Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-525-1573-09].doc
Bylos nr.: A-525-1573-09
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525 – 1573/2009

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Ablingio,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. L. ir jos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

atsakovo atstovui Giedrei Jančiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja G. L. skundu (t. I, b.l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) suformuoti jos naudojamą, prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad ji yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Z. (A. Z.) nuosavybės teise turėtą žemę. Pareiškėja savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi. Pažymėjo, kad nuosekliai, rašydama prašymus į įvairias instancijas, siekia susigrąžinti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), naudojamą žemę. Pabrėžė, kad Savivaldybės administracijos direktorius atsisako suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių, kadangi namų valdoje yra suformuotas naujas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio suformavimo pagrindas nėra panaikintas. Pareiškėjos teigimu, šis žemės sklypas suformuotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kurios reguliuoja nuosavybės teisių atkūrimą. Remdamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktu, pažymėjo, kad, tik iš savivaldybės administracijos direktoriaus gavęs dokumentus, žemėtvarkos skyrius gali parengti apskrities viršininko įsakymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus. Savivaldybės administracija 2006 m. birželio 8 d. rašte pripažįsta, jog ji yra gavusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą dėl sklypo suformavimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini). Formalia kliūtimi atkurti nuosavybės teises į jos naudojamą žemę, pareiškėjos nuomone, yra atsakovo atsisakymas vykdyti jam pavestas funkcijas.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (t. III, b.l. 27 – 29) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Atkūrimo tvarkos 106 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, jam priskirtų funkcijų atlikti neatsisako, taip pat nekvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties. Pareiškėja 2006 m. birželio 8 d. raštu Nr. A63-3186-(1909)-(4.4-PD-4) informuota apie žemės sklypo formavimo (duomenys neskelbtini), procesą. Formuojant žemės sklypą nustatyta, kad žemės plote, į kurį pretenduoja pareiškėja, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 0,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgiant į tai, jog teismas 0,14 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažino neteisėtu, šis sklypas tebėra įrašytas Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas su tomis pačiomis ribomis ir sklypo suformavimo duomenimis, kurie buvo 1995 m. rugpjūčio 24 d. Pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą nauji sklypai formuojami tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje. Šiuo atveju 0,14 ha žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pareiga pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį tenka daikto savininkui ar patikėjimo teise jį valdančiam asmeniui, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Net ir nekeičiant 0,14 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo VĮ Registrų centras, šį sklypą kartu su naujai suformuotu naudojamu namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) VAVA galės perduoti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nepažeisdama jos teisių ir interesų. Taip pat nurodė, kad naudojamo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimui yra būtinas inžinerinis-topografinis planas. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento užsakymu toks planas rengiamas, nes Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateikta sklypo schema ir schemoje nurodytos naudojamo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pakitusios ribos neatitinka dabartinės sklypų padėties dėl šalia esančių suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Apie atliekamus veiksmus pareiškėja informuota Savivaldybės administracijos 2006 m. birželio 8 d. raštu. Bylos nagrinėjimo metu sklypas, kurio dydis 0,24 ha, suformuotas, o visa medžiaga perduota kadastriniams matavimams atlikti įmonei, kuri pagal techninę užduotį kadastrinius matavimus privalo atlikti iki 2006 m. rugsėjo 24 d.

Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepimu į skundą (t. III, b.l. 40 – 41) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad atliko visus jai teisės aktų pavestus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimą G. L. į buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Teritorijų planavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra savivaldybės priskirtoji funkcija. Galės atkurti nuosavybės teises suteikiant naudojamą namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, Savivaldybės administracijos direktoriui suformavus tokį žemės sklypą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. III, b.l. 62 – 65) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas įpareigojo Savivaldybės administraciją pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. sausio 24 d. raštu Nr. S17-11 pateiktą prašymą „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo G. L.“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą, atlikti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), patvirtinti parengto žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Teismas pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Šios namų valdos bendras naudojamas žemės sklypas yra 6791 kv. m. Pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 0,6146 ha žemės plotą, valdytą buvusio savininko J. Z. (iš viso turėtą 9,8320 ha žemės), buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), trukdo suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Lietuvos valstybės vardu bei galiojančios šio sklypo ribos, nustatytos 1995 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, yra nepagrįstas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu 1995 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/95-7874, sudaryta tarp VAVA ir Z. C., dėl 1400 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, ir šiuo teismo sprendimu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintas VAVA. Ta aplinkybė, kad žemės sklypas registruotas VĮ Registrų centras Lietuvos valstybės vardu, nėra kliūtis formuoti žemės sklypą pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. sausio 24 d. pateiktą prašymą „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo G. L.“. Nurodė, kad byloje duomenų, jog žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, gali būti laikomas valstybės išperkama žeme, taip pat nėra (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog atsakovas be pagrindo atsisako formuoti žemės sklypą ir taip vilkina atlikti jam Atkūrimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, todėl pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 str. 1 d.).

 

III.

 

Atsakovas Savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 72 – 74) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendime teiginys, jog atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos naudojamas žemės sklypas, esantis prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, yra 6791 kv.m, yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis tikrovės. Tiek 2006 m. birželio 8 d. rašte Nr. A63-3186-(1909)-(4.4-PD-4), tiek ir atsiliepime, atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją (pagrįsdamas ją įrodymais), kad pareiškėjos naudojamas žemės sklypas, esantis prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių, yra ne 6791 kv.m.

2. Teismas spręsdamas ginčą nesivadovavo ABTĮ 57, 81 straipsniais, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų aplinkybių bei įrodymų, netinkamai pritaikė įstatymą. Taip pat teismas neištyrė ir neįvertino to, kad atsakovas neatsisako atlikti jam priklausančių funkcijų, nustatytų Atkūrimo tvarkos 106 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.

3. Atsakovo atsiliepime į skundą buvo pateikti įrodymai, kad Atkūrimo tvarkos 106 punkte nurodytų veiksmų, t. y. žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini), patvirtinimo atsakovas nėra atlikęs dėl pagrįstų ir objektyvių priežasčių.

4. 2006 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsakovui pateiktas prašymas „Dėl dokumentų perdavimo nustatyti žemės sklypų ribas ir plotą bei žemės sklypų naudojimo apribojimus“ visiškai keičia 2006 m. sausio 24 d. pateikto prašymo įvykdymo turinį, nes 2006 m. rugpjūčio 21 d. rašte prašoma nustatyti (duomenys neskelbtini) sklypo ribas ir piliečiams Z. C. ir M. K.

5. Teismo teiginys, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas VĮ Registrų centras Lietuvos valstybės vardu, nėra kliūtis formuoti žemės sklypą pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. sausio 24 d. pateiktą prašymą, nepagrįstas. Teismo sprendime nėra motyvuota, kodėl atmetami atsakovo pateikti įrodymai dėl negalimumo formuoti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini).

6. Kol nėra pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovas paminėto sklypo vietoje negali iš naujo formuoti kito žemės sklypo. Pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą nauji sklypai formuojami tik laisvoje (neužstatytoje) žemėje, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toje vietoje jau yra suformuotas ir įregistruotas 0,14 ha žemės sklypas.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 80-82) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, sutiko su teismo sprendime išdėstytais motyvais.

 

IV.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 28 d. nutartimi (t. III, b.l. 92 – 96) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, o Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, t. y. apskrities viršininko sprendimas priimamas tik tokiu atveju, kai savivaldybės administracijos direktorius suformuoja grąžintinų žemės sklypų ribas. Atsisakymas atlikti šiuos veiksmus (suformuoti žemės sklypų ribas) teisiškai būtų pagrįstas, jeigu būtų nustatyta, kad prašomas suformuoti žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį būtų priskiriamas valstybės išperkamai žemei arba žemės sklypas, kurį prašoma suformuoti, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka nebūtų buvęs priskirtas miesto teritorijai (Atkūrimo tvarkos 106 p.). Pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsisakymas suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių grindžiamas kito sklypo ((duomenys neskelbtini)) prašomame atkurti nuosavybės teises sklype jau pirmiau atliktu suformavimu ir apeliuojama į Atkūrimo tvarkos 106 punktą. Nurodė, jog nei Atkūrimo įstatymas, nei Atkūrimo tvarka neapibrėžia laisvos (neužstatytos) žemės sąvokos. Bendrine prasme žodis „laisvas“ aiškinamas ne tik kaip turintis laisvę, nepriklausomas, bet ir kaip neužimtas, tuščias. Todėl, interpretuojant Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje vartojamą konstrukciją „laisva (neužstatyta) žemė“, teigtina, jog tai turi būti tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliūtimi tokią žemę pripažinti laisva (neužstatyta), tačiau ne kiekvienas objektas, esantis prašomame suformuoti žemės sklype, paneigia teisę į jos atkūrimą. Pažymėjo, jog tai sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra duomenų, jog žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini)), kurią prašoma įtraukti į bendrą formuotiną žemės sklypą, būtų užstatyta. Tokia aplinkybė patvirtinta ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovo paaiškinimais, todėl padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), kliūčių jo suformavimui nėra. VĮ Registrų centro duomenys dėl 0,14 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), kurie laikytini teisingais ir išsamiais, nes nėra nuginčyti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), tik patvirtina tokio sklypo laisvumą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad 0,14 ha žemės sklypo galutinis įregistravimo pagrindas – 2005 m. gegužės 23 d. apygardos teismo sprendimas. Atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį ir pabrėžė, jog atsakovui nėra trukdžių formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui į bendrą formuotiną sklypą įtraukiant tiek žemės sklypą, identifikuojamą (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Duomenų koregavimo pagrindu registre bus apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybės teises, pagrįstas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu dėl žemės sklypo suformavimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

 

V.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi (t. III, b.l. 143 – 147) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A17 – 678/2007 pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nurodė, kad iš L. K., M. K. ir Z. C. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų proceso atnaujinimo motyvų matyti, jog iš esmės siekiama atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Minėtu pagrindu procesas atnaujintinas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, o įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Nustatė, kad pagal L. K., M. K. ir Z. C. prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtus 2007 m. kovo 15 d. ir 2008 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis ne tik G. L., bet ir M. K. bei Z. C., o (duomenys neskelbtini) - statiniai, priklausantys L. K. (pareiškėjai kreipiantis į teismą 2006-07-31 šie įrašai galiojo). Pabrėžė, jog galima daryti prielaidą, kad teismo nustatytas įpareigojimas dėl žemės sklypo pareiškėjai suformavimo, įtraukiant į jį tiek žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), liečia L. K., M. K. ir Z. C. interesus, įvertinant pastarųjų teisę išsipirkti žemės sklypus prie jų namų valdų. Neįtraukus šių asmenų į bylą, nesudaryta galimybė būti išklausytoms dėl pareiškėjos pareikšto skundo. Konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 15  straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes teismas galėjo pasisakyti dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Taip pat pažymėjo, kad L. K., M. K. ir Z. C. nenurodė aplinkybių, dėl kurių reikia sustabdyti sprendimo vykdymą, todėl tokį jų prašymą laikė nepagrįstu ir atmetė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis naikintina, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra trys asmenys - G. L., M. K. bei Z. C., o žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra statinių, priklausančių L. K. (t. 3 b.l. 114-116, 137, 138-139).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuris patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, nustatytas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai [pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. sausio 24 d. raštu Nr. S17-11 pateiktą prašymą „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo G. L.“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą, atlikti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), patvirtinti parengto žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo] tiesiogiai liečia M. K., Z. C. bei L. K. interesus bei varžo šių asmenų teisę į atitinkamos namų valdos žemės sklypo privatizavimą. Nei vienas iš nurodytų asmenų (M. K., Z. C. bei L. K.) į administracinėms bylos procesą įtraukti nebuvo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kad sudaro besąlygišką pagrindą naikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei jį patvirtinusią LVAT nutartį.

Panaikinus teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, byla turi būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti.

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                      Antanas Ablingis

 

                                                                      Laimutis Alechnavičius

 

                                                                      Laimė Baltrūnaitė