptinėje yra elektros skaitiklis, įėjimas į rūsį, kuriame stovi pirmo aukšto šildymo pečius, pastogė. Pečius stovi vidurinėje rūsio patalpoje R-2, į jį patekti galima tik per patalpą R-1 ir įėjimą iš laiptinės. Šiuo metu yra įrengta nauja šildymo sistema – butas šildomas dujomis, tačiau gali būti šildomas ir kietu kuru. Iš priestato yra įėjimas į priestato rūsį R-3, tačiau per jį negalima patekti į kitas rūsio patalpas. Rūsys kadaise buvo įrengtas kaip patalpa šeimos šventėms. J. M. palaikė atsakovo argumentus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad įėjimo į gyvenamąjį namą per bendrą laiptinę žemės sklypo dalis turėtų būti paskirta naudotis bendrasavininkiams bendrai. Sklype esančiu šuliniu naudojosi bendrasavininkiai kol nebuvo vandentiekio, iš jo siurbliu buvo paduodamas vanduo į namą. Šulinys buvo naudojamas ir daržui laistyti. Šiuo metu daržą laisto lietaus vandeniu, surenkamu nuo namo stogo.

V.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1. nustatė tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M., naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.1. paskyrė L. G. atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-l (13,50 kv. m), pirmo aukšto patalpa 1-1 (5,26 kv. m), antro aukšto patalpomis: 2-1 (5,90 kv. m); 2-2 (10,09 kv. m); 2-3 (4,56 kv. m); 2-4 (14,01 kv. m); 2-5 (17,48 kv. m); 2-6 (16,72 kv. m.). Iš viso - 87,52 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpomis; 1.2. paskyrė V. M. atskirai naudosis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-3 (29,24 kv. m), rūsiu R-2 (21,44 kv. m), pirmo aukšto patalpomis 1-2 (5,90 kv. m), 1-3 (10,23 kv. m), 1-4 (0,74 kv. m), 1-5 (3,59 kv. m), 1-6 (13,76 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m), 1-9 (17,48 kv. m), 1-10 (16,72 kv. m). Iš viso 149,98 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis; 2. likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino; 3. bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei J. M., nutraukė.

8.       Dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo ir gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, kad atsakovo V. M. tėvas K. M. savo lėšomis padidino bendrą turtą – pastatė gyvenamojo namo priestatą su rūsiu, kuriuo faktiškai ir naudojosi. Pažymėjo jog teismui nebuvo pateiktas statybos leidimas, kiti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą (išskyrus priestato statybos projektą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad priestatas buvo inventorizuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesant ginčo dėl minėtos faktinės aplinkybės, yra pagrindas daryti išvadą apie statybos teisėtumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad dalių dydžio pasikeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėjo būti nustatomas tuo metu, kai priestatas buvo pastatytas. O dalių dydį lemia bendrasavininkų susitarimas. Bendraturčio A.V. M. rašytinis sutikimas dėl bendro daikto padidinimo, o pastačius priestatą – ir susitarimas tarp bendrasavininkų dėl K. M. dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo ir dalių perskaičiavimo bei įregistravimo, nebuvo sudarytas - 1994-06-01 pareiškimu namo bendrasavininkai K. M. ir A.V. M. paprašė atlikti namų valdos teisinę registraciją abiejų vardu (2 t. b.l. 72). Todėl nekilnojamasis turtas, po to kai buvo pastatytas priestatas, buvo įregistruotas abiejų bendrasavininkų vardu lygiomis dalimis nekeičiant dalių (2 t. b.l. 73) ir tokia bendrasavininkų valia niekada iki šioje byloje kilusio ginčo nebuvo ginčijama ir pakeista.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje yra pateikti duomenys, kad 1994-06-15 K. M. pateikė prašymą Kauno rajono inventorizacijos biurui atlikti teisinę namo su priestatu ir žemės sklypu registraciją. Vis dėlto teismas sprendė, kad šis prašymas negali būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas pakeisti nuosavybės dalis, nes prašymas pateiktas tik vieno K. M.. Be to teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad toks prašymas turėjo kokią nors įtaką atliktos teisinės registracijos pakeitimui.

11.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad buvę namo bendrasavininkai nesudarė susitarimo dėl dalių pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o faktiškai naudojosi kiekvienas ta turto dalimi, kurią sukūrė, laikė, kad bendrasavininkai buvo susitarę dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos. Teismas nurodė, kad faktinė aplinkybė, jog bendrasavininkai nesusitarė dėl dalių perskaičiavimo ir neturėjo tokios valios, patvirtina ir priestato-verandos aiškinamajame rašte nurodytos būsimo priestato naudojimosi sąlygos – veranda statoma praplečiant pirmo aukšto butą su rūsiu, o virš verandos įrengiamas balkonas, kuriuo naudosis antro aukšto butas. Taigi, verandos priestato sukūrimas naudą atnešė ne tik pirmo aukšto buto patalpų naudotojui K. M., bet sukūrė papildomą plotą antro aukšto buto naudotojui A.V. M. - priestato pločio balkoną, kuriuo jis turėjo teisę naudotis. Aplinkybę, kad balkonas prie antro aukšto patalpų egzistuoja ir tai nėra gyvenamojo namo stogo dalis, patvirtina paties atsakovo pateiktos foto nuotraukos (2 t. b.l. 87, 88).

12.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog: gyvenamojo namo priestatas pastatytas ir įregistruotas iki turto atsakovo vardu įgijimo; atsakovas V. M. nebuvo statytojas, pats savo lėšomis nesukūrė nekilnojamojo turto ir jo vertės bei apimties nepadidino, turtą įgijo ne pagamindamas naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), todėl neturėjo ir negalėjo jo įgyti daugiau nei turėjo turtą paveldėjusi po sutuoktinio K. M. mirties J. M. (2 t. b.l. 76-78). Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jam įgijus nuosavybės teisę į dalį statinių, perėjo ir teisė reikalauti pakeisti bendraturčių dalis nuosavybėje.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovo turto įgijimo pagrindas, bendrasavininko sutikimo neturėjimas dėl bendro daikto ir jo vertės padidinimo, bendrasavininkų susitarimo dėl dalių pakeitimo nebuvimas bei bendrasavininkų žodinio susitarimo pagrindu susiklostęs faktinis naudojimasis patalpomis nesudaro pagrindo pakeisti bendraturčių dalis nuosavybėje ir pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į didesnę dalį nekilnojamojo turto patalpų. Pažymėjo, jog byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės ir teikiami įrodymai dėl galimybės atskirti padidintą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nesužalojant bendro daikto (CK4.77 straipsnio 2 dalis). Pastatytas priestatas bylos nagrinėjimo metu yra neatsiejama gyvenamojo namo dalis, tokias aplinkybes nurodė tiek atsakovas, tiek į bylą pateikti gyvenamojo namo techninės apskaitos bylų duomenys.

14.       Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo patalpomis. Pažymėjo, jog dėl naudojimosi rūsio patalpomis šalių reikalavimai taip pat sutampa.

15.       Teismas spręsdamas šalių ginčą dėl galimybės patekti iš rūsio patalpos R-2 į R-3, vertino, jog: iš šalių turimų namo techninės apskaitos bylų duomenų (rūsio plano duomenų, 1t. b.l. 14, 2 t. b.l. 57) matyti, kad rūsio patalpos R-2 lauko sienoje pažymėtas kapitalinės sienos susiaurėjimas; duomenų apie tai, kad sienoje buvo langas, byloje nėra, nors atsakovas nurodė būtent tokias aplinkybes; namo projekte rūsio langai numatyti kitose sienose, tačiau faktiškai nurodytose vietose įrengti nebuvo (1t. b.l. 14, 2 t. b.l. 57); pastačius priestatą, naujai pastatytą rūsio patalpą R-3 ir buvusią namo rūsio patalpą siejo bendra anga, kurios dydžio ir atsiradimo aplinkybės – prieštaringos; byloje, nors nebuvo pateikta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad įėjimas iš rūsio patalpos R-2 į R-3 egzistavo, tačiau ir nebuvo nustatyta, kad egzistuoja kliūtys įrengti įėjimą į rūsio patalpą R-2 iš patalpos R-3 per minėtą angą ją padidinus; iš šalių paaiškinimų taip pat yra galimybė perkelti pirmo aukšto naudojamų patalpų vandens apskaitos prietaisą į rūsio patalpą R-2, taip atlaisvinti ieškovei skirtiną naudotis rūsio patalpą R-1.

16.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos patalpa-laiptine (1-1) nustatymo vertino, kad atsakovo argumentai, jog netekus galimybės naudotis laiptine bus pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, nes jis neteks dviejų gyvenamų kambarių, per kuriuos turės eiti į lauką, atmestini. Pažymėjo, jog iš priestato-verandos projekto pirmo aukšto plano duomenų nustatyta, kad priestate buvo numatyta įrengti 12,6 kv.m ploto atskirą kambarį ir 8,7 kv.m ploto verandą, iš kurios patenkama į minėtą kambarį, gyvenamojo namo pirmo aukšto kambarį 1-6, į lauką ir į priestato rūsį, įrengtą po priestatu. Palyginus projekto duomenis su atsakovo turimos namo techninės apskaitos bylos duomenimis ir atsakovo pateiktu vaizdo įrašu, foto nuotraukomis (1t. b.l. 180, 2t. b.l. 87), nustatyta, kad atsakovas vietoje verandos ir gyvenamojo namo kambario faktiškai įsirengė vieną patalpą 1-8, neįrengdamas vidinės sienos, laiptus į rūsį įrengė kitoje priestato dalyje. Taigi, atsakovas iš lauko patenka į iš dviejų patalpų perplanuotą verandą, kuri, jei būtų laikytasi projekto, susidėtų iš gyvenamojo kambario ir verandos, iš kurios eina laiptai į rūsį bei kitas gyvenamąsias patalpas. Gyvenamasis kambarys 1-6 projekte buvo numatytas kaip pereinamasis ir tokiu yra, nes tik per jį iš priestato galima patekti į kitas pirmojo aukšto patalpas. Todėl atsakovo teiginius, kad jis praras du gyvenamuosius kambarius, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Be to, atkreipė dėmesį, jog iš ieškovės pateiktų foto nuotraukų taip pat nustatyta, kad atsakovas įsirengė išėjimą į lauką ir iš patalpos 1-10, ir šiuo metu turi faktiškai tris išėjimus iš pirmo aukšto patalpų į lauką, o ieškovė – vieną – per laiptinę.

17.       Teismas sprendė, kad paskyrus ieškovei naudotis rūsio patalpą R-1, atsakovui nebelieka poreikio naudotis laiptine tam, kad patekti į jam paskirtiną naudotis rūsio patalpą R-2, nes į ją atsakovas pateks per verandos priestatą ir jo rūsio patalpą R-3. Elektros skaitiklio buvimas laiptinėje nesudaro atsakovui kliūčių išėjus į laiptinę nusirašyti jo rodmenis, o ateityje – elektros apskaitos prietaisą iškelti laikantis nustatytų reikalavimų; durų skambučio prie laiptinės lauko durų įrengimas taip pat nėra kliūtis minėtus įrenginius iškelti prie priestato lauko durų.

18.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šalys nekėlė reikalavimo dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, todėl pripažino, kad iš esmės bendrasavininkai palėpės patalpomis nesinaudoja ir tokio poreikio nėra. Teismas sprendė, jog tai, kad palėpėje sudėti šalių nenaudojami daiktai, nesudaro pagrindo teigti priešingai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad palėpėje šalys ketina atlikti kokius nors remonto darbus, įrengti patalpas. Iš šalių paaiškinimų – gyvenamojo namo stogas – pakeistas.

19.       Teismas sprendė, kad patalpa - laiptinė 1-1, 5,26 kv. m ploto, paskirtina naudotis ieškovei. Pažymėjo, kad šios patalpos paskyrimas naudotis vienam iš bendrasavininkų neatima teisės kitam bendrasavininkui patekti į palėpės patalpas esant būtinybei, atlikti joje būtinus turto išsaugojimui, pagerinimui darbus ir nepaneigia palėpės priklausymo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise fakto. Pažymėjo, kad laiptinės paskyrimas naudotis abiem bendrasavininkams neišvengiamai sukels ginčus dėl naudojimosi ja, jos remonto, lems tolimesnius teisinius ginčus tarp šalių. Taigi, viso ieškovei teismas paskyrė naudotis 87,52 kv. m. ploto patalpomis, atsakovui – 149,98 kv. m ploto patalpomis.

20.       Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia bendrasavininko atsakovo V. M. teises, užkerta kelią bendrasavininkui prieiti prie inžinerinio statinio, todėl netvirtintina.

21.       Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš pareikštų ieškinio reikalavimų būtų susijęs su atsakove J. M.. Į tai, kad galimai reikalavimai nėra suformuluoti atsakovei, buvo atkreiptas ieškovės dėmesys (3 t. b.l. 2-5). Atsakovas V. M. valdo ginčo nekilnojamąjį turtą rentos sutarties pagrindu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė J. M. būtų rentos sutarties šalimi ir valdytų trečiojo asmens J. M. perleistą turtą nuosavybės teise. Atsižvelgęs į tai, atsakovės J. M. atžvilgiu civilinę bylą pirmosios instancijos teismas nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti pilna apimtimi: 1. nustatyti tarp ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu lA2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). tvarką: 1.1. atsakovui V. M. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais R-3 (29,24 kv. m), R-2 (21,44 kv. m), pirmo aukšto patalpomis 1-2 (5,90 kv. m), 1-3 (10,23 kv. m), 1-4 (0,74 kv. m), 1-5 (3,59 kv. m), 1-6 (13,51 kv. m), l-6a (0,25 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m), 1-9 (17,48 kv. m), 1-10 (16,72 kv. m), bei bendrai su ieškove paskirti naudotis 1/2 dalį patalpos - laiptinės 1-1 (2,63 kv.m), viso 152,61 kv.m.; 1.2. ieškovei L. G. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais patalpos: R-l (13,50 kv. m), antro aukšto patalpomis: 2-1 (5,90 kv. m), 2-2 (10,09 kv. m), 2-3 (4,56 kv. m), 2-4 (13,81 kv. m), 2-4a (0,20 kv. m), 2-5 (17,48 kv. m), 2-6 (16,72 kv. m), bei bendrai su atsakovu paskirti naudotis 1/2 dalį patalpos - laiptinės 1-1 (2,63 kv. m), viso - 84,89 kv. m.; 1.3. pripažinti V. M., nuosavybės teises į priestatą-verandą, kurią sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), patalpos inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 1-8/29,14 kv. m. ploto, 1-7/1,74 kv. m. ploto ir R-3/29,24 kv. m. ploto, viso 60,12 kv. m. ploto, pastatytą atsakavo tėvo K. M. pagal 1975-12-11 išduotą statybos leidimą; 1.4. pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lA2p, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis šalims pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą: atsakovui V. M. paskiriant nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo , o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis; 1.5. likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2. priteisti atsakovo V. M., naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Nors teismas sprendimu teisingai nustatė, jog pro gyvenamojo namo laiptinę 1-1 patenkama į abu butus, patalpoje yra elektros įvadai su apskaitos skaitikliais, bei tai yra vienintelis patekimas į bendro naudojimo patalpą-palėpę, kuria naudojasi abu bendraturčiai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo bei iš esmės skundžiamu sprendimu paneigė apelianto nuosavybės teisę į palėpę, ginčo gyvenamojo namo laiptinę 1-1, minėtas patalpas paskirdamas ieškovės išimtiniam naudojimui.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas paskyrė laiptinės patalpas 1-1 išimtiniam ieškovės naudojimui, nepaisant to, kad tai yra vienintelis patekimas į bendro naudojimo patalpą-palėpę, vien dėl to, kad apeliantas nesuformulavo reikalavimo dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, o ieškovė nurodė, kad palėpės patalpos yra bevertės, nors, kaip nurodė sprendime pats teismas, nustatyta, kad tiek apeliantas, tiek ieškovė minėtomis patalpomis naudojasi, laikant įvarius daiktus. Tokios teismo išvados yra akivaizdžiai neteisingos ir nelogiškos, neatitinka bylos duomenų ir prieštarauja paties teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms. Pagal Civilinio kodekso ketvirtos knygos nuostatas, palėpė yra bendro naudojimo objektas, todėl apeliantui turi būti užtikrinta galimybė patekti į bendro naudojimo objektą.

16.3.                      Nepagrįstas teismo motyvas, kad 1-1 patalpos paskyrimas naudotis vienam iš bendrasavininkių neatima teisės kitam bendrasavininkui patekti į palėpės patalpas esant būtinybei, atlikti joje būtinus turto išsaugojimui, pagerinimui darbus ir nepaneigia palėpės priklausymo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise fakto. Apelianto teigimu, byloje neginčytinai buvo nustatyta, kad į bendro naudojimo patalpą-gyvenamojo namo palėpę, yra vienintelis patekimas pro laiptinę-patalpą 1-1, dėl ko, priešingai teismo sprendimo motyvui, akivaizdu, jog paskyrus 1-1 laiptinę tik ieškovės naudojimui, apeliantui tuo pačiu yra užkertamas kelias nevaržomai patekti į bendro naudojimo patalpą- palėpę.

16.4.                      Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus gyvenamojo namo techninės apskaitos bylos duomenis, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo laiptinėje 1-1 yra elektros įvadas su apeliantui priklausančio buto apskaitos prietaisu, kurie yra įrengti paties elektros energijos tiekėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad laiptinės, kurioje yra skaitikliai, nepaskyrimas naudotis abiem bendraturčiam nesudaro kliūčių apeliantui nusirašyti skaitiklių parodymus, o ateityje elektros prietaisą iškelti už laiptinės ribų. Tačiau apelianto teigimu, neturėdamas teisės naudotis laiptine, apeliantas neturės galimybės nurašyti joje esančio skaitiklio, o ta aplinkybė, jog ateityje galbūt skaitiklis galės būti iškeltas iš laiptinės patalpos, kurio iškėlimo išlaidos yra neaiškaus dydžio, taip pat nesudaro pagrindo šiuo metu suvaržyti apelianto teisę naudotis laiptine, kurioje yra jo buto skaitiklis.

16.5.                      Priešingai teismo sprendimo motyvams, ta aplinkybė, jog iš apelianto buto yra įrengti papildomi išėjimai į lauką (kurie niekada nebuvo naudojami kaip pagrindiniai), niekaip nepaneigia apelianto poreikio naudotis pagrindiniu įėjimu į butą, esančiu patalpoje 1-1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, jog gyvenamojo namo laiptinė (1-1) buvo suprojektuota ir pastatyta taip, kad tarnautų abiejų butų savininkams, ir ši laiptinė naudojama kaip pagrindinis patekimas į abu butus. Apelianto bute įrengti atsarginiai išėjimai nėra pritaikyti kaip pagrindiniai įėjimai į butą ir tai patvirtina įrodymų visuma.

16.6.                      Byloje pateiktos foto nuotraukos, kurių pirmos instancijos teismas nevertino, įrodo, kad apelianto butas, jame esantys kambariai suprojektuoti būtent pagal patekimą iš laiptinės. Apeliantas neginčija to, kad priestatas - veranda (1-8) per prieškambarį (1-7) turi duris į išorę, tačiau jos nėra naudojamos nuolatiniam patekimui į apelianto butą. Aptariamoje verandos patalpoje yra įrengtas kambarys skirtas poilsiui/miegui. Iš verandos norint patekti į kitas patalpas, reikia pereiti kitą gyvenamąją patalpą (1- 6), kuri taip pat yra miegamasis kambarys. Pagal teismo sprendime dėstomą logiką, jog apeliantas turi galimybę naudotis kitais įėjimais į butą kaip pagrindiniais, susiklosto situacija, jog apeliantas turėtų priimti svečius ar atlikti kitus kasdieninius buitinius veiksmus per savo miegamąsias patalpas. Dėl to, kad teismo sprendimu laiptinė 1-1 buvo paskirta ieškovės išimtiniam naudojimui, apeliantas bus priverstas perdaryti gyvenamojo namo patalpas, kas reikalauja didelių investicijų ir akivaizdžiai neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16.7.                      Pirmos instancijos teismas, sprendimu atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo bei nuosavybės dalių pakeitimo, netinkamai vertino dalį į bylą pateiktų dokumentų, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos šiuo klausimu bei netinkamai aiškino ir taikė CK 4.77 str. nuostatą.

16.8.                      Teismas netinkamai vertino byloje pateiktą 1975 metais parengtą architekto J. R. „M. K., M. priestato - verandos prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje projektą (21, b. 1. 20-27). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo aplinkybę, jog pagal projektą virš verandos yra įrengiamas balkonas, kuriuo naudosis antro aukšto butas, kas neva patvirtina, jog tuometiniai bendrasavininkai neva nesusitarė dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo, tačiau projekto aiškinamojo rašto turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog priestatas (kurį sudaro patalpos R-3/29,24 kv. m., 1-8/ 29,14 kv. m. ir 1-7/1,74 kv. m.) buvo suprojektuotas ir pastatytas tikslu praplėsti būtent pirmojo aukšto butą, kurio tuometinis savininkas buvo apelianto tėvas, o po jo mirties apelianto motina ir galiausiai apeliantas, V. M..

16.9.                      Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog teismui neva nebuvo pateiktas statybos leidimas, patvirtinantis priestato statybos teisėtumą ir kiti duomenys, tačiau teismas darydamas tokią išvadą akivaizdžiai nevertino projekte esančio sklypo plano, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad priestato statybos darbams vykdyti buvo išduotas leidimas Nr. 151, kas patvirtina, jog priestato statyba buvo vykdomą turint statybos leidimą.

