Administracinė byla Nr. eA-276-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. ir Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas patikslintu skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – ir Ministras Pirmininkas) (duomenys neskelbtini) potvarkį (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo“ (toliau – Potvarkis (duomenys neskelbtini)) ir visus šiuo potvarkiu sudarytos komisijos priimtus protokolinius sprendimus bei šių protokolinių sprendimų pagrindu priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimus. Šio prašymo netenkinimo atveju prašė panaikinti konkurso, kurio skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir konkursas), komisijos protokolinio sprendimo dalį, kuria konkurso nugalėtoja pripažinta V. V. ir įpareigoti konkurso komisiją priimti sprendimą dėl jo paskyrimo į (duomenys neskelbtini) pareigas ir jį pripažinti konkurso laimėtoju. Pareiškėjas taip pat reiškė procesinius prašymus: 1) skirti fonoskopinę konkurso garso įrašo ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui; 2) skirti konkurso klausimų ir dviejų konkurso dalyvių – A. S. ir V. V. – atsakymų į užduotus klausimus turinio ekspertizę, pavedant ją atlikti dr. A. B.; 3) išreikalauti iš Kanceliarijos (duomenys neskelbtini) įvykusio konkurso egzamino žodžiu eigos pilną (visų pretendentų apklausos ir eigos) skaitmeninį garso įrašą; liudytojais byloje kviesti V. Ž. ir D. N.; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) konkurso dalyvių V. Ž. ir D. N. duomenis ir / ar darbo vietos adresus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš kurių buvo atleistas suėjus 4 metų kadencijos terminui. Kanceliarija (duomenys neskelbtini) Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) svetainėje www.vtd.lt paskelbė skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskelbtas konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas kitai kadencijai. Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta  konkurso komisija. Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Vyriausybė (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo“, pagal kurio 1 punktą nuspręsta atleisti (duomenys neskelbtini) R. Š. iš (duomenys neskelbtini) pareigų, o pagal Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą yra pavesta komisijai vykdyti konkursą į (duomenys neskelbtini)pareigas (duomenys neskelbtini)
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais motyvais:
1. jo atžvilgiu buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 punktas, nes pagal šią nuostatą sprendimas dėl konkurso į įstaigos vadovo pareigas organizavimo turi būti priimtas per mėnesį nuo tos dienos, kurią jos tampa laisvos. Šiuo atveju Ministro Pirmininko Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pareigos buvo užimtos ir dar nebuvo sprendimo atleisti jį iš šių pareigų. Sprendimą dėl konkurso organizavimo Ministras Pirmininkas priėmė vėliau, nei Kanceliarija savarankiškai pradėjo priėmimo į pareigas procedūrą, t. y. Kanceliarija galėjo pradėti organizuoti konkursą tik po to, kai Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas priima sprendimą dėl konkurso organizavimo.
2. yra pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 10 straipsnio 6 ir 9 dalys, nes į bylą nėra pateiktas Ministro Pirmininko prašymas VTD arba jo įgaliojimas kitam asmeniui paskelbti konkursą. Nesant šių dokumentų, yra pagrindo vertinti, kad konkursą vykdė neįgaliotas asmuo – Kanceliarija. Be to, sąlyga „konkurso vykdymas per LR Vyriausybės kanceliariją“ nebuvo įgyvendinta VTD tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbus skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) su įrašu, kad konkursą organizuojanti įstaiga yra Kanceliarija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 22 straipsnio 14 punktą ir Aprašo 3.2 papunktį konkursą organizuojanti įstaiga gali būti tik LR Vyriausybė, o ne Kanceliarija, todėl logiška, kad ne Vyriausybės kancleris įsakymu, o Ministras Pirmininkas savo potvarkiu sudarė komisiją ir pavedė šiai komisijai vykdyti konkursą į (duomenys neskelbtini)pareigas.
3. į komisijos sudėtį buvo įtrauktas narys – (duomenys neskelbtini), kuri nėra Kanceliarijos darbuotoja. Ši aplinkybė rodė komisijos tarpžinybiškumą, o faktas, kad komisijos pirmininku paskiriamas Vyriausybės kancleris, eliminuoja galimybę šiam pareigūnui pavesti pačiam patvirtinti komisijos sudėtį ir sureikšmina šiai komisijai keliamas užduotis, t. y. vykdyti konkursus į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) Kadangi Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 5 dalis expressis verbis nustato, kad tik Vyriausybė gali nustatyti tokios komisijos užduotis, o Ministras Pirmininkas gali pavesti „patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį“, pareiškėjui buvo akivaizdu, kad Ministras Pirmininkas Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktu nustatęs komisijai keliamas užduotis veikė ultra vires ir viršijo Vyriausybės įstatyme expressis verbis nustatytus įgaliojimus (potvarkis buvo priimtas dar nesant sprendimo atlaisvinti darbo vietą), todėl potvarkio 3 punktą vertino kaip neteisėtą ir naikintiną.
4. pirmą ir antrą vietą užėmusių konkurso dalyvių gautų balų skirtumas buvo minimalus (laimėtoja V. V. surinko 8,6 balo, o pareiškėjas – 8,5 balo), tačiau konkurso laimėtoja pripažinta V. V., kuri iš 10 komisijos narių klausimų mažiausiai į vieną atsakė klaidingai. Konkurso garso įrašas nevientisas, neautentiškas ir nenuoseklus, jo trukmė (3 val. 9 min. 12 s.) nesutampa su komisijos posėdžio darbo trukme (4 val.), nors garso įrašas privalo fiksuoti visą posėdį – nuo pradžios iki pabaigos, o ne atskiras dalis. Garso įraše nėra duomenų apie komisijos narių susitarimą vertinti visus konkretaus pretendento atsakymus ,,0,5 balo žingsniu“. Toks susitarimas pareiškėjo nuomone pažeidė Aprašo 63 punkte įtvirtintą individualaus vertinimo principą bei neatitiko nurodytos atsakymų vertinimo skalės (nuo 1 iki 10 balų). Taip pat, pareiškėjas įžvelgė netarnybinio pobūdžio sąsajas tarp komisijos narių ir stebėtojų teisėmis konkurse dalyvavusių asmenų.
5. komisija netinkamai įvertino pretendentų atsakymus, nes iš komisijos posėdžio garso įrašo girdėjosi, kad konkurso laimėtoja neteisingai atsakė į jai užduotą klausimą apie (duomenys neskelbtini) misiją. Pretendentei V. V. atsakinėjant į komisijos narių klausimus garso įraše girdėti, kad kiti du komisijos nariai kalbasi tarpusavyje, todėl galima daryti išvadą, kad jie nesidomėjo atsakymų į klausimus turiniu, bet turėjo išankstinę nuostatą dėl vertinimo. Vertinant pretendentų atsakymų į klausimus išsamumą, pareiškėjas į klausimus atsakinėjo 32 minutes, o pretendentė V. V. – 17 minučių.
6. Pareiškėjas įsitikinęs, kad šiuo atveju gintina teisė būti įvertintu pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas, t. y. pagal konkurso komisijos nustatytą pretendentų atsakymų į klausimus teisingumo ir išsamumo kriterijus. Turi būti akcentuotini: komisijos užduodamų klausimų turinio ir atsakymų į juos objektyvumo vertinimo kriterijai; teisė į nešališką ir objektyvų vertinimą; konkurso skaidrumo principas.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslinto skundo reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad pagal teismų praktiką teismas turi teisę vertinti konkurso komisijos darbą diskrecijos ribų peržengimo aspektu. Jei klausimas neturi vienareikšmiško atsakymo, neaišku, kaip komisijos nariai gali vertinti atsakymo teisingumą. Iš 10 Komisijos užduodamų klausimų tik 4 buvo tiesiogiai susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Komisijos nariai turėjo užduoti konkretesnius klausimus, tiesiogiai susijusius su atliekamomis pareigomis, o ne bendro pobūdžio, susijusius su valstybės tarnyba apskritai. Pareiškėjas nurodė, kad kai kurie klausimai buvo klaidinantys, nes neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) sąvokų. Klausimą apie Vilniaus regioną, jo teigiamybes ir neigiamybes pareiškėjas vertino kaip nesusijusį su (duomenys neskelbtini) pareigomis. Nesusijusiais klausimais taip pat buvo nepatenkinti ir kiti pretendentai. Pareiškėjas įsitikinęs, kad esminiai pažeidimai buvo tie, kad konkursą paskelbė neįgaliotas asmuo pagal žodinį pavedimą, komisijos darbe dalyvavo ne vien Kanceliarijos darbuotojai, du klausimai neturi vienareikšmiško atsakymo, komisijos sutartas vertinimo balų ,,žingsnis“ po 0,5 balo neteisėtas, apribojo komisijos narių individualų vertinimą. Vertinimo amplitudė tarp komisijos narių labai skiriasi, jie negalėjo vertinti visumos. Protokole nebuvo nurodyta, kad konkursą stebėjo VTD atstovas L. B., tai matyti tik iš jo priedo. Garso įrašas nevientisas.
5. Atsakovas Kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, bylos medžiagą pripažinti nevieša.
6. Atsakovas Kanceliarija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas. (duomenys neskelbtini) įvyko konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas, kurio laimėtoja buvo pripažinta V. V. ir ji (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nutarimu Nr. 204 nuo (duomenys neskelbtini) ketverių metų kadencijai buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas konkurso metu užėmė antrąją vietą. Konkurso metu komisijos darbe stebėtojo teisėmis dalyvavo VTD atstovas. (duomenys neskelbtini) VTD pateikė išvadą Nr. 27L-140, kurioje konstatavo, kad konkurso metu Apraše įtvirtintų procedūrų pažeidimų nenustatyta.
7. Atsakovas nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė šiais motyvais:
1. Konkursas vyko laikantis Aprašo nustatytos tvarkos, buvo paskelbtas Ministro Pirmininko pavedimu po to, kai Kanceliarijos darbuotoja per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą išsiuntė VTD prašymą skelbti konkursą. Tokią tvarką nustato VTĮ 10 straipsnio 6 dalis, Aprašo 18, 19 punktai, Vyriausybės įstatymo 441 straipsnis ir Kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, 8 ir 9 punktai. Konkursas vykdomas per Kanceliariją.
2. vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas klaidingai interpretavo pavedimo organizuoti konkursą ir konkurso komisijos sudarymo nuostatas. Teisės aktais pavedimas organizuoti konkursą nebūtinai turi būti įformintas raštu. Konkrečiu atveju pavedimas Kanceliarijai organizuoti konkursą pagal nusistovėjusią praktiką buvo duotas žodžiu. Be to, pareiškėjas skunde nepagrįstai supainiojo konkurso procedūrą, sutapatindamas pavedimą organizuoti konkursą ir konkurso komisijos sudarymą.
3. pareiškėjas Aprašo 18 punktą aiškino siaurinamai. Šios normos tikslas – apriboti ilgą laiką neužimtų pareigybių skaičių imperatyviai nustatant, kad konkursai turi būti organizuojami ne vėliau kaip per mėnesį nuo tada, kai pareigybė tampa laisva. Be to, (duomenys neskelbtini) yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams, kadencija negali būti pratęsta ir jos pabaigos data yra žinoma iš anksto. Kadangi konkurso organizavimas į įstaigos vadovo pareigas įprastai užtrunka iki 2,5 mėnesio, tikslinga priėmimo į pareigas procedūras pradėti kadencijos pabaigoje, kad pareigybė nebūtu neužimta ilgą laiką.
4. konkurso komisija nėra Vyriausybės komisija, kurios būna sudaromos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose Vyriausybei pavestas galias. Ne visos konkurso komisijos yra sudaromos Vyriausybės skiriamiems valstybės tarnautojams priimti į pareigas. Todėl nustatyti atskirą darbo organizavimo tvarką, statusą, nei konkurso komisijų į kitas pareigybes, būtų nelogiška.
5. pareiškėjas skundu ginčija pretendentų atsakymų teisingumą, išsamumą ir jų įvertinimą ir prašo pripažinti jį konkurso laimėtoju, t. y. prašo atlikti veiksmus, pagal teismų praktiką nepriskirtus administraciniams teismams.
6. skundo teiginiai, jog konkurso komisijos pirmininkas nevertino teisinių pretendentams užduotų klausimų, konkurso laimėtoją sieja netarnybinio pobūdžio santykiai su komisijos nariais ar tai, kad komisija buvo neteisėtai susitarusi dėl pretendentų vertinimo, yra pareiškėjo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti samprotavimai, neteisingas situacijos interpretavimas, siekis klaidinti teismą. Pretendentams komisijos narių parašytų balų maži skirtumai rodo, kad komisijos nariai vertino visus konkretaus pretendento atsakymus, neišskirdami vieno ar kito atsakymo. Jei komisijos nariai būtų vertinę tik savo užduotą klausimą, skirtumai turėtų būti akivaizdūs.
7. Aprašo nuostatos leidžia vertinti pretendentų atsakymus 0,5 balo žingsniu, priešingai nei praktinių užduočių, kurios, kaip Apraše nurodyta, turi būti vertinamos 0, 1 arba 2 balais.
8. konkurso stebėtojo prašymas dalyvauti stebėtojo teisėmis buvo pateiktas ir patenkintas laiku. Tačiau konkurso dieną, neteisingai supratęs Aprašo reikalavimus, atstovas nepateikė įgaliojimo dalyvauti stebėtojo teisėmis ar dokumento, įrodančio, kad jis yra juridinio asmens vadovas. Jam buvo suteikta galimybė dokumentą gauti elektroninėmis priemonėmis ir prisijungti posėdyje vėliau. Tai, kad stebėtojas prisijungė vėliau ir nepateikė visų dokumentų, matė visi pretendentai.
9. Aprašo 62 punkte nurodomas vienintelis reikalavimas, kad konkurso eigai fiksuoti turi būti daromas skaitmeninis garso įrašas ir nenurodyta, kad įrašas negali būti stabdomas ar turi būti daromas nuo pat posėdžio pradžios iki pabaigos. Šiuo atveju garso įrašas yra vientisas, nesudarytas iš kelių failų, buvo daroma pauzė, kai nevyko pokalbis ir daroma pertrauka, todėl susidarė garso įrašo ir posėdžio trukmės skirtumas.
10. pareiškėjas konkurso laimėtojos įvertinimo neobjektyvumą grindžia prielaidomis ir savo nuomone, tačiau tai pagal teismų praktiką nėra pagrindas teigti, kad komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsti, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.
11. pareiškėjo akcentuojamas konkurso metu užduotas klausimas (kokia yra (duomenys neskelbtini) tarnybos misija) ir atsakymo į jį teisingumas remiasi tik pareiškėjo nuomone ir neteisinga teisės aktų interpretacija. Kadangi tarnybos misijos apibrėžimas nėra įtvirtintas jokiame teisės akte ar dokumente, šiuo atveju buvo vertintas pretendentų bendras supratimas apie (duomenys neskelbtini) tarnybos veiklą, analitiniai gebėjimai, sugebėjimas daryti išvadas esant tam tikram teisiniam reglamentavimui ir panašiai. Ne kalbėjimo trukmė lemia atsakymų į klausimus išsamumą.
12. pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant konkursą, o mažas skirtumas tarp pareiškėjo ir konkurso laimėtojo įvertinimo rezultatų nesudaro pagrindo teigti, kad konkursas neteisėtas.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VTD atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Departamentas nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė šiais argumentais:
1. komisijos nariai pokalbio su pretendentais metu kiekvienam iš jų uždavė po keletą tokių pačių klausimų. Šie klausimai buvo susiję su (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrityje pareigybės aprašyme numatyta šios pareigybės paskirtimi, specialiaisiais reikalavimais ir funkcijomis. Konkurso metu pretendentams buvo pateikiami lygiaverčiai, nukreipti į pretendentų  tinkamumo eiti pareigas patikrinimą, klausimai.
2. nėra pagrindo konstatuoti, kad komisijos nariai jiems suteikta diskrecijos teise naudojosi neobjektyviai. Pareiškėjo argumentus dėl komisijos narių neobjektyvumo paneigia ir aplinkybės, kad kai kurie komisijos nariai pareiškėjo tinkamumą užimti šias pareigas įvertino geriau, nei kitų pretendentų. (duomenys neskelbtini) tarnybos misija teisės aktuose neapibrėžta, todėl pareiškėjo teiginys, kad V. V. atsakymas buvo neteisingas, yra nepagrįstas. Be to, komisijos narių vertinimas apima ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą.
3. pareiškėjas klaidingai suprato balų skaičiavimo tvarką. Aprašas nustato, kad komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų, t. y. komisijos narys pretendentų vertinimo lentelėje įrašo savo bendrą vertinimą apie pretendentą, kurio reikšmė nuo 1 iki 10, nepriklausomai nuo to, kiek klausimų pretendentui buvo užduota. Kadangi komisijos narių vertinimai skyrėsi, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeistas individualumo principas, yra nepagrįstas.
4. Kanceliarija kaip konkursą vykdanti / organizuojanti įstaiga, sutinkamai su VTĮ 10 ir Aprašo nuostatomis, tinkamai vykdė konkurso pirminį etapą. Sprendimas organizuoti konkursą buvo priimtas nepažeidžiant Aprašo 18 punkto.
5. teisės aktai nenustato draudimo komisijoje dalyvauti kitų įstaigų tarnautojams.
6. Aprašo nuostatos nedetalizuoja, ar komisijos nario skiriamas balas turi būti sveiko skaičiaus ar ne. Aprašo nuostatos nustato tik minimalų ir maksimalų skiriamų balų skaičių.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teisminiu procesu.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė šiais argumentais:
1. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrityje tarnyboje, į kurios įstaigos vadovo pareigas buvo skelbiamas konkursas, dirba nuo 2001 m. ir vadovaujantis valstybės karjeros tarnautojos teise, savo valstybės tarnybos karjerą nuosekliai kėlė nuo vyriausiojo specialisto pareigų iki vyriausiosios patarėjos pareigų. Atsižvelgiant į tai, turi pakankamai žinių ir teisminės praktikos apie (duomenys neskelbtini) institutą  ir (duomenys neskelbtini) tarnybos veiklą.
2. konkursas vyko pagal Apraše nustatytas taisykles. Konkurse stebėtojo teisėmis dalyvavo VTD atstovas ir visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ atstovas. Pasibaigus konkursui nei vienas iš konkurso stebėtojų pastabų neturėjo. VTD (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad konkurso metu Apraše įtvirtintų procedūrų pažeidimų nenustatyta. Ši išvada pagal Aprašo nuostatas yra sudedamoji protokolo dalis. 
3. visuomeninės organizacijos atstovas Ž. L. nesilaikė Apraše nustatytos tvarkos ir prašymą dalyvauti stebėtojo teisėmis pateikė tik prieš pat konkursą. Tačiau siekiant užtikrinti kuo didesnį konkurso skaidrumą, šiam asmeniui buvo leista dalyvauti ir stebėti konkurso vedimo tvarką. Pasibaigus konkursui, pastebėjimų dėl konkurso vedimo tvarkos visuomeninės organizacijos atstovas neturėjo.
4. konkurso vedimo tvarkos skaidrumui užtikrinti buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės (daromas garso įrašas, konkurse dalyvavo VTD atstovas ir visuomeninės organizacijos atstovas). Todėl konkursas vyko nepažeidžiant Aprašo nuostatų, teisėtai ir skaidriai.
5. pareiškėjas skundą grindžia vien tik abejone ir subjektyviu vertinimu, taip pat prielaida, kad neva jis atsakė į visus klausimus teisingai. Pareiškėjas nebuvo konkurso komisijos narys, todėl jis neturi kompetencijos vertinti atsakymus į komisijos narių užduotus klausimus. Iš garso įrašo girdėti, kad pareiškėjas neatsakė ar atsakė nepilnai į daugelį klausimų, todėl komisijos narių vertinimai jo atžvilgiu turėjo būti dar mažesni, tačiau konkurso komisijos nariams suteikiama diskrecijos teisę vertinti visumą. Be to, laiko kriterijus teisingam ir išsamiam atsakymui pateikti dažnais atvejais nėra tinkamas vertinimo rodiklis.
6. pareiškėjas apie konkurso paskelbimą žinojo jau tuo metu, kai jis buvo paskelbtas, bet konkurso paskelbimo ir su juo susijusių sprendimų neskundė. Pareiškėjas žinojo apie konkurso paskelbimą daug anksčiau, nei baigėsi jo kadencija, todėl visi jo teiginiai apie tarpinius (procedūrinius) aktus yra nereikšmingi, nes pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą tokiems aktams skųsti. Pareiškėjo elgesys, sutinkamai su ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, vertintinas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu.
7. pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, nelogiški, nėra priskirti teismų kompetencijai. Pretendentų vertinimo ir paskyrimo į pareigas funkciją įstatymo leidėjas išimtinai yra priskyręs konkurso komisijos kompetencijai. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių kitų argumentų dėl realių jo teisių pažeidimų. Pareiškėjo skundas paremtas vien tik samprotavimais, yra visiškai nepagrįstas.
12. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai davė paaiškinimus:
1. Liudytojas A. M. paaiškino, kad buvo konkurso komisijos pirmininkas. Konkursas vyko vasario mėnesį. Paprastai komisija susirinkdavo prieš konkursą ir aptardavo eigą, klausimų tematiką, kad nebūtų užduodami vienodi klausimai, nes panašiu metu vyko konkursai ir į (duomenys neskelbtini) pareigas kitose apskrityse ir kartais dalyvaudavo tie patys asmenys. Posėdžio pradžioje pretendentus supažindino su komisijos sudėtimi, kad klausimai bus užduodami vienodi. Pats vertino atsakymus į visų komisijos narių užduotus klausimus. Asmeniškai linkęs užduoti daugiau strateginio pobūdžio klausimus. Kad vertins tik atsakymus į savo klausimus, nesakė. Kadangi pretendentų buvo daug, dėl didesnio objektyvumo sutarė vertinti ne balo, o 0,5 balo intervalu. Komisijos nariai vertinimo lenteles užpildė po pokalbio su visais pretendentais, jiems dalyvaujant, atidavė sekretorei vieni per kitus. Pats nežinojo, kaip pretendentus įvertino kiti komisijos nariai. Garso įrašas buvo stabdomas tada, kai vienas pretendentas išeidavo ir ateidavo kitas, vieno pretendento teko kurį laiką ieškoti, nes buvo kažkur nuėjęs, taip pat buvo pertrauka, nes konkursas truko ilgai. Po rezultatų paskelbimo paklausė, ar yra pastabų dėl konkurso, stebėtojas jų neturėjo. Konkurso laimėtojos nepažinojo, su kitais konkurso dalyviais nesusitikinėjo konkurso klausimais. Konkursas buvo analogiškas kitiems konkursams į (duomenys neskelbtini) pareigas.
2. Liudytoja D. M. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), dalyvavo konkurse kaip komisijos narė. Konkurso dalyviai buvo kviečiami iš eilės, jiems buvo užduodami vienodi klausimai, konkurso eiga buvo įrašoma, rezultatai paskelbti dalyvaujant visiems pretendentams. Kaip sekretorei buvo perduotos individualaus vertinimo lentelės, neprisimena. Pati vertino individualiai, su kitais komisijos nariais dėl to nesitarė. Diktofono pati nevaldė. Konkurso procedūros aptarimo metu sutarė vertinti 0,5 balo intervalu, kad vertinimas būtų objektyvesnis, nes buvo daug pretendentų.
3. Liudytojas R. P. paaiškino, kad yra Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento direktorius. Konkursas vyko Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka. Buvo komisijos nariu, pretendentams uždavė du klausimus. Vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, atsakymų išsamumą, aiškumą, bendrą įspūdį apie pretendentą. Konkurso išvakarėse buvo susitikę pas komisijos pirmininką, kad būtų žinoma, iš kokių sričių bus užduodami klausimai. Dėl vertinimo 0,5 balo intervalu buvo susitarta girdint pretendentams. Komisijos pirmininkas neišskyrė konkrečių vertinimo kriterijų. Nepamena fakto, kad pirmininkas būtų sakęs, kad nevertins teisinio pobūdžio klausimų. Stebėtojas pastabų nereiškė, buvo aiškinamasi aplinkybės dėl jo įgaliojimo dalyvauti stebėtojo teisėmis. Garso įrašą stabdė arba sekretorė, arba R. S.. Išankstinio susitarimo dėl konkrečių balų nebuvo. Užpildytos individualaus vertinimo lentelės buvo perduotos per kitus komisijos narius sekretorei. Vertino individualiai, kaip vertino kiti komisijos nariai, nematė. Komisijos nariai tarpusavyje kalbėjo ne dėl konkurso pretendentų vertinimo. Netarnybinio pobūdžio santykiais su konkurso laimėtoja nėra susijęs.
4. Liudytoja R. S. paaiškino, kad buvo konkurso komisijos nare, komisija buvo susirinkusi pasitarti dėl procedūrinių dalykų, dėl temų klausimams. Konkurso metu pirmininkas pristatė komisiją kaip įprasta. Kad nevertins atsakymų į teisinio pobūdžio klausimus, komisijos pirmininkas nesakė. Buvo pasakyta, kad bus vertinami ir bendrieji gebėjimai, ne tik atsakymai į teisinio pobūdžio klausimus. Kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus vertino individualiai. Savo individualaus vertinimo lentelę padavė sekretorei, dėl kitų komisijos narių neprisimena. Prieš ją buvo diktofonas, todėl pretendentams baigus pasisakymą, stabdė garso įrašą. Vertino atsakymus į visus klausimus. Vertinimas 0,5 balo žingsniu buvo aptartas komisijoje, galbūt po konkurso. Pagal tvarką konkursą organizavo Vyriausybės kanceliarija. Pavedimą organizuoti konkursą kancleriui davė Ministras Pirmininkas, o kancleris – Personalo skyriui. Komisijos nariai per garso įrašo pertraukas nesitardavo. Su konkurso laimėtoja pažįstama nebuvo, su kitais pretendentais konkurso klausimais nebendravo.
5. Liudytoja M. R. paaiškino, kad buvo konkurso komisijos nare, komisijos nariai buvo susitikę pasitarti dėl klausimų tematikos, nes konkursuose į (duomenys neskelbtini) pareigas dalyvavo tie patys asmenys. Buvo pasitarta, kad vertins 0,5 balo intervalu, nes pretendentų buvo gana daug, jie tikriausiai tai girdėjo. Lenteles pildė individualiai. Užpildytos lentelės buvo perduotos per kitus komisijos narius. Pasibaigus pokalbiui garso įrašas buvo išjungiamas, buvo posėdžio pertrauka. Apie pretendentų vertinimą nebuvo tariamasi. Buvo stebėtojai, jie pastabų nereiškė. Pasakymo, kad pirmininkas nevertins teisinio pobūdžio klausimų, negirdėjo. Laimėtoją įvertino geriau, nes bendras vaizdas buvo toks, kad jos greitesnė reakcija.
6. Liudytojas L. B. paaiškino, kad dalyvavo konkurse stebėtojo teisėmis. Dalį stebėjimo procedūrų vykdė savo darbo vietoje VTD per informacinę sistemą, o pokalbyje su pretendentais dalyvavo tiesiogiai. Pokalbis vyko su pertrauka, buvo aštuoni pretendentai, po keturių pretendentų atsakymų buvo maždaug 10 minučių pertrauka. Dalis komisijos narių per pertrauką paliko salę. VTD nuomone, nepertraukiamai konkurso metu turi būti įrašomas tik konkretaus pretendento pokalbis, o ne visas komisijos posėdis. Konkursas vyko įprastai. Tarp komisijos narių nebuvo aptarimų, pretendentams buvo pasiūlyta stebėti rezultatų skaičiavimą. Komisijos nariai vertinimo lenteles pildė nesitardami, stebint pretendentams. Apraše nenustatyta, kokiu būdu vertinimo lentelės turi būti perduodamos sekretoriui, todėl to momento neužfiksavo. Prašymas organizuoti konkursą buvo perduotas per Valstybės tarnybos informacinę sistemą, organizuojanti įstaiga – Kanceliarija. Kada buvo susitarta vertinti 0,5 balo intervalu, tiksliai nurodyti negali. Procedūrinių pažeidimų nenustatė. Garso įrašą stabdė komisijos narys, buvęs arčiausiai diktofono. Visuomenės atstovas Ž. L. neturėjo įgaliojimo, jam buvo sudarytos sąlygos iš Registrų centro išsiimti pažymą ir ją pateikti. Stebėtojas komisijos darbe dalyvavo, pastabų neturėjo.
7. Liudytojas Ž. L. paaiškino, kad jo atstovaujama visuomeninė organizacija įgyvendina projektą ,,Sąžiningas konkursas“ ir siunčia atstovus į organizuojamus konkursus. Gavo prašymą iš A. S. dalyvauti konkurse. Su A. S. pažįstami, yra tos pačios partijos nariais. Tai buvo pirmas stebėtas konkursas. Jam kilo abejonių, nes laimėtoja atsakinėjo į klausimus trumpai, lakoniškai. Kad komisijos nariai būtų aptarinėję pretendentų vertinimą, nepastebėjo. Patalpoje nebuvo visą laiką, dalyvavo nuo pirmojo pretendento pokalbio vidurio, vėliau pokalbių metu salės palikęs nebuvo. Vertinimo metu buvo salėje, komisijos nariai vertinio individualiai. Prieš paskelbiant rezultatus, vienas pretendentų klausė kokiais kriterijais vertinama, prisimena vieną iš pasakytų – išsamumo. Komisijos nariai susitarė dėl vertinimo 0,5 balo intervalu prieš vertinimą. Stebėti konkursą buvo sudarytos visos galimybės.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad administracinės bylos medžiaga yra nevieša.
14. Teismas akcentavo nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, o būtent Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 dalį, 13 straipsnį, Aprašo 3 punktą.
15. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) VTD svetainėje www.vtd.lt paskelbė skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie konkursą į (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrityje pareigas. Šiame skelbime konkursą organizuojančia įstaiga nurodyta Kanceliarija. Ministro Pirmininko (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo“ buvo sudaryta pretendentų į (duomenys neskelbtini) konkurso komisija ir jai pavesta vykdyti konkursą (duomenys neskelbtini) Konkurso komisijos (duomenys neskelbtini) konkurso protokolas patvirtina, kad konkurso metu daugiausia balų (8,6 balus) surinko ir konkurso laimėtoja buvo pripažinta V. V., o pareiškėjas užėmė antrąją vietą, surinkęs 8,5 balus. Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. nuo (duomenys neskelbtini) ketverių metų kadencijai priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl konkurso komisijos protokolinio sprendimo konkurso laimėtoja pripažinti V. V. pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistos imperatyvios procedūrinės normos, kadangi 1) konkursą inicijavo ir vykdė netinkamas subjektas Kanceliarija; 2) sprendimas dėl konkurso organizavimo buvo priimtas pažeidžiant Aprašo 18 punkto nuostatą, nes (duomenys neskelbtini) pareigos dar nebuvo laisvos; 3) sprendimą dėl komisijos sudėties priėmė netinkamas subjektas.
17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad konkurso paskelbimą atliko netinkamas subjektas Kanceliarija, teismas pažymėjo, jog tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal VTĮ 10 straipsnio 6 dalį, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, Ministras Pirmininkas pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, o pastaroji per 7 kalendorines dienas nuo šio prašymo gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Aprašo 18 punktas nustato, kad kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, sprendimą dėl konkurso organizavimo priima Ministras Pirmininkas, o konkursas vykdomas per Vyriausybės kanceliariją. Pagal Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalį Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Taigi remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, Ministras Pirmininkas, nusprendęs organizuoti konkursą, gali įgalioti Kanceliariją pateikti VTD prašymą paskelbti konkursą. Aptarti teisės aktai nereglamentuoja, kad Ministro Pirmininko sprendimas dėl konkurso organizavimo, pavedimas Kanceliarijai pateikti VTD prašymą paskelbti konkursą būtinai turi būti rašytinės formos. Byloje apklausta liudytoja R. S., (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad nagrinėjamu atveju pavedimą organizuoti konkursą Kanceliarijos kancleriui davė Ministras Pirmininkas, o kancleris – Personalo skyriui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad prašymą paskelbti konkursą VTD pateikusi Kanceliarijos Personalo skyriaus darbuotoja būtų veikusi savavališkai, nesant Ministro Pirmininko sprendimo dėl konkurso organizavimo. Šią aplinkybę paneigia ir vėlesni Ministro Pirmininko bei visos Vyriausybės veiksmai, o būtent, tai, kad Ministras Pirmininkas (duomenys neskelbtini) priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo“, kad Vyriausybė (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė konkurso laimėtoją į pareigas.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, kad konkursą vykdė netinkamas subjektas Kanceliarija, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Kanceliarijos paskirtis – padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Aprašo 18 punktas nustato, kad kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, konkursas vykdomas per Vyriausybės kanceliariją. Taigi vieninteliu subjektu, turinčiu teisę organizuoti konkursus į Vyriausybės skiriamas pareigas, yra būtent Kanceliarija. Atitinkamai, Kanceliarija Aprašo taikymo prasme laikytina konkursą organizuojančia įstaiga, todėl (duomenys neskelbtini) VTD svetainėje paskelbtame skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) Kanceliarija pagrįstai nurodyta konkursą organizuojančia įstaiga.
19. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad sprendimas dėl konkurso organizavimo buvo priimtas pažeidžiant Aprašo 18 punkto nuostatą, nes (duomenys neskelbtini) pareigos dar nebuvo laisvos. Aprašo 18 punktas nustato, kad sprendimas dėl konkurso į įstaigos vadovo pareigas organizavimo turi būti priimtas per mėnesį nuo tos dienos, kurią jos tampa laisvos. Iš šios nuostatos matyti, kad ji skirta tam, kad nebūtų ilgą laiką neužimtų įstaigų vadovų pareigybių, o ne tam, kad būtų apribota galimybė organizuoti konkursą tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos dar yra užimtos, tačiau yra aiški data, kada jos taps laisvos (pasibaigs kadencijos terminas). Konkurso organizavimo procedūros paprastai užtrunka, todėl, siekiant, kad pareigos būtų kuo trumpesnį laikotarpį laisvos, tikslinga priėmimo į pareigas procedūras organizuoti dar nesant pareigoms laisvoms (kadencijos pabaigoje).
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad sprendimą dėl komisijos sudėties priėmė netinkamas subjektas. Pažymėjo, kad konkurso komisijos sudarymas yra vienas iš valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas etapų. Pagal Aprašo 45 punktą, komisiją sudaro VTĮ 10 straipsnyje nurodyti subjektai. Kadangi pagal VTĮ 10 straipsnio 6 dalį būtent Ministrui Pirmininkui pavedama paskelbti konkursą, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, todėl ir sprendimą dėl tokio konkurso komisijos sudėties turi įgaliojimus priimti būtent Ministras Pirmininkas. Pretendentų į (duomenys neskelbtini) konkurso komisija  buvo sudaryta Ministro Pirmininko (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo“, todėl nėra pagrindo teigti, kad ją sudarė netinkamas subjektas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti komisiją, kurios sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos nustatytos VTĮ ir Apraše ir kurios tikslas – vykdyti valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą vieną iš etapų – konkursą, su Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatytomis komisijomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Vyriausybės 27 straipsnio 4-5 dalis Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti, jų organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. Taigi Vyriausybės komisijų sudarymo tikslas, uždaviniai, kompetencija iš esmės skirtinga, nei konkurso valstybės tarnautojo pareigoms komisijos, todėl sprendė, kad nuostatos, reglamentuojančios Vyriausybės komisijų sudarymą, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomos ir jomis pareiškėjas remiasi nepagrįstai. Nors pareiškėjas akcentavo aplinkybę, kad į komisijos sudėtį buvo įtraukta ne Kanceliarijos tarnautoja D. M. ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismas pasisakė, kad šis faktas savaime nekeičia sudarytos komisijos esmės ir nesudaro pagrindo jos laikyti Vyriausybės komisija. Teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos iš principo nedraudžia į konkurso komisijos sudėtį įtraukti ir ne konkursą organizuojančios įstaigos tarnautojus.
21. Teismas dėl pareiškėjo ginčijamo konkurso komisijos protokolinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl konkurso (pokalbio su pretendentais) etapo metu padarytų pažeidimų, nurodė, kad pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Pasisakė, kad teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Toks komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.
22. Teismas akcentavo, kad Aprašo nuostatos įgaliojimus įvertinti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas suteikia pretendentų į pareigas konkurso komisijai. Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai (Aprašo 61 punktas). Kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 63 punktas). Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus (Aprašo 64 punktas). Konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas (Aprašo 67 punktas).
23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju komisijos nariai pretendentus vertino 0,5 balo intervalu. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad komisijos nariai sutarė vertinti pretendentus 0,5 balo intervalu, siekdami didesnio objektyvumo, kadangi konkurse dalyvavo daug pretendentų. Pareiškėjas nurodo, kad komisijos narių bendras sutarimas vertinti pretendentų atsakymus 0,5 balo intervalu pažeidžia Aprašo 63 punkte įtvirtintą individualaus vertinimo principą. Su tokiu pareiškėjo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš Aprašo 63 punkto matyti, kad komisijos nariai individualiai vertina pretendentus balais (nuo 1 iki 10). Apraše nėra nurodyta, kad šiame diapazone komisijos nariai gali vertinti pretendentus tik sveikaisiais skaičiais. Pretendentų vertinimas 0,5 balų intervalu komisijos nariams leidžia tiksliau (balų išraiška) įvertinti pretendentų tinkamumą ir sudaro prielaidas komisijai priimti objektyvesnį sprendimą dėl konkursą laimėjusio pretendento. Pagal aptartą teismų praktiką svarbu tai, kad konkurso organizavimo tvarka užtikrintų pretendentų galimybę būti įvertintiems pagal vienodas sąlygas. Šiuo atveju matyti, kad komisijos nariai sutarė 0,5 balų intervalu vertinti ne kuriuos nors atskirus pretendentus, bet visus konkurse dalyvavusius pretendentus, vadinasi, pretendentams šiuo aspektu buvo užtikrinta galimybė būti įvertintiems pagal vienodas sąlygas. Pretendentų vertinimas 0,5 balų intervalu niekaip negalėjo pažeisti individualaus vertinimo principo, kadangi tai buvo bendras komisijos narių sprendimas, todėl kiekvienas komisijos narys apie tokią balų skyrimo taisyklę žinojo ir dėl to, lygiai kaip ir kiti komisijos nariai, galėjo individualiai pateikti savo įvertinimą 0,5 balo tikslumu. Kad apie tokią balų skyrimo taisyklę žinojo visi komisijos nariai, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir konkurso vertinimo suvestinė lentelė, iš kurios matyti, kad kiekvienas komisijos narys faktiškai pasinaudojo šia taisykle, vertindamas pretendentus. Pareiškėjo argumentas, kad komisijos narių bendras sutarimas vertinti pretendentų atsakymus 0,5 balo intervalu pažeidžia Aprašo 63 punkte įtvirtintą individualaus vertinimo principą, nepagrįstas.
24. Teismas pareiškėjo teiginį, kad komisijos pirmininkas nurodė pretendentams, jog jis nevertins atsakymų į teisinius klausimus, vertino kaip neįrodyta. Teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas komisijos pirmininkas paneigė sakęs tokį teiginį, kiti komisijos nariai teismui paaiškino, kad jie tokio komisijos pirmininko pasakymo negirdėjo. Taigi šiuo aspektu komisijos pirmininko atliktas pretendentų vertinimas negali būti pripažįstamas netinkamu.
25. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 62 punktas nustato, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga turi būti fiksuojama ir prieinama atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui. Taigi garso įrašo tikslas – fiksuoti konkurso eigą, kad teismas galėtų įvertinti, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka  (pvz., klausimų lygiavertiškumas, lygių galimybių pretendentams sudarymas, kt. aspektai, kurie tokio pobūdžio bylose turi būti vertinami). Pagal Aprašo 2.5 punktą konkursas – pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Vadinasi, garso įraše turi būti pilnai užfiksuoti pretendentų pokalbiai, per kuriuos tikrinamas pretendentų tinkamumas pareigoms. Nagrinėjamu atveju atsakovo teismui pateiktame skaitmeniniame garso įraše pilnai užfiksuoti visų pretendentų pokalbiai su komisija – komisijos narių užduodami klausimai, pretendentų pateikiami atsakymai. Iš garso įrašo turinio, atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų spręstina, kad garso įraše nebuvo užfiksuota įžanginė konkurso komisijos posėdžio dalis, kuomet pretendentams buvo pristatyta konkurso komisija, laikotarpiai, kai baigus pokalbį su vienu pretendentu būdavo pakviečiamas kitas pretendentas, pertrauka (garso įrašas buvo stabdomas) ir posėdžio baigiamoji dalis, kai komisijos nariai pildė individualaus vertinimo lenteles, vyko balų skaičiavimas ir buvo skelbiami konkurso rezultatai. Taigi teismas vertino, kad atsakovo pateiktas teismui skaitmeninis garso įrašas iš esmės atitinka Aprašo 62 punktą, jis tinkamai užfiksavo konkurso (pretendentų pokalbių) eigą, todėl jis sudaro sąlygas teismui įvertinti esmines bylai reikšmingas aplinkybes.
26. Teismas iš konkurso garso įrašo nustatė, kad komisijos nariai pokalbio su pretendentais metu kiekvienam pretendentui uždavė lygiaverčius, savo esme vienodus klausimus. Konkurso garso įrašas patvirtina, kad komisijos nariai, bendraudami su pretendentais, siekė ne formaliai išpildyti Aprašo reikalavimus, bet stengėsi geranoriškai padėti pretendentams atskleisti turimas žinias, kuo tiksliau įvertinti pretendentų pasirengimą eiti aptariamas pareigas. Tuo tikslu kai kurie komisijos nariai pretendentų (įskaitant tiek konkurso laimėtoją, tiek pareiškėją) prašė patikslinti, papildyti pateiktus atsakymus į užduodamus klausimus. Iš komisijos narių pateiktų klausimų pretendentams teismas nustatė, kad klausimai buvo susiję su Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir pareigybės aprašyme numatyta (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtimi, specialiaisiais reikalavimais šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, taip pat su tuo, kad buvo pretenduojama į įstaigos vadovo pareigas. Teismas vertino, kad visi pretendentams užduoti klausimai buvo tinkami ir nukreipti į pretendentų tinkamumo eiti pareigas patikrinimą, iš esmės atitinkantys valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuojamas konkursas, todėl Aprašo 61 punktas ir, atitinkamai, šiuo aspektu pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nebuvo pažeisti. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad tik mažesnė dalis klausimų buvo tiesiogiai susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis.
27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal aptartą teismų praktiką, teismui nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, todėl ir nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad klausimai šiuo aspektu tinkami, klausimų turinio teisingumas, o taip pat ir pareiškėjo argumentai, kad kai kurie klausimai buvo klaidinantys, nes neatitiko VAĮ sąvokų, nevertintinas.
28. Teismas akcentavo, jog teismas, sprendžiantis bylą dėl konkurso, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, jam nesuteikta teisė vertinti pretendentų atsakymų į klausimus teisingumo bei nustatyti konkurso laimėtoją. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas nevertino, kurio pretendento – pareiškėjo ar V. V. – atsakymas į komisijos narės R. S. klausimą dėl (duomenys neskelbtini) misijos buvo teisingesnis ar išsamesnis. Teismas pažymėjo, kad negalima spręsti, jog konkurso komisija netinkamai įvertino pretendentų tinkamumą remiantis vien pareiškėjo akcentuojama aplinkybe, kad pareiškėjas į klausimus atsakinėjo ilgesnį laiką (32 minutes), nei pretendentė V. V. (17 minučių). Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija, toks komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl pasisakė, kad pati savaime aplinkybė, kad pareiškėjas į klausimus atsakinėjo ilgiau, dar nereiškia, kad komisijos nariai pareiškėjo tinkamumą turėjo įvertinti aukštesniais balais.
29. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nekonstatavo, kad komisijos nariai jiems suteikta diskrecijos teise vertinti pretendentų tinkamumą naudojosi ne pagal paskirtį ar neobjektyviai. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad komisijos nariai su kitais komisijos nariais dėl pretendentų vertinimo nesitarė, pretendentų tinkamumą vertino individualiai, savo individualiai susiformavusią nuomonę apie pretendentų tinkamumą išreiškė užpildydami individualias vertinimo lenteles, šiame procese dalyvavo tiek pretendentai, tiek konkursą stebėję asmenys VTD atstovas L. B. ir visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ atstovas Ž. L., kurie, apklausti liudytojais, taip pat patvirtino šias aplinkybes. Komisijos narių vertinimo objektyvumą patvirtina ir tos aplinkybės, kad kai kurie komisijos nariai iš visų pretendentų geriausiai įvertino būtent pareiškėjo tinkamumą eiti pretenduojamas pareigas, kad balų skirtumas tarp pirmąją vietą ir antrąją vietą užėmusių pretendentų minimalus.
30. Teismas pažymėjo, kad iš garso įrašo matyti, jog komisijos nariai atidžiai ir dėmesingai klausė pretendentų pateikiamų atsakymų, į juos reagavo, prašė juos patikslinti, papildyti, todėl ta aplinkybė, kad kai kurie komisijos nariai retais atvejais epizodiškai tarpusavyje tyliai kalbėjo, nereiškia, kad jie nesidomėjo atsakymų į klausimus turiniu ar turėjo išankstinę nuomonę dėl vertinimo.
31. Apibendrindamas sprendime išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas buvo paskelbtas ir vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, konkurso metu visiems pretendentams buvo užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas, komisijos nariai jiems suteikta diskrecijos teise vertinti pretendentų tinkamumą naudojosi pagal paskirtį ir objektyviai, todėl pareiškėjo kaip pretendento į (duomenys neskelbtini) pareigas konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nebuvo pažeista. Atitinkamai, teismas pripažino, kad konkurso komisijos sprendimas, kuriuo konkurso laimėtoja pripažinta V. V., pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo panaikinti nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją konkurso laimėtoju. Teismas pasisakė, kad jis negali perimti konkurso komisijai suteiktų įgaliojimų ir spręsti dėl konkurso rezultatų, todėl papildomai pasisakė, kad ir dėl šios priežasties pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti jį konkurso laimėtoju negali būti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
32. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, sutinkamai su Aprašo 48 ir 82 punktais, bei išsakytą trečiųjų asmenų pritarimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pagrindu bei siekdamas apsaugoti konkurse dalyvavusių asmenų duomenų slaptumą, bylos medžiagą pripažino nevieša.
33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis teisminės gynybos, procesinių teisių realizavimas, argumentų, kurie, pareiškėjo manymu, pagrindžia jo skundo reikalavimus, reiškimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir 84 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens V. V. prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teisminiu procesu teismas netenkino. 

III.

34. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo reikalavimą panaikinti Ministro Pirmininko (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (duomenys neskelbtini) protokolinį sprendimą, kuriuo konkurso nugalėtoja buvo pripažinta V. V.. Reikalavimo pripažinti jį konkurso nugalėtoju atsisako. Pareiškėjas apeliaciniame skunde formuluoja procesinius prašymus: 1) skirti fonoskopinę konkurso garso įrašo ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui; 2) išreikalauti iš Kanceliarijos (duomenys neskelbtini) įvykusio konkurso egzamino žodžiu eigos pilną (visų pretendentų apklausos ir eigos) skaitmeninį garso įrašą; 3) liudytojais byloje kviesti V. Ž. ir D. N.; 4) išreikalauti iš Kanceliarijos konkurso dalyvių V. Ž. ir D. N. duomenis ir / ar darbo vietos adresus.
35. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo ir viešojo intereso principus. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines bei Konstitucines teisės normas ir principus, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto bei nemotyvuoto sprendimo priėmimą. Pareiškėjo nuomone, teismas neatliko ir ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų reikiamos analizės bei nedavė joms tinkamo teisinio įvertinimo, todėl teismo sprendimas neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.
36. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas grindžia šiais motyvais:
1. Pareiškėjui abejones kelia teismo teisėjų, kurie priėmė ginčijamą sprendimą, sudėties, patvirtintos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, teisėtumas. Nurodyta nutartimi teisėjų kolegijos narys, kuris nebuvo kolegijos pirmininkas, Rytis Krasauskas dėl užimtumo nagrinėjant kitas bylas buvo pakeistas į teisėją Iną Kirkutienę. Toks pakeitimas yra nelogiškas ir neteisėtas, paremtas ne objektyviu pagrindu, o subjektyviais įstatyme nenurodytais pagrindais, nes Ina Kirkutienė iki šio pakeitimo nedalyvavo procese ir nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, todėl jai, likus dviems dienoms iki posėdžio, reikėjo susipažinti su didelės apimties byla. Be to, iki pakeitimo teisėjų kolegijos teisėjai, skirdami byloje sekantį posėdį, numatė savo užimtumą. Nepagrįstai nutartyje vadovaujamasi ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, nes teisėjų kolegijos narių skaičius nepakito. Dėl nurodyto bei Inos Kirkutienės elgesio 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio metu, trukdant pareiškėjui užduoti prašymus posėdžio dalyviams, įžvelgtini asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisėjų bei teismų nepriklausomumo principų pažeidimai. Byla išnagrinėta neteisėtai pakeitus teismo sudėtį, todėl, pareiškėjas įsitikinęs, kad vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje 1 punktu, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, dėl ko ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. 
2. teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pavedimas (raštu ar žodžiu) organizuoti konkursą galėjo būti duodamas tik Ministrui Pirmininkui pačiam prieš tai priėmus sprendimą organizuoti tokį konkursą. Teismas sprendime pažymėjo, kad pagal sprendime aptartus teisės aktus nenustatyta, kad Ministro Pirmininko sprendimas dėl konkurso organizavimo, pavedimas Kanceliarijai pateikti VTD prašymą paskelbti konkursą būtinai turi būti rašytinės formos. Tačiau iš Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ministras Pirmininkas pavedė komisijai vykdyti konkursą. Taigi tik po (duomenys neskelbtini) Vyriausybės kancleris, kaip komisijos pirmininkas, gavo įgaliojimą organizuoti konkurso vykdymą. Kanceliarija tokį konkursą inicijavo jau (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 44 dienas. Šis dokumentinis pavedimas paneigia atsakovo argumentus, kad prieš tai buvo duotas žodinis pavedimas. Tokiu atveju potvarkis būtų absoliučiai perteklinis, nes po žodinio pavedimo Vyriausybės kancleris būtų pats savo įsakymu sudaręs konkurso komisiją, kuri ir būtų įvykdžiusi konkursą. Taigi Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyrius inicijavo konkursą ir vykdė jį iki (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam įgaliojimų.
3. imperatyvi Aprašo 18 punkto nuostata buvo pažeista Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1 punktu sudarytoje komisijoje įrašytas ne Vyriausybės kanceliarijoje dirbantis asmuo. Teismas sprendime pripažino, kad vieninteliu subjektu, turinčiu teisę organizuoti konkursus į Vyriausybės skiriamas pareigas, yra būtent Kanceliarija, o kitoje sprendimo dalyje nurodė, kad Aprašo nuostatos iš principo nedraudžia į konkurso komisijos sudėtį įtraukti ir ne konkursą organizuojančios įstaigos tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai vadovavosi teisės principais ir nepagrįstai konstatavo, kad  Aprašo 18 punkto ir VTĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
4. teismas nevertino patikslintame skunde nurodytų ir imperatyviomis teisės aktų nuostatomis pagrįstų aplinkybių, o priimdamas sprendimą vadovavosi kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais.
5. teismas plečiamai aiškino Aprašo 18 punkto nuostatas tiek dėl prieš tai nurodytos konkurso organizavimo tvarkos, tiek dėl sprendimo priėmimo laiko, nes apraše nurodyta laiko aplinkybė, kad sprendimas dėl konkurso į įstaigos vadovo pareigas (o būtent (duomenys neskelbtini) yra ir (duomenys neskelbtini) tarnybos vadovas) organizavimo turi būti priimtas per mėnesi nuo tos dienos, kai jos tampa laisvos. Ši laiko aplinkybė suponuoja, kad sprendimas dėl konkurso organizavimo gali būti priimtas tik po to, kai pareigos, į kurias bus organizuotas konkursas, tampa laisvos. (duomenys neskelbtini) pareigos laisvomis tapo (duomenys neskelbtini) Šis imperatyvas Apraše atsirado siekiant išvengti nepageidautinų ir neskatintinų korupcinių ir kitokių piktnaudžiavimo apraiškų valstybės tarnyboje, todėl grįsti abejotinu siekiu „kad pareigos būtų kuo trumpesnį laikotarpį laisvos, tikslinga priėmimo į pareigas procedūras organizuoti dar nesant pareigoms laisvoms (kadencijos pabaigoje)“ yra pripažintinas, kaip veikimas „ultra vires“. Teismas plečiamai aiškino viešosios teisės normas, o toks aiškinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką yra negalimas.
6. teismo vertinimas, kad atsakovo pateiktas teismui skaitmeninis garso įrašas iš esmės atitinka Aprašo 62 punktą, jis tinkamai užfiksavo konkurso (pretendentu pokalbiu) eigą, todėl jis sudaro sąlygas teismui įvertinti esmines bylai reikšmingas aplinkybes yra nepagrįstas dėl šių aplinkybių: konkurso garso įrašas yra konkurso protokolo priedas, tačiau jis su protokolu teismui nebuvo pateiktas.; teismas reikalavo atsakovo pateikti pilną skaitmeninį garso įrašą, tačiau jis nebuvo pateiktas, buvo pateiktas tik pretendentų apklausos garso įrašas; komisijos protokole nurodyto laiko ir garso įrašo laiko trukmės akivaizdus neatitikimas (daugiau nei 50 min.) įrodo garso įrašo nevientisumą; Aprašo 62 punkto norma nenustato išimties, kad įrašą būtu galima daryti tik pretendentams atsakinėjant į klausimus. Šis pažeidimas negali būti kompensuotas arba pakeistas tik vienos pusės liudininku parodymais, todėl nors ir teismas teigė, kad „pareiškėjo teiginys, kad komisijos pirmininkas nurodė pretendentams, jog jis nevertins atsakymų į teisinius klausimus, atmestinas kaip neįrodytas“ akivaizdu, kad pareiškėjo teiginys būtu įrodytas net dviems būdais: 1) jei būtu buvęs konkurso eigos pilnas garso įrašas; 2) jei teismas būtu leidęs liudyti dar dviems konkurso dalyviams, kurie skirtingai nei konkurso visuomeninis stebėtojas, dalyvavo nuo pat konkurso pradžios ir būtu galėję paliudyti tai, ką girdėjo komisijos pirmininką sakant; komisijos narė R. S., viršydama jai nustatytą diskrecijos priimti sprendimą lygį, teismo posėdyje nurodė, kad įjungdavo ir išjungdavo garsą įrašinėjantį įrenginį savo nuožiūra.
7. teismas turėjo įvertinti konkurso protokole užfiksuotus faktinius duomenis dėl surinktų balų nežymaus skirtumo, į tai, kad paskelbtas konkurso nugalėtoju asmuo į klausimą „Kokia yra (duomenys neskelbtini) tarnybos misija?“ ir į jį patikslinantį klausimą „Ar viešajai įstaigai gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai?“ atsakė klaidingai. Pagrindinis ginčo šioje byloje dalykas – ar komisijos užduoti klausimai sietini su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama, ar komisija vertino pretendentus objektyviai ir nešališkai. Svarbu ir tai, kad komisijos nariai pretendentus vertino ne pagal Aprašo 63 punkto reikalavimus, t. y. atsakymų į užduotus klausimus vertinimas neatitiko Aprašo 63 punkte nurodytos atsakymų vertinimo skalės (nuo 1 iki 10 balų), kai individualaus vertinimo balas turėjo būti rašomas pilnais skaičiais. Teismas a priori konstatavo, kad komisijos sprendimas vertinti 0,5 balo žingsniu leidžia geriau įvertinti pretendentus. Tačiau teismas nenagrinėjo, ar komisija galėjo susitarti dėl tokio vertinimo ir ar toks susitarimas pagal teisės aktus yra galimas, ar tai neperžengia turimos diskrecijos ribų.
8. sugretinus komisijos užduotus klausimus su (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu, akivaizdu, kad komisija išėjo iš turimos diskrecijos ribų, užduodama nesusijusius klausimus su nurodytomis pareigomis, klaidinančius klausimus bei prašydama pateikti savo nuomonę dėl konkrečių aplinkybių. Be to, dauguma komisijos klausimų atkartojo bendrųjų gebėjimų testų klausimų turinį. Jei teismas nevertina atsakymų į komisijos užduotus klausimus teisingumo, tai gali susidaryti tokia situacija, kad konkursą gali laimėti asmuo visais klausimais pateikęs neteisingą atsakymą, tuo labiau, kad teismas sutiko, kad tam tikri klausimai neturi vienareikšmiško atsakymo.
9. teismas ydingai vertino byloje esančių įrodymų ir liudytojos M. R. paaiškinimų visumą. Teismas pažymėjo, kad liudytoja M. R. „Laimėtoją įvertino geriau, nes bendras vaizdas buvo toks, kad jos greitesnė reakcija“. Tačiau iš prie (duomenys neskelbtini) Konkurso protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) esančios konkurso vertinimo suvestinės lentelės duomenų seka visai kita išvada, nes komisijos narė M. R. įvertino laimėtoją V. V. 8 balais, o antrą vietą užėmusį pareiškėją (A. S.) 9 balais, tai patvirtinta ir prie protokolo pridėta konkurso individualaus vertinimo lentele, kurią pasirašė komisijos narė M. R.. Net trečiojo suinteresuoto asmens – VTD atstovaujančio asmens teismo posėdžio metu (2016 m. rugpjūčio 18 d.) užduotas šiai liudininkei klausimas buvo susijęs su tuo, kad ji paaiškintų, kodėl ji skyrė daugiau balų būtent pareiškėjui, o ne konkursą laimėjusiam asmeniui. Visa tai nesutrukdė teismui į savo sprendimą įrašyti visiškai priešingą išvadą. Tokia įrodymų vertinimo kokybė, kai praktiškai dėl visų esminių klausimų buvo remiamasi privatinei, o ne viešajai teisei taikomais principais, kai konkursą organizavusiai įstaigai ar subjektui (Komisijai) konkurso organizavimo ir jo įgyvendinimo metu leidžiama viskas, kas nėra uždrausta teisės aktais, rodo, kad teismas priėmė sprendimą nukrypdamas nuo teismų praktikos, kurioje suformuotas viešosios teisės rėmuose veikiančių subjektų jų priimamų sprendimų ribas apibrėžiantis principas.
10. teismo sprendimas pripažinti bylos medžiaga nevieša yra nemotyvuotas. Teismas nenurodė, koks yra poreikis apsaugoti kitų pretendentų, dalyvavusių konkurse, teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, be to, klaidingai sutapatino asmens duomenų apsaugą su žmogaus asmens slaptumu, todėl klaidingai pritaikė teisinius pagrindus bylos medžiagos įslaptinimui, taip pat klaidingai interpretavo Aprašo 48 ir 82 punktų nuostatas, kad šiomis teisės normomis siekiama saugoti asmens duomenis kitomis priemonėmis (t.y. bylos įslaptinimu), nei numatyta expressis verbis šiose normose – pasižadėjimu neatskleisti asmens duomenų paslapties ir pretendento galimybe pasiklausyti tik savo garso įrašo dalies. Teismas plečiamai aiškindamas šias teisės normas, veikė ultra vires, todėl jo sprendimas paskelbti bylos medžiagą nevieša naikintinas.
11. teismas nemotyvuotai atmetė prašymą dėl fonoskopinės garso įrašo ekspertizės skyrimo.
37. Atsakovas Kanceliarija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo atmesti kaip nepagrįstus apelianto prašymus skirti ekspertizę ir apklausti liudytojus. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais. Papildomai nurodo:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus. Pareiškėjo argumentai dėl teismo sudėties neteisėtumo nepatenka į ABTĮ septinto skirsnio reguliavimo apimtį, todėl nelaikytina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kiti apelianto argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės priimto sprendimo pakeisti bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, nesudaro pagrindo teismą laikyti sudarytą neteisėtai.
2. nelogiška ir nesuprantama apelianto išvada, kad potvarkis, kuriuo sudaroma komisija, yra pavedimas organizuoti konkursą ir dėl to turi būti laikoma, kad žodinio pavedimo nebuvo. Be to, toks pavedimas organizuoti konkursą gali būti duodamas tik Vyriausybės kanceliarijai, o ne Konkurso komisijai.
3. Prašymą dėl fonoskopinės ekspertizės skyrimo pareiškėjas grindžia tokiais pačiais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą išklausęs tik dalį egzamino žodžiu eigos. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes jau bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje atsakovas buvo nurodęs ir pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, jog garso įrašas buvo stabdomas, siekiant išvengti ilgų pauzių, t. y. atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo nurodęs, kad vien ta aplinkybė, kad dėl ilgos konkurso trukmės ir darytų pertraukų konkurso eigos įrašymas buvo stabdomas, nesudaro pagrindo teigti, kad konkurso įrašas yra sudarytas iš kelių įrašų (nevientisas). Konkurso eigai fiksuoti skaitmeninis garso įrašas (t.y. komisijos narių vientisas pokalbis su pretendentais) ginčijamo konkurso metu darytas vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Tuo labiau, kad pateikus šią informaciją apelianto argumentai dėl Konkurso faktiškos trukmės ir graso įrašo trukmės neatitikimo tampa beprasmiai, nes darytos pertraukos (stabdymai) automatiškai sutrumpino garso įrašo trukmę, o dėl akivaizdžių, neginčytinų dalykų nėra teisinio pagrindo skirti ekspertizę, todėl teismas pagrįstai pareiškėjo prašomos ekspertizės neskyrė. Toks įrašas, koks buvo pateiktas teismui yra vienintelis, kitokio įrašo nėra, todėl nesuprantamas apelianto prašymas išreikalauti pilną konkurso skaitmeninį garso įrašą. Toks nelogiškas pakartotinis prašymas, žinant, kad jį teikia teisinį išsilavinimą turintis asmuo, galėtų būti vertintinas kaip tam tikras piktnaudžiavimas administraciniu procesu. Pareiškėjo prašomos skirti ekspertizės atsakymai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudarytų esminių įrodinėtinų aplinkybių ir netaptų teisiniu pagrindu panaikinti konkurso rezultatus, nes jei įrašas yra pakankamas nustatyti, ar buvo laikomasi egzaminavimo tvarkos, ta aplinkybė, kad įrašas nekokybiškas (yra trukdžių, stabdymų ir pan.) nėra pagrindas naikinti konkurso rezultatus. Tuo labiau, kad buvo apklausti kaip liudytojai komisijos nariai, konkurso stebėtojai, kas turėjo galutinai išsklaidyti abejones dėl konkurso eigos ir teismui padėjo nustatyti visas šiais bylai reikšmingas aplinkybes.
4. visi dalyviams užduoti klausimai buvo skirti patikrinti pretendentų žinias, reikalingas Vyriausybės atstovo veikloje, šiai pareigybei priskirtų funkcijų išmanymą bei gebėjimus reikalingus pareigybės funkcijoms atlikti, t. y. atitiko teisės aktuose įtvirtinta leistinumo reikalavimą. Klausimai buvo skirti patikrinti tiek bendrąsias (lyderystės, analitinius gebėjimus), tiek specialiąsias pretendentų kompetencijas, o įvertinant (duomenys neskelbtini) - įstaigos vadovo statusą, bendrosios kompetencijos tampa ypač svarbios. VTD įvertinus pretendentus, nėra nustatoma koks nors lygis ar skiriamas balas, rezultatai nėra sudėtinė konkurso rezultatų dalis. Todėl nelogiški apelianto argumentai, kad šie gebėjimai jau patikrinti ir komisija neturėjo teisės dar kartą vertinti šiuos gebėjimus.
5. teisės aktuose, reglamentuojančiuose priėmimą į valstybės tarnybą, nėra nurodomi konkretūs dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento žinių vertinimo faktorius. Teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.
6. vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalimi, apelianto siekis galbūt rašymo apsirikimo klaidą (ar liudytojo pateiktą informaciją) įvardyti kaip esminę, sudarančią pagrindą naikinti teismo sprendimą, nėra pagrįstas, tuo labiau, kad ABTĮ 96 straipsnis numato galimybę tokias klaidas (jeigu jos iš viso buvo padarytos) ištaisyti, tačiau jos jokiu būdu nėra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo laikyti neteisėtu ir tuo pagrindu panaikinti.
7. pareiškėjo argumentai dėl tariamo teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra susiję ne su teismo netinkamai ištirtais įrodymais, o su liudytojos nurodytomis aplinkybėmis.
8. teismo sprendimas pripažinti bylos medžiagą nevieša yra logiškas ir priimtas vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Aprašo 48, 76 ir 82 punktų nuostatomis.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VTD atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:
1. pareiškėjas kelia abejones dėl teismo nepriklausomumo nenurodydamas jokių faktų, o tik įvardindamas atsakovo statusą įstaigų hierarchijoje. Tokiu atveju Vyriausybės kanceliarija bei kancleris negalėtų dalyvauti jokiame teisminiame ginče arba, jiems dalyvaujant, būtų priimami tik jiems palankūs sprendimai. Pareiškėjas tokiais teiginiais paneigia valdžių padalijimo ir teismų nepriklausomumo principus Lietuvos Respublikoje. Vyriausybės kancleris A. M. liudytoju buvo iškviestas pačio pareiškėjo prašymu.
2. pareiškėjo prašymas skirti fonoskopinę konkurso garso įrašo ekspertizę yra nepagrįstas. Garso įrašas daromas tuo tikslu, jog būtų galima įvertinti, ar buvo užduoti pretendentams vienodi klausimai, ar klausimai susiję su funkcijomis, kaip atsakinėjo į klausimus pretendentai, ir ar faktiškai vyko konkursas. Nepateikiama jokių aplinkybių, kad būtų galima abejoti, jog pokalbis su pretendentais faktiškai vyko, buvo pateikiami tie patys klausimai. Byloje liudytojais apklausti visi komisijos nariai bei konkursą stebėję asmenys ir nei vienas nenurodė, kad garso įrašas suklastotas. Konkursas vyko ilgai (apie 4 val.), todėl buvo daromos pertraukos. Per pertraukas garso įrašymo įrenginys buvo stabdomas.
3. komisijos nariai pretendentus vertina individualiai. Komisijos nariai neturi ir negali būti saistomi kitų asmenų nurodytais vertinimo kriterijais. Todėl V. Ž. ir D. N. parodymai, kaip turėjo / galėjo būti vertinami pretendentai, neturėtų būti reikšmingi byloje.
4. pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kaip teismo sprendimas pripažinti bylos medžiagą nevieša galėjo įtakoti / įtakojo tokį sprendimą ar apribojo pareiškėjo teises susipažinti su bylos medžiaga.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą , o pareiškėjo apeliacinį skundą, kuris, trečiojo asmens nuomone, pateiktas be jokio pagrįsto pagrindo, piktnaudžiaujant proceso dalyvių laiku ir teisminiu procesu, atmesti. Trečiasis asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai akcentuoja:
1. pareiškėjo apeliaciniame skunde trūksta loginės teiginių sekos ir ryšio su konkrečiu pareiškėjo teisių pažeidimu, jei tokio esama. Nėra aišku, kaip tam tikri pareiškėjo keliami klausimai (dėl teismo sudėties, konkurso paskelbimo, fonoskopinės ekspertizės skyrimo ir pan.) galėtų turėti įtakos pareiškėjo teisių pažeidimui ar konkurso rezultatų neteisėtumui pripažinti. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas skundžia įvairius veiksmus vien dėl apskundimo, neįrodant jų ryšio su konkrečiais jo teisių pažeidimais.
2. pareiškėjas nenurodė, kad teismo sudėties pakeitimas iššaukė kokių nors jo teisių pažeidimų. Nėra pateikta jokių teiginių, kokiu būdu ir kaip pakeista teismo sudėtis galėjo įtakoti ar pažeisti teismų nepriklausomumo principą ar pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
3. konkursas į laisvą (duomenys neskelbtini) pareigybę buvo paskelbtas tinkamai ir laiku. VTD jokių pažeidimų neužfiksavo ir leido paskelbti konkursą. Tiek pareiškėjas, tiek ir kiti pretendentai buvo tinkamai informuoti dėl konkurso laiko ir vietos, vienodomis ir lygiomis teisėmis dalyvavo konkurse, todėl nėra aišku, ką, po konkurso praėjus nemažam laiko tarpui, siekia įrodyti pareiškėjas, ginčydamas konkurso inicijavimo ir skelbimo procedūrą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kaip nurodyti procedūriniai dalykai galėjo įtakoti ar įtakoja pareiškėjo teisių pažeidimą. Jei iš tiesų pareiškėjas manė, kad apeliaciniame skunde išvardinti procedūriniai klausimai kokiu tai būdu pažeidė jo galimybes lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą ir dalyvauti paskelbtame konkurse, pareiškėjas turėjo teisę skųsti, jo manymu, neteisėtą konkurso paskelbimą per vieną mėnesį nuo tokio fakto paaiškėjimo dienos. Tačiau pareiškėjas nustatytu laiku neskundė konkurso paskelbimo ir nereiškiant jokių prieštaravimų vienodomis sąlygomis su visais kitais pretendentais dalyvavo konkurse iki pat galo. Šių klausimų nagrinėjimui pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio senatį, kurios neprašė atnaujinti.
4. apeliaciniame skunde nėra nei vienos faktais ar įrodymais grįstos abejonės, kad garso įrašas yra nevientisas ar neautentiškas. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu akcentavo, kad jokio kito garso įrašo be šio, vientiso, nesudaryto iš jokių kitų garso įrašų, nėra ir pripažino, kad garso įrašo ir posėdžiavimo laiko trukmės neatitikimas yra sąlygotas tik dėl garso įraše daromos pauzės (stabdymo, o ne jo pabaigos) tuo metu, kai pagal eilę buvo kviečiami kiti pretendentai ir posėdžio metu padarytos pertraukos. Tai paliudijo ir į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojai. Pareiškėjas nepateikė jokių paneigiančių argumentų dėl atsakovo ir liudytojų parodymų. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas abejoja garso įrašo autentiškumu bei prašo skirti fonoskopinę ekspertizę nesat tam jokio pagrįsto pagrindo. Pareiškėjo nepagrįstas abejones įrašo neautentiškumu įrodo ir užduotų klausimų ir atsakymų analizė. Be to, pareiškėjas klaidingai nurodo trečiojo asmens atsakymus. Apeliantas prisiima sau Komisijos nario, kaip vertintojo, vaidmenį, analizuodamas atsakymus, nes kartu pateikia savo subjektyvų atsakymų į klausimus vertinimą. Pareiškėjo samprotavimas apie neteisingą atsakymą yra tik pačio pareiškėjo subjektyvus manymas, neparemtas jokiais pagrindžiančiais įrodymais.
