Civilinė byla Nr. e2-610-937/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36302-2020-7
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Borlika“ teisininkei Jūratei Masiulionienei – Petruitienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Grelda“ vadovui Andriui Umbrasui, atstovui advokatui Michail Parchimovič,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Linvera“ vadovui Arūnui Meškiui,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Borlika“ ieškinį atsakovei UAB „Grelda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Linvera“, ir atsakovės priešieškinį.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grelda“ 18 236 Eur skolos, 3 318,77 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog atsakovė su ieškove yra neatsiskaičiusi pagal rangos sutartį Nr. 2020/01/24 18 236 Eur sumai. Teigia, jog pagal rangos sutartį ieškovė iš viso atliko ir darbų aktais perdavė, o atsakovė priėmė statybos darbų už 70 696 Eur. Atsakovė vėluodama sumokėjo 2020-03-13 8 000 Eur, 2020-03-20 5 000 Eur, 2020-04-15 9 416 Eur, 2020-05-12 20 000 Eur, 2020-06-11 1 000Eur, 2020-06-26 1 000 Eur, 2020-07-14 2 500 Eur. Atsakovė ieškovei išviso sumokėjo 52 460 Eur, todėl liko skolinga 18 236 Eur. Ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.156 str. 1 d., 6.157 str. 6.158 str., 6.189 str., 6.193 str. 1 d. 6.200 str. 1 d., 6.205 str., nurodo, jog atsakovė turi pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Skola iki šios dienos nebuvo apmokėta, nors į atsakovę buvo kreiptasi su raginimu sumokėti skolą, į raginimus atsakovė nereagavo. Atsakovei iki galo neatsiskaičius pagal šalių sudarytą rangos sutartį, iš atsakovės turėtų būti priteista 18 236 Eur skola. Nurodo, jog rangos sutarties 12.4. p. nurodo, jog šalys sulygo, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti bet kokias pagal sutartį mokėtinas sumas, tai ji moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigių mokėjimas atitinka baudos kriterijus ir yra atliekantis kompensacinę funkciją. Ieškovė, remdamasi CK 6.256 str. 1-2 d., 6.244 str. 1., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., teismų formuojama praktika daro išvadą, jog atsakovė ieškovei privalo sumokėti 3 318,77 Eur kompensacinių delspinigių. Suma apskaičiuota remiantis likusia nesumokėta 18 236 Eur suma. Vėliausiai apmokėjimui pateikta sąskaita buvo pateikta 2020-08-31, ieškovė susumavo, jog nuo 2018-09-15 iki ieškinio surašymo 2020-12-15 susidarė 91 kalendorinė diena, todėl 18 236 Eur x 0,2 proc., gaunasi, jog atsakovė už 1 praleistą dieną turi sumokėti 36,47 Eur delspinigių, o už 91 d. 3 318,77 Eur.
2020-12-22 priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo UAB „Borlika“ ieškinys visiškai tenkintas.
Atsakovė 2021-01-11 pateikė prieštaravimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 preliminariu sprendimu nesutinka. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., teigia, jog ieškinys neatitinka nurodytų straipsnių reikalavimų. Teigia, jog ieškinyje nurodomos sumos, kurias atsakovė mokėjo ieškovei, bendra sumokėta suma yra 46 916 Eur. Ieškovė nurodo, jog sumokėta buvo 52 460 Eur, nes į atsakovės mokėtinas sumas įskaitė savo 5 544 Eur skolą atsakovei už suteiktas paslaugas. Teigia, jog prie sumokėtos 52 460 Eur sumos pridėtina atsakovės 2020-10-09 sumokėta 1 700 Eur suma, kurios ieškovė nenurodė, taip pat pridėtina UAB „Linvera“ už atsakovę sumokėta 3 330 Eur suma. UAB „Linvera“ yra atsakovės skolininkė, todėl buvo sutarta, jog savo skolą perves ieškovei. Atsakovės žiniomis tai padaryta 2020-02-04. Atsižvelgiant į tai, ieškovei buvo sumokėta 57 490 Eur, o skirtumas tarp ieškovės išrašytų sąskaitų bendros sumos ir gautų sumų yra 13 206 Eur. Ieškovės pateiktas 2020-08-31 tarpusavio skolų suderinimo aktas atsakovės skolos dydžio įrodymu nelaikytinas, nes nepasirašytas, tačiau tai įrodymas ieškovės 5 544 Eur skolos atsakovei įrodymu, nes šis dokumentas pateiktas ieškovės. Likusi suma nesumokėta, nes rangos darbai atlikti netinkamai, tai patvirtina atsakovės gautos pretenzijos iš užsakovo, kurio darbams atlikti atsakovė, kaip rangovė, pasamdė ieškovę, kaip subrangovę. Defektų ieškovė iki šiol nepašalino. Atsakovė remdamasi CK 6.644 str. 1 d., 6,658 str. 2-5 d. 6.665 str. 1 d., 6.684 str. 1 d., 6.695 str., 6.697 str. 3 d., teigia, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei. Priešingai, ieškovė gavo pinigų iš atsakovės, kuriuos galimai bus priversta grąžinti. Ieškovės reikalavimas atsakovei byloje negali būti tenkinamas.