16.10.                      Pirmosios instancijos teismas nelaikė bendraturčių susitarimu pakeisti nuosavybės dalis į bylą pateikto 1994-06-15 K. M. prašymo Kauno rajono inventorizacijos biurui atlikti teisinę namo su priestatu ir žemės sklypu registraciją (2 t. b. 1. 71). Nors teismas teisingai atkreipė dėmesys, kad minėtas prašymas buvo pateiktas tik vieno K. M., tačiau minėto prašymo turinys neginčytinai patvirtina K. M. valią jo lėšomis ir pastangomis pastatytą priestatą, su kurio statyba sutiko bendraturtis, įregistruoti, pakeičiant nuosavybės dalis.

16.11.                      Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateikto 2019-05-06 ieškovės atstovo rašto, adresuoto apeliantui, V. M., kuriuo pati ieškovė pripažino, kad ji įgijo nuosavybės teisę į antro aukšto butą, o priestatas buvo pastatytas tikslu padidinti pirmo aukšto butą, dėl ko siekiant teisingo ginčo gyvenamojo namo įregistravimo yra reikalinga pakeisti nuosavybės dalis. Taip pat teismas, priimdamas sprendimą, akivaizdžiai nevertino, kad netgi šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino aukščiau nurodytas aplinkybes dėl priestato statybos ir jo priklausomybės ir pareiškė, jog ji nepretenduoja į priestatą, nes žino, kad jis nepriklausė pardavėjams.

16.12.                      Priešingai teismo sprendimo motyvams, tarp tuometinių gyvenamojo namo bendraturčių buvo susitarimas tiek dėl priestato statybos tikslo, t. y. pirmo aukšto buto ploto padidinimo, tiek dėl nuosavybės dalių pakeitimo, tačiau susitarimas nebuvo įteisintas, kadangi tarp šalių niekada nebuvo kilęs ginčas ir šalys eilę dešimtmečių tokio susitarimo laikėsi, t. y. pirmo aukšto buto gyventojai išimtinai naudojosi priestatu, t. y. didesne namo dalimi. Tai, kad susitarimas nebuvo įteisintas priestato statybos metu, nesant tarp šalių ginčo, jokių būdu nereiškia, kad tokio susitarimo nebuvo ir tai, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, negali būti pagrindu šiuo metu paneigti priestato priklausomybę apeliantui, V. M., ką iš esmės padarė pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

16.13.                      Nors teismas sprendime teisingai nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas po priestato statybos bendraturčių vardu buvo registruotas po 1/2 dalį, tačiau aukščiau nurodyti bylos duomenys bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tokių dalių nustatymas neatitiko tikrosios šalių valios ir tikrojo susitarimo.

23.       Ieškovė L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistu, bei iš atsakovo V. M. priteisti bylinėjimosi išlaidos ieškovės L. G. naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliantas siekia suklaidinti teismą ir skunde pateikia melagingą informaciją: „Pažymėtina, jog šioje byloje nėra ginčo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rengti du butai <...>“. Gyvenamasis namas lA2p VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas kaip gyvenamasis namas, pagal paskirtį - vieno buto pastatas, nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovei L. G. ir apeliantui V. M..

17.2.                      Apeliantas daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatydamas, jog ginčo gyvenamojo namo patalpa - laiptinė (1-1) skirtina ieškovės išimtinam naudojimui, akivaizdžiai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ignoruojant paties teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos. Ieškovė, pažymi, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantas nesutinka geranoriškai nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nors jam buvo siūloma įvairūs variantai. Pabrėžia, kad apeliantas į savo naudojamos namo dalies patalpas turi dar du įėjimus iš lauko, o ieškovė turi tik vienintelį įėjimą per laiptinę, kuis pažymėtas indeksu 1-1. Teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka apelianto teisės ne tik, kad nesuvaržo, bet ir suteikia teisę jam vienam naudotis dviem turimais įėjimais.

17.3.                      Apelianto argumentas, kad laiptinės 1-1 priskyrimas naudotis ja vienai ieškovei užkerta kelią jo patekimui į palėpę - visiškai nepagrįstas. Kaip teisingai nustatė teismas, palėpė neinventorizuota ir nenaudojama, todėl patekti į ją reikalinga tik esant būtinybei - apžiūrėti stogo dangą dūmtraukį ir t.t. Ieškovė teigia, kad visiškai suprantama, jog atsiradus būtinybei atsakovui patekti į palėpę, tokia teisė jam bus suteikta. Apelianto teiginys, kad jis palėpėje laiko daiktus taip pat visiškai nepagrįstas. Jau vien tai, kad V. M. nori naudotis laiptine bendrai, patvirtina jo konfliktišką būdą, norą nuolat konfliktuoti ir ginčytis su ieškove, neleisti jai tinkamai disponuoti savo turtu, t. y. 1/2 namo dalimi. Nuo tada kai ieškovė nusipirko 1/2 dalį namo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., apeliantas V. M. niekada nebuvo užlipęs į palėpę, nes jis šiame name negyvena. Ieškovė palėpe nesinaudoja, nors V. M. 2018 m. ir siūlė ieškovei vienai savo lėšomis uždengti stogą nauja danga ir įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas palėpės erdvėje, tačiau tokio pasiūlymo ieškovė atsisakė.

17.4.                      Apeliantas be pagrindo teigia, kad neturėdamas teisės naudotis laiptine, neturės ir galimybės nurašyti joje esančio skaitiklio. Ieškovės teigimu, apeliantas bet kada galės nurašyti skaitiklio rodmenis, nes tai yra jo teisė. Be to, nedelsiant turi būti įrengtas naujas elektros įvadas, nes oro linijos atvirais laidais, 1961 m. įrengtu įvadu negalima saugiai naudotis.

17.5.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad dėl to, jog teismo sprendimu laiptinė 1-1 buvo paskirta ieškovės išimtiniam naudojimui, apeliantas bus priverstas perdaryti gyvenamojo namo patalpas, kas reikalauja didelių investicijų ir akivaizdžiai neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė sprendime ir nustatė, kad gyvenamasis kambarys 1-6 projekte buvo numatytas kaip pereinamas ir tokiu yra, nes tik per jį iš priestato galima patekti į kitas pirmo aukšto patalpas.

17.6.                      Apeliantas skunde savaip interpretuoja CK 4.77 straipsnyje įtvirtintą teisinę normą. Pagal jį, remiantis šia norma, jis iki 1994-06-01 nebūdamas namo bendraturčiu, turi teisę šiuo metu reikalauti pakeisti nuosavybės dalis, nes nuo 2010-03-02 pagal rentos sutartį jis yra teisėtas namo bendraturtis. Apelianto argumentai, kad jam įgijus nuosavybės teisę į dalį statinių, perėjo ir teisė reikalauti pakeisti bendraturčių dalis nuosavybėje - visiškai nepagrįsti, t.y. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jis negalėjo įgyti daugiau nei paveldėjusi po sutuoktinio mirties J. M..

17.7.                      Pirkimo-pardavimo sutartimi ji įgijo ½ gyvenamojo namo, todėl niekas iš jos negali atimti (sumažinti) jos nuosavybės teisių į šį turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 237,50 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, be kita ko tik ieškovei priskiriant naudotis pirmo aukšto patalpa 1-1 (5,26 kv. m), ir kuriuo buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo ir gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo (padidinimo), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

27.       Apeliantas po apeliacinio skundo pateikimo, ieškovei pateikus atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus į atsiliepimą).

28.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

29.       Apelianto rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo. Be to, apelianto rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tik 2021 m. vasario 23 d., t. y. likus savaitei iki teismo posėdžio, tokiu būdu apribojant procesinio oponento (ieškovės) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Atsakovas nepaaiškino, kodėl jis neturėjo galimybės šį rašytinį dokumentą pateikti iš karto po atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).

Dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo ir gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo (apelianto) V. M. priešieškinio reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į priestatą – verandą, kurią sudaro gyvenamojo namo patalpos inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 1-8/29,14 kv. m. ploto, 1-7/1,74 kv. m. ploto ir R-3/29,24 kv. m. ploto, viso 60,12 kv. m. ploto, ir pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės dalis, atsakovui paskiriant nuosavybės teise 6426/10000 dalis gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. – 3574/10000 dalis, atmetė.

31.       Apeliantas nesutinka su šiuo teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: priestatas buvo suprojektuotas ir pastatytas tikslu praplėsti būtent pirmojo aukšto butą, kurio statyba buvo vykdomą turint statybos leidimą; pati ieškovė pripažino, kad ji įgijo nuosavybės teisę į antro aukšto butą ir nepretenduoja į priestatą; nors ginčo gyvenamasis namas po priestato statybos bendraturčių vardu buvo registruotas po ½ dalį, tačiau tokių dalių nustatymas neatitiko tikrosios šalių valios.

32.       Ieškovė teigia, kad apelianto argumentai, kad jam įgijus nuosavybės teisę į dalį statinių, perėjo ir teisė reikalauti pakeisti bendraturčių dalis nuosavybėje - visiškai nepagrįsti, nes jis negalėjo įgyti daugiau nei paveldėjusi po sutuoktinio mirties jo motina J. M., be to pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo ½ gyvenamojo namo, todėl negali būti atimta (sumažinta) jos nuosavybės dalis.

33.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pastatytas priestatas yra neatsiejama gyvenamojo namo dalis, todėl neatidalijus šio turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisiškai negali būti pripažintos ir nuosavybės teisės į šią turto dalį. Akcentuotina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, t. y. dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas. Taigi tol, kol vieno iš bendraturčių dalis nebus atidalyta ir suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, asmeninės nuosavybės teisė į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančio nekilnojamojo daikto patalpas negali atsirasti ir negali būti pripažįstama, nes jos (patalpos) nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o yra tik bendro daikto dalis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovo reikalavimas iš esmės vertintinas ir kaip bendraturčio siekis nustatyti faktinę aplinkybę, kuria yra grindžiamas reikalavimas dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo, padidinant atsakovo idealinę turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi atsakovui įrodinėjant, kad ankstesniam jam priklausančio turto dalies savininkui (jo tėvui) savo lėšomis ir su kito bendraturčio sutikimu padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą pastatant priestatą, nagrinėjamoje byloje atsakovo prašymu turėjo būti bei pagrįstai buvo spręsta dėl bendraturčių idealiosios dalies pasikeitimo (atsakovo turto idealiųjų dalių padidėjimo), nustatant idealiąsias bendraturčiams tenkančias pastato dalis ir kartu nustatant naudojimosi jame esančiomis patalpomis tvarką (realiosios dalys; CK 4.81 straipsnis).

34.       Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis).

35.       Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Tačiau bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčo turtas pastatytas ir įteisintas iki naujojo CK įsigaliojimo, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnį sprendžiant dėl nuosavybės teisių į jį taikomos CK ketvirtosios knygos normos.

36.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų pakankama pripažinti, kad atsakovo V. M. tėvas K. M. savo lėšomis padidino bendrą turtą – pastatė gyvenamojo namo priestatą su rūsiu, kuriuo faktiškai ir naudojosi, bei, kad priestatas pastatytas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų (statyba teisėta). Dėl to byloje ginčo nekyla bei ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovas byloje neįrodė, kad buvę namo bendrasavininkai būtų susitarę dėl jo dalių perskaičiavimo, padidinant tik vieno iš jų (atsakovo tėvų) bendrosios dalinės nuosavybės dalį, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo atmetė.

37.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

38.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

39.       Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra ginčo dėl to, kad atsakovo V. M. tėvas K. M. ir jo brolis A. V. M. bendromis lėšomis ir darbu pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą, 130 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas su šeima gyveno pirmame namo aukšte, o jo brolis su šeima – antrame namo aukšte. Taip pat byloje atsakovas įrodė, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad būtent jo tėvas K. M. savo lėšomis pastatė gyvenamojo namo priestatą – verandą (su rūsiu), kuri buvo pastatyta praplečiant pirmo aukšto patalpas su rūsiu. Po priestato – verandos (su rūsiu), pastatymo gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo iki 237,50 kv. m., bei šie duomenys buvo inventorizuoti ir 1995 m. įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tarp buvusių bendraturčių ginčo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nebuvo kilę, t.y. bendraturčiai buvo susitarę, kad atsakovo tėvas su šeima naudosis pirmo namo aukšto patalpomis, o jo brolis su šeima – antru namo aukštu. Pagal šį susitarimą šalys (naujieji savininkai) iš esmės turtu naudojasi iki šiol.

40.       Byloje nustatyta, kad atsakovas V. M. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 237,50 kv. m., įgijo iš motinos J. M. 2010 m. kovo 2 d. rentos sutarties pagrindu (J. M. šį turtą paveldėjo po sutuoktinio K. M. mirties), o ieškovė L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ½ dalį 237,50 kv. m. gyvenamojo namo 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovei L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijus ½ dalį gyvenamojo namo tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas byloje privalėjo įrodyti, kad buvę namo bendrasavininkai būtų susitarę dėl jo dalių perskaičiavimo, padidinant tik vieno iš jų (atsakovo tėvų) bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakako atsakovui įrodyti, jog jo tėvas (statytojas) turėjo kito bendraturčio sutikimą padidinti bendrą daiktą, ką nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustačius, kad atsakovo tėvo K. M. lėšomis ir su kito namo bendraturčio (jo brolio A. V. M.) sutikimu bei laikantis įstatymų nustatytų taisyklių, K. M. pastačius namo priestatą – verandą (su rūsiu), po ko gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 130 kv. m. iki 237,50 kv. m. ploto, yra visos sąlygos šį patalpų ploto padidėjimą priskirti prie atsakovo, kuris perėmė buvusio bendraturčio teises ir pareigas, turimos nuosavybės teisės idealiosios dalies (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

42.       Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad nuosavybės padidėjimas būtų atliktas ieškovės naudojamų patalpų sąskaita ar buvusių jų savininkų lėšomis, be kito bendraturčio sutikimo ar kad toks patalpų ploto padidėjimas būtų neteisėtas. To ieškovė byloje iš esmės ir neįrodinėjo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad po gyvenamojo namo ploto padidėjimo namas bendraturčių vardu buvo įregistruotas lygiomis dalimis (po ½), o ieškovė pirkimo pardavimo sutartimi įgijo ½ dalį 237,50 kv. m gyvenamojo namo, teisiškai nėra reikšminga, nes atsakovui CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ginčijant įregistruotą bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalį yra teisinis pagrindas pakeisti (padidinti) bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti taisyklės, jog, vienam bendraturčių pastačius gyvenamojo pastato priestatą, kartu padidėjo nuosavybės dalis ir kitam bendraturčiui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo pažeisdamas minėtas materialiosios ir proceso teisės normas. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo reikalavimą dėl bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo tenkinant, t.y. pakeičiant gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą: atsakovui V. M. paskirti nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

43.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, t.y. nustatė tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M., šią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: 1. L. G. paskyrė atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-l (13,50 kv. m), pirmo aukšto patalpa 1-1 (5,26 kv. m), antro aukšto patalpomis: 2-1 (5,90 kv. m); 2-2 (10,09 kv. m); 2-3 (4,56 kv. m); 2-4 (14,01 kv. m); 2-5 (17,48 kv. m); 2-6 (16,72 kv. m.) (iš viso - 87,52 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpomis); 2. V. M. paskyrė atskirai naudosis gyvenamojo namo patalpomis: rūsiu R-3 (29,24 kv. m), rūsiu R-2 (21,44 kv. m), pirmo aukšto patalpomis 1-2 (5,90 kv. m), 1-3 (10,23 kv. m), 1-4 (0,74 kv. m), 1-5 (3,59 kv. m), 1-6 (13,76 kv. m), 1-7 (1,74 kv. m), 1-8 (29,14 kv. m), 1-9 (17,48 kv. m), 1-10 (16,72 kv. m) (iš viso 149,98 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpomis).

44.       Apeliantas šį teismo sprendimą skundžia tik dalyje dėl pirmo aukšto patalpos 1-1 (5,26 kv. m) priskyrimo naudotis tik ieškovei L. G.. Apeliantas prašo tenkinti jo priešieškinio reikalavimą ir bendrai su ieškove paskirti naudotis po ½ dalį patalpos (laiptinės) 1-1 (2,63 kv. m). Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė jo teisę į nuosavybę, nes: 1) 

45.       Ieškovė teigia, kad: apeliantas į savo naudojamos namo dalies patalpas turi dar du įėjimus iš lauko, o ieškovė turi tik vienintelį įėjimą per laiptinę, kuis pažymėtas indeksu 1-1; palėpė neinventorizuota ir nenaudojama, todėl patekti į ją reikalinga tik esant būtinybei - apžiūrėti stogo dangą dūmtraukį ir t.t, bei sutinka, kad atsiradus būtinybei atsakovui patekti į palėpę, tokia galimybė jam bus suteikta; sutinka, kad apeliantas turi teisę bet kada nurašyti skaitiklio rodmenis ir jam to daryti netrukdys.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

47.       Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

48.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

49.       Byloje nekeliamas ginčas, kad šalims priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jų idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Ieškovė nors nesutiko, kad sumažėtų jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kita vertus sutiko, kad ji neturi teisės naudotis didesne dalimi turto nei iki šiol naudojosi buvę bendraturčiai bei neturi jokių pretenzijų į atsakovo naudojamą priestatą, kuriuo buvo padidintas bendras gyvenamojo namo plotas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei skirta naudotis 87,52 kv. m. ploto patalpomis, atsakovui – 149,98 kv. m ploto patalpomis.

50.       Byloje nėra ginčo, kad patalpa – laiptine (1-1) yra vienintelis patekimas į ieškovės naudojamas patalpas antrame aukšte, bei bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią palėpę, be to laiptinėje yra elektros apskaitos prietaisas. Namo techninės apskaitos byloje patalpa (1-1) 5,26 kv. m. pločio, yra nurodyta kaip bendro naudojimo koridorius. Nors negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nei viena iš šalių neprašė nustatyti naudojimosi šia patalpa tvarkos. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius šalims pasisakyti dėl naudojimosi tvarkos palėpės patalpomis, atsakovas tokio reikalavimo neformulavo, ieškovė nurodė, kad patalpos – bevertės, palėpe naudotis galimybės nėra dėl stačių stogo šlaitų. Tačiau tai, kad šalys nekelia ginčo dėl naudojimosi palėpe tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti apelianto teisės naudotis šia patalpa (laikyti daiktus, apžiūrėti stogo dangą, dūmtraukį ir t.t,), ką iš esmės pripažįsta ir pati ieškovė, nurodydama, kad esant būtinybei atsakovui bus sudaryta galimybė patekti į palėpę. Todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patalpą – laiptinę (1-1) priskyrė naudotis tik ieškovei, tokiu būdu iš esmės paneigdamas atsakovo galimybę patekti tiek į palėpę, tiek prie laiptinėje esančio elektros skaitiklio. Tai, kad ieškovė nurodo, jog ji netrukdys atsakovui esant poreikiui patekti į palėpę ar prie skaitiklio, kuris ateityje galimai bus iškeltas iš šios patalpos, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka laiptine yra patogi bendraturčiams, racionali ir padės geriau valdyti nuosavybę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog šie apelianto nurodyti argumentai dėl naudojimosi patalpa – laiptine (1-1), patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jas priskirti naudotis tik ieškovei, pažeidžia kito bendraturčio (atsakovo) teises ar teisėtus interesus. Taigi pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, patalpą - laiptinę 1-1, 5,26 kv. m ploto, paskiriant naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai.

51.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti priskirtos naudotis tik vienam iš bendraturčių, nes turi būti užtikrintos visų bendraturčių galimybės naudoti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi tokio turto dalimis.

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pakeistina Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta tarp bendraturčių ieškovės L. G. ir atsakovo V. M. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 237,50 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, tik ieškovei priskiriant naudotis pirmo aukšto patalpa 1-1 (5,26 kv. m), - paskiriant naudotis šia patalpa ieškovei ir atsakovui bendrai. Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo (padidinimo), pakeičiant gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą: atsakovui V. M. paskirti nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje apeliacinis skundas (dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo) atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53.       Pakeitus/panaikinus dalį teismo sprendimo, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos bylos šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, šalims paskirstytinos proporcingai jų teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54.       Nagrinėjamoje byloje iš dalies buvo patenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai, todėl pagal bendrąją taisyklę kiekviena šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal suformuluotus bylos šalių reikalavimus, atsakovo reikalavimai buvo patenkinti didesne dalimi (2 iš 3) nei ieškovės (1 iš 2), todėl ieškovei proporcingai priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui - 67 proc.

55.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus sprendimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1550 Eur (3100 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš apelianto priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso 2300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56.       Atsakovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5116,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo 38 Eur išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, kuris teismo buvo atmestas, neatlyginamos. Taigi atsakovui iš ieškovės priteistina 3402,86 Eur (5078,90 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 100,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso 3503,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57.       Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 1203,36 Eur (3503,36 Eur – 2300 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 237,50 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, tik ieškovei priskiriant naudotis patalpa 1-1 (5,26 kv. m), ir šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkinti - paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpa 1-1 (5,26 kv. m) ieškovei L. G. ir atsakovui V. M. bendrai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo (padidinimo), ir šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkinti: pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis pagal 2019-11-26 UAB „Paulimatas“ atliktą dalių paskaičiavimo projektą: atsakovui V. M. paskirti nuosavybės teise 6426/10000 dalių gyvenamojo namo, o ieškovei L. G. - 3574/10000 dalis.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės L. G. 1203,36 Eur (tūkstantį du šimtus tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis

                                                                                                                       Edvardas Paliokas

                                                                                                                     Rūta Palubinskaitė