Civilinė byla Nr. e2-1273-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18206-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.10.1; 2.6.18.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovei D. T. ir jos atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Menardis“ atstovams Egidijui Klimavičiui ir Justui Krivičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Menardis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje tarp ieškovės D. T. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrijos (toliau – UAB) ,,Menardis“ kilo ginčas dėl nuotolių atlyginimo už netinkamai atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       ieškovė D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Menardis“, prašydama priteisti iš atsakovės 1200 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad 2020 m. spalio 6 d. ieškovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2020/10/06/1 (toliau – sutartis) su atsakove, pagal kurią įsipareigojo ieškovei atlikti apdailos darbus bute (duomenys neskelbtini) (nauja numeracija – (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodoma ieškinyje, santechnikos darbai buvo atlikti nekokybiškai, ko pasekoje buvo aplietos žemiau esančios patalpos, t. y. loftas (duomenys neskelbtini). Dėl 2021 m. birželio 19 d. ir 2022 m. sausio 13 d. aplietų patalpų Lietuvos draudimas išmokėjo atitinkamai draudimo išmokas 849 Eur ir 600 Eur. 2022 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Taikos sutartis tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovės, pagal kurią, ieškovė atlygino 1200 Eur reikalaujamą žalą AB “Lietuvos draudimas“. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB ,,Menardis“ privalo atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovei, nes netinkamai sumontavo santechninę įrangą, kadangi dėl vandens pratekėjimo iš netinkamai sumontuotos santechninės įrangos, atsirado turtinė žala, žemiau esančioms patalpoms.

4.       Atsakovė UAB ,,Menardis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi iš ieškinyje pateiktos medžiagos atsakovė negali suprasti dėl kokių jos, kaip rangovo veiksmų, atsirado pažeidimai (kaimynų užpylimas vandeniu). Ieškovė, atsakovės teigimu, nepateikė defektinių aktų, nepakvietė dalyvauti surandant priežastį, nepateikė foto fiksacijų ir kitų reikalingų duomenų, norint nustatyti kaltininką, vandens prabėgimo priežastį ir kitas aplinkybes.

5.       Taip pat teisme gautas atsakovės aplinkybių patikslinimas. Atsakovė nurodė, kad 2020 spalio 6 d. buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr.2020/10/06-1 tarp ieškovės ir atsakovės. 2020 gruodžio 22 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas atliktų darbų aktas, už kurį buvo apmokėta. 2021 gegužės ir birželio mėn. elektroniniu paštu buvo suderinta, kad atsakovė nebevykdys darbų, ryšium su tuo, kad ieškovė būna dažniausiai užsienyje, yra sunki komunikacija, norint tinkamai atlikti darbus, reikalingas nuolatinis ir gyvas bendravimas, sprendžiant įvairius su įrengimu susijusius klausimus. 2021 birželio 2 d. ieškovė pateikė informaciją, kad jau yra paskirtas kitas rangovas, kuris pratęs darbus. Atsakovės teigimu, buvo pateikta naujo rangovo kontaktai. 2021 birželio 28 d. buvo gautas iš ieškovės pranešimas, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos. Po gauto pranešimo 2021 liepos mėn. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo atsakovė, ieškovė, pastato savininko (vystytojo) atstovas, žemiau gyvenantys kaimynai. Susitikimo metu, po įvairių patikrinimų ir bandymų, priežasties nepavyko nustatyti. Tuo metu vyko pokalbis, kad gali leisti ir bendrosios pastato komunikacijos, t. y. per jas gali pratekėti vanduo. Juolab, kad tokių atvejų pasitaikė. Kaip nurodoma, po susitikimo, daugiau jokių aplinkybių, medžiagos, foto ir video fiksacijų bei kitų duomenų atsakovė nepateikė. Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad ieškovės bute esančius darbus vykdė ne tik atsakovė, bet ir naujai nusamdyti rangovai, kurie tęsė darbus. Ieškovės pateiktame ieškinyje, pasak atsakovės, nėra pateikta jokios foto fiksacijos, jokio apžiūros ir/ar patikros akto, kuriame būtų nurodyta bei užfiksuota konkreti vieta, kuri buvo pažeista ir/ar blogai, netinkamai įrengta.

6.       Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai ieškovė nurodė, kad vandens prabėgimas į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), įvyko per boilerio sistemą. Ieškovės teigimu, santechnikui nusprendus pajungti boilerį, buvo nustatyta, kad dalis karšto vandens vamzdžio buvo nupjauta, t. y. buvo paliktas atviras nupjautas vamzdis, kas ir lėmė žemiau esančių patalpų užliejimą.

7.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. spalio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2020/10/06/1, kuria atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą tinkamai atlikti darbus, nurodytus Lokalinėje sąmatoje Nr. 1, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir priimtus darbus. 2020 gruodžio 22 d. elektroniniu paštu atsakovė ieškovei pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 1 (santechnikos išvedžiojimas, esamų grindų nuvalymas ir išlyginimas, santechnikos įvadų nuo taško atvedimas iki taško, elektros išvedžiojimas naujiems taškams nuo taško, elektros skydelio įrengimas, boilerio atvedimas, priešgaisrinių dūmų daviklių atvedimas), kurio pagrindu ieškovė atsiskaitė su atsakove. 2021 gegužės ir birželio mėn. elektroniniu paštu šalys suderino, jog atsakovė nebevykdys darbų pagal 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2020/10/06/1. 2021 birželio 28 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos.

9.       Dėl 2021 m. birželio 19 d. ir 2022 m. sausio 13 d. žemiau esančių aplietų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos draudimas:“ išmokėjo atitinkamai draudimo išmokas 849 Eur ir 600 Eur sumoms.

10.       2022 m. gegužės 18 d. ieškovė su AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarė Taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo, o vėliau ir atlygino 1200 Eur žalą, padarytą butui (duomenys neskelbtini).

11.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1200 Eur nuostolių atlyginimą, motyvuodama tuo, kad atsakovė nekokybiškai atliko santechnikos darbus, t. y. netinkamai sumontavo santechninę įrangą, ko pasekoje buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsirado turtinė žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

12.       Kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovų teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

14.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

16.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaryta fizinio asmens – ieškovės, ir remonto darbais užsiimančio subjekto, juridinio asmens – atsakovės, šiai įsipareigojant, pagal Lokalinę sąmatą, kuri 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2020/10/06-1 Priedas Nr. 1., atlikti numatytus darbus, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (nauja numeracija – (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, kuri yra 2020 m. spalio 6 d. Statybų rangos sutarties Nr. 2020/10/06-1, Priedas Nr. 1, darbai buvo suskirstyti į tris etapus. Atsakovė pirmuoju etapu atliko šiuo darbus: santechnikos išvedžiojimas (su medžiagomis); esamų grindų nuvalymas ir išlyginimas; santechnikos įvadų nuo taško atvedimas iki taško; elektros skydelio įrengimas; boilerio atvedimas; priešgaisrinių dūmų daviklių atvedimas. Už minėtus darbus atsakovė ieškovei išrašė Atliktų darbų aktą Nr. 1., ir 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei apmokėti. Už minėtus darbus atsakovė paskaičiavo 4286,94 Eur sumą. Ginčo dėl atliktų, pirmo etapo darbų fakto pateikimo ir apmokėjimo, tarp šalių nėra, todėl teismas nepasisako plačiau.

17.       Nustatyta, kad po atsakovės atliktų ieškovės bute pirmo etapo santechnikos darbų, vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, t. y. loftas (duomenys neskelbtini). 2021 birželio 28 d. atsakovė buvo informuota ieškovės pranešimu, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos.

18.       2022 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Taikos sutartis tarp AB ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovės, pagal kurią ieškovė atlygino 1200 Eur reikalaujamą žalą AB ,,Lietuvos draudimas“, už lofto, esančio (duomenys neskelbtini) apliejimą.

19.       CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 7 straipsnio 5 punkte numatyta rangovo atsakomybė atliekant statybos – remonto darbus, kur nurodyta, kad rangovas turi užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Joje numatyta, kad vykdant statybos darbus, negali būti pabloginta statinių esama techninė būklė.

20.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vandens prabėgimas į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), įvyko per boilerio sistemą. Ieškovės teigimu, santechnikui nusprendus pajungti boilerį, buvo nustatyta, kad dalis karšto vandens vamzdžio buvo nupjauta, t. y. buvo paliktas atviras nupjautas vamzdis. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė boilerio nuotraukas, bei vaizdo medžiagą, iš kurių matyti, kaip bėga vanduo per boilerio sistemą. Šiame kontekste teismas pastebi, kad boileris buvo atvestas, prijungtas ir pakabintas atsakovei atliekant pirmojo etapo darbus pagal 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2020/10/06-1. 

21.       Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji minėtus pirmojo etapo darbus (santechnikos darbus) atliko tinkamai. Atsakovės teigimu, ji boilerio atvedimo, prijungimo ir pakabinimo darbus atliko kokybiškai, kadangi buvo daromi boilerio testavimo/tikrinimo veiksmai, kurių metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Atsakovė taip pat neįrodė, kad dėl minėtos žalos atsiradimo kaltas yra kitas ieškovės pasamdytas rangovas. Bylos duomenimis, kitas ieškovės pasamdytas rangovas tęsė antrojo ir trečiojo etapo darbus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kitas ieškovės pasamdytas rangovas atliko būtent pirmojo etapo darbus, kurie ir buvo priežastis vandens prabėgimui į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini). Teismas pastebi, kad antrojo ir trečiojo etapo darbai nėra susiję su santechnikos darbais. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandens prabėgimo į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), priežastis buvo atsakovės nekokybiškai atlikti pirmojo etapo darbai, susiję su santechnikos darbais (t. y. netinkamai sumontuota santechnikos įranga (boileris)). Jokių kitų lofto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinių nenustatyta, o keliamas versijas dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

22.       Pažymėtina, jog atsakovė, atlikdama minėtus santechnikos darbus, pažeidė nurodytų įstatymų reikalavimus, todėl turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Ieškovė atlyginusi kito asmens, šiuo atveju atsakovės, padarytą žalą, kaimynams, gyvenantiems žemiau jos lofto, turi į padariusį žalą asmenį (atsakovę) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

23.       Visais atvejais, siekiant įgyvendinti regresinį reikalavimą, privalo būti įrodyta, kad asmuo padarė žalą ir dėl to jam kyla civilinė atsakomybė (privalo būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

24.       CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

25.       Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

26.       Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – pasireiškė tuo, kad atsakovė nekokybiškai atliko santechnikos darbus, t. y. netinkamai sumontavo santechnikos įrangą (boilerį), ko pasekoje buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2020/10/06-1, byloje pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga, šalių elektroninis susirašinėjimas, bei atsakovės ieškovei 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. 1.

27.       Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

28.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

29.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl 2021 m. birželio 19 d. ir 2022 m. sausio 13 d. įvykusių vandens pratekėjimų iš atsakovės netinkamai ieškovės bute sumontuotos santechninės įrangos, buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų užpylimų AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo atitinkamai draudimo išmokas 849 Eur ir 600 Eur sumoms ir pateikė ieškovei pretenzijas atlyginti turtinę žalą. 2022 m. gegužės 18 d. ieškovė su AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarė Taikos sutartį, pagal kurią ieškovė atlygino 1200 Eur žalą, padarytą butui (duomenys neskelbtini). Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės patirti 1200 Eur nuostoliai (žala) yra visiškai įrodyti (CK 6.249 straipsnis).

30.       Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nekokybiškai atliko santechnikos darbus, t. y. netinkamai sumontavo santechnikos įrangą (boilerį), ko pasekoje buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); dėl vandens pratekėjimo iš netinkamai sumontuotos santechninės įrangos atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės, kaip juridinio asmens, turinčio teisę verstis statybos darbais, netinkamo pareigų vykdymo nekokybiškai atlikus santechnikos darbus, rezultatas.

31.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

32.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, kadangi byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp jų, kas sąlygojo ir atsakovės kaltės konstatavimą (CK 6.248 straipsnis).

33.       Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

34.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė įrodė visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė turi į atsakovę regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į 1200 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės nekokybiškai atliktų santechnikos darbų, ko pasekoje buvo užlietas apačioje ieškovės esantis butas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1200 Eur nuostolių atlyginimą.

35.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37.       CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39.       Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 27 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už susipažinimą su bylos medžiaga, ieškinio parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

41.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

42.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovės 827 bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

43.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,72 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei D. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Menardis“, juridinio asmens kodas 303298576, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 827 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Menardis“, juridinio asmens kodas 303298576, valstybei 26,72 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė