Civilinė byla Nr. e2A-1836-657/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01843-2024-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

       2.6.10.5.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.14.; 3.3.19.1

       (S)

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Linos Žemaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labai greitai“ dėl transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir pirkimo kainos sumažinimo, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Eklata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Bergis“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Labai greitai“ 6 321,65 Eur transporto priemonės BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidas; sumažinti transporto priemonės, kainą 3 929,35 Eur ir šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės; priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 2025 m. balandžio 14 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo sumažinti automobilio pirkimo kainą 264,45 Eur suma. Nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu Bigbank AS filialu 2023 m. spalio 3 d. sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo (lizingo davėjas) pagal pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teise iš atsakovės įgijo automobilį BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 61 500 Eur kainą, iš kurios 12 300 Eur ieškovė tiesiogiai sumokėjo atsakovei. Automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovei. Ieškovė automobilį išsirinko pagal atsakovės 2023 m. rugsėjo 28 d. pateiktą komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Šalims sutarus dėl pirkimo – pardavimo atsakovė trečiajam asmeniui (lizingo davėjui) pateikė galutinį komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad „Automobiliui atlikta patikra ir apžiūra pas oficialų atstovą. Jokių trūkumų nerasta. Atliktas aptarnavimas. Automobilis turėjęs autoįvykį“. Įsigytą automobilį ieškovei pradėjus eksploatuoti, automobilis pradėjo trūkčioti. Patikrinus automobilį atsakovės pasiūlytame gamintojo įgalioto atstovo servise UAB „Krasta Auto“, nustatyta, kad jis yra su netinkamais ratlankiais, dėl ko reikia keisti ratlankius su komplektuojančiomis dalimis ir padangomis bei tepalą paskirstymo dėžėje dėl VTG sankabų perkaitimo, automobilį eksploatuojant su netinkamais ratlankiais. Pagal UAB „Krasta Auto“ pateiktą pasiūlymą trūkumų pašalinimo kaina – 7 620,47 Eur. Už automobilio klaidų nuskaitymą patikrinimo metu ieškovė patyrė 27,83 Eur išlaidas. Ieškovė už 4 770 Eur nupirko analogiškų išmatavimų, spalvos, išvaizdos ir kitų panašių savybių originalius ratus, už 1 550 Eur – jiems tinkamas padangas. Juos sumontavus ir UAB „Krasta Auto“ pakeitus paskirstymo dėžės tepalą už 149,66 Eur, automobilis važiuojant nustojo trūkčioti. Iš viso ieškovė patyrė 6 497,49 Eur trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovei toliau eksploatuojant automobilį, pradėjo luptis dažai ant priekinės kairės šoninės, galinių šoninių arkų apdailos juostų. Ieškovė kreipėsi į UAB „Autosigma“, pagal kurios parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. KT2401110213 buvo nustatyti automobilio trūkumai, paskaičiuota 1 407,88 Eur šių defektų šalinimo kaina. Už turto vertinimo ataskaitos sudarymą ieškovė patyrė 250 Eur išlaidas. Be to, pristačius automobilį į UAB „Krasta Auto“, pasitvirtino UAB „Autosigma“, atliekant vertinimą, kilęs įtarimas, kad automobilio vairas yra defektuotas. Šių defektų šalinimo kaina 3 377,09 Eur, o už defektų nustatymą ieškovė patyrė 37,81 Eur išlaidas. Atsakovė pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų, automobilio defektai išryškėjo, jį eksploatuojant. Defektus sąlygojo ne natūralus automobilio detalių nusidėvėjimas, o atsakovės nuslėpti automobilio pardavimo metu egzistavę trūkumai. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, reikalaudama sumokėti bendrai 11 570,27 Eur sumą, iš kurios 6 497,49 Eur yra faktiškai ieškovės patirtos trūkumų šalinimo išlaidos ir 5 072,78 Eur už automobilio defektus, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko.

3.       Ieškovė 2024 m. gegužės 7 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog už 1 500 Eur pardavė iš atsakovės kartu su automobiliu įsigytus ratus su padangomis ir šia suma padengė automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, todėl ja mažina ieškinio reikalavimą dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Ieškovė už 1 342,16 Eur atliko automobilio remonto darbus, kurie į bylą pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje įvertinti 1 407,88 Eur, todėl reikalavimas dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo didinamas 1 342,16 Eur suma ir 1 407,88 Eur suma mažinamas ieškinio reikalavimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo kainos sumažinimo.

4.       Tai, jog iki sutarties sudarymo pirkėjas automobilio išsamiai netikrino pas specialistus, neeliminuoja pardavėjo atsakomybės, parduodant netinkamos kokybės prekę, juolab, nesuteikus apie prekę tinkamos informacijos. Automobilio trūkumai negalėjo atsirasti dėl netinkamos jo priežiūros ar jo eksploatavimo.

5.       Atsakovė UAB „Labai greitai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą ieškovės atstovas automobilį apžiūrėjo, įvertino jo išorinę ir techninę būklę, atliko bandomąjį važiavimą ir pareikalavo pašalinti smulkius kėbulo defektus. Automobilio kaina nuo pradinės 63 000 Eur buvo sumažinta iki 61 500 Eur. Atsakovė atskleidė ieškovei visus jai žinomus parduodamo automobilio duomenis. Ieškovės atstovui apžiūrint automobilį, dar nebuvo pasibaigusi gamintojo jam suteikta garantija, kurią teikė UAB „Krasta Auto“, todėl iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus automobilio defektams, jie galėjo būti šalinami automobilio gamintojo sąskaita. Įsigydama automobilį, ieškovė pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo. Paskutinė automobilio techninė apžiūra atlikta 2023 m. spalio 3 d., t. y. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną. Atliekant automobilio privalomą techninę apžiūrą, nebuvo nustatyta, kad vairas, ratlankiai su ratais, išorinis veidrodėlis yra netinkami, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nuo 2023 m. spalio 3 d. iki automobilis buvo defektuotas (2024 m. sausio 11 d.) jis buvo eksploatuojamas itin intensyviai, nes bendra automobilio rida atitinkamu laikotarpiu galimai buvo per 17 000 km (81 050 – 64 000), per dieną nuvažiuojant net 200 km atstumą. Neaišku, kokiomis sąlygomis automobilis buvo naudojamas. Automobiliui sumontuoti A. M. Nr. 57341 ratlankiai su padangomis yra tinkami naudoti, galimas neigiamas jų poveikis automobilio mazgams nenustatytas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo kainą, įskaitant patirtas išlaidas už turto vertinimo ataskaitos sudarymą. Objektyviai negalima suprasti, kada ir prie kokių aplinkybių darytos ataskaitoje pateiktos fotonuotraukos, kas jas darė. Vienose nuotraukose fiksuotas stovintis automobilis, kai aplinkoje nestebimas sniegas, kitose nuotraukose yra kita aplinka ir lauke esantis sniegas. Automobilio dažymo darbus atliko tik tokiais darbais besispecializuojanti įmonė UAB „Eklata“, teikianti analogiško pobūdžio paslaugas ir UAB „Krasta Auto“, todėl abejonių dėl šios bendrovės atliekamų darbų kokybės nėra. Nesuprantama, kodėl veidrodžio stiklas būtinai turi būti fotochrominis. Sutarties sudarymo momentu kuro bako įpylimo angos dangtelis buvo tvarkingas, be defektų, priešingu atveju, ieškovės atstovas būtų tai pastebėjęs automobilio apžiūros metu. Ieškovė, nei sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, nei laikotarpiu iki 2024 m. sausio 11 d. turto vertinimo ataskaitos sudarymo pretenzijų dėl automobilio vairo nepareiškė. Ieškovės atstovui apžiūrint automobilį, atsakovės atstovas paaiškino buvusio eismo įvykio pasekmes, parodė taisytas kėbulo detales. Suveikus oro pagalvei, vairas nebuvo deformuotas. Nebuvo įmanoma nepastebėti, kad automobilio kai kurios kėbulo dalys buvo naujai dažytos, o ratai nėra originalūs.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Eklata“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atliko automobilio kėbulo remonto darbus: uždėtos naujos dalys, nudažytos, sutvarkyti smulkūs pažeidimai. Pakeistas priekinis bamperis, arkos, dažytas šonas.

7.       Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Bergis“ dalies ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Labai greitai“ atsisakymą ir civilinės bylos dalį dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo 264,45 Eur sumai nutraukė, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Bergis“ 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Labai greitai“ ir 32,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; ieškovės UAB „Bergis“ prašymą dėl baudos skyrimo atsakovės UAB „Labai greitai“ atstovui R. Ž. atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad tiek pirkėja (ieškovė), tiek pardavėja (atsakovė) automobilio pirkimo – pardavimo metu buvo aktyvios, nes perkamą automobilį apžiūrėjo ieškovės atstovas, jo kaimynas (liudytojas P. E.) ir asmuo, įvardintas P. Prieš parduodant automobilį, atsakovė patikrino automobilio būklę BMW gamintojo atstovybėje UAB „Krasta Auto“, buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Šalys 2023 m. spalio 3 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė lizingo bendrovei pardavė, o lizingo bendrovė už 61 500 Eur sumą perdavė valdyti ir naudotis ieškovei naudotą automobilį BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gamybos, užfiksuota rida – 64 000 km. Automobilio pardavimo metu galiojo techninė apžiūra. Ieškovė pati pasirinko transporto priemonę ir pardavėją. Pirkdama automobilį, ieškovė patikrino jo fizinę bei teisinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovės poreikiams, išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Ieškovė nepasinaudojo galimybe, prieš perkant transporto priemonę, papildomai ją patikrinti pasirinktame automobilių servise. Teismas sprendė, kad įsigyta transporto priemonė pirkimo – pardavimo metu atliko tiesioginę funkciją, jokių esminių gedimų, neleidžiančių ją eksploatuoti, nebuvo.

10.       Įvertinus, jog parduodamam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, automobilio rida buvo 64 000 km, ieškovė po įsigijimo automobilį eksploatavo, jokių jo trūkumų nepastebėjo iki tol, kai automobilis, važiuojant pradėjo trūkčioti. Automobilis buvo patikrintas UAB „Krasta Auto“, 2023 m. spalio 12 d. aktyvių klaidų nenustatyta, o 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktas pasiūlymas dėl alyvos ir ratų keitimo. Pasiūlyme nurodyta, jog po patikrinimo nustatytos klaidos dėl VTG sankabų perkaitimo, jog po 2023 m. spalio 12 d. patikrinimo fiksuota automobilio rida 66 662 km, o 2023 m. lapkričio 22 d. pasiūlyme fiksuota automobilio rida – 72 818 km. Taigi, automobilis po jo įsigijimo iki nustatytos klaidos buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas, nes per pusantro mėnesio nuvažiuota daugiau nei 8 000 km. Liudytoju apklaustas UAB „Krasta Auto“ atstovas nurodė, kad pasiūlymas keisti ratus ieškovei buvo pateiktas, atsižvelgus, jog klientams visada yra siūloma naudoti originalias detales.

11.       Ieškovė, pirkdama automobilį, galėjo ir turėjo pastebėti, jog ant automobilio yra uždėti ne originalūs ratlankiai. Prieš įsigydama automobilį, ieškovė atliko bandomąjį važiavimą, trūkčiojimas nebuvo pastebėtas. UAB „Krasta Auto“ 2025 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, kad gamintojas nedraudžia naudoti „Pirelli P Zero 275/35R22“ ir „Pirelli P Zero 315/30R22“ padangų automobilyje BMW X 5 xDrive 30d Aut., galia 195 kW, gamybos periodas 2018-2021 m. Nors ieškovės atstovas nurodė, jog automobilio trūkčiojimas baigėsi, pakeitus automobilio ratus į originalius, tačiau nei iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nei iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog automobilio trūkčiojimą lėmė būtent naudoti neoriginalūs ratlankiai su padangomis. Gamintojo atstovo pasiūlymas keisti ratus į originalius buvo rekomendacinio pobūdžio. Ieškovė po alyvos keitimo į gamintojo atstovą dėl automobilio trūkčiojimo nebesikreipė, ginčo ratai buvo parduoti kitam asmeniui ir naudojami identiškam automobiliui.

12.       Ieškovės atstovas, prieš įsigyjant transporto priemonę, ją apžiūrėjo, todėl mažai tikėtina, kad apžiūrint nebūtų buvę įmanoma pastebėti, jog kuro bako dangtelis neužsidaro. UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. KT24011102 nurodyta, jog dažai nusilupo dėl nekokybiško dažymo: galinės dešinės pusės šoninės dažų storis (974 mikronai) viršija kokybiško remonto dažų sluoksnio storį (praktikoje: 200-350 mikronai). Automobilio vertinimas atliktas, praėjus trims mėnesiams nuo jo įsigijimo. Vertinimo ataskaitoje fiksuota automobilio rida 108 757 km. Ieškovė nurodė, jog vertinimo ataskaitoje padarytas rašymo apsirikimas, nes tuo metu automobilio rida buvo 81 050 km, kas duoda pagrindą abejoti pateiktos vertinimo ataskaitos patikimu, kadangi pateiktame 2024 m. sausio 17 d. serviso užsakyme UAB „Krasta Auto“ fiksuota 82 636 km automobilio rida. Taigi, nuo automobilio įsigijimo iki automobilio vertinimo automobilis buvo itin intensyviai eksploatuojamas. Atsakovė neneigia ir UAB „Eklata“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog ši įmonė atliko ginčo automobilio dažymo darbus, nuosekliai paaiškino dažymo technologiją, nurodė, jog esant nekokybiškam dažymui, dažai pradėtų luptis iš karto, o dažų lupimąsi po tam tikro laiko sąlygoja pažeidimai, naudojant automobilį. Ieškovė įsigijo ne naują automobilį, todėl natūralu, kad po automobilio perdažymo dažų sluoksnio storis (974 mikronai) skiriasi nuo naujo, neperdažyto, automobilio (200-350 mikronai). Be to, tiek UAB „Eklata“ atstovas teismo posėdyje nurodė, jog dažų sluoksnio mikronais nematuoja, tiek UAB „Krasta Auto“ 2025 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, jog gamintojas informacijos apie dažų ir lako sluoksnio storį nėra pateikęs, dažų storio apribojimų mikronais nenurodo, todėl nėra aišku, kuo vadovaujantis, automobilio vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, jog dažai nusilupo dėl nekokybiško dažymo. Be to, ieškovė tvirtina, jog, pradėjus luptis dažams, automobilis buvo perdažytas iš naujo, todėl ši aplinkybė užkerta kelią įrodinėjimui, jog automobilio defektas – dažų lupimasis ir kuro dangtelio nesandarumas – galėjo atsirasti dėl nekokybiško ankstesnio dažymo

