Civilinė byla Nr. 2S-1704-343/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09514-2020-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 

 3.3.2.4; 3.4.5.11.

                                                                                                                                        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U. ir T. K. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Z. M. (toliau – pareiškėja) 2020 m. birželio 8 d. skundu dėl antstolio veiksmų, prašo panaikinti antstolio S. U. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei jai išaiškinti, ar antstolis neturėjo atidėti vykdymo procesą asmeniui, esančiam rizikos grupėje (64 metai), kol Lietuvoje paskelbtas karantinas.

2.       Nurodo, kad iš jos yra vykdomi išieškojimai T. K. ir A. S. atžvilgiu. Teigia, kad antstolio patvarkyme, priimtame vykdomojoje byloje Nr. 0034/20/00270, yra klaidingai nurodytas išieškotojas T. K., nes turėjo būti nurodyta ir A. S. Tikina, jog 2019 m. vasario 27 d. pareiškėja nusiuntė T. K. piniginę perlaidą „iki pareikalavimo“ 500 Eur sumai, o 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 1 000 Eur perlaidą. Pinigų perlaidos pareiškėjai nebuvo grąžintos, todėl ji buvo įsitikinusi, jog pinigai gauti. Tvirtina, kad antstolio neregistruotu laišku siųsto raginimo įvykdyti teismo sprendimą pareiškėja negavo, nes butą, kurio adresu antstolis siuntė raginimą, ji pardavė ir 2020 m. vasario 28 d. išsikraustė, deklaravo savo gyvenamąją vietą kitu adresu. Nuo 2020 m. kovo 16 d. pareiškėja yra karantine, iš namų neišeina, kadangi yra rizikos grupėje, serga lėtinėmis ligomis. 2020 m. gegužės 10 d. pareiškėjai paskambino jos parduoto buto dabartinė savininkė ir pranešė apie antstolio laišką, kurio dėl karantino pareiškėja negalėjo paimti. 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėja paskambino į antstolio kontorą ir tą pačią dieną nusiuntė įrodymus apie pinigų sumokėjimą. Ji neprisimena, ar buvo sumokėjusi 1 541,60 Eur, nes karantinuojasi sodyboje ir neturi galimybės sugrįžti bei surasti visus dokumentus. Atsižvelgdama į aplinkybę, jog raginimo negavo, o priteistas sumas yra sumokėjusi, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir išaiškinti, ar antstolis neturėjo atidėti vykdymo proceso asmeniui, esančiam rizikos grupėje, kol Lietuvoje paskelbtas karantinas.

3.       Antstolis 2020 m. birželio 15 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo nurodo, kad iš pareiškėjos vykdo skolos išieškojimus išieškotojo T. K. naudai. 2020 m. balandžio 27 d. antstolis priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei raginimus įvykdyti sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. 0034/20/00270 ir Nr. 0034/20/00271. Šie dokumentai registruota pašto siunta su įteikimu buvo išsiųsti vykdomuosiuose raštuose nurodytu skolininkės adresu ir skolininkei įteikti asmeniškai. Skolininkė per raginime nurodytą terminą skolos nesumokėjo, todėl 2020 m. gegužės 12 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymai dėl skolos išieškojimo. Tikina, kad 2020 m. gegužės 13 d. skolininkė pateikė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ perlaidų kopijas dėl 1 500 Eur perlaidos išieškotojui T. K. 2020 m. gegužės 20 d. skolininkė pateikė AB „Lietuvos paštas“ perlaidų kopijas dėl 1 541,60 Eur pervedimo išieškotojui. Teigia, jog skolininkė 1 541,60 Eur skolą sumokėjo pasibaigus raginimo terminui, todėl 2020 m. gegužės 21 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose perskaičiuotos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui nuo 1 541,60 Eur sumos. Tvirtina, kad raginimus įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis skolininkei išsiuntė 2020 m. balandžio 27 d. registruotąja pašto siunta su įteikimu ir jie buvo įteikti skolininkei asmeniškai 2020 m. balandžio 30 d. Į antstolio kontorą skolininkė skambino ne 2020 m. gegužės 13 d., bet gegužės 5 d., sakė įsiskolinimą sumokėjusi, tačiau negalinti atvykti ir pateikti įrodymus. Skolininkei buvo suteikta visa reikalinga informacija, nurodyta pateikti dokumentus elektroniniu paštu. Dokumentai buvo pateikti elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 13 d., o dieną prieš tai, jau buvo imtasi priverstinių vykdymo veiksmų. Antstolis taip pat nurodė, jog dėl Lietuvoje paskelbto karantino tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė vykdymui vykdomųjų dokumentų. Fiziniai asmenys laisvai galėjo teikti vykdymui vykdomuosius dokumentus.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

5.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentą dėl raginimų negavimo, nes vykdomųjų bylų Nr. 0034/20/00270 ir Nr. 0034/20/00271 duomenimis nustatė, kad raginimai įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo asmeniškai įteikti 2020 m. balandžio 30 d. Konstatavo, kad pareiškėja turėjo įvykdyti sprendimą iki 2020 m. gegužės 11 d. įskaičiuotinai.  

6.       Nustatė, kad skolininkė skolos pervedimą atliko jau pasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl sprendė, kad antstolis turi teisę gauti Instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį. Konstatavo, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos vykdymo išlaidos neviršija Instrukcijoje nustatytų dydžių.

7.       Teismas laikė teisiškai nereikšmingais pareiškėjos nurodytus argumentus dėl antstolio patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0034/20/00270 klaidingai nurodyto išieškotojo, t. y., kad be išieškotojo T. K. antstolis turėjo nurodyti išieškotoją ir A. S. Tokios pozicijos teismas laikėsi, nes antstoliui buvo pateikti vykdyti tik išieškotojui T. K. išduoti vykdomieji raštai. Duomenų, kad išieškotoja A. S. su išieškotoju T. K. kartu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš pareiškėjos, byloje ir vykdomųjų bylų medžiagose pateikta nėra.

8.       Sprendė, kad nagrinėjamu atveju antstolis laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuotos vykdymo proceso tvarkos, o pareiškėjos teiginiai bei pateikti įrodymai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir tenkinti jos pateiktą skundą.

9.       Teismas dėl pareiškėjos skunde nurodyto prašymo išaiškinti dėl vykdymo proceso atidėjimo nepasisakė, nes šis prašymas antstolio įvykdytas, t. y. antstolis pateikė išaiškinimą 2020 m. birželio 15 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo, ir šioje byloje šis išaiškinimas nebuvo skundžiamas.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį, patenkinti pareiškėjos 2020 m. birželio 8 d. skundą dėl antstolio veiksmų bei grąžinti pareiškėjai visas išskaičiuotas antstolio sumas. Atskirajame skunde teigia, jog dėl nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino, laikinai keitėsi siuntų pristatymo tvarka. Karantino metu (iki 2020 m. gegužės 19 d.) už registruotosios siuntos priėmimą, išskyrus procesinius dokumentus, pasirašyti nereikėjo. Tikina, kad AB „Lietuvos paštas“ paaiškinimu, jai skirta pašto siunta su įteikimo pranešimu buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), 2020m. balandžio 30 d. gauta Kauno 9-ajame pašte ir tą pačią dieną fiksuotas įteikimas, t. y. vadovaujantis karantino metu nustatyta siuntų pristatymo tvarka, siunta buvo pristatyta į gaunamųjų laiškų dėžutę, o informacinėje sistemoje fiksavo siuntos įteikimą. Apeliantės teigimu, antstolis, prieš išsiųsdamas raginimą, turėjo pasidomėti, patikrinti pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kadangi pareiškėja nuo kovo mėnesio šiuo adresu negyvena, nes pardavė butą. Tikina, kad 2020 m. gegužės 10 d. pareiškėjai paskambino nauja buvo savininkė D. C. ir pranešė, kad pašto dėžutėje rado laišką, tačiau dėl karantino pareiškėja jo paimti negalėjo. Nurodyti faktai patvirtina, kad iš antstolio pareiškėja jokio raginimo negavo, o apie vykdymo procesą nieko nežinojo. Teigia, jog antstolio kontorai ji pateikė D. C. paaiškinimą, 2020 m. sausio 23 d. būsto pirkimo – pardavimo pakvitavimą, taip pat teismui pareiškėja 2020 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu persiuntė atsakymą iš AB „Lietuvos paštas“, o 2020 m. liepos 27 d. teismui asmeniškai įteikė pažymą iš AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntos įteikimo, tačiau nesuprantama, kodėl teismas šių faktų neįvertino.

11.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti. 

             Teismas

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

       Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

12.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 29 d. pateikė naujus įrodymus – 2020m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo lydraštį dėl „Z. M. prašymo siuntimo“, 2020 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo informaciją dėl skundo, 2020 m. liepos 27 d. Z. M. prašymą dėl dokumentų prijungimo, AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. liepos 20 d. pažymą apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą, Z. M. 2020 m. liepos 13 d. elektroninius laiškus, siųstus Kauno apylinkės teismui, atsakymus iš AB „Lietuvos paštas“, 2020 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimą ir pranešimą, adresuotą (duomenys neskelbtini) vyr. specialistei R. S., išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visi pareiškėjos teikti nauji įrodymai turi ryšį su nagrinėjamu klausimu, todėl į bylą priimtini tik šie įrodymai – AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. liepos 20 d. pažyma apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą bei pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismui siųsti elektroniniai laiškai (CPK 314 straipsnis).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

15.       Vykdomųjų bylų Nr. 0034/20/00270 ir Nr. 0034/20/00271 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas 2019 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-139-717/2019 dėl 1 541,60 Eur ir 1 000 Eur išieškojimo iš skolininkės Z. M. išieškotojui T. K. bei 2019 m. lapkričio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. I-271-414/2017 dėl 500 Eur išieškojimo iš skolininkės Z. M. išieškotojui T. K. Minėtose vykdomosiose bylose 2020 m. balandžio 27 d. buvo priimti patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimų gavimo dienos, taip pat patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Vadovaujantis vykdomųjų bylų duomenimis, matyti, kad antstolis dokumentus pareiškėjai registruotąja pašto siunta išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), o vykdomosiose bylose esantis AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas apie siuntą patvirtina, kad pareiškėjai minėti dokumentai asmeniškai įteikti 2020 m. balandžio 30 d. Taipogi vykdomosiose bylose esantys duomenys liudija, kad 2020 m. gegužės 12 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. gegužės 13d. antstoliui pateikė įrodymus apie jos pinigų perlaidas 2019 m. rugpjūčio 20 d. išieškotojui T. K. bendrai 1 500 Eur sumai, o 2020 m. gegužės 20 d. pateikė įrodymus apie pinigų perlaidas 2020 m. gegužės 19 d. A. S. bendrai 1 541,60 Eur sumai. 2020 m. gegužės 21 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti jo priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei išaiškinti pareiškėjai, ar antstolis neturėjo atidėti vykdymo procesą asmeniui, kuris yra rizikos grupėje, kol Lietuvoje paskelbtas karantinas. Skundą grindė aplinkybėmis, jog antstolio siųsto raginimo įvykdyti sprendimą pareiškėja negavo, kadangi jis buvo siųstas adresu, kuriuo pareiškėja jau negyvena, o gyvenamą vietą ji yra deklaravusi kitu adresu. Nuo 2020 m. kovo 16 d. pareiškėja buvo karantine, iš namų neišeina, kadangi yra rizikos grupėje, serga lėtinėmis ligomis. 2020 m. gegužės 10 d. pareiškėjai paskambino jos parduoto buto dabartinė savininkė ir pranešė apie antstolio laišką, tačiau dėl karantino pareiškėja laiško paimti negalėjo. Tikina, kad 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėja paskambino į antstolio kontorą ir tą pačią dieną nusiuntė įrodymus apie pinigų sumokėjimą. Antstolis patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti apylinkės teismui.

17.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Atmetė pareiškėjos argumentus dėl raginimų negavimo, kadangi nustatė, jog raginimai įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteikti 2020 m. balandžio 30 d. Taip pat konstatavo, jog skolininkė skolos pervedimą pinigų perlaidomis išieškotojui atliko pasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl sprendė, kad antstolis turi teisę gauti Instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį. Apeliantė, nesutikdama su nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės dėsto argumentus, susijusius su raginimo įvykdyti teismo sprendimą negavimu. Pasak apeliantės, dėl šalyje paskelbto karantino laikinai keitėsi siuntų pristatymo tvarka. Tikina, kad AB „Lietuvos paštas“ paaiškinimu, jai skirta pašto siunta su įteikimo pranešimu buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 30 d. gauta Kauno 9-ajame pašte ir tą pačią dieną fiksuotas įteikimas, t. y. vadovaujantis karantino metu nustatyta siuntų pristatymo tvarka, siunta buvo pristatyta į gaunamųjų laiškų dėžutę, o informacinėje sistemoje fiksuotas  siuntos įteikimas. Apeliantės teigimu, antstolis, prieš išsiųsdamas raginimą, turėjo patikrinti pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kadangi pareiškėja nuo kovo mėnesio pakeitė gyvenamąją vietą, nes pardavė butą. Ji apie antstolio laišką sužinojo iš parduoto buto dabartinės savininkės, kai ši pareiškėjai paskambino ir apie gautą laišką pranešė. Taigi, įvertinus apeliantės atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio priimto patvarkymo pagrįstumo, kai pareiškėjos įsitikinimu, jai raginimas įvykdyti teismo sprendimą nebuvo įteiktas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą ir spręsdamas, ar pareiškėjai raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas ir ji apie vykdymo procesą žinojo, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas turi pareigą įrodymus vertinti ne pagal griežtąją priežastinio ryšio taisyklę, o remiantis vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0034/20/00270, Nr. 0034/20/00271 bei civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjai apie vykdymo procesą buvo žinoma. Minėta, kad vykdomosiose bylose yra pateiktas AB „Lietuvos paštas“ pranešimas apie siuntos įteikimą, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjai antstolio siųsti dokumentai asmeniškai įteikti 2020 m. balandžio 30 d. Pagal raginime įvykdyti teismo sprendimą pateiktą informaciją, pareiškėja skolą buvo raginama sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, t. y. šiuo atveju iki 2020 m. gegužės 11 d. įskaitytinai. Nors apeliantė teigia, kad raginimo ji negavo ir apie vykdymo procesą nieko nežinojo, kadangi raginimas buvo siųstas adresu, kuriuo ji nebegyvena, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigia pačios apeliantės išsakyti teiginiai bei byloje esantys įrodymai. Apeliantė nurodė, kad apie raginimą įvykdyti teismo sprendimą ji iš esmės sužinojo iš buto savininkės, kuriai pardavė butą, ir kuri ją telefonu 2020 m. gegužės 10 d. informavo apie iš antstolio gautą laišką. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad apie vykdymo veiksmus pareiškėjai turėjo būti žinoma iki pasibaigiant raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, tačiau apeliantė teigia, kad dėl karantino negalėjo laiško pasiimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Visų pirma, nors pareiškėja yra 64 metų amžiaus, jos teigimu, ji serga lėtinėmis ligomis, tačiau tai nereiškia, kad dėl šalyje paskelbto karantino ir asmens amžiaus, gali būti nevykdomos tam tikros pareigos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbus momentas yra tas, kad pareiškėja apie antstolio jai siųstą laišką buvo informuota parduoto buto savininkės, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo suprasti, kad jame nurodyta informacija gali būti susijusi su jos interesais. Šiuo atveju apeliantė, būdama apdairi ir rūpestinga (tuo atveju jeigu iš tiesų dėl šalyje paskelbto karantino ir baimindamasi dėl savo sveikatos laiško paimi negalėjo), galėjo pasirūpinti, kad antstolio siųstą laišką paimtų jos giminaičiai ar kiti artimi asmenys, ir po to jai jį perduotų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų bent bandžiusi imtis kokių nors veiksmų laiškui pasiimti, o paprasčiausiai teisinasi prisidengdama šalyje susiklosčiusia padėtimi dėl COVID-19. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad su antstolio kontora apeliantė susisiekė tik 2020 m. gegužės 13 d. (apeliantė nenurodo, kodėl to negalėjo padaryti iki 2020 05 12; karantinas baigėsi tik 2020 06 16), nors tą padaryti galėjo anksčiau. Be to, susisiekusi su antstoliu elektroniniu paštu, pareiškėja nenurodė savo pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, nors turėjo tai padaryti. Ji nenurodė ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš dalies galima sutikti su pareiškėja, kad nors AB „Lietuvos paštas“ pranešime apie siuntos įteikimą pažymėta, kad pašto siunta pareiškėjai įteikta 2020 m. balandžio 30 d. asmeniškai, tačiau realiai jai siunta asmeniškai įteikta nebuvo, kadangi karantino metu keitėsi pašto siuntų pristatymo tvarka, tačiau, kita vertus, nustačius aplinkybę, kad pareiškėją apie antstolio siųstą laišką informavo parduoto buto savininkė dar nesuėjus raginime įvykdyti sprendimą nurodytam terminui, o pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų tą laišką kuo greičiau paimti ir sužinoti jame nurodytą informaciją, spręstina, kad pareiškėja turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Šiuo atveju pareiškėja per raginime nustatytą terminą antstolio nurodytų veiksmų neįvykdė, todėl antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą, surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde pareiškėja neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, susijusių su antstolio vykdymo išlaidų dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

21.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

22.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje valstybė patyrė 8,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteisiamos iš pareiškėjos.

     Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a :

            atskirąjį skundą atmesti.

            Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

            Priteisti iš pareiškėjos Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,49 Eur (aštuonis eurus ir 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                           Rūta Palubinskaitė