Administracinė byla Nr. I1-2765-1066/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01122-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 53.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas Z. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN)), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 1 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Pagal Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnybos nukreipimą iš Alytaus PN buvo gabenamas į LAVL per Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), kuriame buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Iš Kauno TI buvo nugabentas į LAVL, kur buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Paaiškino, kad, atvykus į LAVL, kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai: kava, arbata, šokoladas, riešutai, džiovinti vaisiai, mėsos konservai, sausainiai, saldainiai, taip pat lagaminas, kuriame pareiškėjas laikė asmeninius leidžiamus turėti daiktus. Atėmę minėtus pareiškėjo turėtus maisto produktus, vėliau – tokius pat maisto produktus LAVL administracija leido įsigyti iš LAVL parduotuvės. Mano, kad minėti maisto produktai iš jo atimti nepagrįstai, gydytojas leido pareiškėjui juos turėti. Atėmę iš pareiškėjo jo lagaminą, pareigūnai leido apatinius, kojines, šlepetes neštis permatomame maišelyje. Teigė, kad leidžiamų neštis į palatą daiktų svoris neviršijo 2 kg, todėl lagaminas iš pareiškėjo buvo atimtas nepagrįstai, nes jis kartu su leidžiamais neštis daiktais neviršijo leidžiamų 10 kg svorio.
2.2. Nurodo, jog, pabaigus gydymą, 2017 m. balandžio 28 d. likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo konvojuotas ne į Alytaus PN, kur atlikinėjo bausmę, o į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 2 d. Etapai yra vykdomi tiesiogiai iš LAVL į Alytaus PN ir atvirkščiai, tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių jis į LAVL ir iš LAVL buvo gabenamas per kalėjimus. Turėdamas sveikatos problemų, buvo kalinamas Kauno TI kameroje 1 parą, o Lukiškių TI-K karantino kameroje 5 paras sunkesnėmis sąlygomis, nei yra kalinami nuteistieji, kuriems paskirtas sunkesnis – kalėjimo režimas, nes jie paskirtą uždaro režimo bausmę atlieka ne karantino kamerose. Teigia, kad jo kalinimas kalėjimo sąlygomis, kurios yra sunkesnio pobūdžio, nei kalinimas pataisos įstaigoje, kurioje pareiškėjui skirta atlikinėti bausmę ir kurioje nuteistieji turi daugiau teisių, neatsižvelgiant į tai, kad kalinant asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, turi būti suteiktos geresnės sąlygos, nei kitiems kaliniams, sukėlė pareiškėjui perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei iš Alytaus PN į LAVL bei iš LAVL į Alytaus PN būtų konvojuotas tiesiogiai, taip pat, jei LAVL jam būtų buvęs atiduotas lagaminas bei leidžiami turėti maisto produktai.
2.3. Taip pat nurodo, jog kadangi yra infekuotas ir serga žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV), 2017 m. balandžio 25 d. LAVL infektologas pareiškėjui paskyrė vaistus „Combivir“ ir „Kaletra“. Pradėjus gerti šiuos vaistus, jų vartojimo kategoriškai negalima nutraukti, juos privalu vartoti visą gyvenimą. Nutraukus minėtų vaistų vartojimą, gali kilti sunkios pasekmės sveikatai ar netgi ištikti mirtis. Pareiškėjas minėtais vaistais LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. Konvojuotas į Lukiškių TI-K, iki 2017 m. gegužės 2 d. minėtų vaistų negavo, Lukiškių TI-K administracijai atsisakymą suteikti pareiškėjui gyvybiškai būtiną gydymą retrovirusiniais vaistais motyvuojant tuo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K yra laikomas „tranzitu“, todėl jo byla nėra išpakuota ir jiems nėra žinoma, kokie vaistai pareiškėjui yra paskirti. 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjui atvykus į Alytaus PN, jis taip pat negavo būtinų vaistų, juos Alytaus PN sveikatos priežiūros centras pradėjo duoti tik 2017 m. gegužės 5 d. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K bei Alytaus PN, nesuteikdami pareiškėjui reikiamo bei gyvybiškai svarbaus gydymo, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnį. Negaudamas priklausančių būtinų vaistų, pareiškėjas jaudinosi dėl pavojaus savo gyvybei ir patyrė didesnius išgyvenimus, nei sukelia teisėtas institucijos elgesys, vykdant laisvės atėmimo bausmę.