13.       Ieškovė, prieš įsigydama automobilį, žinojo, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, automobilį apžiūrėjo ir jokių pastebėjimų dėl deformuoto vairo neišreiškė. Šį automobilio defektą ieškovė pastebėjo tik po UAB „Autosigma“ atlikto turto vertinimo. Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog oro pagalvė automobilyje pakeista, ką patvirtina ir UAB „AVR projektai“ raštas. Prieš perkant automobilį, jį apžiūrėjo trys asmenys, todėl tokio defekto nepastebėti nebūtų buvę įmanoma. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog vairo deformacija nėra pašalinta, automobilis yra eksploatuojamas. Taigi, ieškovė pretenzijas dėl automobilio vairo išreiškė praėjus trims mėnesiams po automobilio įsigijimo ir intensyvaus automobilio eksploatavimo, todėl ieškovės nurodytas defektas galėjo atsirasti ieškovės automobilio eksploatavimo metu. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vairo deformacija egzistavo, jai įsigyjant automobilį arba kad atsakovė šį defektą nuslėpė.

14.       Ieškovė, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo galimybę patikrinti automobilio techninę būklę. Parduota transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Automobilio techninė apžiūra atlikta 2023 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2025 m. spalio 3 d. Ieškovei įsigyjant ne naują automobilį ir jį intensyviai eksploatuojant, važiuojant ne tik asfaltuotu keliu, bet ir po smėlį bei vandenį, ji negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovė įsigijo automobilį, žinodama, jog jis yra turėjęs eismo įvykį, matydama, jog kai kurios automobilio dalys (ratlankiai, buferiai) nėra originalios komplektacijos, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir, nepatikrinusi jo autoservise, prisiėmė riziką už kilusias pasekmes. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai. Nors ieškovė teigia, jog atsakovė užsiima automobilių perpardavimu, tačiau tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Ieškovės pateikti AB „Regitra“ duomenys apie 2021-2025 metų laikotarpiu atsakovės įgytas ir parduotas transporto priemones nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės pagrindinė veikla yra transporto priemonių prekyba (perpardavimas). Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslo subjektai. Ieškovės atstovas P. U. patvirtino, kad jis turėjo patirties, perkant automobilius (buvo pirkęs 7-8 automobilius, iš kurių 2 ar 3 – įmonės vardu). Nebuvo nustatyta aplinkybių, jog automobilio pirkimo – pardavimo sandorio metu įsigytas daiktas neatitiko standarto, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius. Ieškovės reikalavimai dėl transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir pirkimo kainos sumažinimo yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini. Atmetus šiuos reikalavimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

15.       Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė patyrė 2 900 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 32,90 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.

16.       Ieškovės pateikti AB „Regitra“ duomenys apie 2021-2025 metų laikotarpiu atsakovės įgytas ir parduotas transporto priemones nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovės pagrindinė veikla yra transporto priemonių prekyba (perpardavimas). Ieškovės prašymas dėl baudos atsakovės atstovui R. Ž. skyrimo nėra pagrįstas pakankamais objektyviais įrodymais, todėl prašymo netenkino.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Bergis“ prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinys ir prašymas dėl baudos atsakovės UAB „Labai greitai“ vadovui R. Ž. skyrimo, priteisti iš atsakovės 6 321,65 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, sumažinti šio automobilio pirkimo – pardavimo kainą 3 664,90 Eur; skirti atsakovės UAB „Labai greitai“ vadovui R. Ž. baudą už melagingų paaiškinimų teismui teikimą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra; pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo teismo motyvus, nesusijusius su pareikštu ieškiniu, kur nurodoma, kad ieškovė įsigijo automobilį, matydama, jog automobilio buferiai nėra originalios komplektacijos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes nepagrįstai vertino prieš 2 mėnesius iki automobilio pardavimo buvusią jo būklę, nors ginčo tinkamam išsprendimui yra svarbi automobilio būklė, buvusi jo pardavimo metu. Atsakovės užsakymu atliktą techninį aptarnavimą teismas vertino bendrojo pobūdžio deklaratyviais argumentais kaip išsamų ir neabejotiną automobilio techninės būklės patikrinimą, jo pagrindu paneigdamas visų ieškovės nurodytų trūkumų, buvimą, t. y. nebuvo tikrinama ratlankių ir padangų (ne)originalumas, tarpusavio sinchroniškumas ir kitos techninės savybės; nebuvo tikrinamas automobilio nudažymo tinkamumas, kokybė, dažų storis; netikrinta, ar automobilio buvo keista oro pagalvė, ar ji pakeista tinkamai, ar nereikia keisti vairo. Teismas nevertino ir 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu apklausto UAB „Krasta Auto” serviso priėmėjo A. T. paaiškinimų. Be to, teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl automobilio apžiūros, nes kiti du asmenys su ieškovės atstovu vyko ne jo būklės patikrinimo tikslu, o iš smalsumo pamatyti automobilį. Teismas nevertino ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių, kad jis neturi techninių žinių, reikalingų automobilio būklės patikrinimui, automobilį apžiūrėjo tik vizualiai ir juo pravažiavo. Tai, kad, perkant automobilį, ieškovės atstovas nepasinaudojo galimybe jį papildomai patikrinti pasirinktame automobilių servise, neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų. Apžiūrint automobilį, ieškovės atstovui nekilo abejonių, kad ant automobilio sumontuoti neoriginalūs, tinkamam jo eksploatavimui netinkantys ratai, ieškovės atstovas negalėjo matyti, kurios automobilio dalys yra perdažytos. Ieškovės atstovas negalėjo žinoti, kad eismo įvykio metu buvo išsiskleidusi vairuotojo saugos oro pagalvė ir ji buvo keičiama. Atsakovė šių trūkumų nei komerciniuose pasiūlymuose, nei sutartyje nenurodė. Teismas netinkamai vertino privalomos techninės apžiūros duomenis. Pagal techninės apžiūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas privalomosios techninės apžiūros metu neturėjo būti ir nebuvo tikrinama tai, dėl ko tarp šalių kilo ginčas.

