Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-444-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00249-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Lukui Žižiui,
dalyvaujant pareiškėjui R. A.,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. M. 2024 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. M. 2024 m. vasario 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–6).
Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. M. 2024 m. vasario 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, atnaujinti administracinės teisenos bylą ir priimti naują sprendimą – nutarimą skirti asmeniui administracinio poveikio priemonę – administracinę nuobaudą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kadangi M. V. (skundžiamame nutarime ir skunde nurodyti inicialai M. V.) savo priešingo visuomenei elgesio nekeičia, elgiasi priekabiai, įžūliai ir neprognozuojamai.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą laiko neteisingu, netinkamai aiškinama ANK 481 straipsnio 1 dalis, klaidingai daromos išvados. Tyrimą laiko šališku ir neobjektyviu, netinkamai įvertintas pateiktas įrodymas – įvykio garso įrašas. Skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu M. V. galimai vartojo necenzūrinius žodžius. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta ar M. V. buvo apklaustas ir pripažino, kad pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku pareiškėjo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau daromos išvados, kad galimai pasakyta frazė „mink nahuj“ (garso įraše vartojamas žodis „dink“, ne „mink“) galėjo nuteikti nemaloniai ir tai yra nepateisinama, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tyrėja negali daryti teisingų ir objektyvių išvadų, kad tokie veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai, nes konstatavo, kad viešoje vietoje galimai vartoti necenzūriniai žodžiai.
Skundžiamame nutarime neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, kad M. V. išėjęs į lauką paprašė parodyti ką (pareiškėjas) fotografavo. Jis, dar būdamas bute, garsiai reikalavo „dink nachui iš čia!“, po to tą pačią frazę pakartojo ir pagrasino pareiškėjui „aš tau ateisiu į apačią, nori?“. Po šių žodžių dar paklausė pareiškėjo „ką čia fotkini?“. Po to jis dar kartą klausė, ką pareiškėjas fotografuoja. Po minutės M. V. išėjo į kiemą, priėjo prie pareiškėjo ir pareikalavo parodyti, ką pareiškėjas fotografuoja. M. V. įžūliai reikalavo pasakyti ir parodyti, ką pareiškėjas fotografuoja. Toks M. V. elgesys buvo intensyvus, necenzūriniai žodžiai neišsprūdo netyčia, jie buvo vartojami sąmoningai ir toks elgesys laikytinas įžūliu, priekabiu elgesiu viešojoje vietoje.
Tyrimo metu pateiktus M. V. paaiškinimus, kad tarp kaimynų ne pirmą kartą kyla žodiniai konfliktai dėl automobilių parkavimo, kadangi pareiškėjas kieme savavališkai deda blokus, jog kiti automobiliai nepravažiuotų ir neparkuotų automobilių, laiko sąmoningai iškreipiančiais tikrovę. Betoninius blokus nurodytu adresu padėjo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė po eilės pareiškėjo skundų ir prašymų.
Per 2022–2024 metų laikotarpį, pagal pareiškėjo pranešimus, buvo pradėta eilė administracinių teisenų, kas rodo, kad ne pareiškėjas konfliktavo su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kaimynais. Būtent M. V. ne pirmą kartą kėlė konfliktus su pareiškėju dėl jo (M. V.) daromos netvarkos gyvenamojo namo kieme. M. V. galimai buvo įsitikinęs ir suprato, kad pareiškėjas daugiabučio namo kieme savo mobilaus ryšio telefonu fotografuoja viešosios tvarkos pažeidimus, todėl pasakytais necenzūriniais žodžiais neteisėtai pareikalavo pareiškėjo pasišalinti iš kiemo. Šie necenzūriniai žodžiai buvo įžūli žodinė agresija pareiškėjo atžvilgiu, kuria buvo neteisėtai reikalaujama pasišalinti iš kiemo. M. V. žodžius jis suprato kaip grasinimą panaudoti fizinę jėgą prieš pareiškėją, jei nepasišalins iš kiemo. Toks administracinėn atsakomybėn trauktino asmens elgesys pareiškėją nuteikė ypač nemaloniai, pažemino jo garbę ir orumą, kurią privalo saugoti Lietuvos Respublikos įstatymais. Šis asmuo pagal amžių tikrai suprato savo žodžių prasmę ir netinkamą elgesį, tačiau elgėsi sąmoningai tyčia, t. y. sąmoningai siekė pažeisti viešąją tvarką. Pareiškėjo pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėjas kieme gynė viešąjį interesą, gynė įstatymų saugomus gėrius – švarą ir tvarką, tinkamą aplinkos sanitarijos būklę ir siekė, kad nebūtų pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos (b. l. 18–22).
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties pažymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai a) objektas, b) objektyvieji požymiai, c) subjektas, d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių, bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Be to, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatos taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą, yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos.
Šioje byloje konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta, o kiekviena iš konfliktuojančių pusių situaciją vertina skirtingai, prieštaringai, kaltindami vienas kitą tam tikrais dalykais, kurie juos piktina. Taigi, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog R. A. ir kaimynas tarpusavyje konfliktuoja dėl asmeninių nesutarimų, t. y. automobilių statymo vietos. Kitų asmenų mačiusių, girdėjusių pokalbį nenustatyta. Vertinant asmens veiką kaip administracinį nusižengimą turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau pareiškime minimas įvykis įvyko prieš pusę metų laiko iki pareiškimo pateikimo, asmenų, kurie galėtų paliudyti pareiškime minimų faktų ir pasipiktinimo jais nenustatyta. Akivaizdu, kad konfliktai nukreipti į jų asmeninių santykių aiškinimąsi dėl automobilių pastatymo tvarkos ar skirtingų asmenų interesų konflikto.
Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir nereiškia, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir 2024 m. vasario 15 d. priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, sudėties (b. l. 31–35).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes tai ne pirmas M. V. antivisuomeninis elgesys pasireiškęs jo atžvilgiu. 2022 m. gruodžio 16 d. jis buvo atėjęs į kiemą su namo renovacijos projektuotojais norėdamas juos informuoti apie padėtį kieme ir tada M. V. išėjęs į lauką įsėdo į automobilį, apvažiavo ratą ir važiavo į jį (R. A.). Be to, kieme pravažiavimas yra 3 m pločio, automobilio plotis 2 m, todėl prasilenkdami automobiliai užvažiuodavo ant vejos. Taigi tam, kad automobiliai negalėtų prasilenkti, siekdamas sudrausminti vairuotojus ir imtis būtinų apsaugos priemonių, jis ant žalios vejos pastatė betoninį bortelį, tačiau M. V. jį numetė. Jei M. V. buvo nepatenkintas tokiu jo elgesiu, turėjo kreiptis į policiją, įrodinėti, kad bortelį pareiškėjas pastatė savavališkai, o ne paimti ir numesti bortelį. Savivaldybės patvirtintos taisyklės numato, kad daugiabučio namo gyventojai tvarko aplinką 50 m atstumu nuo namo, tą jis ir daro. Kadangi jis rūpinasi kiemo aplinka, ant žolės buvo pastatęs bortelį, kiti kaimynai tam neprieštaravo ir, jei matys, kad yra reikalas, jis, prižiūrėdamas aplinką, gali pastatyti ir akmenis, tvorelę, sodinti gėles ir pan., nes tą numato taisyklės. Šiuo atveju, 2023 m. kovo 10 d. jis fotografavo automobilius, kurie yra pastatyti ne tam skirtoje vietoje ir tokiu būdu pažeidžia Kelių eismo taisykles. M. V. vartodamas necenzūrinius žodžius pro langą pasakė, kad jis dingtų, o jeigu nedings, tuomet jis (M. V.) išeis į kiemą. Jis (R. A.) toliau stovėjo kieme ir už poros minučių M. V. atėjo į kiemą. M. V. prašė parodyti, ką jis fotografuoja ir jis (R. A.) atsakė, kad tai yra asmeninis reikalas. Jis nežino, kodėl