2.4. Dėl nežmoniškų gyvenimo laisvės atėmimo vietoje sąlygų bei atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų jis patyrė moralinę žalą, t. y. patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas. Mano, kad jam turi būti atlyginta žala.
3. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Konvojavimą į LVAL iš Alytaus PN vykdė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 47SD-786 Viešojo saugumo tarnyba pateikė konvojavimo maršrutą, kuriuo vadovaudamasi ir vykdė nuteistųjų konvojavimą. Alytaus PN nuteistųjų konvojavimo nevykdo ir tokio maršruto nenustato.
3.2. Pareiškėjas Alytaus PN laisvės atėmimo bausmės metu 5 kartus baustas už narkotikų vartojimą, todėl pareiškėjo argumentus dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų atmetė.
3.3. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Skundus dėl galimai netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
3.4. Alytaus PN teigimu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą galimai kreipėsi tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
4. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K iš LAVL 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. išvyko į Alytaus PN. Pareiškėjas suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje nepažymėjo, kad jam būtina susitikti su Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoju. Taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. į sveikatos priežiūros tarnybos budintį medicinos personalą dėl jokių sveikatos problemų nesikreipė. Pradėjus gydymą vaistais nuo ŽIV, LAVL turėjo duoti su medicinine pažyma vaistų nuo ŽIV bent trims dienoms. Lukiškių TI-K nėra vaistinės, todėl vaistai nuo ŽIV užsakomi konkrečiam pacientui.
4.2. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje.
4.3. Pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nekonkretizuoja, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nenurodoma kokią tiesioginę įtaką ir konkrečias neigiamas pasekmes sukėlė. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas.
Be to, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų.
5. Atsakovės atstovas LAVL atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. atvyko į LAVL, gydytojo infektologo konsultacijai ir buvo patalpintas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 225. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. iš LAVL planiniu konvojumi buvo konvojuotas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K.
5.2. Pareiškėjui atvykus į LAVL, buvo atlikta visuminė asmens krata ir perduotų saugoti turimų daiktų kvite Nr. PS-4787 užfiksuota, jog perduoti saugojimui du krepšiai su asmeniniais daiktais, tačiau skunde minimas lagaminas nėra užfiksuotas. Taip pat nėra užfiksuoti ir skunde minimi maisto produktai, t. y. kava, arbata, šokoladas, riešutai, džiovinti vaisiai, mėsos konservai, sausainiai, saldainiai, kurie pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 yra draudžiami su savimi turėti pacientams, kurių gydymosi trukmė neviršija 60 dienų.
5.3. Pareiškėjas pretenzijų dėl paimtų saugoti daiktų pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas nusiskundimų neturėjo ir išvykdamas iš LAVL. Taip pat pareiškėjas nesikreipė į LAVL Administracinių reikalų skyrių dėl to, kad buvo atimtas lagaminas (,,tašė“ ar ,,tašės“), maisto produktai ir liepta asmeninius daiktus susidėti į maišelius.
5.4. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. į LAVL planiniu konvojumi buvo konvojuotas per Kauno TI, o 2017 m. balandžio 28 d. iš LAVL į Alytaus PN planiniu konvojumi buvo konvojuotas per Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko tardymo izoliatoriaus funkciją, per kurį jis buvo grąžinamas į savo laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN ir buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl pareiškėjas tranzitu per Lukiškių TI-K turėjo tokias pačias teises, kokios jam priklausė Alytaus PN.
5.5. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad dėl LukiškiųTI-K veiksmų buvo padaryta žala jo sveikatai. Taip pat pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina dėl nutraukto medikamentinio gydymo, t. y. dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, Vilniaus PN ir Alytaus PN, priteisti atitinkamai 600,00 Eur, 2 000,00 Eur ir 1 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstumo.
7. Pažymėtina, kad minėtas ginčas teismo jau buvo išspręstas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nusprendė nutraukti administracinės bylos Nr. I-2514-596/2018 dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K ir Alytaus PN galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčą apeliacine tvarka, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kurioje administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl Lukiškių TI-K ir Alytaus PN galbūt neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. neišduodant pareiškėjui paskirtų medikamentų, atlyginimą nutraukta, panaikino bei perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
7.1. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo teiginiai apie Alytaus PN ir LAVL neteisėtus veiksmus, vykdant jo konvojavimą, yra atmestini, o pretenzijos dėl LAVL kratos metu paimtų daiktų (lagamino, maisto produktų) neatitinka byloje esančių rašytinių dokumentų, nusiskundimai dėl griežtesnių bausmės atlikimo sąlygų būnant Lukiškių TI-K yra nekonkretūs ir subjektyvūs, tačiau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, susijusį su tuo, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus PN neišdavė jam skirtų vaistų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pasak pareiškėjo, tranzito laikotarpiu Lukiškių TI-K (2017 m. balandžio 28 d. – gegužės 2 d.) ir pirmąsias dienas grįžus į Alytaus PN (2017 m. gegužės 2–5 d.) jam nebuvo išduodami Ligoninėje 2017 m. balandžio 26–27 d. paskirti vaistai. Priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, tęstinis gydymas pareiškėjui nebuvo nutrauktas, o tik laikinai nevyko dėl to, kad pataisos įstaigos neišdavė pareiškėjui sveikatos priežiūros specialistų paskirtų medikamentų, todėl pirmosios intancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų ištirti, be kita ko, ar pataisos įstaigos tinkamai vykdė pareigą aprūpinti darbo priemonėmis bei ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus savo medicinos punktą bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, ar pataisos įstaigos tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su konvojaus įstaiga, taip pat, ar buvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 73 punkto reikalavimų.
7.2. Taigi nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas ginčą iš naujo, spręs dėl neturtinės žalos, galimai patirtos pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. neišduodant paskirtų medikamentų, atlyginimo priteisimo.
8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
9. Po LVAT priimtos nutarties Lietuvos valstybės atstovai – LAVL, Vilniaus PN ir Alytaus PN pateikė papildomus paaiškinimus.
9.1. Lietuvos valstybės atstovė LAVL savo paaiškinimuose nurodo, kad 2017 m. balandžio 25 d. pareiškėjas buvo konsultuotas LAVL infektologo ir jam buvo paskirtas gydymas medikamentais (vaistais), kurie LAVL išduoti pareiškėjo buvimo metu. Patvirtinti, kad konvojaus viršininkui pareiškėjui paskirti medikamentai buvo perduoti, LAVL negali, nes tokių duomenų neturi, tačiau pabrėžė, kad pagal turimus pareiškėjo sveikatos duomenis pareiškėjo gydymas buvo efektyvus ir tyrimų dinamika teigiama, vadinasi, pareiškėjui nevartojus paskirtų vaistų 5 dienas, neigiamų pasekmių nekilo.
9.2. Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN savo paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 28 d., t. y. penktadienį, tranzitu. Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje nepažymėta, kad jam būtina susitikti su Sveikatos
priežiūros tarnybos darbuotoju. Pagal Medicinos personalo budėjimų žurnalą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 2 d., t. y. Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu, pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos budintį medicinos personalą dėl jokių sveikatos problemų nesikreipė. Tvirtina, kad pareiškėjui pradėjus gydymą vaistais nuo ŽIV ir vykstant tranzitu, LAVL turėjo pareigą išduoti kartu su medicinine pažyma taip pat ir vaistų nuo ŽIV bent trims dienoms. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K tuo metu nebuvo vaistinės, o pačioje kalinimo įstaigoje negalėjo būti reikiamų vaistų, be to, savaitgaliais vaistų užsakymai nevykdomi.
9.3. Lietuvos valstybės atstovė Alytaus PN savo paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas į Alytaus PN etapu buvo atvežtas (grąžintas) 2017 m. gegužės 2 d., o nuo 2017 m. gegužės 3 d. Alytaus PN buvo tęsiamas LAVL infektologo paskirtas gydymas vaistais. Pasak Alytaus PN, paskirti vaistai nebuvo išduoti tą pačią – 2017 m. gegužės 2 d., dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nuteistieji atvežami konvojumi į įstaigą antroje dienos pusėje ir darbo dienos pabaigoje Nuteistųjų skirstymo komisijos paskiriami bei išleidžiami į būrius, todėl paskirtus vaistus pareiškėjui, Alytaus PN teigimu, turėjo išduoti įstaiga, iš kurios pareiškėjas buvo konvojuotas 2017 m. gegužės 2 d. ryte. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjas dėl 2017 m. gegužės 2 d. neišduotų medikamentų ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją nesikreipė; taip pat 2017 m. gegužės 2 d. nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistą, kuris dalyvavo Nuteistųjų skirstymo komisijoje dėl tą dieną negautų jam paskirtų vaistų.
10. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Lietuvos valstybės atstovų paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje LAVL neužtikrino pareiškėjo teisės būti tinkamai aprūpintam vaistais, kurie pareiškėjui buvo išrašyti jam būnant LAVL. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 70 punktą konvojuojamųjų pristatymą į atskiras patalpas kratai atlikti užtikrina Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinio padalinio, vykdysiančio (vykdančio) konvojavimą, vadovas. Jeigu konvojavimo metu konvojuojamuosius lydės medicinos darbuotojas, tai į konvojaus kelionės žiniaraštį įrašomos jo pareigos, vardas ir pavardė (Konvojavimo taisyklių 72 punktas). Kaip numato Konvojavimo taisyklių 73 punktas, jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Konvojaus viršininkas užtikrina, kad konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirti medikamentai būtų pristatyti į paskirties punktą kartu su konvojuojamuoju.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad LAVL neperdavė konvojaus viršininkui medikamentų, kurie pareiškėjui buvo paskirti, kaip pati LAVL patvirtino, ji tai įrodančių duomenų neturi. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir Vilniaus PN, ir Alytaus PN, teigdami, kad LAVL turėjo pareigą išduoti kartu su medicinine pažyma perduoti ir vaistų nuo ŽIV, kurie buvo paskirti pareiškėjui. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvojavimo taisyklių 73 punktas, įpareigojantis LAVL darbuotoją konvojaus viršininkui perduoti konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus, vadinasi, LAVL netinkamai vykdė savo pareigą.
10.1. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų jis patyrė moralinę žalą, t. y. patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas.
Teismas pažymi, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Be kita ko, pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).
10.2. Šioje situacijoje teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjui paskirtą gydymą ir tyrimų rezultatus, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl to, kad pareiškėjas nevartojo paskirtų vaistų 5 dienas, realiai pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės dėl vaistų nevartojimo tam tikrą laiką. Tokie pareiškėjo skunde nurodyti išgyvenimai kaip didžiausių nepatogumų patyrimas, fizinis nepatogumas, papildomas diskomfortas, didžiulis psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija nors ir nevisada turi būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, tačiau negali būti pateikiami kaip deklaratyvūs teiginiai. Teismas tuo pačiu vertina, kad tam tikri išgyvenimai, esant tokiai situacijai, yra galimi, tačiau jie negali būti vertinami kaip itin intensyvūs, sukėlę itin sunkias pasekmes ir kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigų administraciją dėl sukeltų nepatogumų bei išgyvenimų, byloje taip pat nėra pateikta. Priešingai, LAVL patvirtino, kad pareiškėjo sveikatos duomenys įrodo, jog pareiškėjo gydymas buvo efektyvus ir tyrimų dinamika teigiama, taigi pareiškėjui nevartojus paskirtų vaistų 5 dienas, jokių neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai nekilo. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė žalos jo sveikatai kilimo fakto.
11. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
11.1. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nepaisant to, kad buvo padarytas pažeidimas, pareiškėją konvuojuojant į pataisos įstaigas ir konvojaus viršininkui neperdavus pareiškėjo tęstiniam gydymui paskirtų medikamentų, nenustatė žalos kilimo fakto, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžtina, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LAVL pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis