Civilinė byla Nr. e2-52-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00260-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Risvė&Co“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-915-372/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Risvė&Co“ ieškinį atsakovei L. M. (buvusi pavardė Jakavičiūtė) dėl žalos atlyginimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Risvė&Co“ 2015-09-01 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės L. M. 94 819, 86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015-09-07 nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), o nustačius, kad atsakovė L. M. 2015-04-15 yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Švediją, padarė išvadą, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir jį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti. 

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas BUAB „Risvė&Co“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 29 straipsnį, kadangi bankrutuojančiai įmonei taikomos specialiosios, t. y. Įmonių bankroto įstatymo normos, todėl ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto Šiaulių apygardos teismui paduoto ieškinio priėmimo klausimą ir ar pagrįstai atsisakė jį priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė teismingumo taisyklių išimties, nustatytos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ), bei nepagrįstai pasiūlė su ieškiniu kreiptis į Švedijos teismą pagal atsakovės gyvenamąją vietą.

Apeliantas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės žalą, padarytą atsakovei netinkamai vykdžius įstatyme nustatytas įmonės vadovo pareigas, t. y. neveikus įmonės interesais, neperdavus įmonės turto apeliantui po bankroto bylos iškėlimo (CK 2.87 str. 7 d.). Pirmosios instancijos teismas, nevisiškai tinkamai įvertinęs nagrinėjamo ginčo specifiką, nepagrįstai dėl jo teismingumo sprendė vien pagal CPK įtvirtintas taisykles. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši nuostata taip pat suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis c. b. Nr. 2-168-943/2015; 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 2A-310-370/2015).

Vadinasi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylą dėl žalos atlyginimo inicijuojantį subjektą -  reikalavimus reiškė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti sprendžiamas pirmiausiai įvertinus, ar ĮBĮ nenustatytos specialiosios teismingumo taisyklės. Tačiau pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties iš bendrosios normos (CPK 29 str.), t. y. kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, netaikė ir visiškai neaptarė jos (ne)taikymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atsakovei (buvusiai įmonės vadovei) reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenka į ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, kadangi juo siekiama žalos, kuri atsirado atsakovei netinkamai vykdant ĮBĮ nustatytas pareigas, t. y. neperdavus įmonės turto po bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d.), atlyginimo. Patenkinus tokį reikalavimą, akivaizdžiai padidėtų bankrutuojančios įmonės turto masė ir galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir tokiu būdu padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kitaip tariant, bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis c. b. Nr. 2-168-943/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas turėtų kreiptis į Švedijos teismą pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Kadangi šiuo atveju kyla klausimas dėl tarptautinės jurisdikcijos taikymo, net ir nesant atskirajame skunde   nurodytų tokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pasisako. Aplinkybė, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Švediją, lemia 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 ,,Dėl bankroto bylų“ (toliau – Reglamentas), reguliuojančio bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir šių bylų pagrindu priimtus bei glaudžiai su bankroto bylomis susijusius teismo sprendimus (Reglamento preambulės 6 p.), taikymo būtinumą. Pažymėtina, kad ĮBĮ yra skirtas Reglamento taikymui užtikrinti (ĮBĮ 1 str. 5 d.) ir iš esmės suderintas su Reglamento nuostatomis, todėl ĮBĮ ir Reglamentas taikytini kartu, tokia teisės taikymo praktika yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-178/2009, 2011-05-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1319/2011. Pagal minėtą Reglamentą valstybei narei, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, suteikiama tarptautinė kompetencija nagrinėti ieškinius, tiesiogiai išplaukiančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius, kurie apima ir bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams, esantiems (gyvenantiems) kitose valstybėse narėse. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal nacionalinę teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, turi būti laikomas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1979-02-22 sprendimas byloje Nr. 133/78 H. G. v. F. N.). Kitoje šio teismo byloje (2009-02-12 sprendimas byloje Nr. C-339/07 C. S. v D. M. Belgium NV) buvo pripažinta, kad visų ieškinių, tiesiogiai susijusių su įmonės bankrotu, sukoncentravimas valstybės narės teismuose, turinčiuose jurisdikciją iškelti bankroto bylą, atitinka Reglamento antroje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse nurodytą tikslą padidinti tarpvalstybinius padarinius sukeliančių bankroto bylų veiksmingumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas, kad net ir tuomet, kai bankroto bylos iškėlimo valstybės teismas nesutampa su kitos glaudžiai susijusios bylos atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismu, paneigia pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ginčo inicijavimo Švedijos teismuose. 

Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai sprendė, jog ginčas jam neteismingas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Risvė&Co“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėja               Dalia Kačinskienė