Teigia, jog reikalavimas priteisti delspinigius yra atmestinas, nes neįrodytos būtinosios delspinigių sąlygos, taip pat dėl to, jog ieškovė reikalauja didžiulių delspinigių. Teigia, jog atsakovė neprivalo mokėti delspinigių, nes, remiantis CK 6.71 str. 1 d., 6.245 str. 1-3 d., 6.256 str. 2 d., teismų praktika, CPK 12 str., ieškovė neįrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Nurodo, jog delspinigiai paskaičiuoti už 91 kalendorinę dieną taikant 0,2 proc. tarifą, dėl kurių galutinė delspinigių suma už gana trumpą laiką prilygo beveik penktadaliui visos reikalaujamos sumos. Remiantis CK 6.37 str. 3 d., 6.258 str. 3 d., teismų formuojama praktika, teigia, jog ieškovė pripažįsta, jog atsakovė įvykdė nemažai mokėjimų, dar daugiau, atsakovė sumokėjo daugiau nei privalėjo, nes ieškovė darbus atliko netinkamai. Atsakovė laikytina patikima įmone. Teigia, jog delspinigių suma mažintina.
2021-01-29 ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės teiktus prieštaravimus. Atsiliepime nurodoma, jog su atsakovės prieštaravimais nesutinkama bei prašoma palikti 2020-12-22 teismo preliminarų sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prieštaravimai yra deklaratyvūs, o pateiktas priedas – defektinis aktas Nr. 1 galimai suklastotas arba teikiamas siekiant suklaidinti teismą, nes užsakovo pretenzijos atsakovei nesusijusios su ieškovės atliktais darbais, juolab naudotomis medžiagomis, kurias į objektą tiekė pati atsakovė. Atliktų darbų aktuose nėra pastabų dėl darbų kokybės, trūkumų. Pasak ieškovės, prieštaravimai yra pretekstas vilkinti atsiskaitymą. Mokėjimai vėluoja daugiau kaip 6 mėnesius, pretenzijų priimant darbus nebuvo, o atsirado pareikalavus mokėti už atliktus darbus ir įspėjus, jog bus kreiptasi į teismą. Nurodo, jog sutarties sudarymą, jos turinį, pasirašymą šalys derino tarpusavyje, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai. Atsakovė buvo nesąžininga, skolos negrąžino. Rangos sutartis sustabdyta, nes atsakovė vengė atsiskaityti už darbus. Už darbus neatsiskaičius daugiau nei du mėnesius, sutartis buvo nutraukta. Dėl sutarties sustabdymo, nutraukimo atsakovė ginčo neinicijavo, jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovės teigimu, prieštaravimuose nurodyti argumentai paneigiami pačios atsakovės pasirašytais dokumentais, aktais, sąskaitomis, skolų suderinimo aktu, 2020-08-31 sudarytu skolos mokėjimo grafiku. Prieštaravimuose nurodoma, jog ieškovė neva darbus atliko netinkamai, tačiau darbų atlikimo aktuose, kuriuos pasirašė šalys, nenurodyti darbų defektai. Nurodo, jog darbai yra atlikti, priimti, todėl atsiranda pareiga už juos mokėti. Statybos darbų perdavimas, priėmimas įformintas aktu. Pasirašyti aktai nenuginčyti, juose nei techninis prižiūrėtojas, nei užsakovas darbų trūkumų nenurodė. Nurodo, jog remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti po kiekvienos sąskaitos pateikimo per 5 dienas. Šią pareigą vykdė netinkamai nuo pat pradžių. Toks atsakovės elgesys ieškovei sudarė teisė reikalauti delspinigių, tačiau remdamasi geranoriško bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, ieškovė delspinigių nereikalavo dėl pavėluotų sumokėti sumų tol, kol atsakovė nepradėjo visiškai ignoruoti ieškovės teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Pasak ieškovės, defektinis aktas yra galimai sudarytas atgaline data, o jame nurodytos aplinkybės nesusijusios su ieškovės atliktais darbais.
Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu dėl per didelių delspinigių. Ieškovė, remdamasi CK 6.71 str., 6.156 str. 1 d., 6.258 str. 1 d., sutarties 12.4. p., nurodo, jog šalys sulygo delspinigių dydį, jų mokėjimo atvejus. Nurodo, jog 0,02 proc. delspinigių mokėjimas, kuris mokėtinas nuo visos sutartinės kainos, labiau atitinka baudos kriterijus bei yra atliekantis kompensacinę funkciją. Teigia, jog šalių sutartinių prievolių pusiausvyra neturi negali būti pažeista vien todėl, jog atsakovė nenori prisiimti atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Netesybų mažinimas galimas tik tada, kuomet netesybos taptų tokiomis didelėmis, jog reikštų kitos šalies neteisėtą praturtėjimą. Šalių susitarimas dėl netesybų turi būti vykdomas pagal sutartyje nurodytus terminus, sąlygas.
Trečiasis asmuo UAB „Linvera“ 2022-04-20 teismui pateikė pranešimą/lydraštį byloje, kuriuo pateikia įrodymus, t. y. el. pašto bei juose prisegtų dokumentų išrašus, kurie buvo siunčiami atsakovei. Nurodo, jog įrodymai patvirtina, jog šalys buvo sutarusios, jog už ieškovės darbus atsakovės naudai bus mokamas užmokestis apskaičiuojamas darbo valandomis, pagal ieškovės darbuotojų išdirbį atsakovės naudai, todėl ieškovė atsakovei mėnesiui pasibaigus siųsdavo tabelį (darbo laiko apskaito žiniaraštį) ir suderindavo darbuotojų išdirbtą laiką su atsakovės atstovu. Žiniaraščių pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kurias atsakovė sutartimi įsipareigojo apmokėti.
Laiškai, gauti iš atsakovės, įrodo, jog darbi trūkumų pašalinimo šalys nebuvo derinusios, atsakovė neprašė jų šalinti.
2021-09-23 atsakovė teismui pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kuriuo prašo išreikalauti iš UAB „Linvera“ pastato adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalą. Teismas 2021-09-23 rezoliucija trečiajam asmeniui nustatė 5 dienų terminą pozicijai dėl dokumentų išreikalavimo pateikti.
Trečiasis asmuo UAB „Linvera“ per teismo nustatytą terminą pozicijos dėl prašymo išreikalauti dokumentus nepateikė.
Teisme 2021-10-20 gautas atsakovės prašymas skirti teismo statybos ekspertizę, pavedant statybos ekspertizę atlikti teismo ekspertui prof. dr. Sigitui Mitkui bei ekspertui užduoti šiuos klausimus: 1) kokie betonavimo darbai buvo atlikti statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini)?, 2) kokie betonavimo darbai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti, nesilaikant esminių normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų?, 3) iii. kokios yra betonavimo darbų statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) atliktų, nesilaikant esminių normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų, trūkumų šalinimo išlaidos (tiek darbų, tiek medžiagų rinkos kainos)? Taip pat prašoma, jog paskyrus teismo statybos ekspertizę, įpareigoti pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininką sudaryti galimybę atsakovo UAB „Grelda“ atstovui Andriui Umbrasui ir ekspertui patekti į minėto pastato patalpas.
Teismas 2022-04-01 nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teisme 2022-08-16 gautas 2022-08-12 teismo ekspertizės aktas Nr. 22-31.
Atsakovė 2022-09-28 teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė skirti trečiajam asmeniui skirti baudą, priteisti UAB „Borlika“ naudai iš UAB „Grelda“ 13 206 Eur, priteisti UAB „Grelda“ naudai iš UAB „Borlika“ 15 000 Eur, taikant prieš tai nurodytų sumų įskaitymą galutinai priteisti UAB „Grelda“ naudai iš UAB „Borlika“ 1 794 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 6 proc. metines procesines palūkanas nuo galutinai priteistos sumos nuo patikslinto priešieškinio pateikimo iki atitinkamo teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog trečiasis asmuo 2019 m. pabaigoje kreipėsi į atsakovę dėl betonavimo darbų atlikimo statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei neturint pakankamai darbuotojų, atsakovė ir ieškovė 2020-01-24 sudarė rangos sutartį Nr. 2020/01/24. Sutarties 1.1. p. ieškovė įsipareigojo atlikti statinio sienų, kolonų, perdangos ir kitus betonavimo darbus statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo pateikti medžiagas, įrankius šiems darbams atlikti bei už juos atsiskaityti. Nurodo, jog pagal sutartį buvo sumokėta 57 490 Eur, juos sumokant tokia tvarka: 48 616 Eur atsakovė sumokėjo banko pavedimu, 5 544 Eur įskaitymo būdu, 3 330 Eur sumokėjo trečiasis asmuo, vykdydamas atsakovės prašymą pastarajai skirtą sumą pervesti ieškovei.
Teigia, jog 2020-06-11 atsakovė iš užsakovo (trečiojo asmens) gavo defektinį darbų aktą, kuris tą pačią dieną buvo persiųstas ieškovei. Tą pačią dieną iš trečiojo asmens gautas pranešimas, jog dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo patirta nuostolių, kurių dydis 59 628,20 Eur. 2020-06-17 atsakovė el. paštu gavo susirašinėjimą su galutiniu užsakovu dėl nekokybiškai atlimtų darbų, laiškas tą pačią dieną persiųstas ieškovei. Teigia, jog su ieškove buvo sutarta, jog visas brokas bus pašalintas.
Pažymi, jog atsakovė visą laiką atsiskaitydavo su ieškove, nors pati iš savo užsakovo jokių mokėjimų nebuvo gavusi (išskyrus 3 330 Eur). Ieškovė gaudavo pinigus, nors užsakovas darbo rezultatų nebuvo priėmęs, už juos sumokėjęs. Atsakovė, siekdama vykdyti atsiskaitymą su ieškove ne iš savo pinigų, apsilankė objekte ir pagal ieškovės atliktų darbų rezultatus parengė priėmimo perdavimo aktus. Aktus kartu su sąskaitomis pateikė trečiajam asmeniui, pastarasis atsisakė priimti darbus, nurodydamas, jog darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovė broko nepašalino.
Teigia, jog tai, kad atsakovė mokėjo už ieškovės atliktus darbus nereiškia, kad darbai buvo priimti, nes 2021-09-13 posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jos darbai nebuvo priimti, dalis mokėjimų buvo atlikta po to, kuomet ieškovė gavo defektinį atliktų darbų aktą, todėl mokėjimo metu atsakovė žinojo, kad atsakovė netinkamai atliko darbus, taip pat tai, jog atsakovė pinigus ieškovei mokėjo todėl, jog nesustotų darbai. Ieškovė kartu su sąskaitomis pateiktuose atliktų darbų aktuose konkrečiai nenurodė nei darbų, nei sukurtų rezultatų, jog būtų aišku, kas konkrečiai yra perduodama ir priimama. Atsakovės nuomone, tokiu būdu ieškovė bando klaidinti teismą, esą ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbus. Atsakovė pasirašydama aktus nenurodė, jog priima darbus, todėl sąskaitų pasirašymas negali būti laikomas ieškovės atliktų darbų priėmimu.
2021-09-13 teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, jog defektiniame atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti nesilaikant statybos techninių reikalavimų. Atsakovė, remdamasi CK 6.663 str. 1 d., 6.684 str. 1,3 d., 6.695 str. 1 d., nurodo, jog atsižvelgiant į defektinį atliktų darbų aktą, liudytojų parodymus, ieškovė pripažintina atlikusi neteisėtus veiksmus, nes atliko darbus, nesilaikydama įprastų, normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų, todėl dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, atsakovė patyrė tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovė sumokėjo ieškovei daugiau nei priklauso.
Nurodo, jog ieškovė akcentuoja, kad atsakovė, reikalaudama atlyginti išlaidas trūkumams pašalinti, nepateikė tai įrodančių dokumentų, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas bendrai 70 696 Eur sumai. Atsakovė ieškovei sumokėjo 57 490 Eur, todėl skirtumas sudaro 13 206 Eur. Atsakovė neneigia šio įsiskolinimo ieškovei, neneigė prievolės atsiskaityti tuomet, kuomet bus pašalinti darbų trūkumai. Ieškovei atsisakant trūkumus šalinti, atsakovė turi teisę mažinti darbų kainą ta suma, kurios reikia darbų trūkumams pašalinti. Atsakovė pripažįsta įsiskolinimą 13 206 Eur sumai su sąlyga, jog bus pripažinti ieškovės padarytų darbų trūkumai ir ieškovės pareiga padengti šių trūkumų šalinimo išlaidas, kurios sudaro 15 000 Eur.
Siekdama nustatyti trūkumų šalinimo išlaidų dydį, atsakovė pateikė defektinį darbų aktą kitoms statybos bendrovėms, paprašė jų pateikti pasiūlymą dėl trūkumų šalinimo darbų kainos pagal nurodytą darbų apimtį. Ekspertizės aktu nustatyta, kad ieškovės padarytų trūkumų šalinimas kainuos 15 000 Eur. Teigia, jog ieškovė atsakovei turi grąžinti 1 794 Eur (15 000 Eur – 13 206 Eur).
2021-09-13 teismo posėdžio metu ieškovė pradėjo teigti, neva defektiniame atliktų darbų akte nurodytus darbus atliko ne ji. 2021-10-04 rašytiniame pranešime nurodė, jog statyba prasidėjo 2019-06-07, darbai vyksta nuo apatinių aukštų, o ieškovė objekte dirbo tik statybų pabaigoje. Pasak atsakovės, kadangi defektiniame atliktų darbų akte nurodyti darbai daugiausiai susiję su pamatinėmis pastato konstrukcijomis, ieškovė bando sukurti regimybę, jog objekte pradėjo dirbti tuomet, kuomet ši pastato dalis buvo pastatyta, todėl neprivalo atsakyti už broką. Su tokia ieškovės nuomone sutikti negalima, nes: 1) 2019-06-07 įregistruotas pranešimas apie darbų pradžią, rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą. Faktiniai betonavimo darbai pradėti 2020 m. sausio mėnesį, todėl ieškovė objekte pradėjo dirbti darbų pradžioje, 2) užsakovas (trečiasis asmuo) 2020-03-03 atsakovei ir ieškovei pareiškė pretenziją dėl darbų grafiko nesilaikymo. 2020-04-30 trečiojo asmens projektų vadovas ranka surašė, pasirašė patikslintą darbų grafiką, iš kurio matyti, jog defektiniame atliktų darbų akte nurodyti detonavimo darbai, kuriuos tuo metu atliko ieškovė, 3) defektai nustatyti 2020-05-19.
Pastebi, jog ieškovė 2021-10-04 rašytinėje nuomonėje apkaltino atsakovę piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes atsakovė defektinį atliktų darbų aktą ieškovei pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, siekiant vilkinti bylą. Tą patį teigė 2021-09-13 teismo posėdžio metu. Nurodo, jog su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikit, nes defektinį atliktų darbų aktą atsakovė ieškovei persiuntė 2020-06-11, t. y. praėjus 9 mėn. po to, kai jį gavo iš trečiojo asmens.
Atkreipia dėmesį, jog ieškovė teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją: 1) ieškovė nuslėpė, jog atsakovė 2020-10-09 pervedė 1 700 Eur, kuris užfiksuotas atsakovės banko išraše, 2) ieškovė teigė, jog 3 330 Eur sumą trečiasis asmuo sumokėjo ne už atsakovę, o už kitus darbus, kuriuos ieškovė atliko trečiojo asmens naudai, nors sutartinių santykių dėl darbų neturėjo. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog tai yra pirmojo etapo betonavimo darbų kaina, užfiksuota lokalinėje sąmatoje, 3) ieškovė teigė, jog atliko darbus, numatytus defektiniame atliktų darbų akte, tačiau pateikti byloje įrodymai tai paneigia, 4) ieškovė teigė, jog atsakovė defektinį atliktų darbų aktą pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau byloje esantys pateikti susirašinėjimai rodo, jog aktas pateiktas 6 mėn. iki bylos nagrinėjimo teisme.
Tikrovės neatitinkančių faktų teikimas reikalauja kritiškai vertinti ieškovės teiginius, atsikirtimus, o visas abejones aiškinti atsakovės naudai.
Ieškovės UAB „Borlika“ atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsakovės UAB „Grelda“ atstovas teismo posėdžio metu teismo prašo tenkinti priešieškinį jame nurodytais argumentais. Atsakovės UAB „Grelda“ atstovas teismo prašė priimti priešieškinį.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2020-01-24 sudarė rangos sutartį Nr. 2020/01/24, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statinio sienų, kolonų, perdangos bei kitus betonavimo darbus, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo pateikti laiku medžiagas, įrankius bei už atliktus darbus atsiskaityti.
Ieškovė teismui pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2020 metų sausio mėnesį, atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2020 metų vasario mėnesį, atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2020 metų kovo mėnesį, atliktų darbų aktą Nr. 4 už 2020 metų balandžio mėnesį. Ieškovė teigia, kad pagal rangos sutartį ieškovė iš viso atliko ir darbų aktais perdavė, o atsakovė priėmė statybos darbų už 70 696 Eur. Atsakovė vėluodama sumokėjo 2020-03-13 8 000 Eur, 2020-03-20 5 000 Eur, 2020-04-15 9 416 Eur, 2020-05-12 20 000 Eur, 2020-06-11 1 000Eur, 2020-06-26 1 000 Eur, 2020-07-14 2 500 Eur. Atsakovė ieškovei išviso sumokėjo 52 460 Eur, todėl liko skolinga 18 236 Eur.
2020-12-22 preliminariu sprendimu teismas nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei UAB „Borlika“, iš atsakovės UAB „Grelda“ 18 236 Eur skolos, 3 318,77 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 21554,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-12-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad prie jos sumokėtos 52 460 Eur sumos pridėtina atsakovės 2020-10-09 sumokėta 1 700 Eur suma, UAB „Linvera“ už atsakovę sumokėta 3 330 Eur suma. Laiko, kad ieškovei buvo sumokėta 57 490 Eur, tad skirtumas tarp ieškovės išrašytų sąskaitų bendros sumos ir gautų sumų yra 13 206 Eur. Pasak atsakovės, likusi suma nesumokėta dėl iki šiol nepašalintų defektų, kadangi darbai atlikti netinkamai. Atsakovė laiko, kad ji nėra skolinga.
Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovė nuslėpė, jog atsakovė 2020-10-09 pervedė 1 700 Eur. Dėl 3 330 Eur sumos nurodo, kad tai yra pirmojo etapo betonavimo darbų kaina, užfiksuota lokalinėje sąmatoje. Teigia, ieškovė ir trečiasis asmuo sutartinių santykių dėl darbų neturėjo, tad nėra pagrindo laikyti, kad 3 330 Eur sumą trečiasis asmuo sumokėjo ne už atsakovę, o už kitus darbus, kuriuos ieškovė atliko trečiojo asmens naudai.
Į bylą pateiktos 4 ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos-faktūros: 2020-01-31 sąskaita-faktūra 5 630,13 Eur sumai (4 653 Eur be PVM), 2020-02-28 sąskaita-faktūra 27 562,59 Eur sumai (22 779 Eur be PVM), 2020-03-31 sąskaita-faktūra 27 123,36 Eur sumai (22 416 Eur be PVM), 2020-04-30 sąskaita-faktūra 25 226,08 Eur sumai (20 848 Eur be PVM).
Į bylą pateikta 2020-09-30 ieškovės skolų suvestinė, iš kurios matyti, kad ieškovė atsakovei išrašė 4 sąskaitas-faktūras 70 696 Eur sumai (paskaičiuota be PVM sumos), kad gavo mokėjimus 52 460 Eur sumai (8 000 Eur, 5 000 Eur, 9 416 Eur, 20 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur, 2 500 Eur, 5 544 Eur), skolos likutis 18 236 Eur. Iš atsakovės pateikto banko mokėjimų sąrašo matyti, kad atsakovė ieškovei 2020-10-09 pervedė 1 700 Eur. Šios sumos ieškovė ieškinyje nenurodė kaip gautos iš atsakovės. Nors iš pateikto mokėjimų sąrašo nematyti 1 700 Eur mokėjimo paskirtis, tačiau nei vienai iš šalių nenurodžius, kad minėta suma buvo gauta kažkokiu kitu pagrindu, o ne pagal tarp šalių sudarytą sutartį, teismas daro išvadą, kad minėta suma turi būti sumažinta ieškovės prašoma priteisti suma.
Atsakovė taip pat nurodo, kad skolos suma turi būti sumažinta 3 330 Eur suma.
Į bylą pateikta atsakovės 2020-02-10 prašymas trečiajam asmeniui UAB „Linvera“ sumokėti 3 330 Eur sumą už atliktus darbus objekte, (duomenys neskelbtini), pagal sutartį į UAB „Borlika“ už UAB „Grelda“ tarpusavio skolų užskaitymo sutartį.
Į bylą ieškovė su 2021-04-19 lydraščiu (DOK 73522) pateikė 2020-02-12 mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad UAB „Linvera“ sumokėjo UAB „Borlika“ 3 330 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Už objektą (duomenys neskelbtini)“.
Ieškovei teigiant, kad 3 330 Eur sumą trečiasis asmuo sumokėjo ne už atsakovę, o už kitus darbus, kuriuos ieškovė atliko trečiojo asmens naudai, teismas pasiūlė pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovės atstovė atsisakė tai padaryti. Trečiojo asmens atstovas, teikdamas paaiškinimus, teisme, nepatvirtino, kad ieškovą ir trečiajį asmenį siejo kokie nors santykiai, kurių pagrindu būtų kilusi pareiga sumokėti ieškovui 3 330 Eur sumą. Be to, ieškovas 2021-09-13 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad trečiasis asmuo jo nesamdė kitiems darbams.
Įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo sumokėjo 3 300 Eur sumą ieškovei už atsakovę, kas laikytina mokėjimu pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2020-01-24 sudarytą sutartį, dėl ko šia suma mažintina ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma.
Įvertinus, kad byloje nebuvo ginčų dėl kitų mokėtinų sumų, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 13 206 Eur (18 236 Eur -1 700 Eur – 3 330 Eur) skolos pagal 2020-01-24 sutartį ir išrašytas sąskaitas-faktūras.
Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 15 000 Eur. Nurodo, kad, ieškovei atsisakant trūkumus šalinti, atsakovė turi teisę mažinti darbų kainą ta suma, kurios reikia darbų trūkumams pašalinti, t.y. 15 000 Eur suma.
Byloje nėra ginčo, kad keturiuose atliktų darbų aktuose nėra jokių įrašų apie netinkamą darbų atlikimą. Į bylą su prieštaravimais pateiktas defektinis aktas Nr. 1. Byloje teismo nutarties pagrindu atlikta ekspertizė. 2022-08-12 ekspertas Sigitas Mitkus ekspertizės akte atsakydamas į teismo antrą klausimą nurodė, kad, nesilaikant esminių normatyvinių statybos dokumentų (statinio projekto) reikalavimų buvo atlikti įvažos į parkingą (panduso) atraminės sienelės ir laiptinės sienų betonavimo darbai.
Ekspertizės akto 59 punkte nurodoma, kad ištyrus defektų akte nurodytus galimus defektus nustatyta, kad šiame akte yra nurodyti ieškovo atliktų darbų defektai: netinkama betono paviršiaus kokybė ir nelygūs, nevertikalūs išbetonuoti paviršiai. Kitų ieškovo atliktų darbų defektų, tiriant Defektų akte nurodytus galimus defektus, nenustatyta. Ekspertas ekspertizės akto 60 punkte nurodė, kad dėl nustatytų defektų smarkiai pablogėja Pastato atraminės sienelės ir patalpų (laiptinės) estetinis vaizdas). Pastatas tyrimo metu buvo naudojamas pagal paskirtį. Ekspertizės akto 61 punkte nurodyta, kad dėl tyrimo metu nustatytų betonavimo darbų defektų Pastato patalpų ir atraminės sienelės vaizdas neatitinka minimalių įprastai keliamų estetinių reikalavimų. Visiškas nustatytų defektų ištaisymas yra praktiškai neįmanomas arba jų kaina būtų neproporcingai didelė. Todėl, teismo eksperto nuomone, nustatytus defektus galima būtų laikyti esminiais defektais (esminiais nukrypimais nuo esminių normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų).
Įvertinus tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, kad medžiagas (betoną) turėjo į objektą užsakyti ir atvežti pati atsakovė, ką patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovas, o ieškovė tik atliko darbus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad netinkama betono paviršiaus kokybė gali būti siejama su ieškove. Byloje nenustatyta, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad netinkama betono paviršiaus kokybė atsirado būtent dėl netinkamai atliktų betonavimo darbų. Teismas sprendžia, kad labiausiai tikėtina, kad betono kokybė nebuvo tokia, kad būtų pasiektas projekte nurodytas rezultatas (ekspertas nurodė, kad betono paviršius netenkina trečios klasės reikalavimų, betono paviršiaus kokybės klasė faktiškai yra nuo 4 iki 7 klasės). Už betono užsakymą buvo atsakinga pati atsakovė. Teismas taip pat pažymi, kad rangos sutartyje nėra nurodyti reikalavimai betoninių konstrukcijų paviršiaus kokybei. Ieškovės atstovė byloje teigė, kad tarp šalių faktiškai buvo sudaryta ne statybos rangos sutartis, o perduoti darbuotojai atsakovei, kad šie atliktų darbus, kad darbuotojai buvo užsieniečiai, neturėjo ypatingos kvalifikacijos, kad ieškovės darbuotojų darbą prižiūrėjo atsakovės darbuotojas. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės vadovas ir liudytojas patvirtino, kad ieškovės darbuotojų darbas buvo nuolat sekamas ir prižiūrimas, kad buvo vykdomi atsakovės atstovo, esančio objekte, nurodymai. Dėl nurodytų priežasčių teismas negali spręsti, kad ieškovė yra atsakinga už eksperto ekspertizės akte nurodytą trūkumą - netinkamą betono paviršiaus kokybę.
Dėl kito eksperto nurodyto trūkumo - nelygiai, nevertikaliai išbetonuotų paviršių.
Pagal ekspertizės akto 55 punktą projekte pateiktuose sienų planuose (1 a. sienų ir kolonų planas, 2 a. sienų ir kolonų planas ir kt.) nurodyta, kad leistinas sienų nuokrypis nuo vertikalios ašies ± 5 mm. Daugiau leistinų sienų nuokrypių tyrimui pateiktuose Projekto dokumentuose nėra nurodyta.
Pagal ekspertizės akto 56 punktą objekto apžiūros metu nustatyta, kad nepaisant sienų šlifavimo (ant sienų matosi šlifavimo žymės), sienų paviršiaus nelygumai (matuojant pridėjus dviejų metrų ilgio liniuotę-gulsčiuką) vietomis siekia 25 mm. Tokie rezultatai gaunami pridėjus liniuotę-gulsčiuką vertikaliai, horizontalia ar įstrižai. Nuokrypiai daugiau nei 5 mm nustatyti praktiškai visose matuotose vietose, išskyrus vietas, kurios jau buvo šlifuotos. Pagal ekspertizės akto 57 punktą dviejų metrų gulsčiuku-liniuote nustatyti nuokrypiai nuo vertikalės iki 20 mm. Pagal ekspertizės akto 58 punktą nustatyti sienų nelygumai ir nuokrypiai nuo vertikalės matosi vizualiai, pateikiamos fotonuotraukos.
Apklausus atsakovės atstovą ir liudytoją nustatyta, kad būtent atsakovė tiekė į objektą ieškovės darbuotojams klojinius, reikalingus betonavimo darbams atlikti. Ekspertas nenustatė, dėl kokių priežasčių gavosi nurodyti nuokrypiai: dėl netinkamos kokybės pertvarų ar dėl jų įrengimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojų darbą nuolat prižiūrėjo kvalifikuotas atsakovės darbuotojas. Tad sutiktina su ieškovės pozicija, kad jis galėjo ir turėjo įvertinti, ar ieškovės darbuotojai gerai atliko pertvarų įrengimų darbus, kad būtų galima pilti betoną. Teismas sprendžia, kad, įvertinus tarp šalių pasirašytos sutarties turinį, kai už darbus atsiskaitoma pagal išdirbtų valandų skaičių, kai buvo pildomi tabeliai ir atliktų darbų akte nurodomas išdirbtų valandų skaičius, kad atsakovės darbuotojas pats betarpiškai prižiūrėjo ieškovo darbuotojų darbą, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prisidėjo prie eksperto nurodytų trūkumų atsiradimo.
Ekspertas neišskaidė sumos pagal kiekvieną iš nurodytų trūkumų, ekspertizės akte nėra nurodyta, kaip apskaičiuota 15 000 Eur suma. Ekspertas defektų ištaisymo kainą nurodė vadovaudamasis savo specialiosiomis žiniomis ir profesine patirtimi. Atsakovė pateikė komercinius pasiūlymus dėl trūkumų šalinimo 21 929 Eur plius PVM ir 22 231 Eur plius PVM sumoms. Šių pasiūlymų kainos yra ženkliai didesnės nei nurodė ekspertas ekspertizės akte.
Ekspertas nurodė, kad maksimaliai galimas sienų nelygumų ištaisymas būtų galimas šlifuojant visas sienas skirtingu storiu ir po to sienas apdailinant ir iš dalies išlyginat glaistu, tinku, dažais ar kitomis priemonėmis (64 p.), ekspertizės metu nustatyti tikslių šlifavimo darbų kiekių nėra galimybės (65 p.).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteistina 3 750 Eur suma (15 000/2/2; sumą dalinant iš dviejų trūkumų gaunant vieno trūkumo šalinimo išlaidas; dalinat iš dviejų, teismui nustačius, kad abi šalys prisidėjo prie trūkumų atsiradimo) dėl eksperto nustatyto trūkumo, susijusio su nelygiai, nevertikaliai išbetonuotais paviršiais.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 318,77 Eur delspinigių, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotų už 91 dieną nuo 18 236 Eur sumos. Sumažinus pagrindinės skolos sumą, delspinigių dydis pagal ieškovės skaičiavimą būtų 2 403,92 Eur (13 206*0,2*91/100).
Šalys sutarties 6.1. punktu susitarė, kad laiku nesumokėjus už atliktus darbus, atsakovė turi pareigą mokėti 0,2 proc. delspinigius. Ieškovė delspinigius skaičiavo už 91 dieną už laikotarpį nuo 2018-09-15 (2020-09-15, ieškovo rašymo apsirikimas, teismo pastaba) iki ieškinio surašymo (2020-12-15).
Teismui pripažinus, kad ir ieškovė yra atsakinga už defektus, delspinigių priteisimas nuo visos skolos sumos (13 206 Eur) neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismas sprendžia, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo 9 456 Eur sumos (13 206 - 3 750 Eur). Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą, 0,2 proc. dydžio delspinigiai už 91 dieną sudarytų 1 720,99 Eur.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
Šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių. Tokio dydžio delspinigiai atitinka 73 proc. dydį už metus (365 dienos x 0,2 proc. = 73 proc.). Teismas sprendžia, kad nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra neprotingo dydžio, todėl mažina delspinigių dydį iki 0,1 proc. dydžio. Toks dydis kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius bei užkerta kelią pasipelnyti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteistina 860,50 Eur delspinigių (9 456 Eur * 0,1 proc. * 91 d./100).
Įvertinus, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, kad iš abiejų šalių priteistinos sumos, teismas subendrina šias sumas ir galutinai ieškovei iš atsakovės priteisia 10 316,50 Eur (13 206 Eur +860,50 – 3 750).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl nurodytų priežasčių preliminarus sprendimas yra keistinas.
Teismas sprendžia, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus išspręstas papildomu sprendimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 preliminarų sprendimą.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Borlika“, juridinio asmens kodas 303832382, iš atsakovės UAB „Grelda“, juridinio asmens kodas 304091363, 10 316,50 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus šešiolika eurų 50 ct) skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 10 316,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-12-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja