Civilinė byla Nr. e2-561-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00049-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „I.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-480-889/2022, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „I.“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. vasario 21 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „I.“ (toliau – ir atsakovė, įmonė). Pareiškėja nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo ir negali įvykdyti piniginių prievolių: 2022 m. vasario 18 d. jos mokestinė nepriemoka VMI sudarė 15 474,59 Eur. Įsiskolinimas yra ne tik VMI bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) bei darbuotojams.

2.       Atsakovė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė yra gyvybinga, nes atnaujino veiklą ir įveikė laikinus finansinius sunkumus, turi turto ir sutartimis užtikrintų pajamų, darbuotojų. Įmonė vykdo įstatuose numatytą veiklą, kuri leis vykdyti prievoles ateityje. 2022 m. vasario 28 d. įmonės balanso duomenimis atsakovė turi kreditoriams 23 164 Eur finansinių įsipareigojimų. Didžiausia skola VMI – 15 021 Eur susidarė nuo 2020 m. paskelbus karantiną, t.y. dėl laikinų finansinių sunkumų. Debitorių skolos susidarė 2021 ir 2022 m. ir nėra beviltiškos, jos realiai bus atgautos. Atsakovė įkeisto turto ir iškeltų bylų teismuose neturi. Balanse nurodomas 2015 m. automobilis BMW pagal buhalterinės apskaitos taisykles po amortizacijos užfiksuotas likutine 1 Eur verte. 2021 m. rugpjūtį buvo atliktas šio automobilio vertinimas, nustatyta 32 000 Eur vertė. Ilgalaikiam turtui priskiriami suvirinimo ir šlifavimo aparatai vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis fiksuojami likutinėmis vertėmis, kurių suma siekia 1 413 Eur, reali jų vertė siekia apie 3 000 Eur. Faktinė atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra 34 190 Eur. Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonė sėkmingai atnaujino įstatuose numatytą veiklą – metalo konstrukcijų gamybą. Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. pasirašė darbų sutartį su UAB „S.“, darbai bus vykdomi Suomijoje, ši sutartis bendrovei užtikrina 76 000 Eur plius PVM pajamas nuo šių metų gegužės iki gruodžio. 2022 m. kovo 7 d. atsakovė pasirašė darbų sutartį su UAB „N.“, pagal kurią įmonės pajamų suma sieks 35 000 Eur plius PVM. 2022 m. kovo 18 d. atsakovė VMI pateikė prašymą mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstyti dalimis. 2022 m. kovo 21 d. vienintelė bendrovės akcininkė N. S., nutarė į bendrovę kiekvieną mėnesį įnešti pinigines lėšas, skirtas VMI skoloms sumokėti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2014 m. kovo 5 d., nuo veiklos pradžios jos vadove įregistruota N. S., kuri yra ir vienintelė įmonės akcininkė. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas vertino valstybės registrų duomenis – valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ 2022 m. vasario 18 d. duomenis, jog atsakovė yra 2015 m. automobilio BMW X4 valdytoja-savininkė, automobiliui taikomas areštas; atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; registro tvarkytojui pateiktų 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų 2021 m. gruodžio 13 d. išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 34 305 Eur vertės turto ir 36 390 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, patyrė 24 617 Eur nuostolių. VMI 2021 m. gruodžio 31 d. siuntė pranešimą atsakovei dėl 16 542,07 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir įspėjo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių skolai padengti. 

5.       Teismas, vertindamas atsakovės pateiktame 2022 m. vasario 28 d. balanse nurodomus duomenis, kad atsakovė turi 26 866 Eur vertės turto ir 23 164 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurie turi būti atlikti per vienerius metus, taip pat kad automobilio BMW X4 likutinė vertė balanse 1 Eur, bet reali rinkos vertė yra 32 000 Eur, pateikiant 2021 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Krasta Auto“ siūlomą 32 000 Eur automobilio rinkos kainos vertinimą, kuris galioja iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nustatė, kad naujai pateiktame balanse nėra tokios vertės turto. Nors atsakovė teigė, kad kito jos turimo vertė yra rinkoje didesnė, nei nurodyta balanse, tačiau teismas vadovavosi balanse nurodyta įmonės turto verte ir konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktus 2022 m. vasario 28 d. balanso duomenis, turto vertė yra 26 866 Eur, patirti nuostoliai – 12 226 Eur.

6.       Vertindamas atsakovės balanse nurodytus 23 164 Eur įsipareigojimus teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės 2022 m. vasario 28 d. sudarytą kreditorių sąrašą, yra 1 893,08 Eur skola trims darbuotojams, 15 021,49 Eur skola VMI, 906,28 Eur skola VSDF, skolos antstoliams ir tiekėjams.

7.       Teismas, tirdamas ir vertindamas atsakovės nurodytą aplinkybę, jog įmonė kreipėsi į VMI dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo, pateiktus duomenis, kad 2022 m. kovo 21 d. atsakovės vienintelė akcininkė nutarė nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį sumokėti atsakovei po 625,87 Eur tam, kad 15 021 Eur skola būtų sumokėta per 2 metus, priėjo prie išvados, jog atsakovė neįrodė, kad gali laiku vykdyti savo prievoles darbuotojams ir valstybės biudžetui, nes jos įsipareigojimų kreditoriams dydis beveik siekia jos turto vertę, veikla yra vykdoma nuostolingai, todėl atsakovei keltina nemokumo (bankroto) byla.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos sutartys dėl planuojamų gauti pajamų nėra priežastis konstatuoti, jog įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Pagal atsakovės pateiktą 2022 m. kovo 7 d. sutartį su UAB „N.“ planuojama atsiskaityti už atlikus darbus, kurių trukmė yra 6 mėn., o numatoma darbų pradžia – 2022 m. balandžio 1 d., konkreti darbų pradžios data nustatoma pagal atskirą užsakovo pranešimą. Kitos sutarties vertimas į lietuvių kalbą teismui nepateiktas ir atsakovė nenurodė, kada planuoja gauti pajamas iš nurodytos sutarties. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „I.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

9.1.       Teismas neatsižvelgė į turto vertinimo ataskaita pagrįstą faktinę bendrovės turto vertę, formaliai vadovavosi balanse įrašyta turto verte. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Bendrovės vykdoma veikla stabilizavosi, o pasirašytos 100 000 Eur sumą viršijančios darbų sutartys artimiausiais mėnesiais užtikrina atsakovei pajamas, todėl tolesnė bendrovės veikla naudinga kreditoriams.

9.2.       Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes atsakovė vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą (gamina metalo konstrukcijas), bendrovės veikla nebuvo nutraukta, pirmąjį šių metų ketvirtį dėl veiklos sezoniškumo svyravimų bendrovės veiklos pajamos sumažėjo kaip ir kiekvienais metais, tačiau prasidėjus darbų sezonui dėl pasirašytų sutarčių, iš kurių gautina pajamų suma viršija 100 000 Eur, artimiausiais mėnesiais bendrovės finansinė padėtis sparčiai pagerės, todėl perspektyvi bendrovės veikla yra atkurta, finansinė padėtis stabilizuota.

9.3.       Teismas tinkamai neanalizavo aplinkybių, ar atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų. Atsakovės teigimu, nėra sisteminio skolų mokėjimo nevykdymo, bendrovės skolų suma kreditoriams yra tik 23 164 Eur, iš šios sumos įmonė 2022 m. vasario 28 d. VMI yra skolinga 15 021 Eur, visos kitos skolos yra einamosios veiklos skolos, skola VSDF tik 337 Eur. Siekiant papildomai apsaugoti kreditorių interesus atsakovės akcininkė ir vadovė nutarė įnešti į bendrovę savo asmenines lėšas, skirtas atsiskaityti su VMI. Atsakovė VMI pateikė prašymą skolą sumokėti dalimis pagal grafiką.

9.4.       Faktinė turto vertė 34 190 Eur, o skolų kreditoriams suma 23 164 Eur. Teismas formaliai rėmėsi balansu ir neatsižvelgė į atsakovės argumentus patvirtintus kelių mėnesių senumo oficialia turto vertės nustatymo ataskaita.

9.5.       Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. pasirašė darbų sutartį su UAB „S.“, darbai bus vykdomi Suomijoje, ši sutartis bendrovei užtikrina 76 000 Eur plius PVM pajamas nuo šių metų gegužės iki gruodžio. 2022 m. kovo 7 d. atsakovė pasirašė darbų sutartį su UAB „N.“, pagal šią sutartį atsakovės pajamų suma sieks 35 000 Eur plius PVM. Teismas formaliai įvertino sutartis. Pasirašytos sutartys su užsakovais garantuoja pajamas artimiausiais mėnesiais. Atsakovė vykdo įstatuose numatytą veiklą, įveikė finansinius sunkumus, turi 4 darbuotojus, turi veiklos vykdymui visą būtiną įrangą, faktinė turto vertė viršija skolas kreditoriams. Teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos dėl nemokumo požymių.

9.6.       Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti veiklą. Tai leidžia spręsti apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą. Nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei netenkintinas. 

10.                      Pareiškėja VMI atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Atsakovės gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 2 d. pateikus GPM deklaracijas už 2020 m. balandį / 2022 m. sausį, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės 26 d. pateikus PVM deklaracijas už 2020 m. balandį / 2021 m. rugpjūtį, pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d. už 2019 m. bei nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, susidarė nuo 2020 m. kovo 1 d. ir nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Atsakovės skola VMI susidarė nuo 2020 m. kovo 1 d. Atsakovės įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, kadangi atsakovė ilgą laiką, t. y. ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (2020 m. kovo 1 d.), nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, todėl atsakovė nėra gyvybinga įmonė, t. y. ji nėra pajėgi toliau tęsti veiklą ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.

10.2.                      Bendrovės pateiktoje 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė patyrė 24 617 Eur nuostolį. Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. vasario 28 d. balanso, net vertinant kaip teisingus atsakovės balanse nurodytus duomenis apie jos finansinę padėtį, kad atsakovės turtą sudaro 26 866 Eur, o pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 23 164 Eur, akivaizdu, kad atsakovės įsipareigojimai viršija pusę balansinės nurodyto turto vertės.

10.3.                      VMI atsakovės prašymo nagrinėjimo metu gavusi informaciją apie iškeltą bankroto bylą, 2022 m. balandžio 14 d. atsakovę informavo, kad prašymas nebus nagrinėjamas. Taigi atsakovės pateiktas prašymas liko nenagrinėtas, prašymo pateikimas nekeitė fakto dėl bendrovės nemokumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

11.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

13.                      Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

15.                      Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16.                      Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, o faktinė turto vertė 34 190 Eur. Atsakovės teigimu, balanse nėra įtraukta automobilio vertė, o nurodyta tik likutinė 1 Eur vertė.

17.                      Atsakovės pateiktame 2022 m. vasario 28 d. ilgalaikio turto sąraše nurodyta, kad automobilio likutinė vertė 1 Eur, o rinkos vertė 25 000 Eur. Atsakovė į bylą yra pateikusi UAB „Krasta Auto“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. automobilio rinkos vertinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovės automobilio siūloma rinkos kaina – 32 000 Eur. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimas galioja iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Taigi, atsakovės pateiktas automobilio rinkos vertinimas nebegalioja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovės automobilio vertė buvo 32 000 Eur. Be to, nuo 2019 m. vasario 25 d. registruotas automobilio areštas, kuris galioja iki šios dienos, tačiau atsakovė nepaaiškina, kokiu pagrindu taikomas areštas šiam atsakovės turtui, kokio dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai užtikrinami automobilio areštu. Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. vasario 28 d. ilgalaikio turto sąrašo, atsakovė nurodė, kad automobilio vertė 25 000 Eur. Taigi, pati atsakovė nemano, kad automobilis vertas 32 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų duomenų galima teigti, kad automobilio vertė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nukrito 7 000 Eur (32 000 Eur – 25 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodomą automobilio vertę, į tai, kad nuo minėto sąrašo sudarymo (ir atsakovės nurodomos automobilio vertės nurodymo) praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, kadangi byloje nėra patikimų įrodymų, kurie įrodytų objektyvią automobilio vertę (techninį stovį), atsakovės turimo automobilio vertė šios nutarties priėmimo dieną galėtų būti apie 20 000 Eur. Kadangi atsakovė balanse nurodė automobilio likutinę vertę (1 Eur), laikytina, kad balanse nurodyta turto vertė didintina 20 000 Eur suma. 

18.                      Atsakovė taip pat teigia, kad prasidėjus darbų sezonui dėl pasirašytų sutarčių, iš kurių gautinos pajamos suma viršija 100 000 Eur, artimiausiais mėnesiais bendrovės finansinė padėtis sparčiai pagerės, todėl perspektyvi bendrovės veikla yra atkurta, finansinė padėtis stabilizuota.

19.                      Atsakovė į bylą pateikė sutartį su UAB „S.“, tačiau ši sutartis sudaryta anglų kalba, o atsakovė sutarties vertimo į valstybinę kalbą nėra pateikusi, todėl šiuo įrodymu, spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties pagerėjimo perspektyvos, teismas nesiremia (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

20.                      Taip pat į bylą pateikta 2022 m. kovo 7 d. rangos sutartis su UAB „N.“, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti objekte metalo konstrukcijų gamybos darbus, kuriuos atsakovei tinkamai atlikus UAB „N.“ įsipareigojo sumokėti atsakovei preliminariai 35 000 Eur be PVM. Numatomas darbų pradžios laikas – 2022 m. balandžio 1 d. Nors atsakovės atskirasis skundas pateiktas 2022 m. balandžio 19 d., tačiau atsakovė nenurodė, ar pradėjo vykdyti rangos darbus pagal šią sutartį. Be to, net ir atsakovei pradėjus vykdyti sutartus darbus, nereiškia, kad visa sutartyje nurodyta suma liks atsakovei ir galės būti naudojama atsiskaitymui su kreditoriais, kadangi atsakovė, vykdydama rangos sutartį, patirs išlaidas (darbo užmokestis, įrankiai, medžiagos, mokesčiai valstybei, kelionės išlaidos (objektas Prancūzijoje)). Dėl to nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ši rangos sutartis atsakovei bus pelninga. Taip pat vertintina ir tai, kad atsakovė šią sutartį sudarė su UAB „N.“, kuri, atsakovės pateiktais duomenimis, 2022 m. vasario 28 d. atsakovei buvo skolinga 8 725,77 Eur, be to, tiek atsakovės, tiek UAB „N.“ Juridinių asmenų registre nurodyta buveinė sutampa todėl apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl šios sutarties realaus vykdymo ateityje.

21.                      Taip pat atsakovė pateikė atsakovės ir UAB „N.“ 2014 m. kovo 6 d. rangos sutartį, 2021 m. balandžio 30 d. sutarties pakeitimą ir 6 protokolus dėl sutartinių darbų kainų nustatymo, tačiau duomenų apie faktiškai atliktus darbus ir gautas pajamas šios sutarties pagrindu atsakovė nepateikė. Priešingai, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „N.“ atsakovei skolinga.

22.                      Atsakovės pateiktame 2022 m. vasario 28 d. balanse nurodyta, kad ieškovės turto vertė 26 866 Eur, iš kurių 24 031 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė pateikė 2022 m. vasario 28 d. bendrovės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad UAB „N.“ atsakovei nuo 2022 m. vasario 28 d. skolinga 8 725,77 Eur, o UAB „L.“ atsakovei nuo 2021 m. gegužės 30 d. skolinga 15 280,81 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad UAB „L.“, kuri atsakovei skolinga 15 280,81 Eur, yra restruktūrizuojama. UAB „L.“ restruktūrizavimo byloje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-335-618/2022 patvirtinti iš viso 89 735,79 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23.                      Dėl debitorių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

24.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 24 006,58 Eur (15 280,81 Eur + 8 725,77 Eur) skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė duomenų, jog siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.), todėl neįrodė skolų susigrąžinimo realumo. Be to, skolos susigrąžinimas iš restruktūrizuojamos įmonės abejotinas. Atsižvelgiant į tai, 24 006,58 Eur atsakovės skolininkų skolos neįtrauktinos į bendrą turimo turto vertę, ir taip sumažinama atsakovės turto vertė.

25.                      Atsakovė nurodė, kad ilgalaikio turto sąraše nurodomi suvirinimo ir šlifavimo aparatai, vadovaujantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis, fiksuojami likutinėmis vertėmis, kurių suma 1 413 Eur, tačiau reali jų vertė siekia apie 3 000 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realią atsakovės turimo ilgalaikio turto vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi balanse nurodyta atsakovės ilgalaikio turto verte.

26.                      Paskutiniame VĮ Registrų centrui atsakovės pateiktame balanse už 2020 m., atsakovės viso turto vertė nurodyta 34 305 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 36 390 Eur. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovė savo veikloje patyrė 24 617 Eur nuostolių.

27.                      Atsakovės pateiktas 2022 m. vasario 28 d. balansas patvirtina, kad atsakovė turėjo 23 164 Eur įsiskolinimų kreditoriams, o atsakovės deklaruojamas turtas balanse nurodomas kaip 26 866 Eur, kuris mažintinas 24 006,58 Eur suma (atsakovės skolininkų skolos) ir didintinas tikėtina automobilio verte (20 000 Eur), todėl laikytina, kad atsakovė turi turto už 22 859,42 Eur (26 866 Eur - 24 006,58 Eur + 20 000 Eur). Taigi, finansinės atskaitomybės dokumentai ir atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės turimi 23 164 Eur finansiniai įsipareigojimai viršija realiai turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi finansiniai įsipareigojimai, vertę (22 859,42 Eur), t. y. atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

28.                      VMI pateikti skaičiavimai patvirtina ir atsakovė neginčija, kad atsakovės GPM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 2 d., PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės 26 d., pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d. bei nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai susidarė nuo 2020 m. kovo 1 d. ir nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Kaip teisingai nurodo VMI, kadangi atsakovės skola VMI susidarė nuo 2020 m. kovo 1 d., todėl laikytina, kad atsakovės įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o yra ilgalaikiai ir nuolatinio pobūdžio. VMI taip pat nurodė, kad nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš atsakovės. Todėl egzistuoja ir antras savarankiškas pagrindas nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

29.                      Aplinkybė, kad atsakovė pateikė prašymą VMI dėl skolos išdėstymo, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovės turtinės padėties. Atsakovė pateikė 2022 m. kovo 21 d. atsakovės vienintelės akcininkės sprendimą, kuriuo akcininkė nutarė nuo 2022 m. balandžio 1 d. kas mėnesį pervesti atsakovei 625,87 Eur, kad būtų padengta skola VMI. Tačiau atsakovė iki šios nutarties priėmimo dienos nėra pateikusi duomenų, kad faktiškai akcininkė bent kartą pervedė numatytas lėšas atsakovei.

30.                      Nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo byla nėra keliama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

Dėl procesinės bylos baigties

31.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė