Civilinė byla Nr. 2A-199/2011
Procesinio sprendimo kategorija:91.10.;87.;121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Daivai Ušinskaitei – Filonovienei,
atsakovo atstovei advokatei advokatei Linai Meškauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltasis pyragas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-404-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltasis pyragas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus duona“ dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Baltasis pyragas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia prekių ženklo ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (Reg. Nr. 34219) ir prekių ženklo ,,Bočių duona RYE BREAD ,,BOČIŲ“ 1,5 kg“ registraciją. Nurodė, kad atsakovas yra prekių ženklo „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ ir prekių ženklo „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg.“, skirtų žymėti 30 klasės prekėms „duona“, savininkas. Nurodytų atsakovo prekių ženklų registracija pripažintina negaliojančia, kadangi „bočių“ duona visiems suprantama kaip aiškus, konkretus juodos ar tamsios ruginės duonos rūšinis pavadinimas. Bočių duonos pavadinimas yra tapęs tamsios ruginės duonos sinonimu, duonos rūšies įvardijimas, nes BOČIŲ duona kepama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitose mažesnėse kepyklose. „Bočių“ duonos pavadinimo duoną UAB „Jonavos duona“ (kurios visos teisės po reorganizacijos perėjo ieškovui UAB „Baltasis pyragas“) gamino ir ja prekiavo, pavadinimą populiarino dar dešimtmečiu anksčiau nei tokio pavadinimo prekių ženklą įregistravo atsakovas. Dabartinėje kalboje ir sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių prekybos praktikoje „bočių“ duonos pavadinimas yra tapęs bendriniu. Ieškovo ir atsakovo veiklos pobūdis sutampa – abu yra 30 klasės prekių „duona“ gamintojai, todėl yra pažeidžiamos ne tik Prekių ženklų įstatymo nuostatos, bet ir sąžiningos konkurencijos nuostatos ir vartotojų teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė UAB „Vilniaus duona“ 4046 Lt bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Baltasis pyragas“. Teismas nurodė, kad įregistruoto ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu jis dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu (Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 3 p.). Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004-04-30 įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių 114.3 punkte nurodyta, kurie žodžiai ar žymenys priskiriami prie bendrinių žymenų. Atsakovo prekių ženklai – žodinis VILNIAUS BOČIŲ DUONA ir kombinuotas (žodinis-vaizdinis) Bočių Duona RYE BREAD „BOČIŲ“ yra sudaryti iš Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų žymenų: žodžių, piešinių ir spalvų derinio, žodinis žymuo BOČIŲ yra tik vienas iš ženklo elementų, ženklai naudojami 30 klasės prekėms (duonai) žymėti. Teismo teigimu, ginčijamų prekių ženklų – žymens BOČIŲ – tapimas bendriniu gali būti patvirtintas arba paneigtas įvertinus, ar ginčo ženklai atitinka Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 114.3.1, 114.3.2. ir 114.4. punktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad duona turi būti kepama laikantis Lietuvos standarto LST 1129:2003 ir LST 1129/1K (t. 1, b.l. 98-109). Šiuo metu galiojančiame Lietuvos standarte LST 1129:2003 nurodyta, kad duona turi būti kepama laikantis šio standarto, receptūrų, technologijos instrukcijų, higienos normos reikalavimų. Duonos rūšies nustatymas yra susijęs su tuo, iš kokių miltų ji yra kepama. Tai teismo manymu, sudaro pagrindą išvadai, kad žymuo BOČIŲ nenusako duonos rūšies, ir tai reiškia, jog jis nėra tapęs bendriniu duonos pavadinimu. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti ieškovo ginčijamų prekių ženklų atitikimą aukščiau nurodytų Prekių ženklų registravimo taisyklių reikalavimams, yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su vidutiniu tų prekių ar paslaugų vartotoju, ir su tuo, kaip šis vidutinis vartotojas suvokia tuos prekių ženklus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), kad atsakovo prekių ženklai nesuteikia vartotojui prekės žymeniu pažymėtos prekės identiškumo garantijos ir kad ženklai nevykdo pagrindinės ženklo funkcijos – leidžiančios neklystant atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių. Priešingai, teismo teigimu, iš byloje esančių ieškovo pateikto BOČIŲ duonos prekinio ženklo žinomumo tyrimo (t. 1, b.l. 188-198), ir atsakovo pateiktų rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Sprinter tyrimai“ atliktos duonos/kepyklų/gamintojų ir produktų/prekių ženklų žinomumo tyrimo ataskaitos bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos ataskaitos (t. 1, b.l. 154-160; 161-170), matyti, kad vidutinis vartotojas suvokia atsakovo prekių ženklus ir tapatina juos būtent su atsakovo gaminamomis prekėmis. Į klausimą, kas gamina duoną, kurios prekių ženkle yra žodis BOČIŲ 56,8 % respondentų atsakė, jog „Vilniaus duona“. Tokiu būdu, byloje įrodymų, kad atsakovo prekių ženklų ar žymens BOČIŲ vartojimas keltų abejonių dėl prekių gamintojo, nėra, dėl to teismas padarė išvadą, kad žymenį BOČIŲ vartotojai individualizuoja pagal gamintoją. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijami prekių ženklai neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų bendrinių žymenų požymių, o vienas iš ženkluose esančių žymenų – žodinis elementas BOČIŲ – nei dabartinėje kalboje, nei sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių gamybos praktikoje nėra siejamas su bendriniu duonos pavadinimu. Įvertinęs aplinkybes, susijusias su prekių ženklų žymenimis ir jų reikšme, teismas padarė išvadą kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklų registracijas negaliojančiomis pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje žodinis žymuo BOČIŲ nėra tapęs bendriniu.
Taip pat teismas nurodė, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų. Teismo teigimu, atsakovas paraiškas registruoti prekių ženklus VILNIAUS BOČIŲ DUONA (Reg. Nr. 34219) ir „BOČIŲ DUONA“ (Reg. Nr. 34221) Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui pateikė 1997 metais (t. 1, b.l. 83-85). Teismo nuomone, analizuojant atsakovo nesąžiningų ketinimų įregistruojant prekių ženklus buvimą, svarbu tai, kad atsakovas, paduodamas paraišką registruoti tokius prekių ženklus, turėjo žinoti apie ieškovo įregistruotą prekės ženklą, nes paraiška paprastai laikoma paduota turint nesąžiningų ketinimų, kai egzistuoja dvi aplinkybės: 1) jei pareiškėjui turėjo ar galėjo būti žinoma apie ankstesnį tapatų ar panašų ženklą; 2) esant nesąžiningam ketinimų pobūdžiui. Vertinant nesąžiningų ketinimų faktą pareiškiant registruoti prekių ženklą, yra svarbios tos aplinkybės, kurios egzistavo paraiškos padavimo dieną, bet ne tos, kurios atsirado vėliau. Teismo teigimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo vardu prekės ženklas „Bočių duona“ buvo įregistruotas 2007 m. birželio 5 d. (t. 1, b.l. 39), t. y. praėjus 10 metų po to, kai atsakovas pateikė paraišką įregistruoti ginčijamus prekių ženklus, todėl preziumuotina, kad pareiškėjui (atsakovui) negalėjo būti žinoma apie tapatų ar panašų ieškovo prekių ženklą, nes toks prekių ženklas neegzistavo. Teismas nurodė, kad atsakovo nesąžiningų ketinimų negalima preziumuoti ir tuo pagrindu, jog atsižvelgiant į ginčijamų prekių ženklų paraiškos padavimo datą (1997-11-07), turėtų būti taikytinas 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, kuris tokio savarankiško prekių ženklo registracijos pripažinimo pagrindo (dėl nesąžiningos konkurencijos) nenumatė (1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 3 ir 4 str.). Teismas konstatavo, kad jokių kitų aplinkybių ir įrodymų, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovo ketinimų nesąžiningumą, ieškovas nei nurodė, nei įrodinėjo, nors šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo prekių ženklų Nr. 34219 ir Nr. 34221 registracijas negaliojančiomis Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Baltasis pyragas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei byla nebūtų perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovas prašo trečiuoju asmeniu byloje įtraukti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą, o išvadai byloje pateikti įtraukti Lietuvos Respublikos VBĮ Konkurencijos tarybą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo argumentas, kad neva iš byloje esančio BOČIŲ duonos prekinio ženklo žinomumo tyrimo matyti, jog vidutinis vartotojas suvokia atsakovo prekių ženklus ir tapatina juos su būtent atsakovo gaminamomis prekėmis, prieštarauja bylos medžiagai. Iš minėto tyrimo duomenų matyti, kad 87,1 procentas respondentų nurodė, kad BOČIŲ duona jiems asocijuojasi su duonos rūšimi, panašiai kaip juoda duona, balta duona, ajerų duona ir tik 12,9 proc. nurodė, kad BOČIŲ duona jiems asocijuojasi su konkrečiu gamintoju. Tokie prieštaravimai yra esminiai, kadangi teismas remdamasis tuo konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo prekių ženklų ar žymens BOČIŲ vartojimas keltų abejonių dėl prekių gamintojo, bei padarė išvadą, kad žymenį BOČIŲ vartotojai individualizuoja pagal gamintoją.
2. Teismas netinkamai išaiškino Lietuvos standartų taikymo teisinį reguliavimą. Lietuvos standartai LST 1129:2003 ir LST 1129/1K nėra privalomi, tai rekomendacinio pobūdžio normos, kurių laikymąsi duonos kepėjai (gamintojai) gali deklaruoti arba nedeklaruoti.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje yra reikšmingas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas. Iki 1999 m. nesąžininga konkurencija buvo draudžiama vadovaujantis 1992-09-15 Konkurencijos įstatymu.
4. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas, registruodamas ginčo prekių ženklus, nežinojo apie ieškovo (tuo metu UAB ,,Jonavos duona“) naudojamą prekių ženklą su BOČIŲ žymeniu. Byloje yra įrodymai apie tokio prekių ženklo naudojimą nuo 1987 m.
5. Priimdamas sprendimą teismas vertino tik šalutinius, nereikšmingus bylai įrodymus. Tuo tarpu dėl esminio ginčo klausimo – nesąžiningų atsakovo veiksmų (nedelsiant po registracijos atsakovas pradėjo planingą, nuoseklų kitų rinkos dalyvių naudojančių duonos pavadinime žymenį BOČIŲ teisinį persekiojimą ir pretenzijų jiems reiškimą) teismas nepasisakė.
6. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.
Atsakovas UAB ,,Vilniaus duona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados
Dėl taikytinos teisės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, turi būti taikoma ta materialinė teisė, kuri galiojo ženklo paraiškos padavimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1340/2001, 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010). Tai susiję su tuo, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo registracijos panaikinimo, reiškia ženklo negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių). Paraiškos padavimo data (ne registracijos ar registracijos liudijimo išdavimo data), atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, yra teisių į prekių ženklą atsiradimo pradžia.
2000 m. spalio 10 d. priimtas Prekių ženklų įstatymas Nr. VIII-1981 įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. (įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Iki 2001 m. sausio 1 d. galiojo 1993 m. birželio 3 d. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas Nr. I-173 (toliau – 1993 m. PPŽĮ).
Nagrinėjamos atveju atsakovas paraiškas registruoti prekių ženklus VILNIAUS BOČIŲ DUONA (Reg. Nr. 34219) ir ,,Bočių duona RYE BREAD “BOČIŲ“ 1,5 kg“ (Reg. Nr,34221) padavė 1997 m. lapkričio mėnesį (1t., b.l.83-84), t. y., dar iki 2000 m. PŽĮ įsigaliojimo, todėl ginčui spręsti taikytinas 1993 m. PPŽĮ.
Dėl žymens tapimo bendriniu
Prekių ženklas – vienas pramoninės nuosavybės objektų, pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžimą apibūdinamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PPŽĮ 2 straipsnio 1 dalis, 2000 m. PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad būtų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, per juos užtikrinama, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu ženklas atliktų savo, kaip prekių ženklo funkciją – atskirtų vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje bylos Nr. C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2011 m. gegužės 13 d.nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-225/2011). 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 1 - 3 punktuose buvo nustatyta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis neturi skiriamojo požymio; jeigu jis nusistovėjusioje veikloje yra tapęs bendriniu; jeigu jis žymi tik prekių rūšį.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti prekių ženklo ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ ir prekių ženklo ,,Bočių duona RYE BREAD “BOČIŲ“ 1,5 kg“, skirtų žymėti 30 klasės prekėms „duona“, registraciją negaliojančia, nurodė, jog dabartinėje kalboje ir sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių prekybos praktikoje „bočių“ duonos pavadinimas yra tapęs bendriniu. „Bočių“ duona visiems suprantama kaip aiškus, konkretus juodos ar tamsios ruginės duonos rūšinis pavadinimas. „Bočių“ duonos pavadinimas yra tapęs tamsios ruginės duonos sinonimu, duonos rūšies įvardijimu, nes „Bočių“ duona kepama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitose mažesnėse kepyklose. „Bočių“ duonos pavadinimo duoną UAB „Jonavos duona“ (kurios visos teisės po reorganizacijos perėjo ieškovui UAB „Baltasis pyragas“) gamino ir ja prekiavo, pavadinimą populiarino dar dešimtmečiu anksčiau nei tokio pavadinimo prekių ženklą įregistravo atsakovas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklų registracijas negaliojančiomis pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje žodinis žymuo „bočių“ nėra tapęs bendriniu.
Prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais: prekių ženklas skirtas ir nurodo konkrečias prekes ar paslaugas pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją; prekių ženklas identifikuoja prekių kilmės šaltinį; prekių ženklas atskiria vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Prekių ženklo esminės savybės lemia jo vertinimo taisykles, inter alia – principinę nuostatą, kad vertinimas negali būti abstraktus, o būtinai turi būti atliekamas konkrečiai situacijai. Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje L. G. BV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-363/99; kt.). Prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi būti vertinama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiūriu. Tai reiškia, kad turi būti nustatinėjama tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.
Byloje nustatyta, kad „Bočių“ duona Lietuvoje buvo kepama ir parduodama dar iki atsakovo prekių ženklų registracijos. UAB „Lašų duona“ „Bočių“ duoną kepa nuo 1994 m., UAB „Fazer kepyklos“ nuo 1995 m., UAB „Kratonas“ nuo 1996 m., UAB „Laragis“ nuo 1998 m., UAB „Ukmergės duona“ nuo 1994 m., UAB „Alytaus duona“ nuo 1994 m. (3t., b.l.109-116).
UAB „Kratonas“ rašte nurodo, jog „Bočių“ duoną pradėjo kepti pagal 1987-09-09 Duonos produktų ministerijos patvirtintą Technologinę instrukciją nacionalinei duonai „Bočių“ gaminti TI 8 Liet. TSR 18-87 (su receptūra), kuri 1990-04-11 Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ pakeista, patvirtinta ir galioja vietoje minėtos technologijos instrukcijos (3t., b.l.110). UAB „Lašų duona“, UAB „Laragis“ ir „Gardūnė“ savo raštuose nurodo, jog „Bočių“ duoną kepa pagal savo technologų sukurtas ir metų metais tobulintas receptūras (3t., b.l.111-112,116). UAB „Alytaus duona“ nuo 1994 metų kepė „Bočių“ duoną pagal TS 1987-10-28 ir Lietkopsąjungos valdybos pavirtintą technologinę instrukciją.
Iš „Lietuvos maistos pramonės“ asociacijos 2000-04-06 Direktorių tarybos posėdžio Nr. 4 protokolo matyti, jog žymuo „Bočių“ duona yra sukurtas 1987 metais Palangos duonos gamykloje, ir buvo gaminamas tik šioje gamykloje. 1990 metais šios duonos dokumentacija ir technologinės instrukcijos su receptais buvo paruošta Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ ir Valstybinio maisto pramonės gamybinio susivienijimo „Spartis“ duonos pramonės sektoriaus darbuotojų ir patvirtinta 1990-08-12 Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ pirmininko pavaduotojo P. I.. „Bočių“ ir kitų duonos rūšių techonologinės instrukcijos su receptūromis buvo perduotos visoms Lietuvoje veikiančioms duonos pramonės įmonėms, buvusioms Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ sudėtyje. Šiame protokole taip pat konstatuota, jog Palangos duonos kombinatas žymenį „Bočių duona“ teikė į rinką nuo 1997 metų, tokiu būdu, pasak „Lietuvos maisto pramonės“ asociacijos, vartotojų sąmonėje žymenys „Bočių duona“ ir kiti duonos pavadinimai tapo bendriniu tam tikros receptūros produkto pavadinimu. Šiame protokole taip pat pažymėta, jog AB „Vilniaus duona“ nėra įdėjusi nei intelektualinių nei materialinių investicijų į žymenį „Bočių duona“, nes sukurta receptūra yra bendras Respublikos duonos pramonės įmonių intelektualinis produktas, gaminamas daugelį metų įvairiose Lietuvos miestuose.
Taigi, „Bočių“ duona yra sukurta 1987 metais Palangos duonos gamykloje. 1990 metais „Bočių“ ir kitos duonos techonologinės instrukcijos su receptūromis buvo perduotos visoms Lietuvoje veikiančioms duonos pramonės įmonėms, buvusioms Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos maisto pramonė“ sudėtyje. Lietuvoje „Bočių“ duoną nuo nepriklausomybės kepė ir šiuo metu kepa daugelis Lietuvos kepyklų ir pagal savo individualiai sukurtas, metų metais ištobulintas šiai duonai receptūras. Taigi, negalima sutikti, jog dėl tam tikrą laiką trukusio faktinio ženklo naudojimo atsakovo komercinėje veikloje, atsakovas įgijo esminę prekių atskyrimo savybę ir vartotojas juo pažymėtas prekes priskiria būtent atsakovui. Byloje atliktos keturios Lietuvos gyventojų apklausos, kurias atliko „Spinter tyrimai“ (2008 m. balandžio m.), „Vilmorus“ (2008 m. spalio 2-7 dienomis) ir „Spinter tyrimai“ (2009 m. balandžio mėnesį), „Baltijos tyrimai“ (2010 m. rugsėjo mėnesį) patvirtina, jog dauguma Lietuvos gyventojų nurodė, jog „Bočių“ duona jiems asocijuojasi su juoda, rupia saldžiarūgšte duona, šios duonos jie nesieja su vienu kepėju. Aplinkybė, kad respondentams labiausiai yra žinomas kepėjas AB „Vilniaus duona“ šiuo atveju turėtų būti siejama su šios bendrovės ilgamete veikla (nuo 1962 metų) nekeičiant kepėjo pavadinimo. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos gyventojų apklausų rezultatus, „Bočių“ duonos pavadinimo kilmę, gamintojų kiekį, taip pat ir pavadinimą - „Bočių“, kuris siejasi pirmoje eilėje su mūsų protėviais, seneliais, o ne su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus duona“, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė nepagrįstą išvadą, jog nei dabartinėje kalboje, nei sąžiningoje bei nusistovėjusioje duonos gaminių gamybos praktikoje „Bočių“ duonos pavadinimas nėra siejamas su bendriniu duonos pavadinimu. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad žymuo „Bočių duona“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų tai pačiai prekei žymėti. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, šis žymuo prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu ir įgijo bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje, todėl laikytinas tapusiu bendrinės reikšmės žodžiu.
Dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiais
Tiek pagal galiojusį PPŽĮ, tiek pagal dabar galiojančias PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001 (Žin., 2001, Nr. 11-331) (toliau – Taisyklių) 114.2 punkte nurodoma, kad skiriamojo požymio neturi žymuo, jeigu toks žymuo negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Žymenys negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų, jeigu, be kita ko, tokie žymenys sudaryti tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų (Taisyklių 114.2.6 p.). Kadangi ginčijamus prekių ženklus sudaro žodinis žymuo, reiškiantis maisto produkto pavadinimą, kuris ilgą laikotarpį buvo plačiai naudojamas įvairių tokio paties produkto gamintojų, vadinasi, jis laikytinas neturinčiu skiriamųjų savybių, padedančių atskirti konkretaus gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių. Dėl ilgalaikio vartojimo šis žymuo prarado prekių atskyrimo savybę, neatlieka prekių skiriamosios funkcijos, nes yra tapęs kasdieniu pavadinimu, Lietuvos vartotojų naudojamu įvardijant gerai jiems žinomą prekės rūšį – juodą, rupią saldžiarūgštę duoną. Tačiau, vertinant, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančia prekių ženklo ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (Reg. Nr. 34219) ir prekių ženklo ,,Bočių duona RYE BREAD “BOČIŲ“ 1,5 kg“ registraciją, būtina įvertinti, jog ginčijamą prekių ženklą ,,Bočių duona RYE BREAD “BOČIŲ“ 1,5 kg“ sudaro žodžių ir piešinių derinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2000 m. suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad nustačius, kad kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė iš esmės atitinka tiek galiojusio PPŽĮ tiek šiuo metu galiojančio PŽĮ nuostatas, pagal kurias ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai (kurias (PŽĮ 8 straipsnis, 1 dalis); jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais (2 dalis); nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos (4 dalis). Minėto įstatymo pagrindu Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001 (Žin., 2001, Nr. 11-331) 115 punkte nustatyta, kad žymenys, neturintys skiriamojo požymio pagal 114.2 punktą, tapę bendriniais (114.3 punktas), žymintys prekių rūšį, kiekį ir pan. (114.4 punktas) bei nurodantys prekių kilmės vietą (114.11 ir 114.12 punktai) ir įeinantys į pareikšto registruoti ženklo sudėtį, jeigu jie nevyrauja, gali būti pripažinti sudėtine ženklo dalimi. Tačiau registruojant ženklą pareiškėjo prašymu ir eksperto sprendimu pripažįstami nesaugomais ženklo elementais. Reglamento 40/94/EB 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prekių ženklo sudėtyje yra neturintis skiriamojo požymio elementas ir jeigu dėl jo panaudojimo prekių ženkle gali kilti abejonių dėl prekių ženklui suteikiamos apsaugos apimties, Tarnyba kaip šio prekių ženklo registravimo sąlygos gali pareikalauti, kad pareiškėjas atsisakytų nuo išimtinės teisės į tokį elementą.
Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog prekių ženkluose žodinis žymuo „Bočių duona“ yra tapęs bendrinės reikšmės žodžiais, o ginčijamą prekės ženklą ,,Bočių duona RYE BREAD “,BOČIŲ“ 1,5 kg“ sudaro žodžių ir piešinių derinys, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas žodinius žymenis „Bočių duona“ prekės ženkle ,,Bočių duona RYE BREAD “,BOČIŲ“ 1,5 kg“ pripažinti nesaugomais elementais. Prekių ženklą ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ sudaro tik trijų žodžių junginys. Taigi, pripažinus nesaugomu žodinį žymenį „Bočių duona“ prekių ženkle liktų tik vienas saugomas žodis „Vilniaus“, kuris nusako tik vietovę. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančia visą prekių ženklo registraciją ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (PPŽĮ 1dalies, 1,2 punktus).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės – tam tikri įvykiai, atsikirtimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas išmano įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį – ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1340/2002; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas panaikinti ginčijamų prekių ženklų registraciją neatsižvelgė į teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog prekių ženklą ,,Bočių duona RYE BREAD ,,BOČIŲ“ 1,5 kg“ sudaro ne tik žodiniai, tačiau ir vaizdiniai elementai, todėl buvo pagrindas šiuo atveju pripažinti „Bočių duona“ nesaugomais elementais ir tai nėra laikytina ieškinio pagrindo pakeitinu.
Dėl UAB „Kratonas“ įtraukimo į bylą
Byloje nustatyta, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymą dėl prisidėjimo prie ieškinio buvo pateikęs UAB „Kratonas”. Šiam asmeniui priklauso prekės ženklas „BOČIŲ duona” (registracijos numeris 41568). Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįtraukęs UAB „Kratonas” į bylą ieškovo pusėje, nusprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas pažymi, kad Lietuvoje „Bočių duoną“ kepa ir ja prekiauja ir daugiau bendrovių - UAB „Fazer kepyklos“, UAB „Kratonas”, UAB „Lašų duona”, UAB „Laragis”, UAB „Ukmergės duona“, UAB „Alytaus duona”, IĮ „Gardūnė”, kurios, ieškovo nuomone, taip pat turi būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Visos šios bendrovės turi materialinį teisinį suinteresuotumą byla - nusprendus patenkinti ieškinį, jie išlaiko teisę toliau laisvai naudoti žymenį „Bočių”, ieškinį atmetus šiems asmenims gali būti apribota teisė prekiauti žymeniu „Bočių” paženklinta duona. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro viešai prieinamais duomenimis, su žodžių žymeniu „Bočių duona“ buvo pateikusios registruoti ir įregistravusios prekių ženklą su žodžiu žymeniu „Bočių duona“ 9 bendrovės. Tačiau šiuo metu, paraiškas pripažinus atšauktomis, panaikinus registracijas ar pripažinus neregistruotinu šį žodžių žymenį, žodžių žymenį liko registravusios tik trys bendrovės – ginčo šalys ir UAB „Kratonas“. Iš registro duomenų matyti, jog UAB „Kratonas“ pateikęs registruoti savo „Bočių duonos“ prekių ženklą, žodžių junginį „BOČIŲ duona“ pateikė kaip nesaugomus ženklo elementus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, jog šiuo atveju priimtas teismo sprendimas neturės įtakos UAB „Kratonas“ teisėms ir pareigoms, nes šiai bendrovei, kaip ūkio subjektui nepriklauso žymuo „Bočių duona“ išimtinių teisių pagrindu. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pripažinus nesaugomu žodinį žymenį „Bočių duona“ ir pripažinus „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ prekės registraciją negaliojančia, iš esmės ieškovo ieškinys tenkinamas, nes žymuo „Bočių duona“ nebeprilauso nei vienam ūkio subjektui išimtinių teisių pagrindu. Taigi, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 254 Lt žyminis mokestis už ieškinį bei 254 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (1t., b.l. 10,11, 2t., b.l.95, 123), 2400 Lt išlaidų už atliktą vartotojų nuomonės tyrimą (3t., b.l.148). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 6 915,33 Lt plius PVM atstovavimo išlaidas byloje (3t., b.l.14-152). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną iš atsakovo ieškovui atstovavimo išlaidų dydį iki 3000 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus duona“ prekių ženklo ,,VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (registracijos Nr. 34219) registraciją Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure negaliojančia.
Pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus duona“ žodinius žymenis „Bočių duona“ UAB prekės ženkle ,,Bočių duona RYE BREAD “,BOČIŲ“ 1,5 kg“ (registracijos Nr.34221) nesaugomais elementais.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus duona“ (į.k. 125374462) ieškovui UAB „Baltasis pyragas“ (į.k. 159892593) 5 908 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose bei valstybei 4,05 Lt pašto išlaidų.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Marytė Mitkuvienė