ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams gautas ieškovės A. J. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko J. L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš atsakovo V. E. L.-B. per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų išvestinių reikalavimų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo, be kita ko, nesutiko su tuo, kad ši byla dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų ieškovės pareikštų reikalavimų būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, nes jurisdikciją nagrinėti šią bylą turi ne Lietuvos Respublikos, o Prancūzijos Respublikos teismas. Atsakovas remdamasis CPK 782 str. prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

2020 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teismas atsakovo prašymo žodine nutartimi netenkino ir nurodė, kad teisinio pagrindo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą nėra.

Atsakovas su 2020 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nesutiko ir 2020 m. birželio 26 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. žodinę nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 panaikinti ir visiškai patenkinti atsakovo prašymą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. žodinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 atsisakė priimti, grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. žodine nutartimi atsisakius tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, todėl minėtos nutarties skųsti atskiruoju skundu nėra galima.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. E. L.-B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo V. E. L.-B., gimusio 1989 m. birželio 24 d., 2020 m. birželio 25 d. atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažinta, jog nutartis ir (ar) teisėjo rezoliucija, kuria netenkinamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-971-196/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018). Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis naujausia teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012) teismo procesiniai sprendimai, kuriais išsprendžiamas klausimas dėl tarptautinės jurisdikcijos, yra skundžiami apeliacine tvarka, kadangi jie CPK 334 str. 1 d. 2 p. prasme užkerta kelią tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teismuose.

Ieškovė A. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto V. E. L.-B. 2020 m. liepos 9 d. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o priėmus apelianto 2020 m. liepos 9 d. atskirąjį skundą, atmesti apelianto 2020 m. birželio 25 d. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Priimdamas 2020 m. birželio 25 d. atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismas būtų kvestionavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą 2020 m. birželio 9 d. susijusioje civilinėje byloje eN2-2683-852/2020, kurioje pasisakyta dėl ieškovės ir bendro šalių vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, o taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. civilinėje byloje e2-1247-236/2020 priimtą ir jau įsiteisėjusią bei neskundžiamą nutartį, kurioje taip pat aptarti ieškovės bei vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bylos teismingumo Kauno apylinkės teismui klausimai. Minėtuose teismuose buvo nagrinėjamas su šia byla susijęs šalių ginčas, inicijuotas atsakovo prieš ieškovę, dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išdavimo. Teismai spręsdami ginčą kartu pasisakė tiek dėl vaiko ir ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos, tiek dėl vaiko teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. Kauno apylinkės teismui priėmus atsakovo 2020 m. birželio 25 d. atskirąjį skundą būtų sudarytos prielaidos iš naujo Kauno apygardos teismui vertinti faktines bendro šalių gyvenimo aplinkybes, nors šios aplinkybės jau buvo analogiškai išdėstytos minėtiems teismams, buvo detaliai išanalizuotos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo ir dėl jų buvo pasisakyta neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Kauno apylinkės teismas remdamasis CPK 334 str. 2 d. nuostatomis konstatavo, kad 2020 m. birželio 18 d. žodine nutartimi atsisakius tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo užkirsta galimybė ir tolesnei bylos eigai. Atsakovas nesutikdamas su tokiu išaiškinimu nepagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į CPK 334 str. 1 d. 2 p., sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą, reikšminga įvertinti, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, o teismo procesiniai sprendimai, kuriais išsprendžiamas klausimas dėl tarptautinės jurisdikcijos, yra skundžiami apeliacine tvarka, kadangi CPK 334 str. 1 d. 2 p. prasme užkerta kelią tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teismuose. Manytina, kad tokia Kauno apylinkės teismo nutartis neužkerta kelio ne tik bylos eigai Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, nes Prancūzijos teismas yra pasisakęs, kad analogišką bylą nagrinėti jis nekompetentingas, t. y. Prancūzijos teismas yra atsisakęs savo jurisdikcijos Kauno apylinkės teismo naudai, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą. Taigi, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Prancūzijos teismas palaiko ieškovės poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams.

Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas apskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. protokoline nutartimi atsisakius tenkinti atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, todėl atitinkamai dėl tokios nutarties atskirasis skundas nėra galimas, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos tarp Lietuvos Respublikos teismų ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismų klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant, ar konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybė patenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas CPK 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių ji būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016 nurodyta, kad CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti aiškinamas plečiamai. Teismas nurodė, kad plečiamąjį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus lemia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas yra itin svarbus ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju tai gali lemti neefektyvų procesą, kuomet pirmosios instancijos teismui ginčą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimą dėl netinkamai išspręsto jurisdikcijos klausimo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovės, teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, apskundimo apeliacine tvarka galimybė šioje nutartyje grindžiama ne būsimo teismo sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje galimybėmis, o paties teismo proceso neteisėtumu tuo atveju, jei tarptautinės jurisdikcijos klausimas yra išsprendžiamas neteisingai, t. y. tokio pažeidimo esmingumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016).

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad, pripažinus tam tikros valstybės teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, tai kartu reiškia, kad ginčo nagrinėjimui bus taikomi teismo vietos valstybės civilinio proceso įstatymai. Taigi, tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas, be kita ko, lemia šalių procesinių teisių apimtį. Dėl šios priežasties tarptautinės jurisdikcijos taisyklių pažeidimas negali būti laikomas neesminiu procesiniu pažeidimu. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nustato, kad tarptautinės jurisdikcijos klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas neteisingai, ginčijamas sprendimas vien šiuo pagrindu (dėl neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams) yra panaikinamas ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtas nepriklausomai nuo to, ar neteisingai buvo išspręstas jurisdikcijos tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių narių, ar jurisdikcijos tarp Europos Sąjungos valstybės narės ir ne Europos Sąjungos valstybės narės teismų. Šiuo aspektu tarptautinės jurisdikcijos klausimas skiriasi nuo bylos teismingumo tarp nacionalinių teismų klausimo, kurį išsprendus neteisingai toks pažeidimas dažniausiai patektų į neesminių procesinių pažeidimų, savaime nelemiančių teismo sprendimo negaliojimo, kategoriją (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-93-302/2020 pakartota šios nutarties 12-15 punktuose nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, ir nurodyta, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas sprendžia klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu būtų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-93-302/2020).

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartis yra naikintina, kadangi atskirojo skundo dėl 2020 m. birželio 18 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės spręsti šio klausimo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti.

Grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti V. E. L.-B. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                         Danutė Burbulienė