Administracinė byla Nr. eA-549-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.2; 22.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V.-P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V.-P. skundus atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl siūlymo, sprendimo ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. V.-P. (toliau – ir pareiškėja) skunde (buvęs bylos Nr. eI3-3815-386/2020) prašė: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P27-336 (toliau – ir Siūlymas); 2) panaikinti Administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 19 d. sprendimo (Komisijos posėdžio 2020 m. vasario 20 d. protokolas Nr. ADM-88 (toliau – ir Protokolas)) dalį dėl valstybės tarnautojos V. V.-P., einančios Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėja skunde (bylos Nr. eI3-4767-386/2020) prašė: 1) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P1-318 „Dėl V. V.-P. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-3815-386/2020 ir Nr. eI3-4767-386/2020 sujungtos į vieną bylą ir nustatytas bylos Nr. eI3-4767-386/2020.

4.       Pareiškėja skunde dėl Siūlymo ir Sprendimo dalies panaikinimo nurodė, kad ji, eidama Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, Siūlyme 2020 m. sausio 15 d. nurodė savo pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, o savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal nustatytus kriterijus įsivertino „labai gerai“. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, įstaigos vadovo ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo kvalifikacijos vertinimo anketoje (toliau – ir Anketa) savo kvalifikaciją pagal nustatytus kriterijus taip pat įsivertino „labai gerai“. Kasmetinis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas įvyko 2020 m. vasario 3 d. pokalbio forma su tiesioginiu vadovu – Administracijos direktoriumi. Administracijos direktorius, Siūlyme nurodydamas pastabas dėl pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal 2 nustatytus kriterijus, pareiškėjos kvalifikaciją bei pareiškėjos tarnybinę veiklą bendrai įvertino tik „gerai“. Administracijos direktorius, Anketoje nurodydamas pastabas, pareiškėjos kvalifikaciją pagal 4 nustatytus kriterijus taip pat įvertino tik „gerai“. Pareiškėja nesutiko su Siūlyme Administracijos direktoriaus nurodytu pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu. Komisija 2020 m. vasario 19 d. posėdyje pareiškėjos tarnybinę veiklą Protokole įtvirtintu Sprendimu vienbalsiai taip pat įvertino tik „gerai“.

5.       Kasmetinio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo 2020 m. vasario 3 d. metu tiesioginis vadovas neįvardijo jokių pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumų. Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) numatyta išformuoti Administracijos (duomenys neskelbtini) skyrių ir jo poskyrius padaryti savarankiškais skyriais, todėl dalis Administracijos (duomenys neskelbtini) vedėjui pavaldžių specialistų pareigybių perkeliamos į Tarybos ir mero sekretoriatą, o šio skyriaus vedėjo pareigybė panaikinama. Tarybos sprendimu pradėta Administracijos struktūros pertvarka, valstybės karjeros tarnautojų ir specialistų galimas perkėlimas į kitas, aukštesnes, jų kvalifikaciją atitinkančias ar lygiavertes pareigas.

6.       2020 m. vasario 4 d. susitikime su Administracijos direktoriumi dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos ir kvalifikacijos vertinimo direktorius paaiškino, jog pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta tik „gerai“, kadangi jis negali pareiškėjai pasiūlyti užimti Anketoje nurodytų vyriausiojo patarėjo pareigų, kurios, pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinant „labai gerai“, jai galėtų būti pasiūlytos, be to, bandė vertinimo rezultatus pagrįsti bendro pobūdžio pastabomis apie projektų, iš esmės patenkančių į kitų Administracijos padalinių kontrolės ir veiklos sritį, trūkumus. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju ne pagal paskirtį ir ne įstatyme numatytam tikslui buvo panaudotas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija) patvirtintame Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo institutas, t. y. valstybės karjeros tarnautojų ir specialistų būsimam perkėlimui į kitas pareigas, iš anksto žinant, kurie valstybės karjeros tarnautojai ir specialistai bus perkelti į konkrečias pareigas, o kurių paslaugų turi būti atsisakyta.

7.       Pareiškėja buvo atlikusi dviejų jai pavaldžių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą, įvertindama juos „gerai“ ir, nors jie nebuvo pareiškę prieštaravimo ar nesutikimo su pareiškėjos vertinimu, jų tarnybinė veikla taip pat buvo vertinama Komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdyje ir buvo įvertinta „labai gerai“. Motyvuodama asmeniniu priimamo sprendimo Komisijoje suinteresuotumu dėl ilgalaikio konflikto su pareiškėja, suprasdama objektyvumo dėl pareiškėjos nebuvimą, pareiškėja Komisijos posėdyje paprašė nušalinti nuo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo vieną iš Komisijos narių, tačiau Komisijos narių bendru sutarimu prašymas nebuvo tenkintas.

8.       Pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, savo poziciją išdėstant tiesioginiam vadovui, nebuvo sudaryta galimybė užduoti jam klausimų ar pateikti paaiškinimų, kadangi jis su Komisija bendravo be kitų asmenų. Komisijos posėdyje bandant pateikti nesutikimo su jos tarnybinės veiklos vertinimu argumentus, argumentus dėl tarnybinės veiklos vertinimo neteisėtumo, taip pat argumentus dėl tarnautojų, kurie tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje neprašė ir neinicijavo (šios pareiškėjos pastabos net neįtrauktos į Komisijos posėdžio protokolą) veiklos vertinimo neteisėtumo, pareiškėjos pasisakymas iš esmės buvo nutrauktas ir Komisija šių aplinkybių visiškai neanalizavo. Tik po to, kai 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjai buvo pateikta dalis Komisijos posėdžio garso įrašo, paaiškėjo, jog tiesioginis vadovas Komisijos posėdžio metu nurodė 4 faktinius pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“ pagrindus, t. y. 4 atvejus, kai pareiškėja galbūt netinkamai atliko pareigas. Šie tarnybinės veiklos vertinimo pagrindai pareiškėjai nebuvo atskleisti nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei Komisijos posėdyje. Pareiškėja su šiais pagrindais nesutiko, nurodydama, kad tais atvejais, kai pareigų atlikimas nesietinas su vertinamuoju laikotarpiu, jų vykdymas nebuvo pavestas pareiškėjai ar jos vadovaujamam padaliniui, be to, jos negalėjo būti tinkamai atliktos dėl kitų struktūrinių padalinių, valstybės tarnautojų netinkamo pareigų atlikimo. Nei Siūlyme, nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei vertinimo Komisijoje metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatų nerealizavo ar nepakankamai realizavo. Pareiškėjos tarnybinės veiklos tikslai 2019 metams jos ir jos vadovaujamo skyriaus buvo pasiekti ir realizuoti visa apimtimi ir nustatytais terminais, todėl tiek Siūlymo, tiek Sprendimo dalis dėl pareiškėjos ir jos vadovaujamo skyriaus veiklos rezultatų vertinimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

9.       Administracijoje registruojant Siūlymą, jo dalis, skirta pačiam valstybės tarnautojui įsivertinti savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal nustatytus kriterijus, buvo pakeista nurodant, kad pareiškėja įsivertino „gerai“. Pareiškėja pažymi, kad nei Siūlyme, nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei vertinimo Komisijoje metu nebuvo nurodyta jokių konkrečių pareiškėjos gebėjimų atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo „gerai“ pagrindų. Tiesioginio vadovo pastabų „būtent visapusiškumo trūksta“ ir „strateginiai darbai daromi per lėtai“ nurodymas Siūlyme, šių pastabų nesusiejant su konkrečiomis pareigybės aprašyme nurodytomis pareiškėjos, kaip skyriaus vadovės, funkcijomis, laikytinas abstrakčiu, nepagrįstu ir neteisėtu. Komisija pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo neatliko, todėl tiek Siūlymo, tiek Sprendimo dalis dėl pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pripažintina nepagrįsta ir neteisėta.

