Civilinė byla Nr. e2S-1149-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03435-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.10.; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabeta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“ dėl apmokėjimo už darbus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ priešieškinį dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eidana“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 23 750 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 1 068 Eur žyminį mokestį ir 5 141 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas išlaidų atlyginimo, priteisė valstybei iš atsakovės 22,80 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
2. Atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovė sumoka ieškovei sprendimu priteistą sumą (29 959 Eur) per dvylika mėnesių nuo nutarties, kuria išdėstomas sprendimo vykdymas, įsiteisėjimo, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos sumokant po 2 500 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant likusią mokėtiną sumą. Atsakovė nurodė, kad dėl šalyje paskelbto karantino režimo atsakovės veikla (statybos darbų vykdymas) buvo ženkliai sutrikdyta ir tebėra trikdoma, o statybos darbų atlikimas dėl atsiradusių trikdžių dažnu atveju tampa nebeįmanomas. Naujų darbų užsakymų atsakovė negauna ir negalėtų jų akceptuoti net juos gavusi, kadangi neturi galimybės sklandžiai tokių užsakymų įvykdyti. Dėl susiklosčiusios situacijos atsakovės pirmojo metų ketvirčio apyvartos rodikliai smuko 18,2 proc. ir, tikėtina, besitęsiant karantino laikotarpiui dar labiau smuks. Atsakovės skolininkai dėl šalyje susiklosčiusios situacijos laiku nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, dėl ko atsakovė negauna planuotų gauti lėšų. Atsakovei būtina išdėstyti savo įsipareigojimų vykdymą tokiomis dalimis, kad atsakovės veiklos tęstinumas būtų išsaugotas tiek ir karantino laikotarpiu, tiek ir laikotarpiu po karantino režimo, kuris bus reikalingas pasiekti/atstatyti įprastus veiklos rodiklius.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad atsakovė nepagrindė savo sunkios ekonominės padėties. Pateiktas turimų prabangių transporto priemonių sąrašas paneigia argumentus dėl atsakovės sunkios finansinės būklės. Kitų asmenų prievolių nesavalaikis vykdymas ir prašymas atidėti vykdymo terminą negali būti laikomas pakankamu pagrindu išdėstyti teismo sprendimą nepagrįstai ilgam 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovės apyvarta per pirmąjį 2020 m. ketvirtį buvo 311 503,03 Eur, kas rodo, kad skolos suma (29 959 Eur) nelaikytina tokia didele, kurios įmonė negalėtų padengti iš karto. Ieškovės nuomone, atsakovė manipuliuoja susiklosčiusia situacija dėl karantino. Ieškovė taip pat vykdo veiklą statybų sektoriuje bei patiria papildomus nepatogumus dėl paskelbto karantino, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nėra išimtinai jai nepalankios ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimą. Dėl paskelbto karantino atsakovės veikla nėra apribota, atsakovė gali vykdyti veiklą, gauti pajamas. Atsakovė nuo 2016 m. VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Ieškovės įsitikinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą jis gali likti neįvykdytas. Ieškovė į teismą kreipėsi dar 2017 m. pradžioje, nuo bylinėjimosi pradžios jau yra praėję daugiau nei 3 m., o visą tą laiką atsakovė naudojasi ieškovės piniginėmis lėšomis. Ieškovė yra smulkesnė įmonė, turinti mažesnę apyvartą, nei atsakovė (ieškovės metinė apyvarta yra iki 300 000 Eur), o pati atsakovė pateikė duomenis, kad jos vieno ketvirčio apyvarta yra daugiau nei 300 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė, priteisė iš atsakovės 363Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ieškovei ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo valstybei.
5. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės prašyme išdėstytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, kas sudarytų pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėn. laikotarpiui.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė neatskleidė tikrosios savo turtinės (finansinės) padėties, nes nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų apie realią savo turtinę padėtį iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie banko sąskaitas ir jose esančias lėšas ir pan. Atsakovės pateikti duomenys apie apyvartos smukimą 2020 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, nepatvirtina atsakovės teiginių, kad jos finansinė padėtis pablogėjo išimtinai dėl susidariusios Lietuvoje situacijos, paskelbto karantino. Teismas pažymėjo ir tai, kad šie duomenys yra pačios atsakovės sudaryta diagrama, neatskleidžianti realių duomenų apie atsakovės vykdomus projektus, sandorius, atliekamus darbus, lėšų judėjimą įmonėje, sudaromas/nesudaromas sutartis, turimus skolininkus ir kreditorius, vėlavimus dėl atsiskaitymų ir pan.
7. Teismas pagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad kitų asmenų prievolių nesavalaikis vykdymas ir prašymas atidėti vykdymo terminą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išdėstyti teismo sprendimą 12 mėn. laikotarpiui, juolab teismui nėra žinomi atsakovės veiksmai dėl skolų iš minėtų skolininkių išieškojimo.
8. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog iki teismo posėdžio ji atlygino bent dalį ieškovei priteistos sumos ar sumokėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
9. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės sunki turtinė padėtis susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią finansinę padėtį bei rasti būdų kaip galima greičiau atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, atsakovė galėjo imtis veiksmų ir parduoti/perleisti vieną ar kelias transporto priemones, o gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove.
10. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių realias jos galimybes sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą per jos nurodytą laikotarpį, o ieškovės pateikti įrodymai, kad atsakovė nuo 2016 m. neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų, kelia abejonių ne tik dėl realios atsakovės finansinės padėties ir galimybių atsiskaityti su ieškove, bet ir dėl atsakovės valios ir pastangų kuo greičiau įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą.
11. Kadangi atsakovė nepagrindė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ne tik ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau ir šalių lygiateisiškumą bei protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę, teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo tenkinti, išdėstyti 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad atsakovė sumoka ieškovei sprendimu priteistą pinigų sumą (29 959 Eur) per dvylika mėnesių nuo nutarties, kuria išdėstomas sprendimo vykdymas, įsiteisėjimo, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos sumokėdama po 2 500 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokėdama likusią mokėtiną sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo sąlygotas tokių aplinkybių, kurios yra visuotinai pripažintos ir neįrodinėtinos, atsiradimo. Tai, kad šalyje yra susiklosčiusi išimtinai nepalanki verslui situacija, jog verslas su tokio pobūdžio krize dar nebuvo susidūręs ir ši krizė palietė visas organizacijas, yra akivaizdus faktas, todėl jam pagrįsti papildomi įrodymai nereikalingi. Vien tai, kad atsakovė nėra įtraukta į mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems bus taikomos valstybės pagalbos priemonės, nereiškia, jog atsakovė nepatyrė tiesioginio neigiamo poveikio dėl karantino režimo paskelbimo Lietuvoje. Neigiami šių aplinkybių padariniai išryškės ne iš karto, o palaipsniui, ir šiuo metu pinigine/skaitine išraiška tiksliai įvertinti aptariamos krizės įtaką atsakovei yra faktiškai neįmanoma.
1.2. Skundžiama nutartis yra prieštaringa. Joje akcentuojama, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie turimas transporto priemones, tačiau vėliau analizuojama atsakovės turimų transporto priemonių vertė ir apie ją pasisakoma. Atsakovė neturi galimybės parduoti vieną ar kelias transporto priemones, kadangi jos yra areštuotos teismo sprendimo vykdymo eigoje.
1.3. Patenkinus atsakovės prašymą šalių lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas. Teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo išdėstymas sudaro sąlygas atsakovei vykdyti normalią ūkinę veiklą aptartos ekonominės krizės įtakoje, padedančią užtikrinti joje dirbantiems asmenims darbo vietas, tai turi įtakos atsakovės veiklos tęstinumui, sudaro galimybę grąžinti skolą dalimis. Išdėsčius sprendimo įvykdymą bus užtikrintas realus jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas, nes atsakovės turtinė padėtis leidžia daryti išvadą apie galimybių atsiskaityti su ieškove egzistavimą. Duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis būtų sunki, jog jai būtų gyvybiškai svarbu gauti visą sprendimu priteistą sumą iš karto, byloje nėra, todėl ieškovei teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių.
1.4. Atsakovės nurodytą dvylikos mėnesių laikotarpį vertindamas kaip nepagrįstai ilgą teismas turi teisę tokį terminą sutrumpinti (t. y. tenkinti prašymą iš dalies), tačiau aptariamu atveju tai nebuvo padaryta ir dėl tokios galimybės nutartyje nebuvo pasisakyta ar ja pasinaudota.
13. Ieškovė atsiliepimu prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad nutartis yra teisinga ir pagrįsta, kadangi neegzistuoja pagrindai tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Priešingu atveju būtų paneigti teismo sprendimo privalomumo bei šalių lygiateisiškumo principai, teismo sprendimo išdėstymas suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei bei pažeistų ieškovės teisėtą lūkestį gauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą sumą. Atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis atsakovės turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, nes teismo sprendimas iš viso gali likti neįvykdytas, bet ir ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d., po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, pateikė teismui prašymą prijungti papildomą įrodymą – 2020 m. gegužės 25 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio pažymą, nurodydama, kad šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau, nes antstolio pažyma gauta tik 2020 m. gegužės 25 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktame naujame įrodyme esanti informacija atsakovei yra neabejotinai žinoma, šis papildomas įrodymas buvo pateiktas nepasibaigus nustatytam atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui, priima į bylą minėtą įrodymą ir jį vertina.
17. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
18. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
19. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtias teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėn. laikotarpiui grindžia tuo, kad virusinės infekcijos COVID-19 plitimas ir paskelbtas karantinas turėjo neigiamą įtaką atsakovės finansinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jos prašyme išdėstytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, o sprendimo vykdymo išdėstymas, teismo nuomone, pažeistų ne tik ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau ir šalių lygiateisiškumą bei protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę.
21. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prašymo neįrodytinumo, nurodo, kad prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo buvo sąlygotas atsiradimo tokių aplinkybių (virusinės infekcijos COVID-19 plitimas ir visoje šalyje paskelbtas karantino režimas, neigiamai paveikę atsakovės finansinę padėtį), kurios yra visuotinai pripažintos ir neįrodinėtinos ir kurios savaime vertintinos kaip itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Nors COVID-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai neabejotinai daugiau ar mažiau palietė daugumą ūkio subjektų, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė yra iš esmės teisi teigdama, kad įstatymo leidėjas galimybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nesieja išimtinai su to prašančio asmens turtine padėtimi, išdėstyti teismo sprendimą galima ir kai susidaro kitos labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė būtent tuo, jog virusinės infekcijos COVID-19 plitimas ir paskelbtas karantinas turėjo neigiamą įtaką jos finansiniai padėčiai, įvertinus ir tai, kad atsakovės veikla (statybos darbų vykdymas) dėl karantino nebuvo sustabdyta ar apribota, atsakovė nėra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, atsakovė, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik faktą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis pablogėjo, bet aplinkybes, jog padėtis yra tokia sudėtinga, kad priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes. Tokių įrodymų atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė.
23. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių rašytinių įrodymų, t. y. duomenų iš VĮ Registrų centro apie registruotą nekilnojamąjį turtą, iš VĮ „Regitra“ apie registruotas transporto priemones, finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie banko sąskaitas ir jose esančias lėšas ir pan., nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti realios jos turtinės padėties ir jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Vien tik atsakovės pateikti duomenys apie apyvartos smukimą 2020 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, nesat jokių duomenų apie atsakovės valdomą turtą, vykdomus projektus, sandorius, atliekamus darbus, lėšų judėjimą įmonėje, turimus skolininkus ir kreditorius, nėra pakankami spręsti apie esminį atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, dėl kurio ji neturėtų realių galimybių šiuo metu įvykdyti teismo sprendimą. Kita vertus, ieškovės pateiktame antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. gegužės 25 d. rašte nurodyta informacija, kad vykdant 2020 m. kovo 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas iš atsakovei priklausančių sąskaitų buvo gauta visa areštuota 36 373,24 Eur suma, leidžia manyti, jog atsakovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji neišgalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis apie jos turimas transporto priemones, ji turi transporto priemonių, kurių bendra vertė 157 402 Eur, todėl atsakovė galėjo imtis veiksmų ir parduoti/perleisti vieną ar kelias transporto priemones, o gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad realizuoti šių transporto priemonių negali, nes jos yra areštuotos sprendimo vykdymo procese, jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad atsakovė įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Iš interneto svetainėje www.rekvizitai.vz.lt skelbiamų duomenų matyti, kad karantino laikotarpiu darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo vos vienu nuo 13 iki 12, o šiuo metu įmonėje vėl dirba 13 darbuotojų. Išdėstytos aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad atsakovės padėtis nėra tokia bloga, kad priteistos skolos neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes.
24. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad su ja neatsiskaito jos skolininkai, taip pat nelaikytina sudarančia pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tai, kad atsakovės skolininkai laiku nevykdo savo prievolių, nėra pateisinama priežastis pačiai atsakovei laiku nevykdyti savųjų ir reikalauti nustatyti lengvatinį terminą teismo sprendimui įvykdyti. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, jog atgautų skolas.
25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad po Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo priėmimo praėjo jau keturi mėnesiai, tačiau atsakovė per visą šį laikotarpį nesumokėjo ieškovei nei dalies priteistos skolos, nors ir nurodo, kad turi galimybę teismo sprendimo įvykdyti dalimis, kas leidžia manyti, jog atsakovė prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo siekia ne gera valia įvykdyti teismo sprendimą, o tik vilkinti vykdymo procesą.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad patenkinus atsakovės prašymą šalių lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas. Minėta, kad atsakovė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos finansinė padėtis yra tokia sunki, kad visos teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas iš karto jai būtų nepakeliama finansinė našta, nepateikė, o prašymą grindžia tik teiginiais apie dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino patirtus sunkumus vykdant veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, kaip ir atsakovė, veiklą vykdo toje pačioje statybų srityje, kas leidžia manyti, kad abi šalys dėl COVID-19 pandemijos ir karantino režimo įvedimo susidūrė su tokiais pačiais sunkumais. Vien atsakovės pageidavimas sprendimą įvykdyti jai patogiu būdu, nesant nustatytų jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, negali būti priežastis suteikti atsakovei prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą ir suteikti atsakovei nepagrįstą pranašumą. Tokio nepagrįsto prašymo tenkinimas neabejotinai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų ir ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą.
27. Atsakovės argumentas, kad skundžiama nutartis yra prieštaringa, nes joje akcentuojama, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie turimas transporto priemones, tačiau vėliau nutartyje analizuojama atsakovės turimų transporto priemonių vertė ir apie ją pasisakoma, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė nepateikė būtent oficialių duomenų iš VĮ „Regitra“ apie atsakovės vardu registruotas transporto priemones. Į bylą buvo pateiktas tik pačios atsakovės parengtas turimų automobilių sąrašas, kuris ir buvo analizuojamas skundžiamoje nutartyje. Todėl jokių prieštaravimų, priešingai nei teigia atsakovė, nutartyje nėra.
28. Nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti galimybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trumpesniam nei atsakovės prašomas laikotarpiui ir dėl to pasisakyti nutartyje, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai laikyti nepagrįstais.
29. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę, ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
31. Ieškovė pateikė duomenis dėl 363 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl, atmetus atskirąjį skundą, priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“, juridinio asmens kodas 302853683, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabeta“, juridinio asmens kodas 303796858, 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas