Civilinė byla Nr. 2-108-955/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12723-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų renovacijos sprendimai“ atstovėms direktorei R. B. ir advokatei Sonatai Žukauskienei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų renovacijos sprendimai“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Transporte“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Antos-bus L. Z..

 

Teismas

 

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų renovacijos sprendimai“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ (toliau – atsakovė) 11 851,92 Eur žalos atlyginimą, 2 261,00 Eur palūkanas už prievolės neįvykdymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei ieškovės atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 10 d. su atsakove susitarė dėl prekių krovinio pervežimo iš Jungtinės Karalystės įmonės Costco. Atsakovė įsipareigojo krovinį ieškovei pristatyti 2019 m. gruodžio 16 d., krovinio vertė buvo 15 752,62 Didžiosios Britanijos svarai, tačiau krovinys į sutartą vietą buvo pristatytas tik 2019 m. gruodžio 18 d. Pristačius krovinį vežėjas nepateikė dokumentų, kurie yra perduodami kartu su kroviniu. Atidarius transporto priemonę buvo nustatyta, kad jos durys nebuvo užplombuotos, o apžiūrėjus krovinį aiškiai matėsi supakuotų palečių pažeidimai - nukirptos tvirtinimo juostos, suplėšyta apsauginė plėvelė. Paletėse prekės buvo išvartytos, dalis jų sulaužytos, sugadintos, kai kurių prekių buvo tik tuščios pakuotės, kitų iš viso nebuvo. Apie paminėtus faktus ieškovė iš karto, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d. ryte, pranešė atsakovės atstovui M. P., kuris patvirtino, kad jau žino situaciją iš vairuotojo, nurodė prekes išsikrauti, pasidaryti krovinio inventorizaciją ir jie, susisiekę su savo draudimo bendrove, atlygins žalą.

3.       Ieškovė sudarė keturių narių komisiją, išsikrovė prekes, atliko sugadintų prekių fotofiksaciją ir susiskaičiavo trūkumus. Be to, kreipėsi į prekių siuntėją, iš kurio gavo filmuotą medžiagą apie ginčo prekių pakrovimą Jungtinės Karalystės Costco sandėlyje. Visą šią medžiagą pateikė atsakovės atstovams.

4.       Ieškovė taip pat nurodė, kad prekes ji įsigijo Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos įmonėje Costco per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. Visos įsigytos prekės buvo ekspozicinės, todėl tiekėjo įmonės dokumentuose jos įvardintos „likvidacinėmis“, todėl jos ir buvo parduodamos už labai mažą kainą su 55-85 proc. nuolaida. Tačiau šios prekės nebuvo nei sugadintos, nei sulaužytos, tik stipriai nukainotos. Prekių siuntėjo sąskaitos patvirtina kainas, už kurias prekės buvo įgytos, todėl teismas gali vadovautis krovinio verte, kuri nurodyta sąskaitoje-faktūroje ir neturi būti taikomas vežėjo atsakomybės ribojimas 8,33 atsiskaitymo vienetais.

5.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. patikslinusi savo ieškinio reikalavimus dėl nuostolių dydžio, pateikė į bylą patirtos žalos paskaičiavimus, kuriuose nurodyta, kad vykdant užsakytą pervežimą, ieškovė negavo prekių už 8 366,96 Eur bei gavo sugadintų prekių už 3 484,96 Eur. Taigi viso ieškovė patyrė 11 851,92 Eur žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad žalą apskaičiavo sekančiai: pirmiausia imta negautos (pavogtos) ir sugadintos prekės pirkimo vertė, už kurią ieškovė sumokėjo svarais su PVM, vėliau ši suma konvertuojama į eurus, kuri skaičiuotina pagal sumokėjimo metu galiojusį euro kursą, t. y 1.204. Tokiu būdu gaunama prarastos ar sugadintos prekės vertė. Vėliau prie ieškovės sumokėtos prekės vertės pridedamos prekės transporto išlaidos, kurios paskaičiuotos proporcingai prekės vertei. Kadangi viso krovinio vertė yra 18 968,59 Eut (100proc.), patirtos transporto išlaidos 1 500,00 Eur, tai kiekvienos prekės transporto išlaidos yra 7,91 proc. (1500x100/18968,59=7,91 proc. ). Pateiktose lentelėse ieškovė paskaičiavo kiekvienos prarastos ar sugadintos prekės transporto išlaidas.

6.       Kadangi šiai dienai atsakovės skola yra 11 851,92 Eur, ieškovė paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. (t. y. iki 2023 m. lapkričio 13 d.) už 1 396 dienas skaičiuojant nuo 11 851,92 Eur sumos, taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą, viso palūkanos sudaro 2 261,00 Eur (1,62 Eur x 1 396 d.), kurias ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės.

 

II.       Atsakovės reikalavimai ir argumentai

 

7.       Atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo nesutinka, kadangi nuostolių suma ir vertės yra prieštaringos bei nepagrįstos; nėra vežėjo atsakomybės CMR Konvencijos nuostatų taikymo kontekste; prekės negalėjo būti pavogtos, nes pakrauta viena palete mažiau; prekės buvo sugadintos krovimo metu.

8.       Atsakovė nurodė, kad CMR Konvencijos reguliavimo specifika lemia tai, kad vežėjo atsakomybė yra apribojama 8,33 atsiskaitymo vienetais, kai nėra vežėjo tyčios, bet vežėjas yra atsakingas už žalą. Svarbu tai, jog CMR Konvencijoje numatomas vežėjo atsakomybės ribojimas iki 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsiskaitymo vieneto (SDR) kursą eurais skelbia Tarptautinis valiutos fondas. Kompensacija už sugadintą krovinį negalėtų būti didesnė nei skaičiuojant pagal šią formulę svoris x 8,33 SDR x 1.189310euro/SDRvnt.) (https://www.imf.org/external/np/fin/data/rms mth.aspx?Sele ctDate=2021 -02-28&reportType=CV SDR). Kitaip tariant 1 kg svorio krovinys būtų vertas 9,9  Eur. Būtent ši suma reikštų maksimalų vežėjo atsakomybės dydį. Pažymėtina, kad CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta suma gali kisti, kadangi atsiskaitymo vienetų suma apskaičiuojama teismo sprendimo priėmimo dienai pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 7 dalį.

9.       Be to, ieškovės kainos neatitinka savikainos, t. y. kainos didesnės nei savikaina. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė į nuostolius įskaičiavo Didžiojoje Britanijoje taikomą 20 % dydžio PVM mokesčio tarifą, nors jis tarpvalstybinės prekybos atveju turi būti nulinio tarifo. Akcentuotina ir tai, kad nuostoliai (žala) nėra PVM objektas. Svarbu pabrėžti, kad ieškovė pradžioje tvirtino, kad nuostoliai apskaičiuoti be PVM, o patikslintu ieškiniu jau nurodė, kad į kainą  yra įskaičiuotas ir PVM. Todėl reikalavimui į prekių kainą įskaičiuoti PVM prašo taikyti senatį.

10.       Atsakovė pateikė savo ieškovės pavogtų bei sugadintų prekių savikainos lentelę, kurioje visų prekių savikaina yra 7 340,02 GBP, net šią sumą konvertavus ieškovės nurodytu kursu 1,20405 EUR už 1 GBP, išeina 8 837,75 Eur, o tai sudaro 3 014,17 Eur skirtumą palyginus su patikslinto ieškinio reikalavimu 11 851,92 Eur dydžio sumai. Kita vertus, bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

11.        Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl transporto kaštų atlyginimo, įtraukiant šiuos kaštus į prekių kainą, galėjo būti pareikštas vėliausiai per vienerius metus ir tris mėnesius (CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c papunktis), todėl nurodyto reikalavimo atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį.

12.        Atsakovė nurodo, kad CMR važtaraštyje yra apibrėžtas krovinys: „23 pallets salvage stock“ (anglų kalba), t. y. 23 paletės pažeistų prekių (lietuvių kalba). Ieškovės pateikti dokumentai atspindi, kad dokumentuose nurodytos aplinkybės yra susijusios su nelikvidžiomis prekėmis. Tokio įrašo buvimas CMR važtaraštyje subjektyviąja ir objektyviąja prasme leidžia suprasti apie nelikvidžių prekių gabenimą ir būtent taip vežėjo vairuotojas galėjo suprasti užrašą CMR važtaraštyje, nes įprasta „salvage“ suprasti kaip pažeistą, sugadintą prekę.

13.        Be to, ieškovė pateikė į bylą krovinio krovimo filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad fiziškai pakrauta buvo 22 paletės, o ne 23, nors CMR važtaraštyje nurodytos 23 paletės. Ši aplinkybė betarpiškai patvirtina faktą apie vagystės fakto nebuvimą. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad vagystė yra užfiksuota ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

14.        Iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad krovinys galėjo būti sugadintas vykdant krovos darbus. Ypač turit omenyje, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus buvo kraunami televizoriai ir kitos prekės (pavyzdžiui, plastmasiniai akiniai), kurios nuo susidūrimo su krovos mašina (jos šakėmis) galėjo būti pažeisti ar sugadinti. Abejotinas krovinio paruošimas transportavimui ir krovinio sugadinimus sukėlęs krovos darbų vykdymas yra matomas iš ieškovės į bylą pateiktos vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip pvz. „8:45 į šoną padedama paletė su televizoriumi, matosi, kaip tvarkingai ji supakuota.“ Į šią paletę stipriai atsitrenkiama du kartus: atbulai važiuojanti krovos mašina (krovinio keltuvas) (08:51:25-30) bei antrą kartą yra atsitrenkiama į dėžes ant tos pačios paletės, keltuvo vairuotojas atsitrenkęs atsigręžė pažiūrėti (08:54:40-45); Keltuvas stipriai atsitrenkia į kitą paletę ir tik iš antro karto yra tvarkingiau ir atsargiau privažiuojama prie paletės ir pradedama paletės krova (09:07:33 - 09:07:55); palečių keltuvas stipriai atsitrenkia į kitą paletę du kartus, kad paletė su kroviniu stipriai nutrenkiama. Po to iš 3 karto vyksta pakartotinis atsargesnis privažiavimas prie paletės ir paletės pakėlimas keltuvu (09:08:50 - 09:09:09).

 

III.       Trečiojo asmens pozicija

 

15.       Trečiasis asmuo Antos-bus L. Z. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų nedavė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. 

 

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė 10 000 kg krovinio pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą sutartį, krovinys turėjo būti pakrautas 2019 m. gruodžio 13 d., iškrautas 2019 m. gruodžio 16 d. (užsakymas Nr. 2019501486, I t., b. l. 19). Ieškovė už krovinį siuntėjui Costco Wholesale UK Limited sumokėjo 15 752,62 GBP (1 t., b. l. 21). Ieškovė į bylą pateikė prekių įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti už kokią kainą buvo įsigytos ginčo prekės (1 t. b. l. 28-95, 3 t. b. l. 89-94). Iš transporto CMR važtaraščio matyti, kad faktinis krovinio vežėjas buvo trečiasis asmuo Antos-bus L. Z., buvo priimti vežti 23 padėklai, krovinys – gavėjui buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d. Ieškovė, patikrinusi gautą krovinį, krovinio važtaraštyje CMR pažymėjo: „22 paletės! Paletės išdraskytos ir pažeistos! Daiktai sulaužyti!“ (1 t., b. l. 125). 2019 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakovei išsiuntė prašymą - pretenziją, važtaraštį CMR bei apgadinto krovinio nuotraukas (1 t. b. l. 11-14, 21). 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė pateikė pavogtų prekių sąrašą ir paskaičiavo nuostolių sumą už sulaužytas prekes (1 t. b. l. 15,17, 22-24). 2020 m. sausio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei vaizdo medžiagą apie krovinio pakrovimą (1 t. b. l. 18), 2020 m. sausio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 7 673,20 Eur žalą (1 t. b. l. 16, 128).

17.        Patikslinusi ieškinį, ieškovė į bylą pateikė pavogtų daiktų lentelę, kurioje nurodyta, jog iš viso pavogta 78 vnt. daiktų už 5 211,99 GBP, šių prekių kaina su PVM – 6 254,39 GBP, prekių kaina eurais – 7 530,28 Eur, prekių transporto kaštai – 595,65 Eur, prekių galutinė savikaina eurais – 8 125,93 Eur (3 t. b. l. 80-86). Ieškovė taip pat pateikė sulaužytų prekių lentelę, kurioje nurodyta, kad iš viso sulaužyta 19 vnt. prekių už 2 218,01 GBP, šių prekių kaina su PVM – 2 655,36 GBP, prekių kaina eurais – 3 197,05 Eur, prekių transporto kaštai – 252,89 Eur, prekių galutinė savikaina eurais – 3 449,94 Eur (3 t. b. l. 87-88) bei 2023 m. gruodžio 29 d. medžiagų nurašymo aktą, kuriame nurodyta, kurios sulaužytos prekės buvo nurašytos (3 t. b. l. 101).

18.       Krovinio pervežimo užsakymu šalys susitarė dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Kadangi krovinio pervežimo užsakyme aptarto krovinio siuntimo vieta ir iškrovimo vieta buvo skirtingų šalių teritorijose, o nagrinėjamu atveju dalyvaujančios valstybės yra 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR Konvencijos) narės, laikytina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė tarptautinio krovinių vežimo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija.

19.       Pagal CMR konvencijos nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, t. y. nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad vežėju laikomas ne tik tas asmuo, kuris faktiškai vežė krovinį, bet ir tas, kuris susitarė dėl krovinio vežimo, t. y. atsakovė.

20.       Pažymėtina, jog susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai). Kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

21.       Nagrinėjamu atveju faktiškai krovinį vežė trečiasis asmuo Antos-bus L. Z., kuris pasirašydamas CMR važtaraštį ir priimdamas krovinį prisijungė prie ieškovės ir atsakovės sudaryto krovinio pervežimo užsakymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnio prasmę reikalavimą dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, siuntėjo (gavėjo) pasirinkimu, galima pareikšti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

22.       Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei įrašyti motyvuotas pastabas. Jeigu vežėjas galėjo tai patikrinti, bet nepatikrino ir nenurodė važtaraštyje, preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. Vežėjas yra įpareigotas fiksuoti kiekvieną pakavimo pažeidimą arba trūkumą, kurį jis gali pamatyti, ir turi arba atsisakyti priimti krovinį (nebent turėtų galimybę pats jį tinkamai apsaugoti), arba pažymėti apie tai važtaraštyje. Jeigu prekėms tikrai gresia pavojus dėl jų pakuotės, vežėjo pareiga yra imtis priemonių jas apsaugoti arba, įrašius pastabas važtaraštyje, perkelti riziką krovinio siuntėjui. Jeigu pakuotės trūkumai pastebimi vežant krovinį, vežėjas turi imtis priemonių užkirsti kelią krovinio sugadinimui ir, vadovaujantis CMR konvencijos 14 straipsniu, siekti gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, nurodymų.

23.       Nagrinėjamu atveju ant CMR važtaraščio yra žyma, jog pervežimui priimtos 23 krovinio paletės. Iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens vairuotojas dalyvavo pakraunant krovinį ir jį stebėjo. Baigus krovimo darbus jam buvo įteikti krovinio dokumentai. Nors atsakovė bylos eigoje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad faktiškai buvo pakrautos ne 23, o tik 22 paletės, be to, iš filmuotos medžiagos neva galima daryti prielaidą, kad prekės buvo kraunamos nerūpestingai ir taip krovimo metu galimai buvo pažeistos, tačiau, kaip matyti, ant CMR važtaraščio vežėjas nėra padaręs jokių atžymų apie krovinio trūkumą ar jo pažeidimus. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte yra reglamentuota šios pareigos nevykdymo pasekmė – vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Byloje nėra įrodymų, kad faktinis vežėjas būtų kreipęsi į atsakovę dėl užsakyto pervežti krovinio trūkumo ar netinkamos pakuotės, o ir vairuotojas dėl krovinio pakavimo būklės, krovinio trūkumų ar netinkamo palečių pakrovimo ir kt., jokių pastabų nepareiškė ir krovinio vežti neatsisakė.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004). Taigi, esant bet kokiems neatitikimams (netinkamas krovinio įpakavimas, jo pažeidimas ar trūkumas, palečių trūkumas, jų neišdavimas krovinio gavėjui ar netinkama būklė, vežamas krovinį lydinčiuose dokumentuose nenurodytas krovinys ir t.t.), užsakymo vykdytojas, t.y. trečiasis asmuo, privalėjo nedelsiant pranešti apie šias aplinkybes užsakovui, tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, todėl teismas vertina, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai ir toks kiekis, koks buvo nurodytas griežtos atskaitomybės dokumente – CMR važtaraštyje.

25.       Byloje nustatyta, jog pristačius krovinį į paskyrimo vietą, buvo konstatuota, kad transporto priemonė nebuvo užplombuota, atvežtos tik 22 paletės iš 23, dalis pakuočių buvo praardytos, išplėšytos, o prekės sulaužytos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, todėl ieškovė iš karto ant CMR važtaraščio padarė atžymą „22 paletės! Paletės išdraskytos ir pažeistos! Daiktai sulaužyti!“.

26.       Atsakovė byloje kėlė versiją, kad galimai ieškovė ir įsigijo sulaužytas prekes, kadangi ant CMR važtaraščio yra žyma „23 pallets salvage stock“ (anglų kalba), t. y. 23 paletės pažeistų prekių (lietuvių kalba). Tačiau šią atsakovės versiją paneigia į bylą pateiktas pardavėjo „Costco“ el. paštu atsiųstas patvirtinimas, jog šis užrašas nenurodo pateiktų prekių kokybės ar būklės. Prekės gali būti tiek naujos, tiek panaudotos, tačiau jos visada yra tam tikros vertės ir tai gali būti pirkėjų grąžintos prekės arba naujos daugiau nebegaminamos/išparduodamos prekės iš „Costco“ sandėlio.

27.       Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, taikant Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, nors faktiškai kroviniui žala buvo padaryta jį faktiškai vežant atsakovės pasitelktam faktiniam vežėjui Antos-bus L. Z., tačiau šiuo atveju už kroviniui padarytą žalą ieškovei yra atsakinga atsakovė.

28.       Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamu atveju - kai krovinys vežimo metu yra prarandamas - reglamentuojama CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: „vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento“. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Taigi, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis). Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. Tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas vežimo metu - laikoma, kad dėl to kaltas vežėjas - nebent šis įrodo, jog krovinys prarastas esant jo atsakomybę šalinančioms aplinkybėms. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Taigi, būtent vežėjas, krovinio sugadinimo ar praradimo atveju, privalo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, numatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pristačius krovinį, ieškovė iš karto pareiškė pretenziją atsakovei, kurios atstovas net neatvyko apžiūrėti krovinio, nurodydamas, kad atstovui visos aplinkybės yra žinomos, todėl nurodė ieškovei susižiūrėti kokių prekių trūksta, kurios prekės yra sugadintos, pateikti atsakovei įrodymus ir ji neva atlygins žalą. Ieškovė byloje teigė, kad su atsakove jie jau ilgą laiką bendradarbiavo tiek iki šio įvykio, tiek po jo, todėl tikėjosi, kad problemą išspręs geruoju, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė iš esmės pripažino, kad ieškovei buvo padaryta žala, taigi, dėl pirmos privalomos aplinkybės – žalos fakto, byloje ginčo nėra. Ginčas kilo tik dėl žalos dydžio. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ne kartą nurodė skirtingus žalos skaičiavimo būdus, pradžioje ji tvirtino, kad prekių kaina yra nurodyta be PVM, vėliau į prekių kainą įtraukė ir PVM, ir vežimo kaštus, todėl šiems reikalavimams turėtų būti taikoma senatis. Be to, atsakovė nurodė, kad jai turėtų būti taikoma tik ribota civilinė atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį (po 8,33 SDR už vieną prarasto krovinio kilogramą), kadangi ieškovė niekada net neįrodinėjo aplinkybių, kad krovinys buvo sugadintas ir dalis jo prarasta dėl vežėjo tyčinių veiksmų.

30.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

31.       CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktinis krovinio vežėjas neužtikrino krovinio saugumo, ko pasėkoje dalis krovinio dingo, o dalis jo buvo nepataisomai sugadinta. Iš ieškovės paaiškinimų bei jos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad likusios krovinio paletės buvo išardytos, daiktai išmėtyti, pakuotės pažeistos, todėl teismas vertina, kad visiškai tikėtina ieškovės versija, kad krovinys buvo apvogtas, o pakuotės išardytos ieškant vertingesnių daiktų. Pažymėtina, kad pati atsakovė patvirtino, jog ne kartą kreipėsi į faktinį vežėją, prašydama paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau atsakymų nesulaukė. Taigi, tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vežėjas nesiėmė net minimalių krovinio apsaugos priemonių, kas sąlygojo žalos ieškovei padarymą dėl vežėjo neveikimo. Kaip jau buvo minėta, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama, o jokių kaltės paneigimų šiuo atveju byloje nepateikta, todėl ribota civilinė vežėjo atsakomybė šioje byloje nėra taikoma (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). 

34.       Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai privalo būti atlyginti visiškai, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.251 straipsnis). Patirtos žalos faktas yra suprantamas kaip neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis, kuris plačiąja prasme pasireiškia žala asmeniui ir turtui, tai yra, asmens turto netekimas, negautos pajamos, turėtos išlaidos bei kt. (CK 6.249 – 6.250 straipsniai).

35.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 11 851,92 Eur žalos atlyginimo, pateikė detalius paskaičiavimus apie savo patirtą žalą, nurodydama, kad iš viso buvo pavogta 78 vnt. daiktų už 5 211,99 GBP, šių prekių kaina su PVM – 6 254,39 GBP, prekių kaina eurais – 7 530,28 Eur, prekių transporto kaštai – 595,65 Eur, prekių galutinė savikaina eurais – 8  125,93 Eur, iš viso sulaužyta 19 vnt. prekių už 2 218,01 GBP, šių prekių kaina su PVM – 2  655,36 GBP, prekių kaina eurais – 3 197,05 Eur, prekių transporto kaštai – 252,89 Eur, prekių galutinė savikaina eurais – 3 449,94 Eur. Iš ieškovės pateiktų lentelių matyti, kad jose nurodyta žalos suma (8 125,93 Eur + 3 449,94 Eur = 11 575,87 Eur) nesutapta su ieškinyje nurodyta žalos suma, tačiau teismas vadovaujasi paskutiniais ieškovės pateiktais skaičiavimais ir laiko, kad būtent tokia suma ieškovė vertina savo patirtą žalą, t.y. 11 575,87 Eur už nepristatytas ir sulaužytas prekes bei 848,54 Eur transportavimo kaštus.

36.       Atsakovė su ieškovės nurodytu žalos paskaičiavimu nesutinka, prašydama taikyti senaties terminą reikalavimui dėl vežimo kaštų atlyginimo bei atmesti reikalavimą dėl PVM, nurodydama, kad tarpvalstybinės prekybos atveju turi būti taikomas nulinio tarifo PVM. Su tokiais atsakovės argumentais teismas sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, kad bylos dėl mokestinių ginčų yra nagrinėjamos administracinio proceso tvarka, o ne civilinio proceso tvarka, todėl teismas šiuo atveju negali spręsti, ar ieškovė pagrįstai Jungtinės Karalystės įmonei už prekes sumokėjo ir PVM. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent tokią kainą už prekes ji yra sumokėjusi pardavėjui, todėl negavusi savo įsigytų prekių ji patyrė ir atitinkamo dydžio nuostolius.

37.       Tačiau teismas sutinka, kad reikalavimui priteisti prekių vežimo kainą ieškovė yra praleidusi senaties terminą. CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos. Nagrinėjamu atveju krovinys gavėjai buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d., ieškinį teismui ieškovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau reikalavimą dėl vežimo išlaidų atlyginimo ieškovė pareiškė tik pateikusi teismui patikslintą ieškinį – 2023 m. lapkričio 13 d., t.  y. praleidus Konvencijos 32 straipsnyje numatytus terminus, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 848,54 Eur (595,65 Eur + 252,89 Eur) transportavimo kaštų priteisimo, netenkinamas, konstatavus, kad ji šiam reikalavimui pareikšti praleido senaties terminą. 

38.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 10 727,33 Eur žalos atlyginimą (11 575,87 Eur - 848,54 Eur) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

39.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 261,00 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 13 d., už 1 396 dienas skaičiuojant nuo 11 851,92 Eur sumos, taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą. CMR Konvencijos 27 straipsnis numato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, tačiau tenkinamas iš dalies, palūkanas priteisiant ne nuo 11 851,92 Eur sumos, o nuo priteistinos 10 727,33 Eur sumos, t. y. 2 052,12 Eur (1,47 Eur x 1  396 d.).

40.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės 10 727,33 Eur žalos atlyginimą bei 2 052,12 Eur palūkanas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis).

41.       Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteisiamos sumos (12 779,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

43.       Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (90,55 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

44.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 427,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 4 194,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškovę UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ atstovavimo sutarčių pagrindu byloje atstovavo advokatės Audronė Jasinskienė ir Sonata Žukauskienė, kurioms ieškovė pagal advokačių išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, informacijos rinkimą ir gautų dokumentų analizę, kitas suteiktas teisines paslaugas, 2020 m. rugpjūčio 11 d., mokėjimo nurodymu, 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitais, 2023 m. spalio 12 d., 2024 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymais, sumokėjo iš viso 4 194,00 Eur. 

45.       Atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 340,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 000,00 Eur už atstovo teisinę pagalbą, kurios yra pagrįstos 2020 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu.

46.       Teismas pažymi, kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 184,32 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (427,00 Eur + 4 194,00) x 90,55 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 126,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (340,00 Eur + 1 000,00 Eur) x 9,45 proc.) (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

47.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą (4 184,32 Eur – 126,63 Eur), sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 057,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

48.       Teismas šioje byloje patyrė 27,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui valstybei priteistinos iš atsakovės, t.y. 25,20 Eur. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „UAB Statybų renovacijos sprendimai“, juridinio asmens kodas 300124378, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, 10 727,33 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų dvidešimt septynių eurų 33 ct ) žalos atlyginimą, 2 052,12 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt dviejų eurų 12 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 779,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 057,69 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, 25,20 Eur (dvidešimt penkių eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                         Kristina Imbrasienė