Administracinė byla Nr. eI-1743-331/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00385-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovui Tadui Būdvyčiui,

atsakovės Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atstovei advokatei Linai Šimei,

trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas” skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“) dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–8) ir prašo solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), priteisti 305 570,65 Eur žalą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Skunde paaiškina, kad pareiškėjai nuo 1995 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklausė pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jo priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei nuo 2003 m. gruodžio 4 d. priklausė valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio ten pat nuomos teisė. Tarybai 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinus sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal Administracijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22, kuriuo leista statyti žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, jachtklubą, pareiškėja nurodytame žemės sklype pradėjo statyti du jachtininkų viešbučius ir žuvų restoraną. Nebaigus statybų (pastatyti buvo tik pamatai), pareiškėjas 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir 2004 m. sutartis), pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebaigtą jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), kitą nebaigtą jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtą statyti žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), pradėtus statyti adresu(duomenys neskelbtini). Ta pačia 2004 m. sutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kartu buvo parduoti ir kiti pareiškėjui nuosavybės teise priklausę, tame pačiame žemės sklype buvę daiktai: pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu perleista žemės sklypo nuomos teisė. 2004 m. sutartimi nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotas už 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kiti statiniai: prieplaukos namelio priklausiniai, 2 nebaigti jachtininkų viešbučiai (baigtumas 8 proc.) ir nebaigtas žuvų restoranas (baigtumas 7 proc.) parduoti už 50 000 Lt (14 48 Eur). UAB „Verslo investicijų projektų centras“, įsigijęs nurodytą turtą, užbaigė nebaigtų pastatų statybas ir juos pardavė kitiems asmenims. Statybų metu prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieplaukos namelio priklausinius (2 228 kv. m. ploto aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma Nr. VST-P-140 nustatė, kad statinys yra nugriautas. Šio akto pagrindu statiniai išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

2.1. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. 2-377-253/2009 pripažinus negaliojančia 2004 m. sutartį ir pritaikius restituciją natūra, pareiškėjai iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ buvo priteisti adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), o iš pareiškėjos UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteisti 800 000 Lt (231 696,02 Eur). Pareiškėja savo patirtą turtinę žalą nurodo 231 696,02 Eur, kuriuos, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, ji grąžino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“. Prie patirtos turtinės žalos pareiškėja priskiria ir 9 763,12 Eur teismo sprendimo vykdymo išlaidas, kurias ji sumokėjo antstoliui už jo darbą išieškant priverstine tvarka laiku negrąžintus 231 696,02 EUR. Taip pat savo turtinių nuostolių dalimi pareiškėja laiko 61 215,31 Eur, sumokėtus UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“, kaip kompensuojamąsias palūkanas už laiku neįvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir procesines palūkanas nuo priteistos kompensuojamųjų palūkanų sumos iki visiško sprendimo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas įvykdymo dienos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje
Nr. e2-885-459/2016 (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi
Nr. e2A-104-330/2017). Reikalavimų atlyginti turtinę žalą sąrašas baigiamas prašymu atlyginti pareiškėjos patirtas 2 896,20 Eur dalies žuvų restorano (7 proc. baigtumo) griovimo išlaidas.

2.2. Pareiškėja, pateikdama skundą, kilusią žalą sieja su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais – išvados dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) atitikties teisės aktų reikalavimams pateikimu ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. išduotais pripažinimo tinkamu naudoti aktais Nr. 22 ir Nr. 115. Pareiškėjos teigimu, ji ateityje dar patirs jachtininkų viešbučio (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jachtininkų viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo išlaidas, kadangi yra įpareigota juos nugriauti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Dėl būsimų griovimo išlaidų patirta žala bus apskaičiuota realiai ją patyrus ir reikalavimas teismui bus pateiktas atsiradus pagrindui.

3. Pareiškėja, susipažinusi su atsakovų atsiliepimuose pateiktais argumentais, pateikė 2018 m. gegužės 10 d. rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 79–84), kurie neva paneigia atsakovių atsiliepimų nepagrįstus teiginius. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, solidarios atsakomybės, žalos atsiradimo termino jau yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), o tai paneigia Inspekcijos argumentą, kad jai nekyla atsakomybė, nes Detalųjį planą tvirtino kita atsakovė – Neringos savivaldybė. Pareiškėja nesutiko su atsakovių argumentais, kad pareiškėjos sumokėtos palūkanos dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo nėra atsakovių neteisėtų veiksmų pasekmės, kadangi jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovių veiksmų, pareiškėjai nebūtų kilusi pareiga vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Atkreiptas dėmesys, kad skundas teismui dėl žalos atlyginimo paduotas tada, kai galutinai išaiškėjo žalos dydis ir kai paaiškėjo, kad taikos sutarties procesas pasibaigęs, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai. Akcentavo, kad pareiškėja turtinę žalą grindžia savo turto praradimu, kadangi jai priteisti pastatai buvo nugriauti arba dar bus nugriauti. Todėl atmesti kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad pareiškėjai turtinė žala negali būti priteista, nes buvo įvykdyta restitucija. Advokatės teigimu, LVAT nuoseklioje praktikoje pripažinta, kad turtinė žala tokio pobūdžio bylose yra pripažįstama ir patirtos įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išlaidos, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas vykdant teismo sprendimą, yra tenkintinas visiškai. Nagrinėjamu atveju, advokatės teigimu, nėra konstatuoti jokie neteisėti pareiškėjos neteisėti veiksmai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Nesutiko su atsakovių atstovų argumentais, kad pareiškėjos prašoma žala yra menama, kadangi kaip teigiama ir pačiame skunde, pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą pareiškėjai priklausantys pastatai, kurie dar nėra nugriauti, turės būti nugriauti. Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos patirtą turtinę žalą yra pagrįstas. Atstovė papildomai nurodė, kad prašomos priteisti priverstinio vykdymo išlaidos atsirado būtent dėl valstybės institucijų veiksmų.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Inspekcija atsiliepimu (1 t., b. l. 155–169) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o tuo atveju jeigu skundas bus tenkintas – teismo sprendimo vykdymą atidėti vieniems metams. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį dėl pareikštų reikalavimų atlyginti 350 000 Lt (101 367 Eur), kurie sumokėti vykdant pritaikytą restituciją grąžinti 800 000 Lt (231 696,02 Eur), ir dėl reikalavimų atlyginti žuvų restorano griovimo išlaidas – 10 000 Lt (2 896 Eur).

5.1. Pareiškėjos pozicija įrodinėjant neteisėtų veiksmų požymius paremta klaidingu įsitikinimu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos aplinkybės savaime yra pakankamos konstatuojant valstybės (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) veiksmų neteisėtumą. Pareiškėja, remdamasi šio teismo sprendimo priėmimo faktu, plačiau nedetalizuoja, neįrodinėja ir nepateikia jokių motyvų, kurie patvirtintų neteisėtus valstybės veiksmus ar neveikimą, išskyrus tik tai, kad administraciniai sprendimai buvo panaikinti teismo sprendimu. Nors minėti aktai yra pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detalusis planas „<...> buvo patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, todėl remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statybai, parengtas projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti yra neteisėti“. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai buvo pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad būtų nustatyta, kad juos surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Šiuo atveju pareiškėja, siedama atsiradusią žalą su statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktais, skunde neįrodė, kad valstybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir kad dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjos nurodyta žala (pasekmės).

5.2. Inspekcijos vertinimu pareiškėjos nurodoma žala nėra susijusi su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais surašant Detaliojo plano patikrinimo išvadą ir išduodant statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Atsiradusi žala teisiškai yra per daug nutolusi nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų. Be to, dalis turtinių pareiškėjo praradimų atsirado dėl jo paties veiksmų nevykdant ar ne iki galo vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kas inspiravo BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ teisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu ir iš to sekusius pareiškėjo finansinius nuostolius. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo metu patirtos 800 000 Lt (231 696,02 Eur) išlaidos negali būti priskirtinos žalai CK 6.249 straipsnio 1 d. taikymo prasme, nes jos atsirado pritaikius restituciją. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį (status quo), buvusią iki teisės pažeidimo. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu parinkdamas konkretų restitucijos taikymo būdą pagal bylos aplinkybes tuo pačiu nenustatė pagrindų jos pakeitimui ar netaikymui, taip iš esmės pripažindamas, kad pritaikytas restitucijos taikymo būdas leis užtikrinti buvusios padėties atstatymą nepabloginant nei vienos iš sutarties šalių padėties. Pareiškėjos grąžinta pagal sandorį gauta pinigų suma nėra pareiškėjos nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti valstybė, tarp jų ir valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Valstybė nebuvo šios sutarties šalis, neturėjo iš šio sandorio naudos, todėl neprivalo grąžinti už nekilnojamuosius daiktus (statinius) gautų pinigų, nes valstybei šie daiktai (statiniai) nebuvo perduoti, ji nebuvo jų savininkas ir jais nesinaudojo.

5.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos turto praradimai kilo tik dėl jos veiksmų ir paties prisiimtos teismo sprendimo nevykdymo rizikos. Reikšdama reikalavimą atlyginti vykdymo proceso metu sumokėtas vykdymo išlaidas, pareiškėja nepaaiškina, kokios priežastys jai sutrukdė laiku įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir neatskleidžia, kaip prie to tiesiogiai prisidėjo valstybė. Pareiškėja vadovaujasi klaidinga nuostata, kad ji neturėjo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl priteistų 800 000 Lt (231 696,02 Eur) grąžinimo, kol jai nebuvo grąžinti priteisti pastatai. Tačiau šie pareiškėjos argumentai buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje pripažinti klaidingais. Kad iš teismo sprendimo kylančios priešpriešinės prievolės (taikant restituciją BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ privalo perduoti pareiškėjai pastatus, o pareiškėja sumokėti 800 000 Lt (231 696,02 EUR)) nebuvo sąlyginės ir nebuvo kliūčių jas vykdyti tiek tuo pačiu metu, tiek atskirai (paeiliui) patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis.

5.4. Pažymi, kad kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, priteistų už netinkamą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos prievolės grąžinti priteistus 800 000 Lt (231 696,02 Eur) vykdymą, apmokėjimas negali būti perkeltas valstybei, kuri neturi ir neturėjo tokios pareigos vykdyti šią teismo sprendimu nustatytą prievolę. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl jame nustatyto restitucijos būdo ir jo vykdymo tvarkos, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kuriomis įrodyta, kad pareiga atlyginti nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu, tenka pareiškėjai. Valstybės veiksmai, kurie pareiškėjos nurodomi, kaip neteisėti, t. y. Detaliojo plano išvados pateikimas ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų išdavimas buvo atlikti dar iki įsiteisėjant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimui, ir negalėjo daryti įtakos ateityje būsimo šio sprendimo vykdymo procesui bei būti pareiškėjai atsiradusių 61 215,31 Eur nuostolių priežastimi.

5.5. Mano, kad žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas neatsižvelgus į pareiškėjos kaltę, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės, jeigu prieš tai būtų nustatytos visos būtinosios žalos atlyginimo sąlygos, arba bent jau sumažinti žalos dydį.

5.6. Teigia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimais atlyginti turtinę žalą, praleidusi ieškinio senaties terminą. Pastarasis klausimas būtų svarbus tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta atsakovų deliktinė civilinė atsakomybė. Analizuojant pareiškėjos nurodomų nuostolių turinį ir jų atsiradimo laiką, matyti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą priteista 800 000 Lt (231 696,02 Eur) suma ir vykdymo išlaidos laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. buvo išieškomos antstolio. Dalį sumos šiuo laikotarpiu BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai pervedė pati pareiškėja. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. iš pareiškėjos sąskaitos BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai ir vykdymo išlaidoms, atmetus 2011 m. gruodžio 16 d. grąžintą dalį lėšų, buvo pervesti 350 000 Lt (101 367 Eur). Taigi 3 metų ieškinio senaties terminas šiai sumai yra praleistas. Pasisakant dėl 10 000 Lt (2 896 Eur) statinio (žuvų restorano) griovimo išlaidų, matyti, kad ši suma buvo apmokėta 2013 m. rugpjūčio 13 d. Tai taip pat reiškia, kad reikalavimas atlyginti griovimo išlaidas yra pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą.

6. Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jais pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėja atskirai neįrodė būtent Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Atstovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos reikalaujama turtinė žala kildinama iš restitucijos ir yra jos pasekmė, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovių veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su pareiškėjos kildinama turtine žala. Pareiškėjos priverstinio vykdymo išlaidos negali būti priteisiamos kaip pareiškėjos patirta turtinė žala dėl atsakovių neva neteisėtų veiksmų, kadangi dėl priverstinio vykdymo išlaidų yra atsakinga tik pati pareiškėja, pasirinkusi veikimo modelį nevykdyti teismo sprendimo laiku. Atkreipė dėmesį, kad pačios pareiškėjos atsakomybės aspektai Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime yra aptarti, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta.

7. Atsakovė Neringos savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Atsiliepime (1 t., b. l. 140–151) paaiškina, kad dėl žalos atsiradimo kalta ir pati pareiškėja, dėl ko atsakovai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės.

7.2. Neringos savivaldybės teigimu, reikšti reikalavimą dėl 2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo išlaidų pareiškėja įgijo 2013 metais, kadangi pareiškėja sudarė 2013 m. liepos 5 d. sutartį su BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ dėl žuvų restorano nugriovimo. Šiuo susitarimu šalys nustatė, kad pareiškėja prisiima pareigą kompensuoti 10 000 Lt BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ išlaidų, griaunant žuvų restoraną ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja šią sumą apmokėjo. Todėl pareiškėja kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žuvų restorano griovimo išlaidas galėjo 2016 m. Atitinkamai jau 2010 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo sprendimas, įpareigojantis pareiškėją grąžinti kitam asmeniui 800 000 Lt., todėl, jeigu pareiškėja manė, kad ši žala atsirado dėl atsakovų kaltų veiksmų, tai ji turėjo į teismą dėl žalos atlyginimo kreiptis vėliausiai 2013 metais.

7.3. 800 000 Lt, kuriuos pareiškėja buvo įpareigota grąžinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, negali būti laikomi pareiškėjos nuostoliais, nes tai yra kaina, kurią BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėjo pareiškėjai už perkamus statinius, parduotus pagal 2004 m. sutartį. Vadinasi, vykdydama teismo sprendimą, pareiškėja grąžino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tuos pačius pinigus (800 000 Lt), kuriuos gavo pagal 2004 m. sutartį. Kadangi ta pati suma buvo gauta, o vėliau grąžinta, tai tokių veiksmų „balansas“ yra nulinis – pareiškėja žalos šiuo aspektu nepatyrė. Žalą pareiškėja galėtų kildinti nebent iš savo turto praradimo. Kiemo statiniai ir prieplaukos namelis privalėjo būti grąžinti pareiškėjai vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, tačiau buvo faktiškai nugriauti dar 2005 m. Žalą pareiškėja taip pat galėtų įžvelgti tame, kad žuvų restoranas (pareiškėjai buvo grąžinta 7 proc. šio statinio) buvo nugriautas (ir pareiškėja neteko į jį nuosavybės teisės). Jachtininkų viešbučiai vis dar tebėra stovintys nenugriauti, todėl nuosavybės teisės į jų dalis pareiškėja nėra praradusi. Prieplaukos namelio, kiemo statinių, nebaigtų statyti jachtininkų viešbučių ir žuvų restorano turto vertė (tris dienas prieš sandorį) buvo tik 170 100 Lt (49 264,37 Eur). Tai yra užfiksuota 2004 m. sutarties 15 punkte.

7.4. Pareiškėjos reikalavimas dėl 61 215,31 Eur žalos priteisimo yra atmestinas, kadangi dėl šios žalos atsiradimo atsakovai nėra kalti. Tarp atsakovų veiksmų (tvirtinant Detalųjį planą ir kitus vėliau panaikintus aktus) bei 61 215,31 Eur žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovai nėra kalti dėl to, kad pareiškėja negalėjo laiku ar per kur kas trumpesnį terminą sumokėti priteistų pinigų (800 000 Lt). Pareiškėja nepateikia jokių paaiškinimų, įrodymų, kodėl objektyviai buvo būtina vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą (dalyje dėl 800 000 Lt grąžinimo) taip ilgai – iki 2016 m. gegužės mėn. Įsiteisėję teismų sprendimai yra vykdytini, ir pareigą juos vykdyti turi asmenys, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta konkreti pareiga, kaip šiuo atveju – pareiškėja. Palūkanų atsiradimą nulėmė ne Neringos savivaldybės ar Inspekcijos veiksmai/ neveikimas, o pačios pareiškėjos neveikimas. Atsakovai negali atsakyti už tai, kas nėra jų valioje – šiuo atveju nuo atsakovų valios nepriklausė tinkamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymas dalyje dėl 800 000 Lt grąžinimo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai.

8. Teismo posėdyje atsakovės Neringos savivaldybės atstovė advokatė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jais pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Advokatė laikėsi pozicijos, kad ši nagrinėjama byla skiriasi nuo jau teismuose išnagrinėtų atveju, kadangi pareiškėja šioje byloje nėra sąžiningas įgijėjas, o visuose procesuose dalyvavusi šalis. Pažymėjo, kad pareiškėja žalos dydžio visiškai neįrodinėja, todėl reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas ir šiuo aspektu. Palaikė Inspekcijos atstovo nuomonei dėl priverstinio vykdymo išlaidų vertinimo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepimu (1 t., b. l. 136–137) paaiškina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 61 215,31 Eur sumos atlyginimo yra nepagrįstas, nes ši žala atsirado dėl pačios pareiškėjos kaltės. Dėl šios sumos atlyginimo reikalavimas valstybės ir savivaldybės institucijoms negali būti keliamas, nes nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pažymėjo, kad Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 94, kuriuo nutarė pakeisti Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ ir jo 4 punktą, perkeliant teritorijų planavimo proceso nutraukimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl manytina, kad reikalavimas dėl pareiškėjos reikalaujamos žalos atlyginimo gali būti išspręstas kitu būdu, sudarant taikos sutartį.

10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 17–18).

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o jį patenkinus – sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Atsiliepimu (1 t., b. l. 118–121) paaiškina, kad žala pareiškėjai atsirado dėl jos pačios kaltės, t. y. padarytų teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių veiksmų, todėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymas šioje byloje neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 9–10).

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, tačiau teismo posėdyje atstovas dalyvavo, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos skundas yra realus, todėl pagrįstas. Atstovo teigimus, byla turi būti išnagrinėt iš esmės ir ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas. Prašė dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 11–12).

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 13–14).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 15–16).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Valeksa“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 19–20).

Teismas

konstatuoja:

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo.

19. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad:

19.1. 2004 m. sutartimi (1 t., b. l. 98–104) pareiškėja pardavė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: už 750 000 Lt – prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 50 000 Lt – kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.).

19.2. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (1 t., b. l. 9–26), kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., nuspręsta, be kita ko, pripažinti:

1) negaliojančiu Tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas;

2) negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pareiškėjai išduotą 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. 22 AB statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius;

3) negaliojančiu Administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini);

4) negaliojančias jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūras, patvirtintas atitinkamais 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolais Nr. 27 ir Nr. 13;

5) negaliojančiais 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus jachtklubo, žuvų restorano pripažinimus tinkamais naudoti;

6) negaliojančią 2004 m. sutartį ir taikyti restituciją natūra: priteisti pareiškėjai iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), priteisti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš pareiškėjos 800 000 Lt;

7) įpareigoti pareiškėją ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., pripažintų neteisėtų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, veiksmų, dėl kurių pareiškėja prarado jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir pajamas už pastatytus ir parduotus statinius bei turėjo tiesioginių išlaidų, kurios patirtos vykdant nurodytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Su pareiškėjos skundu nesutinka Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, ir Lietuvos valstybės atstovės Inspekcija. Atsakovės laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi jos prašoma žala kilo ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, ji yra menama, todėl nepriteistina. Be to, pareiškėjos skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, atsakovių nuomone, turi būti taikytina ieškinio senatis.

Dėl ieškinio senaties.

21. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl žalos priteisimo taikytina ieškinio senatimi. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis). Taigi šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises. Atsižvelgus į tai, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja turi teisę teismine tvarka apginti savo pažeistas teises.

22. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010 ir kt.). Vadinasi, pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 ir kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista.

23. Nagrinėjamu atveju, Neringos savivaldybė ir Inspekcija laikosi vieningos pozicijos, kad atsižvelgus į tai, kada pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą, pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo pateiktas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja su šiuo argumentu nesutinka, skunde ir teismo posėdyje teigdama, kad į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tada, kai galutinai išaiškėjo žalos dydis ir kai paaiškėjo, kad taikos sutarties procesas yra pasibaigęs ir nebesikeis Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo tvarka, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

24. Iš rašytinių byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., pareiškėja ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigotos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.). Joms laiku neįvykdžius teismo nurodymo, 2012 m. kovo 8 d. Inspekcija, būdama išieškotoja, kreipėsi į antstolį, prašydama minėtą nurodymą vykdyti priverstinai (1 t., b. l. 36). Vyriausybės Kancleris 2013 m. liepos 8 d. raštu (1 t., b. l. 34) persiuntė Aplinkos ministerijai ir Inspekcijai vykdyti 2013 m. liepos 3 d. protokolą Nr. LV-202 (1 t., b. l. 35), kuriuo nutarta dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo galimybės iki 2014 m. liepos 11 d. bei kreiptis į Inspekciją dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Atitinkamai Inspekcija 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2D-11072-(16.24) „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ (1 t., b. l. 36) kreipėsi į antstolę, kuri 2014 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu „Dėl vykdymo sustabdymo“ (1 t., b. l. 37) sustabdė vykdymo veiksmus iki raštiško Inspekcijos nurodymo atnaujinti vykdymo veiksmus. Vyriausybės Kancleris 2014 m. gruodžio 23 d. raštu (1 t., b. l. 38) persiuntė Aplinkos ministerijai Darbo grupės 2014 m. gruodžio 22 d. pažymą (1 t., b. l. 39–44), kurioje nurodyta, kad Aplinkos ministerijai tikslinga nagrinėti galimybės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų. Vyriausybė 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 389 (1 t., b. l. 45) pritarė nurodyto plano rengimo pradžiai, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2016 m. birželio 6 d. raštu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto“ (1 t., b. l. 46–47) buvo kviečiama susipažinti su tikslinamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių projektu (1 t., b. l. 48–51). Atitinkamai Inspekcija 2016 m. birželio 10 d. raštu  (1 t., b. l. 52–54) kreipėsi į suinteresuotas šalis, prašydama pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl taikos sutarties sąlygų, bei nurodydama, kad, be kita ko, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ jau yra nurodęs, kad taikos atveju ji teismo sprendimu iš pareiškėjos priteistą sumą dalinai grąžintų. Dėl nurodytų procesų, t. y. kol bus baigtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patikslinimo procesas, buvo, be kita ko, sustabdyta civilinė byla Nr. 2-15-793/2017 dėl iškeldinimo iš griautinų pastatų (1 t., b. l. 75–77). Vis dėl to, Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 927, be kita ko, nutarta, kad teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. vasario 1 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą (1 t., b. l. 78). Atitinkamai iki 2018 m. vasario 1 d. nepatvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendimų ir neužtikrinus, kad bus suteikta galimybė palikti griautinus statinius bei nebus sudaryta taikos sutartis, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, siekdama prisiteisti patirtą turtinę žalą. Atsižvelgęs į susidariusią faktinę situaciją, teismas palaiko pareiškėjos poziciją, kad nagrinėjamu atveju prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi iki 2018 m. vasario 1d. buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo taikos būdu, dėl ko iki galo nebuvo aišku dėl pareiškėjos galimai patirtinos turtinės žalos dydžio. Atsižvelgus tiek į subjektyvųjį, tiek į objektyvųjį sužinojimą apie pažeistas teises, bei į tai, kad pareiškėja, sužinojusi, kad taikos procesai nebeįvyks ir jos teisės yra pažeistos, darytina išvada, kad pareiškėja operatyviai, siekdama teismine tvarka prisiteisti jos prašomą priteisti patirtą turtinę žalą, kreipėsi į teismą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino taikymas pažeistų pareiškėjos teisę žalos atlyginimo klausimą spręsti teisme, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį nėra tenkinamas.

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir solidariosios atsakomybės.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą, kurią kildina iš jai nuosavybės teise priklausančio turto ir pajamų už pastatytus ir parduotus statinius praradimo bei patirtų tiesioginių išlaidų, kurios atsirado vykdant nurodytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą.

26. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini tik trys elementai: 1) priešingas teisei veikimas ar neveikimas, 2) žala ir 3) priežastinis ryšis tarp neteisėtų veikos ir žalos.

27. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (žr. LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2960-12).

28. LVAT savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1010-13 ir kt.).

29. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr. 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A146-1155/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 ir kt.).

30. Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

31. Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, ir Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, bet yra patvirtintas ir konstatuotas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A261-2960/2012, 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 bei 2015 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015. Atitinkamai konstatuota nurodytų institucijų atsakomybės rūšį, t. y. vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, LVAT nurodytose bylose patvirtino ir konstatavo, kad nurodytos institucijos žalos atlyginimo atveju atsako solidariai.

32. Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad pareiškėja Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtumą kildina iš tų pačių Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti sprendimo 30 punkte nurodytose bylose, t. y. būtent dėl konstatuotų neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų pareiškėja kildina jai nuosavybės teise priklausiusio turto praradimą ir tiesioginių išlaidų atsiradimą. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad pareiškėjos reikalavimas pareikštas netinkamiems atsakovams, kad yra neįrodytas veiksmų neteisėtumas, kad turi būti taikoma dalinė atsakomybė, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo pateiktų išaiškinimų dėl Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteisėtumo. Atitinkamai konstatavus neteisėtus veiksmus, toliau vertintinos kitos atsakomybės sąlygos: žala ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos patirtos prašomos priteisti turtinės žalos ir konstatuotų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų, nustatant konkretų galimai priteistinos turtinės žalos dydį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

34. Pagal LVAT, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (žr. administracinę bylą Nr. A143-913/2008).

35. Pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, kad dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų jai nuosavybės teise priklausantys pastatas prieplaukos namelis (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriautas, o nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.) teismo sprendimu turi būti nugriauti, nors pareiškėja už visą šį turtą gautą 231 696,02 Eur sumą, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, grąžino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Vadinasi, pareiškėjos patirta žala pasireiškė jai nuosavybės teise priklausiusio turto netekimu. Pareiškėja įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžino 231 696,01 Eur, tai patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir prie jo pridėti mokėjimų nurodymai (1 t., b. l. 82, 84–96).

36. Pirmiausiai, atkreiptinas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu konstatuota, kad Tarybos 2002 m. liepos 19 sprendimu Nr. 125 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieplaukos namelio priklausinio – kiemo statinių (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukciją bei vakarinėje dalyje vietą statyti jachtininkų viešbučius bei restoraną, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems marių pusėje esančią teritoriją papildomai apstatyti (paliekant esamą 1 aukšto pastatą) ir numatantiems marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma apie statinio nugriovimą (1 t., b. l. 97) konstatuota, kad prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriautas, BUAB „Verslo investicijų projekto centras“ atliko visos veiksmus, numatytus statinio griovimo projekte ir statybos leidime statinį nugriauti. Atitinkamai VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. (4.4.2)KLS-93 „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 83) nurodyta, kad prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinys – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. birželio 1 d. kadastrinių matavimų duomenis yra sunaikinti, todėl nuosavybės teisės į juos Nekilnojamo turto registre neregistruojamos.

38. Kaip matyti, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams prieštaravo prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija, t. y. neteisėtais pripažintais atitinkamų institucijų teisės aktais prieplaukos namelis (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti rekonstruotas, o ne nugriautas, kaip nustatyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime (žr. 15 lapą). Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, pažeisdamas projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjos turtinė žala, patirta dėl prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo, nėra priežastiniame ryšyje su neteisėtais konstatuotais Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokią išvadą. Todėl, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti 217 215,01 Eur (750 000 Lt / 3,45280) solidariai iš Neringos savivaldybės ir Inspekcijos yra atmestinas kaip nepagrįstas.

39. Pareiškėja turtinę žalą kildina ir iš to, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą turės būti nugriauti jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žuvų restoranas (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), už kuriuos pareiškėja sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 14 481,00 Eur (50 000 Lt / 3,45280). Atsakovių teigimu, ši suma negali būti pripažinta pareiškėjos patirta turtine žala, nes ji yra tik menama, o ne reali, nes nurodyti objektai dar nėra nugriauti ir priklauso pareiškėjai. Teismas, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, teismo posėdyje pateiktus žodinius paaiškinimus, negali sutikti su tokia atsakovių pozicija, palaiko pareiškėjos poziciją. Kaip nustatyta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra vykdytinas, todėl aplinkybės, dėl kurių nurodyti objektai dar nėra nugriauti, nepaneigia fakto, kad pareiškėja dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteko jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto. Tokia išvada nepaneigia ir LVAT suformuotos praktikos, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (LVAT administracinėse bylose
Nr. A444-669/2011, Nr. A444-1283-13 ir kt.), bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, pagal kurią turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujamasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum), teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans), o pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui, kuris privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos patirta turtinė žala – nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamo turto praradimas – yra konkreti, tikra ir įrodyta dokumentais, patvirtinančiais apmokėjimą. Todėl ši pareiškėjos skundo dalis tenkinama, priteisiant solidariai iš atsakovių pareiškėjos naudai 14 481,00 Eur turtinę žalą.

40. Pareiškėja turtinę žalą taip pat kildina iš jos patirtų tiesioginių išlaidų.

41. Taip pat pareiškėja prašo teismo priteisti jos patirtas 2 896,20 Eur griovimo išlaidas. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, vykdydamos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo jos įpareigotos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), sudarė 2013 m. liepos 5 d. susitarimą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo (1 t., b. l. 31), kurio 1 punktu pareiškėja atsisakė reikalauti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ perduoti jai žuvų restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.) ir sutiko, vietoj to, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriautų nurodytą žuvų restoraną, o 2 punktu – įsipareigojo kompensuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ patirtas 2 896,20 Eur griovimo išlaidas. Faktą, kad pareiškėja nurodytą sumą pervedė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įrodo byloje pateikta PVM sąskaita – faktūra (1 t., b. l. 32) ir AB SEB banko išrašas (1 t., b. l. 33). Teismo vertinimu, pareiškėjos žala – 2 896,20 Eur griovimo išlaidos, kurias ji patyrė vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su konstatuotais neteisėtais atsakovių veiksmais. Teismo vertinimu, vadovaujantis pareiškėjos atstovės teismo posėdyje cituota EŽTT praktika, t. y. 2018 m. sausio 9 d. sprendime Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos NR. 25525/14) konstatuota, kad įpareigojimas nugriauti nuosavybes teise priklausantį objektą yra galimas, tačiau tuo pačiu turi būti išspręstas klausimas dėl patiriamos naštos paskirstymo, todėl teismai turi aiškinti, kaip turi būti paskirstytos nugriovimo lėšos. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu įpareigojimas nugriauti aptartus objektus nustatytas tik pareiškėjai ir BUAB „Verslo investicijų projektų centrui“. Toks naštos paskirstymas, teismo vertinimu, nėra adekvatus, nes būtent dėl atsakovių neteisėtų aktų buvo pripažinta, kad nurodytų objektų statyba yra neteisėta. Todėl pareiškėjos patirtos žuvų restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo išlaidos iš atsakovių priteistinos solidariai.

42. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą pagal 2016 m. gegužės 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą (1 t., b. l. 27–28) iš pareiškėjos buvo išieškota 9 784,62 Eur vykdymo išlaidų. Tai, kad pareiškėja sumokėjo nurodytas vykdymo išlaidas patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ (1 t., b. l. 82, 84–85). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi (1 t., b. l. 60–71) buvo nutarta iš pareiškėjos BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 135,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Faktą, kad pareiškėja geranoriškai sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 61 215,31 Eur, patvirtina pareiškėjos 2017 m. kovo 15 d. raštas „Dėl teismo sprendimų vykdymo patvirtinimo“ (1 t., b. l. 73) ir Swedbank mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 74). Viso pareiškėja prašo priteisti – 70 999,93 Eur. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas negali sutikti su pareiškėjos pozicija, kad prašoma priteisti turtinė žala yra priežastiniame ryšyje su konstatuotais neteisėtais atsakovių veiksmais. Teismo vertinimu, prašoma priteisti turtinė žala yra per daug nutolusi nuo aptartų neteisėtų veiksmų, todėl šios pareiškėjos patirtos papildomos išlaidos, CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, negali būti priskirtinos turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai ir nepriteistinos iš atsakovių solidariai.

42. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, LVAT praktiką, iš atsakovių solidariai pareiškėjos naudai priteistina 17 377,20 Eur (14 481,00 + 2 896,20)  turtinės žalos atlyginimas.

43. Atsakovės laikėsi pozicijos, kad teismas, priteisdamas pareiškėjai turtinę žalą, turi atsižvelgti ir į pareiškėjos kaltę dėl Detaliojo plano tvirtinimo. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas, vadovaudamasis LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinė byla Nr. A62-1119/2011 pateiktu išaiškinimu, ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėja veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais ir jų pagrindu mažinti pareiškėjai priteistiną žalos dydį.

44. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2018 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 105) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti metams. ABTĮ 85-1 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Atitinkamai CPK 284 straipsnio 1 dalyje pasisakyta: teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Vadinasi, be reikalingo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismui taip pat turi būti žinoma šalių turtinė padėtis, tačiau šiuo konkrečiu atveju proceso dalyviai kartu su prašymu nepateikė atitinkamų įrodymų, pagrindžiančių prašymą, todėl aptariamas prašymas negali būti tenkinamas.

46. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, pareiškėjai akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“ 17 377,20 Eur (septyniolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt septyni eurų, 20 cnt) žalos atlyginimui ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas              Henrikas Sadauskas