Administracinė byla Nr. eA-4243-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00385-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.3; 18.4.1; 18.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.); 2) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); 3) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; 4) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1; 5) įpareigoti Tarnybos Rokiškio skyrių pagal galiojančius teisės aktus G. K. atkurti nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 17 d. Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo N. S. turėtą žemę Rokiškio apskrityje, Pandėlio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pandėlio apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993 m. gruodžio 21 d. parengė pažymą Nr. 1488 (toliau – ir Pažyma Nr. 1488), kurioje konstatavo, kad pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, buvęs savininkas Rokiškio rajone, Pandėlio apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 36,43 ha žemės ir pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės plotą. G. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso į 34,61 ha, tačiau dėl likusios 1,82 ha žemės sklypo dalies sprendimas nėra priimtas.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad kreipėsi į Tarnybos Rokiškio skyrių ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių neatkuriamos nuosavybės teisės į likusį 1,82 ha žemės plotą. Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 25SD-4808-(14.25.104) G. K. buvo informuota, kad nuosavybės teisės į 34,61 ha jai buvo atkurtos remiantis Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomuoju raštu, kuriame nurodyta, jog 1921 m. rugsėjo 18 d. mirusio V. S. palikimą, susidedantį iš 1 633 ketvirčių sieksnių žemės su trobomis, įpėdinystės teisėmis paveldi jo sūnus N. S., t. y. pareiškėjos tėvas. G. K. taip pat buvo informuota, kad Tarnybos Rokiškio skyriuje yra gautas Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus žemės reformos Panemunio valsčiaus žemės reformos Paliestų ūkių sąrašas (toliau – Paliestų ūkių sąrašas), kuriame Lebedžių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., turėjęs 36,43 ha bendrą žemės plotą. Pareiškėjai buvo nurodyta pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą 1,82 ha žemės plotą. Toks G. K. prašymas Tarnybos Rokiškio skyriuje buvo užregistruotas 2016 m. lapkričio 3 d. Tarnybos Rokiškio skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 25SD-5255-(14.25.104.) pareiškėjai nurodė, kad jos 2016 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį 1,82 ha plotą bus baigtas nagrinėti, kai bus gautos Tarnybos atliekamo patikrinimo išvados.
4. G. K. nurodė, kad Tarnyba jos atžvilgiu vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tarnybos direktorius, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, Tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl tų pačių Tarnybos Rokiškio skyriuje esančių dokumentų, t. y. Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto ir Paliestų ūkių sąrašo kopijų gavimo. Gavus šiuos dokumentus, buvo pavesta atlikti jų įvertinimą ir nustatyti, ar G. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą buvusio savininko N. S., (duomenys neskelbtini) kaime, Pandėlio seniūnijoje, Rokiškio rajone turėtos žemės plotą, o nustačius, kad atkurtos ne į visą plotą, spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
5. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, teritoriniam skyriui pavesdama gauti iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo ir nagrinėti jau išnagrinėtus dokumentus, teritorinį skyrių suklaidino. G. K. gavo Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.) su priedais: Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6), 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1. Įvertinusi šiuos dokumentus, G. K. padarė išvadą, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, nesupratęs Tarnybos pavedimo apimties bei esmės, sudarė komisiją jau nustatytoms aplinkybėms nagrinėti, kuriomis remiantis jau buvo priimti individualūs administraciniai aktai ir buvo konstatuota, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą.
6. G. K. nurodė, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, ankstesniuose savo raštuose teigdamas, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos pagal vėliausiai žinomą ir turimą dokumentą – 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą, vėlesniuose raštuose, vertindamas dokumentus, pažymėjo, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą, t. y. pagal 1945 m. Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytas normas ūkių santrauką, kurioje nurodyta, jog S. N. buvo 34,61 ha bendro ploto žemės valdytojas, ir šis dokumentas buvo įvertintas kaip turto nacionalizavimo aktas.
7. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 raštu Nr. 25SD-1466-(14.25.104.) bei kartu pateiktais priedais, juos apskundė Tarnybos vadovui. Tarnyba 2017 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808(14.25.104.) dalį, kurioje buvo pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtos 36,43 ha žemės plotą, bei įpareigojo Rokiškio skyrių patikslinti Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėtą žemės plotą. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba neteisingai vertino jos skunde nurodytas faktines aplinkybes bei nurodydama, kad vėliausias nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomasis raštas, visiškai nepateikė argumentų dėl vėliausio nuosavybės teises įrodančio dokumento – Žemės paėmimo 1940 m. į valstybinį žemės fondą Paliestų ūkių sąrašą. Teigė, kad Tarnyba neteisėtai panaikino aptartą teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) dalį.
8. G. K. akcentavo, kad ji turėjo teisinį pagrindą nuosavybės teises atkurti į visą savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės plotą, kuris buvo nacionalizuotas ir neteisėtai nusavintas. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – Tvarka) 12 bei 13 punktams, o jį priimant, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką. Pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo teisės kvestionuoti teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) teisėtumo.
9. Teismo posėdyje G. K. atstovas papildomai pažymėjo, kad dokumentu, kuriuo turi vadovautis atsakovas, atkurdamas pareiškėjai nuosavybės teises į likusį 1,82 ha buvusio savininko N. S. valdytą žemės plotą, yra Paliestų ūkių sąrašas, kuriame Lebedžių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) vienkiemyje eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., turėjęs 36,43 ha bendrą žemės plotą. Pažymėjo, kad G. K., teikdama Tarnybai 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. skundus, neginčijo Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) teisėtumo, todėl Tarnyba pasielgė neteisėtai, ji neturėjo procesinės teisės kvestionuoti Tarnybos Rokiškio skyriaus priimtą sprendimą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar pareiškėja turi teisės aktuose nustatytą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administraciniu aktu. G. K. atstovas manė, kad Pažymoje Nr. 1488 padaryti taisymai, padarant įrašą „Neteisingas plotas“ (kaip paaiškėjo teismo posėdyje, tą įrašą padarė atsakovo specialistė J. D.), turi būti vertinami kaip dokumento klastojimas.
10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas, aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių G. K. atkūrimu, pažymėjo, kad Paliestų ūkių sąrašas buvo sudarytas jau po 1940 m. liepos 22 d., todėl nebuvo vertinamas. Atsižvelgęs į tai, Tarnybos direktorius Tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto ir Paliestų ūkių sąrašo kopijų gavimo, o jas gavus, atlikti dokumentų įvertinimą ir nustatyti, ar priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo atkurtos į visą buvusio savininko N. S., (duomenys neskelbtini) kaime, Pandėlio seniūnijoje, Rokiškio rajone turėtos žemės plotą, o nustačius, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos ne į visą buvusio savininko N. S. turėtos žemės plotą, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
12. Atsakovas nesutiko su G. K. argumentais, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, spręsdamas jos teisių į nuosavybės atkūrimo klausimą, nustatė pakankamai duomenų apie N. S. nacionalizacijos metu nuosavybės teisėmis valdytą turtą ir konstatavo, kad N. S. nuosavybės teisėmis valdė ir pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą. Įvertinus visus dokumentuose esančius duomenis apie N. S. turėtos žemės plotą, buvo nustatyta, kad vėliausias dokumentas, kuris iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., patvirtina savininko N. S. turėtą žemės plotą, yra Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomasis raštas. Pažymėjo, kad komisijos vertintuose 1911 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemių išskirstymo plane ir po nacionalizacijos parengtuose dokumentuose apie buvusio savininko turėtos žemės plotą duomenys yra skirtingi ir tik 1945 m. Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytas normas ūkių santraukoje yra nurodytas buvusio savininko valdytos žemės plotas – 34,61 ha yra toks pat, kaip ir Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte. Atsižvelgiant į tai, Pažymoje Nr. 1488 turėjo būti nurodytas buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtas 34,61 ha žemės plotas.
13. Tarnybos nuomone, institucija teisingai vertino visus turimus dokumentus ir pagrįstai nustatė, kad buvęs savininkas N. S. iki nacionalizacijos valdė 34,61 ha, todėl pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha žemės.
14. Tarnybos nuomone, G. K. reikalavimas atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės sklypo plotą yra nepagrįstas. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gegužės 31 d. skundą bei visus su skundu susijusius dokumentus, 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.), kuriuo panaikino Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto dalį dėl buvusio savininko N. S. turėtos žemės ploto – 36,43 ha bei įpareigojo patikslinti Pažymą Nr. 1488 ir nurodyti, kad G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėto žemės ploto. Atsakovas pažymėjo, kad šis Tarnybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90.
15. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pažymėjo, kad pavedimu teritoriniam skyriui buvo siekiama išsamiai įvertinti G. K. 2016 m. lapkričio 16 d. skunde išdėstytas aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjos atstovų argumentais, kad nesant G. K. skundo dėl Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto, institucija neturėjo procesinės teisės kvestionuoti šį aktą. Nurodė, kad įrašą „Neteisingas plotas“ Pažymoje Nr. 1488 padarė Tarnybos specialistė J. D..
II.
17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių G. K. atkūrimu, bei nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje taikomų nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto grąžinimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal galiojusius teisės aktus. Paliestų ūkių sąrašas buvo sudarytas jau po 1940 m. liepos 22 d., todėl nebuvo vertinamas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog žemę, kuri buvo neteisėtai nusavinta, nacionalizacijos metu valdė N. S.. Byloje esantys įrodymai dėl N. S. valdytos žemės ploto yra prieštaringi. G. K. 1991 m. kreipėsi į atsakovą ir prašė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo N. S. žemę.
19. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 27-8387 G. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,90 ha, o Panevėžio apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 27-42437-9458 – į 27,71 ha žemės, iš viso – į 34,61 ha. Šie sprendimai buvo priimti ir nuosavybės teisės atkurtos pagal Pandėlio agrarinės reformos tarnybos 1996 m. birželio 4 d. parengtą pažymą Nr. 2741, vadovaujantis Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomuoju raštu (kopija), kuriame buvo nurodyta, kad 1921 m. rugsėjo 18 d. mirusio V. S. palikimą, esantį Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime ir susidedantį iš trisdešimt vienos dešimtinės tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų (1 633) ketvirčių sieksnių žemės su trobomis, įpėdinystės teisės patvirtintos jo sūnui N. S., t. y. pareiškėjos G. K. tėvui. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2017 m. vasario 8 rašte Nr. R4-297 ir 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. R4-1197 atsakė, kad Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto archyve saugomuose fonduose nerasta, Rokiškio apylinkės teismo dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti. Nagrinėjant bylą nepavyko išsiaiškinti, kas šį dokumentą pateikė Pandėlio agrarinės reformos tarnybai. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog tikėtina, kad šį dokumentą pateikė pati pareiškėja. Atsižvelgęs į tai, kad minėti sprendimai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami, teismas jų teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.
20. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. R4-1367 „Apie N. S. nekilnojamąjį turtą“ yra nurodyta, kad Lietuvos tarybų socialistinių respublikų sąjungos žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Rokiškio apskrities valstybinio žemės fondo byloje, Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei žemės ūkio komisijai pateiktame ūkių, kurių žemė imama į valstybinį žemės fondą, sąraše įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos). Į valstybinį žemės fondą paimama 5,5 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde, Paliestų ūkių sąrašų byloje, Pandėlio valsčiaus ūkių 1940 m. spalio 6 d. sąraše, eilės Nr. 96 įrašytas (duomenys neskelbtini) vienkiemyje buvęs 36,43 ha žemės savininkas S. N.. Į valstybinį žemės fondą paimama 6,43 ha žemės. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos tarybų socialistinių respublikų Ministrų tarybos archyviniame fonde, Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančioje Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santraukoje (formos data 1945 m.) eilės Nr. 62 įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas 34,61 ha, paimama į valstybės žemės fondą 15 ha. Lietuvos tarybų socialistinių respublikų Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vienkiemyje eil. Nr. 3 įrašytas žemės naudotojas S. N., V. – 19,60 ha.
21. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tvarkos 13 punkto nuostatą, jog tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjamu atveju tokiu dokumentu yra Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m.), kurioje eilės Nr. 62 įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šiame dokumente ir Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte nurodyti žemės plotai sutampa – 34,61 ha.
22. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad nuosavybės teisės G. K. pagal esamus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus buvo atkurtos į visą 34,61 ha buvusio savininko S. N. (duomenys neskelbtini) kaime, Pandėlio seniūnijoje, Rokiškio rajone valdytą žemės plotą. Jeigu pareiškėja G. K. yra įsitikinusi, kad jos tėvas S. N. iki nacionalizacijos valdė ne 34,61 ha žemės plotą, o 36,43 ha, nuosavybės teisės dėl 1,82 ha žemės sklypo gali būti patvirtintos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme arba pareiškėjai pateikiant naujus, papildomus tai įrodančius dokumentus.
23. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90. Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovų argumentais, kad nesant jos skundo dėl Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto, atsakovas neturėjo procesinės teisės kvestionuoti šį Tarnybos Rokiškio skyriaus priimtą administracinį aktą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar G. K. turi teisės aktuose nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė buvo jau buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašte.
24. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skunde ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal galiojančius teisės aktus atkurti G. K. nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
III.
25. Pareiškėja G. K. apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
26. G. K. manė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos, kad būtų priimtas neteisėtas sprendimas, t. y. teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje pateiktus faktinius duomenis, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, pažeidė įrodymų lygybės principą ir prioritetiškai vadovavosi atsakovui palankiais įrodymais, tačiau nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais.
27. G. K. pažymėjo, kad pagrindinis apeliacijos pagrindas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir iš esmės nevertino pagrindinio pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų gynybos argumento, kad atsakovas aiškiai viršijo jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir ex officio (pagal pareigas) pasinaikino savo paties priimtą individualų administracinį aktą – 2016 m. spalio 28 d. administracinį sprendimą Nr. 25SD-4808-(14.25.104.).
28. Pareiškėjos nuomone, teismas ignoravo 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje nustatytą aplinkybę, įrodytą liudytojos – atsakovo specialistės J. D., paaiškinimais, kad pagrindiniai G. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai šios specialistės buvo taisomi ranka, t. y. klastojami, nurodant mažesnį pareiškėjos nuosavybės atkūrimo plotą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aiškius nusikalstamos veikos požymius bei pareigą nustačius proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui. Teismas taip pat nevertino, ar tokie taisymai archyviniuose dokumentuose apskritai buvo galimi ir atitiko aktualius teisinius reikalavimus. Teismas taip pat privalėjo ištirti aplinkybes, kodėl apie archyvinių dokumentų taisymą pareiškėja nebuvo informuota, taip pažeidžiant jos galimybę skųsti viešojo administravimo subjekto atliktą veiksmą.
29. G. K. nuomone, teismas pažeidė jos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Akcentavo, kad tiek skunde, tiek jos atstovai teismo posėdyje išdėstė pagrindinę poziciją, kad atsakovas apskritai neturėjo teisinio pagrindo vertinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualaus administracinio akto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skundžiamas. Teismas į šį pagrindinį pareiškėjos teisių gynybos argumentą iš esmės nepateikė argumentų.
30. G. K. atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nekėlė klausimo, ar atsakovas, panaikindamas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualų administracinį aktą Nr. 25SD-4808-(I4.25.104.), teisėtai rėmėsi jam privalomomis išankstinio ginču nagrinėjimo taisyklėmis, tačiau pabrėžė, kad Tarnyba aiškiai pažeidė imperatyvias taisyklių nuostatas, draudžiančias jai, nesant jokio skundo, ex officio panaikinti individualų administracinį aktą.
31. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualiame administraciniame akte Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) ne tik buvo konstatuota jos teisė į 36,43 ha nuosavybės atkūrimą, bet ir nurodyta, kokį procesinį veiksmą G. K. turi atlikti, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į likusį plotą, t. y. pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą 1,82 ha turėtos žemės plotą. Šiuo individualiu administraciniu aktu atsakovas nustatė pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo mastą ir sukūrė teisėtą lūkestį, kad G. K., pateikusi prašymą dėl likusios nuosavybės teisių atkūrimo dalies, visa apimtimi įgyvendins savo konstitucinę teisę. Pažymėjo, kad nurodyto akto pareiškėja niekada neskundė.
32. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos pozicija, kad Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) yra atsakymas į jos 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą, tačiau nėra teritorinio skyriaus sprendimas atkurti G. K. nuosavybės teises ir jis turi būti laikomas tarpiniu procedūriniu sprendimu, yra teisiškai nepagrista ir prieštarauja bylos aplinkybėms.
33. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė konkrečias teisės normas dėl dokumentų, pagrindžiančių nuosavybės teises, tačiau nepagrindė, kodėl priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisės aktuose aiškiai apibrėžtu nuosavybės teises į 36,43 ha patvirtinančiu vėliausiu dokumentu – 1940 m. spalio 6 d. Paliestų ūkių sąrašu, kuris be jokių papildomų įvertinimų patvirtina teisę atkurti nuosavybės teises. Teigė, kad dokumentas, priimtas po 1940 m. negali būti laikomas tinkamu dokumentu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
34. Kitą apeliacinio skundo dalį pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde.
35. 2019 m. balandžio 15 d. prašyme G. K. prašė jai iš atsakovo priteisti 1 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Tarnybos nuomone, G. K. apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės identiški jos skundo argumentams, dėl kurių Tarnyba atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje nurodė savo poziciją. Pažymėjo, kad pareiškėjos nepagrįstas argumentas, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neįvertinus ir neįsigilinus į visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.
38. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į G. K. skundą. Atsakovas nesutiko, kad nebuvo skundžiamas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104.), pažymėjo, kad buvo skundžiami visi Tarnybos Rokiškio skyriaus veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Tarnyba teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštą laikė tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo G. K. buvo informuota, jog Tarnybos Rokiškio skyriui turi teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą N. S. turėtos žemės plotą, tačiau šiuo raštu pareiškėja netapo atkurtos nuosavybės savininke.
39. Atsakovas prašė pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atmesti kaip nepagrįstą, o apeliacinį skundą tenkinus – parinkti mažesnį nei 1 200 Eur priteistinos teismo išlaidų sumos dydį.
IV.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-558-1062/2020) pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą iš dalies tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos G. K. skundą iš dalies tenkino, panaikino Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 3 punktą, įpareigojo Tarnybą iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. į neatkurtą žemės sklypo dalį, panaikino Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1 tiek, kiek juose konstatuota, kad N. S. valdė nuosavybės teise 34,61 ha žemės. Teismas taip pat pareiškėjai G. K. iš atsakovo Tarnybos priteisė 600 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eP-22-552/2020) patenkino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei bylą perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje, be kita ko, nustatė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. vasario 19 d. priimant sprendimą, pareiškėja buvo mirusi, ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai sprendimas buvo priimtas. Tai suteikė pagrindą iš esmės konstatuoti, kad nagrinėjamas atvejis, nors ir ne identiškas, tačiau vis tik labai panašus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą atvejį, kai procesas atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas pagal G. K. apeliacinį skundą priimtas po jos mirties ir atstovaujant neveiksnios ir net neteisnios šalies (mirusios pareiškėjos) atstovui jau nebegaliojant pavedimo sutarčiai, t. y. nedalyvavus bylos nagrinėjime neveiksnios šalies atstovui pagal įstatymą.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad egzistavo ir egzistuoja mirusiosios teisių perėmėjai – testamentiniai įpėdiniai R. D. ir V. K., kurių poziciją dėl bylos nagrinėjimo bei apeliacinio skundo reikalavimų buvo būtina išsiaiškinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinėje byloje eA-558-1062/2020 vykdymo procese pakeitus išieškotoją jos teisių perėmėjais nebūtų tinkamai modifikuotos vykdytinos teisės ir pareigos. Be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto aiškinimui taikant įstatymo leidėjo ketinimų, reglamentavimo tikslo bei įstatymo analogijos metodus, visiškas šalies eliminavimas iš proceso ir jos nepakeitimas teisių perėmėju yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
44. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.), Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. rašto Nr. 25SD-1466-(14.25.104.), Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolo Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedo Nr. 1 bei Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymo Nr. (14.25.51)-1 teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo įpareigoti Tarnybos Rokiškio skyrių pagal galiojančius teisės aktus G. K. atkurti nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atkurti G. K. nuosavybės teises natūra į 1,82 ha žemės plotą, skundą atmetė.
46. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama iš naujo, joje atnaujinus procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu – jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. ABTĮ 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-993/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
48. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, procesas šioje byloje buvo atnaujintas konstatavus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimas pagal G. K. apeliacinį skundą priimtas jau po jos mirties ir atstovaujant neveiksnios ir net neteisnios šalies (mirusios pareiškėjos) atstovui jau nebegaliojant pavedimo sutarčiai, t. y. nedalyvavus bylos nagrinėjime neveiksnios šalies atstovui pagal įstatymą.
49. Byloje pateiktas Liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad po G. K. mirties palikimą priėmė V. K. ir R. D..
50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atnaujinus procesą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2020 m. birželio 10 d. nutartimi pakeitė pareiškėją G. K. jos teisių perėmėjais V. K. ir R. D..
51. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. birželio 10 d. gauti V. K., atstovaujančio ir R. D., paaiškinimai dėl procesinės pozicijos perėmus pareiškėjos procesines teises, kuriuose nurodo, kad visiškai palaiko G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir teisiniais pagrindais. Jokių naujų ar papildomų duomenų, paaiškinimų ar argumentų pareiškėjai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama turimos bylos medžiagos pagrindu.
52. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl to, kad, jų manymu, G. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė jau buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštu. Byloje ginčijamu Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1T-28-(7.5.) buvo panaikinta dalis Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) dėl joje nurodyto buvusio savininko N. S. turėto žemės ploto – 36,43 ha, ir Tarnybos Rokiškio skyrius buvo įpareigotas patikslinti Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad G. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha (vietoj įrašyto 36,43 ha) buvusio savininko N. S. turėtą žemės plotą.
53. Pareiškėjų minimas plotas – 36,43 ha – buvo nurodytas Tarnybos panaikinto Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto dalyje. Šiuo raštu atsakant į G. K. 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymą, buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės į 27,71 ha žemės buvo atkurtos G. K., remiantis 1934 m. gruodžio 18 d. Rokiškio apylinkės vykdomuoju raštu (kuriame nurodyta, kad 1921 m. mirusio V. S. palikimą, susidedantį iš trisdešimt vienos dešimtinės tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų (1633) sieksnių), įpėdinystės teisės patvirtintos jo sūnui. Kartu rašte pažymėta, kad šis pareiškėjos atkūrimo byloje esantis dokumentas neturi Lietuvos centrinio valstybės archyvo žymų, ir jį galėjo kartu su prašymu pateikti pretendentė į žemę, taip pat rašte nurodyta, kad yra 1940 m. žemės reformos paliestų ūkių sąrašas, kuriame nurodyta, kad S. N. nuosavybės teisėmis valdė 36,43 ha žemės plotą, į kurį G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises.
54. Pareiškėjai mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi nuosavybės teises į 36,43 ha patvirtinančiu vėliausiu dokumentu – 1940 m. spalio 6 d. Paliestų ūkių sąrašu. Iš byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. rašto Nr. R4-297 ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjų nurodytas 1940 m. spalio 6 d. Paliestų ūkių sąrašas – Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus, žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas 1940 m. spalio 6 d., kuriame Lebedžių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., Skiltyje „Bendr. ūkio plotas“ įrašytas – 36,43 ha, skiltyje „Paliek.valdyt plotas-30 ha, skiltyje „Paimtas žem.fond.plotas“ įrašyta – 6,43 ha. Tačiau šis dokumentas, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nėra vėliausiai išduotas dokumentas. Tuo pačiu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. R4-297 pateikta Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta) eilės Nr. 62 skiltyje „Žemės valdytojo pavardė, vardas ir ūkio pavadinimas“ įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas 34,61 ha, palikta valdytojui-19,61 ha; paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha.
55. Taigi vėliausiai išduotas dokumentas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra ne 1940 m. spalio 6 d. žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas, o Respublikinės žemės komisijos prie Ministrų tarybos archyviniame fonde Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta).
56. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar du ginčijamame sprendime nurodyti dokumentai, pirmasis išduotas 1940 m. spalio 6 d. (Žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas) ir antrasis – Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka, išduotas po 1945 metų, kuriuose nurodyti skirtingi N. S. žemės sklypo plotai, pagal nustatytą teisinį reguliavimą laikytini N. S. nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu minėtu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. R4-297, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. R4-1367 „Apie N. S. nekilnojamąjį turtą“ yra pateiktas Rokiškio apskrities valstybinio žemės fondo byloje esantis Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas, kuriuo yra nutarta paimti žemę į valstybinį fondą virš 30 ha; jame įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos); į valstybinį žemės fondą paimama 5,5 ha žemės.
57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 14 d. administracinėje byloje Nr. A3-232-03, 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartį Nr. 3K-3-319/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant ir žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjas privalo nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Teismų praktika, 2005 metai; Nr. 24; 187 l.).
58. Tvarkos 12 punkte išvardinti dokumentai, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai.
59. Iš šiame Tvarkos 12 punkte nurodytų dokumentų, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, yra nurodyti apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą išrašai. Minėta, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju Žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas priimtas netrukus po to, kai 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Taigi, pirmas leistinas įrodymas nagrinėjamu atveju pagal Tvarkos 12 punktą yra apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų išrašas – Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. priimtas nutarimas, kuris buvo perduotas Valstybinei žemės ūkio komisijai pateiktame ūkių, kurių žemė imama į valstybinį žemės fondą; jame įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos). Pažymėtina, kad šiame dokumente detaliai apibūdintas žemės skirstymas pagal rūšis ir plotus. Todėl šis dokumentas patvirtina, kad N. S. valdė 35,5 ha žemės nuosavybės teise.
60. Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus, žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas 1940 m. spalio 6 dienai, kuriame Lebedžių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., Skiltyje „Bendr. ūkio plotas“ įrašytas – 36,43 ha, skiltyje „Paliek.valdyt plotas-30 ha, skiltyje „Paimtas žem.fond.plotas“ įrašyta – 6,43 ha. nėra siejamas su žemės ūkio komisijos priimtu konkrečiu nutarimu, be to jame nurodytas žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas. Taigi šis sąrašas galėjo aprėpti ne tik nuosavybės teise turėtų žemės sklypų paėmimą į žemės fondą, bet ir kita teise valdomų žemės sklypų paėmimą į valstybinį žemės fondą. Todėl šis Paliestų ūkių sąrašas laikytinas dokumentu, patvirtinančiu žemės naudojimo faktą, tačiau nei pagal Tvarkos 12 punktą nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (kuriuose išvardinti dokumentai, kurie gali būti papildomais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės dokumentus) nelaikytinas dokumentu, įrodančiu buvusio savininko N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės sklypo plotą nuosavybės teise. Todėl Tarnyba ginčijamo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 2 punktu pagrįstai nurodė panaikinti Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808(14.25.104.) dalį, kurioje buvo pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtos 36,43 ha žemės plotą.
61. Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1T-28-(7.5.), kaip minėta, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu nurodyta Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m.) eilės Nr. 62 įrašytas S. N. santrauka: bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimta į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šis dokumentas surašytas ranka, jo sudarymo data nenurodyta, spėjama pasirašymo data gali būti laikotarpiu 1945 m. rugpjūčio pabaiga –1948 m. pabaiga. Tokio pobūdžio santrauka nėra įvardinta kaip leistinas dokumentas, įrodantis nuosavybės teises nei Tvarkos 12 punkte, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Todėl šis dokumentas nelaikytinas N. S. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu.
62. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamame 2017 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1T-28-(7.5.) neteisingai sprendė, įpareigojant Rokiškio skyrių patikslinti 1993 m. gruodžio 21 d. Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio N. S. savininko turėtą žemės plotą.
63. Pažymėtina, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 3 punktą, kuriuo nurodyta, kad G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha žemės plotą, ir įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. (teisių perėmėjai V. K. ir R. D.), atitinkamai, panaikinti ir kitus skunde ginčijamus Tarnybos Rokiškio skyriaus aktus, tiek, kiek juose konstatuota, kad N. S. valdė nuosavybės teise 34,61 ha žemės.
65. Kartu pabrėžtina, kad šis sprendimas nereiškia, kad atsakovo 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) G. K. buvo sukurtas teisėtas lūkestis, reiškiantis, kad ji atkurs nuosavybės teises ir į šiame rašte nurodytą 1,82 ha turėtos žemės plotą, taip įgyvendindama konstitucinę teisę į 36,43 ha žemės plotą. Pažymėtina, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tiesiogiai nekyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes Konstitucija ir jos 23 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės teisių apsaugą, įsigaliojo tik 1992 m. lapkričio 2 d. Asmenų, kurių nuosavybės teisės neteisėtai buvo paneigtos nacionalizuojant jų turtą iki Konstitucijos priėmimo, atžvilgiu yra taikomi tik kai kurie nuosavybės teisės konstituciniai aspektai. Teisė piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas (įskaitant žemę) buvo neteisėtai nacionalizuotas, kyla iš nuosavybės atkūrimo santykius reglamentuojančio įstatymo ir jo pagrindu priimtų Vyriausybės nutarimų nuostatų, bet ne tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl pareiškėja įgyvendina ne konstitucinę teisę atkurti nuosavybės teises, o teisę, kylančią iš minėto įstatymo, jo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
66. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad piliečių teisėtą lūkestį, kad jiems įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, saugo ir gina Konstitucija. Kitaip tariant, Konstitucija saugo ir gina tik tokį teisėtą lūkestį, kai teisė atkurti nuosavybės teises yra siejama su įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. ginamas toks lūkestis, kuris atitinka įstatymo, Vyriausybės nuostatas, neprieštaraujančias Konstitucijai. Būtent toks lūkestis laikytinas teisėtu lūkesčiu.
67. Pareiškėjai lūkestį – atkurti nuosavybės teises natūra į 1,82 ha žemės plotą kildina iš Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 25SD-4808-(14.25.104), t. y. nenurodo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo konkrečios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, 2016 m. spalio 28 d. rašte Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) nurodytas dokumentas, kuris pagal Vyriausybės nutarimus, nustatančius kokie dokumentai gali būti patvirtinantys nuosavybės teises, nelaikytinas įrodančiu buvusio savininko N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės sklypą nuosavybės teise, darytina išvada, kad 2016 m. spalio 28 d. Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104), nesukūrė pareiškėjams teisių, Tarnyba turėjo teisę naikinti jo dalį dėl nurodyto buvusio savininko N. S. turėto žemės sklypo ploto – 36,43 ha.
68. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo teiginys, kad 2016 m. spalio 28 d. raštu G. K. buvo sukurtas teisėtas lūkestis, reiškiantis, kad ji atkurs nuosavybės teises į 1,82 ha žemės plotą, yra nepagrįstas.
69. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas padarė 1993 m. gruodžio 21 d. Pažymoje Nr. 1488 ranka įrašą ,,neteisingas plotas“ nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės, nes ne minėtas įrašas sukėlė teisines pasekmes, o Tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr.1T-(7,5), kuriuo pažyma buvo patikslinta.
70. Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog G. K. atstovas advokatas Deividas Gagys 2019 m. balandžio 15 d., t. y. galiojant atstovavimo sutarčiai, pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo Tarnybos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad jas sudaro Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo analizė, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas teismui. 2019 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 843980 patvirtina, kad G. K. advokatui Deividui Gagiui už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 200 Eur.
71. Vadovaujantis ABTĮ 54 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas. Taigi šiuo atveju G. K. teisių perėmėjai V. K. ir R. D. turi teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
72. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai turi teisę gauti iš atsakovo teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
73. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
74. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
75. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1,7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga pareiškėjai buvo suteikta 2018 m. spalio mėnesį, užpraėjusio ketvirčio (2018 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,7 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 1 575,39 Eur. Vadinasi, pareiškėjų prašoma priteisti 1 200 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą ir kitas teisines paslaugas, kurios turi būti laikomos apeliacinio skundo parengimo dalimi, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjų atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjų prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta tik dalis jų skundo reikalavimų, mažintina ir už apeliacinio skundą parengimą bei kitų su šia teisine paslauga susijusių teisinių paslaugų suteikimą pareiškėjams iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiama 600 Eur suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-558-1062/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 3 punktą.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. (teisių perėmėjai V. K. ir R. D.) į neatkurtą žemės sklypo dalį.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1 tiek, kiek juose konstatuota, kad N. S. valdė nuosavybės teise 34,61 ha žemės.
Pareiškėjams V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas
Virginija Volskienė