M. V. prašė parodyti, ką jis fotografuoja, kadangi jis M. V. automobilio nefotografavo, nes vėliau peržiūrėjęs telefone esančias tuo metu kieme stovėjusių automobilių nuotraukas, M. V. automobilio tarp minėtų nuotraukų nematė. Jei M. V. būtų parodęs, ką jis fotografuoja, tai būtų laikoma jo silpnumo požymiu, kad jis išsigando M. V.. Tuo metu kieme pašalinių asmenų nematė, be to kiemas yra uždaras, šalia kampinis namas. Kadangi M. V. netinkamai elgiasi jau ne pirmą kartą, toks jo netinkamas elgesys prasidėjo 2022 m. gruodį, provokuojantis, įžūlus M. V. nesustabdomas asocialus elgesys kartojasi, todėl jis kreipėsi į policiją ir turi būti nubaustas. Jis neapsikentė, nes tai jau buvo trečias kartas, kai jis dėl M. V. kreipiasi į policiją. Policija M. V. nenubaudė, nutraukia teisenas, todėl toks policijos elgesys suformavo M. V. nebaudžiamumo jausmą. M. V. kelia nesaugią socialinę aplinką, o konkrečiai pareiškėjui sukelia įvairius nepatogumus, dėl kurių jis turi kreiptis į teisėsaugą, eiti į teismus. Jis turėjo nušalinti tyrėją, nes ji nieko netyrė, paskyrė kitą tyrėją, kuri taip pat nieko nedarė, nors būtent policija turi ištirti M. V. psichiką, gal jis yra neveiksnus asmuo, gal jam reikalinga psichoterapija. Policija turi nustatyti dėl ko M. V. turi patologinį priešiškumą. Dėl M. V. veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes buvo pažeminta jo garbė, ją vertina 50 Eur suma, kuri yra kaip sankcija, kad M. V. pradėtų tinkamai elgtis. Tyrimas buvo vilkinamas ir tik tada, kai jis pats kreipėsi į policiją, jam buvo pranešta, kad priimtas sprendimas nutraukti teiseną. Garso įrašas nebuvo įtrauktas M. V. apklausos protokolą.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, su pareikštu skundu nesutiko ir paaiškino, kad gavus asmens skundą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, yra atliekamas įvykio aplinkybių patikslinimas ir yra renkami įvairūs duomenys bei įrodymai. Negavus pakankamai duomenų, jog buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, tyrimas privalo būti nutraukiamas, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Vien dėl to, kad pareiškėjas yra nepatenkintas Institucijos priimtu nutarimu, neįrodo, kad priimtas nutarimas yra neteisingas. Pagal surinktus duomenis šioje administracinėje byloje ir pagal tai, ką tyrėja nurodė nutarime, matyti, kad pareiškėjo veiksmai galėjo lygiai taip pat provokuoti M. V. į pareiškėją kažkaip kreiptis, kadangi pareiškėjas fotografavo M. V. priklausantį automobilį, kuris buvo pastatytas tinkamai. Tyrimo metu buvo gautas M. V. paaiškinimas, tačiau jo apklausa neatlikta. Šiuo atveju nėra įpareigojimo surašyti apklausos protokolą, todėl gautas rašytinis M. V. paaiškinimas. Visi tyrimo metu surinkti duomenys prijungiami prie bylos ir yra vertinama duomenų visuma. ANK nenumato teisenos atlikimo terminų, tik numatytas 2 m. terminas nuobaudai paskirti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tyrimas buvo vilkinamas.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. paaiškino, kad jis buvo apklaustas policijos, kadangi kaimynas parašė pareiškimą dėl to, kad jis (M. V.) jį iškoliojo. Apie tai, kad pareiškėjas praeityje būtų išvadintas necenzūriniais žodžiais, neatsimena.
Teismas pagarsino M. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame M. V. paaiškino, jog šių metų kovo 10 d. apie 7 val., adresu (duomenys neskelbtini), per langą pastebėjo, kad kaimynas be priežasties fotografuoja kieme stovintį jo automobilį. Per langą paklausė, kodėl taip daro ir liepė pasitraukti nuo automobilio. Jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Išėjęs į lauką paprašė parodytu, ką fotografavo, tačiau asmuo parodyti nesutiko, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaimynas yra konfliktiškas, konfliktuoja ir su kitais kaimynais, ant kelio savavališkai deda blokus, kad niekas negalėtų važiuoti (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 26).
Pagarsinus liudytojos M. V. rašytinį paaiškinimą, M. V. patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir papildomai paaiškino, kad konfliktai visuomet kildavo, kadangi pareiškėjui nuolat nepatinka statomi automobiliai. Įvykio dieną, ryte pareiškėjas vaikščiojo aplinkui ir fotografavo mašinas. Jis paklausė pareiškėjo, kodėl jis fotografuoja jo automobilį, kadangi automobilis stovėjo tvarkingai ir nepažeidė įstatymų. Pareiškėjas nieko nepaaiškino. Tada jis (M. V.) pasakė, kad nulips žemyn išsiaiškinti situaciją. Necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu nevartojo ir nereikalavo, kad jis dingtų iš kiemo. Nulipęs žemyn paprašė pareiškėjo parodyti, ką jis fotografuoja, tačiau pareiškėjas nieko nerodė. Jis tiesiog norėjo išsiaiškinti situaciją, nebuvo agresyviai nusiteikęs ir nesiekė pažeisti viešosios tvarkos. Visas konfliktas truko iki 2 minučių. Aplinkinių žmonių toje vietoje nebuvo ir niekas šio įvykio per langus nestebėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. paaiškino, kad buvo gautas pareiškimas ir buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo teisena. Ji patikslino aplinkybes su pareiškėju, peržiūrėjo pateiktus įrodymus ir pakalbino kitą asmenį, kuris parašė paaiškinimą. Jie dažniausiai su asmenimis susisiekia telefonu ir kviečia atvykti į komisariatą. Taip pat išsiunčia šaukimą, kad tikrai asmuo atvyktų, o jeigu neatvyktų, tuomet galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už neatvykimą. Jeigu asmenys atvyksta anksčiau, nei nurodyta šaukime, o pareigūnai tuo metu turi laiko, tuomet priima asmenis ir anksčiau. Taigi, galėjo būti taip, kad M. V. į komisariatą atvyko anksčiau ir davė paaiškinimus. Administracinėje teisenoje jie paprastai nerašo liudytojo apklausos protokolo, tiesiog žmogus būna įspėjamas už melagingų parodymų davimą ir tuomet parašo paaiškinimą. Kadangi praėjo daug laiko, ji negali pasakyti, kas ką sakė įvykio metu, tiesiog garso įraše girdėjo dviejų asmenų balsus. Pareiškėjas garso įrašą pateikė elektroniniu paštu ir šis pranešimas buvo pridėtas į bylą kaip įrodymas, o garso įrašas užfiksuotas tarnybiniame pranešime.
Skundas atmetamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo per prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2023 m. liepos 7 d. gautas pareiškėjo R. A. skundas, kuriuo prašė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną asmens iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje dėl to, kad minėtas asmuo savo priešingo visuomenei elgesio nekeičia, elgiasi priekabiai, įžūliai ir neprognozuojamai. Skunde pareiškėjas R. A. nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d., apie 7.14 val., ryte, jam būnant (duomenys neskelbtini), kieme, prie namo antros laiptinės išgirdo, kaip antrame aukšte asmuo pro (duomenys neskelbtini) buto virtuvės langą šaukia: „dink nachui iš čia!“. Nustebęs jam pasakė: „Nesupratau?“. Asmuo dar kartą pakartojo: „dink nachui iš čia!“. Asmens dar kartą paklausė: „kam čia sakai?“. Asmuo jam pagrasino: „aš tau ateisiu į apačią, nori?“. Suprato tai, kaip grasinimą ir dar kartą asmens paklausė: „tu man čia sakai?“. Asmuo patvirtino: „taip, tau sakau“. Po to, asmuo įžūliai paklausė: „ką čia fotkini?“. Asmuo dar kartą pareikalavo, kad atsakytų: „ką fotkini?“. Jis atsakė: „čia asmeninis reikalas“. Po minutės asmuo nusileido į apačią, išėjo iš namo antros laiptinės į kiemą, priėjo prie jo ir dar kartą pareikalavo, kad parodytų jam savo mobilaus ryšio telefoną. Asmeniui atsakė: „kad ne jo reikalas, ką aš fotografuoju ir kad taip reikalauti yra nemandagu“. Matė, kaip asmuo buvo stipriai susijaudinęs, kaip drebėjo jo rankos, tačiau pavartoti fizinės jėgos asmuo nesiryžo. Po to asmuo įsėdo į savo mėlynos spalvos „Škoda“ markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš kiemo (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 7–8).
Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, gautas M. V. paaiškinimas, prie bylos prijungtas pareiškėjo pateiktas garso įrašas, garso įrašas aprašytas tarnybiniame pranešime, taip pat gauti pareiškėjo paaiškinimai. Institucija, įvertinusi R. A. skunde išdėstytas aplinkybes, M. V. paaiškinimą, garso įrašą, tarnybinius pranešimus, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi M. V. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad tarp šalių kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl automobilių parkavimo. M. V. galimai pasakytas necenzūrinis žodis nėra pateisinamas, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Įvairūs asmeninio pobūdžio konfliktai negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–6).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo, Institucijos atstovės ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Iš bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. A. daugiabučio gyvenamojo namo kieme savanoriškai prižiūri aplinką, aikštelėje statomų automobilių tvarką, o pastebėjęs, jog automobiliai statomi netvarkingai, galimai pažeidžiant nustatytas taisykles, juos fiksuoja, fotografuoja ir kompetentingoms institucijoms teikia pranešimus apie galimai padarytus administracinius nusižengimus. Jis, siekdamas kieme išsaugoti žaliuosius plotus, imasi priemonių, kad kieme būtų apribotas automobilių statymas, pravažiavimas (stato kliūtis, kreipėsi į savivaldybę dėl blokų įrengimo). Dėl šių veiksmų galimai kyla nepasitenkinimas, kadangi ribojama automobilių statymui ir pravažiavimui skirta vieta. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iniciavo eilę administracinių nusižengimų bylų dėl viešosios tvarkos, parkavimo taisyklių pažeidimo. Daugiabučio gyventojai konfliktuoja dėl to su pareiškėju. Taigi susidariusi individuali situacija galimai provokuoja konfliktines situacijas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. paaiškino, kad 2023 m. kovo 10 d. rytą apie 07.14 val. fotografavo kieme netinkamai pastatytus automobilius ir tuo metu M. V., atsidaręs virtuvės langą klausė, ką jis fotografuoja, pavartojo necenzūrinį žodį „dink n****“ ir siūlėsi ateiti į kiemą. Pareiškėjas teigė, kad analogišką necenzūrinį žodį M. V. vartojo du kartus, tačiau jis nespėjo to įrašyti telefone. Atėjęs į daugiabučio kiemą M. V. pareikalavo parodyti pareiškėjo telefoną ir ką jis fotografuoja, tačiau pareiškėjas jam nerodė. Tada M. V. išvažiavo. M. V. elgėsi įžūliai ir agresyviai. Be to, M. V. nepagarbiu elgesiu skirtingais laikotarpiais (pirmą kartą – atvykus architektams, projektuotojams, antrą kartą – iš kiemo pašalinus pareiškėjo padėtą betoninį blokelį ir nagrinėjamu atveju ) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė pareiškėjo garbę ir orumą, todėl visi šie paminėti atvejai vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir M. V. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jis patikrino turimas nuotraukas ir mano, kad M. V. tą dieną buvo tvarkingai pastatęs savo automobilį, nes jo automobilio nuotraukos nebuvo. Jis (R. A.) tuo metu galėjo fotografuoti kitus automobilius.
Tuo tarpu liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryte pamatė, jog pareiškėjas fotografuoja jo automobilį. Pareiškėjas savo telefonu fotografavo būtent jo automobilį, todėl paklausė, ką jis fotografuoja. Necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu nevartojo. Atėjęs į kiemą prašė pareiškėjo parodyti telefoną, tačiau jam atsisakius, išvažiavo. Įvykis truko gal pusantros minutės. Jo tikslas buvo sutrukdyti pareiškėjui fotografuoti jo automobilį. Su pareiškėju konfliktai kyla nuolat, nes jis fotografuoja automobilius, stato kliūtis trukdančias pravažiuoti, yra paslėpęs lentą su vinimis ir taip prasidūrė automobilio padangas.
Iš byloje esančio garso įrašo, kuris buvo perklausytas teismo posėdžio metu, nustatyta, kad kalbasi du vyrai. Pokalbio pradžioje, vyras, įvardintas Nr. 2, pavartoja necenzūrinį žodį, po to siūlosi ateiti į kiemą, tris kartus klausia, kas fotografuojama. Vyras, įvardintas Nr. 1, atsako, kad tai asmeninis reikalas. Be to, vyras Nr. 1 kelis kartus teiraujasi kam skirti vyro Nr. 2 žodžiai, replikuoja, kad taip kalbėti negražu. Įrašas trunka 26 sek.
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad daugiabučio namo kiemas yra vieša vieta, visgi vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad 2023 m. kovo 10 d. rytą tarp pareiškėjo ir M. V. vykęs pokalbis, kurio metu M. V. pavartojo necenzūrinį žodį, buvo padarytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Kaip jau minėta, pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d. rytą fotografavo netvarkingai pastatytus automobilius, kas ir galėjo sukelti M. V. pasipiktinimą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir M. V., nurodydamas, kad aiškiai matė, jog pareiškėjas fotografuoja jo automobilį, todėl ir klausė ką jis (R. A.) fotografuoja, prašė parodyti telefoną. Pareiškėjas R. A. taip pat paaiškino, kad patikrinęs tos dienos rytą padarytas nuotraukas nufotografuoto M. V. automobilio nerado, todėl mano, kad jo automobilis buvo pastatytas tvarkingai, nepažeidžiant taisyklių. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad M. V., klausdamas ką pareiškėjas fotografuoja, prašydamas parodyti telefoną, o taip pat ir pavartodamas garso įraše užfiksuotą necenzūrinį žodį, iš esmės išreiškė nepasitenkinimą dėl pareiškėjo R. A. veiksmų, t. y. fotografuojamo būtent jam (M. V.) priklausančio automobilio. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baigiamųjų kalbų metu, priešingai nei duodamas paaiškinimus, pareiškėjas R. A. jau tvirtino, kad įvykio dieną automobilių nefotografavo, nebuvo jokios kalbos būtent apie automobilių fotografavimą, jis net neprisimena ką fotografavo, galimai medžius ar aplinką. Visgi tokius pareiškėjo R. A. baigiamųjų kalbų metu išsakytus teiginius teismas vertina kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius paties R. A. skunde nurodytoms aplinkybėms, kad jis ryte fotografavo netvarkingai pastatytus automobilius, M. V. suprato, jog pareiškėjas kieme savo mobilaus ryšio telefonu fotografuoja viešosios tvarkos pažeidimus, todėl, siekdamas, kad pareiškėjas pasišalintų iš kiemo, ir vartojo necenzūrinius žodžius.
Kaip jau minėta, tarp tame pačiame daugiabutyje gyvenančio pareiškėjo ir M. V., o taip pat ir kitų gyventojų, kyla tam tikri nesutarimai dėl kieme statomų automobilių tvarkos, nepasitenkinimas susidariusia situacija dėl apribotos automobilių statymo ir pravažiavimo vietos, pranešimų policijai, automobilių fiksavimo, jie savaip vertina tokią tarp kaimynų susidariusią situaciją ir skirtingai interpretuoja daugiabučio namo aplinkos priežiūrą, todėl M. V. pamačius, jog pareiškėjas fotografuoja automobilį, jis norėjo nutraukti tokį pareiškėjo elgesį. Nors skunde pareiškėjas teigė, kad ne jis konfliktuoja su kaimynais, tai kaimynai konfliktuoja su pareiškėju R. A., tačiau ši aplinkybė tik patvirtina susiklosčiusią įtemptą situaciją, kuri kyla dėl skirtingos automobilių statymo ir pravažiavimo tvarkos bei aplink daugiabutį esančios teritorijos priežiūros sampratos suvokimo. Teismo vertinimu, susidariusios situacijos kontekste, įvertinus ilgalaikius tarp kaimynų susiklosčiusius santykius, šis įvykis laikytinas asmeninio pobūdžio ir neperžengusiu asmeninio konflikto ribų, nebuvo intensyvus, su pertraukomis truko apie 2 minutes, kurių metu M. V. dar spėjo išeiti į daugiabučio kiemą, tuo tarpu garso įraše užfiksuotas pokalbis truko 26 sek. Be paties pareiškėjo R. A. samprotavimų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų įžeidžiamą M. V. kibimą, visuomeninės tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą ar siekį tą padaryti. M. V. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį teismas neįžvelgia. Daugiau asmenų, mačiusių ar girdėjusių šį pokalbį, nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, teigdamas, kad tokių asmenų nėra. Nustačius, kad M. V. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, nėra jokio teisinio pagrindo surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Pareiškėjas manydamas, kad yra įžeista jo garbė ir orumas, savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.
Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjo nurodomi kiti atvejai, kada M. V. galimai elgėsi nemandagiai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro pagrindo teigti, kad 2023 m. kovo 10 d. buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi M. V. iki šio įvykio anksčiau jau du kartus buvo elgęsis, pareiškėjo teigimu, antivisuomeniškai. Iš pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. skundo matyti, kad dėl to, kad M. V. iš kiemo patraukė pareiškėjo pastatytą betoninį bloką ir išrovė apsauginį geležinį kuolą, pareiškėjas į policiją kreipėsi 2022 m. gruodžio 20 d., tačiau atlikus tyrimą M. V. veiksmuose savavaldžiavimo požymių neįžvelgė. Taigi, pareiškėjo minimas M. V. elgesys jau yra teisiškai įvertintas ir teismas dėl to nepasisako.
R. A. taip pat nurodė, jog tyrimas buvo vilkinamas, jis nesutiko su skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės atliktu bylos medžiagos vertinimu, tačiau tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamas nutarimas, savaime nereiškia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. M. priėmė nemotyvuotą ir neobjektyvų nutarimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių veiksmų, kokius dar turėtų atlikti policijos pareigūnai, tirdami pateiktą skundą bei nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareigūnė buvo šališka. Priešingai, siekiant išvengti bet kokių abejonių Institucijos pareigūnų nešališkumu, tyrimas buvo perduotas kitam policijos komisariatui. Sutiktina, kad M. V. apklausa nebuvo įforminta apklausos protokole, tačiau jis buvo apklaustas teisme, tyrimo metu pateikė paaiškinimą, tarnybiniame pranešime aprašytas garso įrašas, kuris perklausytas teismo posėdžio metu, prie bylos pridėta ir ištirta visa surinkta medžiaga.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, tarnybinius pranešimus, M. V. paaiškinimą, R. A. skundo argumentus ir papildomus paaiškinimus, pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą ir teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, teisme buvo gautas pareiškėjo R. A. elektroninis laiškas, kuriame pateikiami duomenys ir paaiškinimai, kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog pareiškėjas nėra konfliktiškas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, jokie įrodymai teismui neteikiami, todėl teismas pareiškėjo R. A. teismui elektroniniu paštu atsiųstų duomenų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. M. 2024 m. vasario 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vilma Tamošaitienė