17.2.                      Teismas deklaratyviai sprendė, kad ieškovės atstovas, pirkdamas automobilį, galėjo ir turėjo pastebėti, jog yra uždėti neoriginalūs ratlankiai. Vertinant šių motyvų nepagrįstumo laipsnį yra pagrindas išvadoms dėl teismo nešališkumo pažeidimo. Tai, kad praėjus 9 dienoms po automobilio pardavimo, jį tikrinant UAB „Krasta Auto“, nebuvo nustatyta aktyvių klaidų, nepatvirtina, kad iki šio patikrinimo, vairuojant automobilį, jis netrūkčiojo. Teismas tinkamai neįvertino, kad 2023 m. spalio 12 d., tai yra, praėjus vos 7 dienoms nuo automobilio pardavimo, tarp šalių vykusio susirašinėjimo metu ieškovės nurodytos aplinkybės dėl automobilio trūkčiojimo pasitvirtino 2023 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu. Teismas netinkamai 2023 m. lapkričio 22 d. UAB „Krasta Auto“ pateiktą pasiūlymą dėl ratų ir alyvos keitimo vertino tik kaip rekomendacinį. BMW gamintojo atstovybės mechanikų pateiktas algoritmas turėjo būti vertinamas kaip imperatyvus, siekiant pašalinti automobilio trūkčiojimą. Teismas nepagrįstai nevertino, kad iki VTG alyvos keitimo ieškovė pradžioje atliko tuos veiksmus, kuriuos savo išvadose nurodė atlikti gamintojo atstovybės mechanikai, nurodę, pirmiausia sumontuoti originalius ratus. UAB „Krasta Auto“ rašte nurodytos aplinkybės, kad tokio modelio „Pirelli“ padangų, kurios buvo sumontuotos ant parduoto automobilio, naudoti šiam automobiliui gamintojas nedraudžia, nepatvirtina, kad jos yra „BMW“ aprobuotos ir galimos montuoti ant ieškovės įsigytų naudotų originalių ratlankių. Teismo išvada, kad šie ratlankiai yra akredituoti Europos Sąjungoje ir jų naudojimas yra leistinas, neparemta visiškai jokiais įrodymais. Teismas turėjo įvertinti, kad šie ratlankiai atsakovės įsigyti 2022 m. spalio 10 d., o ginčo automobilis įsigytas 2023 m. kovo 27 d. Be to, atsakovė neįrodė, kad būtent pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą įsigytus ratus uždėjo ant ginčo automobilio. Net jei atsakovė pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą įsigijo būtent ginčo ratlankius ir juos sumontavo ant parduodamo automobilio, lieka neatsakyta, kokiomis sąlygomis jie buvo eksploatuojami tuos 5 mėnesius iki automobilio įsigijimo. Teismas, vertindamas automobilio ratų (ne)tinkamumą, nepagrįstai sprendė, kad automobilis nuo jo įsigijimo iki nustatytos klaidos buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas. Šis teismo motyvas, paremtas išimtinai subjektyviu vertinimu, kuris niekaip nesusisijęs, su automobilio trūkumų (ne)buvimu jo pardavimo metu. Jie niekaip nesusiję su automobilio būkle, išaiškėjusia praėjus 7 dienoms nuo automobilio pardavimo. Teismas, konstatuodamas, kad pardavėja sutiko pristatyti pirkėjui originalius automobilio ratlankius, kurie buvo sumontuoti ant automobilio jį pargabenant, nenurodė jokių motyvų, kaip tai susiję su ieškinio reikalavimu dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovė, sutikdama su atsakovės vertinimu dėl buvusių ratų neišvaizdumo, pagrįstai įsigijo tokių pačių išmatavimų, spalvos ir panašios išvaizdos originalius naudotus ratus ir ne tik pašalino techninius automobilio trūkumus, bet ir išlaikė jo išvaizdą, analogišką nupirkto automobilio išvaizdai. Teismas išimtinai iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatė aplinkybę, kad pirkėjas po atlikto patikrinimo telefonu kreipėsi į pardavėją, nurodydamas, kad jis vairuodamas automobilį prakirto ratų padangas. Teismas nevertino, kad dar prieš tai rašytomis žinutėmis šalių atstovai jau tarėsi dėl automobilio patikros UAB „Krasta Auto“. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčo ratlankius su padangomis pardavė kitam asmeniui, kuris juos naudojo ant identiško automobilio, tačiau netinkamai įvertino šias aplinkybes ir nepagrįstai nevertino dalies su tuo susijusių įrodymų. Nevertino liudytojo, kuris juos įsigijo, P. E. paaiškinimų, kad kitas identiškas automobilis, jį naudojant su šiais ratais, taip pat pradėjo trūkčioti. Teismo išvados, kad automobilio eksploatacija yra tinkama tik tuo atveju, jei juo važiuojama asfaltuotu keliu, niekuo nepagrįsta ir paremta prielaidomis.

17.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl dažymo ir su tuo susijusių darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Turto vertintojas kuro bako dangtelio neužsidarymą grindė tuo, kad jis nėra tokioje padėtyje, kokioje turėtų būti, o ne tuo, kad dangtelis visiškai neužsidaro. Be to, kuro dangtelio padėties korekcija apėmė tik nedidelę dalį darbų. Teismo motyvas dėl itin intensyvaus automobilio eksploatavimo paremtas išimtinai subjektyviu vertinimu ir su tuo susijusiais atsakovės samprotavimais, kurių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas niekaip nevertino prie vertinimo ataskaitos esančioje nuotraukoje turto vertintojo nufotografuoto automobilio prietaisų skydelio, kuriame fiksuota 81 050 km rida, Dažų nusilupimo faktas fiksuotas, praėjus 3 mėnesiams po automobilio pardavimo, juo pravažiavus 17 050 km. Dažų lupimasis nuo automobilio kėbulo po tokios trukmės ir tokio kilometražo automobilio eksploatacijos nepateisintinas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, ko teismas visiškai nevertino. UAB „Eklata“, kuri suinteresuota pateisinti dažymo kokybę, atstovo paaiškinimai vertintini kritiškai, jokių įrodymų, kad buvo taikoma tinkama dažymo technologija, nepateikta. Ant kitų automobilio dalių nematyti jokių pažeidimų, kurie patvirtintų netinkamą automobilio eksploatavimą. Tokių įrodymų nepateikė nei automobilio pardavėja, nei UAB „Eklata“. Teismas nevertino, kad atsakovė už dažymo darbus dar nėra atsiskaičiusi, o UAB „Eklata“ atsakovei dėl to ne tik nepareiškė jokių pretenzijų, bet ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros, kuri turėjo būti išrašyta ir apskaičiuotas PVM iš karto po dažymo paslaugų suteikimo. Galimai atsakovė, taupydama darbų sąskaita, juos atlieka nekokybiškai, ko automobilių pirkėjams neatskleidžia. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. pateikė atsakovei pretenziją ir dėl dažymo darbų, į kurią atsakovė niekaip nereagavo. Todėl ieškovė pagrįstai po 2024 m. kovo 18 d. ieškinio padavimo ėmėsi automobilio kėbulo dalių, nuo kurių nusilupo dažai, perdažymo.

17.4.                      Teismo motyvai, kad ieškovei buvo žinoma apie buvusį autoįvykį, apžiūros metu ji jokių pastebėjimų dėl deformuoto vairo neišreiškė, į UAB „Krasta Auto“ dėl vairo deformacijos kreipėsi, tik gavusi turto vertinimo ataskaitos išvadas, sąmoningai iškraipant aplinkybes, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, sudaro pagrindą išvadoms dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo pažeidimo. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad automobilio vairas kada nors buvo apvyniotas izoliacija. Tik išardžius vairą matyti oro pagalvės korpusas apvyniotas juodos spalvos izoliacine juosta. Atsakovė, parduodama ieškovei automobilį, šių trūkumų nenurodė, nors privalėjo nurodyti. Eksploatuodamas automobilį su deformuotu vairu, ieškovės atstovas, nebūdamas specialistu, šio trūkumo neįtarė ir negalėjo numanyti, nes dėl galimos vairo deformacijos turto vertintojui įtarimai kilo dėl jo identifikuoto tarpo tarp vairo ir pilkos spalvos valdymo dangtelio, kuris ieškovės atstovui nepasirodė nenatūralus. Net turto vertintojas, turintis patirtį ir specialių žinių, tik įtarė, esant nurodytiems trūkumams, todėl ieškovė 2024 m. sausio 17 d. kreipėsi į UAB „Krasta Auto“. Teismo išvada, kad defektas galėjo atsirasti ieškovės automobilio eksploatavimo metu, grindžiama prielaidomis ir prieštarauja kitoms paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Be apskaitos dokumentų nupirktą nežinia kokios būklės, kilmės ir kokybės oro pagalvę pakeitė ir izoliacija apsuko pati atsakovė. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam privaloma vesti buhalterinę apskaitą, todėl oro pagalvės įsigijimą turėtų patvirtinti ne tik nerandamas kasos kvitas, bet ir PVM sąskaita faktūra, kurios nesant, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė siekia nuslėpti tikrąsias su tuo susijusias aplinkybes ir nešalina atsakovės pareigos atsakyti dėl automobilio pardavimo metu nuslėptų trūkumų.

17.5.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovės vadovui baudą už melagingų paaiškinimų davimą teismui, sulaužant priesaiką. Teismas 2024 m. lapkričio 19 d. posėdyje atsakovės vadovo duotų paaiškinimų niekaip nevertino, o dėl aplinkybių, kurias ieškovė įrodinėjo oficialiu rašytiniu įrodymu – AB „Regitra“ duomenimis, deklaratyviai nurodė, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė užsiima automobilių perpardavimu, byloje nėra. Tokių teismo motyvų nepagrįstumo laipsnis sudaro pagrindą išvadoms dėl teismo nešališkumo pažeidimo, kas užkirto kelią tinkamam įrodymų įvertinimui.

17.6.                      Teismas sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad ieškovė įsigijo automobilį matydama, jog kai kurios automobilio dalys (tame tarpe – buferiai) nėra originalios komplektacijos, peržengė ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Tai papildomai patvirtina teismo veikimą išimtinai atsakovės naudai ir šališkumą, dirbtinai sukuriant tokių aplinkybių prejudicialumą.

18.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Labai greitai“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

18.1.                      Apeliantė įsigijo trejų metų senumo automobilį su 64 000 km rida. Įsigydama jį apžiūrėjo kartu su apeliantės atstovu atvykusiais asmenimis, atliko bandomąjį važiavimą. Galimybe ginčo automobilį pasitikrinti specializuotame autoservise ieškovė nesinaudojo. Atsakovė sąžiningai atskleidė visas aplinkybes, turinčias reikšmės apeliantei nuspręsti (ne)pirkti ginčo automobilį. Apeliantės atstovas lygino parduodamą automobilį su kitu identišku automobiliu, akivaizdžiai matėsi, kad parduodamo ginčo automobilio ratlankiai nėra originalūs, tačiau dėl ratlankių pretenzijų nepareiškė. Servisas 2023 m. spalio 12 d. apžiūros metu nepadarė išvados, kad neoriginalūs ratlankiai yra priežastiniame ryšyje su automobilio trūkčiojimu. Teismas darė pagrįstas išvadas dėl ieškovės turėtos galimybės pastebėti neoriginalius ratlankius. Byloje apklaustas serviso priėmėjas A. T. paaiškino 2023 m. spalio 12 d. automobilio patikros eigą, patvirtino buvusius apeliantės atstovo nusiskundimus dėl automobilio trūkčiojimo, o šis defektas buvo nustatinėjamas ne tik kad kompiuterine diagnostika, tačiau ir atliekant bandomąjį važiavimą. Nei klaidų, nei automobilio trūkčiojimo nebuvo nustatyta. Galima padaryti išvadas, kad intensyvus ir ekstremalus automobilio eksploatavimas lėmė VTG sankabų perkaitimą ir galimą automobilio trūkčiojimą, dėl ko buvo būtina pakeisti alyvą ir atlikti VTG kalibraciją. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad automobilio tinkamam eksploatavimui privalu naudoti išimtinai originalias dalis. Ratai (ratlankiai su padangomis) nebuvo ir negali būti priežastis automobilio trūkčiojimui. Apeliantės nurodomas mechanikų algoritmas objektyviai nėra suprantamas, dėl kokios priežasties 2023 m. lapkričio 22 d. buvo fiksuojamas automobilio trūkčiojimas. Byloje yra UAB „Krasta Auto“ išvados, patvirtinančios, kad Pirelli padangas nėra draudžiama naudoti BMW automobiliams. Teismas teisingai ir objektyviai padarė išvadas dėl UAB „Krasta Auto“ 2023 m. lapkričio 22 d. komercinio pasiūlymo, pagrįstai jį laikė rekomendacinio pobūdžio. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad dėl trūkčiojimo ginčo automobiliui buvo būtina pakeisti ratus. Atsakovė dar kartą patvirtina, kad ginčo automobiliui buvo uždėti tie patys ratlankiai, kurie buvo įgyti 2022 m. spalio 10 d. sąskaitos pagrindu, iki juos uždedant ant ginčo automobilio, faktiškai naudojami nebuvo. Automobilis buvo naudojamas itin intensyviai, apeliantės atstovas jį naudojo ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau ginčo automobilis nėra pritaikytas važinėti sūriu jūros vandeniu, nes tokiame automobilyje yra daug elektronikos, daviklių, įvairių saugos priemonių, kurie turi tiesioginės įtakos automobilio tinkamam eksploatavimui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad po trūkčiojimo paaiškėjimo, automobilį naudojo tausojančiu režimu, atjungus visų varančiųjų ratų sistemą, yra naujos, jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir nėra logiškos. Atsakingas ir rūpestingas vairuotojas, supratęs, kad automobilis trūkčioja, jo nebūtų eksploatavęs, jei trūkčiojimą pastebėjo, praėjus kelioms dienoms po sandorio sudarymo. Byloje nėra leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių, kad automobilio trūkčiojimą sąlygojo ratai, buvę sandorio sudarymo momentu. Liudytojas P. E. negalėjo nurodyti serviso, kuriame keitė sugadintus ratus. Tačiau nustačius serviso įmonę, objektyviai būtų buvę galima nustatyti, kada, kas ir dėl kokios priežasties ratai buvo keičiami. Be to, apeliantės atstovas neginčijo, kad su P. E. buvo ir yra pažįstamas, jie yra kaimynai. Nėra abejonių, kad apeliantės atstovas ir P. E. sąmoningai susitarė ginčo automobilio ratus parduoti ne rinkos verte, o už ženkliai mažesnę kainą. Teismas teisingai ir objektyviai įvertino liudytojo P. E. paaiškinimus.

18.2.                      Nėra abejonės, kad apeliantė kuro baką naudojo, automobilį papildydama degalais, todėl turėjo matyti, kad kuro bako dangtelis neprisispaudžia. Byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kaip apeliantės atstovo pasitelktas asmuo apžiūri kuro bako dangtelį. Jeigu šis dangtelis aktualiu laiku nebūtų sandariai užsidaręs, apeliantės atstovas būtų išsakęs pretenzijas. Sudarant 2023 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, ant automobilio plastmasinių apdailų dažų nusilupimo požymių nestebėta. Tokių defektų nepastebėta nei 2023 m. spalio 12, nei 2023 m. lapkričio 22 d., kai automobilis buvo apžiūrimas UAB „Krasta Auto“. Šis defektas gali būti siejamas su nesąžiningais ieškovės veiksmais ar automobilio intensyviu eksploatavimu, be to, eksploatuojamas ir ekstremaliai. UAB „Eklata“ atstovo paaiškinimų apeliantė nepaneigė, o sudaryta rangos sutartis nėra šios bylos dalykas, galintis nulemti kitokio sprendimo priėmimą. Apie tai, kad ginčo automobilis bus perdažomas, apeliantė jokia forma atsakovės neinformavo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ginčijo turto vertės ataskaitoje nurodytus defektus, o ir ataskaita bei jos priedai (fotonuotraukos) sudaryti neaiškiu laiku ir vietoje. Dažai pradėjo luptis nuo priekinio automobilio bamperio ir ratų apdailos detalių, kai šios automobilio dalys paprastai turi tiesioginį ir fizinį kontaktą su nuo kelio dangos kylančiais akmenukais. Naudojant ginčo automobilį tris mėnesius ir nuvažiuojant apie 17 000 km, kas yra intensyvus automobilio naudojimas, apeliantė negali tikėtis, kad nevyks normalus automobilio detalių nusidėvėjimas.

18.3.                      Byloje nėra jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių, kad nuo sudaryto sandorio iki buvo sudaryta turto vertės ataskaita, vairas buvo su defektu. Automobilio detalė yra akivaizdžiai matoma. Atsakovė vairo pagalvę keitė, nes automobilis buvo patyręs eismo įvykį. Apeliantė negalėjo nesuprasti šios aplinkybės, nes automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad parduodamas automobilis, kuris buvo patyręs eismo įvykį. Apeliantė rašytinių įrodymų, kad oro saugos pagalvė neveikia, nepateikė. Automobilio garantija galiojo iki sandorio sudarymo dienos, nors ji paprastai panaikinama nedelsiant, kai automobilis eismo įvykio metu yra stipriai apgadinamas. Apeliantė objektyviai nepaneigė UAB „AVR projektai“ 2025 m. sausio 20 d. rašto argumentų. Detalės nupirkimo grynaisiais atsakovės atstovo pinigais nėra šios bylos dalykas. Atliekant automobiliui kompiuterinę diagnostiką nebuvo nustatyta, kad oro pagalvė turi tokius defektus, dėl kurių automobilį draudžiama eksploatuoti eisme. Vien izoliacijos apvyniojimas nereiškia, kad oro pagalvė yra su defektu. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad oro pagalvė ir jos įrengimas, kaip nors mažina automobilio vertę. Taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš skundžiamo sprendimo šalinti teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovė įsigijo automobilį, matydama, jog automobilio buferiai nėra originalios komplektacijos.

18.4.                      Apeliantės aiškinimai dėl atsakovės versliškumo yra vien subjektyvaus vertinimo, neturint jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui. Apeliantės siekis atsakovės vadovui R. Ž. paskirti baudą yra šantažo priemonė, suprantant, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti. Nėra pagrindo R. Ž. paskirti baudą, nes jis bylos nagrinėjimo metu jokių melagingų aplinkybių dėl bendrovės veiklos nenurodė.

19.       Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

21.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos, atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę jo pardavimo metu, galimai nuslėptų automobilio defektų, transporto priemonės pirkimo – pardavimo kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo iš pardavėjos priteisimo, t. y. dėl pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įgyvendinimo. Atsakovės vertinimu, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis jokių defektų ir / ar trūkumų neturėjo, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis. 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Byloje nustatyta ir šalys neginčija tos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Labai greitai“ 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė pasiūlymą už 63 000 Eur įsigyti naudotą automobilį BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2020 m. lapkričio mėn., rida 59 000 km). Pasiūlymas pateiktas su automobilio nuotraukomis ir nurodyta, kad galioja Krasta Auto garantija, automobilis priregistruotas Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio 27 d., atlikta pilna patikra, apžiūra ir aptarnavimas 2023 m. liepos 28 d. (tepalai, filtras, kaladėlės) oficialiame BMW servise Krasta Auto. Iš 2023 m. spalio 2 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad automobilį siūloma įsigyti už 61 500 Eur, rida 64 000 km. Taip pat pateikta papildoma informacija, kad atlikta automobilio patikra ir apžiūra pas oficialų atstovą; jokių trūkumų nerasta; atliktas aptarnavimas; automobilis turėjęs autoįvykį. Šalys taip pat pripažįsta, kad automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą.

23.       Tarp ieškovės UAB „Bergis“ (įvardijamo kaip lizingo gavėjas) ir Bigbank AS filialo (įvardijamo kaip lizingo davėjas) 2023 m. spalio 3 d. buvo sudaryta Lizingos sutartis Nr. LS-LTC-23000587, pagal kurią ieškovė iš atsakovės UAB „Labai greitai“ (pardavėjos) įsigijo 61 500 Eur vertės naudotą automobilį BMW X5 XDRIVE30D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Rida Lizingo sutarties sudarymo metu – 64 000 km. Ieškovė tiesiogiai atsakovei (pardavėjai) sumokėjo 12 300 Eur dydžio pradinę įmoką. Įgyvendinant UAB „Bergis“ ir Bigbank AS filialo sudarytą lizingo sutartį, atsakovė UAB „Labai greitai“ (pardavėja), Bigbank AS filialas (pirkėja) ir ieškovė UAB „Bergis“ (klientas, turto valdytojas) 2023 m. spalio 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LS-LTC-23000587.

24.       Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3 punkte nustatyta, kad Lizingo gavėjas privalo apžiūrėti Turtą prieš pasirašydamas Turto priėmimo – perdavimo aktą. Lizingo gavėjas įsipareigoja informuoti Pardavėją ir Lizingo davėją apie visus akivaizdžius Turto defektus ir priimti Turtą su tokiais defektais tik gavęs išankstinį rašytinį Lizingo davėjo sutikimą. Lizingo gavėjas, kaip Lizingo davėjo atstovas, turi pareigą reikalauti ištaisyti Turto defektus iki priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. 

25.       Iš Turto priėmimo – perdavimo akto, nustatyta, jog pardavėjas ir lizingo gavėjas patvirtina, kad pardavėjas perdavė turto valdymą lizingo gavėjui 2023 m. spalio 3 d., o lizingo gavėjas perėmė turto valdymą iš pardavėjo. Pasirašydamas šį aktą, lizingo gavėjas patvirtinta, kad jis patikrino turto būklę ir komplektaciją, ji atitinka aprašymą Komerciniame pasiūlyme ir turtas yra tinkamas eksploatacijai. Nuo trišalio akto pasirašymo momento lizingo gavėjui pereina turto valdymas, turto praradimo ir / arba sugadinimo rizika ir / arba su turto naudojimu susijusi atsakomybė.

26.       Ieškovė UAB „Bergis“ 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog važiuojant automobilis pradėjo trūkčioti ir patikrinus automobilį patikrinti gamintojo įgalioto atstovo serviso įmonėje UAB „Krasta Auto“ nustatyta, kad automobilis yra su netinkamais ratlankiais, dėl ko reikia keisti ratlankius su komplektuojančiomis dalimis ir padangomis bei tepalą paskirstymo dėžėje dėl VTG sankabų perkaitimo eksploatuojant automobilį su netinkamais ratlankiais. UAB „Krasta Auto“ pateikė 2023 m. lapkričio 22 d. pasiūlymą dėl trūkumų pašalinimo už 7 620,47 Eur (serviso pasiūlyme nurodyta automobilio rida – 72 818 km). Pretenzijoje reikalaujama neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus, o trūkumus pašalinus UAB „Bergis“ lėšomis, atlyginti jų šalinimo išlaidas. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, 2023 m. lapkričio 30 d. rašte nurodydama, kad pardavėja sutinka pristatyti pirkėjui originalius automobilio ratlankius, kurie buvo anksčiau sumontuoti ant automobilio, kai jis buvo atgabentas iš kilmės šalies, bet pirkėja pristato pardavėjui šiuo metu ant automobilio sumontuotus A. M. Nr. 57341 ratlankius su jiems priklausančiomis Pirelli padangomis tokios būklės, kokios jie buvo Automobilio pardavimo metu. Ieškovė su pateiktu pasiūlymu nesutiko (2023 m. lapkričio 30 d. raštas). Ieškovė 2023 m. gruodžio 5 d. iš SIA „EBR“ už 4 770 Eur įsigijo naudotus ratlankius R22 su padangomis ir slėgio jutikliais. Taip pat 2023 gruodžio 5 d. iš UAB „Krasta Auto“ įsigijo 4 naujas Continental padangas už 1 550 Eur, 2023 m. gruodžio 21 d. paskirstymo dėžės tepalą už 149,66 Eur.

27.       Ieškovė kreipėsi į vertintoją UAB „Autosigma“, kad užsakovei UAB „Bergis“ pageidaujant, būtų atliktas vertinimas draudimo, nuostolių nustatymo tikslu (t. y. nustatyti nekokybiško TP remontinio dažymo padarinių šalinimo išlaidas) (2024 m. sausio 12 d. turto vertinimo ataskaita Nr. KT24011102, vertinimo tikslas). Ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovei UAB „Labai greitai“ pretenziją dėl parduoto automobilio trūkumų (netinkamų ratlankių) ir 2024 m. sausio 18 d. pateikė pakartotinę pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės daikto (sumontuotų ratų tinkamumo, nekokybiškų dažymo darbų, veidrodžio stiklo, kuro bako įpylimo angos dangtelio, vairo defektų), prašydama atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau atsakovė pretenzijų netenkino (2023 m. lapkričio 30 d. raštas).

28.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

29.       Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

30.       Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 1 d., 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

31.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

32.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

33.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327 str., 6.33 str.). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

34.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai taikė įstatymo normas, teismų praktiką.

35.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė automobilį įsigijo, siekdama jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti. Kaip jau minėta, ieškovė 2023 m. spalio 3 d. pirko naudotą automobilį ir 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl automobilio trūkčiojimo ir neoriginalių ratlankių, o 2024 m. sausio 18 d. pakartotinę pretenziją, kartu nurodydama papildomus trūkumus dėl dažymo darbų netinkamumo, kuro bako dangtelio nesandarumo, vairo ir veidrodžio defektų.

36.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tiek pirkėja (ieškovė), tiek pardavėja (atsakovė) sandorio sudarymo metu aktyvios: prieš parduodant automobilį automobilio būklė buvo patikrinta UAB „Krasta Auto“, atlikta automobilio techninė apžiūra; ieškovės atstovas su savo pažįstamais asmenimis prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį apžiūrėjo perkamą automobilį. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė prieš sandorio sudarymą patikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Ieškovė nesinaudojo galimybe prieš perkant transporto priemonę papildomai patikrinti automobilį pasirinktame servise, todėl darytina išvada, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo.

37.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesudarė galimybės apžiūrėti automobilį, jį išbandyti, ar papildomai patikrinti automobilių servise bet kuriuo metu (iki automobilio įsigijimo, jo įsigijimo metu) (CPK 178 str.). Tikslios priežastys, dėl kurių atsirado ieškovės nurodyti trūkumai (dažų atsilupimas, automobilio trūkčiojimas, kuro bako dangtelio nesandarumas, kt.) byloje nenustatytos. Ieškovės teigimu, automobilis jai buvo parduotas su paslėptais trūkumais, o atsakovė gynėsi tuo, kad ji pardavė tinkamos kokybės, naudotą daiktą, be garantijos, o nurodyti trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos automobilio eksploatacijos.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai neįgyvendinimo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos – įrodyti, kad įsigyto daikto – naudoto automobilio, kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį neįmanoma. Nei byloje pateikta UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaita dėl netinkamos dažymo darbų kokybės, nei UAB „Krasta Auto“ raštai dėl ratlankių ir padangų nepatvirtina, kad pardavimo metu automobilis buvo netinkamas naudoti. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės įsigytas automobilis nuo jo įsigijimo buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas, t. y. per pusantro mėnesio nuvažiuota daugiau nei 8 000 km (2023 m. spalio 12 d. patikrinimo metu fiksuota automobilio rida 66 662 km, o 2023 m. lapkričio 22 d. pasiūlyme fiksuota automobilio rida 72 818 km; vertinimo ataskaitoje fiksuota automobilio rida 108 757 km (ieškovės manymu tai klaida), 2024 m. sausio 17 d. serviso užsakyme UAB „Krasta Auto“ fiksuota 82 636 km automobilio rida.). Be to, UAB „Krasta Auto“ 2025 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, jog gamintojas nedraudžia naudoti „Pirelli P Zero 275/35R22“ ir „Pirelli P Zero 315/30R22“ padangas automobilyje BMW X 5 xDrive 30d Aut., galia 195 kW, gamybos periodas 2018-2021 m. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir patvirtinančių ieškovės teiginius, kad automobilio trūkčiojimas yra tiesiogiai susijęs su netinkamais automobilio ratais (ieškovės teigimu, neoriginaliais ratais). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad automobilio trūkčiojimas jau buvo prieš sudarant sandorį ar jo sudarymo metu, ieškovei atliekant bandomąjį važiavimą.

40.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad jog ieškovė (jos atstovas) teismo posėdžio metu tvirtino, jog pradėjus luptis dažams, automobilis buvo perdažytas iš naujo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog automobilio šis faktas užkerta kelią įrodinėjimui, jog automobilio defektai – dažų lupimasis ir kuro dangtelio nesandarumas – galėjo atsirasti dėl nekokybiško ankstesnio dažymo. Ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, kad įsigyjant automobilį buvo pastebimas dažų atsilupimas ar kuro dangtelio nesandarumas, ir šios aplinkybės trukdė naudoti automobilį pagal paskirtį.

41.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl vairo deformacijos, konstatavo, jog ieškovei buvo žinoma, kad prieš įsigydama automobilį, ieškovė žinojo, jog automobilis turėjo eismo įvykį, automobilį apžiūrėjo ir jokių pastebėjimų dėl deformuoto vairo neišreiškė, o ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog vairo deformacija nėra pašalinta ir toliau automobilis yra eksploatuojamas (2025 m. vasario 13 d. fiksuota automobilio rida 107 784 km).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

43.       Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). 

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovė, kaip vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto (automobilio patekusio į eismo įvykį) trūkumus, ir jį įsigydama, turėjo realią galimybę nustatyti automobilio trūkumus jo įsigijimo metu, taigi ir prisiimti riziką už automobilio techninę būklę praėjus keliems mėnesiams po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei įsigyjant ne naują automobilį ir jį intensyviai eksploatuojant, važiuojant ne tik asfaltuotu keliu, bet ir po smėlį bei vandenį, ji negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas.

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantei (išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamą aplinkybių nustatymą ir įrodymų vertinimą), neįrodžius, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą be garantijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Dėl teismo motyvų pašalinimo

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašė pašalinti dalį skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kur nurodyta, kad „Ieškovė įsigijo automobilį, žinodama, jog automobilis yra turėjęs eismo įvykį, taip pat matydama, jog kai kurios automobilio dalys (ratlankiai, buferiai) nėra originalios komplektacijos“ (sprendimo 14 psl.), taip pat, kur nurodyta, kad „Ieškovė įsigijo automobilį <...> matydama, jog kai kurios automobilio dalys (<...>, buferiai) nėra originalios komplektacijos”, kadangi tokiomis išvadomis teismas peržengė ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, dirbtinai sukuriant tokių aplinkybių prejudicialumą ir užkertant kelią ieškovės reikalavimams būsimoje byloje dėl atsakovės uždėtų neoriginalių detalių (buferių) siekiant apgaulingai „sudaryti X5 M Competition paketo įvaizdį“ ir nesąžiningai gauti didesnį apmokėjimą už parduodamą automobilį.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados (motyvai) ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius už konkretaus ginčo (bylos) ribų, šios motyvuojamosios dalies išvados gali būti savarankišku apeliacinio skundo objektu.

48.       Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė apžiūrėjo automobilį, turėjo galimybe įsitikinti jo būkle, panaudotais ne originaliais ratlankiais, buferiais, kitomis detalėmis ir pan. Nei 2023 m. rugsėjo 28 d. Komerciniame pasiūlyme su nuotraukomis, nei 2023 m. spalio 2 d. komerciniame pasiūlyme nebuvo nurodyta, jog visos parduodamo automobilio dalys ir detalės yra originalios. Vien ieškovės įsivaizdavimas, kad automobilis, kuris buvo patekęs į eismo įvykį, turėtų būti su originaliomis detalėmis ar dalimis, kad ji ketina toliau bylinėtis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo išvados, konstatuojant atitinkamas aplinkybes, padarytos neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas peržengė ginčo ribas ir iš skundžiamo teismo sprendimo šalinti apeliantės nurodytų teismo sprendimo dalių.

Dėl teismo šališkumo

49.       Apeliantės teigimu, teismo išvados rodo teismo veikimą išimtinai atsakovės naudai ir šališkumą.

50.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų ieškovės prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

51.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

52.       Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

53.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

Dėl baudos skyrimo

54.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo prašė skirti atsakovei baudą už melagingų paaiškinimų davimą teismui sulaužant priesaiką, tačiau teismas ieškovės prašymo netenkino, nevertindamas ieškovės pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, jog atsakovė užsiima transporto priemonių prekyba (perpardavimu). Toks prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 10 d. įgijo 22 transporto priemones (iš jų 14 iki ginčo automobilio pardavimo ieškovei 2023 m. spalio 4 d.), iš kurių 17 perpardavė už didesnę kainą, nei įgijo. 

55.       Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai, taip pat jos atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, palankiai sau suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, duodama paaiškinimus teismui, sulaužė duotą priesaiką. Atsakovės paaiškinimų subjektyvus pobūdis dėl prekybos automobiliais, nesudaro pagrindo vien dėl to nagrinėjamos bylos kontekste juos vertinti kaip sąmoningai melagingus. Apeliantės prašymas skirti atsakovui baudą, numatytą CPK 186 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino (CPK 185 str.).

Dėl bylos baigties

57.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

58.       Į esminius ieškovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, pažymint, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į apelianto apeliaciniame skunde bei atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

60.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

61.       Atsakove prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 2 000 Eur už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, atstovavimą – 2025 m. birželio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20250623/23 ir Swedbank, AB 2025 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymą.

62.       Visos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis. Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.), todėl apeliacinio skundo netenkinus, priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergis“, juridinio asmens kodas 304116140, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labai greitai“, juridinio asmens kodas 305664727, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                Žibutė Budžienė

                Diana Labokaitė

                  Lina Žemaitienė