Civilinė byla Nr. e2-23294-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14128-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ atstovui advokatui Jurijui Usačiovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Revestus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,Ermitažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Revestus“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 29 991,72 Eur skolos už atsakovės įsigytas prekes, 152,95 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. šalys sudarė daugkartinio pardavimo sutartį Nr. E11/2018.07.09-008, pagal kurią atsakovė iš ieškovės pirko prekes. Už teiktas prekes ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga prašomą priteisti sumą.

2.       Atsakovė UAB ,,Revestus“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, jog jose nurodytas prekes atsakovė gavo (priėmė). Pagal šalių pasirašytos daugkartinio pardavimo sutarties 4.3 punktą prekės turėjo būti išduodamos tik atsakovės įgaliotam asmeniui, o pateiktose sąskaitose nėra žymų, patvirtinančių prekių priėmimo-perdavimo faktą. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Sutarties 5.3 punktą ieškovė suteikė atsakovei 25 000 Eur dydžio prekių kreditą, todėl tai yra didžiausia leistina atsakovės įsiskolinimų ieškovei suma ir ieškovė neturėjo teisės išduoti prekių, viršijančių nustatytą prekinio kredito limitą.

3.       Ieškovė dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Kartu su dubliku ieškovė pateikė atsakovės darbuotojų – įgaliotų asmenų pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, jog pastarosios patvirtina, kad visos jose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei išrašytose sąskaitose yra įgalioto asmens prierašas ,,prekes priėmė“, todėl išrašytos sąskaitos turi būti vertinamos kaip prekių priėmimo-perdavimo aktai. Pasirašydami sąskaitas atsakovės atstovai raštu aiškiai patvirtino, kad prekes priėmė. Ieškovė taip pat nurodė, kad Sutarties 5.3 punktas nedraudžia ieškovei (pardavėjai) padidinti atsakovei (pirkėjai) suteikiamo kredito limito, nes kredito limito suteikimas, sumažinimas ar padidinimas yra valinis ieškovės veiksmas.

4.       Atsakovė triplike nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl 26 075,24 Eur skolos priteisimo, tačiau nesutiko dėl 3 916,48 Eur skolos priteisimo ir prašė ieškinio dalį dėl šios skolos dalies ir 19,34 Eur palūkanų priteisimo atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal septynias ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras neįmanoma identifikuoti prekes priėmusio asmens, todėl šios sąskaitos bendrai 3 916,48 Eur sumai nepatvirtina prekių pateikimo atsakovei fakto. Taip pat atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodė, kad dėl įvesto karantino ir jo metu taikytų ribojimų kilo atsakovės veiklos trukdžių, sulėtėjo darbų tempas, atsirado tiekimo sutrikimų, todėl atsakovė negali laiku gauti suplanuotų pajamų ir neturi galimybės padengti visos skolos iš karto.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Revestus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Notisa“ (bylos Nr. eB2-3535-340/2020). Nemokumo administratorė UAB ,,Notisa“ prašė bylą dėl skolos priteisimo išspręsti teismo nuožiūra BUAB ,,Revestus“ atstovui nedalyvaujant.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad, reaguojant į triplike nurodytus argumentus, buvo pateikti papildomi įrodymai byloje – atsakovės atstovų (darbuotojų) pasirašytos sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščiai, kurie patvirtina, kad atsakovė gavo ir priėmė prekes, nurodytas triplike ginčijamose sąskaitose. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės suteikto kredito limito nėra reikšmingi, nes nustatyti kredito limitą yra ieškovės valia ir pasirinkimas, o prekės atsakovei perduotos, todėl už jas turi būti atsiskaityta. Ieškovė prašė atmesti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodydama, jog prašomas pernelyg ilgas išdėstymo terminas, be to, prašymas grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais dėl karantino situacijos.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7.       Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. daugkartinio pardavimo sutartimi Nr. E11/2018.07.09-008 (toliau – Sutartis) ieškovė UAB ,,Ermitažas“ (pardavėja) įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, pagal pirkėjos užsakymus perduoti atsakovei UAB ,,Revestus“ (pirkėja) prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti jų kainą (Sutarties 2.1 punktas). Taigi, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

8.       Ieškovė UAB ,,Ermitažas“ teigia, kad tiekė atsakovei prekes, už perduotas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti už gautas prekes ir liko skolinga 29 999,72 Eur. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą už prekes, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl skolos priteisimo

9.       Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus. 

