Baudžiamoji byla  Nr. 1-228-1017/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03737-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,

kaltinamajam D. Š.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

nukentėjusiajam A. J.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Giedriui Bučinskiui,

specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis įmonėse „Balt Expert“ ir „Solid Bygg Partner As“, vedęs, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

D. Š. tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis 2016 m. sausio 23 d., apie 22.40 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), barnio metu du kartus savo galva sudavė nukentėjusiajam A. J. į nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių patinimą nosies srityje, nosies kaulo lūžį ir nosies pertvaros iškrypimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta, žalos atlyginti nesutinka. Nurodė, jog įvykio dieną savo namuose (duomenys neskelbtini), buvo dviese su nukentėjusiuoju A. J.. Iki įvykio buvo draugai, jokių nesutarimų tarp jų nebuvo. Pažymėjo, kad A. J. jam skolingas, savo skolą pripažino ir įvykio dieną, net ir šiuo metu jis skolingas dar 200 Eur, tačiau jį pasikvietė pas save į svečius ne dėl skolos, o laiko praleidimui kartu. Tądien abu turėjo važiuoti į Karoliniškes, jis planavo išgerti ir išgėrė apie 80 g degtinės. Konfliktas tarp jo ir A. J. kilo dėl paskolintų pinigų, tuomet, kai jis nukentėjusiojo paklausė, kada jis grąžins skolą. Jie apsižodžiavo ir A. J. pasakė „einam ant stajankės“. Tai suprato kaip klausimą „Ar tu nori patirti fizinį smurtą?“. Tuomet A. J. suėmė jį už marškinių, griebiant plyšo antra saga, buvo lyg ir stumtelėjimas. Jis kaire ranka nusimušė A. J. dešinę ranką ir delno sritimi pataikė jam į nosies sritį. Tai padarė gindamasis dėl to, kad kilo pavojus ir tikrai negalvojo, kad sužeis A. J.. Nukentėjusiajam iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Jis jam bandė padėti, suteikė pirmąją pagalbą – atnešė servetėlių, ištraukė ledo. Be to, padarė A. J. nuotraukas. Jas darė dėl to, kad turėtų įrodymų, kad A. J. neiškraipytų parodymų. Vėliau abu pradėjo kalbėtis, jog jis tai padarė netyčia, taip pat ir apie tai, kad ir A. J. pasikarščiavo. Konfliktą abu išsprendė draugiškai, jis po to dar išgėrė 200 g degtinės, o A. J. tuo metu alkoholio nevartojo. Pažymėjo, kad po visko norėjo dingti iš namų, todėl išėjęs įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo į Karoliniškes pas draugus. To tarpu iš jo namų išėjęs A. J. stovėjo prie savo automobilio ir planavo važiuoti namo. Atvykusių medikų jis neatsimena. Pažymėjo, kad įvykio metu buvo išgėręs nedaug, nukentėjusysis, galima sakyti, buvo negėręs. Bevažiuojant pas draugus jį neblaivų sustabdė policijos pareigūnai. Pagalbos jis kreipėsi į A. , nes vienas kitam daug kartų yra padėję. A. J. atvyko ir parvežė jį namo. Kitą dieną per Skype programą (b. l. 28) jis parašė A. J., teiraudamasis, kiek gali kainuoti jo gydymas, nes norėjo susitarti geruoju bei apmokėti už gydymą, be to, būtų sumažinęs A. J. skolą jam. Kitą dieną, apie 9-12 val., po žinutės parašymo į jo namus atvyko A. J. su  jam nepažįstamu draugu ir reikalavo 3000 Eur. Įėjęs į jo namus A. J. pasakė, kad iš jo galvos padarys mišrainę. Išgirdęs daugybę grasinimų, jis A. J. ir jo draugą paprašė pasišalinti iš namų. Pažymėjo, kad skolos klausimas iki šiol yra neišspręstas. Nurodė, kad iš karto po įvykio abu gražiai tarėsi, kad viskas tvarkoje, pažymėjo, kad A. J. jį ir vėliau, kai jis neblaivus buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vežė namo (1 t., b. l.  193-195). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apie 18 val. A. atvažiavo pas jį į namus adresu B. K. (duomenys neskelbtini); jie sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo; jis paklausė A., kada jis grąžins skolą, tuomet A. supyko, ir tarp jų įvyko abipusis apsižodžiavimas; A. J. pradėjo jį stumti, abiem rankomis griebė už rūbų; tuomet jis numušė A. J. rankas, pastūmė jį atgal bei netyčia delnu pataikė į nosį; pamatė, jog A. J. iš nosies pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 75-77, 82-83).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. J. nurodė, kad 2016 m. sausio 23 d. pas D. Š. turėjo žaisti pokerį ir pas jį atvažiavo apie 17 val. Ta kompanija, kuri turėjo prisijungti prie jų, negalėjo atvažiuoti, tuomet D. Š. susitarė su drauge ir jie abu turėjo važiuoti pas ją į Karoliniškes. Iki važiavimo turėjo laisvas 4 valandas. D. Š. norėjo atsipalaiduoti, o pats jis (nukentėjusysis) negeria visiškai. Apie 18 val. su D. automobiliu nuvažiavo iki Naujosios Vilnios parduotuvės, kur D. nusipirko 0,7 l degtinės ir energetinio gėrimo. Jis D. buvo skolingas 50 Eur, tikrai ne didesnę sumą, atrodo, šiuos pinigus skolinosi vienu metu, ir jie sutarė, kad pinigus jis atiduos vėliau, nes prie parduotuvės esantis bankomatas nedirbo. Jiems kartu besėdint D. Š. namuose, D. prisigėrė, nes išgėrė visą butelį degtinės. A. J. nesinorėjo ten sėdėti, nes D. Š. pradėjo kalbėti nesąmones, kabinėtis, po truputį kilo konfliktas, nukentėjusysis jį ramino. Tuo metu kalbos apie skolą nebuvo, nes dar apsipirkinėjant parduotuvėje buvo susitarę, kad jis vėliau, mieste, nuims pinigus ir atiduos skolą D.. D. priekaištavo pakeltu tonu ir paraudusiu veidu, kalbėjo nesąmones. Jis atsistojo ir norėjo išeiti, D. pasakė, kad važiuoja namo. Buvo apsirengęs striukę, avėsi batus, kai D. supyko ir bandė trenkti ranka. Mano, kad D. pyktis kilo dėl padauginto alkoholio kiekio. Jis prisidengė ir numušė jo smūgį. D. Š. vis kalbėjo, kažką sakė, po to iš šono galva įsirėmė į jo galvą ir, nukentėjusiajam jau stovint, su savo galva sudavė jam į nosį. Jis nesitikėjo, kad D. Š. trenks. Po pirmo smūgio išmetė telefoną iš rankos ir griebėsi už nosies. D. Š. mosikavo ir vieną kartą spyrė į šoną ir dar kartą sudavė smūgį į nosį; tuomet dar labiau pradėjo bėgti kraujas. Jis D. Š. sakė, kad apsiramintų, bet jis buvo labai „užsivedęs“, pradėjo filmuoti – tokių jo veiksmų nukentėjusysis nesuprato. Tuomet nukentėjusysis paprašė D. stiklinės ir nuėjęs į vonią apsivalė nosį, pats pasiėmė servetėles. Atneštą stiklinę su ledais laikė prie nosies. D. Š. apsiramino ir pradėjo atsiprašinėti, atsitūpė ant kelių ir prašė trenkti jam atgal. Maždaug 10 minučių bėgyje jis D. Š. pasakė, kad kvies policiją. D. Š. sakė, kad reikia važiuoti ir atiduoti jam pinigus, bet nukentėjusysis jam sakė, kad jam lūžusi nosis. D. Š. išėjo į lauką, atsisėdo į savo automobilį ir liepė važiuoti ir atiduoti jam pinigus. Jis jam atsakė, kad važiuoja policija. Tuomet D. Š. nuėjo namo. Atvažiavo pareigūnai ir pamatė, kad nukentėjusiajam sulaužyta nosis, iškvietė greitąją, kurį jį išvežė į ligoninę, o D. tuo metu užsirakinęs buvo namuose. Nuvykus į ligoninę valandos bėgyje buvo nustatytas nosies lūžis. Tuo laiku D. Š. reido metu neblaivų pagavo policijos pareigūnai. D. jam paskambino ir maldavo, kad jam padėtų; sakė, kad nuims skolą. Mano, kad būtent jį kvietė padėti dėl to, nes D. Š. turi labai mažai draugų, ir dėl to manė, kad mažai kas jam gali padėti. Iš jo jis sulaukė daug skambučių. Nepaisant sulaužytos nosies, jam sutiko padėti ir norėjo grąžinti skolą. Tuomet paskambino draugui A. G. (A. G.), jis pusvalandžio bėgyje atvažiavo ir paėmė jį iš ligoninės. Jis A. sakė, kad D. Š. sulaužė nosį. Abu su A. užvažiavo į bankomatą ir jis nuėmė 50 Eur. Per tą laiką D. vis skambinėjo ir labai prašė jį paimti. Nuvažiavo iki „Orlen“ degalinės, kur D. Š. buvo sustabdytas, ir įsėdo į jo automobilį. A. liepė važiuoti iš paskos. Važiuodamas D. Š. teiravosi, kodėl jis taip padarė. Privažiavęs prie D. namų, jam prie pavarų svirties paliko 50 Eur, D. sakė, kad nereikia. Po to abu su A. G. išvažiavo, o D. iš karto nuėjo namo. Kitą dieną jis susitiko su draugu – jį apie 10 val. turėjo paimti iš oro uosto. Kartu su juo nuvažiavo į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4 PK rašyti pareiškimą. Komisariate pareigūnai pasiūlė nuvažiuoti pas D. Š. ir bandyti tartis, todėl jis su draugu iš policijos komisariato nuvažiavo pas D.. Durys buvo atrakintos, D. skuto bulves. Jis D. pasakė, kad jis sulaužė nosį ir kad už tai iš jo prašo 3000 Eur. Pažymėjo, kad bandė su juo tartis geruoju, jam negrasino, vizito tikslas buvo susitaikyti. D. Š. atsakė, kad tokių pinigų neturi, ir kad eis teisiniais keliais. Tuomet jis su draugu grįžo atgal į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4 PK ir pasakė, kad draugas taikytis nenori. Tą dieną D. kas valandą jam skambino ir siūlė įvairias pinigų sumas. Jis jam atsakė, kad grįžęs namo praneš, kokia suma tenkins. Bendravimas baigėsi, kai jis, namuose pažiūrėjęs internete, kiek kainuoja sulaužytos nosies grožio procedūra, nustatė 3000 Eur sumą, ir apie ją parašė D. Š.. D. klausimas apie tai, kiek kainuos nosies gydymas, per Skype programą buvo užduotas jau po apsilankymo pas jį. Žinutėje per Skype D. Š. jis nurodė, kad yra valstybės tarnautojas, yra teistas, teistumas panaikintas. Paaiškino, kad po įvykio jam buvo padaryta nosies operacija, bet D. Š. nieko dėl nosies neklausė. Daugiau su juo nebendravo. Pažymėjo, kad po įvykio nematė, ar D. galva buvo sužalota, taip pat nežino, koks girtumas jam buvo nustatytas policijos reido metu. Pažymėjo, kad po įvykio D. Š. pradėjo rašinėti žinutes draugėms ir girtis, kad sulaužė jam nosį. Nurodė, kad jo skolos D. Š. klausimas yra išsisprendęs. Paaiškino, kad po įvykio darėsi operaciją, ligoninėje buvo apie dvi savaites, taip pat apie du mėnesius buvo nedarbingas, t. y. mėnesį nedirbo,  po ligoninės su gipsu vaikščiojo dvi savaites. Be to, padidėjo nosies jautrumas, per tą laiką prarado sporto abonementą. Po operacijos pasunkėjo kvėpavimas, atsirado sloga, išvaizda dabar nekokia, jam sunku sportuoti dėl pablogėjusio kvėpavimo (1 t., b. l. 195-197). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. sausio 23 d. jis atvyko pas savo draugą D. Š., gyvenantį B. K. (duomenys neskelbtini); draugas buvo neblaivus, namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus; D. Š. prieškambaryje pradėjo rengtis, apsiavė batus, tuo metu D. Š. pradėjo kalbėti nesąmones bei, priėjęs, galva trenkė jam į nosį, po ko jis prisidengė savo veidą rankomis ir tada kaltinamasis dar kartą galva trenkė jam per rankas į nosį (1 t., b. l. 11, 23-26).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vilniaus aps. VPK PR 2 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis V. C. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose nurodė, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 22.50 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas pranešėjas. Atvykus minėtu adresu, lauke prie namo (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. J., kuris buvo blaivus, ir paaiškino, jog buvo svečiuose pas draugą D. Š. ir jie kartu ruošėsi važiuoti į miestą. Paaiškino, jog su draugu „biškį darė apšilimą“, tačiau staiga jo draugui D. Š. atsitiko agresijos priepuolis ir be jokios priežasties draugas galva trenkė jam į nosį, dėl ko galimai nosis lūžo ir jis išėjo į lauką kviestis pagalbos. Nuo A. J. alkoholio kvapo nesijautė, jo koordinacija buvo tvarkoje, jokių požymių, kad jis gali būti išgėręs, nepastebėjo. A. J. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė pranešėją į ligoninę. Namo (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, pabendrauti su D. Š. nepavyko. Pagarsinus parodymus paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus atsiminė detales, vardus, pavardes, kadangi, atvykus į įvykio vietą, viską užsirašo savo užrašų knygutėje (1 t., b. l. 33-34; 2 t., b. l. 16).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vilniaus aps. VPK PR 2 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis V. M. nurodė, kad įvykio dieną su porininku atvažiavo pagal iškvietimą. Atvykę pamatė, kad nukentėjusiajam kraujuoja nosis. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Nukentėjusysis rašyti pareiškimą atsisakė, nes, kaip pats sakė, arba pats kreipsis į pareigūnus, arba susitaikys. Taip pat nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju gėrė ir sugalvojo važiuoti į miestą. Kaltinamasis nei iš šio, nei iš to trenkė nukentėjusiajam į nosį. Nukentėjusysis pasakė jį sumušusio draugo vardą ir pavardę. Nukentėjusysis buvo adekvatus. Paaiškino, kad kai kaltinamasis buvo namuose, pareigūnai jo neieškojo, nes nebuvo parašytas pareiškimas (2 t., b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, išskyrus aplinkybę, kad patruliams namo (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, pabendrauti su D. Š. nepavyko (1 t., b. l. 30-31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį, jie yra jo draugai. Su A. J. susipažino sportuodami, o per jį susipažino su D. Š.. Paaiškino, kad buvo naktis, kai jam paskambino A. J. ir paprašė atvažiuoti jį paimti. Jis A. J. paėmė iš Lazdynėliuose esančios ligoninės. Kai A. J. atsisėdo į automobilį, jo nosis buvo kreiva, mano, kad jis buvo blaivus, nes alkoholį vartoja retai. A. J. paaiškino, kad buvo pas D. Š., ruošėsi važiuoti į miestą ir tada girtas D. koridoriuje iš galvos davė jam į nosį. Taip pat A. pasakė, kad reikia paimti jo automobilį, kuris stovėjo D. Š. kieme. Važiuojant, A. telefonu su niekuo nebendravo. Pakeliui buvo sustoję prie bankomato, A. jam grąžino 15 Eur skolą. Apie kitas jo skolas jis nežino, A. J. apie skolą D. Š. nieko neminėjo. Pakeliui, važiuodami pas D. į jo kiemą, šalia degalinės, kur buvo reidas, sustojo – A. liepė sustabdyti automobilį. Prie jų priėjo pareigūnė. A. išlipo iš automobilio, atsisėdo į reido vietoje buvusį D. Š. automobilį ir jie išvažiavo. A. J. su D. Š. automobiliu važiavo priekyje, jis važiavo iš paskos. Įvažiavo į D. Š. kiemą, jis apsisuko, o kai privažiavo prie A., D. jau nebuvo. Tuomet jis išvažiavo namo. A. nieko jam nesakė – kad kreipėsi ar ketina kreiptis į policiją dėl įvykio. Apie policiją sužinojo vėliau, kai jau po įvykio buvo susitikęs su A. J., o su kaltinamuoju šia tema nebendravo. Paaiškino, kad iki šiol gerai bendrauja su jais abiem, tačiau nežino, ar jų santykiai nutrūko. Bendraujant tiek su D. Š., tiek su A. J. jokių problemų nebuvo, nėra girdėjęs jokių konfliktų tarp jų, ir šis įvykis jį nustebimo, nes visuomet visi būdavo draugais. Pažymėjo, kad yra matęs stipriai apgirtusį D. Š., konfliktų su juo nekildavo (2 t., b. l. 17). Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 36-37).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas – vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis nurodė, kad medicinos išvada abejonių nekelia, jis ją tvirtina. Paaiškino, kad tokius sužeidimus galima padaryti ir atstumiant ranka, kaip kad nurodė kaltinamasis, ir smūgiuojant galva, kaip teigia nukentėjusysis, nes smūgis buvo suduotas kietu buku daiktu.

Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertė J. M. Čobot, atlikusi medicininių dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą, kad A. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas nosies srityje su nosies kaulo lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu į dešinę. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti kaip plaštaka, taip ir galva, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. sausio 23 d., ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu  (1 t., b. l. 43-45).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad A. J. 2016 m. sausio 23 d., 22.53 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad prieš 5 minutes 27 metų pranešėją sumušė pažįstamas asmuo, kuris yra vietoje. 2016 m. sausio 24 d., apie 00.20 val. RVUL slaugytoja telefonu į 3 PK pranešė, kad 2016 m. sausio 23 d., 23.27 val. GMP į ligoninę dėl nosies kaulo lūžimo atvežė ir suteikus medicininę pagalbą paleido namo A. J., kuris medicinos personalui paaiškino, kad 2016 m. sausio 23 d., 22.55 val. (duomenys neskelbtini) sumušė pažįstamas Š. (1 t., b. l. 6, 8).

Nukentėjusiojo A. J. 2016 m. sausio 24 d. pranešime (pareiškime) policijos komisariatui nurodyta, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini) namuose jis buvo sumuštas (sulaužyta nosis). Konfliktas įvyko, nes kaltinamasis buvo nemažai išgėręs (0,7 l baltos butelį vienas) ir rengiantis striukes ir maunantis batus pradėjo iš niekur nieko kalbėti nesąmones bei, priėjęs prie nukentėjusiojo, netikėtai pradėjo smūgiuoti į veidą, dėl ko pataikė vieną smūgį į nosį (1 t., b. l. 9).

Daiktų pateikimo protokolu A. J. ikiteisminiam tyrimui pateikė programos Skype pokalbio išrašą, iš kurio matyti, kad 2016 m. sausio 24 d., 14.41 val. D. Š. parašo per SKYPE programą žinutę A. J.: „Kiek tau tą nosį susitvarkyti kainuos? Nesidomėjai“, o A. J. tą pačią dieną, 19.48 val. atrašo: „Žodžiu, mano kaina 3 k, 3 dienos. Netinka, nerašyk. Aš valstybės tarnautojas, man advokatas, visa kita bus duota nemokamai. Teismais lakstysim, užtruks gal mėnesį, gal tris, gal pusę metų, visą laiką negalėsi išvykti iš Lietuvos. Ligonių kasa, moralinė žala, dėl biuletenio 2 mėn. nedarbingumas, cmek perėjimą apsunkins, nes valstybės tarnautojams reikia pereiti medicininę, ten visos traumos papildomai atsižvelgia. Žodžiu bet kokiu atveju prisiteisiu daugiau nei 3k ir dar turėsi išmokėti visas išlaidas + turėsi teisumą. Žymiai brangiau tau kainuos nei dabar mano siūlomas variantas. Galvok pat“; tą pačią dieną 20.10 val. A. J. dar parašo D. Š.: „Ji tiek ir kainuoja 2000-2400“ (1 t., b. l. 27-28).

Daiktų pateikimo protokolu D. Š. ikiteisminiam tyrimui pateikė programos Skype pokalbio išrašą (1 t., b. l. 87-90), taip pat atsiuntė foto nuotrauką (1 t., b. l. 91-93).

Atliktos D. Š. ir A. J. akistatos metu apklaustų asmenų parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 63-67).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kompaktinėje plokštelėje įrašytas 2016 m. sausio 24 d. „TV3“ televizijos laidos „Žinios” įrašas, kuriame matyti, kad policijos reido metu buvo sustabdytas Mazda markės automobilis, kurį vairavo D. Š.. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,38 promilių girtumas (1 t., b. l. 96-98).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu D. Š. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 23.40 val. Vilniuje, Tolimoji g. vairavo automobilį Mazda 6, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,38 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 201-202).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.). 

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis D. Š. teigė, kad jis, gindamasis nuo nukentėjusiojo A. J., savo dešine ranka netyčia pataikė nukentėjusiajam į nosies sritį. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam būnant pas kaltinamąjį namie, jie apsižodžiavo dėl nukentėjusiojo skolos kaltinamajam, nukentėjusysis pasakė kaltinamajam: „Einam ant stajankes”, ir griebė kaltinamajam už marškinių, po ko kaltinamasis kaire ranka nusimušė nukentėjusiojo ranką, kuri laikė kaltinamąjį, ir dešine ranka, delno sritimi netyčia pataikė kaltinamajam į nosies sritį (1 t., b. l. 193-195). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pirmosios apklausos metu paaiškino, jog nukentėjusysis pradėjo kaltinamąjį stumti, abiem rankomis griebė jį už drabužių, tada kaltinamasis numušė nukentėjusiojo rankas, pastūmė jį atgal bei netyčia delnu pataikė jam į nosį (1 t., b. l. 75-77), o akistatos metu nurodė, kad nukentėjusysis jam pasakė: „davai nueinam ant stojankės”, tada kaltinamasis atsistojo, atsakė nukentėjusiajam necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis puolė kaltinamąjį už drabužių, kaltinamasis numušė jo rankas ir gindamasis paleido smūgį iš delno į veido sritį, natūraliai pradėjo gintis (1 t., b. l. 63-67). Įvertinus šiuos kaltinamojo paaiškinimus, darytina išvada, jog pagal kaltinamojo versiją, jis pirmiausia „numušė” nukentėjusiojo ranką, kuri laikė jį suėmus už marškinių, o tada, jo teigimu, netyčia sudavė delno sritimi nukentėjusiajam į nosį, norėdamas nustumti nuo savęs nukentėjusįjį, t. y. apsiginti. Teismo vertinimu, ši kaltinamojo gynybinė versija yra paneigta byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Visų pirma, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai laikėsi savo pozicijos. Kviesdamas pagalbą nukentėjusysis bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad jį sumušė pažįstamas asmuo (1 t., b. l. 6, 8). Pareiškime policijos komisariatui nukentėjusysis teigė, jog jam kaltinamojo namuose rengiantis striukę ir maunantis batus, kaltinamasis pradėjo kalbėti nesąmones ir priėjęs prie nukentėjusiojo smūgiavo į veidą, pataikė į nosį (1 t., b. l. 9). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis toliau teigė, kad jam ruošiantis išeiti iš kaltinamojo namų, būnant prieškambaryje, rengiantis striukę ir aunantis batus, priėjęs kaltinamasis galva trenkė nukentėjusiajam į nosį, po ko jis prisidengė savo veidą rankomis ir tada kaltinamasis dar kartą galva trenkė jam per rankas į nosį (1 t., b. l. 11, 23-26). Akistatos metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius galva į nosį (1 t., b. l. 63-67). Tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, kurio metu išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis buvo apsirengęs striukę, avėsi batus koridoriuje, kai kaltinamasis sudavė savo galva smūgį nukentėjusiajam į nosį, po to antrą kartą dar gavo smūgį į nosį (1 t., b. l. 195-197).

Antra, paminėtas nukentėjusiojo aplinkybes patvirtina byloje apklaustų liudytojų V. C., V. M. ir A. G. paaiškinimai teisme, iš esmės sutampantys su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojais apklausti į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo iškvietimą atvykę patruliai V. C. ir V. M. paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis jiems nurodė, kad jam būnant svečiuose – kaltinamojo namuose, kaltinamajam esant neblaiviam, jis be priežasties trenkė galva į nukentėjusiojo nosį (1 t., b. l. 30-34; 2 t., 16). Be to, liudytojas A. G. taip pat paaiškino, kad jam atvykus į ligoninę pasiimti nukentėjusiojo, pastarasis nurodė, jog kaltinamasis be priežasties trenkė nukentėjusiajam galva į nosį (1 t., b. l. 36-37; 2 t., b. l. 17). Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi nenustatyta aplinkybių, dėl kurių patruliai turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Be to, liudytojas A. G. nurodė, kad jo draugas yra tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, su abiem santykiai geri ir šiuo metu, todėl nėra pagrindo manyti, jog paminėtas liudytojas turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Juolab kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad įvykis įvyko tada, kai jis jau rengėsi važiuoti namo ir rengėsi prieškambaryje, patvirtina ir kaltinamojo į bylą pateikta foto nuotrauka (1 t., b. l. 92), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis yra apsirengęs striukę.

Trečia, svarbu įvertini ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo elgesį po įvykio. Pažymėtina, kad praėjus maždaug valandai po įvykio (nukentėjusysis apie įvykį pranešė 22.53 val., o kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, - 23.40 val.), kaltinamasis kreipėsi pagalbos į nukentėjusįjį, kad nukentėjusysis parvežtų kaltinamąjį namo, jį sustabdžius vairuojantį neblaivų. Be to, kitą dieną, t. y. 2016 m. sausio 24 d., pats kaltinamasis per SKYPE programą teiravosi nukentėjusiojo, kiek jam kainuos susitvarkyti nosį (1 t., b. l. 28), pirmasis parašydamas nukentėjusiajam. Be kita ko, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis iš karto po įvykio norėjo susitarti geruoju su nukentėjusiuoju bei apmokėti už gydymą, be to, būtų sumažinęs A. J. skolą jam (1 t., b. l. 63-67, 75-77, 193-195). Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kaltinamasis po įvykio toliau siekė bendrauti su nukentėjusiuoju, jautėsi ne nukentėjęs dėl neva buvusio nukentėjusiojo puolimo, bet atsakingas už nukentėjusiajam padarytą žalą.

Ketvirta, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgtina ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus, iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo draugiški, jie bendravo, kartu leido laisvalaikį. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusysis praeityje yra teistas, taip pat aplinkybė, kad nukentėjusysis po įvykio padėjo kaltinamajam, kadangi, minėta, juos iki įvykio bei įvykio metu siejo draugiški santykiai. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kodėl jis iš karto nerašė pareiškimo policijai dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat nurodė, kodėl ir kaip nustatė jam padarytos žalos dydį. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.          

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų (kaltinamojo D. Š., nukentėjusiojo A. J., liudytojų A. G., V. C. ir V. M., specialisto J. M. Paliulio paaiškinimus, taip pat specialistės apžiūros protokolo, SKYPE pokalbio išrašų, foto nuotraukos, išrašų iš Policijos registruojamų įvykių registro, pranešimo (pareiškimo) duomenis) visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. Š., veikdamas netiesiogine tyčia, nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. jis 2016 m. sausio 23 d., apie 22.40 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), barnio metu du kartus savo galva sudavė nukentėjusiajam A. J. į nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių patinimą nosies srityje, nosies kaulo lūžį ir nosies pertvaros iškrypimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis, du kartus galva suduodamas smūgius į nukentėjusiojo nosį, suvokė savo veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau, nors kilusių padarinių ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta D. Š. tyčinė veika, nesunkiai sužalojant žmogų, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Tuo tarpu nei būtinosios ginties sąlygos, nei aplinkybės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo byloje neįrodytos.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų visumos (nukentėjusiojo, liudytojų V. C., V. M. ir A. G. paaiškinimų teisme, iš esmės sutampančių su jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo, nukentėjusiojo pranešimo (pareiškimo) duomenų) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes bei įvykio metu buvusius kaltinamojo bei nukentėjusiojo draugiškus santykius ir kaltinamojo elgesį, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad įvykio metu galimai nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam pinigų, kadangi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, tai jiems netrukdė nei bendrauti, nei kartu leisti laisvalaikį, o nukentėjusysis pas kaltinamąjį atvyko į svečius, ne dėl skolos, bet tikslu praleisti kartu laiką. Taigi byloje įrodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pagal teismų praktika, tokios aplinkybės konstatavimui svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nors kaltinamasis teigia, kad jis iš karto po įvykio iš esmės padėjo nukentėjusiajam, atnešė jam servetėlių, ledo, t. y. suteikė pirmąją pagalbą, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis padėjo išvengti padarinių ar juos sumažinti, be to, kaltinamasis neiškvietė greitosios pagalbos nukentėjusiajam, nenuvežė jo į medicinos įstaigą sveikatos patikrinimui, neparvežė jo namo ir pan., o tuo metu dar ir fotografavo nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai kitą dieną neturi įtakos, vertinant jo veiksmus šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste. Taigi šioje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas vakare, kaltinamojo namuose, panaudojus fizinę jėgą ir smurtą nukentėjusiojo – kaltinamojo tuometinio draugo atžvilgiu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis dviejuose darbuose, vedęs, šiuo metu žmona laukiasi vaiko, administracine tvarka baustas, įskaitant už chuliganizmą (1 t., b. l. 103-108), bylos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas (1 t., b. l. 109), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 102), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 100), į Vilniaus priklausomybės ligų narkologinę įskaitą įrašytas nebuvo (1 t., b. l. 101), iš karto po nusikalstamos veikos padarymo rodė iniciatyvą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. kaltinamajam paskirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje arba mokytis; 3) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1-3 p., 5 p.; 7 d.). Atsižvelgiant į vienkartinį tokios nusikalstamos veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 84-86).

Dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 248,72 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl D. Š. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 53-60), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (1 t., b. l. 54-56; CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Be to, nukentėjusysis A. J. pareiškė 106,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 14-16), taip pat prašė priteisti išlaidas už advokato darbo apmokėjimą.

Sprendžiant dėl 106,26 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo, kuris grindžiamas aplinkybe, kad nukentėjusysis 2015 m. gruodžio 4 d. buvo sudaręs sutartį su UAB „Sporto klubų sistema“ dėl 3 mėnesių abonemento sporto ir sveikatos komplekse, už kurį sumokėjo 139 Eur, o dėl sudėtingos nosies traumos (apsunkinto kvėpavimo) sporto komplekso negalėjo lankyti 69 dienas, teismo vertinimu, ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįsta (1 t., b. l. 14-16; CK 6.245-6.249 str.).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, su nosies kaulo lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu į dešinę, jis buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė“, kur buvo suteikta pagalba, o vėliau padaryta operacija, jis buvo išleistas ambulatoriniam gydymuisi ir tęsė jį VšĮ „Vilniaus rajono poliklinika“, 10 dienų po 2016 m. vasario 1 d. atliktos operacijos buvo reikalinga nešioti gipsą (1 t., b. l. 17, 56); nukentėjusysis nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (imtinai) buvo nedarbingas (2 t., b. l. 11, 16). Taigi gydymas truko nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (imtinai). Pats nukentėjusysis paaiškino, kad po patirtų sužalojimų padidėjo jo nosies jautrumas, pasunkėjo kvėpavimas, atsirado sloga, visa tai atsiliepė ir jo išvaizdai, jam sunku sportuoti dėl pablogėjusio kvėpavimo (1 t., b. l. 195-197). Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė skausmą, buvo priverstas gydytis, jam buvo atlikta operacija, 10 dienų nešiojo gipsą, aukščiau nurodytą laikotarpį negalėjo dirbti, taip pat sportuoti, gyventi įprasto gyvenimo, turėjo ne kartą vykti į komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, t. y. patyrė nepatogumus, iki šiol jaučia padarytų sužalojimų padarinius, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajam būtų sukėlusi didelių dvasinių išgyvenimų (psichologinių padarinių).

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo A. J. sveikatai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo A. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.  

Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 700 Eur, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 14). Teismas sprendžia, kad pagrįstas nukentėjusiojo prašymas dėl jo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant D. Š.: 1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje arba mokytis; 3) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš D. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 248,72 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti A. J. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. Š. nukentėjusiajam A. J. 106,26 Eur (vieną šimtą šešis eurus dvidešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Š. A. J. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti D. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Giedrė Norvilienė