10.       Nei Anketoje, nei pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nei vertinimo Komisijoje metu nebuvo nurodyta ir nustatyta jokio pareiškėjos kvalifikacijos neatitikimo Aprašo 4 priede nustatytiems kriterijams. Nebuvo paaiškintas Anketoje nurodytų pastabų „lyderystės strateginiams projektams pritrūko“, „dirbti reikėtų laikantis galiojančios administracijos struktūros“, „lėtai, neaiškiai suformuojami tikslai“, „tiesioginis vadovas apie siūlomus sprendinius turėtų sužinoti pirmas“ turinys. Nė viena iš šių pastabų niekaip nesisieja su kuriuo nors konkrečiu Aprašo 4 priede nurodytu vertinimo atskiru kriterijumi. Toks tiesioginio vadovo ir Komisijos sprendimų neapibrėžtumas (ar sprendimų nebuvimas), jų turinio neatskleidimas, laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu. Siūlymas ir Sprendimas pažeidžia VTĮ 27 straipsnio 2 dalį, Aprašo 5.1, 8.1, 11, 41 ir 42 punktus.

11.       Pareiškėja skunde dėl jos atleidimo iš pareigų aptarė VTĮ 49 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 1, 2 punktų nuostatas, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėja nurodė, kad Tarybos sprendimu buvo patvirtinta naujoji Administracijos struktūra, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyrius panaikinamas ir jo poskyriai tampa savarankiškais skyriais – Informacinių technologijų ir Klientų aptarnavimo skyriais, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui pavaldžių viešųjų ryšių srityje dirbančių specialistų pareigybės perkeliamos į Tarybos ir mero sekretoriatą, o (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybė panaikinama, t. y. du pareiškėjos vadovauto skyriaus padaliniai tampa savarankiškais skyriais, dalis padalinio vykdomų funkcijų (ir darbuotojų) perduodama Tarybos ir mero sekretoriatui. Šiai Administracijos struktūros pertvarkai Savivaldybės personalo valdymo padaliniui buvo nurodyta panaudoti VTĮ ir Apraše nustatytą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo institutą ir tvarką, sukuriant pagrindus labai gerai vertinamus tarnautojus be konkurso ir atrankos paskirti naujai formuojamų padalinių vadovais, o gerai ar patenkinamai vertinamus tarnautojus perkelti į lygiavertes ar žemesnes nei leidžia užimti jų turima kvalifikacija ir patirtis pareigas.

12.       Pareiškėja atsisakė dalyvauti naujos struktūros formavimo „farse“, dirbtinai arba nepagrįstai iškeliant atskirų tarnautojų karjeros galimybes. Pareiškėjos vertinimu, struktūros ir pareigų pertvarkymas galėjo būti vykdomas sąžiningai ir atvirai tarnautojams konkuruojant dėl aukštesnių ar lygiaverčių pareigų užėmimo, įvertinant kiekvieno tarnautojo kvalifikaciją, patirtį ir tinkamumą eiti konkrečias pareigas. Pareiškėjai buvo nurodyta, atliekant jai pavaldžių skyriaus poskyrių vadovų (L. K. (toliau – L. K.) ir D. K. (toliau – D. K.)) tarnybinės veiklos vertinimus, jų 2019 metų tarnybinę veiklą, nepaisant darbo ir skyriui bei šiems tarnautojams keltų užduočių realizavimo trūkumų, įvertinti „labai gerai“, tokiu būdu šiems tarnautojams atveriant kelią siekti aukštesnių pareigų ir karjeros kilimo galimybių. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 d. atliko jai pavaldžių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą, poskyrių vadovų L. K. ir D. K. tarnybinė veikla pareiškėjos, kaip tiesioginės vadovės, buvo įvertinta „gerai“, 2020 m. sausio 28 d. surašytas valstybės tarnautojo L. K. tiesioginio vadovo (pareiškėjos) motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (Nr. P27-151) ir valstybės tarnautojo D. K. tiesioginės vadovės (pareiškėjos) motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (Nr. P27-152), su kuriais valstybės tarnautojai L. K. ir D. K. susipažino pasirašytinai, jokių prieštaravimų ar nesutikimo su vertinimo išvadomis nepareiškė.

13.       Pareiškėjai atlikus pavaldžių tarnautojų vertinimą, kasmetinis jos tarnybinės veiklos vertinimas tiesioginio vadovo buvo paskirtas 2020 m. vasario 3 d. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas įvyko pokalbio su tiesioginiu vadovu – Administracijos direktoriumi, forma. Pareiškėjai ruošiantis vertinimui Komisijoje, jai buvo perduotas susipažinti užregistruotas tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P27-336, kuriame be jau atspausdintų tiesioginio vadovo pastabų ir vertinimo buvo padaryti ir pačios pareiškėjos pildytos I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai” skilties „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ pakeitimai, juose pareiškėjos nurodytus vertinimo indeksus „3 – Labai gerai“ pakeičiant į indeksus „2 – Gerai“. 2020 m. vasario 19 d. Komisijos posėdyje visiškai neanalizavus pareiškėjos veiklos vertinimo aplinkybių ir pagrindų, Komisijos nariams balsavus vienbalsiai, nutarta palikti tiesioginio vadovo atliktą pareiškėjos įvertinimą „Gerai“. Tame pačiame posėdyje vertintų (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojų L. K. ir D. K. vertinimas buvo pakeistas, jų tarnybinę veiklą įvertinant „labai gerai“, nors šie darbuotojai jokio nesutikimo su jų tarnybinės veiklos vertinimu nepareiškė. 2020 m. vasario 24 d. raštu pareiškėja informuota apie tai, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybė yra naikinama, dėl to pareiškėja nuo 2020 m. kovo 31 d. bus atleista iš užimamų pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad įspėjimo apie būsimą atleidimą laikotarpiu jai gali būti pasiūlytos kitos pareigos.

14.       2020 m. vasario 19 d. Komisijos išvadose dėl jai pavaldžių tarnautojų L. K. ir D. K. tarnybinės veiklos vertinimo šiuos tarnautojus pasiūlyta perkelti į aukštesnes, tik nuo 2020 m. balandžio 1 d. atsirandančias pareigas: L. K. – į Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, D. K. – į Informacinių technologijų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjai pateiktas pranešimas „Dėl siūlymo eiti pareigas“, kuriuo jai pasiūlyta nuo 2020 m. balandžio 1 d. eiti Savivaldybės Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2020 m. kovo 24 d. pranešimu ji informavo Administracijos direktorių apie tai, kad ji be pasiūlytų pareigų atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus Bendrojo skyriaus vedėjo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigybių aprašymuose, tačiau šios pareigos jai nesiūlytos. Į minėtą pareiškėjos pareiškimą atsakyta 2020 m. kovo 26 d. pranešimu, kad nurodytas Bendrojo skyriaus vedėjo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigas užimti buvo pasiūlyta kitiems Administracijos tarnautojams ir šie sutiko eiti pasiūlytas pareigas.

15.       2020 m. kovo 30 d. pareiškėjai pateiktas pranešimas „Apie laisvas darbo vietas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje“, kuriuo jai pateiktas laisvų darbo vietų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sąrašas, kuriame nebuvo nurodyta nė vienos pareiškėjos užimtoms pareigoms lygiavertės darbo vietos. Tą pačią dieną pareiškėja pranešimu atkreipė Administracijos dėmesį į aplinkybę, kad į lygiavertėms Bendrojo skyriaus vedėjo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigoms užimti, kurios buvo pasiūlytos kitiems Administracijos tarnautojams ir kurie šias pareigas užimti sutiko, nebuvo nustatyta jokių atrankos pareigybėms užimti kriterijų, dėl ko pareiškėjai lygiomis galimybėmis su kitais tarnautojais nebuvo sudaryta galimybė pretenduoti į buvusias laisvas, lygiavertes Bendrojo skyriaus vedėjo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigas. Dėl šios priežasties pareiškėja nurodė nesutinkanti su siūlymu užimti žemesnes pareigas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja Įsakymu buvo atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų.

16.       Naujojoje Administracijos struktūroje panaikinant pareiškėjos pareigybę, buvo įsteigta ne mažiau kaip dvi naujos pareigybės (naujai formuojamų skyrių vadovų). Tai suponuoja išvadą, kad realaus pareiškėjos pareigybės panaikinimo Administracijoje nebuvo, jos užimtos pareigybės funkcijos išliko ir buvo paskirstytos tarp kitų skyrių vadovų. Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. PAD-11 „Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintas naujasis Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AD1-314 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti naujieji Bendrojo skyriaus nuostatai. Administracijos Direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. PAD-39 „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtintas naujasis Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas. Pareiškėjos teigimu, į minėtus skyrių nuostatus ir į skyrių vadovo funkcijų sąrašus yra įtrauktos funkcijos, anksčiau priskirtos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo funkcijoms.

17.       Pareiškėjai buvo siūloma užimti tik žemesnes pareigas. Naujai įsteigto Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo, išplečiamų funkcijų Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos pareiškėjai nesiūlytos, nors ji atitiko visus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus tarnautojui, pretenduojančiam užimti šią pareigybę. Šią pareigybę, atsiradusią tik 2020 m. balandžio 1 d., jau pareigybės aprašymo tvirtinimo metu (2020 m. kovo 20 d.) buvo numatyta siūlyti ir skirti motinystės (vaiko priežiūros atostogose) esančiai savivaldybės tarnautojai, tokiu būdu suponuojant negalimumą šias pareigas siūlyti pareiškėjai.

18.       Į naujai sukuriamas pareigybes turėjo teisę pretenduoti keletas Administracijos karjeros valstybės tarnautojų, Administracija turėjo pareigą patvirtinti objektyvių atrankos kriterijų konkrečioms pareigoms užimti sąrašą ir taikyti tarnautojo atranką konkrečioms pareigoms. Netaikius tarnautojų atrankos konkrečioms pareigoms užimti, Administracija šiurkščiai pažeidė VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą valstybės karjeros tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarką ir procedūras, dėl ko pareiškėjos atleidimas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų pripažintinas neteisėtu.

19.       Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti. 

20.       Atsakovas atsiliepime į skundą dėl Siūlymo ir Sprendimo dalies panaikinimo paaiškino, kad Komisijos išvada, kurią pareiškėja prašo panaikinti, jai pateikta susipažinti pasirašytinai tą pačią dieną, kai vyko Komisijos posėdis, t. y. 2020 m. vasario 19 d., o pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. kovo 24 d., t. y. penkiomis dienomis praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl termino atnaujinimo ir nenurodė jo praleidimo priežasčių. 

21.       Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, kai po jo priėmimo yra atliekamas vertinimas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, negali būti vertinamas kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, todėl reikalavimas dėl Siūlymo panaikinimo atmestinas.

22.       Skunde nėra pateikiami jokie argumentai dėl pareiškėjos teiginių, jog iš esmės buvo pažeistos procedūros ir kad tarnautojo veiklos vertinimas panaudotas kitiems nei įstatyme ir įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytiems tikslams. Atsakovo teigimu, yra nepagrįstos aplinkybės, kad tiesioginis vadovas susitikimo metu pareiškėjai sakė, jog pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta tik „gerai“, kadangi jis negali pareiškėjai pasiūlyti užimti Anketoje nurodytų vyriausiojo patarėjo pareigų, kurios pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinant „labai gerai“, pareiškėjai galėtų būti pasiūlytos.

23.       Pareiškėja kartu su skundu pateikė du tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus su vertinimo anketa, tačiau tik vienas jų yra su data, registracijos numeriu, parašais, rezoliucijomis ir su pačios pareiškėjos atliktu įrašu apie susipažinimą, nesutikimą su vertinimu ir prašymu vertinimą atlikti Komisijoje. Iš kur pareiškėja gavo, kada ir kaip gavo juodraštinį variantą, atsakovas nežino ir negali paaiškinti. Būtent tik vienas motyvuotas siūlymas yra registruotas dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ ir būtent šis dokumentas yra saugomas pareiškėjos asmens byloje. Aprašas numato, jog motyvuotą siūlymą pirmiausia rengia pats vertinamasis (Aprašo 5 p.), tuomet jis aptariamas pokalbio metu (Aprašo 8 p.), o Aprašo 10.1 punktas nustato, kad tiesioginis vadovas po Aprašo 8 punkte nurodyto pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą, kuriame: prireikus patikslina motyvuoto siūlymo duomenis. Atsižvelgiant į tai, yra normalu, jog gali fiziškai egzistuoti ir derinimo stadijoje rengtas juodraštis, kuris buvo naudojamas pokalbio metu. Remdamasi Aprašo 43 punkto nuostatomis, Komisija į posėdį iškvietė taip pat ir pareiškėjos tiesioginį vadovą, kuris pateikė paaiškinimus dėl atlikto vertinimo, paaiškinimus pateikė ir pati pareiškėja, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija galėjo būti suklaidinta.

24.       Pagal Aprašo 42 punktą Komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir Komisija nenagrinėja kitų tarnautojų vertinimų ir netiria tarnautojo konspiracinių teorijų, be to, Komisija net nėra tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo teisėtumo apeliacine tvarka tyrimą atliekantis subjektas. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Ginčo atveju tai buvo ir padaryta – visi Komisijos nariai balsavo vienbalsiai, o visos procedūros buvo atliktos laikantis VTĮ ir Aprašo reikalavimų.

25.       Teisės aktuose nėra griežtos ribos tarp vertinimo „gerai“ ir „labai gerai“, yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis galima atlikti tarnautojo vertinimą, tačiau nėra nustatytos tokių kriterijų svertinės reikšmės ir įtaka konkretaus įvertinimo parinkimui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus ir tarnautojo pareigybės aprašymą. Kiekvienas tarnautojas privalo tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir, jei jis jas tinkamai atlieka, jis vien tik dėl to neturi būti vertinamas „labai gerai“, nes taip veikti jį įpareigoja teisės aktai. Kai tarnautojas pareigas atlieka tinkamai, jis negali automatiškai tikėtis, kad vien tik dėl to jis bus vertinamas „labai gerai“. Nustačius pareiškėjos kvalifikacijos neatitikimus Aprašo 4 priede nustatytiems kriterijams, jos veikla vargu ar būtų vertinama „gerai“.

26.       Atsakovas atsiliepime į skundą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų atkreipė dėmesį, kad skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra visai kitos kategorijos bylose, kurių ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su šios bylos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl struktūrinių pertvarkymų realumo bei dėl VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintų garantijų pareigybių mažinimo atveju, kai atsakovui tenka pareiga pagrįsti objektyvias pasirinkimo atleisti konkretų darbuotoją priežastis, ir cituojama praktika bylose dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Ginčo atveju tokie klausimai nekyla, nes savivaldybės struktūros pertvarkymas neapsiribojo vien tik pareiškėjos vadovauto skyriaus pertvarka. Pareiškėjos pareigybė buvo faktiškai ir realiai panaikinta, nes skyrius, kuriam ji vadovavo, panaikintas, iš jo buvo suformuoti du savarankiški skyriai ir ne tik, nes dalis buvusio padalinio vykdomų funkcijų (ir darbuotojų) buvo perduota Tarybos ir mero sekretoriatui. Pareiškėjai buvo suteikta informacija apie visas esamas laisvas pareigybes, kurioms ji atitinka keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjos pageidautos užimti pareigybės nebuvo laisvos, jas kasmetinio vertinimo metu buvo pasiūlyta užimti kitiems tarnautojams. Į laisvas pareigybes pareiškėja turėjo lygias galimybes pretenduoti, tačiau ji savo laisva valia atsisakė, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą.

27.       Pareiškėjos skundo reikalavimas grąžinti pareiškėją į Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas yra ydingas ir atmestinas jau vien tik dėl to, kad tokios pareigos nebeegzistuoja nuo 2020 m. balandžio 1 d. Pareiškėja neprašo panaikinti Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T2-333 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“.

28.       (duomenys neskelbtini) skyrius Administracijos struktūroje nebeegzistuoja, todėl nebėra ir jo vadovo bei tokio vadovo funkcijų. (duomenys neskelbtini) skyriaus ir buvusių padalinių funkcijos praktiškai nebuvo panaikintos, tiesiog du poskyriai tapo savarankiškais ir nepriklausomais skyriais ir buvo atsisakyta jų kontrolę vykdžiusio padalinio kaip perteklinio. Dėl to dalies pareiškėjos vykdytų funkcijų visiškai atsisakyta, savarankiškų skyrių buvusios kontrolės niekas nebevykdo. Pareiškėja pati pripažįsta, kad padaliniai pasidalino jos skyriaus funkcijas, tačiau net ir dalis vieno iš padalinių funkcijų buvo perduota Tarybos ir mero sekretoriatui.

29.       Nauja Savivaldybės struktūra patvirtinta Tarybos sprendimu, todėl jau buvo galima organizuoti „atranką“, nes priešingu atveju procedūras tektų pradėti tik 2020 m. balandžio 1 d. ir iki jų baigimo savivaldybės darbas bei viešųjų paslaugų teikimas būtų visiškai sustojęs. Nepagrįstai pareiškėja mano, kad atitinkamos pareigos turėjo būti pasiūlytos tik jai, jei tokių pareigų pareigybės aprašymo reikalavimus atitinka ir kiti asmenys, be kita ko, kurių tarnybinė veikla iki Įsakymo priėmimo jau buvo įvertinta „labai gerai“. Nagrinėjamoje byloje sprendimai dėl šių asmenų į šias pareigas paskyrimo nėra skundžiami, todėl net hipotetiškai jų negalima kvestionuoti. Asmenys, kurių veikla buvo įvertinta „labai gerai“, gavo atitinkamus pasiūlymus, o asmenys, kurių veikla taip nebuvo įvertina, jų negavo. Vertinimus atliko Komisija, ne tik tiesioginis vadovas.

II.

30.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos V. V.-P. skundus atmetė, netenkino pareiškėjos ir atsakovo Administracijos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31.       Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl reikalavimų panaikinti Siūlymą ir Sprendimą, teismas nustatė, kad, pareiškėjai einant Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, pareiškėjos tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius, Siūlymu pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėja su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, todėl jos tarnybinė veikla buvo vertinama Komisijoje. Komisija 2020 m. vasario 19 d. posėdyje Sprendimu, įformintu 2020 m. vasario 20 d. protokolu Nr. ADM-88, nusprendė pareiškėjos tarnybinę veiklą taip pat įvertinti „gerai“. Komisija 2020 m. vasario 19 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. P11-1 (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2020 m. vasario 19 d., nurodė, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas – „gerai“.

32.       Teismas nurodė, kad pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Teismas aptarė VTĮ 27 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 13 ir 16 dalių nuostatas ir Aprašo 10.6–10.7, 16–17, 33–34, 41–50, 52–53 ir 56 punktų nuostatas, nurodė, jog iš šių VTĮ ir Aprašo nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, o paties valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prašymu – ir vertinimo komisija. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimus dėl tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo ar vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo įgyvendinimo. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu gali būti priimami trejopo pobūdžio aktai, t. y., pirma, valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo išvada, antra, vertinimo komisijos išvada ir, trečia, į pareigas valstybės tarnautoją priimančio asmens sprendimas. Tačiau ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiami ne visi iš jų.

33.       Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad vertinimo komisijos išvados bei atitinkami pasiūlymai patys, t. y. be VTĮ numatyto sprendimo dėl jų įgyvendinimo, nėra ABTĮ nustatyta tvarka skundžiami administraciniai aktai, pagal minėtas VTĮ ir Aprašo nuostatas tais atvejais, kai vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Teismo vertinimu, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui.

34.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Komisijos nebuvo teiktas joks pasiūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl galutinai dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Išvadoje ir būtent ši Išvada pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, tačiau pareiškėja Išvados neprašė panaikinti. Teismas nustatė, kad Išvada surašyta ir su ja pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2020 m. vasario 19 d. Paskutinė diena skundui dėl Išvados panaikinimo paduoti buvo 2020 m. kovo 19 d., tačiau pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis skundu į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 20 d., t. y. pareiškėja viena diena praleido terminą skundui paduoti, šio termino neprašė atnaujinti.

35.       Įvertinęs minėtas VTĮ ir Aprašo nuostatas, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas laikytinas tik procedūriniu–tarpiniu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, apibrėžtos VTĮ ir Apraše, aktu, kuris yra susietas su galutiniu tokios procedūros sprendimu (nagrinėjamu atveju – Išvada).

36.       Išklausęs Komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio garso įrašą (2020 m. vasario 20 d. protokolas Nr. ADM-88), teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal minėtas Aprašo nustatytas procedūras. Teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti Komisijos narių objektyvumu, o Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog Komisijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjos tiesioginio vadovo užpildytas Siūlymas, vyko pokalbis su pareiškėja, jai buvo užduodami klausimai ir išklausomi pareiškėjos atsakymai, susiję su tiesioginio vadovo nurodytomis aplinkybėmis ir pareiškėjos veikla 2019 metais, t. y. buvo imtasi teisės aktuose nustatytų priemonių, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti pareiškėjos (valstybės tarnautojos) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jai nustatytų užduočių 2019 metams vykdymo rezultatus.

37.       Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo posėdyje teigė, jog Administracijos direktoriui ir Komisijai buvo darytas politinis spaudimas dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo bei atleidimo iš pareigų, tai ji supratusi iš pokalbių su kitais savivaldybės darbuotojais, tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus jos teiginius.

38.       Vertindamas pareiškėjos reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo, teismas, be kita ko, nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. PI-602 pareiškėja 2013 m. liepos 8 d. priimta į karjeros valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos A lygio 14 kategorijos pareigas. Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4, 5 dalimis, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, DK 127 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgus į pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. raštą Nr. VS-1612 „Dėl siūlymo eiti pareigas“, pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Skundžiamu Įsakymu nurodyta išmokėti pareiškėjai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir trijų mėnesių pareiškėjos gauto darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

39.       Teismas pažymėjo, kad Tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyrius panaikinamas ir jo poskyriai tampa savarankiškais skyriais – Informacinių technologijų ir Klientų aptarnavimo skyriais bei kuriuo išspręsti kiti klausimai dėl Administracijos struktūros pakeitimo, nėra ginčijamas. Šios bylos ginčo objektais nėra L. K. ir D. K. tarnybinės veiklos vertinimas bei įsakymai dėl jų paskyrimo į minėtas pareigas, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjos teiginių apie L. K. ir D. K. paskyrimą į minėtas pareigas.

40.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai dėl jos panaikinamų pareigų buvo siūlytos Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigos. Pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad darbo užmokestis faktiškai būtų analogiškas jos gautam, šios siūlytos pareigos jos netenkino, nes ji nori (sutiktų) dirbti tik kurio nors Administracijos skyriaus vedėja. Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo ir Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigos buvo pasiūlytos tarnautojams, kurių tarnybinė veikla įvertinta geriau nei pareiškėjos. Pareiškėjai atsisakius siūlytų pareigų, ji skundžiamu Įsakymu atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

41.       Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjos skundo dalies dėl Įsakymo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjos grąžinimo į Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo. Teismas pažymėjo, kad net ir negalėtų būti realiai įvykdytas pareiškėjos reikalavimas grąžinti ją į Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, nes minėtas skyrius panaikintas, nebeliko ir to skyriaus vedėjo pareigų.

42.       Konstatavęs kad pareiškėjos skundas atmestinas, teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos – Administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisiniams klausimams, kylantiems jos veikloje spręsti, todėl atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat atmetė.

III.

43.       Pareiškėja V. V.-P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – skundus tenkinti. 

44.       Pareiškėja nurodo, kad administracinė byla pagal jos skundus 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta skubos tvarka, motyvuojant itin dideliu teismo užimtumu bei iš anksto apibrėžtu bylos išnagrinėjimui skirtinu laiku. Dėl šios priežasties pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdyje buvo stabdomi, nutraukiami, apsiribojant tik kai kurių klausimų pareiškėjai pateikimu, todėl pareiškėja negalėjo pateikti paaiškinimų, kuriuos buvo pasiruošusi pateikti, negalėjo paaiškinti visų aktualių ir reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių. Kaip parodo teismo sprendimo motyvai, toks bylos nagrinėjimo būdas turėjo tiesioginės įtakos tam, kad teismo sprendimas buvo priimtas netyrus ir nevertinus faktinių ginčo aplinkybių, nevertinus pareiškėjos surinktų ir pateiktų įrodymų, galiausiai, kaip esamas neegzistuojančias aplinkybes, jomis pagrindžiant teismo sprendimo išvadas. Pareiškėjos vertinimu, taip išnagrinėjus bylą priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėja nurodo, kad tame pačiame teisme su tuo pačiu atsakovu išnagrinėtoje byloje Nr. I-1088-243/2015 teismo vertintų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo apimtis sprendžiant dėl Komisijos atlikto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo (ne)teisėtumo, be kita ko, sukūrė ir pareiškėjos lūkesčius, kad jos pažeistos teisės bus ginamos jei ne analogišku būdu, tai bent jau taikant analogišką vertintinų įrodinėjimo priemonių mastą, įvertinant ir pasisakant dėl visų esminių tiek reikalavimą pagrindžiančių, tiek į reikalavimą atsikertančių aplinkybių ir jų reikšmės.

45.       Dėl teisines pasekmes sukeliančio administracinio teisės akto neskundimo pareiškėja nurodo, kad reikalavimo turinį sudarė Išvados, kuri pareiškėjai pateikta be jokių motyvų ir argumentacijos, be kita ko, įformintos 2020 m. vasario 20 d. Komisijos Protokolu, ginčijimas, t. y. pateiktu skundu pareiškėja ginčijo būtent netinkamą ir neteisėtą Išvadą, kuria jos tarnybinė veikla buvo įvertinta kriterijumi „gerai“. Netinkamas ar neteisingas reikalavimo formos pateikimas nėra pagrindas atsisakyti ginti pažeistą teisę, dėl kurios gynimo į teismą yra kreiptasi ir kurios pažeidimo turinys ir pagrindai yra aiškiai atskleisti. Pareiškėjos pateikto skundo dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo priėmimo klausimą sprendęs teismas, matydamas, kad administracinio skundo dalyku negali būti Komisijos priimtas sprendimas, o administracinio skundo dalyku laikytina tik Išvada, ir manydamas, kad toks pareiškėjos skundo reikalavimo formulavimas yra netinkamas, arba turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pateiktą skundą, taip neeliminuojant pareiškėjos galimybės iš naujo kreiptis į teismą, arba nustatyti terminą pateikto skundo trūkumams pašalinti, jeigu sprendė, kad skundo reikalavimas yra suformuluotas netinkamai. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos reikalavimo pagrindas buvo pakankamai aiškiai ir konkrečiai atskleistas ir suformuluotas, todėl teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėja Komisijos Išvados neskundė, laikytinas formaliu, nepagrįstu ir neteisėtu.

46.       Pareiškėja nurodo, kad ji skunde iš esmės sutapatino 2020 m. vasario 19 d. Išvadą ir sprendimą dėl šios Išvados patvirtinimo, įformintą 2020 m. vasario 20 d. Komisijos Protokole. Laikydama, kad pasekmes sukelia priimto sprendimo įforminimas oficialiame sprendime, oficialiame dokumente, pareiškėja kreipimosi į teismą galutiniu terminu laikė Komisijos sprendimo dėl Išvados patvirtinimo įforminimo momentą – 2020 m. vasario 20 d., t. y. galėjo sąžiningai klysti dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžios. Pareiškėja pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjos atstovas suformulavo ir pareiškė teismui prašymą, kad tokiu atveju, jei teismas vertintų, kad teisines pasekmes sukeliančia laikytina Komisijos Išvada, o ne Komisijos Protokolas, terminas šiai Išvadai ginčyti būtų atnaujintas minėtu pagrindu. Dėl tokio pareiškėjos pareikšto prašymo Savivaldybės atstovas pareiškė savo poziciją, su prašymu nesutiko, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad teisines pasekmes sukeliančia pripažįstant Išvadą, pareiškėja nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą.

47.       Pareiškėjos teigimu, joks garso įrašas teismo nebuvo išklausytas ir teismo sprendimas buvo pagrįstas formaliais teiginiais, kurių nepagrindžia bylos medžiaga. Visų pirma, garso įrašas patvirtina, kad Komisija net nesidomėjo ir nesiaiškino, kokia apimtimi ir kokia pareiškėjos tarnybinės veikla ir jos rezultatai turėjo ir galėjo būti vertinami, ir kokia apimtimi buvo vertinami tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėja metu, ir kokia apimtimi ir kontekste pareiškėjos veiklos vertinimas tiesioginio vadovo buvo pateiktas Komisijai. Antra, garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjai nedalyvavus Komisijos posėdžio dalyje, kuomet Komisijai paaiškinimą teikė jos tiesioginis vadovas, pareiškėja net nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kokiame kontekste jos tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje yra atliekamas. Trečia, garso įrašas patvirtina, kad jokios Komisijos, jos narių diskusijos, pokalbio dėl pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikacijos ir jai nustatytų užduočių 2019 metams vykdymo rezultatų nebuvo, vertinimo Komisijoje metu iš esmės buvo keliami klausimai tik dėl D. K., kaip pareiškėjos vadovauto poskyrio vadovo, vertinimo. Ketvirta, pokalbio garso įrašas patvirtina, kad jokio pareiškėjos tarnybinės veiklos nagrinėjimo, jokio pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, tarnybinės veiklos vertinimo, kaip atskiros vertinimo stadijos Komisijoje nebuvo. Nutraukus D. K. veiklos aptarimą, Komisija perėjo prie balsavimo, kurio metu vienbalsiai nutarė pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti kriterijumi „gerai“.

48.       Pareiškėja laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, kokie pareiškėjos tarnybinės veiklos uždaviniai buvo suformuluoti 2019 m. vasario 1 d. tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P27-309, į tai, kokia pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo apimtis ir aspektai buvo pateikti Komisijai, į tai, kad Komisija pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimo ir vertinimo visiškai neatliko, o tik formaliai patvirtino suformuluotą tiesioginio pareiškėjos vadovo poziciją dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, kuri buvo suformuluota tiesioginio Savivaldybės mero administracijos spaudimo Administracijos direktoriui pasekmėje (ką liudydamas išnagrinėtoje byloje iš esmės patvirtino ir buvęs Administracijos direktorius S. B.), teismas neturėjo pagrindo Komisijos atliktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą (kurio iš esmės nebuvo) laikyti tinkamu, pagrįstu ir teisėtu.

49.       Pareiškėjos teigimu, teismas netyrė ir nevertino jos atleidimo iš pareigų pagrindų (ne)buvimo, tvarkos ir procedūrų, taikytinų atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą pažeidimų, dėl ko priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad, kaip skunde buvo suformulavusi aptarto teisinio reguliavimo (VTĮ 49 str. 1 d., 51 str. 1 d. 9 p., DK 57 str. 1 d. 2 p., 3 d. 1, 2 p.) ir jo aiškinimo kontekste, priimant sprendimus dėl pareiškėjos atleidimo iš panaikinamų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų, buvo aktualu nustatyti: ar pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta faktiškai, ar pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo išdalintos ar priskirtos kitoms pareigybėms; ar pareiškėjai buvo suteikta informacija apie visas esamas laisvas lygiavertes pareigybes, kurioms keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka; ar pareiškėjai buvo sudarytos lygios galimybės kartu su kitais bendruosius ir specialiuosius reikalavimus laisvoms pareigybėms užimti pretenduojančiais tarnautojais pretenduoti į esamas laisvas pareigybes. Tačiau nė vieno iš nurodytų atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumą apibrėžiančių pagrindų bylą išnagrinėjęs teismas nevertino, dėl nė vieno iš jų net nepasisakė.

50.       Pareiškėja nurodo, kad, patvirtinus naują Administracijos struktūrą, (duomenys neskelbtini) skyriaus, atitinkamai ir jo vadovo funkcijų nebuvo atsisakyta. Skyriaus ir jo vadovo funkcijos buvo paskirstytos tarp naujai formuojamų Informacinių technologijų skyriaus, Klientų aptarnavimo skyriaus ir išplečiamo Bendrųjų reikalų skyriaus bei šių skyrių vadovų funkcijų. Esant pagrindui pripažinti faktinio pareigybės ir jai priskirtų funkcijų panaikinimo nebuvimą, toliau teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjai buvo suteikta informacija apie visas lygiavertes laisvas pareigybes, buvusias įspėjimo apie (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimą ir būsimą atleidimą iš pareigų ir tai, ar visiems į naujas ir / ar išplečiamas pareigybes pretenduojantiems tarnautojams buvo sudarytos lygios galimybės pretenduoti į esamas laisvas pareigybes. Iš 2020 m. kovo 20 d.–2020 m. kovo 30 d. pareiškėjos ir Administracijos direktoriaus susirašinėjimo matyti, kad pareiškėjai buvo siūloma užimti tik žemesnes pareigas. Naujai įsteigto Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo, išplečiamų funkcijų Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos, nors jos ir buvo laisvos, pareiškėjai nebuvo siūlomos, nors kaip matyti iš 2020 m. vasario 9 d. įsakymu PAD-11 patvirtinto Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4.1–4.8 punktų reglamentavimo, pareiškėja atitiko visus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus tarnautojui, pretenduojančiam užimti šią pareigybę. Kaip pareiškėjai tapo žinoma, nors Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigybė atsirado tik 2020 m. balandžio 1 d., ją jau 2020 m. vasario 19 d. Komisijos išvadoje buvo pasiūlyta užimti (duomenys neskelbtini) skyriaus vieno langelio ir e. paslaugų poskyrio vedėjai L. K., tokiu būdu, vienam iš valstybės tarnautojų netaikant jokių atrankos į laisvas pareigas kriterijų, suteikiant pirmenybės teisę užimti pareigas ir suponuojant negalimumą šias pareigas užimti siūlyti kitam valstybės tarnautojui – pareiškėjai.

51.       Pareiškėjos įspėjimo apie būsimą atleidimą iš pareigų momentu (2020 m. vasario 24 d.) laisvos ir neužimtos buvo ir išplečiamo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigos, kurios pasiūlytos vaiko priežiūros atostogose esančiai tarnautojai. Pareiškėjai siūlant formaliai žemesnes pareigas, 2020 m. vasario 3 d. pokalbio su tiesioginiu vadovu metu buvo paaiškinta, kad, faktiškai pažeminta pareigose, pareiškėja turės atlikti būtent Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigas (2020 m. vasario 3 d. pokalbio garso įrašas nuo 47:53 min.). Šios pareigos, į kurias pareiškėja turėjo galimybę pretenduoti, jai (pareiškėjai) nebuvo pasiūlytos, galimybės lygiaverčiai su kitais valstybės tarnautojais dalyvauti atrankoje į šias pareigas, pareiškėjai nebuvo sudarytos.

52.       Pareiškėjos teigimu, Administracija turėjo pareigą patvirtinti objektyvių atrankos kriterijų konkrečioms pareigoms užimti sąrašą ir taikyti tarnautojų atranką konkrečioms pareigoms pagal kiekvieno iš tarnautojų, pretenduojančių (turinčių teisę pretenduoti į laisvas pareigybes) kvalifikaciją, išsilavinimą, patirtį ir pan., užimti, tačiau tokia VTĮ įtvirtinta garantija pareiškėjai nebuvo taikyta, o bylą išnagrinėjęs teismas šiame kontekste Savivaldybės veiksmų neteisėtumo neįžvelgė. Tokiu būdu bylą išnagrinėjęs teismas, nesiaiškinęs naikinamos pareiškėjos pareigybės funkcijų, pareigų paskirstymo tarp kitų, iš jų ir naujai įsteigiamų skyrių vedėjų funkcijų ir pareigų aplinkybių, t. y. ekonominio tarnautojų mažinimo, nesprendė ir nevertino Savivaldybės veiksmų neteisėtumo nesiūlant pareiškėjai įspėjimo apie atleidimą iš pareigų laikotarpiu laisvų lygiaverčių pareigų, nesudarant galimybės pareiškėjai lygiomis su kitais tarnautojais teisėmis pretenduoti į laisvas lygiavertes pareigas, netinkamai aiškino ir taikė VTĮ 49 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą valstybės karjeros tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarką ir procedūras, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

53.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

54.       Atsakovas dėl pareiškėjos argumentų, kad administracinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta skubos tvarka, nurodo, kad pareiškėjos teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo varžomos. Pareiškėjai buvo sudarytos visos procesinės galimybės naudotis ABTĮ suteiktomis teisėmis. Tarpai tarp teismo posėdžių buvo gana ilgi. Dėl kiekvieno iš skundų buvo pateikti atsiliepimai, o vėliau sprendžiamas ir bylų sujungimo klausimas. Pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių teikti papildomus prašymus ar paaiškinimus, formuoti byloje strategiją. Pareiškėja galėjo tikslinti savo skundus, bet to nedarė. Po teismo posėdžio pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos teikti į bylą slapta darytus pokalbių garso įrašus su stenogramomis. Taip pat buvo patenkintas prašymas dėl liudytojo apklausos, suteikta galimybė jį apklausti ir tiesiogiai išklausyti. Teismo posėdyje teisė teikti prašymus, paaiškinimus, nuomonę bylos klausimais buvo suteikta net tik pareiškėjai, bet ir jos atstovui. Nei viena pareiškėjos procesinė teisė nebuvo apribota. Pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl esant jos teisių pažeidimui, galėjo teikti atitinkamas pastabas, pastebėjimus ar prašymus, tačiau to nedarė. Todėl negalima apeliuoti į tai, kad teismas pareiškėjos neva neišklausė. Parengiamojoje teismo posėdžio stadijoje bylą nagrinėjantis teismas informavo šalis apie papildomas taisykles, taikytinas dėl visuotinės pandemijos, tačiau tai niekaip nėra susiję su pareiškėjos materialinių ar procesinių teisių pažeidimu. Jei pareiškėja manė, kad turi daugiau ką pasakyti, ji turėjo teisę prašyti, kad bylos nagrinėjimas nebūtų baigiamas atitinkamą dieną, bet ji pati sutiko baigti bylos nagrinėjimą, jos atstovas jokių prieštaravimų tam neišreiškė.

55.       Dėl pareiškėjos argumentų, kad teismo sprendimas priimtas, netyrus ir nevertinus faktinių ginčo aplinkybių, atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kokia faktinė aplinkybė ir pareiškėjos pateiktas įrodymas nebuvo tirti ir įvertinti.

56.       Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, kad teismas turėjo spręsti ir praleisto termino atnaujinimo klausimą, kadangi pareiškėjos atstovas teismo posėdyje suformulavo ir pareiškė teismui tokį prašymą, atsakovas pažymi, kad klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo reikia spręsti ne įrodymų tyrimo pabaigoje ar per baigiamąsias kalbas, bet laiku. Anot pareiškėjos, teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą tam, kad būtų galima skųsti Komisijos Išvadą, bet skunde pareiškėja neprašė panaikinti Išvadą.

57.       Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos minima byla Nr. I-1088-243/2015 nesusijusi su šia byla (šalys sutampa), nes bylų ratio decidenti iš esmės skiriasi, pastarojoje prašoma panaikinti sprendimą dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir palikti turimą kvalifikacinę klasę, o ginčo atveju prašoma panaikinti Siūlymą ir Komisijos Protokolą. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 49 straipsnio 1 dalies bei DK 57 straipsnio nuostatų taikymo yra suformuota visai kitos kategorijos bylose, kurių ratio decidenti nesutampa su šios bylos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad Savivaldybės struktūros pertvarkymas buvo visą apimantis ir neapsiribojo vien tik pareiškėjos vadovauto skyriaus pertvarka. Realiai keltinas tik vienintelis klausimas – ar atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti pareiškėjai laisvas lygiavertes pareigas. Teismas nustatė, kad laisvų lygiaverčių pareigų nebuvo, o pareiškėjai nesutikus užimti kitų pareigų (net su tuo pačiu darbo užmokesčiu), jos atleidimas yra visiškai teisėtas.

58.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad iš 2020 m. kovo 20 d.–2020 m. kovo 30 d. pareiškėjos ir Administracijos direktoriaus susirašinėjimo matyti, jog pareiškėjai buvo siūloma užimti tik žemesnes pareigas. Atsakovas pažymi, kad minimo susirašinėjimo metu naujai įsteigtos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo, išplečiamų funkcijų Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos nebuvo laisvos, kadangi, kaip nurodo pati pareiškėja, jos jau buvo pasiūlytos kitam asmeniui. Pareiškėja bando apeliuoti ir į tai, kad, nors ši pareigybė buvo įsteigta tik 2020 m. balandžio 1 d., ją jau 2020 m. vasario 19 d. Komisijos Išvadoje buvo pasiūlyta užimti (duomenys neskelbtini) skyriaus vieno langelio ir e. paslaugų poskyrio vedėjai L. K. Atsakovas pažymi, kad nauja Savivaldybės struktūra Tarybos buvo patvirtinta dar 2019 m. lapkričio 28 d., vadinasi, jau buvo galima organizuoti „atranką“, nes priešingu atveju procedūras tektų pradėti tik 2020 m. balandžio 1 d. ir iki jų baigimo savivaldybės darbas bei viešųjų paslaugų teikimas būtų visiškai sustojęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

59.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos V. V.-P. skundų reikalavimai panaikinti atsakovo Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P27-336, Administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo (Komisijos posėdžio 2020 m. vasario 20 d. protokolas Nr. ADM-88) dalį dėl pareiškėjos (Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos) tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimo; Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P1-318 atleisti pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojos pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pagrįstumas ir teisėtumas.

60.       Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundų reikalavimai būtų patenkinti, teigdama, jog byla išnagrinėta pernelyg paviršutiniškai, nevertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, jog priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Siūlymą ir Sprendimą

61.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai einant Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, pareiškėjos tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius Siūlymu pareiškėjos tarnybinę veiklą 2019 metais įvertino „gerai“. Pareiškėja su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, todėl jos tarnybinė veikla buvo vertinama Komisijoje. Komisija 2020 m. vasario 19 d. posėdyje Sprendimu, įformintu 2020 m. vasario 20 d. protokolu Nr. ADM-88, nusprendė pareiškėjos tarnybinę veiklą taip pat įvertinti „gerai“. Komisija 2020 m. vasario 19 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. P11-1, su kuria pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2020 m. vasario 19 d., nurodė, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas – „gerai“.

62.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus dėl Siūlymo ir Sprendimo panaikinimo (skundo dalykas) ir nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), konstatavo, jog pareiškėja nesutinka su Komisijos atliktu jos (pareiškėjos) tarnybinės veiklos vertinimu. 

63.       Byloje taip pat nustatyta, kad Komisija neteikė jokio pasiūlymo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, t. y. galutinai dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Komisijos Išvadoje ir būtent ši Išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

64.       Ši pirmosios instancijos teismo pozicija pagrįsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-544-556/2017; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-639-756/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-556/2020), kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima, reiškia, jog šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą.

65.       Pirmosios instancijos teismas netenkino minėtų skundo reikalavimų, nustatęs, kad Sprendimas laikytinas procedūriniu–tarpiniu dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatyme ir Apraše, aktu, kuris yra susietas su galutiniu tokios procedūros sprendimu (nagrinėjamu atveju – Išvada), dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Komisijos Išvadoje ir būtent ši Išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, o jai teisines pasekmes sukeliančios Išvados ji neskundžia ir neprašo jos panaikinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad Administracijos direktoriui ir Komisijai buvo darytas politinis spaudimas dėl jos (pareiškėjos) tarnybinės veiklos vertinimo bei atleidimo iš pareigų, o iš Komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio garso įrašo (2020 m. vasario 20 d. protokolas Nr. ADM-88) nustatė, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal Aprašo nustatytas procedūras (Komisijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjos tiesioginio vadovo užpildytas Siūlymas, vyko pokalbis su pareiškėja, jai buvo užduodami klausimai ir išklausomi pareiškėjos atsakymai, susiję su tiesioginio vadovo nurodytomis aplinkybėmis ir pareiškėjos veikla 2019 metais, t. y. buvo imtasi teisės aktuose nustatytų priemonių, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti pareiškėjos (valstybės tarnautojos) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jai nustatytų užduočių 2019 metams vykdymo rezultatus).

66.       Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Siūlymą ir Sprendimą, kurie yra tarpiniai valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dokumentai ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, atmetė šiuos reikalavimus, nenagrinėjo Komisijos Išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas Išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, taip pat konstatavo, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Išvados pripažinimo neteisėta pateikti ir nepareiškė prašymo dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo. 

67.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020). Teismų praktikoje bylos (jų dalys) dėl skundų reikalavimų, kuriais yra ginčijami tarpiniai valstybės tarnautojų (pareigūnų) vertinimo procedūros aktai, nutraukiamos, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, o šie tarpiniai dokumentai (jų pagrįstumas ir teistumas) vertinami kaip galutinio sprendimo sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-484-492/2021).

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią teisinę situaciją, kai buvo priimti ir nagrinėjami pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis ji iš esmės ir ginčijo Komisijos Išvadą, skundo reikalavimai panaikinti Išvados sudėtines dalis, tai, kad Išvados sudėtinė dalis (Sprendimas) buvo įforminta 2020 m. vasario 20 d. protokole, o Sprendimo ir Išvados esmė yra ta pati, t. y. pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta – „gerai“, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėja skundžia Išvadą.

69.       ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

70.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja ginčija jos veiklos įvertinimą tuo aspektu, jog jos veiklos vertinimo procedūros metu buvo pažeistos jos teisės, tačiau pareiškė reikalavimus dėl aktų, kurie negali būti šios bylos dalyku ir nagrinėjami teisme, o tam, kad būtų apgintos pareiškėjos skunde nurodomos teisės, turi būti pareikštas reikalavimas dėl Išvados panaikinimo, turėjo pareiškėjai nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta, o reikalavimai priimti ir nagrinėjami, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir dėl Išvados panaikinimo. Nors pareiškėjos skunde nesuformuluotas reikalavimas dėl Išvados, kuri atitinka ir Sprendimo esmę, panaikinimo, tačiau kaip jau buvo minėta, teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

71.       Dėl praleisto termino ginčyti Išvadą pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 20 d. (skundas teisme registruotas 2020 m. kovo 24 d.). Vertinant, ar pareiškėja, kreipdamasi su skundu 2020 m. kovo 20 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Išvadą, kurią gavo 2020 m. vasario 19 d., pirmiausia pažymėtina, kad Išvadoje nėra nurodyta jos apskundimo tvarka ir terminai, Išvadoje nėra motyvų ir argumentacijos.

72.       Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju (pareigūnu) ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu komisijos nariai aptaria valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-629/2019; kt.).

73.       Pareiškėja ginčijo Komisijos Sprendimą, kuris būtent ir yra Išvados motyvuojamoji dalis, ir turi būti vertinamas kartu su Išvada (yra Išvados sudėtinė dalis), Sprendimas yra Protokole, surašytame 2020 m. vasario 20 d., todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Išvadą.

74.       Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal pareiškėjos skundą nenagrinėjo ir nesprendė Išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, yra pagrįsti, todėl sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Siūlymo ir Sprendimo panaikinimo ir atsisakyta nagrinėti Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, panaikinama. 

75.       Teismų praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatų, reguliuojančių vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2600-438/2021).

76.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių Komisija turėjo pripažinti, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra nepagrįsta.

77.       Pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas pareiškėjos skundo argumentų, kuriais ginčijama tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir Komisijos atlikta šios išvados patikra, apsiribojo formaliu nurodymu, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal sprendime aptartas Aprašo nustatytas procedūras. 

78.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias jai suformuluotais uždaviniais ir jų visišku realizavimu, su jos veikla 2019 m. sausio 4 d. – 2019 m. spalio 7 d. laikotarpiu, kai ji iš esmės vadovavo dviem padaliniams, taip pat aplinkybes apie nepagrįstus konkrečius tiesioginio vadovo vertinimus: „visapusiškumo trūkumą“ ir „per lėtą strateginių darbų atlikimą“, vertinant pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; pastabas: „Lyderystės strateginiams projektams pritrūko“, „Dirbti reikėtų laikantis galiojančios administracijos struktūros“, „Lėtai, neaiškiai suformuluojami tikslai“, „Tiesioginis vadovas apie siūlomus sprendinius turėtų sužinoti pirmas“, nurodant, kad pareiškėja neatitinka vertinimo kriterijui – lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, analizė ir pagrindimas bei komunikacija ir viešieji ryšiai. Taip pat pareiškėja nurodo atsikirtimus į tiesioginio vadovo Komisijos posėdyje išsakytus pareiškėjos veiklos vertinimus.

79.       Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjos argumentus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

80.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai, nagrinėjant skundą dėl Siūlymo ir Sprendimo panaikinimo (nenagrinėjant Išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimo) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). 

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P1-318

81.       Byloje nustatyta, kad Įsakymu vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė), pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų (pareigybės lygis – A, kategorija – 14). Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-333 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta naujoji Administracijos struktūra: panaikintas (duomenys neskelbtini) skyrius, o jo poskyriai tampa savarankiškais skyriais – Informacinių technologijų ir Klientų aptarnavimo skyriais, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaldume esančios viešųjų ryšių srityje dirbančių specialistų pareigybės perkeliamos į Tarybos ir mero sekretoriatą, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybė panaikinama, t. y. du pareiškėjos vadovauto skyriaus padaliniai tampa savarankiškais skyriais, dalis padalinio vykdomų funkcijų (ir darbuotojų) perduodama Tarybos ir mero sekretoriatui. Bendrasis skyrius suformuotas sujungus tris skyrius: Archyvų skyrių, Ūkio skyrių ir Dokumentų valdymo skyrių, taip pat pertvarkyti ir kiti Administracijos skyriai. Tarybos sprendimu nustatyta, kad sprendimas dėl Administracijos naujosios struktūros patvirtinimo įsigalioja nuo 2020 m. balandžio 1 d. Pareiškėja apie pareigybės panaikinimą įspėta 2020 m. vasario 24 d. Pareiškėjai 2020 m. kovo 20 d. pranešimu pasiūlyta nuo 2020 m. balandžio 1 d. eiti Administracijos Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau pareiškėja šio pasiūlymo atsisakė. 

82.       Pareiškėja skundą dėl Įsakymo panaikinimo grindė tuo, kad Tarybos sprendimu nebuvo atsisakyta (duomenys neskelbtini) skyriaus ir jo vadovo funkcijų, skyriaus ir vadovo funkcijos buvo paskirstytos tarp naujai formuojamų Informacinių technologijų skyriaus, Klientų aptarnavimo skyriaus ir išplečiamo Bendrųjų reikalų skyriaus bei šių skyrių vadovų, panaikinant pareiškėjos pareigybę buvo įsteigta ne mažiau kaip 2 naujos pareigybės (naujai formuojamų skyrių vadovų, t. y. nebuvo realaus pareiškėjos pareigybės panaikinimo); pareiškėja atitiko tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus Klientų aptarnavimo skyrius vedėjo pareigybės ir Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymuose.

83.       Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio bylose yra konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą (buvęs 44 str. 1 d. 9 p.) nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užtenka mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Taip pat byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019; kt.).

84.       Darbdavys turi pareigą valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-272/2013; 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017).

85.       Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (buvusi 43 str. 1 d.) įtvirtintos valstybės tarnautojo garantijos tęsti tarnybą užtikrinimas siejamas su šių aplinkybių visuma: iki valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo valstybės institucijoje (įstaigoje) yra laisvos (atsiranda laisvos) pareigos; valstybės tarnautojas yra tinkamas šias pareigas užimti (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus); šios pareigos tinkamai pasiūlomos valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama; valstybės tarnautojui sutikus, jis paskiriamas eiti šias pareigas. Įrodinėjimo našta, kad buvo užtikrinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas, tenka valstybės įstaigai (institucijai), iš kurios atleistas valstybės tarnautojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017).

86.       Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, todėl taikytinos DK 57 straipsnio 3 ir 4 dalys; darbuotojams (valstybės tarnautojams) pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, nustatyta DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose, taikoma tais atvejais, kai atrankos procedūrų metu taikant darbdavio nustatytus atrankos kriterijus konstatuojama, kad pretendentų kvalifikacija yra vienoda (šiuo aspektu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1269-415/2020).

87.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmiau nurodyti Administracijos struktūriniai pertvarkymai yra realūs, o dėl šių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė. 

88.       Vertinant pareiškėjos argumentus, kad jos pareigybė nebuvo panaikinta, pažymėtina, jog tiek iš atsakovo pateiktų dokumentų, susijusių su visa Administracijos struktūros pertvarka, tiek ir iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių apie buvusio (duomenys neskelbtini) skyriaus ir jo vadovo paskirstytas funkcijas tarp naujai formuojamų trijų naujų skyrių ir jų vadovų, yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos pareigybė ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja) buvo panaikinta, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos vykdytos funkcijos nebuvo perkeltos kitai naujai įsteigtai pareigybei.

89.       Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018; kt.); kad funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (2021 m. vasario 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2463-822/2021; kt.).

90.       Nagrinėjant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas, vykdydamas Administracijos struktūros pertvarkymą, dėl kurios buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, neužtikrino jai garantijos būti paskirtai į kitas lygiavertes pareigas, akcentuotina, kad pagal bylos duomenis atsakovas nebuvo patvirtinęs atleidžiamų valstybės tarnautojų atrankos kriterijų, taip pat nebuvo nustatęs, kriterijų, pagal kuriuos bus vertinami pretendentai, siekiantys užimti naujai steigiamas pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus, nesiaiškino, ar buvo mažinamas pareigybių skaičius, ir dėl kokių priežasčių, jei buvo mažinamas pareigybių skaičius, nebuvo nustatyti atrankos kriterijai.

91.       Pareiškėja byloje įrodinėja, kad jai turėjo būti pasiūlytos užimti naujai nuo 2020 m. balandžio 1 d. steigiamos Klientų aptarnavimo skyriaus ir Bendrojo skyriaus vadovų pareigos, kurios yra lygiavertės jos užimtoms pareigoms ir atitinka jos turimą kvalifikaciją ir patirtį. Iš atsakovo papildomų rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, nustatyta, kad Administracijos vadovas Klientų aptarnavimo skyriaus vadovės pareigas pasiūlė užimti L. K., remdamasis Komisijos 2020 m. vasario 19 d. išvada, kuria L. K. buvo pasiūlytos šios pareigos. Bendrojo skyriaus vedėjos pareigos buvo pasiūlytos Ž. T., kuri nuo 2006 m. spalio 17 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis – A, kategorija – 9), atsižvelgiant į jos darbo patirtį, darbo stažą. Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. PAD-39.

92.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl jos galimybės užimti Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas, todėl priimtas sprendimas dėl Įsakymo negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai negalėjo būti pasiūlyta užimti Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos pareigas dėl to, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, o L. K. tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, o tai reiškia, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos skundo reikalavimu dėl Išvados panaikinimo.

93.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo negali būti pripažinta teisinga, nes nėra išnagrinėtos ir įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos atleidimu iš pareigų (ar pareiškėjai tinkamai buvo užtikrinta Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta garantija tęsti tarnybą). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Įsakymo panaikinama ir ši bylos dalis taip pat perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). 

Dėl prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas

94.       Kadangi byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl šioje proceso stadijoje nenagrinėjami bylos šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. V.-P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė