Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-1-976/2024

                                        Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00462-2022-2

                                        Procesinio sprendimo kategorija 19.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus Arūno Pupeikio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą Ž. G. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Ž. G. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) 200 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d. vyko krovininiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per Lavoriškių kelio postą, gabeno krovinį. Atlikus dokumentinį tikrinimą, patikrinus manifestą Nr. 22LTVK1000MA011B85, CMR važtaraštį Nr. 426784, specifikaciją Nr. 105, buvo nustatyta, kad asmuo, gabendamas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 830710 ir 848140, pažeidė 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, (toliau – Reglamentas) 3k straipsnio 1 dalį.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarimu pareiškėjo Ž. G. skundas tenkintas ir Institucijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Institucijos direktoriaus A. Pupeikio prašymas priimtas ir Ž. G. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Ž. G. administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Įvertindami byloje surinktus įrodymus, teismai iš esmės pažeidė procesines teisės normas. Išnagrinėjusi Ž. G. administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad Ž. G. veikė bent jau neatsargiai. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, todėl teismų teiginiai, kad nenustatyta Ž. G. kaltė padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, prieštarauja byloje surinktiems akivaizdiems įrodymams.

5.2.                      Darydami išvadą, kad Ž. G. veika neatitinka aprašytos ANK 515 straipsnyje, teismai iš esmės netinkamai taikė materialiosios teisės normą. ANK 515 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas yra specialusis. Juo laikomas asmuo, kuris saistomas prievolių muitinei. Iš Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punkto išplaukia, kad prekių pateikėjas muitinei yra atsakingas už Reglamento nuostatų laikymąsi. Byloje nustatyta, kad Ž. G. vežė prekes ir buvo pateikėjo muitinės paskirties įstaigai atstovas, taigi turėjo prievolių muitinei. Dėl to darytina išvada, kad Ž. G. atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalies subjektui keliamus reikalavimus. Priešinga bylą nagrinėjusių teismų išvada prieštarauja ANK 515 straipsnio prasmei. Pažymėtina, kad Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Byloje yra paneigta Ž. G. gynybinė versija, kad jis nežinojo, jog daliai jo į Rusijos Federaciją gabenamų prekių taikomos tarptautinės sankcijos, apie tai jo niekas neinformavo. Byloje nustatyta, kad Ž. G. atstovavo vežėjui, neįsitikinęs, kokias prekes gavo vežti į Rusijos Federaciją (preziumuojama, kad viešai skelbiama informacija apie Rusijai dėl karo su Ukraina taikomas sankcijas prekių tiekimo grandinėje dalyvaujantiems asmenims turėjo būti žinoma), jas priėmė vežti ir pateikti muitinei. Ž. G. yra vairuotojas ir vežėjo atstovas, kuriam keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, jis turi ne tik išmanyti krovinių gabenimo specifiką, bet ir, kilus klausimų, pats išsiaiškinti prekių statusą, susisiekdamas su muitinės tarpininku, suformavusiu eksporto manifestą, arba darbdaviu, bet to nepadarė. Netinkamas ir aplaidus pareigų atlikimas nešalina asmens administracinės atsakomybės. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad nenustatyta Ž. G. kaltė padaryti ANK 515 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ž. G. veikos padarymo metu galiojusi ANK 515 straipsnio redakcija buvo pakeista, be kitų priežasčių, dėl to, kad iškilo būtinybė griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus bei praplėsti už šias veikas traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų ratą, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik prekių savininkas, bet ir kiti asmenys – prekių vežėjas, ekspeditorius, atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantys asmenys, kurie prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo.

6.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. G. atsiliepimo į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus A. Pupeikio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepateikė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Institucijos direktoriaus A. Pupeikio prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 515 straipsnio taikymo

8.       Paduotame prašyme nurodoma, kad Ž. G. atitinka ANK 515 straipsnio subjektui keliamus reikalavimus ir veikė nerūpestingai, taigi kaltai, todėl teismai netinkamai taikė ANK 515 straipsnį (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) padarydami išvadą, kad Ž. G. veika neatitinka nurodytos ANK 515 straipsnyje. 

9.       ANK 515 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Atskleidžiant straipsnio dispozicijos nurodytą draudimą, turi būti sistemiškai atsižvelgta į ANK bendrosios dalies, susijusių kitų teisės aktų nuostatas bei įvertinti įstatymų leidėjo siekiami teisinio reguliavimo tikslai.

10.       Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas yra skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse (2022 m. balandžio 19 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 17 d.). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos yra Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

11.       Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs Reglamento dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3k straipsnio 1 dalis ir jo XXIII priedas. Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. XXIII priede, be kita ko, yra nurodyta, kad draudžiama atlikti Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus su prekėmis, kurių KN kodai yra 830710, 848140.

12.       ANK 7 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, pagal ANK 515 straipsnį atsako tik fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, kuris tyčia ar dėl neatsargumo padarė šiame straipsnyje nurodytą veiką.

13.       Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2020 m. sausio 1 d. redakcija), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 267 straipsnio 2 dalį, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos.

14.       Taigi, pagal ANK 515 straipsnį atsako fizinis, sulaukęs 16 metų asmuo, kuris išveža prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, arba fizinis, sulaukęs 16 metų asmuo, kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes, arba fizinis, sulaukęs 16 metų asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių išvežimą.

15.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. G., kaip vežėjo atstovas, pateikė muitinės tikrinimui prekes, kurioms taikomas Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su jo XXIII priedu, nustatytas draudimas, taigi atliko veiksmus, draudžiamus tarptautinėmis sankcijomis. 

16.       Institucija, nesutikdama su teismų baigiamaisiais aktais, teigia, kad teismai padarė netinkamą išvadą, jog Ž. G. veika neatitinka subjektyviųjų ANK 515 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, motyvuodama tuo, kad Ž. G., kaip vairuotojas ir vežėjo atstovas, kuriam keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, turi ne tik išmanyti krovinių gabenimo specifiką, bet ir, kilus klausimų, pats išsiaiškinti prekių statusą, susisiekdamas su muitinės tarpininku, suformavusiu eksporto manifestą, arba darbdaviu, bet to nepadarė. Institucija teigia, kad teismai padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, padarydami išvadą, jog nenustatyta Ž. G. kaltė padarant ANK 515 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, nurodydama, kad netinkamas ir aplaidus pareigų atlikimas nešalina asmens administracinės atsakomybės. 

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kiek tai susiję su tarptautinių sankcijų pažeidimu, įstatymų leidėjas, kitaip nei, pavyzdžiui, ANK 296 straipsnyje, neįtvirtina ANK 515 straipsnyje kokių nors nuostatų, rodančių, kad pagal ANK 515 straipsnį galinčiam atsakyti asmeniui keliami didesnio rūpestingumo reikalavimai išmanyti jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, palyginus su kitais asmenimis. Dėl to išvada dėl asmens kaltės turi būti daroma pagal bendrąsias neatsargios kaltės nustatymo taisykles. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kaip išplaukia iš 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 267 straipsnio 2 dalies, gali atsakyti ne tik prekes muitinės kontrolei tiesiogiai pateikiantis asmuo, bet ir kiti asmenys, kurių ryšys su gabenamomis prekėmis, turimi duomenys apie prekių galutinį gavėją ir jų paskirtį, specialios žinios apie konkrečias prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, teisinė padėtis nėra vienodi. Dėl to, spręsdama dėl asmens, trauktino atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį, Institucija turėtų, remdamasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, sutartimis, įgaliojimais ir kitais teisės aktais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinti kiekvieno iš šių asmenų indėlio į tai, kad būtų pažeistos tarptautinės sankcijos, reikšmingumą ir atsižvelgdama į tai priimti sprendimą dėl kaltojo asmens.

18.       Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą. Nagrinėjamos bylos kontekste nekyla abejonių, kad Ž. G. turėjo teisinę pareigą numatyti, jog jo veika gali būti pažeistos tarptautinės sankcijos, nes draudimai ir apribojimai, taikomi pagal Reglamentą dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, buvo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti ir įgijo teisinę galią. Tačiau teismai, spręsdami dėl Ž. G. galimybės pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad jis pažeis tarptautines sankcijas, pagrįstai nustatė, kad jis negalėjo to numatyti.

18.1.                      Pažymėtina, kad Ž. G. gabentos eksportui į Rusiją prekės buvo deklaruotos muitinėje pasinaudojus muitinės tarpininko paslaugomis. Pagal veikos padarymo metu galiojusių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1EB-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių 3, 4.6, 4.7 punktus, muitinės tarpininkas gali pateikti krovinio deklaracijas eksporto muitinės įstaigai ir ši, atlikusi patikrinimą, gali priimti sprendimą išleisti prekes eksportuoti arba sprendimą neišleisti eksportuojamų prekių. Pagal Ž. G., liudytojų R. D., M. A., muitinės tarpininko K. K. parodymus ir bylos dokumentus matyti, kad pagal muitinės tarpininko deklaracijas eksporto muitinės įstaiga priėmė sprendimą išleisti prekes eksportuoti. Nors sprendimas išleisti prekes eksportuoti nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs visų pirma su leidimu gabenti prekes į muitinės išvežimo įstaigą, asmeniui, neturinčiam detalių žinių apie muitinės veiklą reglamentuojančius aktus, teisėjų kolegijos nuomone, gali susidaryti pagrįsta nuomonė, kad muitinės procedūros, apimančios ir tarptautinių sankcijų laikymąsi, yra įvykdytos ir gabenant prekes eksportui į Rusiją tarptautinės sankcijos nėra pažeidžiamos.

18.2.                      Nagrinėjamoje byloje Ž. G. surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad, prekes pakrovus muitinės sandėlyje, patikrinti, ar tarp jų yra sankcionuotų prekių, neturėjo galimybės, nes nežinojo, kokios tai prekės. Taigi, muitinei davus leidimą išvežti prekes, jis išvažiavo. Pozicijos, kad buvo duotas muitinės leidimas išvežti prekes, todėl jis prekes vežė, Ž. G. laikėsi ir nagrinėjant bylą teisme. Ši jo gynimosi versija byloje nėra paneigta. Byloje nėra duomenų, kad Ž. G. praeityje būtų dirbęs muitinės tarpininku ar būtų dirbęs kitą darbą, susijusį su detaliu muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų išmanymu. Priešingai, pagal bylos duomenis, Ž. G. nuo 1994 m. dirbo vairuotoju UAB „Pavėjui“, taigi jo pagrindinė veikla buvo susijusi su krovinių vežimu automobilių keliais.

18.3.                      Pažymėtina ir tai, kad nesutampa Ž. G. eksportui į Rusiją gabentų prekių specifikacijose nurodyti prekių kodai ir Reglamento XXIII priede nurodytų prekių KN kodai. Antai Reglamento XXIII priede nurodytos prekės ir technologijos draudžiamos prekės, kurių KN kodas 848140, o specifikacijoje nurodytas kodas – 84814090, prekės, kurių KN kodas reglamente nurodytas 830710, specifikacijoje nurodytas kodu 83071000. Dėl to Ž. G., remdamasis vien prekių specifikacijomis, turėjo pasunkintas galimybes padaryti išvadą, kad jo gabenamoms eksportui prekėms taikomos tarptautinės sankcijos.

19.       Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad Ž. G. detaliai neišmanė muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, turėjo muitinės sprendimą leisti eksportuoti prekes, sudarantį įspūdį, kad gabenant prekes tarptautinės sankcijos nėra pažeidžiamos; turėjo ribotas galimybes neklysdamas įsitikinti, kad jo gabenamoms eksportui prekėms netaikomos tarptautinės sankcijos, darytina išvada, kad Ž. G.,

20.       Paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes Institucija, įvertinusi įrodymus, nustatė bent neatsargią Ž. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o šią išvadą paneigiančių duomenų nagrinėjant bylą teisme negauta. Pažymėtina, kad asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą. Iš skundžiamų nutarimo ir nutarties turinio matyti, kad būtent kitoks bylos aplinkybių teisinis vertinimas, o ne papildomai surinkti įrodymai nulėmė kitokią, palyginti su padaryta Institucijos, bylą nagrinėjusių teismų išvadą dėl Ž. G. kaltės (tyčios ar neatsargumo) padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad spręsdami dėl Ž. G. kaltės bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. 

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant prašymo ribų, skundžiami apylinkės teismo nutarimas ir apygardos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o Institucijos prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                Eligijus Gladutis

                                                                Rima Ažubalytė