5. visa pretendentų egzaminavimo (konkurso) eiga yra užfiksuota garso įraše ir pretendentas šios konkurso eigos nekvestionuoja. Betiksliai teiginiai apie garso įrašo ir posėdžio laiko trukmės neatitikimą neįrodo, kad garso įrašas yra nepilnas, ar kad konkursas vyko pažeidžiant Aprašo nuostatas, ar pati posėdžio vedimo tvarka buvo neskaidri. Konkurso eigą stebėjo ne tik Valstybės tarnybos departamento atstovas, bet ir pareiškėjo bendrapartietis – visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ atstovas Ž. L., kuris pasibaigus konkursui jokių pastabų dėl konkurso vedimo tvarkos taip pat neturėjo.
6. pareiškėjo prašymu jo nurodyti asmenys buvo įtraukti byloje liudytojais ir pareiškėjas turėjo teisę užduoti šiems asmenims jam pačiam rūpimus klausimus, šia teise pareiškėjas pasinaudojo, todėl papildomai kviesti dar kelis jo siūlomus asmenis, būtų neracionalu atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir šių asmenų galimus parodymus, neturinčius jokios įtakos esminiam pareiškėjo reikalavimui.
7. visi komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję tiek su (duomenys neskelbtini), kaip pareigūno, tiek ir kaip įstaigos vadovo, veikla. Klausimai konkursui gali būti pateikiami įvairaus pobūdžio, t.y. ne tik siekiant patikrinti žinių lygį tam tikroje srityje, bet ir tikrinant tam tikras pretendento kompetencijas bei vertinant bendrą įspūdį. Pareiškėjas klaidingai suvokia konkurso klausimų leistinumą, neva visi klausimai turi turėti aiškų ir konkretų atsakymą. Tikrinant įvairias asmens kompetencijas dažnai kaip tik pasitelkiami ne žinių klausimai, o atviro pobūdžio klausimai, siekiant nustatyti asmens turimas ir darbui reikalingas kompetencijas. Pareiškėjas klaidingai komisijos pirmininko klausimą, užduotą trečiajam asmeniui, priskyrė patikslinantiems klausimams. Garso įraše akcentuojama, kad šis klausimas buvo ne vertinimui, tačiau racionalus, atsižvelgiant į trumpalaikę tarnybą Ūkio ministerijoje, kuri galimai išsaukė abejonę komisijos pirmininkui dėl asmens patikimumo / atsakingumo. Tačiau, visgi nėra aišku, ką pareiškėjas siekia įrodyti perrašydamas komisijos narių užduodamus klausimus, nes visi klausimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla ir neperžengia jokių leistinumo ribų.
8. pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kaip teismo sprendimas pripažinti bylos medžiagą nevieša įtakojo jo teisių pažeidimą. Pareiškėjo prieštaravimas šiam teismo sprendimui yra abstraktus bei deklaratyvus ir visiškai nesusijęs su konkrečiu šio asmens teisių suvaržymu ar pažeidimu. Pareiškėjas nepateikia jokių faktų ar aplinkybių, kad jam būtų kliudoma susipažinti su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad tokių įrodymų pareiškėjas neturi ir skundžia šį teismo sprendimą be jokio pagrįsto pagrindo.
9. pareiškėjui buvo suteiktos visos teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konkursas vyko skaidriai ir teisėtai, tad pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija:

k o n s t a t u o j a:

IV.

40. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 dalis). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.
42. Vadovaujantis VTĮ 10 straipsnio 6 dalimi, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, Ministras Pirmininkas pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, o pastaroji per 7 kalendorines dienas nuo šio prašymo gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Aprašo 18 punktas nustato, kad kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, sprendimą dėl konkurso organizavimo priima Ministras Pirmininkas, o konkursas vykdomas per Vyriausybės kanceliariją. Pagal Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalį Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad Ministro Pirmininko sprendimas dėl konkurso organizavimo ir pavedimas Kanceliarijai pateikti VTD prašymą paskelbti konkursą gali būti formuluojamas tiek žodžiu, tiek raštu.
43. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų į pareigas konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių. Konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Šis teisinis reglamentavimas neriboja teisės į konkurso komisijos sudėtį įtraukti ir ne konkursą organizuojančios įstaigos tarnautojus, todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1 punktu sudarytoje komisijoje įrašytas ne Vyriausybės kanceliarijoje dirbantis asmuo, buvo pažeistas Aprašo 18 punktas.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad organizuojant konkursą nebuvo pažeistos VTĮ 10 straipsnio ir Aprašo 18 bei 46 punktų nuostatos.
45. Dėl komisijos susitarimo pretendentų atsakymus vertinti 0,5 balo žingsniu teisėtumo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas šiuo aspektu aiškindamas teisę, todėl teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pakartotinai dėstyti Nutarties 23 punkte nurodytų argumentų. 
46. Vadovaujantis Aprašo 62 punktu, konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas. Pagal Aprašo 2.5 punktą konkursas – pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė teisingas išvadas, kad garso įraše privalu pilnai fiksuoti konkurso eigą – pretendentų pokalbį (Aprašo 2.5 p.), per kuriuos tikrinamas pretendentų tinkamumas pareigoms. Byloje pateiktame skaitmeniniame garso įraše pilnai užfiksuoti visų pretendentų pokalbiai su komisija – komisijos narių užduodami klausimai, pretendentų pateikiami atsakymai. Tai, kad garso įraše nebuvo užfiksuota įžanginė konkurso komisijos posėdžio dalis, kuomet pretendentams buvo pristatyta konkurso komisija, laikotarpiai, kai baigus pokalbį su vienu pretendentu būdavo pakviečiamas kitas pretendentas, pertrauka (garso įrašas buvo stabdomas) ir posėdžio baigiamoji dalis, kai komisijos nariai pildė individualaus vertinimo lenteles, vyko balų skaičiavimas ir buvo skelbiami konkurso rezultatai, teisėjų kolegijos vertinimu nepažeidžia Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, paminėtoje Nutarties 25 punkte, formuluojamų konkursų organizavimui taikomų reikalavimų, nes toks konkurso eigos fiksavimas užtikrina visų suinteresuotų asmenų galimybę įvertinti, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka.
47. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, o taip pat aplinkybių neištyrimo atmestini kaip nepagrįsti.
48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant ginčus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, konstatavo, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas  išaiškino, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...> 
49. Remiantis šia  konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti  klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).
50. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės aiškinimo nuostatomis, neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo konkurso atveju buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ir konkurso organizavimo tvarka.
51. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis – vietoje teisėjo Ryčio Krasausko  – Ina Kirkutienė. Tokio procesinio veiksmo pagrindu nurodytas teisėjo Ryčio Krasausko užimtumas nagrinėjant kitas bylas. ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintas proceso operatyvumo principas suponuoja, kad teisme bylų nagrinėjimas turi būti organizuojamas taip, jog būtų pašalintos bet kokios priežastys, galinčios trukdyti bylą tinkamai išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Šia prasme toks teismo pirmininko procesinis veiksmas vertintinas kaip tinkama darbo organizavimo nagrinėjant bylas priemonė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kurios bylos nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijos. Ši norma pagrįstai nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje. Be to, buvo teisinis pagrindas nutartyje nurodyti ir ABTĮ 43 straipsnio 4 dalį, tačiau toks procesinis trūkumas neturi įtakos byloje priimto sprendimo teisėtumui.
52. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai, kad dėl didelės bylos apimties į teisėjų kolegiją paskirtoji teisėja Ina Kirkutienė neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su byla. Tai subjektyvus pareiškėjo vertinimas, niekaip neatspindintis tikrosios padėties. Asmeniniai ir profesiniai teisėjo įgūdžiai lemia, kiek laiko ir intelektinių resursų reikia skirti pasirengimui bylos nagrinėjimui. Todėl tokie kaip šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinio pagrindo.
53. Dėl argumentų, kad teisėjos Inos Kirkutienės elgesys 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio metu vertintinas, kaip asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisėjų bei teismų nepriklausomumo principų pažeidimai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo aktyvumas teismo posėdžio metu užduodant klausimus ar tikslinant ginčo šalių klausimus, kai tai reikalinga siekiant tikslo nustatyti/ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, negali būti interpretuojamas, kaip asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisėjų bei teismų nepriklausomumo principų pažeidimas. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teisėjos elgesys proceso metu neatitiko ABTĮ 11, 12, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
54. Vadovaujantis ABTĮ 61 straipsniu, ekspertizė skiriama teismo tais atvejais, kai administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių žinių. Dėl apelianto argumentų, jog konkurso faktinė trukmė ir graso įrašo trukmė neatitiko, pasisakyta Nutarties 44 ir 46 p. – garso įrašas teisėtai stabdytas, todėl nebuvo ir nėra bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisinio pagrindo skirti ekspertizę. 
55. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą.
56. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus (t. 2, b. l. 103), kuriais remiantis bylos medžiaga pripažintina nevieša. Siekis apsaugoti konkurse dalyvavusių asmenų duomenų slaptumą yra iš įstatymo kylantis pagrindas pripažinti bylos medžiagą nevieša. Kokio papildomo motyvavimo dėl poreikio apsaugoti kitų pretendentų, dalyvavusių konkurse, duomenų slaptumą pareiškėjas sprendime pasigenda, iš apeliacinio skundo neaišku. Taigi pripažįstama, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
57. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir tyrimo (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d., 137 str., 143 str. 3 d.). Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos visos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis liudytojais. Į bylą yra pateiktas darytas konkurso garso įrašas. Dėl jo teisėtumo teisėjų kolegija išdėstė argumentus Nutarties 46 punkte.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

              Gintaras Kryževičius

              Dainius Raižys