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovei Sutarties pagrindu buvo perduota prekių už 29 999,72 Eur ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. Grįsdama šiuos reikalavimus ieškovė pateikė atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, prekių važtaraščius. Atsakovė triplike pripažino savo prievolę sumokėti 26 075,24 Eur skolos už gautas prekes. Dėl to ši ieškinio reikalavimo dalis pripažintina pagrįsta ir tenkintina (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

11.       Atsakovė ginčijo savo prievolę sumokėti 3 916,48 Eur skolos pagal septynias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 1) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 360344 – 588,63 Eur sumai; 2) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 363718 – 334,44 Eurs sumai; 3) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 363846 – 142,56 Eur sumai; 4) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 368565 – 2 512,54 Eur sumai; 5) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 370759 – 7,08 Eur sumai; 6) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 373465 – 51,48 Eur sumai; 7) PVM sąskaitą faktūrą serija ERA Nr. 378436 – 279,75 Eurs sumai. Ginčydama savo prievolę atsisakyti pagal šias sąskaitas faktūras, atsakovė nurodė, kad nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė gavo šiose sąskaitose nurodytas prekes. Atsakovės teigimu, pateiktos sąskaitos nepatvirtina prekių gavimo (pateikimo atsakovei) fakto, nes neįmanoma identifikuoti prekes priėmusio asmens.  

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, reaguodama į šiuos atsakovės argumentus, papildomai pateikė atsakovės darbuotojų pasirašytas sąskaitas faktūras ERA Nr. 360344, Nr. 363718, Nr. 363846, Nr. 370759, Nr. 373465. Taip pat pateikti atsakovės darbuotojų pasirašyti krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodytos prekės pagal sąskaitas faktūras ERA Nr. 368565 ir Nr. 378436. Dokumentus pasirašiusių atsakovės darbuotojų įgaliojimus patvirtina priedas Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. E11/2018.07.09-008 – 2018 m. liepos 9 d. įgaliotų asmenų sąrašas, 2019 m. lapkričio 22 d. įgaliojimas dėl įmonės atstovavimo Nr. RĮG/19/11/22-01, 2019 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas dėl įmonės atstovavimo Nr. RĮG/19/12/17-05, 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimas dėl įmonės atstovavimo Nr. RĮG/20/01/06-05. Pastebėtina, kad šios sąskaitos ir važtaraščiai pasirašyti tų pačių asmenų, kurių pasirašytų sąskaitų yra tarp tų, pagal kurias savo prievolės mokėti atsakovė neginčija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įgyvendinant civiliniame procese esminius dispozityvumo ir rungtyniškumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas pripažįsta labiau tikėtina, jog prekės pagal atsakovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo atsakovei perduotos. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių tokią išvadą (CPK 185 straipsnis).

13.       Atmestini atsakovės argumentai, kuriais ji savo prievolę atsiskaityti už gautas prekes ginčija atsižvelgdama į ieškovės atsakovei suteiktą kredito limitą. Iš Sutarties 1.4 punkto matyti, kad kredito limitą šalys apibrėžė kaip maksimalią suminę prekių kainą, kurios mokėjimui Sutartyje nustatytomis sąlygomis pirkėjai yra taikomas apmokėjimo atidėjimo terminas. Pagal Sutarties 5.3 punktą, pardavėja turi teisę bet kada vienašališkai sustabdyti kredito limitą, jį sumažinti arba panaikinti, neinformuodama apie tai pirkėjos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, kredito limitas iš esmės buvo tam tikra lengvata atsakovei dėl atsiskaitymo tvarkos, tačiau šalių Sutartyje jis niekaip nesietas su ieškovės galimybe perduoti atsakovei tam tikrą prekių kiekį ir bendros galimų perduoti prekių vertės neribojo. Pagal Sutarties 2.1 punktą pardavėja įsipareigojo pirkėjai perduoti prekes pagal pirkėjos užsakymus. Taigi, kredito limitas viršytas atsakovei pateikus prekių užsakymų didesnei sumai nei limitas ir tai neturi įtakos atsakovės prievolei atsiskaityti už gautas prekes bei ieškovės teisei reikalauti tinkamo atsiskaitymo pagal Sutartį.

14.       Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už pateiktas prekes tinkamai nevykdė ir liko skolinga už daugkartinio pardavimo sutarties pagrindu pateiktas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 916,48 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnis).

Dėl delspinigių

15.       Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos daugkartinio pardavimo sutarties 6.1 punkte šalys buvo susitarusios, kad jeigu pirkėja nevykdo savo įsipareigojimų ir neatsiskaito už prekes Sutartyje nustatytu terminu, ji privalo mokėti pardavėjai 0,1 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėtinos prekių kainos, už kiekvieną pradelstą apmokėjimo dieną iki visiško ir tinkamo piniginių prievolių įvykdymo dienos.

17.       Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 152,95 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal pridedamą delspinigių sąskaitą. Iš pateiktos 2020 m. gegužės 14 d. sąskaitos Nr. D2020051410 matyti, kad ieškovė prašomą priteisti delspinigių sumą apskaičiavo taikydama 8 proc. metinių pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Pasirinkti tokį skaičiavimo būdą ir normą yra ieškovės teisė pasirinkti jos teisių gynimo būdą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasirinktas delspinigių skaičiavimo būdas yra palankesnis skolininkei, konstatuotina, jog tai nepažeidžia atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad toks pavėluoto mokėjimo palūkanų skaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą normą.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir laiku neatsiskaitė už gautas prekes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 152,95 Eur delspinigių pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30 144,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų        

20.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 715 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys). Duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai nepateikta, todėl jų atlyginimo klausiamas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,79 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

22.       CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas ir su tuo, jog turi būti nustatyta reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio išdėstymo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą bei tikslingumą (CPK 178 straipsnis).

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodė, kad dėl įvesto karantino ir jo metu taikytų ribojimų padidėjo jos išlaidos, sulėtėjo darbo tempas, kilo veiklos sunkumų ir ji negali laiku gauti suplanuotų pajamų, todėl neturi galimybės padengti visos skolos iš karto. Šiems teiginiams pagrįsti ir prašyme nurodytoms aplinkybėms įrodyti atsakovė nepateikė jokių duomenų, dokumentų, įrodymų (CPK 178 straipsnis). Prašymas grįstas bendro pobūdžio teiginiais ir nuorodomis į karantino situaciją. Kita vertus, jau po atsakovės tripliko, kuriame išdėstytas šis prašymas, pateikimo teisme gauta informacija, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra prielaidų nustatyti esant realią tikimybę, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Šių įsipareigojimų vykdymas turės būti sprendžiamas atliekant nemokumo procedūras kartu su kitais klausimais dėl atsakovės prievolių kreditoriams vykdymo. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, teismas atmeta prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.  

Dėl atsakovės nemokumo bylą nagrinėjančio teismo informavimo

24.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, t. y. po to, kai byla skirta nagrinėti teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Dėl to byla nemokumo bylą iškėlusiam teismui neperduota.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nemokumo bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas informuotinas apie šį teismo sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ermitažas“ (j. a. k. 300090381) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revestus“ (j. a. k. 300531395) 29 991,72 Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt vienas euras 72 ct) skolos, 152,95 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai 95 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 144,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 715 Eur (septyni šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apie įsiteisėjusį sprendimą informuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revestus“ nemokumo bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė