LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 31 d. gautu atsakovės VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi sumažintas pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovės ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalos, padarytos privalomojo sveikatos draudimo biudžetui, atlyginimas nuo 115 444,30 Eur iki 57 722 Eur.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė žalos atlyginimo priteisimo klausimą, neatsižvelgęs į atsakovės kaltės laipsnį ir ieškovės elgesį; neįvertino, kad atsakovė vykdė jau turimos licencijos patikslinimo procedūrą, licencija niekada nebuvo sustabdyta ar panaikinta; 2) apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad buvo pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis, nes, teikdama ginčo laikotarpiu, sveikatos priežiūros paslaugas ji negavo jokių pretenzijų iš pacientų, paslaugas teikė dėl patalpų remonto ir jos veiklos perkėlimo į kitas patalpas savivaldybės sprendimu, todėl, jeigu ir buvo padaryta žala, tai ji padaryta dėl valstybės institucijų veiksmų; taip pat buvo pagrindas taikyti CK 6.251 straipsnį ir mažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į tai, kad, priteisus žalos atlyginimą, atsirastų sunkių padarinių tiek atsakovei, tiek pacientams; 3) atsakovės nuomone, valstybės biudžetui apskritai nebuvo padaryta reali žala, nes ji suteikė pacientams realias ir kokybiškas paslaugas, suteiktos paslaugos buvo nustatytos šalių sutartyje ir už jas ieškovė įsipareigojo atsiskaityti, atsakovė teikė paslaugas turėdama galiojančią licenciją, paslaugos suteiktos toje įstaigoje, kuri turėjo leidimą – higienos pasą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu neturėjo patikslintos licencijos teikti paslaugas adresu Juodupės g.1 A, Rokiškyje, nereiškia, kad jos suteiktos neteisėtai ir padaryta žala valstybės biudžetui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras (į. k. 173722563) 3030 (tris tūkstančius trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gruodžio 30 d., AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 43.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas